Skip to main content

Full text of "Литовский словарь А. Юшкевича: с толкованием слов на русском и польском языках. Вып. 2: [E–J]"

See other formats 


JNTOBCKIĖ CIOBAPĖ 


"A. IOI1IKeBHKUA 


Cb TOJKOBAKHIEMB CIOBB 


HA PYCCKOMG a II0OJTbCKOMb A3BIKAX'E, 


BBIOYCKB BTOPOX. 


H3AAHIR OTABAEBIA PYCOKATO A3HKA H CAOBECHOCTH HMIEPATOPCKOK 
AKAAPRMIH HAYKB, 


CAHKTIETEPBYPTb, 1904. 


NPOAAETCA Y KOMHCCIOHEPOBB KMIEPATOPCKON AKAJ(EMIH HAYKB: 


H. H. Paasynosa, M. Arrepca w Romn. n K. J. Puiuepa Bt CankTueTepG6ypr5; H. N. Kap- 

Gacunnosa p CankTmeTep6yprb, MockEž 1 Bapmiant; M. B. Kaionnna BL MockBb; 

K. A. OraoGawa B+ CankTneTepčyrė u Kiesb; H. Kuwwono BB Purb; Ooccb 
(F. Feccenc) BB Jeūnuurė. 


Ifnna II-my ewnycky Caocapa 2 py0. 


HaucesaTauo no pacuopaxenio HuMuepaTopckoji Akancmiu Hayks. 
Šespanc 1904 r. : 
Henpeubuuniūi CekpeTapr, AkazeMuko H. Įy6posuna. 


THIIOTPAGIJ HMNEPATOPCKOKH AKALEMIM HAYKG. 
(Bac. Ocrp., 9 aun., X 12). 


—— m ———0-- 
———————- 


—— ———- 


E, e; 


E, MėcJO0MeMie, GUPAKAMULĖ YdUGAC- 
nie, yKOpUINY, YUpO3Y; wyraža zadzi- 
wienie, naganę, wątpliwošė, grožbę. 
E, kai (ką) tu kalbi? Sėne supykusi 
ištare: «E, tu vėlnių kėkše». E, tu 
kinka. E, eik šen. 

Ėda, -os, f m0a; jedzenie. Būva pir- 
šlui ėda, pija (nonoūxa) ir lėba 
(uymnoe 6eCe46€). 

Ėdai, imper., mw; jedz. Nu, šuniė, 
ėdai, ėdai. v. ėsti. 

Ėdailėti, -lėju, -lėjau, mCm6 vacmo 10- 
uemnoųy; Ješė często po trochu. V. 

„ ėdinėti. 

Ėdalas, -ža, m. x0pxa, m0a; pokarm. 
jadlo. 

Ėdėjis, -ja, m.; -ja, -jos, f. m00x2 (eca- 
xiū, mo Cadumca 32 CMOAB, uMOGOI 
ncmo); jadacz. Pas jumis daūg ėdėjų. 

Ėdybos, -bų, f. plur. m0a (Onūcmeie); 
jedzenie (czynnošė). Kad dvi asabi 
ėda keimarį, bus ėdybos. 

Ėdikas, -ka, m.; -ke, kės, f. 2003; 
NDUMNCHUMeNO, YUNEMAMeAo; jG- 
dacz; ciemigžca, gnebiciel. Tas pū- 
nas tikras ėdikas sva Žmomi. 

Ėdinėti, -nėju, -nėjau, mcmo vacmo n0- 
uemnovy; jJešč często po trochu. V 
ėdailėti. 


NDukennut. JNuTroBcKO-pyCCkO- UOxBCELN CAOBAps. 


Ė, ė. 


Ėdinti (= ėdinti), -nu, -nau, Oa6ame 
ncemo, KopMUMmo; dawač ješč, karmič. 
Ar žirgėlį ėdinai? Balandis sėva 

„ vaikus ėdin. v. ėsti. 

Edis, čdžia, m. m0a, nuya; jadlo, p0- 
karm. Koks ėdis gavėnio. Priė šdžia 
l6znas, lėpnas sėnis, t. y. maž te- 

„ vėlga. 

Ėdlyvas, -va, ceapauguū, Gpoavauoui ; 
swarliwy, gderlimy. Sėnis ėdlyvas 
kitą ėda. 

Ėdmenė, -nės, f. cmemuoe Npunacos 
(63 dopoy); wiktualy, zapas jadla 
(na drogę). To skrynio sudėta mana 
ėdmenė: dina, sūrei, sviestas, mėsa 

„ant kėla (= keliūnei), 

Ėdra, -rūs, f. 6cė cando0woe, acmea; 
wszystko, so się daje zješč, jadlo. 
EĖdra $ra vėlgomas dūiktas. Rude- 
nėp fra čdros dėl piėmefs ant Iai- 
ka — žirnei, pūpos. 

Ėdrynas, -na, m. p003 pacmenia; galu- 
nek rošliny. Edrynėlei geltonai žydi. 

Ėdrinėti, -nėju, -nėjau, x0duma wa 
K0pMa, Oodbuu; nacmuCco; žerowač; 

„ pašč się. Stirna ėdrinė. 

Edrėo, MexcdoMemie, GvpAIKLAUPe NO- 
GycOnie Ka MO (UsenCMNwi NpDU- 
nos nacmyxos3); wyraža zachetę do 

25* 


394 


jedzenia. Ėdro, karvūtės, ėdrė, dū- 
ste piėnūka, daugiaū dūste. v. ėdra, 
ėdrinėti, ėdrūs. 

Ėdrūs, -ri, uepas6opuuovū 03 On; 
npoxcopausuūs miewybredny, nie- 
powšciggliwy w jedzeniu, žarloczny. 
Kurs žmūgus, gyvolis daug ėda, tas 
ėdrūs. Kas ėdrūs, tas rajūs. 

Ėdū, ėdeūs, m. xocmonda; Moimonda; 
prėchnienie košci; zanogcica. v. lan- 
dūnis, lrėžūnis. 

Ėdžia, -0s, c. myweadeus, OapMONOS; 
pasožyt, darmozjad. Žmogus, kurs 
ėda svetimą procią, vadinas ėdžia. 

„0. ėsti. 

Ėdžios, čdžių, f. plūr. acau; jasla. Dėk 
į ėdžias šiėna arkl4ms., 

Edžiėtis, -6jūs, -ėjaus, myocumo, 10p- 
samv; gryžė się. Brėlis ėdžiėjas ne 
" turiiis šiėna kelyje ir ne drens pra- 
šyti. 

Egle, „lės, f. 440; šwierk. v. šgle. 

Eglėšake, -kės, f. e20ea2 2 galęž 
šwierkowa. 

Eglynas, -na, m. enwuxz; gaj lub las 
šwierkowy. 

Eglinis, -ne, e10644; šwierkowy. 

Ėglus, Jlaus, M. MOWOIKEGEAVMUKI (Juni- 
perus communis); jalowiec. v. kada- 
gys. 

Ei, megcd0Memie, BBIPAJKALOLICE YFpo3y; 
wyraža grožbę. Ei, g4usi tu už vo- 
gimą. 

Eidauninkas, -ka, m.; -ke, kės, f. x0- 
004, UMNOLOJeUS; mogący daleko i 
predko chodzič, stępak. Žiigas (živ- 
gas) tas gčras eidauninkas. 

Eidina, adv. unoz0000; stępą. Ašviėnei 
eina eidina kėlu akmeniitu. 

Eidinėti, -nėju, -nėjau, z00ume Me4- 


Ėdr — Eimat 


KUM3 Wwa10M3; Chodzič drobnym kro- 
kiem. 

Eidinti, -nu, nau, 3acmac44mo Umm; 
zmuszač išč. Tu eldini tinginius ant 
darba. — 

Ėjė, adv., da; tak, tak jest. Ar pūte- 
rIams zvanija? Ejė. v. gi (taigi). 
Ėjėti, -ėju, -ėjau, ummu (we 0a4e40); 
išė (nie daleko). Aš ėjėjau, ir tu 

paėjėk. 

Eiga, -0s, f. 2003, noz00xa; chėd. Wai- 
kinas nūsaikios eigos, t. y. tur dide- 
lus žiūgsnius. 

Eigastis, -stiės, f. = eiga. 

Eiklūs, -kli, oro0muuxa, -nu4a z00uMu; 
lubiący chodzič. Sėsers ne eiklos 
gra, t. y. ne tur ukatos eiti kur. 2) 
zZodxiū, npvimkiū, Gicmpoti (0 NO, 
wa); bystry, predki, lekki (o nodze, 
kroku). Ta mefga eiklūjų žingsnėlų. 
Eiklos kojėlės. 

Eikštė, -tės, f. 6podz; brūd. Čia mūsų 
cikštS par ūpę, t. y. mės vis če ei- 
name. 2)=ejkštis, -tiės. v. brūstva. 

Eikštis, tičs, f. no2ana (63 awcy); pole 
czyste lub Taka w lesie. Eikštis yra 
Taūkyme tarp miškų. Išnėšk šiėną 
eikštiūi. 

Eikvėti, -6ju, -6jau, pacmovamo, mpa- 
mumo; trwoniė, marnowač, tracič. 
Ne eikvėok sava tužtų,t. y. ne kleisk. 

Eilė, Ios, f. =aila, aila, eilė. 

Eilesys, -sia, m. =aila, aila, eilč. 

Eilinis, -ne, ouvepednoū, padosoūi; ko- 
lejny, szeregowy. v. ailinis. 

Eilūti, -ūju, -avaū, cmacumo 03 pad; 
stawič w szeregi, 

Eimata, -tos, f. wa20cm0, 6a4000m60; 
swawola. Par linį mynes visokių 
eimatų $ra, t. y. savūlų. 


Eimatėo — Elgi 


Eimatėtis, -6jūs, -6jaus, uva1umo, 6a.10- 
cameca; swawolič. Vaikei su mefgė- 
mis eimatėjas, t. y. grūmas, kūlas, 
gnidužūjas, čiupėjas, jodos. 

Linis, -nia, m. p003 Goiswod nmuuse; 
gatunek wielkiego ptaka. Didele kūr- 
ve, kaip baisiusis ėinis, stovi ant 
kalna. 

Kirosas, -sa, M. wWčAK064A MAMep+a 
(xam4a); adamaszek. v. rosas. 

Eisena, -nos, f. n0100xa; chod. Iš 1y- 
tičs, iš eisenos kita nesijūk. Gražiūs 
eisenos vaikis. v, eiga, eigastis. 

Eistūs, -sli, oz0mwuxs, -wuųa ummu; 

chetny do pėjšcia. Boba“ eisli, kuri ne 
vėngia eiti. v. eiklūs. 

Eismė, -ės, f. 10006a, deuocenie; cho- 
dzenie, vuch. Tršps, tryps ant viė- 
tos, kėkia marčiūs eismč. 

Eiti, einū (eitū), ėjaū, ummu; išč. Ei- 
damiėm (?) vyrams pri1ė jaunūsios par 
vesėlijas reikia dainūti. Eina sčnis 
bambėdamas bam, bam, bam. Kėlu 
ėjint (=be-eidamas) sutikaū ūbagą. 
v. brūškinti, bizdinti, cangūti, drū- 
žinti, dūčkinti, dujūti, dūmšinti, 
dūmšlinti, gridyti, gūžūti, gužėti, 
kaivitiniūti, kaustėti, kčbrinti, kebz- 
dinėti, kčbžlinti, ktumpinėti, ktūm- 
pinti, koburti, krypšlinti, kudėnti, 
kūdinti, kuiipti, kuzūti, kvėšinti, 
-Jatužiėti, lelūtis, mūžinti, pėžinti, 
railoti, rutūti, rūzlinti, slimpinėti, 


slimpinti, slūkinti, striūginti, štata- || 
riti, šlitiniūti, šlitūti, šlūmpimti, 


šlūminti, šturtūti, švėtrinti, typėnti, 
tysinti, vaikščioti, vamplinti, vimz- 
dinėti, vimizdinti, zūiti, žižglinti, 
žirgliėti, 

Eitis, einas, ėjos, impers., ummu, 603- 


395 


mu, cnopimeca; powodziė sig. Ne- 
sieina, t. y. nesiseka. v. sėktis, k16- 
tis. 

Ėjūte, -tės, f. 100062; chodzenie. Pra- 
sta ėjūte, kad šlūpia ir dėrgia. 

Eiženėti, -6ju, -6jau, mpecrameca, 10- 
namaca; r0zpadač się, pekač. Nu- 
kifstas (=nūkirstas) mėdis ir nuta- 
šytas nū s4ulės čiženėja, t. y. plūi- 
šio. v. Ižti, plūišioti, skilti. 

Eižti(oxcew. ėižti, 2um. jiėžti), -Žū (1um. 
-žiū), -Žiaū, wesywumo; Tuszczyč. Aš 
žirmus elžiau (=3em. ėižiūu, 1um. 
jiėžiaū) iš ankščių. Pėlės imiėžius 
eiža. 

Ekėččios, -čių, f. plur. 6opowa; brona. 
v. akėčios. | 

Ekėja, -jos, f. 6opowo6a; bronowanie. 
"Užstėja ekėjos laikas, ekėk dižvas. 
v. akėjimas. 

Ekėti, -ėju, -ėjau, 6oponumo; brono-- 
wač. v. akėti. 

Eketys, -čia, m. apopy0o; przergbel. 
Lėde iškirstas eketys. 7. aketė. 

Ekėtvirbalis, -la (4 akėtvirbalis), m. 

ayda y Gopowte; ząb u brony. 

Ekmū, -mefs, m. xameno; kamien. v. 
akmū. 

Eldavėti, -6ju, -6jau, ty4amo (np060- 
Oumo GPEMA 63 NONOUKAXI U YSECE- 
neniaaa); hulač. 

Eldija, -jos (=aldijė, -jūs, acc. al- 
diją) f. veinona; 200xa; czOdno; Lodž. 
Brėlis su eldija plaūkia par Lėvą 
(=Lėvenį), par ūpį. Eldija žeria van- 
denį į šūlis. v. Taiva, tūtas, valtis. 

Eigimos (=elgimos), xecxa. cyw. (OTB 
raar. elgtis), 0c06eHHo y >x6M., 10- 
6e0enie; prowadzenie się, sprawowa- 
nie się. 


396 


Elgtis, -grūs, -giaūs, nocmynamo, 6eC- 
mu ce6a; zachowywač się, sprawo- 
wač się. Pūnas su žmonimis elgias 
gerai. 

Elmyderis, -ria, M. cyMamoza, mpe- 
eo; harmider, zgielk, trwoga. Kad 
susimuša, bus elmyderis. v. ermy- 
delis, armidęlis, armideris. 

Ėlnis, -n1a, m.; -ne, nės, f. 04640, AaHo; 

„gelen, Tania. 

Emikas, -ka, m.; -ke, kės, f. moms 
(ma), xmo Gepema; ten (ta), co bie- 
sze. Emikas kurs ima (jėma). v. 
imti, 

Ėndra, -ros, f. 144062, nonoūxa; hu- 
lanka, pijatyka. 

Endravėti, -6ju, -6jau, ty2amo (np060- 
Oumo GpEMA 63 NONOUKALI U Yy6Ce- 
sentaza); hulač. Endravėti yra gėrti 
slūgai, šokinėti, lėbauti. Gaspadine 
endravė, kaip pūnai išvažiū kur. v. 
lėbauti, eldavėti, 

Ėngti, -giu, -giau, Opamo, cdupamo, 
06dupamo; nacMOūvUGo mpeGosama, 
6GesCep0E4NOo noCMynamo, NpDUMAC- 
wamo; drzeč, zdzierač, obdzierač; 
natarczywie wymagač, okruinie p0- 
stepowač, uciskač. Vaikis ėngia skū- 
rą su gaurais. Kam tu ėngi paži- 
čiėtą daiktą. Skolininkas (=skoli- 
nifikas) ėngia mane, t. y. Tūpa. 2) 
refl., mepemoca; npUGOJUMS 63 nOpA- 
0043, yčupamo; ocierad się; porząd- 
kowač, uprzątač. Ką tu če ėngiės 
be darba, ingiau, t. y. triniės? Aš 
ėngiūs: valaūs, šiūnūs, pl4unūs. v. 
drėksti, galdyti, grėndyti, grėmžti, 
grėnsti, valytis. 

Engtūvas, -va, m.; -ve, -vės, f. 1pa6u- 
Melo, NPUMNCHUMeAS (Menno); 


Elgt — Ėrk 


Zupiežca, zdzierca, gnebiciel. Kas 

„ ėngia žmėnis, tas engtūvas. 

Eras, -ra (34cw.2) u demin. erėlis, -la, 
m. opesz; 0r2e1. Trįs erai atlėke g4u- 
dyti vištas. Erėlis smarkūs paukštė- 
lis. v. žras, arėlis. 

Ežčia, -čiūs, f. eu040e, omxpoumoe M- 
cmo; widne, odkryte miejsce. Pa- 
dėk raktus efčio (= erčio), t. y. ant 
stalo, o ne ankšto viėto. v. ertmė, 
arčia. 

Ėrdėti, -dėju, -dėjau, nopomuwa; prėč 
się. Siūlė kailinių ėrdėti prūded. v. 
irti, 

Ergelūtis,-ūjūs, -avaus, 6036y000amca, 
pa30paamca; Wzniecač Się, T02- 
Jątrzač się. Kraūjis vyriška efgelū- 
jas priė mėtriškos, kad pradeda ly- 
tėtis. Ko tu efgelūjiės, t. y. pyksti? 

Erglūtis, -ūjūs, -avaūs, vydumo, wa- 
sumo, Oypauumeca; swawolič, doka- 
zywač, dziwaczyč się. Būdelis er- 
glūjas ant vesėlijos (sodvos), ant ūž- 
gavėnių, t. y. čiūdijas, maitėjas. 

Ėrgti, -gu (aum. 6rgiu), -giau, ydapamo 
(63 suo); uderzač (Ww twarz). Aš 
snūkį ergū (= ėrgu), t. y. dūdu par 
snūkį. 2) cdupame, cųapanveame, 
coczpečamo; zdzierač, zdrapywač, 
zeskrobywač. Pijūkas ėrgti nusierge 
(=nusiėrge) nosį, t. y. didelei nu- 
brazdina, nugrėnde. v. ėngti, grėn- 
sti. 

Erintis, -nūs, -naus, wa4wmo, pio3- 
eumoca; swawolič, dokazywač. Vai- 
kai, ką jųs Grinatės, t. y. kūlatės. 
v. jodytis, kūltis. 

Erke, -kės, f. x204ys (hacnKoMOe); 
Kleszcz (owad). Irke įsisega, įsi- 
siuTb į mėsas, į špaugą. Vaikas pa- 


Erl — Esy 


pampa, kaip ėrke, priėdęs. Priryja 
arielkos, kaip ėrke. v. šrke. 

Erlūtis, -ūjūs, -avaūs, wa4umo, npo- 
xasumo; swawolič, dokazywač. Sėnis 
erlūjas su mėtriškoms. v. jodytis, 
kūltis, maltis, črintis. 

Ermega, -gos, f. ccopa; klėtnia. v. bar- 
nis. 

Ermenš, -nės, f. kamewexs; kamyk. ET- 
menas mečiaū iš dafža, t. y. akme- 
niūkus, ravėdama. +. akmū, kūlis. 

Ermydelis, -la, m.=elmyderis. v. jūi- 
bis, lėrma, maištas. 

Ermėtis, -ėjūs, -6jaus, vydumo, npOKa- 
sumo; dziwaczyč się, figlowač. Jau- 
niškė par ūžgavėnias kūrdami piišlį, 
par vesėlijas su lyčynomis ermėjas. 
v. čiūdytis. 

Erškėtynas, -na, m. mepuosuge (Mi0- 
CMO, nOpOCIUCė MEpNONI); ciernisko. 

Erškėtinis, -ne, mepuosuū; cierniowy. 
Erškėtinis vainikas, kėlis. 

Erškėtis (eu. ėršketis),-čia, m. mepua, 
mepuosvui Kycma; cierū, krzak cier- 
niowy. Tas kėlmas erškėčių prasi- 
kėte labai. 

Erškėtrože, -žės, f. wunoenuxs; deika 
rėža. Ugūtas mėdis, ap4ugęs aksti- 
nais, vadinas erškėtrože, v. erškė- 
tis, rėže. 

Erškėtūtas, -ta, mepuucmotū; ciernisty. 
Erškėtūtas kėlis. | 

Ežtas, ta, o6wupuvu, wupokiū, npo- 
cmopuvū; obszerny, szeroki, prze- 
stronny. Erti vaftai, kur šešeis aš- 
viėneis važiūja. Erta stebulė išdvč- 
rusi. v. afdvas, platūs. 

Ertėti, -ėju, -ėjau, pacuupameca, pac- 
MATUGGMoCA; TO7SZerZAČ Się, T0ZC14- 


397 


gač się. Apsiaūstas ertėti išertėja, 0 
skylė išplatėja. 

Erftinti, -nu, -nau, pacwupamo; 702- 
szerzač. Eftink sprūgą, kad galėtūs 
išvažiūti. 

Erftis, -čia, m. o6wwpuocimu; npoCmOpa, 
npocmpaucmeo; Obszernošė; prze- 
stwor, przestrzen. Koks če eftis 
spragos. v. ertas. 

Ertmė, -mės, f. npocmpancmoo; przc- 
strzen. Ertmė išsitenka (= išsiteūka) 
daūgel. v. eftis, efčia, ūrčia. 

Erzdėti, ėrzdu, -dėjau, 60pvamo (0 co- 
Gan); warczeč (0 psu). Si erzdė- 
damas kėnda. Šuvė 6rzd ėzdamas. 

v. urzdėti, urzgėti. 

Erzelūtis, -ūjūs, -avaūs, wazumo; swa- 
"wolič. Boba su vaikais erzelūjas. v. 
kūltis, maltis, erzdėti. 

Eržilas, -Ta, m. ocepe0eųs; Ogier. V. 
aržilas, drigąntas (=drigaūtas). 
Ėrzinti, -nu, -nau, Opasuumo; dražnič. 

v. arzinti, kiršinti, kivifčyti. 

Es, meoc00Memie, supa NONY- 
acdcuie (0 Ceunvo); wyraža przyna- 
glanie (o šwini). «Es kur, es gul- 
ti» — taip vara kiaūles. 

Ėsa (ocew.), no cuBicay =e53, 0. būti. 

Ėsans (w sąs, es4s), -anti, partic., na- 
TodAUŪCA, npuCyMeMeyyiU; ZNAj- 
dujący się, obecny. Dšiktas ant akių 

 €sans. v. būti. 

Ėsena, -nos, f. xywanie, 004; jedzenie. 

„ Ligėnia mefika čsena. v. ėsti. 

Esilas, -Ia, m. 06013; osioZ. v. asilas. 


"Esys, čsia, m. z6043 (eguisetum, pa- 


cmenie); skrzyp (rošlina). Žolė šiužk- 
-šta, narūta dėl trynima šėukštų xa- 
dinas esfs. v. asys. 


398 


Ėskena, -nos,. f. annemums; apetyt. 
Sčnis mažės ėskenos. Ligėne lėpna 
mažės čskenos, t. y. mažai, patiki- 

„mais te-vėlga. 

Eskus, -ki, npocopauowū; žarloczny. 
Žmūgus čskus, t. y. daug ėda. v. 

) ėdrūs. 

Ėsti, ėdu, ėdžiau, mcme, 9kpamo; ješė, 
Zreč. Jėučei ne ėd remūnių. O 440- 
GieKio wėSti» ynoMpedaAeMmCA pRDKO U 
NPUMOMI C3 OIMMRUKOMS NDE3pONLA; 
0 czlowieku «ėsti» užywa sie T2ad- 
ko, tylko pogardliwie. A! ta rūgana 
dar ėda (ocpema, žre). v. čiaukšnėti, 
čiaumėti, čiaurėti, dekučiėti, kernž- 
zyti, knebčiėti, kutūti, paukšlėti, 
pauriėti, plumūpyti, rūkštinti, ryti, 
runtyti, skalambyti, skanėstūuti, 
skanližėuti, skilvyti, smiližūuti, 
sprangėti, spranklėti, šlamatyti, 
šliminti, švamplėti, valgyti, vobulti, 
zumplėti, žlaūgti, žlebernėti, žlep- 
nėti, žloburti, žnabėti, žnagėti. 

Esiūklis, -la, m. 7003 pacmenia (x60143); 
gatunek rošliny (skrzyp). Trikampe 
žolė esiūklis. v. esys, asys; treinis. 

Ešerys, -ria, m. oxyno; okun. Marti 
sava čšerį šiaušia, t. y. didžiūjas. 
v. ašerys. 

Ešis, ešiės, f. 0c6;: caoceno (0p063); 08, 
sąžen (drzewa). Gerė ešis malkų 


G, 


Gabalas, -1a w gabalis, -la, m. x0x3, 
xycoka; kawal, kęs. Gėras gabalas 
žėmės. Paviržių gabalis žuviės, 245 
šinių, kėpalas dūnos. 

Gabalotis, -ojūs, -ojaus, kidas 


sk — Gūba 


sukrauta, v. ašis; Aktajnis, siėksnis, 
šūtis, malka, 

Et, meocdomemie, si paaUėL MCijOO- 
G0ALCMmGIe, nNDeŠpMNIe; wyraža Nie- 
zadowolenie, pogardę. Et! pūsta gi- 
ra, ne būsiu če, verčiau išeiti. Et! 
kąn sčnis kalba ničkus, Et, dužmius, 
mulkis! 

Evėti, v. avėti. 

Ezdinti, -nu, -nau, Jacamv Cm, K0p- 
mumo; dawač ješė, karmič. Ne kin- 
kyk, alė ėzdink (=ėdink) dar arklį. 
v. ėsti, ėdinti. 

Ežė, ežės, f. meoca; miedza. Aut ežės 
besiluntūja bobos. Ežėmis nučja mež- 
ga, t. y. pasilėida. 

Ežiėna, -nos, f. e0ce6una (100604 Maco); 

„ ježowe mięso. 

Ežeras, -ra, m. 03670; jezioro. 

Ežerynas, -na, M. osepuwė (64C01- 
wee 03ep0); jezierzysko. Spangūlės 
(= spaūgūlės) 4uga ežerynūse. 

Ežinėti, -ėju, -ėjau, wcHamo, 20640 
eaceli; szukač, lapač ježe. Brėlis ei- 
na ežinėti, t. y. ežiūs gūudyti. 

Ežinis, -ne, cmeocuwū, nopyGeocuoui ; 
przyleglų, pograniczny. Mūsų žėmės 
ežinės, t. y. par 6žę tribavėjas. v. 
ežė. 

Ežys, ėžia, m. es; jcž. Ežys dygus 
šniukštinė pašaleis. 


£. 
UM, CJUWECMGOBAMO, Oeponamoca ; 
Jeszcze žyč, istnieč, trzymač się. Aš 
gabalojūs, t. y. gyvasty turiūs. v. 
gyvoti. 

Gabanas, -na, m. 6epema, ozanka (cha, 


—mN- 


[2 


Gabė — Gadl 


co40M6i); brzemię, wiazka (siana, 
stomųy). Gžbanas šična, šiaudū, linų. 
v. Glėbys, plūkštas (plūkštas). 

Gabėndinti, -nu, -nau, NpukaSUGaMo 
uau Oasamo necmu (vmo-uuGydo); 
kazač lub dawač niešč. 

Gabėnti, -nū, -naū, wecmu, Mmaujumo; 
niešč. Senis drūską gabėndava į Už- 
nemūnį. Gabėnk greitai pavogęs ta- 
vūrus. v. nėšti, boginti. 

Gabija, -ijos, f. 210cmpa, xauJesa6pa; 
žyrandola, pająk, šwiecznik z ramnio- 
nami (šwieca uroczysta). Par vesė- 
liją (sodvą) stalas gabija užšviėstas 

“ (=ūžšviėstas). v. žvūke, rekėžis. 

Gabike, -kės, f. s108 Oywa, Gecs; zly 
duch, djabel. Tą ūbagą gabikės at- 
kaūke (=atkauke) iš kumos Pada- 
lijos, t. y. ans ateivis. Kad tave ga- 
bikės paimtum. v. nakšis, jūdasis, 
vėlnis. 

Gabinti, -nū, -naū, supon4amo, -amica; 
uczepiač, -ač się. Vanagas kėjas ga- 
bin į vištos nūgarą. 2) samanuoame, 
zwabiač. Gaspadorius nor gabinti 
sava skolininką, vaikį arb2 meigą, 
t. y. parvilėti, parvadinti, įvobyti. 
Gabinaū gyvolį į tvartą, t. y. įvo- 
bijau. 0. viloti, kabinti, gabėnti. 

Gabjūujis, -ja, m. nupywka n0 ononua- 
niu MOnONUOY; uczta p0 zaūkoncze- 
niu mločby. Ant gabjauja, t. y. ant 
baigtūvių kūlės muš gaidį iššėrtą 
priė vėtyma, pakišę po pūdu; kad 
ūžmuš, gerai, o kad išbėgs, sukūlus 
pūdą, tai gaidžia čėstis, ir paliks 
gyvas. v. jiujis, jauja. 

Gibužas, -ža, m. xyva, ceepmoks; kupa, 
plik, zwoj. Taipjaū gūbužas gėras 


popieros sudėtas. 2) 20pcino, ma- | 


399 


"400 (demin. gabužėlis); garšč, 
mala ilošė. Gabužas žolės, šiėna. 
Gabužėlį šiaudįą po pūžasče atnėšk. 
v. plūkštas (ptūkštas) pžpūžas, ga- 
mulys. 

Gacnas, -nd, wcmwė, nacmoaujiu ; 
prawdziwy. Gacnas vagis, t. y. -vū- 
ratnas. 

Gačnūs, -ni, wapaduot, NapABNO 0016- 
emowžūca; elegancki, strojnis. Žmū- 
gus, kurs visūmet pasirčdęs, tai gač- 
nūs. 0. gašūs. 

Gadūuti, -žunu « duju, -avaū, 2a- 
ocdamo, AceNAMo; pragnąč, žądač. 
v. gedūuti, geidūuti. 

Gadyne, -nės, f. 6pėMa, 6peMeNa; czas, 
czasy. Šid gadynė maž teisybės: vėn- 
denį bėgantį ėpsuk. Senėvės gady- 
nių dainą ringūk. Išaūša geri ga- 
gyne vaikščioti po sūdą. v. mėtas, 
Taikas, čėsas. 

Gadinti, -nū, -naū, mopmumo; psuč. At- 
žindūlis gal žavėti, gadinti. Kam ga- 
dini mana kifvį? v. gėnyti, gaišinti, 
naikinti, anūti. 

Gadyti, -iju, -ijau, mupumo, npuMu- 
pamo; godzič. Aš gūdiju su arielka 
sava kaimyną bijomą ir mylimą. Su- 
kiršusius, būrančius gūdyk. 2) 0004- 
ancamu, ceycamv; požyczač. Gadyti 
pagūdyk jam kifvį. 3) ref0., aMu- 
pumoca; NpuzOJUMCA; godzič sig. 
Gidykis su jūmi, nesibark. Sčnis 
man gadijas dėde, tau tetulėnas. 

Gadlfvas, -va, Mupuwul, cnoxoūnbiū, 
muziū; zgodny, spokojny, cichy. Vy- 
ras Mana ne gadlyvas, t. y. vis pik- 
tas, vis kčikia, vis blazgatija.. v. 
taikūs, 


400 


Gždn — Gaila 


Gždnas, -ni, docmoūnui; godny. v.| Gaidkėjis (= galdkojis), -ja, m. p00z 


veftas. 

Gadnastis, -tiės, f. (4 m.) docmouncm6o; 
godnošč. v. veite, vertybe. 

Gagėti, -gū, -gėjau, va2axamo, 1020- 
mamas; gegač. Žaiūsys eidamos gag. 
v.. taralūti, tararūti, lalėti, kirk- 
ščioti, gagnėti. 

Gaginti, -nū, -naū, sacmaesamM0 1010- 
mam, GMSNGAMO UL0MANBL; EMU- 
szač gęgač, sprawiač gęganie. Ne dūk 
gaginti žaūsis, t. y. gnaibyti. v. ga- 
gėti, 2 

Gagnėti, -nėju, -nėjau, vaiaxams; gę- 
gač. Zafsinas gagno. v. gagėti. 

Gagėnas, -na, m. t000mywz; kto gegocze. 
Gagonas gagėja, žąūsys Jalėja. v. 
žafsinas, gargadėnas. 

Gaida, -dos, f. manos, Me400ia, 1040C3; 
ydapenie; nuta, melodja, glos; ak- 
cent. Gandras ni-kokiūs gaidos ne 
tur. Kaip pasėnst žmogus, ir gaida 
prapūl. v. giėdėti, balsas, žūdas. 

„Gaidas, -da, m. cu1v40€ 9ceaūuie, npu- 
Zomo, Cmpacmo, nOOM4; žądza, za- 
chcianka, požądliwošė, namieinošė. 
M6ėters yra didelis gaidas visū ne- 
sūmamų, t. y. priė valgių, smili- 
žūvima, visu, kur palenkia širdį. 
Pareis visas josios gaidas, kaip ne 
gaūs, ko geidžia. v. geidulys, įgai- 
das, ūžgaidas. 

Gaidinėti, -ėju, -ėjau, co6upamo yu- 
naama; zbierač kurczgta. Ūbagas va- 
žiūs gaidinėti klebonui. v. gaidys. 

Gaidys, -džia, m. namysa; kogut. Ant 
trijų karalų galdžia Žžiūgsnis diėna 
pratiūst, t. y. pribūn diėnos. Kėlau, 
kaip gaidys ant šąnšlavyna išsirita. 


ad; gatunek jagody. Gaidkėjei 
(ūgos) rūgštesni už vištkėjus. v. ūga. 

Gaidpirštis, -čia, m. 7003 pacmenia; 
gatunek rošliny. v. gaidkėjis. 

Gaidra, -rės, f. eč0po; piekna, jasna 
pogoda. Rodos gaidra ant dangaūs. 
v. giedra. 

Gaidrytis, -ijas, -ijos, ee0pmme, npoac- 
nama; wypogadzač się, r02jašniač 
się. Gaidrijas laukė, t. y. prėgy- 
drulei rėdos, bus galdra. v. pratikti, 
blaivytis, švelnintis, švaistytis, gič- 
drytis. 

Gaidrūs, -ri, ee0penuū, Acnwū; p0- 
godny, jasny. Koks gaidrūs 6ras par 
šiėnpjūtį šįmet. 

Gaidūti, -ūju, -avaū, npousuocumu 
Cs NANROOMI; CmMacumo ydapenia; 
špiewnie wymawiač, akcentowač. 

Gaidžiagystis, -čia, m. paunee 6peMa, 
40104 NOM0M3 nNMYZU; CZaS poranny, 
kiedy pieją koguty. Gajdžiūgysty kė- - 

. lime šendičn. v. gaidys, gysti, apy- 
gaidis. 

Gaigalas, -Ia, m. cene3e4v; kaczor. Gal- 
galas antlipęs antį pimin ir apšaūk 
(apšėk?).v. zalzinas, šntinas. 

Gailas, -Ia, demin. gailėlis, -la, m. 
acaioGCMo, CoMcanmNie; žal, lilošč. 
Duktežs didelis gaižas, kad $ra gai- 
linga. Jau gailėlį pargailėja ir šir- 
dėle parskaudėja. Gailas mane jėm, 
t. y. gailūs, brėla. 

Gailastingas, -ga, 9caa00mauoū, C0- 
cmpadamenounuu, MuaocepOUU; lito- 
šciwy, milosierny. Jijė gailastinga 
poni. 

Gailastis, -čia, m. 94400m8, cocmpa- 
Oanie; litošė, žal. v. gailas. 


Gaile — Gžire 


Gailesys, -sia, m., v. gailastis. 
Gailestis, -čia, m., v. gailastis. 


401 


marškinių išėda. Dūmų gailūmas 
akis ėd. 


Gailėti, -Ia, -lėjo, impers., acau6; szko- Gailūs, -li, scax0cm1uswū, cocmpada- 


da. Man gaila tėvėla, man gailės 
brolužėla. Man gaila jo, rūtų. 

Gailėtis, -lūs, -lėjaus, ocaanmo, coxpy- 
wameca, cocmpadamo; žalowač, lito- 
wač się. Gailėsis jiėjiė, kad žėntas 
išvažiava. Gailūs, t. y. dyžiūs, krem- 
tūs, tan padaręs. v. dyžtis, gailėti, 
gedėti, kriūistis. 

Gailybe, -bės, f. sca100me, comaunuie; 
litošč, žal. v. gailūs. 

Gailingas, -ga, 94a40cmaugswū, cocmpa- 
Oameaouoii; uysCMeumenvnois Všto- 
šciwy, czuly. Kas gailisi žmogaus, 
tas gailingas. Sūnus ne gailingas, 
t. y. nesigaili mėtynos. Brėlis gai- 
lingas, kad pamata vefkiantį, pats 
veikia ir gailisi kita, kad mūša. v. 
gailūs, gailas. . 

Gailinti, -nu, -nau, 6036y0c0am0 C0- 
acaumnie; wzbudzač žal, žaliė. Sest 
gailina mane, t. y. kvičtką roda, 0 
ne dūda. v, gailėtis, masinti. - 

Gailis, -la, m. Gavyna, Gaujasuuna (spi- 
raea ulmaria, mpaea); šwinie bagno 
(ziele). Gailei auga tarp vaivėrų. 
Gailų ir dilgų dūk žansiūkams, tai 
ne dvės. v. žolė. 

Gailti, gailsta, gaila, impers., ca40; 
szkoda, žal. Gailti pagaita man vai- 
ka, kad jiūjį taip žūda. v. gailėti, 
pasigailti. 

Gailū, n., aax0; žal. Gailū Žiūrėti. 
v. gaitūs. 
Gailūmas, -ma, m. mdxocmv (Wenoka, 
duma); ostrošė, gorzkošė (Tugu, dy- 
mu). Gaižlūmas širma ričves jūdų 


HDOmuonKuus. JurokcKO-pycCxO- 1OXEGKIĖ CAOBApE. 


menuvū;s litošny, litošciwy. Kurs 
gailisi brėla, tas gailos širdišs. 2) 
aacayocusawouųjiii cocmpadania, C0- 
acaanuia; godny politowania, warty 
ubolewania. Gaila rūtų, dar gailč- 
snios jaunosios diėnėlės. 3) mOkėi, 
ocmpoū, mepnkiū, wpaKiū; gryzący, 
ostry, cierpki, gorzkė. Širma gailaūs 
reikia. Gailūs dūmai. Gaili put 
muila. Rasi gaili akis ėda. Sesė 
lrėja gailes ūšaras. v. gailingas; šiau- 
rūs, skurdūs. 

Gaimarūti, -ūju, -avaū, Mowxamo, Me- 
daumo; mitręžyč, marudziė. Ne gai- 
marikite ridindami smetną žkmenį. 
v. gaišūti, trūkti. 

Gaiminti, -nū, -naū, poxcdame, 140- 
Oumo; pacmumo; 326004 mo, maca, 
063a600umca; vodziė, plodzič; ho- 
dowač; zaprowadzač, nabywač, za0- 
patrywač się. Kūdikį, gyvolį, girią 
gaiminti. Gėrą drabūžį gaiminti įsi- 
gaiminaū. 2) rel., pacnaocamaca, 
pasMnoMCamoca; r02pladzač się, r02- 
mnažač się. Iš grūda sėklos gaimi- 
nas, t. y. viūsa, šimtai. v. gimti, 
visti, 

Gainiėti, -6ju, -6jau, 004am6; upędzač. 
Kam tu gainiėji vištą? gainrėk staigų 
vefšį. 2) refl., wonamsca; upędzač się, 
uganiač się. Vaikai gaimiėjas viens 
kitą. Prėmū karvę gaintėjasi: v. giūi- 
ti, vajėti, vaikyti. 

Gšire, -rės, f. enta, momuna; wiecha, 
tyka, tyczeka. Gairės (pūkštys) ant 
piėvų, kad ne ganytum. Užsmeige 
brėlis gaires, kur gal bristi par ūpį. 

26 


402 


2) 6NCOKOL MCM, GOBBKUUENIL; WY- 
wiosle miejsce. Gaire yra iškėlimas 
žėmės. 3) mava, mevenie (6030y10); 
MNCINO, NOJGEPICENNOL Onicmeiio 610- 
mpa; ciąg, przeciąg (powietrza); wy- 
dmuch, przedmuch. Vičta, kur vėjis 
švilpdamas pūčia, būs gžire. Ant 
vėja gairės stovi namai. Gaire yra 
"ūtgaišis vėja, t. y. tūkas vėja. v. At- 
gara. . 

Gairinti, -nu, -nau, cu4840 dyma, 3A604- 
eaiMo, GMB (0 smmp); mocno dąč, 
wiač šwiszcząc, wyč (0 wietr2e). Par 
Tėngą vėjis gairin, t. y. švilpdamas 
pūčia. Ant atgaros (Atgaišia) sto- 
vėjau, kur gširin šiaurys, t. y. par- 
pučia par drabužiūs, kad stygti ne 
gal. 2) pacuamwusamo, nodKUMamo; 
wzruszač, podnosič. Gairin vėjis žėl- 
menis, t. y. pūčia, iškela žėmę. 3) 
ynocumo, DA3NOCUMB; UNOSiČ, TOZNO- 
sič. Vėjis gairin, t. y. nėša, smiltį. 
v. pūsti, dūmti. 

Gaisa, -sūs, f. 2002, meuenie (Oniūcmeia, 
cocmoania); tok, bieg, ciąg (czynno- 
šci, stanu). Ta galsa (instrum., 6e30- 
Cmanosowuo, Gesnpepvveno) vemia li- 
gėnis, t. y. be parstoja. v. trūkis, 
galstas. 

Gaisas, -sa, m. cemma, 6aecio; šwiatlo, 

“ blask. Ve, Iūmpi (?) gaisas ant dan- 
gaūs. v. pažard. 

Gaisras, -sra, m. 347660; OwMenndū 
cmo463 (na ue6n); Zuna; sup ogni- 
sty (na niebie). Gaisrai, t. y. atspin- 
dulei ant dangaūs iš vėja, šalčia di- 
dela. Gaisrai (stužpai) raudėni ant 
dangaūs priėš šaltį. Naktičs gaisre, 
t. y. mėnesiėno, važiavai į vičtą. 
2) noomaps; požavr. A, je, koks tėn 


Gširi — Gaiši 


gaisras matyti, rūsetūs keli budii 
kai dėga. Įsigruzdėja ugnis, ir pa 
kila gaisras. 3) caps; sanantuu 
60CMt, WmMG3; pasja, zapal, gnieu 
Kūnigas spaviednfčio į gaisrūs pa 
šėk dėl griškų, t. y. stėjas supykęs 
v. gaisas, gaizdras, spindulys. 

Gaisrūs, -sri, caa6wvū, 1poMkiū; slaw 
ny, glošny. Toli yra gaisrūs miestė 
lis, t. y. garsūs. 

Gaisrūti, -ūju,-avaū, conmumo, -umeca 
10pms; šwiecič sie, blyszczeč. Aušri 
gaisrūja. Par pūmatą gaisrū, kad 
ki4uras. 

Gaistas, -sta, m. 1003, mevenie; tok, 
bieg, ciąg. Kūdikis ligo vefkia vienu 
galstu (6e300maw0604n0). v. gaisa. 

Gaišaižėti, -6ju, -6jau, v. gaišalūti. 

Gaišalūti, -ūju, -avaū, MowKamo, M0w- 
KOMNO Onaamo; marudzič, mitrežyč, 
powoli robič. Ne gaišatūk, t. y. ne 
trūk. 

Gaiščioti, -oju, -ojau, edxzamo 65 Ceba 
OM3 GDEMENU 00 GPEMENU CMNDYIO 
6030y10, KOKGYAGCUGNO U300602 NpDU 
9MOMB CAAbUĖ 36YKB; GCYAUNGIGAMU; 
KONULMICA, YMUPAMO; UryWCzo Wdy- 
chač powietrze, wydając przytym 
konwulsyjnie stabų glos; Ikač, szlo- 
chač; konač, umierač. Vaikas gūi- 
ščioja, t. y. išganstį turėja, krūpsėja 
ir mire. v. gaišti. 

Gaišinti, -nū, nai, yxuvmomamo, 
ucmpečiamo; MpamuMo; MiSzCZYČ; 
tracič. Prūsai gaišin liėtūvininkus. 
Ne gaisink pinigą, jauną aguikų. 
2) sadepcuoamo, MNUaMo, 3AMC- 
Oaamo; zatrzymywač, przeszkadzal, 


v. gaišti, glodyti, vilbinti. 


Gaišt — Gaižė 


403 


Gaišlus,-Iaūs, m.amusanie, sa0epocka, | Gajūtis, -čia, m. p005 ynae6uao pa- 


. saMmed1eNie; Mmilręga, (ejias, stę, 
zwloka. 

Gaištūs, -Ii, PACMONUMEMWIĖ; 702- 
vzutny. Kas išlėidžia pinigus, tas 
gaišlūs. 2) Mewkomuuu, mpebyo- 
Wii MMO 6pEMEKU, GAA6ė; powolny, 
mitręžny. Gaišlūs kėlis, kad tiži, 
šlapia. Sčnis gaištūs, t. y. gaišlei 
kalėdė, važiū, gaišūja namė ilgai. 
v. gaišti. 

Gaišma, -mės, f. Mowxomuocmo; p0- 
wolnošė. Gaišma sėnia yra baisūs 
sugriuvimas, t. y. kaip ne pasirė- 
dęs, taip ne pasirėdęs. v. gaišti, 

Gaišti, -štū, -šaū, wcvesamo, nponadamo; 
znikač, ginąč. Sniėgas gaišta, t. y. 
nyksta. 2) wsduzamo, OkOamwosams; 
zdychač. Gaiša karve, t. y. padvėse. 
Gyvolei visi kaimyna gaišta. 3) mrw- 
XAMo, MepAMo epeMa; marudzič, tra- 
cič czas. Kur tu gaišai? v. gaišūti, 
dvėsti, nykti, | 

Gaištis, -tiės, f. Mowxanie, nomepa epe- 
Menu; mitrega, strata czasu. Viena 
gaištis su tokių darbu. 

Gaišulūti, -ūju, -avaū, v. gaišalūti, 
gaišūti. 

Gaišūti, -ūju, -avaū, Mmukamo, mpa- 
mumo epeMa; mitręžyč, tracič czas. 
„ Baudžiauninkai gaišū dvarė. v. gaiš- 
ti, gaišalūti, gaimarūti. 

Gajūs, -ji, aewo saocuoaowyjiū; predko 
gojący sig. Mana raūka gaji. Brėla 
kūnas gajūs, t. y. greitai gn, kad 
įkerta su kižviu. 2) 40040 npunu- 
maviyiūca, npuousavwvuųjūca; latwo 
przyjmujący się, latwo dający się 
zaszczepič. Tas diėgas, mėdis gajūs. 
v. gyti, 


cmenia; gatunek rošliny leczniczej. 
Gajūtis, žolė, gyda, kad kėjos šuūta. 
v. žolė, Ž 

Gaivalotis, -ojūs, -ojaus, Med2enwo n0- 
NPAGAAMECA, NANUKAIMO NONDAGARMO- 
ca (0 300p0e0u); powolt przychodzič, 
zacžynač przychodziė do zdrowia. 
Po ligai brėlis gaivalojas, stifpsta 
ir vėidas jėjo pužpsta. v. gaivelėtis. 

Gaivelėtis, -ėjūs, -ėjaus, Med1e440 n0- 
NPAGAAMUCA (0 CUAA1I, 300p0604); p0- 
woli wzmacniač się (0 silach, zdro- 
wiu). v. gaivalotis. 

Gaivinti, -nū, -naū, oMcusa4Mmo; 0žy- 
wiač. V. gyvas. 

Gajvys, -via, M. 20444, MuOMCeCMGO; 
gromada, wielka ilošč. Galvijų gai- 
vys, t. y. būrys. v. burys (būrys), 
gaiija, gyvis. 

Gaivulotis, -ojūs, -ojaus 4 gajvuli- 
tis, -ūŪjūs, -avaūs, Me01e44o nonpa- 
G4AMCA (nocam Goamanu); powoli 
przychodziė do zdrowia. Iš-po drū- 
gia kol prastifpsti, ilgai reikia gai- 
vulotis. v. gaivalotis. 

Gaizdras, -dra, m. sape60 (0oms no- 
ocapa); Tuna (od požaru). Nū paža- 
rūs gaizdras par lėngą spiūdi. v. 
žarė, gaisras. 

Gaizdrėti, -drėju, -drėjau, Gaiomams, 
ceepxamo; blyszczeč, blyskač. 

Gaižėti, -žėju, -Žėjau, xpuvamo (0 On- 
maza); kreyczeė (0 deieciach). Vai- 
kas gėižėti užgaižėja, t. y. užsirėke, 
užgarėja, uždyka, kad nūmaris už- 
pūle, v. garėti, užgarėti, pypti, už- 
dykti, užkatėti. 

Gaižėti, -žėju, -žėjau, omsueamoca 10- 
peuvio; Gnd NPOODOKAGIMI, NDOKUC- 


404 


40MB, NDOMONAUMSS CZUG gOryC2; 
Jelczeč, byč jelkim, zgorzknialym, 
przekwašnialym. Nū kartūma gaižė 
gerklė, o nū saldūma laiškė. v. gai- 
žūs, laiškėti. 

Gaižulys, gaižula, m. wenpiamuoe oyjy- 
WENTė NOC CGTVENTA U.- M. NDOLODOK- 
4000, NPOMO3UMAIO, NPOKUCAGU; Nie- 
przyjemne uczucie po zjedzeniu cz.-k. 
zgorzknialego, jelkiego, przekwašnia- 
Jego. Gerklė gaižulys nū gaižiį būl- 
vių. V. peršulys laiškulys, gižulys, 
gaižėti. 

Gaižūs, -Ži, npovopoxavū, npOMOnNAUA, 
. npokucaui; agorzknialy, jelki, prze- 
kwašnialy. Gaižūs dūmai, obalei, t. 
y. kšrtūs, gailūs. Verėnas, sviėstas 
gaižūs, t. y. pakaftęs. Dūna gaiži. 
Būlbės (xapmog. cyns) gaižios kūil- 
raugiu įrūgusios. 2) mockauo (0 
xopo6m); tęskliwy (o krowie). Karve 
gaiži ant vefšia, t. y. tū maūdžia 
vefšia. v. kartūs, rūgštus, vėūgus, 
aiškūs, gašlūs, gižūs. 

Gaksėti, -saū, -s6jau, cmoamo, cudiomo 
(6es3 Omaa), mopuamo; stač, siedzieč 
(bez robotų), sterczeč. B6ba gaksėja 
be darba. Sčnis gaksa priė pėčiaus 
ir klausos, kas ką šnėka, t. y. stovi 
kūktą išstūtęs. Atsisėdusi giksa už 
stūla gaspadine be darba. v. gark- 
sėti. 

Gakt, MecJ0Memie, sbipADICA0U4Le W- 
OJICUOJANNOCINO BAKA ua Oniūlcmeia; 
wyraža niespodziane zdarzenie lub 
czynnėšė. Gakt dūrise susitikova. 
Gakt bučiūdams. Gakt į širdį ge- 
dulys, širdiės skaūsmas. Gakt, iš ne- 
tyčių užspėja. 

Gakta, -tos, f. 10400294x4 (nepe0nAA 


Gaižų — Gali 


uACMO CANCU GMIDCMIO CG SUKYMOLM I 
NOM036AMU); przednia Częšė sant « 
zagigtemi plozami. Užsiriėtimas ro- 
gių vadinas gakta. v. kakta. 


Gaktinis, -ne, omwocauiūca 45 10020- 


620KKAM3, NEDEDKNiU (0 uACMAZS Ca- 
ueū); przedni (0 częšciach sant). 
Šlūjų gaktinis galas. Brakiūs šia- 
jūse užkalk ant gaktinių (scil. galų) 
dėl užkabinima rinkių. 


Gala, -Ios (= galė, galos), f. wow, cuaa; 


moc, sila. Gilos mažės tebe-csmū. 
Ne atėjau iš negalos. Kur vald, ten 
ir gala. Nėr galos an3 paveikti. v. 
viėka (2cem.), viūkas (1um.). 


Galabyla, -Ios, c. nonydumenu, nONyY- 


KaavujuKka; napędzacz, kto nagli (do 
robotų). v. galata. 


Galabylas, -1a, m. 6aa0x0, Oypv; sza7, 


szalenstwo, glupstwo. Parėja vaikina 
galabylas, t. y. diėnas savūlas, ncb- 
timpės kraijis. v. galūbytis. 


Galūbyti, -biju, -bijau, 00600umt 00 


XPAŪNOCMU, UEPeSUYPI MyuUMmo; do- 
prowadzač do ostatecznošci, zanadto 
męczyč. Kėm tu sūnų galūbiji dar- 

bais, t. y. nėognini, žudai. 2) rel. 

MANPALVAMO GC CUAB, UEDEIUYJJS My- 

UUMBCA; GOSUMUCA, WAAUNO; MECZYČ 
się nad silę, wytežač sily; dokazy- | 
wač, swawoliė. Sūnus galūbijas vėž- 

damas malkas, ūkmenis, t. y. skūb 

be gala. Vaikas galūbijas, t. y. kū- 

las, jėdos. v. galiūtis, žudyti(s). 


Galabštyti, -tiju, -tijau, y6uoamo; zabi- 


jač. v. nudėvėti, priteriėti, užmūšti. 


Galūlei, adv., no0po6uo; szczegolowo. 


Galūlei žėdną daiktą surūše pūnas, 
t. y. nūgalei. 


Gal4 — Gald 


i Galūnsti, -ndu, -ndau, movumo (40943, 

monop2); ostrzyč. Aš galandu peilį, 
kifvį su galanstuvu. 2) camo, npu- 
mcHamo, MyVUMmo; cisnąč, uciskač, 
męczyč. Ponas galanda žmėnis, t. y. 
vargina nėikom, kamiija. 3) ref. 
mepemvca; trzeč sie. Bėrnas galūn- 
das, t. y. trinas. v. trūtyti, kankinti, 
kamūti, trintis. 

Galanstuvas, -va, m. 6Gpycoks (mowuno- 
ubit); brus (do wecowania), oselka. 
v. trūtas, gudč, būdė, ūla, pustykle. 

Galas, -la, m. xoncys; koniec. Galį 
galas, mazgį mazgas. Priė pėčiaus 
gala pakala prišūla, o priė kamina 
barzdą prirakina. Viėns gals d6- 
gaus, aūtras rūgštus. 2) Gal nū gala 
(Gess ussamia; bez wyjatku) visi dū- 
nas ne turėja, t. y. visa kičma ga- 
spadėrei. Gal nū gala atlika. 3) ga- 
Top, x3 konuy, 00 kpainocmu; ku 

- koncowi, do ostatecznosci. Jijė, gas- 
padine, galop vara mane, t. y. stra- 
mūžija, mitravėja. 4) Ant gūla pa- 
galės, 63 Kon Konyosa; koniec kon- 
cem, k. koncow. Ant gila pagalės 
visi gyvolei išmitinti pavūsarį iš- 
dvėse. 5) Be viėna gūla, cauwxowma, 
upcaMnopHo; nader, niezmiernie. Be 
viėna gūla ta mefga graži, skūpa, 
šiše (cxpava), t. y. be krūšta, be gūla. 
6) Galu-pūgal, nodan, 60320; podle, 
obok. Tvorūs gatu-pūgal eik į aūtrą 
galą. v. pabaiga, nūbangos, ūžgalis, 
nūgalūne, beigas, baigas, seina. 

Galatė, -tos, Cc. nonydumen; Napę- 
dzacz. Tas pūnas galatė ant dėrba, 
t. y. nognininkas. v. galabyla, gala- 
vita. 

Galatinės, -nių, f. pl. 60p064; dąėki, 


405 


dąžanie się. Du vaikū eina į gala- 
tines, katras kuriū paris, pargalės, 
paveiks. v. imtinės, ristinės. 

Galėu, adv., ec, ecė 00 (eJunao); 
wszyscy, wszystko co do (jednego). 
Galėu viėną išvarė girias kičsti. Ga- 
spadine žansiukūs pirmą, sykį išlėi- 
džiant į ganyklą stūmia par stėbulę 
galūu viėną, kad varna ne nėštum. 

Galdusei, adv., 00 nocanduavwo; do ostai- 
ka. Kiek gal4usei užmokėjau visą 
skolą. Kū gal4usei išmokėjau skč- 
las. 

Galėusis, -se, nocandni; ostatni. Mar- 
ti nevožėja ni galūusių dėdėlų. 

Galautinis (galantinis?), -ne, x0Mųc- 
s0ū; koncowy. Paguldyk svčtį ga- 
Tautinio stubo. v. galutinis. 

Galavita, -tos, m. noMydumeao, nOony- 
kaavgjuna; napędzacz, kto nagli (do 
voboty). Kurs be mėilės vara priė 
darba, vadinas galavita. v. gala- 
byla. 

Galba, -bos, f. cnacenie, nomowo; ratu- 
nek, pomoc. v. pagėlba. 

Galdapyti, -piju, -pijau, wcmasamo, 
ocecmoKo pacnpasaamica; katowač, 
bič okrutnie. Urėdas galdapija žmė- 
gų su pagalu, t. y. mūša. v, mūšti, 
dėbti. 

Galdyti, -dau, -džiau, mepemo, cmu- 
pamv, uucmumo; trzeč, šcierač, 520- 
rowač. Gyvolei besikasydami nū 

- blūsų visūs sava plaukus galdyte 
nugalde. Bėrnas galde, kol nugėlde 
sūdūs, šiukštus, t. y. nuėnge, nu- 
voke. 2) refl. mepemeca; trzeč sig. 
Mėdis į mėdį galdos (kits į kitą), 
t. y. trinas. v. kraušytis, kasyti, 
trinti, dildyti, šveisti. 


406 


Galdūnas, -na, M. Ne40MeNo (kamoi- 
ULEKS U33 MCA, NAVUNENNGI ICUD- 
MUMS pyGAeNNoIMS MACOM3); koldun 
(potrawa). Ant stalnyčios galdūnus 
dirb svečiams valgyti. 

Galera, -rės, f. oGuuoka (cmnuw mė- 
c0M3); oszalowanie. 

Galeravėti, -vėju, -vėjau, o6uuugamo 
(micomz); szalowač. Kaimyna namas 
galeravėtas, t. y. gūlinčiomis len- 
tomis apipičrytas. v. pičryti. 

Galėti, -1ū, -lėjau, mowb, Obimv 68 c0- 
CIMOANTU, WUMTMO 603MOMHOCMO; MIC, 
byč w stanie, mieč možnošč. Apva- 
žios širdiės sėnis, kad gėl valgyti 
jebką. Aš manai, kad če taip gal 
būti. Gal atsaldyti, t. y. išbruišti iš 
miėsta, išgiūti. Ant tufgaus gal visi 
draugėutis. Ne gėl visūs aptėkti. 
2) rel. Mouo, Guumo 63 CocMOANiU; 
mic, byč w stanie. Kiek galėstės, 
tiėk dirbstės. v. galti, stėngti, va- 
lėti. 

Galgis, -gia, m. wepma, Greco; cžart, 
djabel, licho. Eik po galgeis, t. y. 
po vėlneis. Žemaiti kukūti, kūd ne 
dainūji. Ko, galgi, dainūsiu, valgyti 
noriu. v. biėsas, vėlnis, nagšis. 

Galgėnas, -na, m. 410024; galgan. 
Kurs galą gina (?), baigias jaū, tas 
žmogus galgonas. 

Galybe, -bės, f. movywųecmeo, MOuo; p0- 
tęga, moc. V. galą. 

Galinai, adv., nenpemnuno; koniecznie. 
Brolis nėri, nėri galinai žūnytis. 
Galiūčius, -čiaus, M. cwwawa, eA0Cme- 
suns; silacz, mocarz. v. galūnas. 
Galmėti, -nėju, -nėjau, x06-xax3 0ep- 


acamoca; jako tako trzymač się. Dė- |. 


Gald — Gali 


ku Diėvui, dar lyg šiolei vis gali: 
nėju. v. galėti. 

Galingas, -ga, noywgecmecnnwi,e1aCm- 
ua; polęžny, možny. Žmogus, kurs 
viską gėl padaryti, tas galingas. v. 
galė. 

Galinis, -ne, x0wųe608, KOnEUnNoĖ, KDA š- 
uiū; koncowy, skrajny. Galine stuba, 
kuri patimė galė kiėma. v. gatuti- 
nis. 

Gališkis, -ke, xowyesoš, KOncun—ėi, 
xpainiū; koncowy, skrajny. Kurs 
ant gala stovi, tas gališkis. v. ga- 
lautinis, galinis. 

Galopyti, -piju, -pijau, 6pamo (6e3a22- 
xu); brač (dutki). Raštinyčio (kan- 
celarijo) galopija pinigus, t. y. ima 
paprikas. v. pūprikas. 

Galti, -Istu, -laū, atow, waiomo Jocma- 
moww4o Cuas; mOC, mieč dosyč sily. 
Gėlte suneg4lstu, t. y. sūsergu. 
Galtę sunegūla sčnis, t. y. susine- 
galūva. v. galėti. 

Galtrūkčeis, adv., onpomemuo (Ge- 
acamu); popędliwie, na Ieb, na szyję 
(lecieč). Vaikas bėga galtrūkčeis. 
v. galvatrūkeis. 

Galūdas, -da, m.; -de, dės, f. mupaus; 
okrutnik, -nica. Pūnai galūdai žūde 
sava žmėnis iki pat gyvastiės gala, 
t. y. nytija iki gala. v. galvažudys, 
gėlžuda, galžudis. 

Galūkaimis, -m1a, m. Koneųs Oepcsnu; 
koniec wsi. v. kšima, galas. | 

Galūnas (galūnas), -na, m.; -ne, -nės, 
f. MoOWjWecmeeKKNoId UEN08M0K3, GLA0- 
MmoJca, Manamas; wielki pan, magnat. 
Galūnai žmėnis išnaikintum, kad ne 
būtų valdžios. v. galiūčius. 


„Jė 


"B 


(1 


TM 


Gali — Galvė 


Galūne, -nės, f. sepzywka; wierzcho- 
4ek. Taboka galūnes skūba, kad ne 
išeitų į žydūles (=žydiūles). v. vir- 
šūne, galas, 

Galūnis, -nia, m.; -ne, -nės, f. w4- 
Ayns, -MbA; swawonik, -nica. Žmo- 
gus, kurs galūjas, tas galūnis. v. 
galūtis. — 

Galūs, -li, nocandniū ; ostaini. v. galu- 
tinis, paskutinis, 

Galutinis, -ne, xowye60d, spauniū; kon- 
cowy, skrajny. Galutinis kaimynas 
atėja. 2) nocanduiū, oxoNuaMmenoN—,, 
pruumeauwutvui;s ostalni, osiateczny, 
stanowczy. Maras (cmepm+) $ra ga- 
Zutinis daiktas dėl žmėgaus. Priėja 
tau galutinėje. Galutinei pasakyk. 
v. paskutinis, galautinis. 

Galūti, -1ūju, -lavaū, Gims cusonoma, 
300po61mz; byč silnym, zdrowym. Tu 
galūji, o jijė, pati, ne galūja žėdną 
rūdenį. v. gėlti, galėti. 2) xowamo 
(4010); przyprowadzač do ostatecz- 
nošci. Gažūdamas nugalūs tave te- 
nai. 3) refl. usnemovamo, ewudusamtca 
433 CUA3, NaOpUGAMoLCA; wysilač się, 
nadrywač się. Aš galūjūs priė var- 
tyma akmenį. 4) 761. dypavumeca, 
wuūaumo; dziwaczyč się, dokazywač. 
Vaikiūkas galūjas su mergikėmis, 
t. y. skuista, siaūčia. Piėmens galū- 
jas, t. y. aldavė, jodos. v. skuisti, 
siaūsti, aždavėti, kūltis, galabytis. 

Galva, -0s, f. 10406a; glowa. Vaikis šėk- 
dams atkrūgin gėlvą aukštyn. Jimui 
galva plyša, o tavei širdis. Trūksma 
gšlvą (v. galvatrūkeis) visi ten, t. y. 
eisma. Iš visos galvos šaūkia, kad 
apvoge. Galva kopūstų minkšta. v. 
gūge, makaūze. 


407 


Galvadaužys, -žia, m.; -žė, -zės, f. 
pasčoūnuus, -nuya, yGiūųa; zbėjca, 
-czyni, rozbojnik, -nica. v. galvažuų- 
dys. 

Galvaraištis (= galvūraištis), -ščia, m. 
10106408 naamoa; chustka na glownę. 
Su galvaraiščiu apsūk galvą. v. raiš- 
tis, galvėryšis, 

Galvasukis, -kia w galvasuktis, -kčia, 
m. 1040604043; Zamanie glowy, Jami- 
glowka. Kas če galvasukia priė piė- 
šima, priė rėšyma. Bus galvasuktis, 
kad skūdins galvą su žėodžeis klau- 
sinėdamas. v. terepčtkas. 

Galvatrūkeis «4 galvatrūkčeis, adv. 
OonpoMeMBO, OuepMmA 104064  (Gio- 
cams); popędliwie, na leb, na szyję 
(lecieč). Vaikas bėga galvatrūkeis. 
Mės bėgome galvatrūkceis, kol at- 
bėgome, v. trūkti, galtrūkčeis. 

Galvaviršis, -šia w galvėviršis, -šia, 
m. meMa, Makyvwka; ciemię. Viršūnė 
galvės yra galvaviršis arba galvė- 
viršis. v. viršūgalvis, momūne. 

Galvažudys, -džia, m.; -dė, -dės, f. 
ydiūua, pasdoūnuma, -uuya; zbėjca, 
-czyni, vrozbojnik, -nica. 

Galvena, -nos, f. 10206xa (104a, Mana); 
glėwka (Inu, maku). Gėlvenas liną 
į žardą sužardyk. v. galvėjis, Nin- 
galvis, 

Galvenūtas, -a, 10206vamwū; glowiasty. 
Linai galvenūti, t. y. sėmeningi. v. 
gėlvena. 

Galvėti, -vėju, -vėjau, xovauumuca; 
kulisto się zwijač (o lišciach kapu- 
sly). Kopūstai galvėti prūded, t. y. 
siaūsti galvas. Stiebas sėmens gal- 
vėtas. v. galva. 


408 


Galvijis, -ja, m. wmyxa 4pynuao po1a- 
ma20 ckoma (6012, x0p064); bydlę 10- 
gate (wėl, krowa). Tu mėglini (mū- 
glini) kaip galvijis. v. gyvolis, ban- 
dykštis. 

Galvijiškas, -ka, czomcxiū, ceolicmeen- 
ubiū cxomy; bydlęcy. Tava galvijiš- 
kas apsiėjimas, darbas. 

Galvingas, -ga, 1040840 90; glowiasty. 
Dagei didei galvingi, t. y. tūri daūg 
galvą. 

Galviniūkas, -ka, m.; -ke, kės, f. n0py- 
uumeno, Mu; poreczyciel, -ka. v. 
galvėtis. 

Galvinis, -ne, 20206x04; glowi. Kaulas 
galvinis, rankinis, kojinis. 

Galvėčius, -čiaus, m.; -če, čės, f.(fem.2) 
YMNĖ, CNOCOGHGL UEA06NK3; MOICAU- 
meso; czlowiek rozumny, zdolny; glo- 
wacz, myšliciel. Jijė galvėče $ra. 
Galvėčius daūg išgalvės. v. galvūs, 
pramisliniūkas, galvėtas. 

Galvėjis, -ja, m. xoweųs cmeGaa (104) 
C3 10406xaMu; koniec prątka (Inu) z 
glowkami. Galvėjus linų sukr4uk 
ant žūginia. 0. galvena. 

Galvėryšis, -šia, m. 20406400 naamoxs; 
chusika na glowę. Su galvėryšeis 
mėtės riše g4lvas. v. galvaraištis. 

Galvėsukis, -kia, m. 104060403, 104060- 
40Mu0e Ona0; Tamanie glowy, lami- 
glėwka. Didelis galvėsukis piėšti (ra- 
šyti) knygas. Koks man galvėsukis, 
t. y. rūpesnis, sūsis (= sūsis). 2) 
1040604py0cenie; zawrot glowy. Avis 
galvėsukį g4una, kad į aūsį įsilrėja 
vandū treūkant. v. galvūsukis. 

Galvėtas, -ta, m. ysenviė w04060404 
naamovexa; Chusteczka podlužna na 
gtowę. Su galvėtu apgėb ant galvės 


Galvi — Gama! 


kūdikiui gimusiam, 0 su siaustūve 
suvysta. v. raištis, sk6peta, pargob- 
tis. 

Galvėtas, -ta, ym, cnocoGuviū; T0- 
zumny, zdolny. Vaikas jauną tėvą 
galvotėsnis (y A. IO. «galvutėsnis»), 
t. y. gudrėsnis. 

Galvėti, -vėju, -vėjau, Jymamo, Cy- 
Jumo, packudveamM yMOML; myšlič, 

„ sądzič, vozwažač. Galvėte išgalvo- 
jau, kad ni seip ni teip išein. Gal- 
vočuis galvėdams išgalvos daūg. 2) 
refl. pyuamuca; reczyč sie. Anūdu už 
kits kitą galvėjas, t. y. gėlvas dėda. 
v. gūgiėti. 

Galvėtrūkeis, adv. onpomema0, ouepma 
10406y; popędliwie, na leb, na szyję. 
Bėrnas atbėga galvėtrūkeis. v. gal- 
vatrūkeis. | 

Galvėžis, -žia, m. 20206acmuxz; kijanka 
(nowowylegly plod žaby). v. vari6- 
žis. 

Galvūs, -vi, ymuwud, mMoakosuū; 10- 
zumny, sprytny. Tas vyras galvūs, 
o ans dar galvėsnis. 

Galžuda, -dos, c. w gšlžudis, -džia, m. 
pas6oūnuKa, -uua, ybiūųa, Myuu- 
meno, -nuua; rozbojnik, -nica, zbūjca, 
-czyni, męeczyciel, -ka. Ne mūžas gil- 
žuda fra ir tas žmogus. Kurs suėd 
žmogų, ne gailis žmėgaus, tas g4l- 
žudis. Tas ponas tikras gėlžudis, 
ėdikas žmomį.v. galvažudys, žmog- 
žuda. 

Gamalas, -1a, m. x0m3 (cunta); galka 
(ze šniegu), bryla. Gūmalas sniėga 
mėrną suvolėtas par vaikūs ant kiė- 
ma stovi, 2) 20M0mo, xycoKa (Lan6a, 
maca); kawal (chleba, mięsa), glen. 


L A sin ii i 


Gamar — Gaūd 


409 


Gšmalas dūnos, mėsos. v. gžbužas, Gana, -nūs (?), f. ydoesemeopenie; 2a- 


šmūtas, gūmulas. 

Gamarija, -jos, c. 100p2042, -462, 10740- 
nau; kreykajto. Žmogus, kurs kmok 
Zabai, tas gamarija. v. rėksnys. 

Gžmas, -ma, m. npupoda, ecmecmao; 
przyroda, natura. Pavasarį visas 
gamas atsigime, t. y. atgija. 2) npu- 
200402 ceoūcmeo; wlasnošė przyro- 
dzona, przyrodzonošč. Sūnaus gžmas 
takūse tėva, t. y. sūnus elgias adi- 
star kaip tėvas. 3) npioGpnmenie; 
nabycie, nabytek. Bus gžmas, kad 
gaminsi s4u drabūžius, čebatūs. v. 
4pgamas, gaminti, ginti. 

Gamašavėtis, -vėjūs, -vėjaus, npuvo- 
mosiamo ceb; przygotomywač sobie. 
Gamašavėtis $ra taisytis, tišktis. 2) 
napaocamsca; stroiė sig. v. rėdytis, 
pūštis, reūgtis. 

Gamašytis, -šijūs, -Šijaus, mapa2ameca; 
stroiė się. Aš gamašijūs, t. y. rė- 
daūs. v. pūštis, gūšytis, rėdytis. 

Gaminti, -nū, -naū, 0n4000m60pAmM4, 
npouseodumo; zapladzač, tworzyč. 
Vyras gamindamas pagamina sava 
pačiai vaiką, t. y. ūžveise. 2) npio- 
Gpnmamo, NpUVomosaamo; nabywač, 
sporządzač. Jijė, stūga, gamina sau 
drabūžį slūžijant, t. y. nūperka. 3) 
refl. npuvomosaamo ceon; sporządzač 
sobie. Nusibėda jau viėnai gamintis 
diną, t. y. stelgtis, storėtis. v. gi- 
ti, taisytis. 

Gamulas, -Ia, m., v. gžmalas, gžbu- 
žas. 

Gan u ganė, adv. d060140; došė. Jau 
gan skani putrė, dar ne tika, Ganė 
dūnos, pakaks. Gan poterėju, gan 
sėdu ir ne galū užmigti. 


NDuzeosnvs, JuTOBOKO-PY00K0-N0150KiĖ GZ0BAP5. 


doščuczynienie. Padaryti man gžną 
(ganė?), t. y. seiną. v. gaūdas, ga- 
nėti, seina. 

Gan3byti, v. ganūbyti. 

Ganas, -na, m.; -ne, nės, f. nacmyas, 
nacmywka; pastuch, pastuszka. v. 
piėmi. 

Ganiava, -vos, f. nace60; xOpM3 (n00- 
wooiuū); pasza. Gero ganiavo geri 
gyvolei. Žmūgus ten tūri gėrą gž- 

. navą, t. y. gėrą dūną. 2) nacme6a, 
nacenie, GPEMA nacmoOU; pasienie, 
czas pasienia. Nū gūniavos dainas 
dainava bėba, t. y. ką išmėka gany- 
dama. Nū gūniavos atmenu džinas. 
Man rūpi gžniava. v. ganykla, iš- 
Taida. 

Gafdas, -da, m. y00810m60penie; za- 
doščuczynienie. Gafidas tėu, o man 
ne gafdas. Tėkį gaūdą išgifdusi pa- 
rėjai. Ar g4usmu aš ten gaūdą, t. y. 

„ ar yra ar padifbs, ką aš nėrmu. 0. 
gana, seina (gafidas=6ncme, Ped.). 

Gandėti, -ndū, ndėjau, uwmmo docma- 
movuo; mieč dostatecznie. Jė. sylūs 
gandi, t. y. stavėji, tai grūmkis, 
sprūdulk nū gvoltauniūka ir išsi- 
grūmsi, ne pasidūsi. Jėgų gandėsi 
man darba, aš vis padirbsiu. Gan- 
dėk man dūti, o aš patišksiu visokių 
valgių tau. Kad ššlta gyvolui, tai 
ėdimu gaida (00601cmeyemca) jis, 
t. y. krūt, jūd, kad ne suš4ltum. 2) 
refl. zomnmo (uMnwme docemamowuo); 
chcieė (mieč dostatecznie). Aš gan- 
dūs prėna, t. y. noriu, 0 tu jau atsi- 
gandėjai (y A. IO. «gundėti», etc.). 
v. norėti, atsigundėti. | 

Gaūdinti, -nu, -nau, nyvamo, cmpa- 

26* 


LT 


410 


wuums; straszyč, lekač. Kam tu mainė 
gaūdini? v. gaūsti, krūpsėti, gėrinti, 
gaūzdinti, būgštinti, bauginti. 

Gaūdras, -ra, m. aucms; bocian. v. gŪ- 
žas, būsilas, stafkas. 

Gandrynas, -na, m. co6panie, cmaa 
aucmo6s; zebranie, stado bociandw. 
Į gandryną sūlek gandrą daūg pifm 
išlėkima svetur. 

Gandrinis, -ne, aucmoswū; bociani. 

 Gandrinis lizdas. 

Gandrinfčia, -čios, f. 24300 aucma; 
bocianie gniazdo. 

Gandūtis, -dūjūs, -davaūs, Gomo 00- 
GOAM6N6MI, 0060016CME06AMLLCA L DT ZL- 
stawač (na czym), kontentowač się 
(czym). Tu ne gandūjiės, 0 aš gan- 
dūjūs sava turta, t. y. užtenkū. Tu 
gandūjiės, o aš ne gandūjūs (y A. IO. 
egundiūjiės, -jūs») dūti arbūtą šaltą 
svečiams, t. y. ne prijemna mėn. v. 
gandėti, tėkti, užtėkti, kantėti. 

Ganėti, (-na), -nėjo, impers. zeamams; 
wystarczač. Ba ganės tau dūnos ant 
kėla? v. seinėti, užtėkti, pakakti. 

Ganga, -gos, f. Jeuocenie; ruch. Kas 
tat do gėnga piėmeūs, kad m4rški- 
nius be ūtkaita padėvi du nedėlme- 
čiu. v. gėngytis. 

Gafgarnioti, -rioju, -rIojau, wamameca, 
uemeepJO JepIicamoca NA MOLAA3 (Oma 
cna60cmu, C6 10400y); chwiač sie na 
nogach (2 oslabienia, z glodu). Al- 
kanas gaūgarioja, t. y. niška ne val- 
gęs iš būda svyrinėja. v. kryvūti, 
svyrinėti. 

Gangytis, -gaus, -giaus, weee4umeca, 
epsamo; ruszač się, plazač się. V. 
krutėti, judėti, kušėti, 


Gandr — Gaiūst 


Ganyba, -bos, f. nacenie, naceso; pa- 
sienie, pasza. Meitėlis penybo, o 
kėrve ganybo tuūka. 

Ganykla, -Ios, f. nacm6uye; pastevi- 
sko. Iš mūmsų ganyklos dave jiėms 
(mjaknykams) žėmės. v. pūgana. 

Ganyklinė, -nės, f. n2ama 34 nacm- 
Guwye; pašne, oplata za pastwisko. 
Jau ganyklinę reik suriūkti. 

Ganyti, -naū, -niaū, nacmu, Gepeuo, 
oxpanamo; pašč, chowač, pilnowač. 
Ganybo piėmū gana gyvolus. Me7- 
ga, ganyk cnūtą. M6čia gūna vai- 
kūs. 

Ganksėti, -saū, -sėjau, mopvams, 
cmoamt; sterczeč, stač. Raštinyčio 
(63 xauuenapiu) ganksėjau visą diė- 
ną. V. stovėti. 

Ganėvas, -va, M. NOUMyUKS, KMO 10- 
uumca; dopędzacz, doganiacz. Ganū- 
vai, kuriė ginės bėgantį vagį. Kurs 
gčnas, tas ganovas, o kurs bėga, tas 
bėgūnas. v. ginti. 

Ganėve, -vės, f. n01042; pogon, šciga- 
nie. Turėjau didžią ganėvę, t. y. 
giniaūs toli. 

Gansčiėtis, -sčiėjūs, -sčiėjaus, 6oameca, 
cmpauumeca; bač się, mieč strach. 
Kam tu mane gaūdini, aš turiū gan- 
sčiėtis. 

Ganslyvas, -va, nyveuoodi, pookiū; Tek- 
liwy, bojažliwy. Kiškis ganslyvas, 
t. y. bugštūs. 

Ganstūutis, -t4ujūs, -tavaūs, 602meca, 
nyvameca; bač się, straszyč się. Gan- 
stautis yra bijėtis, skraupstytis. 

Gaisti, ganstū, gandai, mpycumo, p0- 
Grimo; tchorzyč, Igkač sig. Ko tu gan- 
sti. Ganstė nusigaūda brėlis. v. gai- 
dinti, gansčiėti, skrūpčiėti. 


Ganstū — Garb 


Ganstūs, -ti, Goaswwū, cmpawnvi; 
straszny, straszliwy. -Ganstū žiū- 
rėti. v. nūgansvūs, bugūs, bajlūs, 
pavėjus. 

Ganta, -tos, f. w demin. gantėle, sy- 
Gokz, sunmosaa napwaKa; ząbek, na- 
ciecie na szrubie. Gantėlės knatą iš 
Jėmpos netraukia. 

Ganūbyti ( ganūbyti), -biju, -bijau, 
YyKUNmoDICAMo, uCMmpeGaAMO;NiS2CzYČ. 
Sčnis ganūbydamas išganūbija visūs 
svirplūs. v. galūbyti, glėdyti, gai- 
šinti, knaksyti, naikinti. 

Garada, -dos, f. cepdauoi sa60p3; plot 
z žerdzi. Garadi $ra tai tvūra iš 
kelį karčių ant klūbų užtvėrta nū 
galvijų. v. rike. 

Garūdyti, -diju, -dijau, 20700umo 9ep- 
dauoū sa60pz; grodzič plot Z žerdzi. 
Garšdyti $ra rikiūti. v. tvėrti, ri- 
kiūti. 

Garalaide, -dės, f. npo0yxa, npody- 
wuna; przedech, otwor gorny pieca. 
Skylė kakto pėčiaus vadinas gara- 
Iėide. v. spelte, garlinda. 

Garanckinis, -ne, poca6ūė; vosly, ur0- 
dziwy. Meiga didele prakūule ga- 
ranckinė. v. didis. 

Garankščiūtis, -čiūjūs, -čiavaūs, ccy- 
UUGGMOCA, CGUGAMCA 63 CKDYMUMUI; 
skręcač się w petelki. v. gryvenkū- 
tis, garankštis. 

Gardnkštis, -tlės, f. ckpymuna, KO4640- 
xa; Skręt, petelka (od skręcenia się 
nitek, powrozėw). Siūlai, gija, vifve 
į garankštis susisuka, t. y. į kil- 
pas. v. kilpa, gurgždūle. 2) xopen- 
wi sy65; trzonowy ząb. Krūminis 
dažtis bus garankštis, t. y. galuti- 


411 


nis. Žėndų galūse fra garšnkščei. 
v. krūminis, turginis, iltis. 

Garas, -ra, M. nap, ucnapenie; para, 
wyziew. Garas eina iš žėmės, iš ki- 
tila suūkiant būlves išvirus. Kaištis 
gara. 2) cusowoe ocenanic; wielka 
chęč. Gyvu garū (y A. 10. «garū) 
marti norėja to dastėti ir atsisėtina. 
Garū gėriau (y A. IO, «garū gėriau») 
tą daiktą įgyti, t. y. Iabai norėjau 
gauti. 3) pl. garai (y A. IO. sing.) 
yvaps; czad. v. Šalgarys, tvaiga, 
smalkos. 

Garbana, -nos, f. xydpa, 205048; kę- 
dzior, splot. 

Garbančiuprynis, -n1a, m., -ne, -nės, f. 
C6 KYODAGMMI UYNDYKOMO, C3 KYODA- 
60iM3 uyboMs; osoba, mająca kędeie- 
rzawą czuprynę, kedzierzawy czub. 


Gafbas, -ba, m. yGopxa (noMuama); 


uprzątanie. Reik gėra gafba, mėtu 
svėtis būs, t. y. reik apsigefbti. v. 
gefbtis. 

Gažbas, -ba, m. dy6nenie, dy6ka KOS; 
garbowanie. To garbėriaus gčras 
garfbas. 

Garbavėti, -vėju, -vėjau, T0p0Wo 0m- 
SHIGAMOCA (0 KOMZ), OuUeHNo TGULUUO 
(omcymcmeyvoujaio); odzywač sie (0 
kim) zaszczytnie, bardzo chwalid 
(nieobecnego). Anyta tūve garbavė. 
v. garbstyti. 

Garbavėti, -vėju, -vėjau, Jy6umo w0- 
cu; garbowač. 

Garbė, -bės, f. caa6a, vecmo; chwala, 
czešė. Garbė Diėvui Tėvui. 

Garbingai, adv., cs wecmoo, 6aa1010- 
GmwūNO; Z€ CZCIŲ, 2 poszanowaniem. 
Ten žmėnis garbingai vaikščio pro 
sėva šventenybes. 


412 


Garbingas, -ga, caaenbiū, NPOCAA6464- 
už; stawny, powszechnie chwalony. 
Garbinys, -nia, m. xydpa; kędzior. Gar- 
binei (=garbinei) $ra plaukai su- 
sivyniėję. Jau žalos rūtėlės garbi- 
niūse, kaip plaukai susiraičiusios (y 
A. IO. «susiraitusros»). v. gėrbana. 

Garbinti, -nu, -nau, c1a604m6, 170C44- 
esamo; wyslawiač, wielbič. v. getbti, 
girti, gulbinti. 

Gažbinti, -nu, -nau, Jydumė x020W; gar- 
bowač. Garbėrius gafbin skūras, t. y. 
išgerbua (2), apgerba (2), apčystija. 

Garbinius, -niaus, m. xydpAWs, xy- 
Opauska; mający wWlosy kędzierzawe. 

Garbinrūti, -niūju, -niavaū, xy0paeumo; 
kędzierzawič. Kam garbiniūji sava- 
jam plūukus, rūtas? 

Garbimūtas, -ta, xydpaswū; kędzie- 
rzawy. v. garbinys. 

Garbėrius, -riaus, M. 40CE6HUKs, 0y- 
Gusvujuxa; garbarz. Pons garborius 
gerbias. 

Garbsta, -tos, f. e0c17601enie, nox6040- 
40€ C4060 (na03 1p060Mz); wychwala- 
nie, mowa pochwalna (pogrzebowa). 
v. masta. 

Garbstyti, -staū, -sčiaū, 60c76419ama, 
1060pUMM6 NOXGAA6NOL CA060 (NAJ3 1p0- 


6om3); wychwalač, chwaląc wynosič || 


(mieboszczyka). Mirusį sūnų mėtyna 
gafbsta. Garbstyk mirusį. 9. ma- 
styti, girti. 

Garbūs, -bi, onpamuvū, uwcmuū; chg- 
dogi, czysty. Žmūgus, kurs apsigerb, 
vičžlybai užsilaika, tas garbūs. v, 
gefbti, švarūs, vičžlybas. 

Gafčius w gožčius, -čiaus, m., vapieus; 
garniec. 


Garbi — Gard 


Gardabolas, -la, m. npauve KopeMa, 
npanocmo; wonne korzenie, przy- 
prawa. Gardabėlai $ra visėki pri- 
smožai prie strėvų. v. medauniūkas, 
gardamėūlas. | 

Gardakūlis, -la, m. 7003 pacmenia; 
gatunek rošliny. v. būjlis (= builis). 

Gardamėlas, -la, m. npanuka, MON- 
Gemxa; piernik, cukierek. v. medau- 
niūkas. 

Gaždas, -da, m.; dem. gardūkas, -ka, 
m. OM1poJKa (63 ZAGO DAR MEAKULS 
Acusomuvixs); ogrodzenie (w chlewie 
dla drobnych zwierzgi). Gardūkas 
vežšiams užtvėrtas kūtės kertė, kad 
gardžiau(?) dūti ėsti. Iš gafda pe- 
nėtą gyvolį tėvas ima, jėgu apsi- 
rūša karšybą. v. gufbas, tvartas. 

Gardinti « gafdinti, -nu, -nau, Jma 
ekycuoMa; robič smacznym. Gardini 
strėvą dėdamas taukį, piėna, sme- 


tona, sviėsta, pipirų, babkės lūpų. . 


v. skūninti, gardūs. 

Gardiniūkai, -kų, m. pl. prwemųamas 
060354; w02 drabiniasiy. Gardiniū- 
kūse Atveže tave, t. y. rūtūse. Taip 
vadinas dėlto, kad gafdys iš šalį 
uždėtos. v. brika, rūtai. 

Gaidis, -dičs, f. meznokuaa puemuna; 

drabina od wozu. Gaifdis į ratūs dė- 

da. Sukumpęs mėdis gaždims dirbti. 

Priė gafdžių pririša ašviėnius. v. 

vežėčios. 

Gafdyti, -diju, -dijau, 20p09umo (34- 

 Gopo); grodzič. v. gaidas, tvėrti. 

Gardėkulis, -la, m., v. gardakūlis. 

Gardūlis, -la, m.; -le, -lės, f. 2ax0mxa; 
smakosz, Tasun. v. skanliža, smili- 
ŽIuS. 


———7 IS ISI CDI" Dan O 


Gardu — Garg 


Gardumynai, -nų, m. pl. (y A. IO, 
<gardumynas, -N3»), 24K0M046 KYyCKU 
(6004), sax0Mcmea; smaczne kąski 
(0 potrawie), przysmaczki. Patys 
gardumynai, t. y. skaninei, skanė- 
stai. 

Gardūs, -di (acc. gėrdų, ocew. gaždų), 
oxycnuU; smaczny. v. skanūs, sra- 
būs, magūs. 

Gardūtis, -dūjūs, -davaūs, cmaxosams 
(enycwoe 6000); smakowač sobie. 
Gardiūte užsigardik obalį, mėsės, 
medaūs pavėlgęs. v. užsigardūti, 
skūnintis. 

Garėti, -r1iū, -rėjau, t0pnmo; gOrzel, 
paliė się. Garčte sugarėja karčemė, 
t. y. sūdege. 2) 701. ecnbizuoamo 
wo0M; wybuchač gniewem. v. dėg- 
ti, pagarėti, sugarėti. 

Gargadūnas, -na, m. v000myws (0 1y- 
canto); kto gegocze, gega (0 gęsiorze). 
v. žaūsinas. 

Gafgalas, -1a, m. y3e43 (na GepeoK); 
węzel (na powrozie). v. gargėlas, 
Gargalus, -laus, m. tpuns, apunnuoe 
(63 w0pan); charkot, charchanie (w 
gardle). Padūsęs gargalū, kad gar- 
gūlus (gargulys) gerklė. Gargalus 
įpūle į gėrklę, mižsi tū. v. karku- 

lys, garstšklis, gargulys. 

Gargūlus, -laus, m.; -le, -lės, f. zpu- 
nyna, -noA; Charchola. Kas gargali, 
tas gargalus. 

Gargalūti, -lūju, -lavaū, Gysuxamo (0 
wpan, KO e0 noaowjyma); Lelko- 
tač (0 plėkaniu gardta). Kad įpili 
vandens į gėrklę, tad gargalū. Gar- 
galū, kad prarfn ir ne gėl atkosėti. 
2) mokosama, GopMomamo (0 meme- 
pe6te), KAOKOMAMO ; grač, tokowač (0 


413 


cietrzewiu), warzyč się, wrzed bel- 
kocąc. Tėtirvinas gargalū. Katilė 
kūše gargalšva, t. y. vire. v. kar- 
kūti, gargėti, kriogūti, kriūkti. 

Gargamūlis, -la, m., v. karkamūlis. 

Gafgaras, -ra, m. xaava; szkapa. Sai- 
sas, kūdas, ilgakojis, ilgakšklis ar- 
klys vadinas gafgaras. v. pastiėb- 
kojis, giūgaras, saūskarkis. 

Gargažei, -žių, m. pl. usiapo, W4043 
(63 KysueunoMa wopuy); žužel. Kal- 
vėje gargažei nū gelžiės sugargėję. 
v. krekulai, gelžūnis (dzindros). 

Garge, -gės, f. 7003 600900 nmuy; 
gatunek pitaka wodnego. Garge ra 
paūkštis ilgu (y A. IO. cilgū») 
kaklū. v. paūkštis. 

Gargėti, -gū, -gėjau, noxpuoameca 
CA0€M3 Caoicu, MEepDDMo (0 Can); 
okrywač się slojem sadzy, twardnied 
(o sadzy). Pargėte sugargėjusios sū- 
dys ant užių, lūbų, varpų stoga, 
pakraūčių. 2) Gysvramo (0 wpAN, 
xowa 0 nomowujyma); belkotač (0 
plokaniu gardla). Gerklė gafg gar- 
gulys. Dusulingas žmėgus begaf- 
gans gūli. v. gargalūti, karkūti. 

Garginti, -nu, -nau, dasumo, Jywumo; 
dusič. Pons galžūda gargin žmūgų, 
t. y. dėvija, smėugia. 2) na2uoamo 
npoussoda seyma «Gyav- Gyav- Gyao, 
Gysonamo; nalewač belkocąc, belko- 
tač (czym). Pijūkas gėrgin į daūtis 
arieiką, t. y. pila. 

Gargėlas, -1a u gurgolas, -la, m. ymo4- 
wenie, GWOpoKS (HA NpPAIKCI, NUM- 
1013); grube miejsce (na przędziwie, 
nice). v. burbilas, gūzulas, garūnk- 
štis. 


414 


Gargolūti, -lūju, -lavaū, npacmo we- 
po084o, CG GywpkaMU; prząšė Nie- 
roWNO. 

Gargėti, -gėju, -g6jau, noxKpwueameca 
c10€M3 caocu; Okrywač się slojem 
sadzy. Gargėte apgargėjusios var- 
pos gargūžeis ir sūdimis. v. gargėti. 

Gargožei, -žių, m. pl. ca0 omeepdn6- 
wel ca; slėj stwardnialej sadzy. 
v. gargėti, gargėti, gargažei. 

Gargulys, gafgula, m. apuns, 7puno- 
we (68 10p1); charkot, charchanie 
(w gardle). Gerklė gargulys, kad 
padūsęs gargalū. Priėš smeftį gar- 
gulys gerklė atsiranda. Sintulingam 
gargulys įpūle į gėrklę. v. garstė- 
klis, gargalus. 

Gargūti, -gūju, -gavaū, 7punnwe, ma- 
We40 Ovuiamo; chrapač, cigžko dy- 
szeč. Ligonis stūbnas mifdamas neb- 
atkės ir gargū, kaip žansytis išsižiė- 
jęs. v. pūškūti, karkčiėti, gargalūti, 
kriokūti. 

Gažgždas, -žda, m. 1pawWs, 0pecea; 
žwir, drząstwo. Žūme priė gafgžda 
ne bija ni giėdrės ni liėtaūs. Cinkt, 
cinkt gafgždai į virbalus geležinius 
ekėjant. Asei 4uga priė gargždų, 
šaltėnių, lėnkių. v. grėužas, BS, 
žvirgždas. 

Gargždyne, -nės, f. 17paw;amaa nousa, 
apaugamoe Mmcmo (65 NOAN); grunt 
žwirowaty, miejsce žwirowate (Ww p0- 
lu). v. graužyne. 

Garinis, -ne, 470604, npuvomosneN- 
Not C5 ROMOWIJO NADA; PArOWY, SDO- 
rządzony za pomacą pary. 

Garinis, -nia, m. omeepcmie (nads Ky- 


ZOHNONT NaUmod) 042 svnycKa Napa; 


Gargo — Garl 


otwdr (nad kuchnią angielską) dla 
wypuszczania pary. Iš kūknės g3- 
ras ein par garinį. v. aukštinis, gar- 
vilka. 

Garinti, -nu, -nau, napumo, Jeporamo 
63 napy; parzyč, trzymač na parze. 
Garink daūtį su drigniu, kad gėl 
(y A. IO. «gėla»), t. y. gūrą lėisk. 2) 
uwmmu 63 emmeps; išč w wiatr (gdy 
wietrzno). Par Iaukūs gūrinau, t. y. 
par vėjį ėjaū ir ant štgara (=atga- 
ros) stovėjau. 3) cocuamo; spalač. 
Mulkis g4l garinti namūs, t. y. su- 
dėginti. 4) refl. napumeca (63 Gann); 
parzyč się (1w lažni). Vyras pirtyje 
(y A. I). spirtyje») gūrinas, t. y. ant 
gūra stovi, garą lčidžia. v. gairinti, 
atgara. 

Garksėti, -saū, -sojau, Gwumo ynvavMa, 
UMNMo OCAAKLU, NENLADNIĖ | 6U03, 
mopuamo; byč smeinym, smužnie 
wyglądač, sterczeė. Alkanas gyvolis 
gafksa. Plikas kūklas arba plikas 
žmūgus pirtyje (y A. IO. «pirtyje») 
gafksa. Gaiksa sausa kepčne (y 
A. IO. «kepino») po pėčiumi. Ne dp- 
dengtas numirėlis garksėja stubo. 
v. gaksėti, barkšėti. 

Garksčiėti, -sčioju, -sčiojau, 2a2ax40m0 
(nonemnovų); gegač (po trochu).Gark- 
sčiė žansys, kad kas pabaida, rėk- 
damos: «gar, gar, gam. 0. gagėti, 
gagnėti, kirksėti, kirksčiėti. 

Garlinda, -dos, f. npodyxa, npodywuna; 
przedech, otwor gorny (pieca piekar- 
nianego). Kur gūras iš pėčiaus lef- 
da, bus garlinda arba spelte. v. Šiū- 
rė, pradūkas, garvilka, garinis. 

Garlyvas, -va, yceponvū, peenocmuwi; 
gorliwy, žarliwy. 


Garly — Gars 


415 


Garlyvastis, -tiės, f. ycepože, pesnocmo; | Garmūlyti, -liju, -lijau, x0pmMums; kar- 


gorliwošė, žarliwošė. 

Gažmalas, -Ta, m. wyms; halas. Gat- 
malas bus, kad garmalinę (gėrklę) 
palėidęs vis garmūsiji. 

Garmalinis, -ne, omwocauyiūca ka Wwy- 
my; 0d halasu. v. gažmalas. 

Garmalūti, -lūju, -lavaū, wymwme, 


mič. Mėtyna vaiką garmūlija, t. y. 
ščria. Marti su kiulkeis garmūlija 
žaūsis, t. y. pėni. Vyras begarmū- 
lija su škselu ašviėnius. v. šėrti, pe- 
nėti. 

Garnys, -gafnia, m. ųan4a (ardea); 
czapla. 


xaoromamo; halasowač, wrzeč (bel- | Garplukys, -kia, m. napo01005; paro- 


kocąc). Kad vėrda jūvalas, būlbės 
garmalū, t. y. burbulū. Pėlke kiau- 


wiec. Valtis, kuri garū plaūkia, va- 
dinas garplukys. v. garvežys. 


rėji garmalū, kad anteiti. v. garga- | Gafsas, -sa, m. 0m1040c043, 910, seyka, 


lūti, burbulūti. 

Garmasyti, -siju, -sijau, wyMemo, xp4- 
wamo; halasowač. Sėnis garmalinę 
palėidęs vis garmūsija, t. y. šaukė. 
v. gerklūti. 


emcmv; odglos, echo, džwigk, wiešč. 
Kad dainū, zvūnija, gafsas eina. 
Nė jėkia gafsa nėra apič jiūjį. At- 
muša gafsas miškė, t. y. gafsas ein 
į mišką. 


Garmatine, -nės, f. xca6a (rana bufo); | Garsingas, -ga, wpomxėl, seyunvai; gloš- 


ropucha. Pavadinau bėbą: «tu, gar- 
matinė», supykęs. 0. rūpūže, pama- 
tine. 

Garmėti, -mū, -mėjau, mosnoū, Mac- 
col ummu, Gmocame, Aamo; Kur 
mem išč, biec, ležė. Gafma gyvatės, 
kaip pašvilpia žynys, t. y. leūda, 
kavėjas. Viėnu ūrmu (ūmata) gar- 


ny, džwieczny. Girio balsas garsin- 
gas. 0. garsūs. 

Garsintis, -nūs, -naūs, Jasamo 0 ceGn 
suamo; dawač 0 sobie znač. Šuvė už 
dūrų garsinas brazdindamos, kar- 
dinas, t. y. nėr, kad jiūjį išgifstum, 
girdėtum, ne užmifštum, v. skėlbin- 
tis. 


mėja sodviniūkai (veselniūkai), t. y. | Garsitniūkas, -ka, m. xy2a04 (nocm- 


ėja į saklyčią, subėga. 2) 12y60x0 
sasnymo, yeASAMo (63 MONO); gr2ĘZ- 
nąc, zatapiac się (w trzgsawisku, 
topieli). Tu į pėklą garmi, o ans 
sugarmėja į smžlą. Ve, kaip akmū 
įmestas į vandenį gažm į 4rmenis, 


402 6000, WWA U38 MYNU NPOPOC- 
wel pICU, NDUNDAGAENNOAA  UODUU- 
ųe10); «soloduszka» (kaszka postna 
z mąki przeroslego žyta, zaprawiona 
gorczycą). Iš daigų rugių dirba gar- 
sitniūką, dėl gavėnės. v. garstyčia. 


į dūgną, t. y. ein į dūgnus. v. gra- | Garstėklis, -la, m. 1puns, Lpunmnoe 


mėti, grimsti, marmėti, klimpti. 
Garmizūti, -zūju, -zavaū, 2y00 1060- 

puMmo MA VY0LOMS AsbKIO; MmOwiC žie 

obcym językiem. Vėkytė garmizū 


(68 w0pan); charkot, charchanie (w 
gardle). Kad priėš smeftį atsiraūda 
garstėklis kaklė, tū mis ligėne. v. 
gargulys, karkulys. 


maskėliškai, t. y. kažba negerai. v. | Garstyčia w garsvyčia, -čios, f. 10p- 


grebezūti. 


vuva; gorczyca.. 


416 


Garsūs, -si, 1p0xxti, seyvuvui; glošny, 
džwigczny. Garsūs vafpas, vakaras 
šendičn. v. garsingas. 

Gaišva, -vos, f. Jano (archangelica 
officinalis); dziegiel. Garšvos kar- 
būti 1špai, kaip mofkų. Iš garšvį 
vėrda Tapiėnę. Skurdūtes (sc. dū- 
dėles) ir Zamzdėles dirba iš garšvos 
piėmens. 

Garūkštis, -štiės, f. (1 garūkštis, -štas; 
gerūkštis, -čia), v. gar4nkštis (2). 
Gariūtas, -ta, yvaponi; swądliwy. Trd- 
ba garūta, t. y. pritraukusi garą. 
Garūti, -rūju, -ravaū, wcnapamsca; 

parowač. Vandi virdamas garū. 2) 
ycepdcmeosam+; byč gorliwym. Jijė, 
bėba, ant Žaūka ne garūja priė dšrba, 
t. y. ne skūbina. 3) cusono ace1amo, 
ocaokdams; bardzo chcieč, pragnąč. 
Merga garū kviėsla ir jaunikia, t. y. 

meilei Zaukia, geidžia. 

Garvežys, -Žia, M. n4706033; parowoz. 
Vežimas, kurį gūras vėža, vadinas 
garvežys. v. garplukys. 

Garvilka, -kos, f. 700y12, npodywuna; 
przedech, otwor (gorny w piecu) dla 
ciągu. Skylė, kur trūukia garą iš 
pččiaus, būs garvilka arba spelte. 
v. garlinda, garinis. 

Gasas, -sa, m., dem. gasūže, -žės, f. 
yauva, opa, npoxz003; ulica, dro- 
ga, przejšcie. Ant gūsa apsistoja, t. 
y. ant kėla. Mana mergužėle, ar ga- 
sūžeis vaikščiojei? Ne sėdau į patį 
gasą bažnyčio, ale įlindai į kampą. 

Gaspada, -pūdos, f. nommuenie Ona 
sanscuas; gospoda. Mės priė kū- 
niga ėjome gaspūdos. Ten mūsų ga- 
spada, stanaūna. 


Garsi — Gaš 


Gaspadinaite, -tės, f. d0vw z032una (63 
omauvie oma Gampausu); cdrka g0- 
spodarza (nie služąca). v. tėvainis. 

Gaspadinūuti, -nė4uju, -navaū, Gtumo 
zosaūKoi; byč gospodynią. 

Gaspadine, -nės, f. vo0s2ūxa; gospodyni. 
Bėrnas sava gaspadinei kėleis ein. 
Gaspadinei vafgu atidėlėti valgį 
žėdnėm štdalui (=atdalui, padalui). 
Augėsne mėtriška, t. y. mčtūse ve- 
čėsne, bus gerėsne gaspadine. 

Gaspadiningas, -ga, Gepeocausvu, 940- 
NOMUGĖ (0 zo32Um); gospodarny (0 
gospodyni). M6triška gaspadininga 
yra varaūna, skūpa. Ani gaspadi- 
ningai elgias. v. gaspadine. 

Gaspadoraitis, -čia, M. cwws Zo3AuKa 
(63 omauvie omas Gampaxa); syn g0- 
spodarza (nie parobek). v. namūnai- 
tis, tėvynaitis, tėvūnaitis, tėvainis. 

Gaspadoršuti, -rėuju, -ravaū, 6eeme 
TOSAUMOMI, Zo3AUNuuamo; byč gosp0- 
darzem, gospodarzyč. 

Gaspadoryste, -stės, f. z03a0cme0, 10- 
saūnuvanėe (MyMCCKOe); gospodar- 
stwo, gospodarowanie (mezkie). Ga- 
spadoryste jim parūpa, todėl gal- 
vatrūkeis parbėga. 

Gašas, -ša, m. wapada, (2cencnie) MA- 
padu; strėj, stroje. Mergi pragaiša 
su sava gūšais. 

Gašavinė, -vinos, C. wW4e4040, -4u41a, 
dpanms, muza; strojniš, -nisia, 
elegant, -gantka. 

Gašavėtis, -vėjūs, -vėjaus, napaocamo- 
ca; stroiė się. Vaikis gašavėjas kaip 
gaidys sparnais velkens aplč vištą. 
Gaši merga gašavėjas su drabūžeis, 
marmžlijas su dažyvėmis. v. pūštis. 


R S 


Gašy — Gau 


417 


Gašytis, -šijūs, -šijaus, wapaocameca; | Gaūbka, -kūs, f. w0406404 RUAMOKS 


stroiė się. Tojė merga bičdna viėn 
tik gašijas, kad įtiktum jaunikiams. 
v. pūštis. 

Gašyvas, -va, wapaduė, We0A0CK0U; 
strojny, elegancki. Apikulinis žmo- 
gus nesirėda gašyvai. v, gašūs, gač- 
nūs. 

Gašlūs, -1i, oz0viū, ycepduvū, cmpacm- 
uuūs ochoczy, gorliwmy, namiginy. 
Brėlis būva gašlūs ant darba ir par 
tai trūkį gūva. Kūdikis gašlūs priė 
papa. Gašli mėtyna ant sava vaika. 
Tojė karve labai gašli ant vefšia 
sava, t. y. tū maūdžia. v. ūtūs, stal- 
gūs, gobus, godus, krioklys. 

Gašūs, -Ši, wapaduvu, WewA6CKOUS 
strojny, elegancki. Mergi gašei eina 
įsrrėnžusi nešdamė (y A. IO, «n6- 
šant») dū pūru žirnių. Kurs ne apsi- 
lefvinęs, apsipraūsęs, apsišukūvęs, 
save gašija, tas gašūs. v. spuktūs, 
dabšnūs, gašavina. 

Gatavas, -va, w0mosv; gotowy. Gatavi 
bžtai, t. y. padirbti. 

Gatavyti, -viju, -vijau, npWoMmos Amo; 
przyrządzač. Aš gatūvyte pagati- 
vijau valgyti. v. tiškti, reūgti. 

Gatavėtis, -vėjūs, -vėjaus, npuvomo- 
esamoca; sposobič się, przygotowy- 
wač się. v. taisytis, reūgtis, rūštis. 

Gatuūkas, -ka, m. n0p0da, copms; rasa, 
gaiunek. Karve gėra gatuūka. 

Gaubėja, -jos, f. ocemyuna, yGupao- 
402 40 C6A000 10406y NOBOGpPAVKNOTU; 
kobieta, ubierająca na weselu glowę 
panny mlodej. Gaubėja svočia gaū- 
bia su nūmetu arba gaubtėle j4u- 
nąją ant vesėlijos priė laūstų. 

NDmkeosuus. AnTOM6EO-pY00E0-NOIH6KIA GIORApS, 


us Gnaa0 noLoMua; «namiotkas , 
chustka 2 bialego plėtna na glowę. 
v. gaūbte. 

Gaubstyti, -staū, -sčiaū, 06epmweame, 
npukpusamo;  obwijač,  okrywač. 
Gaubstyk kūdikį į drobūlę, į vys- 
tyklus vystyk (y A. IO. «vystyko), 
į siaustūves siaustyk. v. gaūbte. 

Gaūbte, -tės, dem. gaubtėle, -lės, f. 
nOROMuAKnLĖ, NpOd0M0GAMmui  Grn- 
46 040040 naamoKs; anamioika», 
biala podlužna plūcienna chusika. 
Gaubtėle ir nūmetas $ra gražiausi 
našysta galvos mėterų. v. kopkė, 
gaūbka, nūmetas. 

Gaūbti, -biū, -biaū, nos2s0460m8 naam- 
*0M3 (040607 Oneywukn), yčupams 
(10406y) G a61M3 NOA0MNANGLMI NAAM- 
x0Ma; obwiązywač (glowę) chustką, 
ubierač (glowę) namiotkąv. Su gaub- 
tėle gaūbk, su skėpeta gobk, su dro- 
būle glėbk, su apsiaūstu siaūsk, su 
skraiste skreisk, su sermėga vilkis, 
su skrėbe skreibk. 2) 741. nosasu- 
eams Ceom, etc; obwiązywač sobie, 
etc. Su skčpeta gaubiūs, t. y. rišū 
po žėndu, o rišūs fra tik apsukū 
(=apsukui) galvos rištis. 3) 7gfl. 
xopoGUM»CA; CeepMUGaMtLCA; DACZYČ 
się, zwijad się. Į galvas gaūbiasi ko- 
pūstai, t. y. sūkasi, siaūčia. v. g6b- 
ti, glėbti, kefpti, siaūsti, skreibti, 
skreisti, 

Gaubtūvės, -vių, f. pl. 067203 ybupa- 
ua 040061 40606paunoti OcOGUMI GD- 
A6UM3 NAAMKOMS (VENNUKOME); 0CZE- 
piny (obrząd weselny). Ant vesėlijos 
€sta jaunosios gaubtūvės priė laūstų 
gražios. v. gaūbti. 

27 


418 


Gaudesys, gaūdesma, m. wa1064wue m0- 
uu, OMIOAM0COKI (Koaox010); žalošne 
džwigki, odglos (dzwonu). Girdėtis 
dar gaudesys varpą, nėrintūs nus- 
tėja zvanyti. v. garsas. 

Gaudykla, -ktos, f. 20042; Zowisko. 
Višta, kur spanstus, pelikautus, 
slastūs, žab4ngus, ūžnarves statai 
dėl gaudyma, vadinas gaudykla. v. 
gaudyti. 

Gaudiklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. 20- 
eeus, aosuuza; lowiec, lowczyna. 
Atvažiūva gaudiklei vaikus g4udyti 
į rėkrūtus (akrūtus). 

Gaudinti, -nu, -nau, 6030 mma4061AM4 
cut (00454010, omowjacswuao); przy- 
prowadzač (chorego, wychudlego) do 
zdrowia, do sit. Gaudink, kol at- 
gaudinsi ligonį su piėnu, kad ne už- 
trokštum. v. gauti. 2) refl. Jasamo 
ce6a o6Manyms; dawač się oszukač. 
Gaudindamos prisigėudina mefga. 

Gaudyti, -dau, -džiau, 406umo, 164- 
mams; lowič, lapač, chwytač. Gėu- 
dyk pažplį, kužklį, vėžius. v. gauti. 

Gaudulė w gaudelė, -lės, f. 7003 wa- 
cnxOMOtO; gatunek owadu. Pavasarį 
gaūdžia gaūdulės mėdyje. 

Gaūgaras, -Ta, M. GepUWNa 1074; 
seczyt gėry. Šventas anžūlynas būva 
ant gaūgara Vilkijos. 

Gaūja, -jūs, f. eamaa, wypo0a, MuOJCe- 
cmeo, noauuuė; banda, zgraja, Hum, 
gromada. Gaūjos gyvolų užėja ir nū- 
neše žolę kojomis. Susreina ant va- 
karūškų gaūja mergų, vaikų, kaip 
šūja šunų, rūja vilkų. v. kūpa, rūja, 
šūja, tūlė (=tūlis). | 

Gaujėtis, -jojūs, -jėjaus, co6upamoca 
mosnaMu, vypooumeca; zbierač się 


Gaud — Gaur 


gromadami, zgromadzač się. Vilkai 
gaujėjas, t. y. reūkas į kūpas. v. 
rujėtis, riūktis. 

Gaulėti, -l6ju, -lėjau, no4ywamo, 260- 
mams (nonemwovy); dostawač, chwy- 
tač (po trochu). v. gauti. 

Gauračyna, -nos, f. onywennbū 3a0niū 
NpOZOJS Y MUsoMmuUuas; Otwor odcho- 
dowy opuszony (u zwierząi). Meškos 
gauračyna, t. y. ūžpakalis. 

Gauras, -ra; dem. gaurūtis, -čia, m. 
6040C3 (ua mman), KoCMa; wdos (na 
ciele), kosmyk. Kūnas gaurais, galva 
plaukais apžėlusi. Gaurai nušrūrę. 
Gaurūčei Tokės. 2) 6040xx0; wžėkno. 
Gaurai linų, kanapių, plėšį gelūja 
dabar. v. plūukas, plėša, plūštas. 

Gaurinis, -ne, 6020ca400, so40K4A4bti, 
6040CaM4ū,e010x04wamvū; wlosiany, 
wlosaty, wlėknisty. Drabūžei gauri- 
nei, t. y. ne nuvalyti, kaip gulėjai 
tafp liną. v. gaurūtas. 

Gaurūčas, -ča, M. cemm4aks, U6aN06- 
ckiū vepsavens; šwiellik, robaczek 
šwietojanski. Gaurūčas $ra kirmū, 
kurs blizga naktį krūmūse. 

Gaurūčia, -čios, f. p003 KocMamao 
wpuča (ecauyuka); gatunek grzyba 
kosmatego. Gaurūčia arba vilnike 
fra grybas maringavėtas su pakraš- 
čeis gauriitais. v. vilnike. 

Gaurtitas, -ta, KOCMaMtwa, onywenuviu; 
kosmaty, opuszony. Vilktrasos gau- 
rūta dega. Oda kiaūlės gauriita. 
Barzdė jo jau gaurita. Ričtai ir 
ploščius gauriūtas. 

Gaurūtine, -nės, f. mocwamaa wkypa; 
skėra kosmata. Vilka tūbėlis, Tokės 
(meškos) gaurūtine, kas tos dainos 
ne mokės, ni už stūla ne sėdės. 


Gaūs — 


Gaūsa, -sės, f. 6cė noxyvenNoe, NpiO- 
6prmennoe, uMyWeCINoO; Obuaie; to 
co otrzymano, usyskano, zdobytek, 
majątek; obfitošč. Tai mana visa 
gaūsa šios diėnės, t. y. tiėk tik ga- 
vau dūnos. Visą gaūsą atnešiau, t. 
y. ką tiktai turiū. v. Išime, grobis, 
gausūs, gaūsva. 

Gausėti, -sėju, -sėjau, nosyvamo unu 
uMmmo 65 us0bUAiu; Ootrzymywac lub 
mieč obficie. Gausėjau obalį grūdų, 
t. y. daug gavau. v. laimėti. 
Gausingas, -ga, eMncmumesuwU, eM- 
xiū; obszerny, pojemny, wiele w sobie 
obejmujący lub mieszczgcy. Gausin- 
gas pilvas to vyra, ans tris blūdus 
suės. Koks gausingas pūdėlis, t. y. 
ant pėvyza mažas, 0 daig anamė 
tefpa piėna. 2) ofusenwė, na000p00- 
uv, Oovamvū; obfitų, žyzny, bogaty. 
Gausinga žėme, iš kurios daūg gali 
“gauti javį. Gausingas ūpis (600xaa 
pnxa), kurs neišdžiūsta. Gausingas, 
kurs visados tūri visa. v. našūs. 
Gaūsinti, -nu, -nau, ysesuvusamo, Cn0- 
pūms; powiekszač, przysparzač. Gai- 
sinti fra pridėti daugiaū. Rėgias 
gaūsei gaūsinau mėsos įdėti, viėnė- 
kei ne užtėka svečiims. v. dauginti 
(d4uginti). 


Gaūsva, 


Gaut 419 


Gaūstis, -stūs, -saūs, 6Govameme; zboga- 


cač sie. Aš gausis (gaustū ?), t. y, 
bagotyn einū, v. gausa. — 


Gaustėtas, -ta, M. x0444, Crmuamaa 


n1e64, noKpusaouųaa KONCY; Skėrka, 
blona siatczana (na skorze). Gau- 
stotas kūna, kurį kad ir nulūpsi, 
numėusi, kraūjis ne varvės. Pafša 
gaustūtas prišūta, pritvilka, ne gal 
atgrandyti, su peilė k4išdamas nu- 
varyti. Su gaustūtu nuvare skūrą, 
t. y. nuėnge, nulūpa. v. 6da, pa- 
vilnė, skūra. 


Gausūs, -si, eMecmumeavui, eMKiU; 


obszerny, wiele w sobie obejmujący 
lub mieszczący. Gausūs stūtkas, į 
katrį daūg gali supilti. Gausūs in- 
das, t. y. skels jis, ne pripilsi, ne 
išpilsi. Gausi kišėne, kur šmėtas 
telpa. 2) o6usenož; obfity. Vėjis ne 
gaūsei pūčia, t. y. ne didelei. Sčnia 
gausi kalba, t. y. jis išraūda ką 
kalbėti. Marti dūda gaūusei, t. y. 
kad žčdnas gšutum ir žėdndm rei- 
kalui užtėktum, ganėtum. v. skal- 
sūs, apstūs, dėslus (= dūstūs), tal- 
pūs. 

-vūs, f. mncwo usobusia; 
miejsce obfitošci. Če pati gaūsva 
(raistų), t. y. višta miškė, kur daug 


Gaūsti,gaudžiū, gaudžiai, 946a40640 36y- 
UAMo, DCALOGKO OMWAIAWUUGaMmo, MCA- 
20640 Oawamsca, wydnmo; džwigki 


gali gauti (raūstų). v. gaūsa. 
Gautelėti, v. gūtelėti (?). 
G4uti, gėunu, gavau, noayvamo, docma- 


žalošne lub odglos žalošnų wydawač, 
odglaszač žalošnym echem, huczeč. 
Gaūdžia varpai apsistojus zwanyti. 
Mergos sūtar dainūdamos, t. y. kaip 
bitys gaūdžia dainūidamos, kad mi- 
škai gaūdžia. v. ziūzti, ūžti, skam- 
bėti. 


samo; dostawad, otrzymywač. Slūgi 
mana diūgste (nusiuūsta par mane) 
gava dovanas. Jigunt trūks vartų 
(skalų) riėstūvui, atbėgk, g4usi. 
Kad gerklė gežgždžia, gėusi gėrti 
alaūs. Ėsamo višto kodėl negausi? 
2) refl. onpasaamoca (omas Goananu); 


420 


poprawiač sie, przychodziė do zdro- 
wia. Iš ligos gautis. 

Gautinis, -ne, 4e3aKONNOopOMDeNNUII ; 
nieprawego loža. 

Gaužulė, -1ės, f. 7003 macmKoMa1o; ga- 
tunek owadu. Gaužulė gaūdžia mė- 
dyje. v. gaudulė. 

Gaužūti, -žūju, -žavaū, xucwymo; kwaš- 
nieč. Alūs gaužiija, t. y. krūta rūg- 
damos (=rūgdamas). Dūnos rūgi- 
mas, garstyčnykas gaužava. v. rūgti, 
skėbti. 

Gavas, -va, m. serukių nocma; wielki 
post. Tu gavi visą gūvą, o jis tik 
pusišugavį. Gavą gavėdamas daug 
gausi. v. gavėnia. 

Gavėnia, -nios w gavėja, -jūs, f. ee1u- 
xiū nocma; Wielki post. Gavėnio bu- 
vaū tenai. Atėja ir t4u gavėja, neb- 
išputi gūrklį taip, kaip pirma. v. 
gavas. 

Gavėti, -viū, -vėjau, nocmumeca (63 
GeAUKOMI NoCMy); pošcid (Ww wielkim 
pošcie). Septinto šįmet gaviū. Aš 
gaviū gavą čyrai. Nu yra gūviams 
laikas. 

Gaznyčia, -čios, f. 2amna; lampa. Gaz- 
nyčia dėga ir šviččia gerai. 

Gčbene, -nės, f. s010up0, nystipo (Ma 
man), pechera, bąbel (na ciele), 
pryszcz. Kad pakasysi (y A. IO. «pa- 
kasis»), būs gebčne. Gebčne su pa- 
sėda ant alkūnės. Gebčne užmilžta 
ant rankos (= raūkos), t. y. užsi- 
tvenke. v. pūslė, pėpūkšle, pūpau- 
tas, popūte, vėtis, pauškulė. 

Gčbenėtas, -ta, e0206:puamotū, npoe- 
samo; pęcherzami, pryseczami 0sy- 
pany. Gebenėtas vėidas nū to muila. 
v. pauškulėtas. 


Gauti — Ge 


Gebėnti, v. gabėnti. 

Gebėti, -bū, -bėjau, uwnmo OGeinose- 
wie; mieč zwycaaj. Aš nė gebu eiti 
su kūrpėmis į bažnyčią, t. y. ne tu- 
riū pšpročia. Mana vyras geb gėrti 
arieiką. Anyta geb tapnėti ligėnį. 
Ana nė geb kėikti, blazgatyti. And 
par skūpūmą ne gebėja vaikščioti. 
2) zommmo; chcied. Ne gebėjau vi- 
dujė brūkti linūs, alė ant Iaūka, t. 
y. ne turėjau palinkima, paslan- 
kūma. . į 

Gėda, -dos, f. cmw0s, cpaMs; wstyd, 
sromota. Akis į šalį blandau iš gė- 
dos, ne driūsdamas žiūrėti. Gėda, 
bet sveika išbėgus. Ir šintū ir šantū 
iš gėdos, ne turiū ni ką sakyti. v. 
atakis, akibrokštas, sarmata. 

Giėdalas, -Ia, m. nmcuo; špiew. 

Gedšuti, -dėujų « -džunu, -davau, 20- 
momo; chcieė. Marti gedžva sūria, 
t. y. norėja. Atvedžiau tą daini- 
niūkę, kurios gedavai. 2) >m0cx0- 
samo, vysCMeOGaM+ nOMEDIO (YMpa- 
my), uckamo (nomepanwoe), Cnpa- 
WwGsamo (0 MOMB, VELO NMI, NO UNO 
enameawuo mm); tesknič, 0d- 
czuwač stratę, tęskliwie szukač (r2e- 
czy straconej), pytač (0 raecz lub 
osobę požądaną, ktėrej w danė) 
chwili niema). Būč' ne gedavusi, 
būč?' ne radusi. Gedšuti gra jiėškėti, 
kas būva, o nėr. Pasizgėsi, kaip ne- 
tėksi, gedausi, bet ne rasi tu mane. 
Visi gedauna, kur dingai, prapūlei. 
Brėlis pasizgėdęs tūve gedūva. v. 
gedėti, pasizgėsti, siaubti, geiduti. 

Gedėti, -džiū, -dėjau, 1pycmumo, cK0p- 
Grmo (003 ympamm ueOo-MuUGYDo UAU 
xO10-KUGYO6), mepsaMoCA CKOPGNBINU 


Gė — Gi 


MOCIAMU, OMUGAGAMOCA (63 603M02KC- 
w0Cmu naumuų nomepauwoe); tesknič 
(po drogiej osobie lub rzeczy), mart- 
wič sie smulnemi myšlami, tracič 
nadzieję. Aš gedžiū, t. y. vis mislo 
turiū, širdis skaūst. Aš gedžiū pyp- 
kės, t. y. ne tikiū (=nė tikiu), kad 
rasiu pamestą, o tu jau nugedėjai. 
2) Gumo 63 Dau ua4 mpayp» (n0 
x0MB-KUGYO6), xOJUMS 68 AaAU, 63 
ocasata; žalolę nosič, w žalobie cho- 
dzič. Aš gedėsiu bernužėla nors tre- 
jūs metėlus, t. y. žalės (ne balintos) 
drobės žiūrstą ir raiščius dėvėsiu. 
v. lūdėti, gėsti, gedauti. 

Gėdėtis, -džiūs, -dėjaus, cmeudumeca; 
wstydzič sie. Aš gėdžiūs sakyti blogą 
žūdį. Vaikei gėdisi, kad ne gražei 
padžre. v. tvainytis, drovėtis, mark- 
stytis. 

Gėdingas, -ga, cmudiuotū, sacmnw- 
vusū, CKpOMKNUS wslydliwy, nie- 
šmialy, skromny. Gėdingas, kurs ne 
dransūs. 7. drovingas. 

Gėdinti, -nu, -nau, cmudumo; wstydzič. 
Kitą gėdink ir pats gėdėkis. 

Giėdinti, -nu, -nau, 644mmėo (x0My) 
nnmo; kazač (komu) špiewač. Giė- 
dink jūsius, Jai giėda, kad ne būtum 
tylu. v. grėdėti. 

Gėdiškas, -ka, nocmuduvė, no30pK; 
haniebny, ohydny, sromotny. Gė- 
diškų darbų s4ugokis. v. gėda. 

Gėdlingas, -ga, cmwudauowū, sacmnN- 
uusuū; wstydliwy, niešmialy. Jijė, 
marti, Iabai gėdlinga, vožiyva, ne 
užsiviėžia, ateiti če. v. gėdingas. 

Gėdlyvas, -va, cmmenamyiūca, sacmwN- 
vuovū; ženujący się, niešmialy. Žmū- 


421 
gus gėdlyvas, kurs gėdisi žmonų. v. 
gėdingas. 

Giėdlyvas, -va, nreyviū, sayunvi: špie- 
wny, džwigczny. Liėtūviška kalbi 
$ra Jabai giėdlyva. . 

Giėdūlus, -laus, m.; -žka, -Ikos, f. nm- 
ces, -6uua; špiewak, -czka. Mana 
sesė dide giedolka. v. giėdėtojis, 
giėsminiūkas. 

Giėdėti, -giėdu, -dėjau, nome (0y106- 
ua necuu); špiewac (špiewy koš- 
cielne). Kaip nuėjova, jau bažnyčio 
giėdėjo. v. saūkti, sūkti, gysti. 

Giėdėtojis, -ja, m.; -je, -jės, f. neovis, 
-va2; špiewak (košcielny), -czka. To 
bažnyčio nėra gerį giėdėtojų. 

Gičdra, -rės, f. 70p01442 n0100a, ac4oe 
we60; pogoda, pogodny czas, jasne 
niebo. Šeūdiėn nėr gišdros. v. gai- 
dra. 

Gičdras, -TA, 6se0penvū (0 n0L0Dn), AC- 
ut (0 MeOn); pogodny (0 czasie), 
jasny (o niebie). Gičdra vūsara šilta. 
Tai giėdras 6ras. v. gaidrūs. 

Giėdravalkis, -kia, m. Gruewo (wa 
ua3y); bielmo (na oku), katarakta. 
Iš karščia ir prūkaita grėdrūvalkį 
gava sesū, t. y. ūkį jėjai užvilka. 

Giėdrėti, (-drėju), -drėjau, 6e0pnme, 
pastyausamsca (0 NOU00N); Wypoga- 
Gičdra pradėja giėdrėti, užgiėdrės 
javūs. 

Giėdris, -r1a, m. ee0dpenocmo; p0g0d- 
nošė. Kas ta kaitris, kas ta giėdris 
6ra. v. gaidra, giėdra. 

Gičdryti, -driju, -drijau, wacywame, 
sacywiusamo, GUIMCUAMO (0 CLANUI, 
sacyzZao); WYSUSZAČ, ZASUSZAČ, WYypa- 
lač (o sloncu, posuszy). Gišdra giš- 


422 


. drija žalas rūtas ir tūva žėlas rūtas 
giėdra pagičdrija. 2) refl. 6e0pmme, 
nNpoRCHAMoCA;, wypogadzač Się, T02- 
jašmač się. 

Giėdrėti, -drėju, -drėjau, cmoamo (0 
ečdpm, cap); trwač (0 pogodzie, 
upale). 

Giėdrūti, -rūju, -ravaū (= gičdrūti), 
npocenuusamo, Omo NPO3PAUKNBIMS; 
przešwiecač, byč przezroczystym. 
Dėbstys išbliūdę kaip tiūklas giė- 
drū. Galva, kad maž plauką, grė- 
drū, t. y. žiorū. Plaukai giėdrū, t. 
y. reti ir būs tū plikė galva tava. 

Gedulingas, -ga, xpyvunnoi, ckopGA- 
užū, mockywųyiū; strapiony, ža- 
lošny, tęskliwy. Žmogus, kas gėčdi, 
širdiės skausmą, rūpestį tūri, tas 
gedulingas. 

Gedulys, gėdula, m. mocxa, cxop6o; 
tęsknota, žal. Širdiės skaūsmas, kad 
gakt į širdį vis nyksa, bus gedulys. 
v. raudulys, gedėti. 

Gėdū, neudy. cmudno; wstyd (komu). 
Gėdū rodyti mefgai meūką vyrą. 
Jūmi ne užsiviėžiu, lyg gėdū, ne 
nėriu šnekėti, sakyti. Gėdū bečsa 
dainūti pirmą dišną Velykų. Gėdū 
Yra kviėsti gėrą svėtį ne pasireūgus, 
ne pasitiškus, v. gėdingas, gėda. 

Gega, -gos u gėge, -gės, dem. gegėle, 
-lės w gegūte, -tės, f. Kyzywka; 
kukawka. Gėgos balsužėlis. Sėdi ge- 
gūte ir kuki, t. y. sava vyrą šau- 
kia. v. gegužė. 

Gėgne, -nės, f. cmponuno; krokiew. 

Gegūtis, -čia, m. p003 1pu6a; gaiunek 
grzyba. Nutekėjus už biėdna pūpų 
rėtį pasisėsiu ir gegūčių prisibraik- 
siu, kol būlbių sul4uksiu. 


Giė — Ge 


Gegužėuti, -žėuju w -žėunu, -žavai, 
codupamo pacmenia agegūžis»; zbie- 
rač rošliny «gegužis». Gegužėusiu ir 
grybausiu, kol būlbių sulauksiu. 

Gegužė, -žės, f. xynywKa; kukawka. 
Ar gegužė, ar vanagas ant tvorės 
sukukšva, po tvoros vištą pagava, 
bėba nebsužina. Gegužės mėnū 

- (OKyKYjUKUuNS MNCAUBO, Mai). 

Gegūžis, -žia, m. p003 pacmenča; ga- 
tunek vošliny. Gegūžis, žolė, yra 
pavidala eglėlės. Gražūs vaikai kaip 
gegūžei. v. dryžgegužis, gegūtis. 

Geibti, -bstū, -baū, ws0wxam0, nadamo 
(omas caaGocmu), saaumwa (0 pac- 
meniata); zdychač, padač (2 osla- 
bienia), walič zię (0 rošlinach). Piū- 
rai, kviėčiai iš kėra geibsta, t. y. 
vižsta. v. gvšibėti, leipti, alpti. 

Geidalas, -Ia, m. ocenanie, 6094006A10- 


IL 


| 


nie, novomt; žyczenie, žądza, požąd- | 


liwošė. Kas jos geidalus užgesys? v. 
geidulys. 

Geidaloti, -loju, -lojau, ocesamo, 60- 
acdenmeamo; chcieč, požądač. M6- 
teris geidalo vyra, t. y. siaūbia. 9. 
gelsti, geidauti. 

Geidšuti, -dauju w -d4unu, -davai, 
CUA6NO acenamo; usilnie žądač. Sesi 
kad2 geidšuna gauti knygą. v. geisti. 

Geidis, -de, novomauoovi; požądliwy. 
v. gelsti, gidis. — 

Geidulys, -la, m. cmpacmo, noxOMo; 
namigtnošė, požądliwošč. 2) geidu- 
Iys, -la, m.; -lė, -lės, f. nozomau- 
suū uemonka; celowiek požądliwy. 
v. geisti. 


Geinys, geimia, M. 0c4064  MKANU; | 


osnowa tkaniny. Geinys riščiamas 


Gei — Gel 


stūklėse dėl audima. v. drika, 4p- 
matas. 

Geisti, -džiū, -džiai, cus040 ocenams, 
ocaxcdamo; usilnie žądač, pragnąč. 
Geidei vyra, žiūrėk, kokiė pečei 

“ Sra: visi mėlyni, ne būs tos diėnės, 
kad ne Tūptum t4u skūrės. Ko ten 
dyksti eiti, t. y. ko geidi? Tas daik- 
tas geistinas yra. v. geidauti. 

Geivelėtis, -lėjūs, -lėjaus, me91enwo 
NpDULODUMO 63 UY6CMBO, M. OMCUGAMA; 
powoli ocucač się, p. odžywač. Apal- 
pėlis jaū geivelėjas ir ne trūkus 
atsigeivelės iš ligos, t. y. atsigaivės. 
v. gelvėtis. 

Geivelinti, -nu -nau, Med1e4Ko npU6O- 
Oums 63 UYGCMGO, M. OCUGAAMO; P0- 
woli ocucač, p. odžywiač. Geivelink, 
kol atgeivelinsi silpną kūrvę. v. gai- 
vinti. 

Geivėtis, -vėjūs, -vėjaus, npuzoJuUM? 
62 uyGsCM6O, OMCUGAMO; OCUCAČ Się, 
odžywač. Gelvėte atsigelvėja ap- 
mėrdėjusi boba. Aš iš drūgia geivė- 
jūs. v. geivelėtis, gautis. 

Geivelis, v. gėvelis. 

Geižti, -Žiū, -žiaū (=2em. gėlžti, sum. 
giėžti), numamo 3406y; GbLMEUAMO 
3106y (pykastį); mieč zlošė, wywie- 
vač swdj gniew. Aš geižiū pykastį, 
o tu jau nūgeižei. 

Gėla, lūs, f. 6oa6, 20woma; bol, suchy 
bol. Gėla gėla kojose. £aigūnas tūri 
didžią gėlą dantų. Gėla gėla kūu- 
Jus, kuriūs iš narį sukinė. Gėla ne 
atstoja, v. gėlti. 

Gėlans, gėlanti, comp. gelantėsnis, 
-ne (=gelįs, gėlamas), 6010404 (0 
GosvuoMa unenn, Mmm); bolacy. 


423 


Gelantėsne parauga, nekaip skau- 
dulys. v. gėlti. 

Gėlas, -Ia, npnenvii; preašny. Strūva 
gėla, t. y. prėska. 

Gelūže (= gelėžė) -žės, f. xaunoxa (0- 
ca), nos ne ckaaDNOL; glownia, 
n62 nie skladany. v. gelūžte. 

Gelūžte (=gelėžte), -tės, f. xa1unons 
(u00ca); glėwnia (noža). Peilūkas 
su trimis gelėžtėmis. v. gelūže. 

Gelaūžius (= gelėžius), -žiaus, m. 4y3- 
ueus; kowal. v. kalvis. 

Gėlbėti, -bmu (3-6 4. gėlbti), -bėjau, 
cnacamo, NOJaAGAM NOMOW6; ralo- 
wač, dawač pomoc. 

Gelčius, -čiaus, m.; -če, -čės, f. (fem. 
gelte?), s0wad9 Gyaanoi  macmu; 
kon bulany, kobyla bulana. 

Gėlda, -dos; dem. geldėle, -lės, f. x0- 
pumo; necka. Geldėlė būtum nu- 
skandinę mažą 2) 1padKa 63 yenm- 
wuko; gregdka w ogrėdku. Geldėle 
daržėly ketvirtainiška apipynikrūta 
su virbais. 

Geldėti, -du, -dėjau, wmmu 63 npoxa, 
x8 006py; wychodzič na požytek, na 
dobre. Jūmui tas valgis nė geld, 
t. y. ne eina ant naudos, ne tiūka. 
v. plotyti. 

Gėlė, -lės, f. niaexa, pijawka. Gėles 
statyk, kur skaūsta, t. y. kraūjį 
lėisk sufbėlėmis. v. surbėlė, dėlė. 

Gėležas, -ža, m. ocemeanaa GeUb, 9CE- 
amanwuūi mosaps; želastwo. Patys ge- 
ležai priė kšmanų, kiūktų vadinas 
branzlai. 

Geležėti, -žėju, žėjau, saxa1u0amsca; 
zahartowmywač się. Boba geležėte 
sugeležėjusi, t. y. tvirti senūtvėje. 
v. geležis. 


424 


Geležis, -žiės, f. acean30; želazo. 

Geležėti, -žėju, -žėjau, ox06weams JCe- 
a1030M3; Okuwač, okowywač želazem. 
Skrynia geležėte apgeležėta, t. y. 
apkaustyta. 

Gelingas, -ga (= gėlingas, ?), cvacmau- 
ebiū, ydaunvuu: szczęšliwy, pomyšlny. 
Gelinga diėna: gelavau (?) gerai už 
javūs (= gelūva gerai javai), tai man 
gėlūkas. v. gėlis, geliūti. — 

Gėlis, -la w gėlas, -4a, m. cuacmoe, 
ydaua; szczęšcie, pomyšlnošė. Man 
šendiėn gėlis patika: gerai gela- 
vaū(?), t. y. ko norėjau, to dastė- 
jau. Gelūkas (= giliūkis) jam: rūda 
jis pinigą. v. Laima, gelūti.— 

Gelmė, v. gilmė, 

Gelnis, -ničs, f. n240m3, Kaxs cocmas- 
aa uacmo (npacao) w0uku; gąska, 
jako częšė skladowa (przęs10) tratwy. 
Tas siėlus tūri penkiėlika gelmių. v. 
straipsnis, 

Gelūnis, v. gelūnis. 

Gelsti, -stū, -taū, acexmnmo; žėlcieč, 
žėtknieč. Vėidas gelsta, kad seiga 
gelta. 

Gelsvas, -vė, ocesmosamuū; žėliawy. 
v. geltėnas, geltas. 

Gelta,-tūs, f. aceamusna (0 Augo), 90e4- 
myza; žodtošč (o twarzy), žėltaczka. 
Jau tau vėles teka, gėrk velūžolų 
(=vėlažolų) nū geltos. Į sėtdų prė- 
ną utis suvirink ir triskart dūk ir 
išgis nū geltos. Tau vėlės pripūle 
nū numirusia, kad gelta aptrūuke, 
tapai geltonas kaip mofka. 2) pl. 
ocenmaa npaoca; žėdta przędza. Dėl 
audima arba narplojima jūstėlų rei- 
kalingos geltos, raūdos, mėlys. v. 
gelte. 


Gele — Gel 


Geltas, -ta, okenmui; žėliy. Apvynių 
geltos spūrgos. Geltas arklys. v. 
geltonas, gelsvas. 

Gelte, -tės, f. aceamo, Mexmaa KpaCKa; 
ž0dcien, žėlia farba. 

Gėlti, gėla, gėle, impers. 6Goamma, A0- 
mumo; boleč. Nu (meneps) kaip priė 
mirštančia vaika širdis gėla pūnų, 
kad žmonių nebteika. Dantys mėn 
gėla ir jau pagėlti ištrunėja. 2) gelū, 
gėlau, ocasumo (0 adoSUMUTs NACN- 
xoMw13); kluč žądlem (0 owadach 
jJadowitych). Gylys įlėistas gėla, t. 
y. dūria. v. gilti. 

Geltinei, -nIį, m. 96e4ma2 nNpaoKa, 
oceumoa numu; žėdta przgdza, žodie 
nici. Aš dažai geltinius, t. y. geltė- 
nus siūlus. v. gelsti, gelta, gelte. 

Geltlige, -gės, f. aceamyza; žėltaceka. 
Geltlige arba džiova užpūla nū bal- 
tosios. v. gelta. 

Geltnėsa, -s08, C. J0e4m040C0018 (4e40- 
senka); žodtonosy (cztowiek). Palai- 
kūtis geltnosa iš ligos v. geltas, 
nosis. | 

Geltonas, -na, aceamoni; žėdty. Nū vėlų 
pak4nstas geltonas pasidūra žmėgus, 
tada tiėsk mėlis ant kūpa. Nū akiį 
geltona, sudžiūvusi trėiškana. V. 
geltas. 

Geltėnyme, -mės, f. 9e4m02 sewyecmoo, 
KCENMOL MCM, (AMenmaa) piulva 
uxpa; žodta substancja, žolie miejsce, 
(žėlta) ikra. Kad žūvys nefšia, gel- 
tonymėmis mėža (= mėža) patėlka 
ant patina. 

Geltėninti, -nu, -nau, scezmumo, 0n- 
samo aeamoiMa; žOlcič, czyniė ž0L- 
žym. Srūgas geltėnink, t. y. daryk 
geltonai. v. geltonas. 


K aaa ai Ai a A i aj o g a Aaaa aaa iii aaa a a a EEE 


Gelt — Gelž 


Geltonižis, -žia, m. p003 (acexmoi) 
20361; galunek (žėliej) lozy. v. Gūd- 
karklis. 

Geltėnmargis, -ge, necmpoi Ca 0Ce4- 
TM6LMU NAMNAMŲ UAB Y30PAMU, ILEA- 
mo-nžempuūs pstry 10 žėlie plamy 
lub kwiaty. Skėpeta geltėnmarge. 

Geltėonprėne, -nės, 7003 1pu6a; gatunek 
grzyba. Grybas su geltonais viršais 
vadinas geltėonpiėne. 9. pične. 

Geltoniti, -nūju, -navau, 9e41m me, 
KaSAMUCA DceamoiMa; wyglądač žolto, 
byč žėltym. Geltonite nugeltoni- 
vęs sesefs vėidas. v. geltėnas. 

Geltūti, -tūju, -tavaū, v. geltonūti. 
Javai geltū nū svėrių, o piėvos nū 
geltą žiėdų. v. geltas. 

Gelūkas, -ka, m. v. gėlis, gilūkis, 
4žime. 

Gelumbė, -bės, cyzuo (monwoe, baGpuv- 
w0e); sukno (cienkie, fabryczne). v. 
milas. 

Gelumbinis, -ne, cykonnwū; sukienny, 
Sermėga gelumbine. 

Gelūne, -nės, f., gelūnis, -nia, m. u 
gelūnis, -nia, m. (= gelū www gelū- 
nis, -nlės, acc. gėlūnį) 6046, 40M0ma; 
bol, suchy bol. Taip pifštai nušūla, 
kad gelūne užėja. 2) cmepoceno wu- 
pa, ano; rdzen (korzen) we wrz0- 
dzie, žądlo. Votyje drūktas geltė- 
nas, kaip pašinas sugėltas yra gelū- 
nis. Kad gelonį ištrūuksi, tai sugis 
skaudulys. Gėla (= gėl, gėla), kad 
gerai gelūnį sūgela (= sūge!). Gelū- 
nis sugėltas. v. gylys, gėlvanis, lič- 
žūnis, Zandūnis. 

Gelūmiūtas, -ta (= gežūniūtas), 9ca1u- 
cmuū; žądlisty. 


NDmzennus. NmTOBCKO-PYCCKO-NMOABCEIN CAOBAPB. 


425 


Gelūti, -lūju, -lavaū, Gwme 63 unu; 
poplacač. Nu javai ir patvūdos ge- 
lūja, t. y. gerai užmėka. 2) yda- 
SAm+CA, Cuacmausumoca; udawač się, 
szczęšcič sig. Gelūku gelūva jim 
šeūdiėn pardėose jav, gyvolų, sūdų. 
v. klėtis, sėktis, vykti. 

Gėlvanis, -nia, m. (=gelū, getūnis) 
cmepaceno upon; vdzenį (korzen) we 
wrzodzie. Gėlvanis kaip kirmū kiė- 
tas iš skaūdula arba vėtrės išsitrau- 
kia. Jaguūt ne ištrėukęs gėlvanį už- 
gydysi, tai kito vičto išsikels sėpu 
lis. v. gelūne. į 

Gelžškelis, -1a, m. (u geležinkelis, gel- 
žinkelis, gelžkelis) oceamsuaa 00- 
pora; droga želazsna. Jau dirb arti 
gelžikelį. v. gelžis, kėlis. 

Gelžėti, -žėju, -žėjau, Onaameca n0x0- 
OCUMI NA ICEA6IO, NPE0PAUAMSCA 63 
emmo; stawad się podobnym do že- 
laza, przemieniač się w želazo. Žėme 
gelžė par didį įšalimą, t. y. į gėlžį 
pavifsta, įkiėtė, įgelžė. 

Gelžinis, -ne, aceansnut; želazny, 

Gelžintis, -nūs, -naūs, Jmaamoca n010- 
MUMS NG OMCeM30; Slawač Się p0- 
dobnym do ėelaza. v. gelžėti, gele- 
žėti, 

Gelžis, -žiės (acc. gėlžį), f. 9cesw30; 
želazo. v. geležis. 

Gėlžūnėtis (= gėlžūnėtis, gėležūnėtis), 
-nėjūs, -nėjaus, NOKpUe4MoCA ACeA- 
3043; obciagač się želazem. Gėlžūnė- 
jos, kol apsigėlžūnėja gal4nstuvas, 
t. y. nū gelžiės palika šlima ant ga- 
44nstuva. v. gelžėti. 

Gelžūnis, -mės (=gelžūnis, acc. gėl- 
žūnį), f. wax2; žužel. Iš kalvės gel- 
žūnis išmėsti reik. 

27* 


426 


Gebas, -ba, m. zy0ep6a; chuderlak, 
chuchrak. Gebas $ra ponas kūdas 
kaip karoblis. Sesėle, aurė gemibas 
"važiū su kčtverta arklį. — 

Gėmbe, -bės, f. Jepesaunuu 160300 (JAR 
GMUANA NAAMIA), KDIOK, O6epUOU 
xpioka; kolek go wieszania odzienia, 
hak, hak u drzwi. Drabūžiams ka- 
binti gėmbe iš mėdžia. Užkabink 
kepūrę ant gėmbės. Gėmbe, kur dū- 
ris dafžinės įstūta — vIėna aukštai, 
antra Žemai. 


Gembinyčia, -čios, f. emuaaxa; szaragi. | 


Gembinyčio drabūžei sukabinti. 

Gembyti, -biju, -bijau, yvwemamo, npu- 
mncnamo; gnebič, uciskač. Ponas 
žmėnis gemhnbija, t. y. dovija. v. var- 
ginti, kankinti. 

Gembnėsa, -s08, C. KpIOVKOKOCoĖ (16- 
aoenxa); (cztowiek) mający zagiely 
n08. Žmogus gembnėsa, kurio nėsis 
kaip gėmbe. 

Gendrėlus, -laus, m. 1e4epas3; jeno- 
val (y A. IO. niemowlę). Gime gen- 
drėlus ir tu sugentai. 

Genčklis, -kla, m.; genčkle, -klės, f. 
(= ginšklis) mo6auyii omnupameca, 
npekocaocumo; osoba mająca zWwy- 
czaj wypierad sie, sprzeczač się. Ge- 
nėklis fr žmogus, kurs gyntėjas pa- 
daręs ką, t. y. sūka: «ne dirbau, ne 
sakiaūb. 

Genesys, gėnesia, M. np0v0Wa, NIOUK- 
waa dopota; wygon (droga), skotnica. 
Į visūs tris Žaukūs genesys iš žar- 
diėnos. Ūlyčia sodo, kur gėna gy- 
volus į laūką, vadinas genesys. v. 
bžndtakis, būrvalkis, varykla. 

Genys, gėnia, m. Jameas; deigciol. Ge- 
nys margas, 0 žmonių gyvėnimas 


Gem — Gen 


be-margėsnis. Malata, genys plefp, 
pafp, tefšk drevė mėdžia su snapū, 
t. y. kefta. v. meleta, malata. 

Geūsti, genstū, gentai, poduumeca; 
powinowaciė sig. Geūste sugeūta 
anūdu, t. y. mefga su vaikiu, ir apsi- 
žanija. Aš genstū su jūma. v. gentis. 

Gentšinis, -nia, m.; -ne, -nės, f. p00- 
CMGEHNUKI, -NUUA; powinowaty, -ta. 
Jis manei neb-gentdinis. 

Geūtaras, -ra, m.; -re, -rės, f. hpa30uo- 
mo0usv vea0oNK3; prdžniak, -niacz- 
ka(?). Tas geūtaras dykadūnis 1ūk- 
sta. v. ingis, tinginys, sliūkis. 

Gentė, -tės, f. v. gentis. 

Geūtinas, -na, podcmeennuKa, -Nuva; 
krewny, -na. 

Gėntinti, -nu, -nau, podKumo; pOWINnO- 
wacič, spokrewniač. Reikia anūs gėn- 
tinti, bene susimalonės. v. geūsti. 

Gentis, -tiės, c. podcmeennuKa, pOdNA; 
krewniak. Nū gentiės gavai daiig 
spasaba. Daūg šunį kalyba kškla, 

“ alė ne visi gentys. Pati geūte josios. 
Sesiū važiū į gentis, t. y. pas gimi- 
nių. v. gentainis, geūtinas, gimindi- 
tis, giminė. 

Gentysta, -stos, f. podcmeo, ceoicmad; 
pokrevienstwo, powinowactwo. Ne 
pargeūsk gentystą, t. y. ne atsito- 
link nū gerį genčių. v. gentis. 

Gentūtis (gentūti), -tūjūs, -tavaūs, p00- 
uumeca; powinowacič się. Mefga su 
bėrnu gentūva par metūs, kol susi- 
gentava, t. y. susidorėja. v. dor6tis, 
gensti. 

Genžė, -žės, f. wan4a; czapla. Genžė 
Yra liėsus paūkštis ant ilgą kėjų. 
Žėntas sudžiūvęs kaip genž 6. 
garnys. 


Genž — Gėr 


Genžinėti, -nėju, -nėjau, v09umo yan- 
se10; Chodgič jak czapla. Gyvolis su- 


džiūvęs ant ilgį kėjų kaip genžė 


genžinė, t. y. vaikščio. 

Geradarys, -gėradaria, m.; -rė, -rės, 
f. Gaavomeopumen, ua; dobro- 
czyica, dobrodziejka. 

Geradėjis, -ja, m.; -dėje, -dėjės, f. 
Gaawdnmen, -wuya; dobrodziej, 
-dziejka. Mana geradėje atvažiūva. 

Geradėjysta, -stos u geradėjyste, -stės, 
f. Gamodnanie; dobrodsiejstwo, 

Gėrailėti (gėralėti), -l6ju, -16jau, n0- 
nusamv; popijač, po trosze wypijač, 
Sčnis gėrailė artelką. v. gėrti. 

Gėralas, -Ia, m. notao; poj20, poidlo. 
Parščlis gėrale burbulūja. Sutaisyk 
vefšiams gėralą. v. gira. 

Gėras, -ra, dem. gėrėlis, -la, m. 2042, 
awmenoxs; jagnię, baranek. Avis nū- 
taute gėrėlį sava. v. jėras. 

Gėras, gerė, adv. gerai, z0p0wid, 006- 
pu; dobry. Eik kur atsieina gerai, 
gerėsnei. 2) pockowwno acuoyiųiu , 
pocnownwuU;s r0zkosanie žyjacy, 102- 
koszny. Iš gėra buvima derlyn eina 


kūnas. Ta gera mergėle siaūčia, | 


skuista. v. lėmtas, Iabas, dėras. 
Gčras, -ra, m. 00070, umywecmoo; d0- 
bro, majątek. Jagū doriiju, jaguūt 
. ant gėra, rėseta gaūs ką. 
Gežbti, -biū, -biaū, vucmumė, Owu- 
wamo, yčupamo, npUGOJUMo 68 NO- 
padoka; czyšcič, chedožyč, ubierač, 


przyozdabiač. Aš gerbiū Ianga rūtus | 


(Oxonwua cmexaa) saklyčio, visūs 
pūšalus, t. y. mazgėju, šiūju, ap- 
vėku, būs svečei. Aš gerbiū ligėnį. 
2) refl. uwcmumoca, Oyama, MA- 
paocamoca; oczyszczač Się, schlud- 


427 


nie, chedogo ubierač się. Gerbtė nu- 
sigerbe karve apsiveršiūvusi, t. y. 
nusivėke, apsičystija. v. valyti, lūžti, 
vėkti, pūšti. 

Gefbti, -biū, -biaū, GOKAUGAMO (KO- 
acu); 109 wyprawiač (škory). Gerborius 
gefbia skūrą batams. 

Gerbūs, -bi, onpamued, vom; chg- 
dogi, czysty. Kas apsigerb, ne ap- 
silėidžia, čystai save užlaika, t. y. 
nusišlūja, apsiplėun, apsilūžia, ap- 
sirėda, tas gefbus. v. garbūs. — 

Gerdinėti, -nėja, -nėjau, nonusamo; 
popijad. v. gėrti, girsnėti. 

Gėrėjis, -ja, m.; -je, -jės, f. novi, 
Wa, neanuua; pijący, -ca, pijak. 
Didžiūusis gėrėjis ne išgefs pūsgar- 
čiaus. v. girtūklis, 

Gėrėjimasis, -mosi, m. cocmoawie A10- 
Gyviuawca; wpatrywanie sie W c0 z 
upodobaniem. v. gėrėtis. 

Gerėti, (-rėju), -rėjau, ysyvwamaca, 
nonpasnamoca; lepszeč, poprawiač 
się. Ligonis gerėte pagerėja, t. y. 
pastafpa. 

Gėrėtis, -riūs, -rėjaus, 410606ameca, pa- 
Oosameca, nacaaoLdAMCA; WwpaLTrY- 
wač się 2 upodobaniem, cieszyč się, 
vozkos2 wW czym znajdowač. Ja vyras 
moteriškę mylėdamas tvylės, tai gė- 
rėsis jo širdis, o jagū pasplazdės, 
pakrutės, tū padvės. Kad ineisi šiltą 
trėbą, gėrisi širdis, t. y. džiaūgias. 
Kad patiūka kas, tad brėlis gėrisi. 
Ne gėrėsis žėntas ta n4uda. Gėrisi 
mana širdis, kad man išėja gerai, 
t. y. pasiklėja. Mergėl, ar gėrėjeis 
tūmi bernužėlu? 

Gėrgėris, -r1a, M. 4y4Ww4A, CAMAR W4- 
Naa Geo; najlepsza, najcenniejsza 


428 


12003. Če mana gėrgėrei sudėti: pi- 
nigai, brangenybes, sviėstas, pyr- 
gas, smetonas, t. y. patys gryniėjė. 
v. gėras (conf. skūnskonis, mūžmo- 


Žis). 

Gergždėti, -ždžiū, -ždėjau, apunnme, 
1060pUM6 UA4 NRMO TDUNAGIMI 1040- 
c0M3; mowid lub špiemač chrapliwie, 
nie czysto. Sėnia gerklė jau gefgždi, 
t. y. pagergždi (jis) giėdėdamas. 
Kad gerklė gefgždi, g4usi gėrti 
alaūs. v. kafkti, gvargždėti, girg- 
ždėti, į 

Gerybe, -bės, f. 006poma, no04084; do- 
broč (serca), dobro, požytek. Aš ne 
ant atkaklybes, alė ant gerybes vis 
dirbu, t. y. kad būtum vis gerai, 
vis dailei. 

Gėrikas, -ka, m.; -ke, -kės, f. nowoyčė, 
448; pijgcy, -C8. V. gerti. | 

Gėrimas, -ma, m. numoe (Onūcmeie); 
picie (czynnošė). 

Gėrimčne, -nės, f. nonoūka, nupywxa; 
pijatyka. Jū geriu, jū geriū, jū ge- 
ryn einū... dainūja gėrimėnė. Eisime 
į gėrimėnę, ten atsigėrsime alaūs, 
midaūs. v. gėrti. 

Gėrinys, gėrinia, m. xanumox3; napėj. 

Gėčrinti,-nu, -nau, ysyvuamo; ulepszač. 
Gėrinti valgį pridėdama (= pride- 
dant) taukų. 2) 760. sacxameca; 
przymilač się. Šuvė savaksytas gč- 
rinas. 3) 760. yayvwamoca, nonpa- 
esama; lepszeč, polepszač się, p0- 
prawiač się. Ligonis gėrinas, t. y. 
ein geryn, pasilūbina. v. Iūbinti(s), 
viksnėti, 

Gėris, -rIa, M. wac1a0160enie, y006040- 
cmoie; rozkosz, przyjemnošė, zado- 
wolenie, Gėris bus tau, kad į van- 


Gerg — Gėro 


denį šiltą įsėsi, t. y. gėrėsys (=gėrė- 
siės). 2) do6poma, J06podyWie, (10- 
powee) oGzowdenie; dobroč, dobro- 
tliwošė, (dobre) obchodzenie się. Tik 
(= tyk, tiek?) gerū gėriu, tik (= tyk?) 
prastū gėriu (?) išvažiūsiu, tiėk te- 
gausiu, t. y. būsiu prijemama pas tą 
poną, kur buvai. v. gerūmas. 

Gėris, -ria, m. numse; napėj. Gira $ra 
drūts gėris par rugpiūtį. Gėris į 
skraūdį atsiduria par steiūiplę. Li- 
gėnis viėnu gėriu gyvas. v. gėrinys, 
gėralas, gira. 

Gerklė, -klės, f. 10740; gardto. Į gėrklę 
įšėka trūputis pyrūga ir dėlto pluūk- 
ščia. Par gėrklę kalbi, grėdi iš plai- 
čių, 0 par stemplę vėlgai ir geri, 
ir į skraūdį atsiduria. v. stemplė, 
ryklė, 

Gerklūti, -1ūju, -lavai, +10p4auwms; 
wrzeszczeč co gardla. Gana, ką če 
gerklūji, t. y. lėidi gėrklę. 0. rėkti. 

Germė, -mės, dem. germėle, -lės, f. 
ya VaCMO, LYVUIU KYCOKS (U600- 
+u60); najlepsza częšč, najlepszy ka- 
wat. Vagis bėrža gežmę pajėme, o 
šakės, viršūnes palika. K4ulą su 
germėlėmis mėsos prilikaū. Pons 
dūs tėu iš germiį, t. y. geresnį 
daiktų. Gera višta piėvo, dirva, kur 
žėl, bus germė, Če pati germė, t. y. 
geridusi žeme at4uganti. v. gerumą. 

Gernėra, -ros, M, GaavonaMnpenwwi, 
006p0ce1aMeLuviū, | 006p0201M Mū 
venosnKa; mający najlepsze  chgci 
czlowiek, laskawca. Kurs gėrą nėrą 
tūri, tas gernora. : 

Gėrovas, -va, m.; -ve, -vės, f.; dem. 
gėrovėlis, -la, m.; -le, -lės, f. m0- 
vyuyiū MMO eoinumo, noanuya; kio 


a ——-—— TTT TIT IS IAA S TS TEO KISS S DSA EEE —————1t 


Gers — Gės 


429 


može wiele wypil, pijak. v. girtūklis, | Gėrve, -vės, f. wcypas4; žėraw. Nu- 


gėrėjis. 

Gerstėklis, -kla, m. v. garstėklis. 

Gėrti, geriū, gėriau, numo; pič. Aš 
nieka nė geriu, akram tik arbūtos. 
Kam tu jin rydai, t. y. dūdi gėrti 
arieikos. Kad aš esmū čėsnyje, tai 
išbėgu ne gėrus.. Sčnis nor gėrti ir 
akis panėrti. M6teris jam užgrig- 
ždina gėrti arieiką, t. y. užgyne. 
Miėlų vamzdėlis (sc. girtūklis) gėria. 
v. trūškulti, pyti, trūnyti, drinkrūti, 
šlefpti, riaūkti, luntūti, pūpyti, 
plemūpti, tutūti, drūnyti, smaržčytis, 
muktūti, pžūnyti, kūkinti, pliėkti, 
girsnėti, kaūšti, sraūbti. 

Gėrūge, -gės (uau gėrvūge) f. e0ce- 
GUKA, OCUNO; Ježyna, ožyna (y A. 10. 
pijanica). Gėrūges (y A. IO. gerū- 
gės) mėlynos. v. mėlčne, spalgena, 
vaivėras, galdkojis, girtūkle. 

Gerūlis, -la, m.; -le, -lės, f. Jo6pviū 
uesosnKa; dobry czlowiek (y A. IO 
rozkosznik). 

Gerulūtis, -lūjūs, -lavaūs, 60c7u- 
wamoca; unosič się (nad czym), 
zachwycač się. Brėlis pamatęs grūžų 
ašviėnį arba protingą mefgą, geru- 
lūjas. v. gėrėtis. 

Geruma, -mės, f. d06p0, Gaaw0cocmoa- 
we, TOpDOWee noa00eNie; dobro, do- 
brobyt, dobre položenie. Jiėška žuvis 
gilumės, o žmogus gerumės. v. gė- 
ris (1), gerūmas, 

Gerūmas, -ma, m. d06poma; dobroč, v. 
gerumė. 

Gėrtitis, -rūjūs, -ravaūs, avwwmnoca ; ko- 
cič się (0 owcach). Avis gėrite apsi- 
gėrūva. v. gėras. 


rūdem lėkia gėrvės. Par ūžgavėnes 
parėdyta gėrve, kad pūdą mūša, 
arba tiksta su snapū įkifsti jebi 
-kšm. 2) npocmoe npucnocoGaenie, 63 
KOMODOS GCIMAGACKB MUONNĖU KONCUS 
Menena; prosty przyrzgd, dokąd się 
wslawia rekoješč žarn. Gėrve žemai, 
kur milinis įkištas, o aukštai kla- 
pate (nosiųa). v. Takėtas. 

Gefvinas, -na, m. acypas46 (cameųs); 
žėraw (samiec). 

Gičsena, -nos, f. niuie, None; Špie- 
wanie, piešti. v. giėdalas, giėsmė, 
Gesykle, -klės, f. mywuso; gasidto. 
Šiūta iš virbų pamirkyta bus ge- 

sykle. v. gesyti. 

Gesinti, -nū, -naū, mywuwms, wcumo; 
gasič. 

Gesyti, -saū, -BIaū, mywumo, vaCWmno; 
gasič. Bėrnai gerai gaisrą gėsa. 
2) refl. smyuyamua; broniė sie. 
Pūnai gėsos nū vyriausybės, kad 
žmėnis banityti nor, Gesiaūs nū ap- 
šokima, nū bėdūs, t. y. gyniaus. 
Gesaūs aš tam sykiui, t. y. dabstaūs, 
bet zoposta (atsargūs, atskalos) ne 
turiū iš valgia. 

Giėsmė, -mės, f. (0yzo06waa) necno; 
piesti (košcielna). 

Giėsminiūkas, -ka, m.; -ke, kės, f. 
nmeviū, -ua2; špiewak, -czka (koš- 
cielni). 

Gėsti, gendū, gedaū, nopmumoca; psuč 
sie. Spyna jau geūda. 2) einudw- 
sam, NpEKLDe6PEMENNO pOMJAMO ; 
ronič, poraniač, przed czasem r0- 
dzi“. Mėtriška sūka, gedaū bėne- 
šant (=benešdama) sūnkas, 3) na- 
damas 63 06MOpoKa, OdMupamo; mdleč, 


430 


obumierač. Gėste apgeūda ligėnis, 
t. y. apalpsta. 4) r. vyscmeosamo 
nomepo,  SaMNuaMmo | OmCymCcmoGie 
(mo, vMmo Ūo49NO Gumo NA AUYO); 
odczuwad stratę, spostrzegač nieobec- 
nošė (osoby lub reeczy požądanej). 
Gėste pasigedaū, kad sesefs nebėra 
ir dejūju. v. trėkti, gedūuti, gedėti. 

Gėsti, gensū w gėstū (= gęstū), ge- 
saū, vacwymo; gasnąč. Ugnis gėsa. 
2) caa6mmo, ymeuvwuamca; stabnąč, 
zmniejszač się (0 zdrowiu). Man 
sveikati jau gėsta (= gęsta), t. y. 
mažinas. 

Gėsti, gėstu, gėdau, cmwdumoca; wsiy- 
dzič się. Aš gėstu ir jijė susigėda, 
kaip pasakiaū. v. gėdėtis, tvainytis, 

Gėsulas, -la, m. 102060wxa, obt0pA0e 
noinuo; glėwnia (szczepa drzewa 
niedopalona). 

Giėžti, giėžtis, Vel., v. gyžti, gyžtis, 
geižti. 

Giėžulys, giėžula, m. Vel., v. gyžulys. 

Gėvelis, -la, m. Kpecmz W33 deyaa 9Cep- 
OUNOKS, KOMODOLMI, OGBAMWBAA 1pL- 
Gent CO40OMENOŪ KDOSAU, NIJUJKUMA- 
wms C040MYŲ, VMODU WC DAINLCAO 
emmpoM3; kreyžak 2 dwuch polan- 
kėw na szczycie slomianego dachu. 
Sčnis išdžiūvęs, kaip gėvelis. Su gė- 
veleis kartį ant šelmeūs prispdu- 
džia, kad vėjis ne nunėštų spalų. v. 
žirglys. 

Gi, conė., ce, a; zaš, a. 2) taigi (mo- 


Gėst — Gid 


tament), przekazywad (lestamentem), 
zapisywač (w testamencie). Gibera- 
vok lig ne mirus visūs džiktus sava, 
kad vis būtum gatava, t. y. susitai- 
syk. v. taisyti. 

Gybti, -bstū, -baū, nonpasaameca (oma 
Goamanu); poprawiač się, przycho- 
dzič do zdrowia. Aš gybstū, t. y. 
taisaūs iš ligos, labinūs. 2) wa00u- 
gamaca, Govamnmo; dorabiač się ma- 
Jątku, bogacid sie. Sūnūs gybtė pra- 
gyba to pūstynė, t. y. pratūra, pra- 
gyvėna (=prasigyvėno), gerai einasi, 
Tu pragybai ir aš gybstū, t. y. einū 
į tuftą. 

Gycūti, -cūju, -cavaūi (= genėti, ge- 
niū, genėjau), Otyunteams, Omepe- 
Gaucamo, OdAaMweamo (C5 Km, 
C6 KYCMA Aucmoa WA Cyvta); Obry- 
wač, oskubywač, oblamywač (zbyte- 
czne lišcie lub galązki). Gycūja s8- 
nis taboką, t. y. nulėuža palapes. 
2) omypumo, Gpanumo; gderač (na 
kogo). Šauklys žmūgus brėlį gyciūja 
už mane, t. y. vaksija. v. skabyti. 

Gyda, -dos, f. 2mwenie; leczenie. Iš 
tava gydos niėška gėra ne būs, t. y. 
prastai gydai. v. gydyti. — 

Gydalas, -Ja, m. nnuie; špiew, Tava 
gydalas kaip vištos trydalas. v. gič- 
dalas. 

Gydyklas, -kla (= gydyklas), m. am- 
xapcmėo; lekarsiwo. v. vaistas. 


' 


mo), kaipgi (kaxa-0ce), nūgi, nūgis | Gydinti, -nu, -nau, smuwmo; leczyč. 


(menepo). 
Giberavėti, -vėju, -vėjau, pacnopa- 


Reiks man jį gydinti iš drūgia. 9. 
gydyti. 


UCAMOCA (CO0UMB UMYJUWYECMGOMI), ne- | Gidis, -de (?), acaduviū; cheiwy. Tu gi- 


pedacamo (nO Jyx0GMoU), sam amo; 
rozporzgdzač (majątkiem przez tes- 


dis, o ans ne gidis (=nęgidis ?), t. y. 
tūva mantos, tava tužtų ne geidžia. 


—- 


Į 
į 


, 


Gžd — Gyl 


Patėks tuftai tava nėvydems, nėgi- 
dems ir nėgirdems. v. geisti. 

Gydyti, -dau, -džiau, anuumo; leczyč. 
Gydyti ligonį iš ligos. v. nūstyti, 
vaistyti, mūntauti, paitvėtis, gyti. 

Gydytojis, -ja, m.; -je, -jės, f. 1mxape, 
-pra; lekarz, -rka. 

Gigartas, -ta, m. 144443, senukas; 
olbrzym. Ans šukštas kaip gigartas 
žmėgus. v. milžinas. 

Gija, ->jos, f. pado, sumanymas u33 
xy0eAU NUMė, O0MONPADKAA HumKa; 
przgdza, miė niekręcona. Gija ne 
sūkta, o srūlas sūktas. Gija fra 
mėlis. 2) MomoK: NUmoKa, Mana; 
talka. v. siūlas, srūga. 

Gyla, -Ios, f. Gon0, nox0mee; bdl, ktėcie. 
Kas tas (=tai) gylos būva, kad kėją 
įkirtaū. Gyla įpile galvėn. v. gėla. 

Gilšuti, -Išuju w -ldunu, -lavaū, co6u- 
pamo menydu; ebierač žolędzie. Sū- 
nūs gilėuti eina į mišką, t. y. riūkti 
gilą. v. gilė. 

Gylavė, -vos, f. Gatuno, cmpoxa (Cx0- 
ma); gilowanie. Gylavės nebėr, t. y. 
nėr tokios kaitros, v. gylūti, 

Gildyti, -dau, -džiau, npuvunamo 6040, 


ovopuamo; sprawiač bėl, zmartwiač. |- 


Gilda širdį aniė s4u mislydami aplė 
smeftį. Kam tu brėla širdį gildai. 
Gildai akis pardaūg žiūrėdams. Ne 
gildyk mana širdiės, t. y. ne skūdink 
kad skaudėtum. v. gilti, gėlti. 

Gilė, -lės, f. acenydo; žoledž. Kad gilės 
kriūta, reikia krėsti. Iš gilės užiuga 
anžūlas. 

Gilėndra, -dros, f. ypoomai, ypods na 
ocenydu, Oopnau, AD, pub (63 
mcy); urodzaj na žolędzie, orzechy, 

jagody, grzyby (1 lesie). Šįmet gi- 


431 


lėndra gera ant miška, t. y. užderėja 
gilės, riėšutai, obalei, grybai, ūgos. 
2) ypoau; urodzaj. 

Gilėti, -lėju, -Iėjau, ypoocame (0 Jy6n), 
npunocumo ocesydu (0 dy0on); 2ra- 
dzač (o dębie), wydawač žolędzie. 
Anžūlai gilėja šįmet, t. y. užderėja 
gilų. Anžūlėlis pradėja gilėti, t. y. 
išdūd giles. v. gilė, 

Gilgždėti, gilgždu, -ždėjau, cspunnmo 
omas mpenia (0 sybaxs, Chm); 
skrzypieč od šcierania się (0 zębach, 
šniegu). Dantys mana gilgžd, kad 
ką kiėtą gromulū. Gilgžd sniėgas 
po kėjų, kad šaūl. v. girgždėti, 
griėžti, 

Gilgždinti, -nu, -nau, »70u3600um4 
cKpUNNKie, CKpPUNTMO (VMB); spra- 
wiač skrzypienie, skrzyp, skrzypieč 
(czym). Sėnis gilgždin dantis, kad 
ne gal įkėnsti mėsos. 2) cxpeoce- 
mam; zgrzytač. Ašviėnis gilgždin 
dažūtis. 

Gilybe, -bės, f. wy6o, wy6una; glad, 
glębina, v. armū, armyja. 

Gylinti, -nu -nau, xycame (0 NacnKO- 
Meta), acanumo; kąsač (0 owadach), 
žądliė. Spavintos gylina 4rklus. 2) 
aacmasnAMS GadUpUMo, CMDONUMSCA; 
sprawiač gilowanie. Kam gylini gal- 

„ vijūs. v. gylūti, zylėti. 

Gylys, gyla, m. wcdw0; žądlo. Bitis 
įlėida gylį, varmas dyglį arba snūpą. 
2) fg. wocs; nos. Kur kiši gylį, kur 
ne. reik, t. y. kur eini, vaiki! 
3) 06003 (oestrus); giez, gzik. v. dy- 
glys, gelūnis, aklė, aklis. | 

Gylyti, -Tau, -lau (gyliju, Eaaėj 9Ca- 
sumo; žądlič. v. alti. 


432 


Gil — Gim 


Gilmė, -mės, f. y60, 11y6040e Mnemo; | Gitūs, -II, Goauwoū, Goauciū, npucKopo- 


gląb, glębina. Po gilmės su plau- 
sti (=plėustu) plaūk, su paramū 
(= pūramu) kėlk. v. giluma, siėtuva, 
sičtva, dųmbūrys, gelmė. 

Gilti, ginlū, gilaū, cmanosumeca 11y6- 
9e, vaybenumo; stawač się glębszym. 
Jaū upis ginla nū lrėtaūs ir tū už- 
gils. v. tvinti, gilūs. 

Gilti, -stu, -laū, wavunamo Goanwmu 
(0 vacmazs mag); zaczynač boleč. 
Gilte pragils tau šonai begūlint ant 
plikos žėmės. Gilsta širdis mana ir 
akys sugila. v. gėlti, gildyti. 

Gilti, gilū, gylau, ocasumo; žądlič, 
klėė žądlem. Bitis į kūktą gilte 
įgyle, t. y. įlėida gelonį. 

Giltine, -nės (6.-1um. giltinė, -nės, acc. 
giltinę), f. o1uųemeopenie cMepmu, 
cmepims; uosobienie šmierci, šmierė. 
Giltine $ra biėsa mėtyna, ne smaūgs 
sava vaiką. Iš spūstiės Iėisk, būs 
jums giltine. Kad tave giltine pa- 
pišutum. Kaūs tave giltine. v. plyne. 

Giltinis, -ne, npuvunaoyii 6010, CuA6- 
wi (0 acenaniu); bėl sprawiający, 
bolėsny, wielki (o checi). Giltinis nė- 
ras gilda ant širdiės: kad ko nėri, 
o ne dastėji, tada širdis palykta 
(= palikti, paliūka) kaip sukačiūlta. 
v. gilti, " 

Gilūkis, -kia, m. cuzcmte, ydava; 82C2g- 
šcie, los szczęšcia. Gilūkis yra gėra 
dalis. Tai jums, svėtai, ne gilūkis, 
kad sūlėlų nėra. 

Giluma, -mės, f. 14y60402 Mocmo, 1y- 
Guna; glębokie miejsce, gląb. V. 
gilmė, 

Gilūs, -li, wy6oniū; gleboki. Atkalne 
Yra ne gili vičta ėžere. v. dubūs. 


uiū; bolacy, bolešny, przykry. Gili 
širdžei, kad ne gauni gelstina. v. 
gilti (2 n 3), gailū, gailūs. 

Gyliti, -lūju, -lavaū, cmpovumsca, 6301- 
pumo (0 cxomn); gilowač, uciekai 
od owadow (o bydle). Priėš lrėtų 
pakin! bimbalai, galvijei gylū, blaš- 
kos nū kaūdžių jįjų, nū gyliį ginas. 
v. zylėti, gyzūti, zuimūti. 

Gimdyti, -daū, -džiaū, poxcamo; r0dzėč. 
Mėteris nenėri tvaipintis gimdant 
(= gimdydama) kūdikį. v. gimti. 

Gimdytojis, -ja, m.; -je, -jės, f. podu- 
meno, -KuŲG; r0dzic, -cielka. 

Giminšitis, -čia, m.; -te, -tės, f. p00- 
cmeennuKa, - ua; krewniak, krew- 
na. Brolis jau apsiteise iš visį kru- 
stulį su giminaičeis. v. gentis. 

Giminė, -nės, f. 7005, p00NA, CeMva; 
76d, rodzeūstwo, vodzina. Brėlis 
atzūlas dėl giminės, t. y. medainis, 
ne tur sirdyje malonės. v. gentis. 

Giminiškas, -ka, ceoiicmeennoni podun, | 
uocaujė npusnaKu podCMeL; wlaš- 
ciwy rodzeistwu. Žmėnys giminiški, 
t. y. svetimi kaimynai kaip gimi- 
nės. 

Giminysta, -stos, f. p0dcm60, cpodcmB0 ; 
pokrewienstwo. Tarp mūma (dual.) 
Yra giminysta, t. y. gentysta. 

Giminiėtis, -čia, m.; -te, -tės, f. 
(= giminrūtis), (0am0niū) podcmoen- 
nus, -1uya; (daleki) krewny, krew- 
na, Ten $ra mana giminiūčių daū- 
gel. v. giminditis. 

Giminūmas, -ma, m. xp0640Cmo, p00- 
CmoenwoCmo, podcmeo; pokrewien- 
stwo, spokrewnienie. Velūg mūsų 
giminūma reiktum lankytis. 


Gimi — Gyn 433 


Giminūs, -ni, podemeeunuka, -nuya, | Gimtinis, -ne, npupodKNYĖ, podNOU; 


C60UCMGEHNUKa, -MuUd; | Spokrew- 
niony, -na, powinowaly, -ta. Gimi- 
nūs (?), kurs par žanštvę inėja į tą 
giminę. v. giminšitis. 


Giminiūtis, -miūjūs, -niavaūs, 700- 


NUMoCA, NPUZODUMICA CPODMU; SD0- 
krewniač się, byč w pokrewienstwie. 
Anūdu giminiūjas, t. y. t6gsta. 2) 
no0JepLUGaMo pO00CMEeNNYUA CEA3U, 
Cuumamo Ce6A vbUMI- 1460 podCMmBeN- 
NuKOoMS; uUtreymywač stosunki p0- 
krewienstwa, mieč się za krewnego. 
Jiėdų giminiūjas jiėms, t. y. sakos 
ėsą giminės jįjų. v. tėgti, gėntin- 
tis. 

Gymis, -mia, m. 7003; rdd. Tėvas jiūdas 
ir visas jų gymis jūdas. 2) p02c0e- 
uie, pod; podig, porūd. Priėš gymį 
ima sėpulei. 3) poduna, Mncmo p0- 
acdenia; rodzina, miejsce urodzenia. 
Anam kiėme jėsios gymis, t. y. ten 
(ji) gime. 4) npupoduoe ceoicmeo, 
npupOJA, ZAPAKMEDI, NDAGI; PTZY- 
mioty wrodzone, charakter, natura. 
Marti yra gėra gymia. Ar toks g$- 
mis jos, t. y. jijė tokia apgimusi 
vis jūkias. 5) vepmt, uenms auua, 
auuo; rysy, cera twarzy, twarz. 
Žmūgus bėlta gfmia. v. giūtine, 
gimtūvės, gžmas, Apgamas. 


Gimti, gemū, gimiau, podumeca; r0deič 


się. Gimtėje diėna tava. Ar ne čėsty 
(63 cuacmou) gimiaū, ar ne čėsty 
£ugau. v. gimdyti. 


Gimtine, -nės, f. poduna, Mnemo p0- 


ocdenia; rodzina, miejsce urodzenia. 

mana giūtine ir šugtine, t. y. 
če gimiau ir 4ugau. v. gymis, gim- 
tūvės. 


Dmuzennus, Anroncko-pyccko-NO02L6KiA caoBapE, 


przyrodzony, v0dzinny. Gymuly's ein 
į gimtines vištas betvafkant (?). 
Gimtinei marškinei. Gimtine kalba. 
v. ginti. 


Gimtėji, -0s10s (sc. diėna), f. p02i06- 


nie, Oeno poMdenia; urodzenie się, 
urodziny. Gimtėje diėna tava. Nū 
gimtosios senis vis dirba Tankūs. 


Gimtūves, -vių, f. pl. poduna, Mecmo- 


poDenie; rodzina, miejsce urodze- 
nia. Če (tam kišme) mana gimtū- 
vės. 2) podu, paspnwenie Oma 6pe- 
menu; potog. Mėteris priėš gimtūves 
nusipl4una riėtus, būrną, galvą šu- 
kūja. Mėteriška po gimtūvių. 3) 
mamka (anat.); macica. Gimulys 
sleūka in gimtūves. 4) Jenos p03cJe- 
uia; urodziny. Aš buvai ant tava 


- gimtūvių, arba papelenia ir praus- 


tūvių. Tėvai apv4ikščio gimtūves 
sūnaus. v. pžpelenis, giūtine, ginti. 


Gymulys, gymula, m. 14003, sapoduwa, 


(63 ympobn mamepu); plėd, zarodek, 
(w lonie matki). Dveją (= dviėjų) 
mėnesių gymulys, kaip iškėšta (= iš- 
kėšta) vandenyje, mžtos jo visi są- 
narei. v. gimti. 


Gyna, -nėos, f. mo saujwyaema ce0A, 


saujumnuna; kto się broni, obronca. 
Kurs žmogus ginas, tas gyna. 0. 
gintis. — 


Gynagis, -g1a, M. 964602 1005 wormeMs, 


POUM3, KONGIMOMI, KOCMANOĖ KŪMLAS, 
44 KOMODOMS Cuduma DO; CZĘŠČ 
ciala czula pod paznogciem, rogiem, 
kopytem, trzonek, na ktėrym 08a- 
dzony jest vdg. Jūučia rūgas nušėla, 


' palika pliks gynagis. v. gyvas, nž- 


gas, gyvnagis. 
28 


434 


Giūčas, -ča, m. (y A. IO. ginčas, m. 

. 4 ginče, -ės f.) ynpameys; upornik, 
uparciuch. Kurs dirba atbulai, at- 
kaklei, ne kaip lišpta, bet kaip jis 
nėr, tas gificas 2) ynpaMcmoo; up6r. 
Bėba, kam gini giūčą. Ginčū sylos 
ne įgysi, strūku Dičva ne išprašysi. 
3) cnops; spor, sprzeczka. v. stičas, 
priėšgina. 

Ginčavėtis, -vėjūs, -vėjaus, mocmy- 
namo NANEDEKOJI, HA 340; CžYMIČ CC 
komu na przekor, na zloš. 

Gifčyti, -ciju, -čijau, sauguwamo c60e 
Mune, MACMAUGAMS NA C60€M3; d0- 
wodziė swego, obstawač przy swoim 
zdaniu. Aš giūciju, tai ne tiėsa €sant. 
Žmūgus, kurs s4va numšnymą gina, 
tas giūčija. 2) nepevumo; przeczyč. 

Gynėti, (-nėju), nėjau, nonykamo, n0- 
wyicdamo, noGymdamo; napedzač. 
Tinginį gynėk, miėgtantį žadink. v. 
giūti. 

Gingaras, -ra, m.; re, -rės, f. 00410- 
wotiū, doawensui uesoenKa; Czlowiek 
dlugonogi, dlugowigzy.— 

Gingarūti, -rūju, -ravaū, wmmu, w3- 
vamo (0 004106230M3); kroczyč (0 dtu- 
gowigzym). 

Ginklas, -kla, m. opyomie; bron. 

Ginklinyčia, -čios, f. opyoceūna; zbro- 
jownia. 

Ginklūti, -klūju, -klavaū, e00py9ams; 
uzbrajač. 

Gynioti, -nioju, -niojau, saugiugamo, 
060powamo; bronič. Aš gymioju sčnį 
su Zazdė nū šuūs. v. ginti. 

Ginsla, -Ios, f. ua; žyla. 

Gintaras w gintaras, m. aumapo; bur- 
sztyn. 


Gin — Gir 


Ginti, genū, giniaū, 14026 (cxom3) > D- 
dziė (bydto). Giūk gyvolus ganyti. 
Ginti, ginū, gyniau, sauguuamo; bro- 
nič. 2) refl. sauwygamica; bronič 
się. Sčnis ginasi su ginklū nū žmėg- 
žudų. 3) refl. sanupamaca, 1 npU- 
swacaMoCA; zapierač się, Mie przy- 
znawad sie. Vaikas ginasi, kad pė- 

voge kifvį. 

Ginrūde, -dės, f. yapckaa Muaocme, 
neucia; laska krėlewska, emerytura, 
placa wyznaczona (komu). Mana vy- 
ras nū karšlaus ima giniūdę už tai, 
kad karrūmenė (v4iske) slūžija. v. 
alga. 

Giūžinti, -nu, -nau, wm2mu (0 2yd0i 40- 
wadu); išč (0 chudym koniu). Liė- 
sus ašviėnis giūžina, t. y. eina. v. 
eiti. — 

Gyplaukis « gyvplaukis, -kia, m. 6040- 
COKš, MIOKCHGU | MEAKIU 604005 (na 
man vewen«a); wlosek, miekki krė- 
ciutki wlos. Gyplaukei ant raūkos 
žmėgaus. 4. gyvas, plėukas, 6da, 
gaūras, 

Gira, -rūs, f. xeacz; kwas pilnų, kwa- 
siec. Gero girio gera gėrve gėrą 
girą gėre. v. gėrti, alūs, gėris. | 


Gyra, -rūs, M. CaMOoveM6CIN6O, 160- 


cmoscmeo; sumochwalstwo, chelpli- 
wošč. Gyros (= gyros) maišėlis ans 
yra. 2) CaMOZ6043, z6ACMYNs; samo- 
chwal. v. girti, sėugira. 

Gyrastis, -stiės, f. n0x6e044; pochwala. 
Vaikas nū pona gava gyrastį, t. y. 
pūnas pagyrė aną. 

Girdėntis, -nas, -n0s, mp. cauwameca; 
slychad. Girdėnas (cayzs udems), kad 
bus kšrei (vainos). v. girdėti. 


Gird — Giri 


Girdėti, -džiū, -dėjau, caswamo; S2y- 
szeč. Sūnis taftum negifdis (= ne- 
girdįs wau negirdys, cp. nebylys). 
Niška ne girdėti nū davaūtkų, ani 
čiukš. (Tas ne girdėstyts, ne regė- 
styts, kaip striktai pramane). v. 
gižsti, gifdis, nėgirdis. 

Girdykla, -klos, f. 600008; wodopdj, 
pojowisko. Višta, kur gyvolus girda, 
vadinas girdykla. v. girdyti. 

Girdinti, -nu, -nau, w0wm0, onausams; 
poiė, spajač. Pats geriū ir kitą gir- 
dinu su alumi, v. girdyti. 

Gifdinti, -nu, -nau, 0a6am0 603M006- 
NOCMO CWAMO, SACINAGAAMO CAt4- 
wamo, coodyams; dawač možnošė 
slyszeč, zmuszač slyszeč. Aš girdžiū 
ir kitą gifdinu su kėja. v. gifsti, 
girdėti. 

Giždis, -džia, m.; -de, -dės, f. (?) c14- 

“ gauni venos; slychana osoba. 
Sesefs naudą apturės nėvydei, nė- 
girdei, t. y. kuriūs nieks ne girdėja. 
Nėvydems, nėgirdems tava tuftas 
patėks. 2) Emo cauwass; kto sly- 
sza4. Gifdis, kurs girdėja apiė tave. 
v. girdėti, nėgirdis, nevydis (negir- 
dys, nevydys). 

Girdyti, -dau, -džiau, nowmo (cxoma); 
poiė (bydlo). v. girdinti. 

Girdūklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. me- 
4EMOK, KOMODAU NOAMS MO4OKOMS 
u4U 6000W4E K.-4. NOUMOMI, NOUNVIU 
menenoma; male cielę, ktdre poją mle- 
kiem lub innym poidlem. Veišis gir- 
dūklis, t. y. kurį reikia girdyti. v. 
žindūklis. 

Girdūkšlis, -kšla, m.; -kšle, -kšlės, f. 
6CKADMAUGALMSIU UCKYCCMGENNO (0 
Oumamu); dziecko, ktėre się sztu- 


435 


cznie (nie piersiami matkė) karmi. 
Kurs vaikas ne žindomas, $ra gir- 
dūkšlis, t. y. girdamas (= girdomas) 
su tuškū. 

Gyrėti, (-rėju), -rėjau, ze04umo; chwa- 
lėč. v. girti. 

Girgėti, -gu, gėjau, ckpunnmo; skrzy> 
pieč. Pridūre duris iš-leūgva, kad 
ne girgėtum. Dūrys ne girgės, ja 
patėpsi vyrius. v. girgždėti. 

Girgždėlė, -lės, f. cKpunnuie 63 cycma- 
6013 (Gonmanv); skrzypienie w sta- 
wach (choroba). Įsimeta girgždėlė į 
narį, t. y. narys girgžd. v. liga. 

Girgždėti, -ždu, -ždėjau, ckpunnme; 
skrzypieč. Girgžd nauji būtai ei- 
nant. Dūrys, ratai, vaftai sušalti 
daromis girgžda. v. gilgždėti, gir- 
gėti. 

Girgždinti, -nu, -nau, np043600um6 
ckpunnnie, CEDUNIIMO (UrM3); Spra- 
wiač skrzypienie, skrzypieč (czym). 
Ką, če girgždini duris, k4rkles. 

Girgždūti, -ždūju, -Ždavai, ckpunnmo; 
skrzypač. Grižas raūko girgždiija. 

Girinšitis, -čia, m.; -te, tės, f. anc- 
wol dcumeao; Mmiesakaniec lešny. v. 
giriė. 

Girinėti (= gėrinėti), -nėju, -nėjau, no- 
nusamo; popijač, pič z przestan- 
kami, po trosze. v. gėrti. 

Girininkas (4 girininkas), -ka, m.; -ke, 
-kės, f. xm0 ocusems Cpe0U M0C068 
u4u pačomaema 68 amcy; kto mieszka 
lub pracuje w lesie. Aš išlėidau giri- 
niūkus į girią kisti. 

Girinis, -ne, seno; Iešny. Girinis 
paūkštis, t. y. mėdinas. 

Girinti, -nu, -nau, vea2umo; chwaliė. 
v. girti. — 


436 


Gyris, -ria, M. 7640CmM060M60, NOx6L446A; 
samochwalstwo. Tit žėnta viėns gy- 
ris, o pežna nėr iš jūjo. v. girti. 

Giriškas, -ka w adv. giriškai, n0006- 
wi Koacy egird», neacnoU; kwa- 


sowy. Giriškai surugti pūtrą. v. |. 


gira. 

Giriškis, -kia, m.; -ke, -kės, f. ancnoū, 
acuoyyiū 63 ancy; lešny, mieszka- 
niec lasu. Kurs iš girios atėja, tas 
giriškis. 0, giria, 

Girkalis, -la, m. v, girnkalis. 

Gifklus, -li, zeacmauowū; chelpliwy. 
Kurs giriasi, tas gifklus.— 

Girksėti, -siu, -sėjau, cepwnemo, vpU- 
nomo; skrzypieč, chrzypieč. Ligo- 
nia gėrklė (= gerklė) girksi: girkt, 
girkt. 

Girkšnėti, -nėju, -nėjau, etunucame, 
nonusamo; wypijač po trosze. Mana 
vyras girkšnė. v. girkštulti. 

Girkščiėti, -čiėju, -čiėjau, numo none- 
xuony; pič po trosze. Ligėone dar 
girkščiė vandenį. 

Girkšt, 2102, vacmuya, osnavamuyaa Gvr- 
cmpomy somania, aomMmeo; party- 
kula, oznaczająca odglos pijącego 
duszkiem napėj jaki, «lyk». Girkšt 
išgėre stiklinę alaūs. 2) o3xax. cxpu- 
nnuie; ozn. skrzypienie. 

Girkštulti, -Zu, -Zau, stunwoamo nOne- 
uuovy; wypijač po trosze. Žėntas iš- 
palefigva pradėja gifkštulti ir įprūta 
didelei. v. gėrti, girsnėti, girkšnėti. 

Girkt, 1202. vacmuya, Oosnauaowyaa 
cepunnnie, gpunnnie; odglos skrzy- 
pienia, chrzypania. Girkt, girksi 
gėrklė (= gerklė) ligėnės. v. girk- 
sėti. 


Gyr — Girs 


Gyrmakis, -kia, m.; -ke, kės, f. x6a- 
Cmyws, -M0R, CAMOLGAA3, -AKA; S0- 
mochwat. Kurs sive giria, tas gyr- 
makis.— 

Girna, -nos, f. ocepuoss; kamien žar- 

nowy. Girnas pirkau. 2) pl. girnos, 

-nų, 9KEpN06A, PYNNAR  MEINUUA; 

žarna. 

Girnšlovis, -via, M. Mep4060U AUKs; 
skrzynia žarnowa. Iš liėpos dirba 
girnatovius girnoms gulėti. 

Girnkalis, -la, m.; -le, -lės, f. acepuo- 
4063, cepuoKmmoU ; ten CO kuje žarna. 
Žmogus, kurs girnas kūla, tas girn- 
kalis. v. gifnius. 2) M040ma, Komo- 
p6MB NaCRKANIMI Icep4OGa; mLot do 
žarn. Girnkalis su dum galum smai- 
Zum dėl kalkšnėjima girnų. v. kalti, 
kalkšnėti, 

Girnėkalis, -la, m., v. girnkalis. 

Girnšlūstis, -sčia, m. (= girnštūstis) 
JCEDHOGAA MEMeNKA (GnuuueKs); Mmio- 
telka do žarn. Su girnštūsčiu nuštū- 
styk girnas čystai. v. šiūstas. 

Gifnius, -nIaus, M. 9KePKOSUŲUAI, ICED- 
wocnxa; ten co kamienie mlynskie 
robi. Gifnius dirba naujis girnas. 
v. girnkalis. 

Girokštas, -ta, m. x0w06x4 (Jepecau- 
wa), cocyJa C3 Ūeyma ywkamu; ko- 
newka (drewniana). Girokštas iš 
mčdžia su viršū užvėžamas su dvit 
ansim. +. kūdis, vogūnas, kipis, 
Zaūknešis. 

Gyrpelnys, gyrpelnia, m.; -nė, -nės, 
f. zeacmyna, -Ma; samochwal. Kurs 
girias daūg pelna turiūs, tas gyr- 
pelnis. v. gyrmakis. 

Girsčiėti, -čiėju, -čiojau, nonueams; 
popijač, pič po trosze. Sūnis girsčio 








Girsn — Gys 


karčemo, t. y. po trūputį gėria. v. 


girsnėti. 


Girsnėti, -nėju, -nėjau, nonusamo; p0- 
pijač. Marti girsnė, t. y. paleigva 


gėria. v. girkštulti. 


Gifsti, girstū, girdaū, ca6twamo; 52y- 


szeč. Gifste pagirdai ir supratai, 
kas dėdas. v. girdėti. 


Girtas, -ta, adv. girtai, neauwi; pi- 


Jany. Boba to-mifkos vis girta būva. 


Toli girtas be-Dšaūk (?), t. y. ne 


greit piršlei atjos priė jaunos mer- 
gos. 

Girtūuti, -t4uju, -tavaū, NOANCMGOGAMO, 
npedasameca neaucnsy; upijač st, 


oddawač się pijanstwu. Girtūuti gra 


gėrti, alė ne prigėrti. Sčnis dėde 
girtėuja, t. y. vaikščio vis girtas, 
v. gėrti. 

„Girtenybe, -bės, f. neaucmoo; pijani- 
siwo. 

Girti, girrū, gyriau, t604um6; chwa- 
lič. 2) refl. zeameca, zeacmamsca; 
chwalič się, chelpič sie. 

Girti, -rstu, -raū, nanvoamoca 00 n6a- 
wa; upijač sie. Girte apgira jau b6- 
bos ir dainūja. 2) comaameca na- 


NUYCIO, NANAMO NEANCNGOSAML; StaČ 


się pijakiem. Girte pragira jisai, 
t. y. tūpa girtūklis žėntas. v. gėrti, 
apgirti, pragirti. 

Gižtis, -čia, m. oneauenie; stan, w 
kišrym pijanų zostaje, upicie sie. 
Gifčiu apsimečiau. Koks jūjo gir- 
tis. Senis dičdas viėnu gifčiu, t. y. 
vis girtas. v. girtenybe. 

Girtitelis, -le, noanezonwiū; pijaniu- 
sieūki. Boba girtitele, 

Girtūs, -ti, onsauaoui, zMenwoG (0 
wanemkn); upajający (0 napoju). 


437 


Če girtaūs džikta $ra, t. y. $ra ar- 
būto rūma pilta. v. girtas. 

Girtūkle, -klės, f. nuanuys (vaccinium 
uliginosum); pijanica, bordwka Io- 
chynia. v. mėlčne, vaivėras, 

Girtūklis, -kla, m.; -kle, -klės, £. m42- 
wuua; pijak. Kursai gūria, tas gir- 
tūklis, kurs ne gėria (= nė gerta), 
tas šykštūklis, kursai rėdos, tasai 
plūškis, kurs ne rėdos, tasai sūskis, 
v. girtas. 

Gymus, -riaus, m.; -re, -rėS, f. x64- 
CMYK, -N6A, MUYECIIG NS Samo 
chwal. Kurs save giria, tas gyrius. 
V. pagyrė, gyrė. 

Gišinėti, -nėju, -nėjau, npo2y1usamca; 
przechadzač się. v. prasiorūti, pra- 
sivaiksčioti.— 

Gišinys, gišinia, m. npoysxa; prze- 
chadzka.— 

Gysla, -Ios, f. v. ginsta, 

Gysloti (= gįsloti), -loju, -lojau, 90u- 
AUMCA, KUMYJCUGAMCA; CMAPAMSCA 
U80 GC CUAB; napinač swoje sily, 
wysilač się. Gyslok, kol įgyslosi van- 
deūs vičdrus priėš kalną, t. y. sma- 
gei reik nėšti. 

Gystūčius (= gįstūčius), -čiaus, m. 90u- 
4UCMotd, CuAbNd uem0onK3 ; Bylisty, 
silny. Tos mėters pats $ra gyslo- 
čius. . gysla, ginsla. 

Gyslus (= gįslus), -le, sw42xz, y xomo- 
PAL MOAUKO U ECM6 6CE20 AMO IUAU, 
Y KOMODA1O U33-1003 KODHCU 6CI0 NOUAKU 
cxeosama; Cherlak, czlowiek bardzo 
mizerny. Gyslus būdelu (?), ką tu 
če padarysi, pakėlsi? 

Gyslūtas, -ta (=gįstotas), acusuomoi; 
Zylisty. v. gysla, gisla. 


438 


Gysti, gystu, gydau, nauunamo nums, 
momo; zaczynač Špiewal, Špiewač. 
Gysta lakštiūgala. Gaidys gysta jaū, 
kėlkite, še jaū pragyda. v. giėdėti. 

Gytelėti, -lėju, -lėjau, wecxKos0Ko onpa- 
sumoca om GoAwanU; NieCO pOpra- 
wič się na zdrowiu, stawač się nieco 
zdrowszym. Gytelėte pagytelėja žir- 
gas (u žifgas). 

Gyti, gynė u gyjū, gijaū, ewws300p061u- 
samv; zdrowieč. Jau ligonis gyja. 2) 
NDUKUMOMCA (0 pacmeniaz3), O0U- 
camo; przyjmowač się (0 rošlinach), 
odžywač. Kaip matosi, ar gyn diė- 
gas, mčdis pasodintas? Mūsis pavi- 
sarį gyte atgyn. v. stafpti, stifpti, 
sveikti. . 

Gytinė, -nės, f. ewusdopasausanie, 60t- 
300p061enie; zdrowienie, wyzdrowie- 
nie. Ligėnas (= ligėnis, em. ligons) 
po kūnigu ant gytinos pasidrūtina 
ir pagija. v. gyti. 

Gyvailoti, -loju, -lojau, (x0e-xax3) npo- 
Guoamvca, nousamo; (jako tako) 
trzymač się, mieč się. Šeip taip g7- 
vailoju, vos valkiojūs. 2) »cume; žyč, 
mieszkač. v. geivelėti, gyvelėti, gy- 
vėnti. 

Gyvanis, -nia, m. (gyvūnis, acc. gy- 
vūnį), 3cu00e (63 nOovmnN, DO, K0- 
noma); czula częšč ciada (W paz- 
nogciu, rogu, kopycie). Nūgą su 
gyvaniu ne piėuk, bo skaudės. Nu- 
mėvus ragą palykta (= paličkti, pa- 
linka) gyvanis arba gyvragis. v. gyv- 
nagis, gyvonis. 

Gyvėntorius w gyvatorius, -riaus, m. 
Cumeao, CeabCKiū TO3AUKS; mieszka- 
niec, gospodarz wiejski. Če kitkart 


Gys — Gyv 


gyvėna daug gyvantorių (= gyvėn- 
tojų). 0. gyvatninkas. | 

Gyvas, -vė, adv. gyvai, ocuooū; žywy. 
Kaip gyvai (yenpao me6a) norėja 
jį pakšrti žmūogkarei (karūnei). Ne 
žinai, ba būsi gyvas. Gyvu Dičvu 
reik bėgti. Iš gyvūsios vežčia, t. y. 
ne apyčiupai, ale tikrai jiėška, pa- 
k0l ras. 2) gyvs-gšlis, ecaxiū xmo 
9LU6S UW 800706, PRUWUMEANO GC; 
každy co žyje i ma zdrowie, kaž- 
dziuteczki. Gyvs-galis nū dvidešim- 
tiės pirmą mčtų tur eiti į kariū- 
menę. 3) (kaip) gyvs gimęs, «aka 2 
MCUGUMI PODUACAS, NOGNPOME MMO; 
dajcie mi wiarę. Kaip gyva gimusi 
dar ne buvaū valgiusi agufklų su 
medumi. 4) gyvs likęs, oveno 9ad- 
ww 00 uew-nuGyds); bardzo La- 
komy, lapczywy. Boba gyva likusi 
ant ariežkos, t. y. didelei nėri. 

Gyvastis, -stIės, m. u f. 96usno, WCIMO4- 
uuxs ausu; žycie. Mūsų gyvastyje 
tokiį svečią ne turėjova. Šįmet, kad 
tik (tiktai) gyvastį užlaikyti, t. y. 
(kad) ne užmūštum (kas). Siva gy- 
vasty pirmą sykį girdėjau tą žėdį. 
Į kūršatį inėjus meūkas tėra gyva- 
stis. 9. gyvybe. 

Gyvata, -tos (= gyvatė, -vžtos), f. 
acusKo, 0GDA38 AcusNU; žycie, spos0b 
Zycia. Kėkia jų ten gyvata prastė. 
2) acumve, CeibGUWė, CeneNIe, Ce46- 
cx06 zosaUcmoo; mieszkanie, siedli- 
sko, osada, gospodarsiwo wiejskie. 
Ten būva mūsų gyvata, kur duga 
grūšia ana, t. y. ten gyvenome. Ma- 
žė gyvata, t. y. mšža tuftų tūri. 
Brėla ten gerė gyvata, t. y. gražei 
gyvėna, geri Zaukai, trobos, gyvo- 





Gyvi — Gyvi 


lei. Sava gyvatą priveizdėk, t. y. 
sava gaspadorystę. 9. gyvenė, gy- 
vybe, gyvastis. 

Gyvšte, -tės, smna, sMnU (serpens); 
žmija, žmij. Gyvšte Yra kanapėta, 
varine, gelžine, jūda, balta, pūkūta, 
raudėna. Ranki gerė kasą (lizdą) 
gyvačių išmaišai. Gyvūte kad bėga, 
kumpūs mėta, šūleis šėka. v. žaltys, 
glūdinas, šnypštėlė. 

Gyvatgalvis, -ve, swnevwow004i, 3MU- 
H03 102060 (0 smovan); £z glową žmiji, 
žmijowa glowa (0 ztosniku). Boba 
įpykusi pavadina sava slūginę gy- 
vatgalve, gyvatsnape. 

Gyvūtiškas, -ka, samunwd, aMeūva- 
muū, 3MNenoJOGUMū; žŽmijowy, na- 
šladujący žmiję, podobnų do žmiji. 
Gyvaūtiškai dūti (mūšti), t. y. mūšti 
su vėzdū kaip gyvatę. 

Gyvatmušis, -Še, xm0o yGusaema ua4 
ucmpečiaeme si; kto zabija lub 
tępi žmije. Boba, kaip sutraūk, tai 
saka į vaiką: «ganė, ta gyvatmušos, 

Gyvatninkas, -ka, m.; -ke, kės, f. 90u- 
MENNUUI, CEADCKŠĖ ZO3AUNS, CEAb- 
ckaa ZosAUKa; mieszkaniec, -nka, 
gospodarz wiejski, -dyni wiejska. 
Gčras gyvatninkas, kur gerė gy- 
vata. 

Gyvūtsnapis, -pe, C0 3MNUNOMS PHAOMI 
uu MOCOMZ; majgcy paszczę lub nos 
žmiji. v. snapas, gyvūtgalvis, 

Gyvžtžole, -lės, f. 7005 pacmenia (3Mnū- 
mpaca); gatunek rošliny (žmijowiec). 
Gyvūtžolų lpai ilgi. Gyvūtzole kūr- 
vės pagėdusį piėną taisa, 

Gyveldrekis, -kia, M. 60w04Ka, 60410- 
uaa acca (assa foetida); okrzyn, 


439 


czarcie lajno. Gyveldrekis smirdąs. 
v. žolė. 

Gyvelnas, -n2, ocusoū; mieszkalny. 
Gyvelnas trėbesis, t. y. saklyčia, 
gyvėnimas. 

Ggvelėti, -lėju, -lėjau, (402 kaxs) cywe- 
cmeosūmo, (KO KAK3) nNpoGuGaMaCa, 
noocusams ; (jako tako) žyč, trzymač 
się, mieč si. Mes dar gyvelėjame 
šeip taip. v. gyvailoti. 

Gyvena, -nūs, f. cumesvcm00, Aumse, 
zosaūcmao; mieszkanie, žycie, g08p0- 
darsiwo. Pašelpk jį pradžio gyve- 
nos. Ant gyvenės niška ne pragy- 
vėna. Mefika če gyvena. v. gyvata. 

Gyvėnti, -nū, -naū, o6umamo, ocumo; 
mieszkač, žyč. Aptvarūse brėlis gy- 
vėna, t. y. apsitvėręs. Dėde menkai 
(Gmdno) gyvėna. v. amžišuti, gyvoti, 
gyvailoti, alėti. 

Gyveras, -ra, m. opyocie, MyJLCKOU 
vaena; oręž, czlonek męzki. Kam r6- 
dai gyverą tu, kūdiki. v. stibis, rf- 
kas. 

Gyveris, -TIa, m. opyocie, nauKa; OrĘž, 
kij. Kaip paimsiu gyverį, tai tu iš- 
Išksi dvilinkas. 0. vėzdas, kūrelis, 
Jazdė, pagalys. 

Gyvyba, -bos w gyvybe, -bės, f. cuans, 
cuati, 300p066e; žycie, sily, zdrowie, 
Gyvybos ne daturėsiu par žiėmą, t. 
y. mifsiu šiį žiėmą. Mažė jos gy- 
vybe, t. y. sveikata. Menka gyvyba 
tėra, v. gyvastis, gyvata, gyvena. 

Gyvjėda, -dos (= gyvėda, gyvėdra), c. 
ZUYNoĖ uenOGNKB, AM100ONOB; Cz40- 
wiek drapiežny, ludojad, ludožerca. 
v. ėsti, gyvas. 

Gyvinti, -nu, -nau, xpuamo (0 NU 
auun, vuGesn); krzyczeč (0 czajce), 


440 


Pėmpe gyvina («gy-vi, gy-vi»), Tak- 
stydama po pėlkę. 


Gyvis — Giž 


vuchoma częšč wozu. Pirmutinei run- 
gai rūtūse būs gyvrungei. v. rūngas. 


Gyvis, -via, m. 9cu60e cywygecmeo, 6ce | Gyvsakis, -kia, m. Opegecuaa CMOMA, 


ocu60e;. istota žyjąca, wszysiko co 
žyje. Visėks gyvis atgis pavasarį. 
Su visū sava gyviu atėjaū, t. y. su 
sava vaikais. Gyvei aptėka jį, t. y. 
ūtys. 2) 60101406 MuoMecmBo; wielka 
ilošė. Brėlis vaikų tur gyvį (eu0umo 
nesuduNo), t. y. šmotą. Gyvis žydūi- 
čių kušėja. Gyvis vaiką ir utį. v. 
gyvolis, gaūja. 

Gyvnagis, -gia, M. 944602, vyscmeum. 
vacmu noma; Cžula CzęŠė paznogcia. 
Mėsa apič brošnagą vadinas gyvna- 
gis. v. gyvonis, gynagis. 

Gyvolis, -la, m. (ocew.; gyvulys, g7- 
vulo, +4m.) acusomuoe; zwierzę. Gy- 
volis yra: ašviėnis, karve, avis, 6žka, 
kiaūle. Gyvolis gardžiai gavęs ėsti 
muitijas, t. y. ne nor ėsti prastą 
ėda!3. Kad muitijas pitvas, ne liūk- 
smas gyvolis. Aš turi akivaizde vi- 
sūs gyvolus. v. gyvis, galvijis. 

Gyvonis, -ma, (= gyvūnis, -niės u gy- 
vūnys, gyvūnio) 9ku60e (63 nOoMmnN 
uu nos NOUMMeMI); czule Mmiejsce 
(pod paznogciem lub w paznogciu). 
v. gyvnagis. 

Gyvoti, -voju, -vojau, noxM0usame, 
cum; mied się, žyd. Šeip teip be- 
gyvojame če, t. y. gyvasty čsame. 
Ką beveikiate? Dar sveiki, dar be- 
gyvojame. Te gyvoja dėde tent il- 
giau. 

Gyvplaukis, -kia, m. wnocuvi, Mauiu 
6040C043 (Wa mman); miekki wlosek 
(na ciele). v. gyplaukis. 

Gyvrungei, -gių, m. pl. (mepeduaa) n0- 
Oeucnaa VaCMo mean; (przednia) 


ascuouua; žywica. Gyvsakis eina iš 
6glės. v. sakai. 

Gyžalas, -Ia, m. xucaamuna, NPOWpI- 
406 u4w nepeKucaoe numo; kwašnų, 
zgorzknialy napėj. Žėdnas ne gardūs 

gėralas vadinas gyžalas. v, gižti. 

Gyžėnti, -nū, -naū, nepwwmo, Wex0- 
mamo, CckpecCmu (63 wpan); kretusiė 
się, drapač, swędzič (w gardle). Ko- 
sulys gyžėn, — vaiks praded sprin- 
gėti. 2) ocypuma, Gpanumeca; gde- 
vač, Tajač. Boba gyžėn be parstoja, 
t. y. vis. bamb. v. gyžti, gaižėti, gi- 
žūs, kirbėti, knitėti, 

Gyžėti, gyžū (= žiū), žėjau, omsu- 
GAM0CA 10PDKUMa, VOPUUMO, — GbI3tI- 
gam» nenpiamuos Ougywenie; Jel- 
cžeč, gorczyč, sprawiač nieprzy- 
Jemny smak, nieprz. uczucie. Gerklė 
gyž vogūmas nū būlbės gaižiės. v. 
gyžti. 

Gizinėti, -nėju, -nėjau, Game; biegač. 

Gižinti, -nū, -naū, Geanokoums, 4a- 
domdams, GpI039KCAMt, 1pSMO (KOMŲ 
10406y); dolegaė (kogo), dokuczač, 
gryžė. Mane gižin slogos. Anyta pri- 
sigūlusi gižin mokydama (= mėky- 
dama) kaip dirbti. v. gyžėnti. 

Gizis, -zia, m. nodMacmepeė, nOMOŲ- 
wunz; czeladnik, pomocnik. Pons su 
sava giziu nuėja. 

Gižtūs, -li, Kanpusnov, npuvydausui, 
Gponauovū; kapryšnų, dziwaczny, 
gderliwy, zvzędny. Tas gižtūs, ku- 
rim nieks ne tiūka, kurs gyžias, 
kad jam būtum, ką užsigeidžia. 2) 
UATLAMNĖ, NazOUAUGUĖ; natretny. 


| 


Gyžti, 


Gižt — Gla 441 


Kurs t4nkei prūša, tas gižiūs. v. gi- 
žūs. 

Gižtelėti, -lėju, -lėjau, NDOKUCAMA 46- 
MNOw, npuKucam+; nieco zakisnąč, 
przykisnąd. Piėnas gižtelėja. v. rūg- 
ti, gižti. 

Gižti (u gyžti, gyžti), gįštū, gižaū, oxu- 
camo, npoKucamo; kwašnieč, kisnąč. 
Piėnas gįšta, verėnas skėbsta, 
-žiū, -žiaū (= glėžti), omatt- 
GAMOCA VOPOKUMI, ULKOMAMO 63 10D- 
Alb, GBIUGAMO MENDIAMNOC OUKYJUSE- 
wie; jelczeč, sprawiač niesmak Iub 
nieprzyjemne uczucie, drapač (Ww 
gardle). Kosulys gyžia gerklė, kaip 
tvokste tvūksta (= tvoskia). Man gy- 
žia gerklė nū valgia pagižusia, t. 
y. niėžt. Nū javos (= jiėvės) ūgų, 
nū sviėsta laiškaūs gyžia gerklė. 2) 
cypumo, Gpauumsca; gderač, lajač. 
Aš gyžiaū šeimynykštį, kad kas ne 
tink. 3) weomcmynwuo npocume, 00- 
xyvamo KOMY mpoCoGaMU; natreinie 
się domagač, dokuczač (prožbą). Tu 
vis gyži šišna gauti, t. y. vis pri- 
klijiės, daugiaū n6ri, prašai be pėr- 
"stoja. 4) gyžti špmaudą, numamo 
UA U3AUGAMO (NA K010) 3A06Y, GbIME- 
wamo (HA KOMB) C6010 VoCcady; Mmieč 
zlošė, wywierač swd) gniew. Sesūi 
gyžia špmaudą ant giminės, pyksta, 
dšra priklastį, jiėška barmą, nor 
atmonyti. 5) refl. nadondame, 00- 
caocdamo; naprzykrzač się. Anyta 
gyžias, t. y. priklijas, nor bartis, 
rytis (= rlėtis). v. knitėti, kirbėti; 
gelžti, giėžti. 


Gyžūklis (w gyžūklis), -kla, m.; -kle, 


-klės, f. Jokyvauouu, nasolausuu 
venoemKa; osoba' dokuczliwa, na- 


Duzosuss. TuTo50KO-pycoEO-M01LCEIR CAOBAPE, 


Gyžūnis, nra, m 


tretna. Kas vis gyžia, prūša, tas gy- 
žūklis, t. y. sūslis (=sūslys). 


Gyžulys,gyžula, m. npovopinaocma, nep- 


zoma; Jelkošč, nieprzyjemne uczucie, 
Zaskotanie(w gardle). Gyžulys gerklė 
gyžia, t. y. kirba, knit, krūt. v. gai- 
žulys, laiškulys. 

„5 -ne, -nės, f. (= gyži- 
nis, -niės, acc. gyžūnį, c.), Gpiosau- 
obū veaoonKa; Osoba zrzgdna, gder- 
liwa. Žmūgus, kurs jiėška priškabės, 
priėžastiės rytis (=riėtis), vis gyžia 
«tas ne gerai, kits ne gerai», — tas 
gyžūnis. v. gyžti, burgesyla, gyžū- 
klis. 


Gižūs, -Ži, okucavd, npokucavi; skwaš- 


nialy, przekwašnialy. Gižūs piėns. 
2) nasolausui, Ookyunuovii, np0- 
muonuu; naltreiny, przykry. Giži 
bėba vis ūja siva šeimyną, t. y. 
įkyri, pikta. Gižūs kosulys vis g$- 
žia. 


Glabasčiėtis, -6jūs, -6jaus, o6uuwameca; 


ušciskač się. Glabasčiėjas vaikrūkas 
su mergėle, t. y. kabinėjas priš kits 
-kita, grūsmiūjas.v. glūsniūtis, mato- 
nėtis. 


Glabintis, -nūs, -naus, zpa6pumeca, 


UEDESUYDI NOAAVAMOCA KA CG0U CK; 
udawač zucha, junaczyč, za wiele 
ufač w swe sily. Bobūte, nesigli- 
bink, bo susižgsi, t. y. nesidrūtink, 
basa šaltyje ne eik, kad ra Išdas. 


Glabėti,-bėju,-b6jau, c6epe?ame, coxpa- 


namo, npAMAMS; OSZCzędzač, prze- 

chowywač, chowač. Glabėk sūrį ry- 

tėjui, šeūdrėn ne valgyk, t. y. kavėk. 

Glabėk nū prpultės. 2) ymusocmu- 

e4AM6, ynpauwusamo, yMoAAmo; bla- 

gač, upraszač. Kad kas piktas, tada 
28* 


442 


Giab — Glam 


glabėk, t. y. gerūju prašyk, kad ne] Glaistyti, -staū, sčiaū, cywume, pas- 


pyktum. Gulėva (pati) glabė vyrą, 

t. y. taikos jamui. 3) refl., n000- 

auyadmoca, sauckuoams; przymilač 

się. Sesū ponui gžabėjas, t. y. nor 
jojo malėnę įgyti. v. prašyti, slai- 
bytis, klūkti, kvėršinti, maldauti. 

Glabėtojis, -ja, m.; -je, -jės, f., onacu- 

mes, -NUYa, oLpANUMeAS; Obronca, 

zbawiciel, -ka. 

Glabstyti, -staū, -sčiaū, sanazuoamo 
(0o0e0c0y); CnaadUGamo, CcdeWamas, 
cmuxKamo; (jedną polę sukni na dru- 

94) zakladač, skladač, zsuwač (do 
jednego miejsca), stulač (0 odziemu). 

“ Glabstai atvapūs (= ūtv.) mūrški- 

nus, kad ne būtum aftis Gtviras. 

Glabstyk drabūžius į kūpetą, kad 
ne būtum išsklidę, t. y. suiūk ei- 
damas par šiopmę, susiglabstyk. 2) 
vefl. okymamo ceb (pydo), sanazu- 
samica; otulač się, stulač się, obwi- 

jač się. Brėlis glūbstos aūtį, apsiaū- 
stą, drabūžius, kad ne būtum mšto- 
mas plikas kūnas, ir tu glabstykis, 

t. y. susisėgk drabūžius. 3) rel. cna- 
CAMtCA, YKDUGAMICA, NPAMAMCA; 
ocalač się, ukrywač się, chowač się. 
Vaikis glabstos nū liėtaūs, nė vėja, 
nū akrūtų. v. dangstyti, glaudytis, 
glėbti, sagstytis, susivyturti. 

Glabūčyti, -čiju, -čijau, enuzamo, npa- 

mamo; wpychač, chowač. Sėnis dėde, 

beglabūčydams pinigus mašnė (maš- 
non), išmetė 4uksiną. v. mūrdyti, 
slėpti. 

Glaibytis, -baūs, -biaūs, yxpoioameca (0 
. cononasweMa); skrywač się (0 zbieg- 

. Žym). Bėgūnas glaibos če visą ne- 
“ dėlmetį. v. slapytis. | 


cyvucamo, pacKamvea mo (MMO); 
walkowač, rozcierač, rozcieniač (cia- 
sto). Glaistyti t6šlą, į salis. 2) nowa- 
SM46AMO, KAMUPAMS (MACAOM3); Ma- 
zač, nacierač (maslem). Anyta py- 
rėgus kėpant su baltyme kiaūšių 
glaista. 3) rel. a0wymo, npucma- 


„same; Ignąč, przylegač, preylepiač 


się. «Ni aš priė vaikina glaistaūs, 
ska mefga. Graudi žėme ne glai- 
stos ant žaimbia ariant, alė irsta. 4) 
refl. cKACUGAMYCA, OKMEUGAMCA, CA- 
naamoca, npuaunamo; Sklejač się, 
oklejač sie, zlepiač sie, przylepiai 
się. Dinmaišis ilgai ne grėndomas 
glaistos su tešla. Po dantis glaistos 
pyrūgas žals. v. glyti. - 


Glaižyti, -žaū, -Žiaū, cu10w40 9Ke4ame, 


peamaca (13 veny-NUGY00); Tgnac (do 
czeg0), mieč chgč gorącą (ku czemu). 
Sčnis dičdas gžaiža priė arzežkos, v. 
gližti, smilti, smailauti. 


Glambyti, -biju, -bijau, um (n0 


1pa3u), Mmcumo (1pa30); išč po bl0- 
cie, deptač (po blocie). Glambyte iš- 
glambijau purvūs. v. klampėti, tra- 
pūsyti. 


Glamonėti, -nėju, -nėjau, o6wumams, 


06zeamweamo; obejmowač, obZapiač. | | 


Višta tupėdama glamonė ššką su 


nagais. Vaikinas glamonė mefgą | 


par liėmenį šokant. 2) vefl. otuu- 
mamua; ušciskač sią. Du draūgu 
ilgai nesimūčiusiu susitikę glamo- 
nėjas. v. mylūtis, glūsniūtis, gleme- 
sčiėtis, glebėksčiėtis, graibytis, mė- 
glauti, mšnkyti, glamžyti, žūngin- 
tis, 


Glamžinys, glamžima, m.; -nė, nės, 


Glamž — Glė 


f., ozomuuns o6uumame; lubownik 
ušciskania. Kurs glamža moteriškas 
(=mėtr.), tas glamžinys. 

Glamžyti, -žaū, -Žiaū w gžėmžyti, -žau, 
-Žiau, o6uumamo, ušciskač. Sėšuras 
prigėręs girtai nor glamžyti mėte- 
rišką, t. y. Žumžūti. 2) Mamo, cwu- 
Namo, CCO6H6AMD, CNUZAMO (63 Ky- 
4y), ckyMoLea mo, sanyMGAMO > MigČ, 
gniešė, zsuwač, spychač (do kupy), 
stulač, otulač. Lapūs išdrikusius iš 
Zovos glamžyk į vičtą, į vidų, kad 
ne būtum išdrikę. Glamžyk, kol ap- 
glamžysi vaiką, kad ne suši!tum. 
v. glemžti, Iėmdyti, Iumžūtis. 

Glamžūti, -žūju, -žavaū, npuocumamo 
x3 wpyDU, ObNuMamo; przytulač do 
piersi, ušciskač. Draūgs draūgą 
glamžiūja apsikabinę, t. y. malo- 
nėjas. Vyras glamžūva sva mėterį 
visaip, t. y. čiupinėja. 2) xefl. 06- 
MUMAMaCA; TzUCAČ Się wW Objecia. V. 
grūžūtis, glūmzdytis. 

Glaubstyti, -staū, -sčiaū, npuocumamo 
(vacmo), nacKamo (Juma); Šciskač, 
przytulač, tukė do lona, piėšcič 
(dziecko). Glaubstyk vaikšlį, t. y. 
imk ant kėlų. 

Glaūbti, -biū, -biaū, npuocumamo Ka 
wpydu; tulič do Zona. Glaūbk kūdikį 
priė savens, tai ne rėks, v. globti, 
glaūsti. 

Glaudytis, -daūs, -džiaūs, 2ackamca, 
nodaeuamoa; lasič się, przymilač 
się. Sesū glaūdos apiė mėtyną. v. 
glaūsti, glaūbti, glūdoti, kabinėtis, 
šlaistytis, ūkštauti. 

Glaudūs, -di, s4c06u mori, aackocepO4, 
aackoGuū; potulnų, cichy, Tagodny, 
Ignący, uprzejmy. Glaudūs vaikas, 


443 


kurs glaūdžias priė mėtynos. 0. 
glaūsti. 

Glaūsti, glaudžiū, glaudžiai, cdewamo 
(4mo C6 MB), CraadUGAMO, NpDU- 
acuMamo; zsuwač, skladač (razem), 
przytulač. Glaūsk jefiję, sėserę, priė 
savęs. v. glūdoti, glaudytis. 

Glebėsčiėtis, glebėksčiėtis, glebėžiėtis, 
-6jūs, -6jaus, oGyumamo Jpyta Opyna, 
o6uumamoca; rzucač się wW Objecia, 
ušciskač się. Sesū glebėsčiojas su 
seserimis marčios, | 

Glėbininkas, -ka, m.; -ke, -kės, f., 
npedMeMS MOaUUNOO 66 O0xGAM3, 
oceamuuKa; przedmiot tak gruby, 
že go w jedne objęcie ledwo ująč 
možna. Če būva pūšys glėbiniūkai 
(=-niūkės), t. y. kad glėbiu vos ga- 
lėjei apiūti. 

Glėbys w glėbis, -bia, m. o6zeama, 
oGzamie, Gpema, ozanka; objęcie, 
brzemię, naręcze. Stovėjau glėbyje 
vyriška, sūka mefga. Glčbis šišna 
tarp raūkų, gžbana po pūžaste, na- 
štai ant pečiį nėšama. 2) 4463 (0u- 
my); kląb (dymu). Dūmai eina glė- 
beis iš kūmina. 

Glčbnas, -nė, yrmavū, Tuaū, caabū, 
unocuoi, neynpyviū; wąlly, slaby, 
delikatny, nietegi. Glebnas audimas, 
t. y. nestangūs. Glėbnas kūdikis, 
kad ne stėvi, nestipras. Kūnas glėb- 
nas, t. y. minkštas, nestangūs, ne- 
brandūs. Kūnas mėtriškos viėnės 
brandūs, antros glėbnas. v. glėžnas. 

Glėbti, glembū, glebai, mepamo my- 
10CM0 UA4 yNpYLCMO, CMANOGUMICA 
caabvuMa, pasaavameca; slawač Sig 
niespręžystym, stabym, tracič tęgošč, 
rozkladač się. Plytė nedegta nū liė- 


444 Glėb — Glem 


. taūs glčba, kol išglčba, t. y. ištiža. 
Skūrė p4rmirkusi glėbte išglėba, 
t. y. pardaūg ištiža. Lėpsta (lemip) 
žmogus, glemb skūrė. Tava kūnas 
glemb, t. y. drimb. £Apai daržovės, 
kad saule spiūd, glemūba, išvyst. v. 
tėžti, dribti, lėpti, plūkšti, glėžti. 

Glėbti, -biu, -biau, o6zeamweamo, 06- 
uumamo, Gpamo 63 Ce04W OdzAMIA; 
obejmowač, brač w objecia. Sčnis 
glėbte apglėbe bėbą į glėbį. Glė- 
beis glėbk šišną. Glėbk gčrą glėbį, 
kad apglėbtum visūs pėdus, rugiūs, 
t. y. riūk į glėbius. v. glemžti, glė- 
biūti, glėbti. 

Glėbiūti, -biūju, -biavaū, 06zeame:- 
samo, oduumamo; brač w objęcia. 
Sūnus glėbiūja šiaudį kūlį, t. y. 
ima į glčbį. 2) refl. o6uunamo Opyva 
Opyva, Obuumamoca; ušciskač sig, 
vzucač się w objecia. Jiėdu, vaiku, 
draigu, besiglėbiūja. 3) refl. 60- 
pomua; dąžač się, mocowač się, pū- 
sowač sig. Glėbiūkitės, vaikai (=vai- 
kai), t. y. eikite viltais. Aurė anu- 
du piėmeniu glėbrūjas. v. kūpelūtis, 
glamžūtis, rimavėtis, glamonėtis. 

Glėima, -mos f., causo (ha Cup, 40 
MAC); šluz. Sūrrų glėimas nuskūsk. 
Viėnos glėimos iš jiuna paršėla, t 
y. smūrglei. Suglitusi ir suglėimė- 
jusi mėsa tur ant savęs stėrą žilą 
glėimą. v. šlimas, glemėsa, mūsai. 

Glėimėti, -mu 4 -mėju, -mėjau, 10- 
KpoGAMmoCA. Causwo; pokrywač sit 
šluzem. Rentinys šūlina glėimėti 
praded, t. y. priaug žalėsų, žalį 
v6rtinklų šuliny. 

Gleita, -08, f., pals, wepema; rz4d, 
szereg. Sugrėtink žmėnis į gleitą, 


t. y. į grėtą sustatyk priė kits-kita. 
v. eilė, grėtas. 

Gleizavėti, -vėju, -vėjau, 06Mastieamo; 
obmazywač, osmarowywač. Pyragūs 
su taukais gleizavok, t. y. aptėpk. 

Gleiznėrius, -riaus, m.; -re, -rės, f., 
naukyns; bazgracz, bazgrala. 

Gleiznėti, -znėju, -znėjau, navxame, 
mapamo; bazgrač, walač. v. tepti, 
teplėti. 

Gleižioti, -žioju, -Žiojau, Masamo, PA3- 
masoisamo; MazaČ, r02mazywač. Su 
tešla, pufvais, smetūnu gleižiok, t. 
y. tėpk. Aš gleižioju torieiką su 
sviėstu, v. glyti, gleiznėti, tėpti. 

Gleižūs, -Ži, noxpuumuū, causoo, LAč3- 
xiū, CHOa03Kiū, UAA0KIU W GMTCMN 
C3 MMS MOKpUU; Šluzem pokryty, 
šlizki, gladki i zarazem mokry (y 
A. IO. «mazający»). Nu gleižus kč- 
lis, t. y. glitūs. 

Glėma, -mės, 06. pl. glėmos, -mį, f. 
CAUSd (43 MaCN); šluz (na miesie). V. 
glėima, glemėsa. 

Glemnbyti, -biju, -bijau, Myvumo, npu- 
menams; gnebič, nekač. Pūnas siva 
žmėūgų glembija. Ne glembyk žmė- 
gaus, bo jaguūt nuglemūbysi, bus 
blogai. v. gemhbyti, kankinti. 

Glembti, -brū, -braū, sa2pe0ame, 30- 
zcamwueamv; garnąč, zabierač. Ne 
glembk visį obalū dėl savęs iš-po 
obels, t. y. palik ir manei — aš 
kračiaū. 2) rel. idem. (022 ce6a);— 
(dla siebie, do siebie). Sūnis dėde 
glemibte užsiglemibęs tur, t. y. užsi- 
gule jis, ne dūd naudos kit4m, su- 
glemžęs Taika. v. glemžti, glėbti. 

Glemėsa, -sos, f. causo; šluz. Kokios 











Gleme — Glėž 


glemėsos stovi ant mėsės, nuplūuk, 
kad gurgdėtum ir virk. v. glėima. 

Glemesčiėtis, -čiėjūs, -čiėjaus, v. gle- 
mežūtis, 

Glemėti, -mū, -mėjau, czusuymo, no- 
xpuisameCA C4u300; pokrywad się šlu- 
zem. Mėsa glemėte suglemėja pasta- 
tyta pagrabe (sklepė). 

Glemežūtis, -žūjūs, -žavaūs, o6wu- 
mama; ušciskač się. Vaikinas su 
sava mefga glemežūjas, t. y. gle- 
mesčiėjas. v. glamonėtis, glėbiūtis. 

Glemūs w glėmūs, -mi, causucmot, 
nokpurmoiū cauzwo; šluzowy, pokryty 
šluzem. Valgis glemūs, t. y. sugle- 
mėjęs, apšlūžęs. Ungurys glemūs. 

Glemšti, -ždžiū, -ždžiaū, v. glembti, 
glemžti (glemžiū), gvelbti. Ta bėba 
glemžde tuftus. 

Glemnžti, -žiū, -Žiaū, cepeGams; zgar- 
niač. Glemžk į viėną kūpetą visūs 


tūs drabūžius ir nunėšęs padėk į|Gj 


viėtą. Aš į glėbį glemžiū šiėną, kad 
ne sklistum, kad ne birtum. 2) r0/7. 
cupečamo, npuGupamo;  zgarniač, 
sprzątač. v. gvelbti, glamžyti. 

Glencavėti, -vėju, -vėjau, pa3Ma34- 
samo (fg.); mazač. Vaikas glenciavėo, 
t. y. ne sulyg blūdu kabina kūšę. 

Glėrg, interj., spa, KAOKOMI, KA0KO- 
mane; wyraža klekotanie, belkota- 
nie. Glėrg, glėrg vaikas nėsį ne 
iššnafpštęs glergėja smūrgais. v. 
glergėti, glergasūti, 

Glergasūti, -sūju, -savaū, v. glergėti. 
Ratai glergasū, kad išgvėrusios stč- 
bulės. 

Glergėti, glėrgu, glergėjau, x20x0- 
mams, tayxo Capunmo; belkotač, 


445 


glucho skrzypieč. Verėnas, kopūstai 
tiršti glėrg sagone virdamos (=vir- 
dami). Šnarpštyk nėsį, kad ne gler- 
gėtum. v. blerbėti. 

Glermėti, glėrmu, glermėjau, 440x0- 
mamo, passapusamoca 63 vy; bel- 
kotač, zwarzač sie. Glermėja, kol 
išglermėja verėnas, t. y. į glėimas 
pavifta be-glergėdamas. v. glergėti. 

Glėrti, glenrū, gleraū, pacuamu- 
GAMBCA, PAICMPAUGAMYCA; WZFUSZaČ 
się, 7r0zwalniad się. Iš sinkala gleūr 
ir greit išglefs vis4 padaryne: rat- 
pėdžei iš slebulį, rūungai iš rungi- 
niūkų. Rūtai glėrte išglėra, ištiža. 
Blėtis prikėlta če-jaū glefra, o te- 
nai jau atglėrusi. v, gvėrti, dvėrti, 
klibėti, eftinti. | 

Glčžinti, -nu, -nau, wszenamo n0 1pAIU; 
brugė przez bloto. Kad purvūta, 
glėžina keleivis, t. y. ein par pur- 
vūs, v. gleiznėti. 
Gžnas, -nė, caa6wū, saatū; slaby, 
wątly. Tas glėžnas, kurs išglėžęs, 
sudribęs, sutižęs, sulužšęs, štyvūma 
ne tur, ant kėjų ne stovi, kaip 
veišis naujei gimęs, girtas, popiera 
šlapia. v. remėga, santižis, l0znas, 
glėbnas, laūnas. 

Glėžti, glenžū, gležaū, mepamo my- 
10C0M0, KDIONOCMO, CUAY, NE UMI0MO 
myt., Kp., Cuau; tracič sztywnošč, 
tegošė, silę; nie mieč szt., tęg., sily. 
Nabaštikas glėžte išglėžęs, be tviral- 
nastiės, kaip Ičtėžis. Ligėnia kūnas 
glenž, kad seūka mėsa, t. y. trūtija 
stangūmą, daros laūnas. Kūnas vet- 
šia naujei gimusia glenž. Aš glenžū 
kaip veišis tū turėtas, apsilėidžiu. 
Viėntinis, vyburys jaunas glėžte 


446 


išglėžęs, ne mok darba dirbti. v. 
žmūgti, dribti, laūnintis, gližti, 
lufšti, 

Gličas, -ča, Cc. conauseys; smarkacz. 
Tas gličas, kuri6 glitys vafva. v. 

"glytlaiža. 

Glidikš w glidikšt, interj., eipaoc. 
36yKt, US0A6A6M6HU nNpPU 1A0MaNIU 
CKOA63KA10 KUCHG UAB CMONUU; wyraža 
odglos przy polykaniu šlizkiego kęsu 
lub šliny. Glidikš sėilę nuryn jauni- 
vedis, kad tiūka jam jaunėji, 

Glimti, -mstu, -maū, npespaujamica 
63 causo; obracač się w šluz. Išvirta 
k6šelyna glimsta, t. y. teisias. v. 
glemėti. 

Glimžt, 1242. vacm., supa. Cx6AMU- 
G0N0e W NPAMANGĖ CIGANENNALO; WY- 
raža chwycenie i schowanie. Glimžt 
eidamas pro ššlį paglemže, kas jam 
patika. 

Glimžtelėti, -lėju, -lėjau, czeamumo u 
cnpamamo, nozumumo; Chwycid i 
schowač. Pro šūlį eidamas ničkdėleis 
glimžtelėja sau pinigą, drabūžių, t. 
y. pagūva, pagriėbeė, pagvelbe. v. 
glemžti, gvelbti. 

Glinda, -dos, f., 14w0a; gnida. 

Glindėti, -dėju, -dėjau, noxpwoameca 
wuudaMu; pokrywač się gnidami. 
Paausėi glindėte priglindėję, t. y. 
(ūtėlės) prišika glindų. 

Glysčiėti, -sčiėju, -sčiėjau, Masamo; 
mazač. Kėpant kepėnę su taukais, 
pyragūs su bdltyme kiaūšių glysčiėk, 
t. y. tėpk, glaistyk. v. tėpti, glai- 
styti, gleiznėti, glitėnti. 

Glisti, glintū, glitai, noxpueameca 
causwo; pokrywač się šluzem. Mėsa 
sūdė ilgai laikyta glinta. Palijus 


Gli — GIy 


kėlis glint ir daros paglitęs, t. y. 
slidūs, tižūs. Sėmenys nū liėtaūs 
gliste suglita. 2) npozodumo cx6030 
(0 aunkuas scuųecmoaas); przesiąkač 
nawskroš (0 lepkich materjach). Me- 
dūs gliste parglita į antrą pūsę dra- 
būžia, kur užtiška, t. y. parsėda. 
v. tižti, glitūs. 

Glisti, glįstū, glisaū, npeopau;ameca 63 
30445 obracač się w popiol. Dėgan- 
tys (m. 4 dėgaučios, f.) anglys, ža- 
rijos glįst, kad plėnės ant žarijų 
užsideda, t. y. atblėsta. Žarijos 
gliste atglisa, t. y. atvėsa, atblėsa. 

Glitas, -ta, m, sunkaa causs; šluz lepki. 

Glitavėtis,-vėjūs, -vėjaus, csmnaamaca; 
zlepiač się. Mėlis as16 glitavėte susi- 
glitavėja. v. glitėnti, 

Glitėsa, -sos (06. pl. t.), f. zaeiKoe 60- 
wecmoo, Causo, UAB; rzecz klejka, 
šluz, szlam. v. glšti, glitis, glemėsa. 

Glitėnti, -nū, -naŪ, pasMrwwoamo 
(wpasv); rozmieszač (bloto). Kaip 
aplėiste vandenimi priėmenią, gli- 
tena, kol susiglitčna žėme, t. y. 
šlūką, purvyną padare. v. glitūs. 

Glitėti, (-tėju), -tėjau, cmanocwmoca 
xacūkuMa, nunkuMa; stawač się klei- 
stym, lipkim. 

Glyti (cew.), glejū, glyjau (sum. gliėti, 
gliėjū, gliėjaŪ), masamo, samasu- 
samo, saunnaamo; mazač, zalepiač. 
Siėnas, pėčiaus plyšes, skfles glejū 
su mėlu. 2) rel. Aunkymo, npuau- 
namo, wuymo; preylepiač się, lgnąč. 
Šiūpia žeme, bužžas mėlis, glėjasi 
priė rūtų, tekinių, kad $ra glitū. 
Gailūs širmas glėjasi tarp pirštų. 
Merga glyjos priė vaikina, Ne iš- 





| 
| 





Glit — Glė 


kepta dūna priė dantį glėjasi, t. y. 
limpa. v. lipti, glaistyti. 

Glitis, -tiės (w glyte uu glyte, -tės), 
f. cause, conaa; šluz, smark, smarko- 
ciny. Glitys iš nėsiės vafva. Blan- 
dūmas iš sušlūpusių sėmenų bus 
glitis. v. glitas. 


Glitinas, -nA, causucmuū, noKpoMoi 
causno; Šluzomy, šluzem pokryty. 
Žūvinais, glitinais pižštais blakstiė- 
nų ne kūšink, g4usi mundavėčkų. 
v. glitas, glitis. 

Glstlaiža (y A. IO. cglitlaiža»), -žos, 
C. conaakz; smarkacz. Kurs siva 
glitis Zaiža, jaunylis, jiunas, vadi- 
nas glitžaiža (glyMaiža). v. smūrg- 
laiža, gličas. 

Glitūs, -ti, kacūkiū, causucmwa, CKO403- 
xiū; klejki, šluzowy, šlizmi. Šėrmas 
glitūs. Grybai (rūdmėse, kazelėkas) 
yra glitūs. Kad kėlis glitūs yra, 
gliti važūti. Gliti dešrė pasidare, 
t. y. apglita. Kad palyja, tadž glitū 
ant tūka, t. y. slidū. 2) 60Jauu- 
cmvū, NEpAICVUINYAMYUĖ,  NEMYNNU- 
cm; wodnisly, niemączysty. Būlbe 
gliti, t. y. patiškusi. v. gleižūs, 

Gližas, -žA, uckpusnennuu; wykrzy- 
wiony. V. gližti (2), klišas. 

Gližinti, nu, -nau, npUMaNUGamo; 
necič. Gližina, kol įgližina vefsį 
gėrti su pirštū. v. jūnkinti, pratinti, 
lūginti, masinti, gližti (3). 

Gližti, glįštū, gližaū, npeepaugamsca 
63 CAU3o, ORAAMGCA  CAUSUCMBIMI, 
obracač się w šluz, nabywač klej- 
košci. Mėsa gližte sugližusi, slidi, 
sprūst iš nagį. v. gližūs. 

Gližti, -įštū, .-ižaū, wcxpuonameca; 


447 


wykrzywiač si. K6jos tava glįšt, 
t. y. gližos pėdos. v. klišti. 

Gližti, glinžū, gližaū, npiozovusameca, 
NOLYNAMS OTOMY Ka VEMY-4U00; NDA- 
eumtca; nabierač ochoty, przyzwy- 
czajač się; przypadač (komu do 
serca). Brėlis vefpiasi į darbą, t. y. 
gliūž. Brėlis dėdei glinž į širdį, 
t. y. sriūg, tiūka, togiasi. Veršis 
gližte įgliža priė pifšta, t. y. įsmila. 
v. smilti, srigti, tikti, nifšti. 

Gližūs, -Ži, causucmuū, mnoKpwrmud 
causuo; šluzowy, šluzem pokryty. 
Karvės papas iš burnos (= snūkia) 
vefšia išimtas ra gližūs. v. gleižūs. 

Glėba, -bos, f. oneka, noneuenie, 3a- 
Gomnugocmo, x0poWwee 0Gx00LJeNie (CB 
„m0daMu); opieka, piecza, pieczolowi- 
tošė, dobre obchodzenie się. Globa 
yra meilūs apsiėjimas, pūgūda, gė- 
ras darymas. v. globinas, pašalpa, 
pėgalba (pašalpa, pagalba). 

Globastis, -stiės, f. sa60maucocme, n0- 
neuenie, onena; pieczolowitošė, opie- 
ka. Brėlis biėduą pėjėme po (=į) 
sava glūbastį, t. y. suglobe anį. 

Globėjas w globėjis, -ja m., -je, -jės, 
f. noneuumeao, ONEKYMI; -NUUA, ONE- 
nynua; opiekun, -ka, kurator, -ka. 

Globėtis, -biūs, -bėjaus, wcxams n0- 
MOUJU, -ONEKU, SAUMMU; NATODUMS 
saugimy; szukač pomocy, opieki, 0b- 
vony; znajdywač obronę. Kas priė 
josios globėsis, ne paliks bičdnas, 
t. y. jijė, boba, visūs sava. tuftus 
atadūs jūmui. Sesū priė brėla ne 
globėsis, t. y. ne dastos globos. 

Globinas, -na (adv. globinai), sačomau- 
sti, OGzoJUMCANNĖ; pieczolowity, 


448 


uprzejmy. Globinai su šeimyna apsi- 
eiti reik. v. gi6ba. 

Gi6bstyti, -stau, -sčiau, saxpo6ame, 
sacuonamo; Okrywač, zaslaniač. Aš 
glėbstau raiką, galvą, kad ne 
dėgtum, t. y. dangstaū. 2) ozpa- 
namo (03 UA0CMU), Cnacamo; 0CA- 
lač, zbawiač. Tėvas gl6bsta skoli- 
ninką, t. y. glūsmiūja. 3) 760. saxpo- 
GAMoCA, SACAOKAMCA; npUGUpPAMS; 
okrywač się, otulač się. Boba glob- 
stos, kad ne pampsėtum pilvas, t. 
y. daūgstos. And globstos jau dra- 
bužiūs išsklidusius, kad ne susnig- 
tum. v. globti, giūsniūti, dangstyti. 

Globti, -biu, -biau, sakpoteamo, OKpoL- 
samv; okrywač, otulač. Gl6bk kū- 
dikį, kad sklaidos, kad ne sušal- 
tum. 2) gl6bti u globti, sa6omumeca, 
oxpanAM, NOdJepIKUGa Mo, NOMO- 
1a0m4, AACK0060 061z0JUMACA; troszczyč 
się, ocalač, wspierač, byč uprzejmym 
(dla kogo). Aš glėbiu aftimą, t. y. 
meilei apsieinu. Mėtyna sušūlusį 
glėbia, t. y. sušilda, išėlkusį pa- 
šeria, šelpia bičdną, dūda, ko rei- 
kra, gčra dara žmogui. 3) 761. n0- 
LYNAMo NOMOUIS, NATODUMO ONEKY, 
UCKaMU NOM., ONEKU; Zznajdywač p0- 
moc, opiekę, szukač pom., opieki. 
Kaimynas glėbiasi, t. y. gšuna, ko 
reikalūuna, ir pasiglėbia. Kodėl ne 
globiatės priė jąjų, ale vis priė 
mūsų, vis če. v. glaūsti, šelpti, gėl- 
bėti, dėngti, gaūbti, glėbstyti. 

Gloda, -dos, f. wwu6e10, «uepmu; za- 
glada, «djabli». Kad jį gloda, koks 
išsirūda pifkti kūpčius. Būs tau 
gl6da, t. y. išnyksi, prapūlsi. v. 
prapultis. 


Glėb — Glū 


Glėdyti, -dau, -džiau, ucmpeGnamo, u3- 
e0dums; niszczyč, tepič. Jijė, marti, 
gi6dydama išglėde visūs vištyčius, 
t. y. išgaišina. v. gaišinti. 

Glodnas, -ni, wadkiū; gladki. Ne 
glodnas audimas tur dūmžles. Ant 
galvėlės gžodnėsios dėti vainiką. 

Glėras (= klėras), -rė, adv. glorai, 
omipumetū; otwarty. Glorai stovi 
ant dvara pamestas iūdas, sūdas. 
Saklyčio palikau išeidamas, išvažiū- 
damas visūs džiktus glorai, t. y. 
išsklidusius, ne suvaravėtus, išmė- 
tytus, ne sudėtus. v. atJapas, Atda- 
ras, Atrakas. 

GlGrinti, -nu, -nau, ummu napac- 
nauky; išč w rozpigtym ubraniu. 
Katrui tu gl6rini, t. y. eini išsi- 
skleidęs. v. eiti. — 

Glėostelėti, -lėju, -lėjau, nowa0ume; 
glasnąč, musnąč. Gl6stelėti plūukus. 

Gl6sti, glėstu, gl6ėdau (gl6džiu, glė- 
džiau?), uadums; gladzič. Gl6sk, kol 
suglėsi plaukus visūs. v. glėstyti. 

Glostyti, -stau, -sčiau, 24a0umo, n0- 
wuacusamo ; glaskač, muskač. 

Gl6tnas, v. glodnas. 

Glėza, -z0s f. maciaNaa Ww KAee60A 
xpacxa; farba (olejna). 

Glė6zoti, -zoju, -20jau, Ma2e60m0; malo- 
wač. Su gl6za glėzok taiškų, grūžų 
aprisą. Risą tu glėzodamas, išg!6- 
zojai visą gI62ą, kleistrą ant niška. 
v. glėza, teplėti, gleiznėti. 

Glūda, adv. npuocaswuco; przytulimszy 
się. Glūda eina anūdu ašviėmu du, 
t. y. susiglaūdę, ausis susisklaūtę. 
v. glausti, glūdoti. 

Glūdas, -da, m., n0140w; pėlnoc. Būva 
naktiės glūdas, kad atvažišva svetys, 


Glūd — Glūr 


t. y. būva gūdrūmas naktiės. v. gū- 
das, gūdrūmas, glūdoti. 

Glūde, -dės, f. ocen0xs; oselek. v. Būdė, 
gūde, galūnstuvas. 

Glūdinas (= gžūdinas), -na, m. mnd0a- 
wuua (anguis fragilis); padalec. PH- 
kas glūdinas spiūdans, lyžans (= l1ė- 
žiąs) žmėgų ras. v. gyvūte, angis, 
žaltys. 

Glūdinti, -nu, -nau, npuocumams; tulič. 
Ausis glūdinti. v. glaūsti. 

Glūdoti, -dau, -dojau, cmoamo unu 
ae0cam npuasuntco; byč przytu- 
lonym. Vaikas užsislėpęs, užsiglaū- 
dęs glūda. Kiškis glūda užsiglaū- 
dęs už kėsa. Aš atsigūlęs glūdojau 
šiltūse perynūse, t. y. plyvojau, ne 
užmigaū, 

Glūdūmas, -ma, m., memen (wouu), 
noauous; šrodek (nocy), pėlnoc. Pa- 
tim glūdumė atvažiūva brėlis, t. y. 
vidūrnakty, patimė įmigy. v. gūdrū- 
mas, glūdas. 

Glūmas, -ma, m., yMonoMpauenie, NO- 
MIUAMeLGCM6O; poMieszanie ZM- 
slėw, warjacja. Dabar ponams ištika 
glūmas, kad ne žina, ką veikti, t. y. 
susimeūčia prėtas, nūvoka. v. glū- 
mytis, glūmti, 

Glumbyti, -biju, -bijau, 066a346a4m4 
(10a06y); obwiązywač (glowę). Marti 
glumhbyte užsiglumbija ant galvės, 
ant kaktos, t. y. užsiriša, v. rišti, 


Glūmeris, -ria, m. xycoKs (Tan6a);| 


kawalt (chleba). Glūmerį dinos dūve 
jinai, anyta, ūbagui. v. šmūtas, gū- 
balas, gniūžas. 

Grūmytis, -mijūs, -mijaus, 1; yntoma, 63 
moka We GpAMO, Ne CO06pAIAMA; 


glupieč, nie rozumieč, tracič 702- 


NDukesuvs, NuToRCKO-pycCcKO-10ALCKIL 6x0BApL, 





449 


wagę. Giūmijas mana galva, t. y. 
glūpi daros, apsiriūka. v. rikti, 
kluikti, tuikti, glūmti. 

Gluiūnas, -nė, caa6oyMNwū, Uyn06a- 
mui; oslabiony na umyšle, glupo- 
waly. Mina galvi glumnė. Kurs 
kluikis, kvailys, pūsdurnis, tas 
gluihnas. 

Glūmsti, glūmzdžiu, glūmzdžiau, "my- 
numo, ucmynaamo (monops); tepič, 
stępič. Glūmste užglūmzde ir ne 
ašrūs kifvis. 9. būkinti, 

Glūmti, -mstu, -mai, wsynnmne, me- 
pamo npucymemeie Oyza; glupieč, 
traciė  przytomnošė. Glūmte su- 
glūma mana galva, t. y. apkluika, 
sublūda. v. svaigti. 

Gliūmzdytis, -daus, -džiaus, oxyme:- 
sama, noxpvusamca; otulač się, 
okrywač się. Glūmzdytis ra susi- 
sagstyti, susivaravėti drabūžeis nū 
šalčia. v. dangstytis. 

Glumžas, -ža, m.; -že, -žės, f. 6e3p0- 
aid, KOMOAMI (0043, x0p06a); bezrogi 
(w014, krowa). Jautis glumžas, t. y. 
be rigų (=ragą). v. šmūlas, Iuinas. 

Glūpas, -pž, wynui; glupi. Tas glū- 
pas, kas yra lyg papaikęs, mėka ne 
atmena. v. gluiūnas, kvailas. 

Glurgėti, glūrgu, -gėjau, ypvamo, x40- 
xomams, usdacamo ssyku  aglūrg- 
glurg-glurgv; szelešcieč glucho, ru- 
szač się, występowač ze szmerem, | 
klekotač, hurgotač. Lūgnas, kad 
užeini ant jo, glūrg. Cibūkas nečy- 
stas, priklurmėjęs glūrgę pypkę rū- 
kant. 2 

Glūrginti, -nu, -nau, 97043900um0 
ypuanie, Kaokomas; sprawiač klekot, 
kurgotanie, szmer. Kam lūgną glūr- 

29 


450 


gini, t. y. marmūliji. v. glurgėti, 
marmūlyti. 

Glūrti, -rstu, -raū, pachausamaca, 
NpDUKUMAMo OKUOKIU Gus, 


pasidūra kiduras. v. klūrti, tirpti. 


Glūsninys, glūsninia, m. npuocamie 
1 gluszec (ptak). v. kurtinys. 


(63 cepduy); ušcisk. Kur bučinys, 
: ten glūsninys mergos. v. glūsniūti. 

Glusnūs, -ni (=klūsnas v klusnūs), cz 
uymkuMa CaytoMa; Mmający dobry 
sluch. Kurs greitai išgifsta, tas 
glūsnus. v. klūsnas. 

Glūsniūti, -mūja, -niavaū, »puocu- 
Mamo, O6uumamu; ušctiskač, obejmo- 
wač. Vyrą glūsniūk, tai ne maūs 
kčilį t4u (pačiai), t. y. ne muš. 2) 


refl., obuumamaca; ušciskač się. Be- | 


pigu tam, kas tur su kūmi glūsniū- 


tis. Vaikas su mergėle glūsnrijas 
šėkant, t. y. apsikabin kits-kitą, 


brėlinas, mylūjas. v. grūžūtis, my- 
Žūtis, brėlintis. 


Glūst, 2242. uacm., GipaIKC. NpuoMaMmie | 


ce KI veNy MulydO; partykula, 


wyraž. przytulenie sie. Glūst pi-[ 


gule. Glūst galvą nūlenke. Glūst 


sūgunžėme palūmū. Glūst ir atsi 


gule, užsiglaude už mėdžia ir susi- 


gunže, t. y. susitrūukęs į kūpetą : 
guūksa, suglemžęs sava drabužiūs. ' 
2) supaM. OMJOTUOGeNIC AU yCNO- | 
XOENIC NA KODOMKOL 6pEMA; Wwyraž.| 
uspokojenie lub zašnigcie na chwilę. | 
Glūstelėti, -lėju, -lėjau, npunevo, Aeuo 
MG KODOMKOE GpEMA, YKAMUCA; polo- 
"žyč się, przylec, uspokoič się na; 


chwilę. Budėk tu, aš glūstelėsiu. ; 


npODUL- | 
pamsca; v02plywač się, przechodzič | 
w stan plynny, dziurawieč. Lūdas; 
“ glūrsta pavūsarį nū s4ulės, t. y., 





Glūrt — Gnr 


“ Sopulys "gžūstelėja, t. y. Nisterėja, 
apsistoja ant valandės, 

Glūšas, -Š4, wynosamui, nomepacuii 
cosnanie; glupowaty, nieprzytomny. 
.0. glumnas. . 

GIūšinti, -nu, -nau, npv609umo 63 6e3C0- 
SNAMEINOC COCMOAKL; PYZYprowa- 
dzač do nieprzytomnošci. v. giūšas. 

Glušokas, -ka, m. wwyzapo (nmuva); 


Glūšti, glųstū, glušaū, wwynmmo, Jy- 
piomo, Mepamo npucymCmoie Ayza; 
glupieč, tracič przytomnošė. Glūšte 
-suglūšusi mana galva. v. kluikti, 
tuikti. 


Glūsnynas, -na, M. UOKAKI; wvierebiniec. 


Kur viėni gYūsnei £uga, vadinas 
glūsnynas. v. glūsnis. 
Glūsnis 4 giūsnys, -nia, m.“ 
“ wierzba. v. blindis, karklas. 
Gnšibyti, -bau, -biau, tyunamo, saujų- 
namo (nupois); szczypač, robič za- 
gigcia (na brzegach ciasta). Anyta 
“ gnaiba kleckūs dirbdama iš tešlos. 
v. žndibyti, gnybti, žnybti, gny- 
bėklis. 
Gmdubti, -biu, -biau, 06xeamMtieamo, 
olKWNama,; bral, ujmowač w objecia. 
„ Gnižubdamas šiėna glėbį dėk į kūgį. 
v. Knidubti, knraūsti, gnrėužti. 2) 
Trefl. (idem), cebn, dia ceGa; (idem), 
"sobie, dla siebie, Sėnis gnidubte ap- 
signiiubęs tūri kaip apkandęs, ni 
“pats ne vartė, ne valda, ni kitam 
ne dūda. v. kūmūstis, kmdubtis. 
Gnidužyti, -žau,»Žiau, MAMmo, mucKamo, 
CHCUMAMmo (63 pykm); mig, gniesč, 
šciskač (w0 ręku). Sėlenas kisišlaus 
gniūužyk su gnidužta, t. y. spaudyk, 
kol išsp4udysi. v. gmidužtis 


uea; 





Gniš — Gny 


Gmaužoti, -žoju, -žojau, v. gnliu- 
žyti. Skalbinius gni4užoja plėunant. 
Merga raūkoje skarėlę gniėužoja. 

Gmėužta, -tos, f. 20pCmo (4.-1400); 
garšč. Su gni4užtomis smėga dave 


vaikas į gėlvą. Aš tave turiū savo |- 


gnišužto. Kaip garėužta apkabina- 
mas, toks drūkčia jojo pifštas be- 
nūgis. v. Gmūžtis, sėuja, Biuajujas, 
gudužtas. 

Gnidužtas, -ta, m, mACme, ofasams 
nacmwo; piešė (miara). Guaužtais 
gniaužtūkime lizdą, kas j jos šrklus 
ganyti. 

Gnidužti, -žiū, -Žiau, MAmMė,. MamMė, 
cocuMamo (63 pykm); migč, gniešč, 
šeiskač (w veku). Su gmiūužta sėva 
aš gniėužiu varškę, o jis molį. Marti 
gnidužia gniūžulą sničga, mėla, teš- 
Tės. v. gnidužyti, gmiūžtelėti. 

"Gamiaužtiniūkas, -ka, m.; -ke, -kės, f. 

“ MOLULUNOJO 63 004 WpCM4; garšciowy 
(o grubošci).. Šiūpai (čišpai), obels 


gniaužtininkai būva, t. y. kaip 1az-. 
dos. Mėdis, žolė par vūsarą užiuga : 


'gniaužtiniūku, t. y. 
gniėužti. 0, gniaužtas, 
Gmaužtūti, -tūju, 


pięšci. Gmaužtais gniaužtija 1šzdą. 
2) cacumamo (65 pyKn), namupamo 
(pyxoo); šoiskač (w reku), nacierač 


(reką). Smaukydama riėbias kėjas. 
gniaužtūk su guidužta. Ponas gniauž-: 


tūdamas su gnišužta tabokeika išėja 
į kitas stūbas. v, gniaužtas, gniiužta. 
Gnebinėti, -nėju, -nėjau, 2cm0 wezomMa, 
NONEMNOMKŲ (0 GOA6NOM3); Je5Č nie- 
chetnie, po trosze (0 chorym). Ligė-, 


led gali ap-| 


„tavaū, uswMNpamo 
nacmoo; mierzyč kladac pięšč przy: 





451 


nis gnebinėte pagnebinėja, t. y. ma- 
žai valga. v. knebinėti, valgyti. 

Gnėboti (y A. IO. «gniaboti»), -boju, 
"-bojau, mcmo uezomA (0 Gon6MOM3); 
Ješč niechelnie (o chorym). Ligonis 
gnėbo, t. y. valga kaip ne sava dan- 

„ timis, ne norom, ne norėdamas, v. 
* valgyti. 

Gnėičioti, -čioju, -čiojau, xonNOwwno, 
NNUKOMuOo Onuamo (nomo); dlubač 
się (w czym), marudnie vobič (ješč). 
Boba gnėičio, t. y. greitai ne dirba. 
v. gnėboti, knebinėti 

Gnėta (?), -tos, f. namuo (oms 1pasnmo 
nana); sama (od brudnego palca). 
Gnėta yra žinklas (žėnklas) nū muf- 
zina -pifšta paliktas ant knygos, v. 
dėmė. 

Gmėva, -vos, f. 1wm6s, NEMU4OCMo; 
gniew, niechęč. Aš ne noriu gmiė- 
vos: Ni gniėvos bojų, ni malonės 
stoju. v, rūstybe, piktūmas. 

Gmičvastis, -tiės, f. 1wn6s; gniew. Į 
"gmičvastį susiėja kais: v. rūs- 
tybė, piktūmas. . 

Gmėvotis, -vojūs, -vojaus, WRNGAMOCA, 
cepdumsca;. gniewač sig. Girdėjau, . 
t4msta gničvojiės ant manęs už be- 

„reikalą. v. pykti. 

Gnybčioti,-čioju, -čiojau, novyjunseame, 
"WM4eMumo; szczypač, šciskač (uryw- 
*cz0). Gnybčio manei po širdiės. v. 

gnybti, gnybinėti. 

Gnybėklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. 
" Wjunyns, na; szczypacz. Dykūnas, 
kurs gnybia, tas gnybėklis. 
Gnybinėti, -nėju, -nėjau, nogunoteamo; 

szczypač (często, zlekka). 

Gnybis, -bia, m. wunanie, wguns; 
szczypanie, uszczypniecie. Skaudūs 


452 


tava goybis. 2) w4uns, tw4unoKs; 
szczypta. Gnybį dūnos diūk vištai. 
Gnybėlį mėsos suvalgiau, t. y. kiėk 
sugnyba. v. gnimbas, kukulys, žiūp- 
snis (Žiupsnys), gnybti. 

Gnyblei, -blų, m. pl. wyunys, Kacuuna; 
szczypce, nožyce (raka). Vėžys gny- 
bia (gnyba) su gnybleis. v. gnybti, 
gnybtūvai. 

Gnybti, -bu, -bau, wy4unamo; $2C2y- 
pač. Su pifštais gnybdamas įgnyba 
skaūdžei brėlui. v, žnybti gudibyti. 

Gnybtūvai, -vų,, m. pl. comwuoe vjunyjos, 
caeMo; szczypce, nožycžki do šwiec. 
Su gnybtūvais nugnybk žvakę. v. 
guybti. 

Gnyburti, -ru, -rau, wunamo (nO- 
ueMuovy; szczypač (po trosze). V. 
gnybti. 

Gnimbas, -ba, m., wuns, W4unoko; 
szczypta. Marti sviėsta gnimbą, 
gnimbėlį džve manei. v. gnybis. — 

Gnimbti, -bu, -bau (= gaibti, gnimbū, 
gnibaū?), wyunamo; szczypač. Žansis 
gnimb. v. gnybti. - 

Gnyželis, -la, m.; -le, -lės, f. 6piosiau- 


Got veido, GpoayMa; nNudziara,. 


gderacz. — 


Gnyžėnti, -nū, -naū, acypumo, eopuamas, | 


6pi033camv; gderač, zrzędziė. Pati 
(gūlova) gnyžėna be p4rstoja sava 
šeimyną, kaip medinis piūklas. Gū- 
Tovas vis gnyžėna ant manęs be 
reikala, t. y. būras. 

Gniūbti, gaiumbū, gniubaū, mepamo 
cmoūxocmo, oCmdamo; tracič sztyw- 
nošė, opadač. Gimūbte sugnrūbę 
mendelei, t. y. nusilėidę ant žėmės, 
sukritę (ne sugriūvę). 0. gniūžti, 
kniaūstis. 





Gnyb — Gniū 


Gniūdyti, -diju, -dijau, Onaamo 4.-4. 

" MNUKOMNO, Konamoca; TObiĖ Mma- 
rudnie, milrežyč. 0. gmūsoti. — 

Gniusa (u gniūsė), -S0S, C., MeJAEKNO 
ua 6210 pačomaviuųti, Onaaotųiii 
u.-4.; opieszalec, niedbalec. Guiūsa 
kaip užmigęs dirb sutižusei. Kurs 
ne sumo kalbėti, ni dirbti ne mėka, 
tas gniūsa. m 2 

Gmūsas, -sa, m. 7005 600A4000 9yKa, 
600. wacmkoMaw; galunek žuka, 
owadu wodnego. Gniūsai ra vabalai 
jūdi vandenyje, pažemėje (y A. 10. 
«pažėmėje») greiti. v. vabalas. 

Gmiūsis, -1a (4 gniūsius, -aus), m.; 
-se, -Sės, f. Miukomuoti, en4bū 
uewoonka; powolny, opieszalų czlo- 
wiek. Žmūgus, kurs ne vėikus (y 
A. IO. «veikūs»), užmiršta ką dirba, 
vadinas gniūsis. 9. gniusė.. 

Gniūsoti, -sau, -sojau, Gtwmo Mruskom- 
ubMa, GAADIMI; byč powolnym, opie- 
szalym. Įsikniaūsęs, įgniūsęs gniūsa 
tingūs Žmogus. 

Gniūsti, gniunsū, gniusai, wepadrmo, 
Gumv GesneunuMa, annumoca; byč 
opieszalym, zapominającym się, le- 
nič się. Toje gniūse mergė goiuūs 
tik Zovas taisydama, t. y. užsimižšta 
nuėjusi. v. gnrūsoti, gniūsūti, — 

Gmūsti, gmiutū, gniūtai (gniūsti, giiū- 
sitū, guiūsiau?), 04eCm1U, NAMUMAM; 
gnieš, naciskač. Su gmūtele gnrūsk 

. šiaudus ant stėga, v. gniutis, gniu- 
tūti. 

Gmiūsūti, -stiju, -savaū, Om1amo v.-4. 
MRUUKOMNO, GA40, NEOLOMNO; robiė 
marudnie, niedbale, leniwie. Brėlis 
gniūsti, t. y. dirba sutižusei, Pasi- 


Gniut — Gob 


leūkusi jinai gmūsū, t. y. knybur 
nėrinį. v. knobūti, gniūsti (1). 

(Gmutis, -tiės, f.); gmiūtele, -lės, f. acep- 
Junka 08 npUIKAMIA Co40M (nOJA 
xponms xpwwuy); žerdž do przycis- 
kania slomų (przy kryciu dachu). 
Su gniūtele stuūdžei (=staūdžei) pri- 
vefžk šiaudus, tai stogas bus stun- 

. dūs (= standūs), 

Gniūtulas, -Ta, m. xuna (Oymaus); plik 
(papieru). Pūpierų gniūtulą atneše 
brėlis. v. kusulys, gūmulas, lūstas. 

Gnmtiti,-tūju,-tavaū, 1wecmu, npuacu- 
mam; gniešė, przyciskač. v. guiusti 
(2). — 

Gniūžčioti, -čioju, -čiojau, ccuMama 
63 pyKto ((6 nepepusanu); šciskač 0 
vęku (urywczo). Nusitvėręs kiaušiūs 
ir gniūžčio vaikrūkas. v. gniaužyti. 

„Gmūžinti, -nu, -nau, Jacumo, twecmu; 
gniešė. Nūščei gniūžina mūžą mer- 
gicą, kuri ne gal jų panėšti. Stūčią 
žmėgų vežimas gniūžinte sugniūžins. 

Gmiūžis, -Žia, m., 20pCmb V.-4.; garšč. 
Mėtynos dūžis kaip sviėsta guiūžis, 
t. y. ką dėlno palykta (= palikt, 
paliėkti). Gmūžį pinigą (gumūškų), 
varškės dave jam sesū, v. kūtulas, 
gmūžtis. 

Gniūžt, 1403. vacmu4a, GPM. CCA- 
mie pyko; partyk, wyraž. šciska- 
nie piešcią. Gniūžt ranką sugniau- 
žti. Gniūžt ir spauda (= spdud) vai- 
kis su sava gni4užta mana ranką. 

Gmūžtelėti, -lu, -lėjau, caca cmuc- 
uymo, camo pYKO; šcisnąč piešcią 
Zlekka. Su gmaužta guiūžtelėk mer- 
gos raūką. v. gnidužti, gniūžt. 

Gniūžti, goiunžū, gniužaŪ, 0cmJame, 
vuymeca, 1Mmepamo Mm6epdoCno, KpI0- 


453 


nocmo; opadač, zginač się, tracič 
moc, sztywnošč. Aš gniunžū, t.. y. 
lėidžiūs žemyn. Sčnis dėde gniunž 
dėdamas į vaną. Bėbos kūnas gniūža 
iš sitpnūma, kol sugniūža, t. y. su- 
Jūža. Slūgė gniunž, t. y. susilėidžia 
visais kėulais į tinginūmą. Žmėgus 
gniunž ant senatvės, t. y. į kūpetą 
trėukias. Kūnas sipna žmogaus 
gniuūž. v. kumpti, žmūgti, Buūji, 
kniūbti, kūprintis. 

Gmuūžtis, Ltrės, f. 20pCMm4 4e40-4., KOAU- 
uecm60, SaGUpAENOS 63 004y 100pCM6; 
garšė, e garšcią objąč možna. Purvų 
gniūžtį pakabink ir drėbk. Gniūžtį 
smėga, tešlos, varškės sugnidužiau 
su sava gniaužta. 2) wpCcmo (nacmno), 
xysaka; garšė (piešė). Brolis gniūž- 
tyje Iaika žėntą. Mumis gniūžty 
Zaika pūnas, t. y. kupė (?) suspaude. 
v. gniūžis, gniūžulas, gniaužta, 
sauja. 

Gniūžužas, -Ža, m. 20pcmo (Mepa), 2Ce- 
MOK3; garšė (miara), r2ec2 šcišnieta 
w ręku. Mūkulas čiulkinia suspūus- 
tas viėname gmūžule, kad atgmauž. 
Marti gėrą gmiūžulą ūžkula, sviėsta, 
varškės dave anytai. v. gmūžtis, 
gnidužti. 

Gniūžulti, -Iu, -Žau, COKUNAMA 63 pyKn; 
šciskač 0 eku. v. gnidužti. 

Gniūžūtis, -žūjūs, -žavaūs, npucu- 
Mama, Obuumamuca; šciskač stę. 
Susitikusiu du draugė gniūžūjas. v. 
gmūžti, glūsniūtis, grūžūtis, glė- 
biūtis, mylūtis. 

Gobas (w gabas), -ba, m. acadwocme, 
aaunocmo; chciwošč, lakomsiwo. Tiva 
begalinis gobas. v. gobėtis, gobulys. 

Gobėtis, -biūs, -bėjaus, okaduuvame, 


454 


ocamdamo (1e10); chciwie žadač, byč 
chciwym. Kaimynas gėbias, t. y. nor 
didelį Iobiu , jam niškad ne ištefika. 
Gobėtis fra imtis greitai dėl savęs, 
yra svėtima norėti. Aš gobiūs ėsti 
tūs dbalus.. 

Gobyne, -nės, f. noKpwueauie una 
naamoMa; zaslonienie twarzy chust- 
ką. Man ne tiūka gobyne mergū, 
t. y. kad josios gėbiasi su skaromis. 
v. gobti. 

Gėbstytis, -staus, -sčiaus, o6easw0dino 
ceb 10206y naGamKoMa, Čėndiioaa 
KONUU NUAMKA MOVB NO0GOPOJKOMI; 
okrywač się chustą, zwigzując konce 
pod sžyją. Su skėpeta, sa kuskelė 
gėbstos merga. v. gėbti. | 

Gobšas, -ša, c. (y A. IO. u «gūbie, 
-šės»), kadNtĖ, LAUNB uenoGKs; 
chciwiec. 9. daugnėra, gobėtis. 

Gobti, -biu, -biau, 0bsa346AmD (00- 
406) NAAMKOMI, CGA3M602  KONUOU 
€10 n003 10060p00KOMS; okrywad (g40- 
wę). chusiką,, zuigzując jej konce 
pad szyją. Aš gobiu gšlvą su nū- 


„metu, t., y, užčiūčinu. 2) vefl. idem 4 


(cebn); (sobie). Su skėpeta. gobiūs, 
t. y. rišū po žindu (smakrū). Su 
raištelų gobkis, t. y. po žandu pa- 
rišk. Gobte užsigėbti. v. aūrįntis, 
gaūbti, dėngti. | 

Gobtūras, -ra, m. uaGRCz y. o4mAa, 
ovadcuwui KoanaKa; kaptuv W: pieca. 
Pėčius jaujo su gobtūru. 2) 9xe4- 
ckiū 10406400 y00p3, KanapI; strėj 
glowy u kobiet, kaptur. Mo 

Gobtūvas, --va, m. npodomMosamwi 10- 
406H06 NAAMOKS, LOL. NOKDOIGAAIO ; 
chusta podlužna do glowy. Pargobk 


Goby — God 


štiprei su gobtuvū gėlvą kūdikia, 
kad ne kledarėtum. v. gobti. 

Gobūklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. aca0- 

| Wu, Gaunu ueaosnKs> Choisoiec. 
„Kurs ne priėda, ni prigeria, ni jam 
ko ganė, tas gobūklis. v, godulys, 
»gobėtis.. 

Gobulys, gobula, m. ii chci- 
wošč. 

Gobūs, -bi, scadnou L eoiiiosiiis chciwy, 
garlimy. Žmėgus gobus iš kitū nor. 

: Brėlis neikom (Iabai) gobus ant 
„darba. Gobė linūs rdutu (gebū rdu- 
ti?), mėgstu žolę piūutu (= piauti?). 
v. gobėtis. 

Goda, -dūs, £:£u gūdas, -da, m.), vecme, 
yoaaenie, novmenie, OWENie; CZešč, 
honor, poszanowanie; -uczta, gody. 
Aš ten gavau gėrą godą, t. y. vai- 
šes. v. čėanis, pėkelis, pūgūda, pra-. 

'šmintinis, godoti. 4 
Gėodas, -da, m. okaduvui ueoGnKs; 
+ chciwiec, lakomiec. Gana tu, gode,— 

" viėns ir ėdi, t. y.. besėtis. 2) acad- 

"uocmo; Chciwošė. 3) peneinuKs, 40- 

mu YUnuKs; Topuch.: Goda 1ūpai, kaip 

ip skrybėlei, Aug eini o ,. „varle- 
rėšas. | 

Godėti (y A. 10. gėdėtis), -dėju, 
dėjau, winumo, yeaomamns; CzCič, S20- 

»-nowač. Godėti arba godėti $ra čė- 
" navėti. 2) yvougama, padywno npu- 
wuNamo; CzęstovČ, gošcinnie przyj- 
„mowač. -Kas godėte pagodės mane 
“sirūtą, kad ne tamista, t. y. malė- 
nei prijiūs. Godėk svėtį. Brėlis g0- 
“ dėte išgodėja tris-naktis, t. y. išvai- 
šina. 0. vlėšėti, gūdoti. — 
Godėtis, -džiūs w -dėjės, -dėjaus, 
.aduo Menamo; Chgieč usilnię. Tu 


Godi — G6k 


godiėsi įsisėti Tugią. Brėlis gūdisi 
žiėmės sniėgų mėšlą išvėžti, t. y. 
stelgias. v. gobėtis, stelgtis. 

Godingas (w gūdingas), -ga (y A. 10. 
«gėdingas»), novmennoi, Jocmoi- 
uū y6aCeNiA; godnŲ poszanowa- 
nia, czcigodny. v. gūda. 

Godingas, -ga, madu; chciwy. v. gū- 
das, godūs. 

Godinti, -nu, -220, vmumo, Y6a3LAMS; 
czcič, szanowač; v. godėti. —- 


sprogius. 9. gėdas, lūpas. 


godlyva būva. v. gėdas, godėtis. 
Gūdoti (w godėti), -doju, 


dėti, čenavėti. 
Godėti, -dėju, 


zgadywač. Godėjau, godėjau, led at- 


godėjau, kaip man atsieina giminė: 


telulėnas, šėšuras, anyta, ūšvis, ai- 


gūnas, mėša, teta. v. štikailoti, spėti. | 
Godulingas, -ga, caduuū; chciwy. v.: 


godulys, godūs. 


Godulys, godula, m. acaduocmo; chci- | 
w0šč. 2) godulys, -la, m. w godulė, ; 
<lės, f. ocaduvu veaoonka; chciwiec į | 


(y A. IO. «godūlis, -la» u 0eiMa, 
-lės»). v. gobūklis. 


Godulyste, -tės, f. daunocms; eciuokė 


v. godulys. 
Godulūti, -lūju, -lavaū, aiadueNams; | 

Zakomič sie. 

norėti. 


-dojau (ui 
-dėju, -dėjau) wmumo; czcič. V. g0- |. 


= 
„dėjau, cmapamaca: 


ysnamo, Ooadvusamuca, aduoamMs; : 
starač się dowiedzicč, domyšlač się, ; 


Godulūti yra Jabal, 


455 


Godūs, -di, waduviūi, aasunuu; lap- 
czywy, chciwy. Vetšis godūs gėrti, 
t. y. stalgūs, gašlūs. v. žūbtas (žip+ 
tas), godėtis. 

Gėge (u goge, gilge), -gės, f. 204068, 
" Gauwka; glowa, : «leb. Į g6gę dūk 
arieikos, t. y. į gėlvą. Pijūkas įkiša 
. gogę. v. gėlva. 

Gogingas (w gūgingas), -ga, 204084a- 
"muū; gloviūsiy. Agūnos gogingos. 
v. goge, galvenūtas. 


Gūdfapis, -pia, m. AuCmz 10n yiunuKa; Gogiėti (4 gūgiėti), -0ju, -Ojau, T 


lišė lopuchu. Gadtapeis "kad apsi- 
tvarstysi blaūzdas, išgydys blauzdū 


-numeca; v0snąč w glowki. Kopūstai 
“ jau gogrė, t. y. siūčia, į galvaš 
eina, 4uga. v. galvėti. 


Godlyvas, -va, caduuti; cheiwy. Bėba: Giojus, jaus, m. pra: (9:4 Alomoči“ 


wis Oepeėve63)? gaj (2 Iišciowych 
"dyzew). v. kuitis (skuitis). Ų 

Gėkčioti, -čioju, -čiojau, epOMKO pot- 

1ams; glošno vzygač. Vaikas gėkčio, 

kad iš vidaūs raugulys pakilsta, o 

ne gal pravėmti. Gokčiosi mūsį ri- 

dęs ir norėsi išvėmti. v. gėkt. 

Gėklinti, nu, -nau, wmnmu (0 pasunno); 
„"1šč (0 gapiu). Kur gūklini, t. y. eini 
išsižiėjęs. v. eiti. 

Gėkšėti, gokšiu, gokšėjau, pwamo, u3- 
dacams 36yK3, npedontųaiotųjis Gaus- 
yo pooMmy; rzygač, wydawač ylos 
czlowieka, mającego womitowač. Žėn- 
tas gokši, t.y, vėmti nor, gėokšė- 
dams išėja. Ans pinigus gokši, nor 

"išvėmti. PArsivalgęs gėkši, t. y. nor 
vėmti. Kas ne gal Brent, tas gėkši. 

"V. gėkčioti. 

G6kt, 12. wdčm., ebtpaIKC, 36YK3, CAdWUU- 
Atoliš“ APM CUA6NOU OMPYLIMKKIO NOCA 
odumwoi mA; partykula, wyraž. 
odglos, przy glosnym rzyganiu, przy 
odbijaniu gię po sutym pakarmie, 


456 


Gėkt, goėkt prispranglėjęs kalakū- 
tas, priėdęs. 

Gėlas (=gūlas ?), -Ia, m: 200auee n0- 
a03enie; adv. golu. (= gūlu, gūlū, 
gūla), a000ma; leženie; adv. plazem, 
powalem. Alves (būtelus) suguldyk 
golu (= gūlū) ant žėmės, kad ne 
išsivartalėtum, ne susidaužytum. v. 
gvalū, gūlu. | 

Gėlti, -Istu, -lau (= galti, galstu, ga- 
Tai), mow; mdc. Ant gala pagalės 
gėlte sunegola (=galte sunegžla) 
senis dėde visiškėi. v. galti, galėti. 

Gomažnas, -na, ocaduvi; chciwy. V. 
gobūs, godūs, gomurys. 

Gomū, adv. npiamuo; milo. Gomų 
rėutu (rauti?) linūs itin gerūs, 
Gomurys, gėmuria, m. 4260; podnie- 
bienie. Gomurys gerklėje išplika. 2) 
c6003 (63 nevu); sklepienie (wW piecu). 

Gomnurys pččiaus išgėda. 

" Gėna, -nos, f. cmado (kopo63); slado 
(krėw). Goną karvių vara piėmū. 

“ 2) Muomecmėo; mnostwo. Gaudyti 
vaikį gona vyrų apnika, t. y. daig. 
Vyriškei gonomis eina į tužgų. Kas 
tokią goną Žmonių prišefs. v. g0- 

- niava, burys (būrys), daugūmas. — 

Gėoniava, -vos, f. coopw4ė, moana, 
cmado; tum, cižba, gromada, stado. 

* Kas tėkią gėniavą talkiniūkų pašežs. 
Cičlą gūmiavą galvijų užvūre ant 
piėvos ir nugrūžina iki kiminą, net | 
kėrpes išėde. v. gona. 

Goficas, -ca, uymavė; caly. Par gonicą | 
naktį parsikūle veselniūkai, v. visas. 

Gončas, -ča, m. 204442 coGaxa; gonczy 
pies. 

Gonyčia, -ČIOS, C. UWANNUKa, TONUMAA | 
meapo; wygnaniec, preešladowana 






Got — Gor 


istota. Visi bėga kaip gonyčios žiū- 
rėti. Gonyčia $ra žmūgus, karį gėn 
Jaūk iš kiėma. 

Gonyti, -nija, -nijau, ypod06ams, yon- 
uumu; szpecič, kaleczyč. Kam goniji 
šūnį nukifzdamas ūdegą, ausis. 
Vaikis gonyte sugūnija man raifiką, 
t. y. pažeidė, suzdrūmija. 2) n0p- 
mums; psuč. Siuvike gūonija drabūžį 
siūdama. Sniėgas snigdams ir gonija 
kėlį, t. y. gadin. Kareivei šiiudus 
gūnyte sugonija, o mėšla ne padšre, 
3) refl., Jypauumoca, waaumo; dzi- 
waczyč się, swawolič. Ko tu gūnijiės, 
t. y. darais ne vėlug sėva stūna 
svėtimu drabūžia. Vaikai gūnijas, 
t. y. durnai elgias. v. žeisti, gadinti, 
bepročiūti, kūltis, smūsti, jodytis. 

Gorė, -rės, f. p003 ocudKocmu, p003 
wpti; 70dza) plynu, rodzaj zabawy. 
Atbulinis par sava tafpkojį nor gūrę 
su pagalu paliėti, o goriniūikas (kurs 
'priė gorės stovi) taikina į šūlį galą 
pigala, kad ne tropytum. : 

Gorėtis, -rIūs, -rėjaus, cs mpydoMs n0- 
npasiamoca (0 GoatuoMz); Z trudno- 
šcią przychodzič do zdrowia. Gorėte 
atsigorėja ligonis, t. y. atsigriėbe, 
atsigava. v. gūutis. 

Goūrgelis, -la, m.; -le, -lės, f. noanuwa, 
manyta; pijak. Kafčema $ra stakli 
gorgelų, t. y. pijūkų. v. girtūklis, 
gorė, gėrti (gorgelis = *gorgeris?). 

Gorinėti, -nėju, -nėjau, z00ums uacmmo 
uauGaaco (0 ENMCOKOM3 UEN06RKA); 
chodzič często się nachylając (0 104- 
sokim cztowiexu). Gorinėjau riūk- 
dama varpas ant difvos, t. y. pasi- 
leūkusi buvai. 

Gėrinti, -nu, -nau, nyvamo, Cmpauums; 


Gėv — Grab 


457 


straszyč. Kam če gūrinti vaikūs kailį | Grabūnkštelėti, -lėju, -lėjau, ymepeme, 


isveftęs (=išveftus), t. y. baidyti. 2) 
Wmmu, MAKAOKUGUUU 10406y; iŠČ 20 
zwieszoną glową. Gūrinti fra eiti 
nunėręs (=nunėrus) g4lvą. v. gani- 
dinti, baidyti, glorinti. 

Gėovada (=govėda), -dos, f. c6p003, 
moana, MNOIKCeCMGO; gawviedž, mnd- 
stwo, gromada. Pulkas vaiką, ar- 
klį... sūrinktas vadinas govada. 

Gožtautas, -ta, m. (= goštaūtas, gūštau- 
tas, -ta; gostauta, -taūtos), p005 
usnmra; gatunek Irwiatu. Gožtautas 
raudonai žydi (žydi). v. gožti (?), 
tauta. 

Gožtelta, -tos (= gostelka, gostelta), 
f. po0s pacmenia; gatunek rosliny. 
Gėžtelta gėžia, suauga ir kitas žoles 
smelkia. v. gožtautas. 

Gė6žti, -Žiū, -ŽiaŪ, wupoKo pazpa- 
cmamaca (0 pacmeniu); rosnač s20- 
voko (0 vošlinie). Gūdas (žolė) gėžia, 
t. y. skleidžiasi Tipai, Auga plačei. 
Zžipai mėdžia klėsčia, o būlbių, bu- 
rūkų, daržėvės gožia. Žolė viršu- 
tine gūžia, o apatine spilgsta. 

Gožti, -ŽIu, -ŽIau, sa14mo; XCA0NO 100- 
mamo, Moponauso Gpamo; walič; 
chciwie chwytač, pošpiesznie brač. 
Ūktveris gėžia rugiūs pidunant, t. y. 
pralenkęs kitūs smafkei dirba. "Tu 
vagčel gėoži svčtimus daiktus. 

Grabaloti (w grabalėti), -loju, -lojau, 
NOUYNVIGAMO, OULYNYIO UCKAM4, A60- 
mams; szukač po omacku, chwytač. 
Grabalodams sugrabalojau dainą. 
Apčiupais grūbalojau pat4mscis ke- 
pūrę. v. grabinėti, graibyti, graba- 
žiūti, greibinėti, krepesiūti, šebe- 
niėti, 


HOmkonugs. JuToncko-pyccKO-NOALGKIA CAOBA pr. 


nacmo (1080pA C3 NDENLGDEIMENIEMI 
0 GO46W0M3, UCLYJA4OMI Ve406NKA); 
umrzeč, polegnąč (miwigc Z pogardą 
o wielkim, wychudlym czlowieku). 
Sėnis diėdas grabankštelėja, t. y. 
nūmire. v. kebėrkštelėti. - 

Grūbas, -ba, m. 17063; trumna.. Grūbas, 
kurs griėbia (2) žėdną žmogų. La- 
vėną dūda grūban (= grabai). 

Grabašioti w grabaščiėti, -šioju, -šiėjau 
4 -ščioju, -ščiojau, zea4mams, Kpacmo 
(nonennotųy); chwytač, krašė (po tro- 
sze). Krūčas grabaščiė ničkntektus, 
t. y. vėg. 0. vogti, kručiuti, grab- 
styti, saurankiūti, greibinėti. | 

Grabažiūti, -žiūju, -Žiavai, av4gynw- 
emo, uckamo oUjynvo; szukač po 
omacku. Grabažiūk pata4mseis, ar 
sugrabažiūsi kepūrę. v. greibinėti, 
grabaloti. 

Grabdirbys, grūbdirbia, m. 2po6o6ugux2; 
trumniarz. Kurs grabūs dirba, tas 
grabdirbys. 

Grabe, -bės, f. p063; rėw. Grabkasys 
kasa grabės, t. y. paikasus. v. grio- 
vys, paikasas. 

Grabėti, -bū, -bėjau, wmmu Oygynwo, 
xapaGkamuca; Ww omacku išč, gra- 
molič się. Boba grabėte įgrabėja į 
salą brikos, t. y. įsilėida. Pijūkas 
grabėte išgrabėja, t. y. išvažiūva. 

Grabėzdai, -dų, m. plur. cmapaa py- 
ZaRdV, semaLia seu; rupiecie, stare 
sprzgty. v. gremėzdai. 

Grabijošius, -šiaus, m. (y A. IO. w «gra- 
bijūše, -ė8»), Keykawoiū Ve406WK3; 
niezgrabny czlowiek. v. gremėzdas. 


Grabijošiūiti, -šiūiju, -šiavaū, Gumo Mo- 
29* 


458 . 
406KUM3, NEA06KO Onaamo V.-A.; byč 
niezgrabnym, robič niezgrabnie. 

Grabinėti, -nėju, -nėjau,  Owgyneno 
ucxam+; szukač po omacku. Aklas 
grabinė pat4msy. Sčnis grabinėja 
vėžius, t. y. gaudė. v. grūbaloti. 

Grabinys, grabinia, m. z6amaeMoū 
npedmema; vzecz chuwytana. Girtas 
norėja nečystą grūbinį gričbti, t. y. 
stribūną (sūbinę). 

Grabkasys, grabkasia, m. xonameso 
(p8063), posokons; kopacz T0w0W. 
Kurs grūbes kasa, tas grabkasys. v. 
griovkasys, 

Grabnfčia, -čios, f. (oceaueunaa) 60- 
wanaR cena; gromnica. Staunines 
žvakes priė pūnų, 0 pas Žmėnis 
gramnyčias dėgina (sc. žibina) priė 
mirusia. 

Grabnūs, -ni (4 grabūs, -bi), zeamxiū, 
a06xiū; chwytnų, zgrabny. Vaikas 
grėbnus priė griėbima. 

Grabėti, -bėju, -bėjau, zeamameca, 
nauynvieamo; chwvytač sie, obmacy- 
wac. Sčnis pirštūs išlėidęs grabo- 
damas eina. v. grabaloti. 

Grabst (= grabšt), 1442. vacm., sbipaoc. 
Gucmpomy z64Mmania, «rGAM4»; part., 
wyraž. predkošė chwytania, porwa- 
nia, «cap, lap». Grabst, grūbst Že- 
bėja ašviėnis sničgą norėdamas ėsti. 

Grabsterėti (= grabštelėti), -ru (riu), 
-rėjau, zeamuyms; chwytnąč. 

Grabstyti, -staū, -sčiaū, z6amamo, n0- 
augamo, cmackusams; chuwytač, p0- 
vywač, šciągač. Tu papratai grab- 
styti ničkniekius. v. gribiššuti, kru- 
čiuti. 

Grabštūs, -tl, zeamxiū, yMmiouiū cma- 
wumo, ykpacmo; chuytki, umiejący 


Grabi — Graib 


šciggnąč, ukrašc . Dufnius $ra grab- 
štūs, tu saugokis, kad tave ne ap- 
vėgtum. v. krūčas, graibštūkas, 
grabnūs. 

Gračavėti (= gracavėti), -vėju, -vėjau, 
pacuugamo (MCMo), ydanamo Ne- 
NYMCNOA GEUUS TOZCEYSZCZAČ (Mmiej- 
sce), usuwač (niepolrzebne rzeczy). 
Anyta gračavė, t. y. nukilnėja d4i- 
ktus ir paded kur kitu“, 

Gragrabšt, 2101. vacm., et4pAIIC, 38yK3, 
npoucaodaujū Oma xeamania (cma- 
pūnia yzeamumoą) Npu nadeniu; 
partyk., wyraž. odgtos chwytania się 
walącego się czlowieka. Gragrabšt, 
ir išvišta girtas. v. grabėti, grabst. 

Gragždinti, -nū, -naū, 1p03ume, cmpa- 
wamo, 6036panamv; grozič, zastra- 
szac, zabraniač. Ponas gragždina, 
kad ano bijėtųs. Ponas gragždin 
gėrti. v, drausti (draūsti). 

Graibinėti, -nėju, -nėjau, cepe6ams; 
zgrzebywač. Graibinėjau, kol su- 
graibinėjau šapūs, pašarą daržinė, 
kad ne mintųs po kėjų. 2) 206ume, 
Zeamamae, VV zeAMveaM+, ObKUMAMS; 
Zapačc, chwytac, oblapiač. Vaikei 
graibinė, t. y. merginė. v. grabinėti, 

Graibydinti, -nu, -nau, pacnopaocams- 
CA GMIMACKUGANIEMI, GBEMKON, OO001- 
camo; rosporzadzač sie, žeby bylo 
wyjęto, wydobyto. Graibydink iš mar- 
kės (Iinmarkos) linūs. v. graibyti. 

Graibyti, -baū, -biaū, z6amamo, ougy- 
nuo uckamo; Chwytac, po omacku 
szukač. Graibaū po vandenį jiėškė- 
damas vėžiį. 2) refl., zeamamaca, 
wynamo CeGA uu Opyta Opyva; chwy- 
tač sie, macač się. v. maujėti, gričbti, 
grabaloti, gribišduti. 


Graiby — Griiž 


Graibytuvės, -vių, f. pl. očuumanie; 
oblapianie. Bus guldytuvės ir grai- 
bytuvės. 

Graibsčiėti, -čiėju, -čiėjau, z6amame, 
saupečamo, 106uMmv (cakoMz); Chwy- 
tač, zagraliač, lapač, Towič (czer- 
pakiem). Su graibštu arba kėselu 
graibsčiėk žuvis. 2) ref2., o6uumams, 
obuumamsca; obejmowač, oblapiač. 
Girtas nor apiė mėteriškas graib- 
sčiotis. v. graibštas, graibstyti. 

Graibstinėti, -nėju, -nėjau, cepedame, 
cuuMamo (nonemnovų); zbierač (po 
trosze). Aš graibstinėju smetoną nū 
piėna. v. graibstyti, graistyti, gra- 
jėti. 

Graibstyti, -staū, -sčiai, z5amama, 
azeamamoca; chwytač, chwytač się. 
Taip ta mergė šoka, kaip girtas 
mičtus graibste. 2) cuumamo, cipe- 
Gamos; zbierač. Marti graibsta t4u- 
kus nū viršaūs, smetūną nū piėna, 
t. y. grajo. 3) 06z6amwuoamo, Obnu- 
mama; obejmowač, oblapiač. Vaikit- 
kas graibste mergčlę glamonėda- 
mas. 4) 70fl., z6a0mamoca, wapuma, 
uckamo ougynuo; chwytač się, szukač 
po omacku. Ligonis apliūk sive 
graibstos. v. gričbti, grajėti, grai- 
styti, čiupėti. 

Graibštas, -ta, m. vepnaxa, caka (pv00- 
408460 cnapads); czerpak, cierzeniec 
(sak na ryby). Su graibštu graib- 
sčiėju žuvis. Su graibštu virtimus, 
skrylus griėbia išvirus. v. keselys. 

Graibštūkas, -ka, m.; -ke, -kės, f. 60- 
PUWKA, KAPMAMUUKI, -UUY4A; TZCZi- 
mieszek. v. vagis, grabštūs, 

Graikštauti, -štūuju, -štavaiu, Guno 
npucoMmauGoIMa (63 m); Vyč wy- 


459 


myšlnym, wybrydnym (w jedzeniu). 
Marti graikštūuja, t. y. gedžuja 
valgių, kokių nėr. 

Graikštūs, -ti (w gramūs, -mi), npu- 
gomausui, pasdopuussiii (63 ON); 
wymyšlnų, wybrydny (Ww jJedzeniu). 
Viėna merga ėdri, o antra graikšti, 
t. y. jebkį ne nėri ėsti, tis skanei 
jėjai dūti, v. Iėpnas, lepūs. 

Grajėti, -jėju, -jėjau, cuumamo (cauo- 
xu); zbierač (šmietanę). Sesūi ne 
grajotu piėnu balina barščiūs. 

Graistyti, -staū, -sčiaū, cuumamo (nnuy, 
caugku); szumowač, oczyszCzač (2 
piany), zbierač (šmietanę). Graistyk 
putas nū vėrdančia verėna. 2) wep- 
mMUmMo, USMNDAMO | UUpKUMĖMSS (y 
A. IO. cgrūistytio) nakrešlač cyrk- 
lem, robič (co) pod cyrkiel. v. gryti, 
rašyti, 

Grėjus, -jaus, m. wpa; gra. Ženštve 
yra grajus (sc. ždislas). 

Graižyti, -Žau, -Žiau, p43pratieamo 
(nonepeka); rozrzynač (wpoprzek). 
Barščiūs, cibūlus grėižyti, t. y. 
skersai pišuti, griėžti (2). 

Graižyti, -žaū, -žiaŪ, 10Mamo ceGm 
pyru; zalamywač ręce. Graižyti ran- 
kas. v. granžyti, 14užyti. 

Graižtūvas, -va, m. preseys, Jo10MUO; 
vylec, watornik, dlotko (snycerskie). 
2)6owapa, o6pywnuus; bednarz. Graiž- 
tūvas vičdrams dugnūs dėd. v. kū- 
bilus. 

Graižtvos, -vų, f. pl. ymop; wątory. 
Griėžk gilas (= gilas) graižtvas, kad 
dūgnas turėtųsi. Graižtvas vičdre, 
kubilė įgriėžk, kur dūgną dėsi. Par 
graižtvas vėrpelės alaūs pabėgęs 
šlekčtas. Su Jaistais išlipe jinai, 


460 


anyta, kūbila grėižtvas, kad rasūlas 
nū kopūstų ne tekėtum. 2) wacmo 
400063 UAUW KACNOKI MUJKLCC YIMOpO63; 
dolna częšė Ilepek ponižej wątordw. 
Kūbiža, viėdra graižtvos yra aūt- 
braila po apačiės. 

Grajavėti, -vėju, -vėjau, mackamaca, 
wsamota; walęsač się, wlūczyč się. 
Mergaė pludūnge grajavo po miėstą 
lig vėlūma, t. y. vadalėjas. 

Grakštūs, -ti, npezecmuoi, kpACUGVI; 
šliczny, pigkny. Grakšti mergd, t. 
y. graži. 

Gramšdila, -Xos, €. npoxaznuna; swa- 
wolnik. Šū, kurs kūlas, būs gra- 
maila. 

Gramalėti, -lėju, -lojau, zapazysumo; 
bazgrač, gryzmolič. v. piėšti, rašyti. 

Gramatas (?), -ta, m. Mips, o6ugecm6o; 
gromada. Viėname gramate Gsant 
reik teisingai daryti. v. krūva, kūpa. 

Grambyti, -baū, -biaū, 26a4mamo, ovwy- 
nuo uckamo; chwytač, p0 omacku 
szukač. 2) cocxpebvucamo (gram- 
byti?), cmemams Oouucma, cunugamu 
(ocmpviMs opydieMa), cocKaVAUGamo; 
zeskrobywač, zbierač ze dna. Gram- 
byk miltus iš vis stūtkų, t. y. su- 
rink iš dūgna. Sčnis grambyte iš- 
grambe plytėles ir padirba pečiūką. 
3) refl., aoamamuca; OugyNnwo 3A0U- 
pamca (KydG-WU0y00), Memamuca 
(63 pasuwua cmopon); chwytač się; 
omackiem wkradač się, rzucač się W 
rdžne strony. Vaikas ne graihbosi, 
kur ne reikia, t. y. ne Tada po 
sodą vogti obalį. Marti išėlkusi 
ėsti grambos, t. y. šen pul, ten pul. 
v. gramdyti, graibyti, grabaloti. 


Graj — Gram 


Gramdinėti, -nėju, -nėjau, nocKpedu- 
eam+; skrobač (po trosze). v. gram- 
dyti. 

Gramdinys, graiūdinia w grėmdinia, m. 
nockpcOKu, nockpedvwus; Oskrobiny, 
placek z oskrobin. Gramhdinį sugrėm- 
džiau dūną kėpdama. v. pagramdi- 
nis, grandinys. 

Grėindyti, -dau, -džiau, cxpe6čamo, ouu- 
wamo cipeOa; skrobač, oskrobywač. 
Aš grėmdau sagėoną, kaip kūšę pa- 
lėka (= patiėkia, peuEško „v. kūpti, 
grūndyti. 

Gramėti, -mū, -mėjau, nadamo Ca wy- 
MOMB, 1V0X0MOM3 (GAy06), NPOBAAU- 
sama; padač z trzaskiem (w gląb). 
Aš gramėjau į dūgną, pėlkę, t. y. 
kritaū. Kur lipi, kad tu gramėsi 
žemyn. v. kristi, pūlti, garmėti. 

Gramozdas, -da, m. cmapaa pyLAROS, 
nocumku; rupiecie, manatkė. Surin- 
kai sava gramūzdus, t. y. krūstu- 
lus, b4ldus. v. bėldas, grabėzdai, 
krustulei. 

Gramėūzdyti, -diju, -dijau, ck2a0060mv 
(pyzaadu); skladač (rupiecie). Gra- 
mozdyti yra dėti gramėzdus. 

Gramstyti, -staii, -sčiaŪ, n0opy2cameca, 
mono; pogražač się, tonąc. Tu 
nėrstai, 0 aš gramstaū. v. griiūsti, 
klimpti. 

Gramzdėti, -dėju (-dū?), -dėjau, n0- 
apydcamaCa, ONYCKAMUCA (na Ono), 
monyma, GasKymo; pOgT ąžač się, 0pu- 
szczač sių na duo, grzgznąc, tonąč. 
Grainzdėdamas nugramzdėja į čketį 
su arkleis. Į dūgnus gramzdėte su- 
gramzdėsi. v. griinsti, 

Gramzdinti, -nū, -nai, nopyvcama; 
pogrąžac. Ne sramzdink jin į prž- 


Gramz — Gran 


pultį, į bedūgnį. Tu gramzdini 4r- 
klus. 2) fg., vy6umo; gubič. 

Gramzdyti, -daū, -džiaū, n0pyamo; 
pogrąžač. Kam tu jį gramzdai į 
vandenį? v. griūsti, gramzdinti, 

Grėmžti, -žiu, -žiau (= grėmžyti, -žau), 
cxpecmu, Mes0pumu; skrobač, mic- 
zdrzyč. Kailus avikailį grėmžia. 2) 
refl., uecameca; skrobac się. Žydas 
nunižęs grėmžias, t. y. kasos. v. 
grėmžti (3), trinti, kasyti. 

Grandėklis, -kla, m. cxpe6okė; skro- 
baczka, skrobad4o. 

Grandykle, -klės, f. czpeGoks; skro- 
baczka. Su grandykle grėnsk, iš- 
grėndyk purvūs nū aslės. 9. gran- 
dyti. 

Grandinėti, -nėju, -nėjau, nocxpeGu- 
samo, COCKpebUBAMO, BuUCKpeDIGAMO; 
skrobač po trosze, zeskrobywač, wy- 
slrobywač. Marti grandinėja pirm 
smetūną iš pūšala pūda (= iš pūda 
pašalį). 

Grandinys, grūndinia 4 grafidinia, m. 
nocipebKu, nOoCKpeDbUB; oskrobiny. 
Kūšės grandinei iš kūtila. Vaikai 
(y A. IO. «vaikai»), eikite priė gran- 
diniį, t. y. išgrandyti kūtila dūgną. 
Grandinei įra išgrėnsti svilčsai sa- 
gona. 9. grūndyti, gramdinys. 

Grandinis, -ne, xo2cunwvū, odpyWnuU; 
kėlkowy, obręczny. Graudine gelžis, 
t. y. grandims kalti. v. grandis. 

Graūdis, -diės, f. (2ce2msnwdi) 06pyu, 
(OLCEANBNOL) KUAVIO, 366M0 63 NU, 
xoaeuko; Obręcz (želazna), kolo albo 
kolko (želazne), ogniwo w Tancuchu. 
Ve graūdis dėl pririšima ašviėnių 
priė siėnos. v. žiėdas, rinke, 

Grandyti, -dau, -džiau, cxpedamo, 


461 


ocipečusamo, caduumo;  skrobač, 
oskrobywac, sednic. Ja prisilipusi 
aslė purvais (=prilipusi, priminta 
purvą), grėndyk su grandykle, su 
Jėpeta pužvus nū aslos, nū stala. 
Grandyk grafdinį kėpant pyragūs. 
Tiė vyrai ūdegas grėnda pasiėneis 
vaikščiodami be darba, v. grėnsti, 
graėmdyti, galdyti. 

Grandžiūtas, -ta, noKpormoi K04044MU, 
S6ENbAMU, KOMUAMOU, 36EHNAMOLU ; 
kodkami lub ogniwamė pokryty, z kū- 
lek, 2 ogniw polączonych zdožony. 
Lenciūgas grandžiūtas. v. grafidis. 

Graūža, -Žės, f. ocmamoxa, cJaua; resz- 
ta. Vyras išgreūžęs pinigus atstūme 
graižą man. 2) 6036pams, n060p0M3 
(coawųa); powrot, przesilenie (dnia 
2 nocą). Daryk granžą tai mežgai, 
t. y. granžink pas save, vadink. S4u- 
lės graūža jau parėja, t. y. bus diė- 
nos strukčsnės. 

Granžailėti, -16ju, -16jau, c0360p014a0mvca 
(no necK. pa33); wracač (po kilka 
razy). Granžailėti yra vaikščioti 
priėšu-pričšais. 0. grinžinėti, 

Granžina, -n0s (6.-1um. grąžena), f.; 
06. plur. granžinos, -nų, C66740- 
suna; šwidrowiny. Nū grenžima d4- 
ros graūžinos. 2. greūžti, granžyti. 

Granžindinti, -nu, -nau, mpedveame, 
umobo! 60140 6038pAW4 Ho, MpeOOGAMO 
6036p01enia; potrzebowač zžwrotu, 
wymagač, žeby rzecz byla zwrėconą. 
Pavėgtus (= pavogtus) daiktus gran- 
žindinti. 2) dasamo npudmaamo nO- 
66A 10406KU (43 CanovaMa); dawač 
przyszwy zrobič (do Vutiw). 

Granžinti, -nū, -naū, 20xamo CeGio 
(pyku); zalamywač (rece). Marti 


462 


raūkas granžin veikdama, t. y. sū- 
kina, Tauža. 9. granžyti, graižyti. 
2) (y A. IO. agrūnžinti») 6036pa- 
wamo; zwracač. Aš tau granžinau 
kepūrę, dėlko ne emei (=nė ėmei)? 
3) epauamo (y A, IO. agranžinti»); 
obracač. Granžinti galvą. v, grinžti. 
Granžyti, -žaū, -Žiaū, Gypasumo, npo- 
Gypasnusaimo CeepA0M:; Šwidrowač, 
vobič dziury wiercąc šwidrem. Su 
graūžtu granžyti skylę (sc. skyles) 
raūste. 2) 20Mamo ceb (pyku); 20- 
Zamywač ręce. Mirus gulūvai vy- 
ras grūnža rankas iš gailasčia. v. 
greūžti, ūrbinti, graižyti. 


Granž — Grau 


Grasyti, -saū, -siaū, v. grasinti. Gra- 


syk vyrą, kad atsigūstum (= atgūs- 
tum) gėrti artelką. 2) refl., v. gra- 
sinti (2). Būdama merga grasysis nū 
tekėjima, o nu pati nėr tekėti. v. 
gristi, grėsti. 


Grastis, -tičs, f. ocompacmuaa ywposa, 


cmpotiū sanpema, OCMpacmKa; grOž- 
ba, odstraszający zakaz, surowe na- 
pomnienie. Būva grūstis ne laikyti 
giūklų, t. y. užgynimas. v. grasa. 


Grastytis, -staūs, -sčiais, omopa- 


WAMoCA, UYGCMGOGAM oMmepAUeNIe, 
We UMWMO OZOM4; odwracač się, 
zražač się. Grūstos širdis mana nū 


to. v. gristi. 
Grasūmas, -ma, m. xauecm6o, OmMz 
"npuaai. grasūs; jakošė, 0d przym. 


Graūžtas, -ta, m. Gypass, ceepa0; šwi- 
der. | 
Grasa, -sūs, f. ywposa, cmpowocmo, 


cmpaxz; grožba, pogrėžki, srogošė. 
Nėr grasės ant palaistūvių, t. y. 
drausmės. Ni jokios grasės ne tūri 
vaikai: ką tik nor, tą dirba. v. 
drausmė, grastis. 

Grasinti, -nū, -naū, omGueamo oxOMY 
(43 ueMy), omeadcuoamo, OMyuama 
(ocmpacmwot); zražač, odstraszač, 
oduczač. Grasink, kol atgrasinsi če 
važiūti. Aš gundū ir prigūsiu, jigut 
tu ne grasinsi. Aš jį grasinū nū 
arielkos. Kas prigūdęs, tą grasink 
nū pijukystos. 2) 74l.,  omnasu- 
GAMCA,  OMGPAUWAMACA,  OCIMpaCM- 
XOU OMGAJCUGAMOCA (OMIJNAMOCA VMI 
Oypnou noGadKU), vyscMB0GAMo OM- 


grasūs. 


Grasūs, -sl, npomuosnus, npinJau- 


wtūca, nadoNDAMIYLĖ,  omManKų- 
sawuyiū; obrzydly, latwo naprzy- 
krzający się, obmierzający (0 Jedze- 
niu), odražający. Kiaiūlės ne būdyta 
mėsa grasi valgyti, t. y. ne nėriu, 
prikli. Grasūs žmėgus, nū kurio 
griūs visi, t. y. atgrūsin (=atgra- 
sin), atitėlin nū savęs visūs. 2) m6- 
npiamuotū, Cenociū, LOAODKU; nNie- 
przyjemny, chlodny. Rytas grasūs, 
kad grasi rasa, t. y. šaltas. v, gristi, 
atkragas (štkragas), pikrūs. 


Grašis, -šia, M. 19043; grosz; 2) x0- 


neixa; kopiejka. 


epaujenie; wzbraniač się, odwracač | Graūdalas, -1a, m. 6ce, wmo pacmpow- 


się, odstraszač się, mieč lub czuč 
odrazę. Merga ne grasinas nū bėrna, 
t. y. rūsta ne rodos, kad įsimyli 


oacma, CoKDYWaeMa; wszystko, CO 
vozczula, przejmuje skruchą. Nuvėja 
visi graūdalai, t. y. parėja štūntas. 


anūdu, ne krapijas, nesigina, v. | Graudėnti, -nū, -naū, pacmpovweame, 


A . - . 
gristi, krūpytis. 


coKpywamo; rožczulač, przėjmowač 


Graud — Gria 


skruchą. Aš graudenū, t. y. moky- 
damas (= mėkydamas, mokindamas) 
aną atvaraūi ant graudūma, v. grūs- 
ti (1), grūdinti, graudinti. 

Graudingas, -ga, mpovamenonvė, 9Ca- 
a0bKvū, ynvavis tklimy, rzewny, 
žalošny. Graudinga dšina. 2) mazxo- 
CepOuū, cocmpadamenuviū; czuly, 
tkliwy. Graudingas žmėgus, grau- 
dingos širdiės, ko tik ne vefkia, 
arba tū vefkia, žlembia. v. grau- 
dūs. 

Graudinti (y A. IO. «graūdinti»), -nū, 
nau, pacmpovwueamo, COKpPYWUAMS; 
rozczulač, rozrzewniač. Ne graudink 
mana širdiės, bo vefksiu. 9. grū- 
dinti, skūdinti. 

Griaudinti, -nu, -nau, ee210m6 CoaAuUmo, 
paspyvumo, Cuecmu (umo-u.); ka- 
zac rozwalič, zniešč (co). Grišudink 
šūtį ir pardėk išnaūja medžiūs, ma!- 
kas, v. griduti. 

Graūdis, -džia, m. cxop6v, 10pe, COKpY- 
wenie cepdya; bėl, žal, rzewnošė. 
Sūnaūs didelis graūdis būva tėvui 
mirštant. v. graudūs, graudulys. 

Graudyti, -daū, -džiaū, v. graudinti. 
Kūnigas graūde, kol sugraūde žmė- 
nis. Aš graudžmū, kad jis sugrūstų 
vefkti. 

Graūdmolis, -la, m. cyvauwnoka; glina 
z piaskiem. Graūdmolis $ra geri 
difva. v. graudūs, mėlis. 

Graudulys, graūdula, m, cx0p60, coxpy- 
wenie cepdya; bolesė, žal, rzewnosė. 
Graudulys (ant verkima) mane pž- 
jėme. v. graūdis. 

Graudūmas, -ma, m. xavecm6o, Oma 
npuna. graudūs; jakošė, 0d przym. 
graudūs. Gailestis paeina nū grau- 


463 


dūma širdiės, nū kžaūsyma giėsmių 
gailestingų. 

Graudūs, -di, zpynkiū; kruchy. Mūdis 
graudūs,kurs nevalkūs. Graudūs py- 
rūgas, žėme, mėlis. 2) mpovameno- 
ud, GUSNGAULĖ CA0361, UYGCMGU- 
menonotū, vopokiū; tkliwmy, Tzewny, 

„ gorzki. Graūdžios būva būdės, kad 
vaikai vefke siva mūtės mirusios. 
Sesė graudžiūs dūšios greitai vefkia 
graudžioms ašaromis. v. gailūs, tru- 
pūs, gurūs. 

Gri4umedis, -džia, M. 694444, 6041601C- 
wuxa; ležanina. Griaumedis traš- 
kūs ir ne sugūdnas ant pūdarynės 
(<dai.). 2) grišumedis, m. « gridu- 
mede, f. (f.?) Go10w00, u0 necKnad)- 
uo (Caaboili) venO6MK3, salyjū;s Nie- 
zgrabjasz (o wielkim, slabym czlo- 
wieku). Žmūgus, kurs ne susivalda, 
eidamas greit vifsta, tas gridume- 
dis. 

Griaūsmas, -ma, m. 27043; grzmot. Ne 
buvaū girdėjusi griaisma. v. griaus- 
tinis. 

Gridusti, grikudžia, griėude, 1pe- 
mnmo; grzmieč. Perkūnija, griaus- 
tinis gridudžia. v. grumėti, griauti. 

Griaūsti (1), griauzdū (= griauzdžiū, 
grauzdžiū?), griauzdžiai, npaxcumae, 
nodcyWwuGsamo (HA ON, 63 JCApKOTU 
neuko); pražyč, podsuszač. Padėk 
po karšta pėčiaus, kad griaūste su- 
griaūstum kanapiūs, t. y. graudūs 
te-pasidūra. v. grūsti, grūzdinti, 
gruzdėti, graudūs. — 

Griaūsti (2), griaustū, griaudaū, m09- 
ocapucamsCa, ObCoTaMo (03 ALApDKOU 
newu); byč podpiekanym, podsychkač. 
Graūste apgriaūdusi mėsa, t. y. ap- 


464 


kčpusi, apdžrūvusi, apskrūbusi. v. 
graudūs, gruzdūs, grudūs. 

Griaustinis, -nia, M. 170M3; grzmol. 
Griaustinis dundėn, grumėn, bilda, 
griauna, trefkia, šduna. v. perkū- 
nija, griaūsmas. 

Gridutelėti, -lėju, -lėjau, 6ea40wyms; 
walnąč. Šūsnį kūlų grišutelėk ir 
išsklis. v. griauti. 

Grišuti, griduju 4 grišunu, gridviau, 
1peMmms; grzmieč. Perkūnas grišuna, 
t. y. grūm. 2) paspywamo, pas6u- 
pam+; waliė, rozwalač, burzyč. Aš 
griaunu budiūką. 2) 741, saaM- 
6am+CA, smopiamsca; wlamynvač się, 
witargač się. Kiaūle grišunas par 
tvorą. v. griausti, grumėti, brautis. 

Grauzdėti, v. gruzdėti, griaūsti (2). 

Griauzdyti, -daū, -džiaū, waGupama, 
MAGŪLNUGAMO, KALEAMVIBAMS (GCAKOU 
pyzaadu); nabierač, narzucač, na- 
zbierač (wszelkich rupieci). Marti 
prigriaūzde gremėzdų, 0 tu dar 
griauzdai daugiaii, t. y. grėbstai. 

0. gramūzdyti. 

Graužas, -ža, m. TpAWs, KDYNNGIĖ Ne- 
coxa; gruby žirir. Graužas yra staih- 
būs akmenūkai. Kaip gr4užas, ru- 
gel, t. y. gryni, grūžūs, Graužu (sc. 
grėuža, graužį, priė grauža) Tau- 
kai, kur žėme su akmenėleis. v. gar- 
gždas, žvyras, žvifgždas, graužyne. 

Grauždinti, -nu, -nau, 66496 UA4 nN0- 
3604AM4 WpbiaMo (umo-n.); kazač lub 
pozwalač gryšė (co). Grauždinu sė- 
tinį, ropę, t. y. liėpiu graužti an- 
trim. v. graužti. 

Graužina, -nos (6.-14m. graužena), f. 
xynuws; figa. Boba graužinas roda, 
t. y. špygas. v. špyga (4 gumbas). 


Griau — Grav 


Graužyne, -nės, f. Mucmo, cocmoaujee 
u33 KpYNNAIO NeCKa, apAUIA; dziar- 
stwisko, miejsce kamyczkowate. Kur 
daūg graužį (u2w grauža), akme- 
nėlų, ten graužyne vadinas. v. grūu- 
žas, gargždyne. 

Graužinėti, -nėju, -nėjau, 1pwtame (n0- 
NEMMOLY), Oipvisamo; gryžė (po tro- 
8ze), ogryzač. Pelė graužinė sūrį, 
Tūšinius. v. graužti, gružinėti. 

Graužingas, -g2, TPA, C00ep- 
avi MMO KpYNNAIO NeCKY; ŽiVi- 
rowaly, dziarstwisty, kamyczkowaty. 
Zėme graužinga. v. griužas. 

Graužinys, graūžinia w graužinia, m. 
mo, WNO pVBYMa, 1pusenie; tO CO 
gryžą, gryzienie. Tu širdį pagrau- 
žei ir tava vis graužinys ir bučinys. 
v. gružinys. 

Graužinti (= graužinti?), -nu, -nau, 0a- 
6ūmu (KOMYJ-H.) 1pvismo; dawač (ko- 
mu) gryžč; 2) ewnacamo, svimpasau- 
cama (2); spasač, wypasač (2). Gyvo- 
leis graužini (= grauždini, gruzdini) 
pičvas. 0. graužti, 

Graužti, -Žiu, -Žiau, 1p63M4; gryžč. 
Ožka Žiėvę graužia. v. graūžulti, 
grūžulti, grukšnėti. 

Graužtinis, -nia, M., kycoueK3 (C3 Oapu- 
3043), otpusoks; kuwaleczek (wiel- 
košci adgryžka), ugryzek. Graužtinį 
diūnos atgni4uže marti dėl piėmežs. 

Graūžulti, -Tu, -Jau (6M.), 1pbiamu 
(nonemuoty); gryžė (Mo lrosze). V. 
grūžulti, 

Graužūtis, v. grūžūtis. 

Gravėlda, -dos, C. we406kiū, nenoso- 
pomMAUGIū  uenoGKa; | Miezrecznų, 
niezgrabny czlowiek. Žmūgus toks 





Grave — Gre 


gravėlda. v. grevėlda, griaume- 
dis (2). 

Graveziti, -zūju, -zavaū, navkams, 
Mapamo (nuwyvuu); NA0XO 1060pUM4; 
barzgrač, gryzmolič; žle mėwic. Gra- 
vezūti yra keverziškai (= kevežziš- 
kai) šnekėti, t. y. vrėnas žodis Že- 

* maitiškas, kits lėnkiškas, trėts Jat- 
viškas. v. grebeziiti, grevezūti. 

Gražėti, (-žėju), -žėjau, xpacuonmeo, 20- 
pownmo; pigknieč, ladnieč. Merga 
gražėte pagražėja. v. gražūs. 

Gražybe, -bės, f. xpacoma; pieknosč. 
Vyras ne atsidžiaūgia gulovos (pa- 
čios) gražybe. 

Gražinti, -nu, -nau, Omaamo KpACU- 
6biM3, ykpawamo; piekszyč, ozda- 
biač. v. pūšti. 

Gražnė (= graznė), -nūs, f. xpaca, xpa- 
coma, ykpawenie; pieknošc , ozdoba, 
upiekszanie. Dėl gražnės iškaiše Iū- 
bas žolėmis. Dėl gražnės dymūčei, 
šilkūvyčei. Šalbišrką su misingineis 
guzikais nešio dėl gražnės, t. y. dėl 
gražūma, 

Gražnas (= graznas), -nė, npexpacuvė, 
spacuobiil; šliczny, pigkny. v. gražūs. 

Gražėti, -žėju, -žėjau, 17034me, cmpa- 
wamt; grozič, zastraszač. Gražė- 
dams su ranka pabaidyk. v. grūmėti, 
grasyti. 

Gražultis, -1ūs, -Iaus, A1060601m0C2 
(1pacusoo  pačomow); unosi  się 
(nad pigkną robotą). Titis grūžulas, 
kad gražei padirbta. v. gražūs. 

Gražumė, -mės, f. xpacuooe MNCMO; 
piekne miejsce. 

Gražūs, -ži, xpacuovū, npeKpacuvu; 
pigkny, šliczny. Į grūžią mergaitę 
sčile sprėgst vėizdint. Mūte ne baūde 


Dmzesuss. IuToncKO-py6GKO-H0XECKIA GAOBAPP. 


465 


(=nėbaude) duktefs, alė dive valą, 
ir pasidare ne gražū. Gražū $ra 
(xpacueo). v. dėjlus, grakštūs. 

Gražiūtis, -žiūjūs, -žiavaūs, npiy6u- 
pamMo 00M3, NPULOPAUUIGAMICA, NDU- 
zoMueamoca; porządkowač w domu 

“spregty, rzeczy, zdobič się, stroič 
się. Gražiūtis $ra gražei šnekėti, 
nešiėti. Aš gražiūjūs, t. y. priėš 
šveūtę kiėmą šiūju, siūlus mazgėju, 
rėdaūs. 

Griėbdintis, -nūs, -naus, 0a6am6 ce6a 
yaunumė, nonadameca; dawac się 
zlapač, przešwiadczyč. Vaikas grišb- 
dinte susigriėbdina, t. y. an sugūva 
ant vagystos. Melūgis gričbdinas, 
kol susigrišbdina bemeltūjant (= be- 
melūdamas),t. y. susipdinioja ir susi- 
grišbia, susigėuna, susigraėbina (2). 
v. grišbti, 

Grėbe, -bės (w grėbė, -bės), f. 1pe612; 
grabienie (grabianie). Lengva grėbe, 
kad šiėna maž ant prėvos. v. grėbti. 

Grebesyta, -1os, c. wenosopomauswi 
vea08nk3; niezgrabjasz. 

Grebėstas, -ta, m. (kposen0naa) pewe- 
muna; laia (do krokwi przybijana). 
Prebėstai jau iškirsti. Su grebėstais 
grebėstūk, t. y. Zotūk. v. Iūtas, 

Grebėstūti, -tūju, -tavaū, peuemumo; 
Zatami pobijač. 2) aenemams; pa- 
plac. Kūdikis grebėstū, kol kalbėti 
pramėksta. 

Grėbėti, (-bėju), -bėjau, pa6ums (nc- 
000); grabič (krėtko). Šišną grė- 
bėk, pagrėbėk. v. grėbti. 

Grebėzdūti, -dūju, -davaū, zeamamo 
OWyNnoo (0 NEyKAMOMEMS UELOSWKIO); 
szukač po omacku (0 niezgrabjaszu). 

30 


466 


Girtas apiė duris si rankomis gre- 
bėzdūs. v. grebėzdas. 

Grėbėžis, -žia (w grebėžius, -žiaus), 

M. CKOMUKA, NOMpPAGSUGUGA UYJNCOŲ 
AUG UAB LANOI W 30ZGAUCHNAA NO- 
MepnnewuMs; 304013, saxAa05; bydlo 
zabrane za stratowanie laki lub 
zboča; grabiež, zastaw. Kad susi- 
grėbsta kits-kita gyvolus, vadinas 
grėbėžis. Einu grėbėžį išvadūti. v. 
grėbti. . 

Grebežiėti, -žiėju, -Žiėjau, 6pams 34- 
s00a; brač zastaw. Grebežiėti yra 
nugrėbti už skėlą. -2) nozuygams, 
xpacm+; porywač, krašč. v. gribi- 
šiuti, grėbti. 

Grebezūti, -zūju, -zavaū, senemame, 
KO6-KAKS we0pUMme; paplač, jako- 
tako mėwic. Mana vyras jau grebe- 
zūja vokiškai, t. y. kalba. v. garmi- 
zūti, gravezūti. 

Grėbikas, -ka, m.; -ke, -kės, f. 1pa- 
Genvuyuno, ua; grabiarz, -ka. v. 
grėbti. 

Grėbinti (= grėbinti ?), -nu, -nau, 6e- 
Amo UA4 Oasamo (KOMY- 4.) 1pA- 
Gumo (padaamu); kazač lub dawač 
(komu) grabic (grabiami). Grėbink 
(= grėbdink) šiėną. v. grėbti. 

Grėbis, -bia, m. czpeGanie, umo wpeGyma, 
wpe6na; grabienie, co grabią. Meh- 
kas grėbis šeūdiėn tėra, t. y. maža 
srėna tėra grėbti. v. grėbti, grėbe. 

Grėbladantis, -čia, m. 2pa6e10401 3y63; 
ząb u grabi. v. grėblys, dąntis (dan- 
tys, dantis). 

Grėblūkotis, -čia, m. 1paGm0604w4e; gra- 
bisko. v. grėblys, kėtas. 

- Grėblagalve, -vės, f. 1pačeninoi ape- 

Gema; glowa u grabi. Sėnis dėde 


Grėb — Grėd 


prikaiše pilną greblūgalvę dantą. 
v. grėblys, galva. 

Grėblūvinis, -nia, m. 1pačeisuo 3y63; 
ząb u grabi. v. grėblūdantis, vinis. 

Grėblys, grėbla, m. 1pa61u; grabie. 

Grėbiėti, -biėju, -brėjau, sa76am1eam4 
(wyocoe); zabierač (cudze r2eczy). 

Grėbstės, -sčių, f. cepe6xu; zgrabki. v. 
nūgrėbos. 

Grėbstinėti, -nėju, -nėjau, c1peGamo 
(noneuwovy); grabič (po trosze). V. 
grėbti. 

Grėbstyti, -stau, -sčiau, czpe6amo; 
grabič. Rugiėnas grėbstyk, v. grėbti. 

Grėbstūmas, -ma, m. mrecmo, Om60- 
OuMoe 0A2 C1pE0HOWO nAB03A; MiejSCe, 
dokąd zmiatają nawoz. — 

Grėbstūti, -tūju, -tavaū, cepe6amo (Ma- 
a0cms); grabič (malą ilošč). Kad 
mažai — grėbstū, kad daug — grė- 
bia. Atsikėlusi ligėne grėbstū jau 
ant di?vos mšigus. v. grėbstyti. 

Griėbti (ocew. greibti), -biū, -biaū, 
Z6AMaMo; CHUMAMo (MOA0NO)S NOJ- 
Gupams (cucamoe); chwytac; zbierač 
(mleko); podbierač (zžęte). Kam tu 
grišbi, kur ne prider. v. greibinėti, 
riūkti. 

Grėbti, -biu, -brau, 2pecmu (1paGaaMu), 
cipeGamo; grabič. Šišną grėbti. 2) 
6pamo cua010 (eewpecme. 06e3neue- 
nie), sazeamvieamo, APECIMOGBIBAMO 
(umo-u.); przemocą zabierač, aresz- 
towač (rzecz). Grėbti kiaūles nū 
Žaūka. Grėbti raištį nū vaglės. v. 
grėbti. 

Grėdai, -dų, m. pl. n0mo4204NbA ACepdu, 

| NOMO4OKS U33 aepOei; žerdzie pula- 
powe, strop 2 žerdzi. Kūtė retai 
andėti (=antdėti) grėdai. (griūdai), 


Grėdūi — Grėm 


ant kuriį šiaudai. v. griūdas, Iū- 
bos, pakrautis (pakriaūtis), riėkles, 
ūžtos. 

Grėdūti, -dūju, -davaū, wacmusamo 
nomoaoKa (U38 epJei); przykrywač 
stropem (2 žerdzi). Grėdus grėdūk, 
griūdis griūsk, žūbas Iubėk. v. grih- 
sti, Zubėti. 

Greibinėti, -nėju, -nėjau, zea4mamo 
(nonennoų); chwytač (po trosze). 
v. griebti. 

Greičius, -čiaus, m. m0ponwa, CKOpo 
pačomawiuiu venoenns; osoba bardzo 
skwapliwa, cztowiek prędko sprawia- 
jący się. Žmūgus tas greičius, kurs 
greitai dirb, rūšias. 

Greisti, -stū, -taū, cmauosumeca CxO- 
prwe, nposopume; stawač się pręd- 
saym, zwinniejssym. Greista jau 
vaikas, matai, kaip šonus išpėriau, 
pragreita, ne aptingsta. v. greitas. 

Greit, adv. cxopo; prędko. Atsigūlęs 
greit užmigaū. v. greitai. 

Greita, -tūs, f. cams; pošpiech. Grei- 
tos (=greitūs) dėrbas šiėną grėbti, 
rūgiūs piauti. 

Greitai, adv. cxopo; prędko. v. greitas. 

Greitas, -ta, ckopwž; predki. Merga 
smežčiui siuūsti greita, t. y. truūka 
ilgai. Greitai dirbau, nes sušilai 
priė darba. Ko greitėja bėgk. v. 
v. nūsaikūs, spėrus-spėrūs, žūgalas, 
bruzgūs, apšiurmūs, šankūs. 

Greitėti, (-tėju), -tėjau, Gomo chopow, 
moponumeca; byč predkim, spieszyč 
się. Jaū vaikas ne greitės. Kas če 
greitės. 

Greitūti, -tūju, -tavaū, moponumaca, 
CxOpO Oniamo Omo; Špieszyč się, 
prędko sprawiač sig. Žmėgus, kurs 


467 


ne greitūja, tas ne paslankūs, tas 
kėverza. v. stropūti. 

Greitvabalis, -la, m. 7004 nayka; 70- 
dzaj pająka (špiesznik). 

Griškas, -ka, m. 1pnas; grzech. Griš- 
kas žmūgaus ne paleis ne plaūktas 
(<nėplaktas, nėplakta). Gyvas griė- 
kas, t. y. ne čystas. Pijūkas norėja 
mane atveisti ant griška. Mžtomų 
griekų sėrgėtis. Atlyda jo špmau- 
das ir tava griškai. Griėkas nū Pūna 
Dišva, gėda nū sviėta—laūk pilti 
sūltį nū silkių. v. nūdėtas, klėude. 

Griekingas, -ga, mumi; grzeszny. 
Žmėgus griekingas, t. y. prisilėidęs 
griekį. v. griškas, klėudingas. 

Grekšėti, -kšiū, -kšėjau, zpycmmwmo; 
chruszczeč, sprawowač chvzęst. Dan- 
tyse grėkši grybas valgant. v. grik- 
šėti. 

Gremėzdai, -dų, m. pl. n0xcumxu, cma- 
paaR pyxAADo; rupiecie, stare sprzety. 
Anyta prigriaūzde (v. griauzdyti) 
gremėzdų pilną stūbą. 2) sing., ne- 
ykawociū uenoGNK3; mezgrabjasz. 

Gremezūti, -zūju, -zavaū, pas206apu- 
6amė, MO40Mo 63003; gawedzič, 
bzdurzyč. v. graveziti. 

Grėmšti (1), -ščiū, -ščiau, co6upamo 63 
xyvy (ca mpydoma); zbierač do kupy 
(2 trudnošcią :). Grėmšte sugrėmščiau 
pinigą, t. y. surinkaū į krūvą. v. 
grėmžti. — 

Grėmšti (2), -ždžiu, -ždžiau, cxpecmu 
(x0powuenKko), svickpeOUGa mo ; skro- 
bač; wyskrobywač. Aš grėmždžių 
iš-pat gala,-t. y. imū. Grėmždžiau, 
grėmždžiau, kol sugrėmždžiau dū- 
nos, t. y. vos-vos gavau. 2) n01py- 
camo (2); CmaaKUGadamo, CnUZaMa 


468 


(nopw60M3); pogrąžač (2); ztrącač, 
zpychač (porywczo). Aš tave grėm- 
šiu į vandenį. v. grėmžti, grimsti, 
gramzdinti, 

Gremžėnti, -ženū, -ženaū, n0c0cxpe- 
Gusamo, cockaGausamo; skrobač, ze- 
skrobywač. Sūrį gremžėn anyta, t. y. 
skūta. v. grėmžti. 

Grėmžti, -Žiū, -Žiau, Ccu4240 mepemo, 
cmupamo, CKpeCMU (10p0WenvxO); 
ocypumo; mocno trzeč, szorowač, 
skrobač; gderač. Grėmžia vežėčei 
(drabynos, gafdys) į tekinius, t. y. 
graėmdos. Tu grėmžiės, kad niėžą 
turi, t. y. kasals. v. grėmšti (2), 
trinti, barti, vaksyti. 

Grėndymas, -ma, m. moxa (68 tyMun); 
klepisko. Asta iš mėla mušta kžojimė, 
astė klojima bus grėndymas (y A. 
IO. «grėndimas» 4 «grižndimas»). v. 
asla. 

Greūžtelėti, -lėju, -lėjau, n00c60p1umo 
(vymoukų); pošwidrowač (troszeczkę). 
Grehžtelėk su granžtū. v. greūžti. 

Grėnsti, -džiū, -džiau, mepėmo (x70p0- 
WEKdKO NPUICUMAA), ckpeCMU; treč, 

szorowač (mocno), skrobač. Grėnsk 
raūką dūniną minkius dūną. Aš 
grėndžių kalvas ūslos su I6peta. 
Brėlis grėnde, kol nugrėnde sava 
piištą tarp akmenų. Kam tu grėndi 
nėsį. Piėmū grėnste pragrėnde skūrą 
su nagais ir tęn susimete ūtų čič- 
las kūžesis, kirbinas (= kirbine), 
virbždynas. 1. grandyti, galdyti, 
trinti, skūsti. 

Grežsti, -džiū, -džiai, 4ocmumo, na- 
cmuaumo (n048); brukowač, wykla- 
dač deskami. Aš grindimis greūsiu 
ūslą. v. griūsti. 


Gremž — Grė 


Grenžti, -žiū, -Žiai, ceepaums, Gypa- 
cumt; šwidrowač. Su granžtū grenžk 
skylę. 2) xpymumo, scuMamo (MO- 
xpoe Gvabe); krecič, wykrecač (bie- 
liznę). Greūžk gryžtę iš šiaudų ir 
kūlūs rišk. Skaibant drabūžį gren- 
žiū iš vandeūs. 3) n060pavusamae, 
6036paw4,am+; dasamo CdauU; zawra- 
cač, zwracač; dawač reszty. Grenžk 
ašviėnius, vežimą atgal, t. y. sūk, 
atsitk. Sėnis grenžte išgrenže pini- 
gus, t. y. Iškeite, džve smūlkius. v. 
granžyti, griūžti, sūkti. 

Grėsti, gresiū, grėsiai, omepauganu, 
6036y0 00 mb omepaupenie; odražač, 
wzbudzac wstrgt. Aš anį gresiū nū 
pypkes rūkyma, kol nugrėsiu. 2)refl., 
6030epusamca; wstrzymywac si. 
Brėlis nesigresia nū arieikos, t. y. 
nesibija gėrti, ne prisitur. v. gra- 
syti, gristi. 

Grėsti, gręstū, gretai, cmanosumaca 
padons; stawač obok. v. grūtas, grė- 
tintis. 

Gričšyti, -šiju, -šijau, 1pmwumo; grze- 
szyč. Vyras mylūdamas siva pačią 
retai gričšija su jūja. 

Griešuas, -nė, 1pRUMoIU; grzeszny. V. 
griekingas. 

Grėt, grett (= greta), padomz; obok. 
Anūdu gyvėn grėt viėns-aūtra. Tūdu 
namū stovi gretū, t. y. šalymais, 
gretūmais, gretymu, gretymais. Gali 
medžiūs krauti grėt tos ašiės. 0. pa- 
grečiū, palūmū, gretūmais. 

Greta, -tūs, f., v. grėtas, -ta, m. 

Grėtas,-tū, pa00M3 nazoOJ AU iUCcA, CMEJKC- 
uvū; adv. gretai, padoms; obok znaj- 
dujący się, preylegly; adv. gretai, 





Grčt — Griė 


obok. Grėtas kaimynas. Gretai bu- 
davėti trobą. v. gretymas, grėt. 

Grėtas, -ta, m. u greta, -tos, f., naz0- 
LcOenie pADOMB, CMCJMCNOCMO ; znajdo- 
wanie się obok, przyleglošč. Mūdu 
gretė einava. Marti gretė gyvėn, 
t. y. gretymais. Grėtink kareivius 
į grėtą. 

Griėti, griėjū (9cem. grejū), griėjaū, 
CHUMAMO (CMEMANY C6 MO40KA, NNKY); 
aosumo (nouynayū); „zbierac (šmie- 
tanę, pianę); odbievac (calusa). Vai- 
kinas griėja būčinį ir su Šaukštu 
smetūną nū pūda piėna. 2) 164- 
mamos, sazeamusams; lapač, zagar- 
niač. Griėjū su tiūklu žuvis vande- 
nyje. Aš griėjū visas bobas šiėna 
grėbti. Su blakštū (pagalu) griėjaū 
anūdu. Iš padują griėjū visūs iš tro- 
bės Taūkan, t. y. varau. Griėk anydvi 
(=aniėdvi) šaliūi nū savęs. 3) ummu 
sokpyta; išc naokolo. Gričte apgriė- 
jaū į skridinį didį šmėtą jiėškėdamas 
gyvolų. v. graistyti, grajėti, griebti, 
skryti (skriėti), 

Gretymas, -ma (u grėtimas, -m4), pA- 
00M3 naxzoOdAUUCA, CMEJKCKNBNMŪU; Znaj- 
dujący się obok, przylegty. Dižvos 
mūsų gretymos, t. y. ne tolimos. 
Kits būva gretymu manęs. v. priūž- 
nas, šalymas, grėtas. 

Griėtinė, -nės, f. causku; šmietanka. 
Marti griėtinės dūve valgyti. Gričk 
griėtinę nū piėna. 9. gričti, 

Grėtinti, -nu, -nau, cmasumo pAdIMI; 
stawic obok. Grėtink pūdus į grėtą. 
2) refl., cmanosumoca padoMa, npu- 
cocnocusamoca; slawač obok, pod- 
chodzic. Mama vyras grūtinas priė 
mergos. Ans priė sava pačios nesi- 


469 


grėtina, t. y. nesiteikia, ne eina. 
Nesigrėtinu aš su jūmi, su jėja. v. 
grėt. 

Gretūmais (4 gretomais, grėčium, gre- 
čiumais), adv. padoma, nodan; obok. 
Vaikis gretūmais sėdi. Namai jūjų 
gretūmais stovi, t. y. gretė. v. grėt. 

Grevėlda, -dos, c., v. gravėlda. Žmė- 
gus, kurs save ne susivalda, tas gre- 
vėlda, 

Grėvelis, -la, m.; -le, -lės, f. (w grėva, 
-vOS, C.), 4eEpAZA, samapawKa; Nie- 
chluj, brudas. Kas sublūręs, tas grė- 
velis. v. gridva. 

Grevezūti, -zūju, -zavaū, uwmamo 
na0t0, Koe-KaKa; Czytac žie, jako 
tako. Mergica jai grevezū, t. y. 
skaita jebi-kaip. v. gravezūti. 

Griėžinys, griėžinia u griėžinia, m. 4py2- 
Ai, NPASUADKVIU OMpIW30K3 (Lambda, 
pronu, um. N.); okragly okrawek 

- (chleba, rzepy, i t. p.). v. gryžinys. 

Griėžti, -Žiu, -žiau (I), xpuvaino (0 Jep- 
kau); krzyczeč Jak dziergacz. Gryžė 
griežia ruglūse, pievose. 2) wpamo 
(na CkpunKn); grač (na skrzypcach). 
Ant smuika griežia piėmū, t. y. 
grajija. 3) ckpeocemamo (3ybamu); 
zgrzytač (zębami). Aš sava iltį griė- 
žiu ant tavęs, t. y. pykstu. 

Griėžti, -žiu, -žiau (II), 06pm3veamo 
(KpynOM3), napeavusamo (ymopoi); 
obrzynač (naokolo), robič (watory). 
Griėžk, kol išgriėši vūtį. Griėžk 
lčtėžius (Žapūs) burokų, sėtinių, 
mūrkų, dėdams į rūtį (dūbę). Gul- 
sčia mčdžia viršūnę griėžk. Stotka 
graižtvos nupūva, reik griežti su 
griėžtuvū dėl dūgna vičdrų, t. y. 
dėl įlėidima dūgna kūbilui. 2) ref2., 


470 


6PRSUGAMCA; Wrzynadč się, Wdrą- 
žač się. Pūvaža į pufvą griėžte įsi- 
griėže. v. graižyti, briėžti (= brėžti, 
briėžti), gryžtas. 

Griėžtūvas, -va, m. ymopuuks; wątor- 
nik. Su griėžtūvu pagriėžk grėižtvas 
vičdrui, Griėžtūvas dūgnui kūbila 
įgriėžti, v. griežti (II). 

Grybas, -ba, m. 1pu63; grzyb. v. grybe. 

Grybšūuti, -bauju (bdunu), -bavaū, c0- 
Gupamo pub; zbierač grzyby. 

Grybe, -bės, f. 1pu6s; grzyb. Baravy- 
kas gėra grybo. v. abredėlis, baltike, 
baravykas, gaidėlis, jautakis, kaza- 
lėkas, kelmūtis, kūzbezdis, mūs- 
miris, 6žgrybis, pakafkle, pakastė, 
pilke, raudėngrybis, rūdmėse (rud- 
mėsė), sūdikas (sūdikis?), šilgrybis, 
ūmėde (ūmėdė, umėdė), vilkpaūtis, 
želvė. 

Gribešiėti, -šiėju, -Šiojau, 46amamo 
maikoma, nozuvamo; chwylač skry- 
cie, šciągač. v. kručėuti, griėbti, 
gribišiėti. 

Grybynas, -na, M. Mecmo, 106 MMO 
1pu6068; miejsce, gdzie jest dužo 
grzybėw. Grybynas, kur grybės 4ug. 

Grybinėti, -nėju, -nėjau, ucxamo 1pU- 
6062; szukač grzybėw. v. grybauti. 

Gribišiuti, -s4uju (šiunu), -savau, 00- 
mpovwoamoca, ouynoieamo; dotykač 
się, macač. Jaumėmsiėms pirmą 
nūktį ne išpil gribišduti, t. y. grai- 
bytis. 

Gribišokas, -ka, m.; -ke, -kės, f. 60- 
puuka; rzezimieszek. 

Gribišiėti, -šioju, -šiojau, 60p0004m4 
(ucno0o80a0); krašė (powoli). Ne- 
dora slūgine, kuri gribišio, t. y. 


Griė — Gryd 


vag. v. kručėuti, grabažiūti, grei- 
binėti. 

Gribišius, -Šiaus, m. 60puWwKka; 12e24- 
mieszek. Kurs Ima be pavėlijima, 
"tas gribišius. v. krūčas. 

Grybmalis, -la, m.; -le, -lės, f. mepaza ; 
niechluj. Kurs apsilėidžia kaltūnais, 
prastai by-kaip apsišmaukštin, apsi- 
kufmu!, apsidūra, tas grybmalis, — 

Gribščiėti, -ščiėju, -Ščiėjau, nozuuygėmo 
(no opemenaMa); šciągač (0d czasų do 
czasu). Ubagas niškniekius gribščiė, 
t. y. vag. 

Gribšnis, -nia, m. npuzeama, npuz6A- 
mvGanie; porywanie, schwylanie. 
Vaikas viėnu gribšniu sūgriėbę vi- 
sūs riėšutus, pupas. 

Gribšt (4 grybšt), 1101. vacm., evipaoc. 
Gucmpomy zeamania; partyk, wyraž. 
prędkošė chwytania. Gribšt už nė- 
siės, už paūdres praeidamas. 

Gribšterėti (w grybštelėti), -šteru (šte- 
riu), -šterėjau, 340mme, Cczeamumo; 
zagabnąč, schwycič. Jė su kužka (ku- 
lipka) gribšterės, tai užmūš. Mefgą 
gribšterėk, tū kvikčiė. v. gribšt. 

Gribušėuti, -šėuju (šiunu), -šavaū, 34- 
HUMAMoCA 607086CM60MB; ZAJMOWAČ 
się ztodziejstuwvem. v. gribščiėti, gri- 
bišduti, 

Gridyti, -diju, -dijau, z09umo, cmpau- 
cmeosamo; chodziė, wędrowač. Vis 
gridyk par diėną, t. y. eik, ir nika 
ne pelniaū. Gridyti fra eiti ant ilga 
čėsa tolaū į ūtlaidas (štpuskus). v. 
eiti. — 

Grydyti, -daū, -džiaū (grysti, -džiu w 
grydyti, -dau,?), ymocumo, ydanamo; 
wynosič, usuwač. Marti grydyte iš- 
gryde visūs daiktus iš namą, t. y. 


Grig — Grin 


išneše. 2) refl., Gopomeca, maamaca; 
walczyc, mocowad się. Artojis su jėu- 
čiu, ne mėkančiu rti, grydos, t. y. 
žūdos. Jiėdu grydos tarp savęs. — 

Grigti, -gstū (= gringū), -gaū, pascnu- 
sameca, pa3dpacveamtCA; r02praszač 
się, rozrzucač się. Šiukštai grigte 
sugrigę, t. y. pagrigai, pamesti pa- 
kiumū. v. krigti (krikti, krinkū, 
krikaū), grikti. 

Grigūžas, -ža, m.; -že, -žės, f. x0pom- 
xonoiū; krėtkonogi. Zansinas gri- 
gūžas, o antys, žaūsys grigūžės. v. 
Zūtužis. — 

Grikainis, -ne, 1peunesotū; gryczany. 
Grikainis pyrūgas. v. grikas. 

Grikas, -ka, m. 1peva, 1peuuza; gryka. 
Grikai yra gėras jūvas. 

Grikiėna, -nės, f. 1pevauwye; pole zpod 
gryki, v. grikas. 

Grikšėti, -šiū, -šėjau, t1pycmnmo; 
chruszczeč. Par čiūrnį s4narei grikši 
nū velėjimo drūpanų. v. grekšėti, 

Grikšterėti, -ru (w -riu), -rėjau, 7pycm- 
wuymo; chrzęstnąč. Grikšterėja ranka, 
kad sąnaris į šėną pašėka, k4ulas 
pro kits-kitą prasiskyre. Kėja par 
narį grikšterėja. v. grūkšterėti. 

Grikti, grinkū, grikaū, cmauosumeca 
NeJ0GpONOMNOIMA, MEpAMo 0ZO0MY, 
aanyckameca; stawač się niežyczli- 
wym, traciė ocholę, opuszczač się. 
Aš grinkū, t. y. paujamūju tinginiu 
tampū, atsirandū, ir tu atgrikai. v. 
atgrikti, krigti (krikti), grigti. 

Grimba, -bos, c. ceoeKopucmuvū, 6e3- 
acaaCMNU venoemKs; Žakomy, nie- 
litošciwmy czlowiek. Žmogus, kurs ne 
myl kitūs, vadinas grimba. v. at- 
žūlas, vilkbūdis. — 


471 


Grimūsti, grimstū, grimzdai, »01py- 
KAMoCA, UMMU KO ŪKY, MOKYMO; 
grząznąč, išč na dno, tonąč. Vande- 
nyje grimsta, purvynūse klimpsta. 
Liūtas į vandenį grimūsta, t. y. lėi- 
džiasi į dūgną. v. gramzdinti, gra- 
mėti, kliūpti. 

Grynas u (ex.) grynas, -nė, vucmeė, 
6e33 npummcu; czysty, bez przy- 
mieszki. Dūna grynė, t. y. čystų 
rugiį. Gryna žėme bruūgsa, t, y. 
plikė stovi, javai prapūle. Grynai 
(adv.) nurinkai visas varpas nū 
difvos. Kas gryniaū (adv.), tas ma- 
žiai vėlga. 2) Gednocė, wai; bie- 
dny, goly. v. gūdinas, grynybe, gry- 
nūmas. 

Griūčia u grinyčia, -čios, f. u36a, zama, 
vepuii  noneus; Chata, chalupa, 
czarny koniec. Tamė rūme yra sa- 
klyčia ir griūčia. v. troba. 

Grinčpečis, -čia, m. pyccxaa neuo; piec 
piekarniany. Grinčpečis fra pėčius 
griūčios. 

Griūdas, -da, m. n0m040K3 U33 CepDeU 
(03 1amey); strop 2 žerdzi (w chle- 
wie). v. grėdas. 

Grindinys, griūdinia, m. m0Mocma, ua- 
cmuaka; powala, pomost. Mavą 
(= mūiva, monxoe Mecmo) išgriūsta 
vadinas grindinys. v. griūsti. 

Griūdinti, -nu, -nau, 6e40m6 nACMU- 
aamo (n043, Mocma); kazač wkladač 
podlogę, mošciė. Griūdink (= grį- 
zdink) tiltą, t. y. liėpk, kad išgriūs- 
tum. v. griūsti, 

Griūdis, -diės, f. n040642 Oocxa, pl. 
non (u33 00c0x3); deska poddogowa, 
pl. podtoga (z desek). Grindis griūsk 


472 


ir mazgėk, Iūbas Iubėk, grėdus 
grėdūk. v. griūsti. 

Grindyti (= grėndyti), -dau, -džiau (y 
A. IO. cgrindyti, -daū»), nacmunxamo 
(noa3, Mocma); wkladač podlogę, mo- 
šcič (most). Aš grindau ūslą su grin- 
dimis. 2) refl., noKpuusamoca (meep- 
000 x0p00); pokrywač się (twardą 
kovą). Vandi grindyte apsigrinde 
ledū. v. griūsti, grėndymas. 

Grynėti, (-nėju), -nėjau, Gedunms; ubo- 
žeč. Kas pasiplūškins, tas grynės. v. 
grynas. 

Grynybe, -bės, f. Gedwocmo, nuyema; 
ubostwo, nędza. 

Grynitelys (w gryniūtelis, grynintėlis), 
-lė, wucmenbKiU, CO8CNMZ uucmbtū; 
czyšciuchny. Gryniteliuse dūna pas 
tą ūkininką. v. grynas. 

Grynyti, -niju, -nijau (4 gryninti), ovu- 
wamv, OOKAICAMo, AUWIaMo, UCMO- 
wamo; oczyszczač, ogolacač, pozba- 
wiač, wycienczač. Gryniju tėukus nū 
mėsos. Brėlis grynija Jaukūs, difvą 
ne dėdamas mėšla, mėžinia. 2) refl., 
suwamoca; pozbawiač się. Grynijaus, 
kol nusigrynijau, t. y. niėka nebte- 
kaū, nebturiū. v. grynas. 

Griūstas, -ta, m. 6pesewuxo (63 NOMO- 
cm, 63 NACMUAKO MocMmu); brewno 
(w pomošcie, w mošcie). Kėlis par 
pėlkę storais griūstais griūstas, iš- 
grinstas (=išgrinstas). 2) pl., n0m0- 
40K8 U33 0cepOei; pl., strop z žerdzi. 
Ant tvartų, ant griūstų šiaudai. 

Griūsti, grindžiū, grindaū (4 grin- 
džiai), nacmuxamo (NOA3, NOMOCIN3, 
mocma); klašč (podlogę), mošcič. Aš 
grindaū ant astos grindis. Ne grin- 
sta aslė, t. y. nėr padlūgos. Su 


Grind — Grinž 


grindimis griūsk ūstą. 2) 7efl., no- 
xpvusamuca (Ma n0d06ie MOCIMa); p0- 
krywač się (niby mostem). Grinste 
susigriida Nėmūnas, tai ledū eina 
žmėnys (4 žmėnės). Jau lėdas grin- 
džiasi ant vandeis. v. griūdinti, 
grindyti. 

Grynšalas (= grynšala, grinčalė), -Za, 
m. Moposs Gess cuwy; Mmroz bez 
šniegu. Kad ne užsnigus šanta, bus 
grynšalai; kad bus grynšalas, lėisk 
avis ant želmenį. v. pliūkšalas, gry- 
nas, šalti; grūdšalas. 

(Grynšalūs, -li); adv. grynšalei (=gryn- 
šatai, grinčalai), samepawiū 6e32 
cumy; zamarzdy bez šniegu. Gryn- 
šalei užšūlus ant pūrį (kviėčių) 
ūžveža mėšlą. 

Grynūmas, -ma, M. xauecmGo, Om3 
npiaa. (jakošė, od przym.) grynas. 
Baisūs jo grynūmas, t. y. plikūmas, 
biednūmas. v. grynybe. 

Grynius (w grinius, ?), -niaus, m.; -ne, 
-nės, f. 101ax3, Oduaka; golysz, bie- 
dak. Tu, gryniau, ar tu žeftų ne 
nori? Kampiniūkas yra grynius, t. y. 
bičdnas. 

Grinžailėti, -1ėju, -16jau, z09umo myda 
4 00pamNOo, UACMO 603EPAUYAMACA; 
išč i znowu wracač, często powracač. 

Grinžinėti, -nėju, -nėjau, v. grinžailėti. 

Grinžėratas, -ta (= gryžėrats, gryža u 
grėiža rats, gryžula u grižula r3- 
tai, grižratis, gryžūla ratai, gryžala 
ratai, grūžula ratas), m. 604044 
Medenduua; wielka niedžwiedzica. 
Kčturros žvaigždės su dišlumi vadi- 
nasi grinžoratas. v. siėtynas. 

Grinžtė, -tės (=wew. gryžte, 6.-aum. 
gryžte u gryžtė, acc. gryžtę; gryž- 


Griū — Gry 473 


čia, gen. gryžčios), f. ceasxd  Abny 
(oms 20 00 30 10pcmeū); wiązka 
Inu (od 20 do 30 garšci). Marti 
vaikiai grinžtę linį dave pančiams. 
v. gryžulė, grinžtis. 

Grinžti, grinštū, grinžaū, 6036pa- 
wamica; wracač (się). Jagū kas tūve 
skaudins (= skaūdįs), tai grinžk pas 
mane. Pabėga bėrnas pabėgtinai, 
ne grinžtinai. Nėr kada čelavėtis, 
šnekėtis, tū grinštū, 

Grinžtis (= gryžtis), -tiės, f. coasxa; 
przewiąsto. Sprūgila grinžtis, kur 
galvė pririšta. Su grinžtimis su- 
vefžk pėdpuses. (Su) ginžtimi su- 
rišk būnžę (būnže =būže) su kėl- 
tuve sprūgila. v. jūngas, ryšys, pa- 
saitas. 

Grinžžole, -lės, f. nodcoxneunuKa; s10- 
necznik, V. Saulėgranžas, saulažole. 

Gristi, grinsū w grįstū, grisaū, cmawo- 
GUMICA NPOMUGNGIMI, OINMAAKUGANO- 
WuMa, Apindainvca; obrzydzač, mier- 
znąč, stawač się przykrym, odraža- 
jącym. Griste dagrisa būti tenai, 
t. y. apkyrėja. Kėjos ašviėnia griste 
atgrisa nū saūsa kiėta kėla. Griūs 
jau mana širdis nd to valgia. Aš 
grįstū, t. y. nebnėriu, pabūgsta šir- 
dis mana, v. atgristi, grasinti, gra- 
sūs, kirti, bosti. 

Gryti, v. griėti. 

Grivetka, -kos, f. nonepeunoiū uypGans 
(y c024); poprzecznik (u radla). Ži- 
grės grivelka su trimis skylėmis, 
par kūrias jiėnų galai eina. v. sker- 
sinis, 

Grivena, -nos, f. 2puena, 1pUoeNNUKS; 
pieniądz srebrny wartošci dziesieciu 
kopiejek. 


HDmzoBnus, JuronCKO-PyCCKO-NOAL-Ckiū CAOBAPL, 


Grivenka, -kos, f. nyxa ckpymuus (na 


num, sepeek); pek splotėw (na 
nitce, powrozie). Kad daug garūnk- 
ščių susisūka, bus grivenka tūlkos, 
mila, vižvės. 


Grivenkūtis, -kūjūs, -kavaūs, cxpyvu- 


cama, CnymwueamocA; skręcač się 
w sploty, pląlač się. v. grivenka, 
garankščiūtis. 


Grižas, -ža, m. zpycmnnie, Ckpunmnie 


(63 cycmasaz2); chrzęst, skrzypienie 
(stawėw rąk). Nū smarkaūs rovima, 
mynima linų grižas įsimeta į nūrą 
ir girgžd naras su sėpulu. Grižas 
girgždiija par sąnarį rafikos (čiūrnį). 
Įpūle grižas. 2) pma6 63 ouoomm 
(04040 nynka); bol wewnetrzny (oko- 
2o pepka). Kūdikia grižas grūužia 
ir gūrgžd viduriūse jūjo. v. nikstas. 


Grižažole, -lės, f. prsyza (camelinum); 


Judra. Grižūžole gyda, kad grižas 
piduna. 


Gryžė (6.-2aum. griėžė), -žės, f. depkaus 


(rallus crea); dziergacz. Gryžė raini 
su Mgu snapū griėžia rugiūse «čir- 
čir», Mefgos kaip gryžes užsigėbu- 
sios pasikreipdamos vėizdi į mane 
iš pakerės. v, griežti (I), purplys, 
. kurklys. 


Gryžins s, gryžinia (ocen J), m., V. grIė- 


žinys. Dūnos gryžinį atrišk. Sėtinra, 
rėpės, mėrka, buroka gryžinys at- 
griežtas. v. griežti (II), apysukinis. 


Gryžtai (u griėžtai), adv. piuumenono; 


stanowczo. Sūnis gryžtai pasūke, kad 
ateis, 


Gryžtas (w griežtas), -ta, pisuaimesu- 


ubtū; stanowezy. Tai gryžtas žūdis. 
v. griežti (II), gryžtinas. 
30* 


474 


Gryžterėti, -riu, -Tėjau, ceutuymo (M0- 
1y, naseus), ceuzuymuca; zwichngč 
(mogę, palec), zwichnąd się. Kad pit- 
štas iš nūra gryžtereja, bus nikstas. 
v. grižas, griežti (II). 

Grižti, grįštū, grižaū, nomo6ume, 8410- 
Gumeca; pokochač, zakochač się. 
Grižte sugriža jūdu. v. milti, — 

Gryžtinai (4 griėžtinai), adv. poeno 

"cmonsko; akurat tyle. Gryžtinai te- 
dave šiėna, t. y. ūtsvėre (6M. «at- 
svėre») ni daugiaū, ni mažiai. 

Gryžtinas (w griėžtinas), -nė, axxypam- 
uv, mounui; akuratny, dokladny. 
v. gryžtas, griėžti (II). 

Grižtis, -žūs, -žaūs, (ydauno) Gbina- 
damo na 0040, UMNMo 3naveNie; 
(pomyšlnie) nadarzač się, mieč zna- 
czenie lub wartošė. Didėsne prova 
grižas, kad sodybą braūgei apčič- 
nija. — 

Gryžtu-graižtu, adv. p08n0, 63 06pM33; 
vdwno, bez ostaiku. Gryžtu-gršižtu 
lyg su šeimyna tik te-užteūka piėna. 
Gryžtu-grūižtu, t. y. lygiį-lygei ant 
mėkesnių dave man pinigą, niška ne 
lika. Gryžtu-graižtu, t. y. ni liks ni 
trūks, led su galais susieina, v. ly- 
gus (lygių-lygei). 

Gryžulė, -lės (y A. IO. cgrižūle, -lės»), 
f. ceasxa MMy 63 OecaMw 10pCMmeU; 
wigzka Inu wielkošci 10 garšci, Sū- 
suktą grižūlę (= gryžulę) linį dave 
kalėdų. v. grinžtė, 

Gryžiti, -ztiju, -Žavaū, eepmnmo, K0- 
svupamo; wiercid, dlubač. Pifštą, įki- 
sęs į skylę ausiės ne gryžūk, v,. 
griežti (II). 

Grėbas, -ba, m. suka; kiszka. Jagū 
šaūksi iš grėbų gala, ir vėdys t4u. 


Gryž — Grėb 


Grėbus išlėidyk, kad čysti būtum. 
2) pl., onympenuocmu; wnetrznošci. 
Dvarė plūke jįjį, kol grėbai pasi- 
rėde. Žėrnos, kčpenos, širdis, biūž- 
nis, plaūčei yra vis grėbai arba vi- 
durei. c. dugnėlus, žarna, skįstgro- 
bis. 

Grobėklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. 60- 
puusa; rzezimieszek. v. grobti, krū- 
čas, vagis. 

Grėbintis, -nūs, -naus, z6eamamtca, 
npunumamica; chwytač sie, imač sig. 
Grėbinkis melūti, kad sugrėbtum. 
Duktė grėbinas, t. y. paklūn į tėkius 
nagūs, kad mūša. — 

Grėbis, -bia, m. do6uwa; zdobycz, Tup. 
Grobis fra daug-gavimas. Gausi 
grobį, t. y. gausi daūg ko pas tą 
asabą. v. grėbti. 

Grobstėklis, -kla, m.; -kle, -klės, f., 
v. grobėklis. Grobstėklis pagrobste, 
kad ne suėsti gal (= nė suėsti gal, 
nė suėsti ne gal). v. grėbstyti. 

Grobstinėtis, -nėjūs, -nėjaus, wgynamo 
sokpyts CeGa; macač okolo siebie. 
Ligėnis grobstinėjas apliš (= aplei, 
aplė) save. v. grobti. 

Grobstyti, -stau, -sčiau, 70a3mamo (ua- 
CMO, NO GDEMENAMI), NOZUULAMO; 
chwytač (często, czasami), šciągač. 
Saviškei grėbsta nū kits-kita sū- 
rius, t. y. gėuda. v. griėbti, grėbti, 
grobti. 

Grėobti, -biu, -biau, zeamame, 3a764- 
mvucamo, nozuUujamo; Chwytač, za- 
chwytač, šciągač. Šaltis grobia širdį, 
t. y. šanla. Grobėklis grobia jebikį 
ir greitai bėga. 2) refl., n0o36019m0 
ce0A Cacamumo; NOUMAMUCA, NOU- 
Mamo Ce6A (ua veMB-nuUGYdO), cno- 


Grėm — Grož 


475 


azeamueamwa; dawač się schwycič; | Griovėklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. 


zlapač się, lapač siebie (na czym), 
spostrzegač się. Taip grėbte įsigrė- 
biau, t. y. apsigaudinau, trotą turid. 
Aš grėbiūs, t. y. pasijuntū, jog ne 
gerai daraū, susizgrimbū. v. grėbti, 
gričbti, žaptūtis. 

Grėomata, -tos, f. nucomo; list, pismo. 
v. piėšalas, raštas, Idiškas, laiškėlis. 

Gromėnti, -nū, -naū, MedienNo 2Ce- 
gam+; žuč powoli. Kūdikis nukei- 
pėlis, sudžiūvėlis gromėn, t. y. iš- 
leūgva vėlga. v. gromulti. 

Gromulys, gromula, m. 64444; žwacz- 
ka. v. štrauja. 

Gromulti, -Iu, -Tau, 2ce60m0 (oauky); 
žuc (žwaczkę). Galvijėi sugūlę grė- 
mul. 

Gromulūtas (y A. IO. «grėmulūtas»), 
-ta, nepucmvū (063 o6aaxKaz3), n0- 
KpUMNU NepuCmvMų ObAaKAMU (0 
we0n); pierzasty (0 chanurach), okry- 
ty pierzestemi chmurami (0 niebie). 
Ne iš daikta debesYs, alė gromu- 
liūtas dangūs, t. y. debesys prasi- 
sk4ide. Dangūs gromulūtas būlbėms 
sėti gčras. v. debesūtas, vobūlūtas. 

Griūsti, griozdžiū, griozdžiai, nepe- 
MmpazuUGūMo, Wapumo; przetrząsač, 
szperač. Griozdžiaū, griozdžiau vi- 
suf, o niekur neradai peila. v. jiėš- 
kėti. 

Grūtos, -tų, f. pl. pewemxa; kraty. 

Griūva, -vūs, f. 066222, 06pwez; urwisko. 
Kur pati griūva, če staūkius, t. y. 
kur griūn, ten sleūk. v. griūti. 

Griėva, -vOS, C. NeyKawJKiU VEAOGK3; 
niezgrabjasz. Žmogus, kurs eidamas 
griūva, tas vadinas griėva. v, griūti, 
gravėlda. 


PYG, NEOMECANNNU ULAOGT0K3, MC- 
enoca; grubjanin, nieokrzesany czlo- 
wiek, prostak. Griovėklis, kas traf- 
kei ir greit kalb, smafkei Iūksta, 
be ūvogos. Griovėkle gra ne pri- 
lipšni asėba. 9. griova, grišumedis. 

Griovinėti, -nėju, -nėjau, paspywamo 
ucnodeoa0; obalač Jedno po drugim. 
Griovinėti fra grišuti išleūgva. 

Griovis 4 griovys, -vVIa, M. 7063; r0W. 
Ulyčio griūvis užgriūvęs. v. grūbe, 
griūti, pafkasas. 

Griovkasis (w grioviakasys), -sia, m.; 
-se, -Sės, f. D060x0n23, KONAMUWUKI; 
kopacz rowėw. Kurs kūsa griūvius, 
tas griūvkasis. 

Grozdas (u griūzdas), -da, m. (06. plūr.) 
cmapaa pyzaado; stare, niezdatne 
do niczego sprzęty. Smūlkmės daiktų 
vadinas grūzdai. v. krustulei, b4l- 
das. 

Grūzdinti (w griūzdinti), -nu, -nau, ne- 
pecmasaamo, NEPEKOCUMS C3 00HO1O 
MNCMa Ma OpyWė (C0 CmyKOoM3); 
przekladač, przenosič ž miejsca na 
miejsce (2 loskotem). Stakles grū- 
zdink į vidų griūčios, t. y. nėšk. 

Groždutis, -žėujūs, -žavaūs, yxpa- 
wamca, napadcamuca; upiekszač się, 
stroič się. Priėš kį tu grožūujiės, 
t. y. gražū (= gražiū) rėdais. 

Grožybe, -bės, f. xpacoma; pieknošė. 
v. gražybe. 

Grėožinti, -nu, -nau, yxpawuamo, MG- 
pacamo; upiekszač, ozdabiač. Gro- 
žinti fra rėdyti gražel. v. gražinti, 
dabinti, pūšti. 

Grožytas (w grūžytas), -ta, y30p0vuotii, 
YMKANNbIU  NPAGUAKOIMU,  20MOK- 


476 


WbMU pa3600AMU; «przeplatany g0- 
vyną, czerwonemi ničmi». Audimas 
grožytas; grožytai (=grąžytas; grą- 
žytai) 4usti su žičkomis žiūrstą, 
rankoves, galą priėgalvia. 0. gran- 
žyti (y30puamo mKamo). 

Grūbas (w grūblas, grūblė), ba, m. 
xouKa, Gywopoxa; kepka, drobna wy- 
nioslošė (na powierzchni ziemi). Ši- 
los žėme priė kalniūkų, kur viėni 
grūbai, t. y. kūpstai, kėsai (= kęsai). 
v. kėsas (kėsas), kūpstas, kimzras, 
krumslys, gruiūstas. 

Grūbe, -bes, f. ama; jama. Pidžius 
Zaika mėlį grūbėje. 

Grubėnti, -nū, -naū, mxamo CO Cmy- 


*0M3 (10 samepauei 1pa3u); jechač 


 turkotem (po grudzie). 

Grubijūnas, -na, m. +pyGiaus, neonoKa; 
grubjan, prostak. 

Grubijėniškai, adv. 1py60, a2an06amo; 
po grubijansku, niepigknie, Jis gru- 
bijoniškai kalba. 

Grūbinti, -nu, -nau, Ja6amo Okovenmmo; 
dawač zdretwieč. Ne grūbink pirštų 
ant šalčia, kad ne sugrūbtum, ne 
sukembtum. +. grūbti, stipinti, 
kembti. į 

Grublūs, -š, ueposnwū, uenadkii (0 
meepdoi nosepznocmu); nierdwny, 
niegladki, chropowaty (0 twardej p0- 
wierzchni). Grublū eiti par grūdą 
(= gridą). Grublū važiūtį, kad plik- 
šalas, 

Grūbti, grumbū, grubaū, xovennmo (0 
2 ytaz3); dretwieč (0 rekach). Tava 
piištai nū šalčia sugrūba, ir mana 
jau grumb, t. y. kemb. v. stirti, 
stingti, 


Grūb — Grūd 


Grubūs, -bi, oxovennaui; zdreiwialy. 
Pirštai grūbūs nū šalčia, t. y. žiū- 
brūs. v. grūbti. 

Grūcia, -c108, f. auwaa Kpyna; krupy 
Jęczmienne. Grūsk, grūsk grūcią. 
Anūdu pasikarčiūdamu grūdžia grū- 
cią (su grūdeklū) iš mičžių. 

Grūčkas, -ka, m. 6vicxoGiennaa Mena- 
ua kuuka; kiszka cielęca wyskro- 
bana. Veišia grėbas išskrėstas, gru- 
dūs, vadinas grūčkas. v. grėbas. 

Gručiūti, -čiūju, -čiavaū, v. grutrūti. 

Grūdas, -da, m. sepx0; ziarno. Grūdas: 
žirnis, miėžis (miėžys), rugys, pū- 
ras, kviėtys. 

Grudėuti, -d4uju, -davai (grūdauti, ?), 
10pe6amo, AaLOGAM6CA; užalač się, 
narzekač. Aniė grudaun ir mės pasi- 
grud4udami gyvėnsma če. v. grū- 
doti, grūdulti, dejūti, ūdurauti. 

Grūdėklis, -kla, m. mosKaus, necms; 
tluczek, stępor. Su grūdėklu grūsk 
kanaprūs, mičžius grūstūvyje. v. 
grūsti, muščklis, 

Grūdėti, -dėju, -dėjau, pacmu 63 36740; 
7086 w ziarno, Sįmet grūdėję (sc. 
grūdėti) grikai, t. y. viėnas stėm- 
bas tur daūg grūdį. 

Grūdija, -dijos, f. sepw0 (co6up.), ymo- 
soma; ziarno (2bior.), omlėt. Rugių 
ant šiaudijos daūg, ant grūdijos 
maž šįmet. v. grūdas. 

Grūdingas, -ga, 6oamoi sepKOMI, YMO- 
„aomnviū; obfty w ziarno. Grūdingos 
avižos šįmet. v. grūdas. 

Grūdinis u grūdinis, -ne, 3 sepuamu, 
COoCmoAUWjiU U35 3epeMB; 2 Ziarnem, 
zložony 2 ziarn. Kanapės grūdinės, 
ne pleskinės. v. grūdas, 

Grūdinti, -nu, -nau, pacmpovueamo (00 


Grūd — Grūk 


ca633); rozrzewniač. Kam mana širdį 
grūdini, t. y. ant vefksma varai, pik- 
tai kalbėdamas. v. grudūs. 

Grūdinti («4 grūdinti), -nu, -nau, 0a- 
6amb 06MOAAKUGAMmo, OGUGAMO, ONU- 
wamo; dawač otlukač, obijač, 0b- 
Zupiač, oczyszczač. Grūdus grūdink 
(= grūzdink, pass.-caus. omz grūsti), 
virsva grūcią. 2) 7g/1., saxaausamca, 
ykpeniamuca; hartowač się, wzmac- 
niad się. Kūnas grūdinas prasiorū- 
damas. v. grūsti (2), grūsti, grūdyti, 
grūzdinti. — 

Grūdyti, -dau, -džiau, saxa2usamo; har- 
towač. Grūdyti dažytas gijas į vėr- 
dantį š4rmą su druska ant trumpa 
čėsa, kad ne biūktum. Užūlusį, 
pribūkusį kifvį pašarpūvęs grūdau 
kšlvė. Kalvis grūde peilį, kad bū- 
tum ne minkštas. v. grūsti (1), grū- 
zdinti, 

Grūdoti, -dau, -dojau, Ooimo pacmpo- 
eany; byč rozrzewnionym. Kadi su- 
grūdusi mana širdis, aš grūdau. v. 
grūsti, grūdinti, graudinti. 

Grūdulti w grūdurti, -Iu (ru), -Iau 
(rau), pacmpowuoamua; rozczulač 
się. Marti grūdu!, grūdul, kad 
šnėką apiė marą sava m6tynos. Kas 
surūdęs, rūpestingas, tas grūdur, t. 
y. dejū. v. grūsti, rūdulti, graudūs, 
grudūs. 

Grudūs, -di, vyscmeumenbnoū, mpoa- 
meavunūs czuly, tkliwy. Sirdis se- 
sefs grudi, t. y. graudi. Ašviėnis 
dantis gilgždin, t. y. ne grūdžei te 
ėda, kol atgilgždin. 2) pascunva- 
mvū, zpynkit; kruchy. Pyrūgas ant 
sviėsta. kčptas grudūs, t. y. trapūs 
(trupūs). v. graudūs. 


477 


Grūdvežys, grūdvežia, m.; -žė, -žės, 
f. xmoO sosuma LAmO3 (63 sepun); ten, 
co wozi zbože. Žmūgus, kurs grūdus, 
javūs vėža, atveža, vadinas grūdve- 
žys. 

Grugždėti, -ždū, -ždėjau, zpycmnmu 
(0 s6yKm, U304646M0M3 sybaMų O6U 
Uu KOIN, UYWYEĖ CMO, CO40MY, U 
m. 0.); chruszczec (0 zębach žującej 
owcy). Grūgžd avis, ožka, kad ėda. 
v. grumzdėti. 

Gruja, -jūs, f. Jouscywanca Macca M0- 
dei, moana; ruszająca się gromada 
ludzi, ttum. K6kia gruja pakila, t. 
y. visi ėme grujėtis, 

Gruilei, -lų, M. napuu2 AuNKku (y CaM- 
u63); Jądro parzyste (u samcėw). Ja 
pažymū dvišakūmas, tai bus gruilei: 
kuila, vyra, kština, šuūs, 0 avina, 
būlaus, 6žia kolyta vadinas. v. kulys 
(kulė), keimaris, pūzra. 

Gruilinti,-nu, -nau, wm2mu (0 camyaaz3); 
isč (o samcach). Kur tu gruilini, 
t. y. eini. v. eiti, pužcinti, grullei. 

Gruilėti, -lėju, -16jau, v. gruilinti. Kas 
ne eina išžargu žingsniū, tas gruilė. 
2)rel.,so3umaca, yxzeamuoswuco OpyIa 
3a Opyocny (0 Onmaxs); szamotač się, 
uczepiwszy się jeden za drugiego (0 
dzieciach). Vaikai susikabinę gruilė- 
jas, t. y. vartalėdamis nueina, įeina 
į stūbą. v, gruilei. 

Grūkš u grūkšt, 221. 4acm., ovpa—C. 
apycmNude (68 sybaxa NpU Acceaniu); 
partyk, wyraž. chruszczenie (W 2Ę- 
bach podczas žucia). Grūkš, grūkš 
valgant 6balį, žalūs žirmus, rėpę, 
sėtinį. Grūkšt, grūkšt kūnas svei- 
ka žmogaus išsprunk iš tafppirščių. 


478 


Grūkš įlūža dantis, šūke dančia, n- 
ras kėjos. v. grūkštelėti. 


Grukš — Grum 


gromada, tlun. v. pulkas, grūmu- 
Jas. 


Grukščiėti, -šei6ju, -ščiėjau, zpycmnmo | Grumbytis, -baūs, -biaūs, z6amamaca, 


(es sybaas); chruszczeč (migdzy 2ę- 
bami). Būlvės ne išvirusios grukščio 
valgant. Pakastė grukščio valgant, 
bo graudi ana. Tarp dantų ne išvirę 
žirnei grukščiė. Grūdus valgis gruk- 
ščio tarp dantų kansnėjant «grūkš- 
grūkš», v. kramsėti, sprukčiėti, 

Grukšėti, -kšiū, -kšėjau, apycmmmo 
(68 3y6a13); chruszczeč (miedzy 2ę- 
bami). Grūkši dantysė vėlgant dūną 
su smėlu. v. sprukčiėti, kremžėti. 

Grukšnoti, -nėju, -nėjau, 2pyname, 
ocesamo (5 TpYCMOM3; chrustač, žuč 
z chrzestem. Grūdus, grybus (grū- 
džius grybus?) valgant grukšnė dan- 
tysė. Sūrį, plūtą valgant, krėmsint 
grukšnėo, t. y. grūžul. v. graužti, 
kramsėti, grekšėti. 

Grūkštelėti ų grūkšterėti, -riu, -rėjau, 
apycmuymo, WeaKNYyMo (0 CyCma- 
6a43); chrząsinąč, sprawič chrzęst (0 
stawach). Grūkštelėja naris (=narys) 
traukiant pirštūs. Koja tr4ukiama 
grūkšterėja par narūs (= nariūs). v. 
grikšterėti, niksterėti. 

Grūlis, -la, m.; -le, -lės, f. vepuopa6o- 
uiū, -uaa; prosty robotnik. — 

Grulėtis (4 gruilėtis), -16jūs, -lėjaus, 
MepemtCa, UKDUMACA (0 pudazs); 
trzec się, ikrzyč sig (0 rybach). Žū- 
vys grulėjas ant viėns aūtra (=ant 
viėna-antrės, kita-Aitos), kad aniė 
(=anės) neišia, t. y. geltonymėmis 
mėža patėlka, o patinas pičnais. v. 
gruilėti, plėkštautis, grūti. 

Grūmada, -dos, f. c6opwye, moana; 


YCMDEMAAMOCA C3 UAI NAUMUŲ UAU 
docmamu; chwytač, zwracač Si W 
celu znalezienia, siegač (po co). Ka- 
tin, kur grumbais, t. y. viėnuf puls, 
kituf puls jiėškodamas. Ko tu grum- 
bais po šėpą ir ne suvoki, ko jiėškai. 
Piėmū po kampūs grumbos, by jiėš- 
kėdamas ką pagauti, t. y. laūda. 
Grumhbos par tvėrą gyvolei, t. y. 
iššlkę leūd. Gyvolei grumbos patvo- 
reis, kad ne priėdę, t. y. smaigstos 
par tvėras, siėkia, v. liūsti, landyti, 
jiėškėti. 

Grumdinys, grūmdiua, m., v. gran- 
dinys. 

Grūmdyti, -dau, -džiau, mMamo, twecmu, 
yMunamo; migč, gniešė, ugniatač. 
Skalbinius grūmdau gėldoje. Tarp 
raūkų drapanas grūmdau, t. y. trenū 
(sc. trinū) pirm skalbiant. Vyras 
grūmdyte sugrūmde žmėgų, t. y. 
sulduže. 2) refl., moaxamuca, nu- 
Zamua; saupvisama (63 1py0U bop- 
Me); szturchač sie, pchač sie; pla- 
tač figle (po prostacku). Kol dar 
vyras grūmdos, pažymū yra, kad 
gatavas ant mėilės su mėterimi. 
Vaikas tamė būrė (sc. būry) grūm- 
dos, t. y. trainiėjas. v. grūmtis, 
mūrdyti, mūrkinti, krūšti, m4n- 
kyti. 

Grumėklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. 
Gpioayna, -NVA, 6OpUYKI, -NbA; MmrUk, 
gderacz. Žmėgus, kurs grumėda- 
mas, t. y. pykdamas, vaikščio, baū- 
džias ką pikta, padaryti, tas grum6- 
klis. v. grumėti, 


Grume — Grūmš 


Grūmeloti, -loju, -lojau, nopemau- 
cūmv; pogrzmiewač. 


479 


bami). Morkas, sėtinis grumsnė val- 
gant dantysė. v. grukščiėti, 


Grumėnti, -nū, -naū, 1pemme, 1poxo- | Grūmūstas, -ta, m., v. grumislas. Ekėk 


mam; grzmieč, huczcė. Perkūnija 
grumėn, o perkūnas griuna. v. gru- 
mėti, dundėnti. 

Grumėti, -mū, -mėjau, 17ėMnme, 1p0- 
xzomamo; grzmicč, huczcė. Perkūnija 
po pilvą grūm. Griaustinis grūm, 
t. y. grišuja. v. griauti. 

Grūmėti, -mėju, -mėjau, 2p03um2, 2p0- 
sumuca; grozič, robič pogrožki. Br6- 
lis grūmėja su pirštū: na-na-na, dū- 
siu aš t4u už gėrimą arielkos. v. 
gražėti, grumsti (1). 

Grumplys, grumpla, m. koanuųe y C0- 
a0Mu, coa0MKa; kolanko na slomie, 
slomka. v. grumslįs. 

Grumsčiėti,-sčiėju, -sčiėjau, mepemaca, 
06mupamuvca (C3 nepopusaMu); trzeč 
sig, ocierač się (2 przerwami). Va- 
žiūjant grumsčiėja vežėčei į teki- 
niūs, t. y. trynės, grumzde. 1. 
grumsti (1), trintis, grūmstytis (?). 

Grumslas, -la, m. x0M3 (na naunn); 
bryla (na xoli). Branzgalyne yra 
difva, kur viėni grumslai, kur ekė- 
čios braizg. Vėlyk su volū grum- 
slus. Ne lėisk su grumsltū į jiūjį. v. 
krumslys, gruiūstas. 

Grumslys, grumūsla, m. vaueuka, 604- 
NYKAGA KOCINOWKA 65 KONIDUMOMI CY- 
cmacn; rzepka, kostka wypukla w 
stawie kolana. v. grumplys. 

Grumslūtas, -ta, noKpoimotė KOMVAMU; 
pokryty brylami. Diiva grumslūta, 
kur braūzg ekėjant. v. grumslas. 

Grumsnėti, -nėju, -n6jau, apycmemu 
(os sy6azs); chrustač (migdzy ZĘ- 


gruimstus. 

Grumsti (1), grumzdžiū, grumzdžiai, 
mepemo, Mmepemvca (u30a00A 1yZ0l 
seyns); trzeč, trzeč się (2 gluchym 
odglosem). Gaždis į tekiniūs grumh- 
zdžia, t. y. trinas. Būlvės ne išvi- 
rusios grūmzd dantysė. 2) 1p03umo, 
YIPOMAMO MECIMIIO, CMPAUWYAMO;, gY0- 
zič, grozič zemstą, zastraszač. Vy- 
rai grumzdžia, kad nėr trėčia kū- 
niga, t. y. mislo pyksta. M6ters 
grumzdžia už tava negražiūs Ž0- 
džius. Gruihste sugrumūs vyras tave, 
t. y. pastrūšys. Vyras grumūzdžia 
ant anės, t. y. kčta, talsos, baūdžias 
vaksyti, blogai padaryti, smafkei 
dūti. 3) refl., Mymunmo, cmauo- 
GUMCA MENDOIDAUNGIMI, NEUUCINOINS 
(0 e00m, 6030y1 Nn); stawač się mĘ- 
tnym, nieprzezroczystym, nieklarow- 
nym (o wodzie, powietrzu). Oras 
grumzdžias (cp. drumzdžias), kad 
vėjis pakį! priėš lietų, t. y. ūktis 
prūded. Iš dviėją įtakų (intakų) 
grumste susigrumzde, kad susiėja 
viėnkart į viėną ūpį. v. brėngsti. 

Grumsti (2), -sčiū, -sčiaū, 2060pum0 
NCONAMNO, Wencaamo; MOWIĖ Nie- 
wyražnie, szeplenič. Vaikas grum- 
sčia kalbėdamas, t. y. ne 4iškei išta- 
TIA. 

Grūmšt, 2242. ųacm., GvipaIKC. YOU 
36yk3, UsdasacMviū sydaMu NpU 0Ce- 
Ganiu mocp00ū, LpyNnKod NUUKU; par- 
tyk., wyraž. gluchy odglos od zęebow 
podczas žucia czego-k. twardego a 
kruchego. Grūmšt dantysė. 


480 


Gramš — Gruiūz 


Grumšti, grumščiū, grūumščiai, v.|Grūmulas, -1a, m. 4ycokš, KOM3, *4- 


grumsti (1). Aš grumščiū, kad ne 
pišutųs, t. y. draudžiū. Arklei 
gruiiščia su dantimis šiėną, t. y. 
traunydami ėda.v. grumsčiėti, grum- 
snėti, grumzdėti. 

Grumtas, -ta, M. 1pyKMma, 32M4A, N0A6; 
grunt, ziemia, pole. Grumtas yra 
dykžeme, kuf šaknėlės nėra, iškš- 
sus mastą. 2) ocwosauie, (ons; dno, 
to. Marginia uždėk grūmtą. 
Grumtavėti, -vėju, -vėjau, Jocmacamo 

| 040, u3MNpAMo vyduny; gruntowač, 
ząlębiač. Gruntavėti gilūmą ūpia, 
kaip gilūs, pasiėkti dūgną. v. ka- 
kėti, 

Grumtelnas, -n2, 0cuosameaonotiū; grun- 
towny. Žmūgus kurs išmintingas, tas 
grumtelnas, t. y. ne plūškis. v. rėk- 
monas, rūmtas, statkaūnas, stanau- 
nas, staunūs. 

Grumtynės, -nių, f. pl. 6Gope6a, eduno- 
Gopcmao; pasowanie się, walka. Eiva 
į grumtynes; piemens eina į grum- 
tynes (sc. grumtynių, grumtynėms), 
t. y. grūmias. v. ristynes, grumtū- 
vės. . į 

Grūmtis, -mitis, -grūmiaus, 6opomeca; 
pasowač się, walczyč. Vyrai, kaip 
jaučei, grūmias. 2) emucxamoca,npo- 
Oupamoca; wciskač się, przedzierač 
się. Aš grumiūis į tėrpą žmonų ir 
grūmdaus tarp aną. 

Grumtūves, -vių, f. pl. noedunoxa (Ca 
C064. usenwCcMmN. npascua3); pojedynek 
(z zachow. pewnych prawidel). Kad 
du vyru grūmias, bus grumtūvės. v. 
grumtynės. 

Gruitvagis, -gia, M. yp06eno, 6amep- 
nacz; grundwaga, rėwnia. 


MOB, KAYOI (MbCMaA, CHI0LA, OoLMA, U 
m. m.), 800056 KYCOK3 0046 UAB ME- 
une OKpyLAOU (opmu; kawal, bryla, 
galka, kląb (ciasta, šniegu, dymu, i 
t. p), wogėle mniej wigcej okrągtų 
kawal (czego-k.). Dūmai iš kšmina 
eina grūmulais, t. y. gubuleis. Mėla, 
tešlos grūmulas. Kirmėlį grūmulas 
išėja iš vidurių, t. y. šmėtas. 2) 9ce- 
nesa; gruczol. Pažėndyse susimete 
ir pakila grūmulai pas vaiką. v. ri- 
tulas, gniūžulas, guiibulas. 
Grumulėtis, -lėjūs, -lėjaus, casuneca 
xyciaMu; walič się kawalami. Ariant 
grumulėjas, kad sausi dirva, t. y. 
grūmulai vifsta. v. grūmulas. 
Grūmultis 4 grūmultis, -Tūs, -Zaus, 
ykymuoameca; obwijač się. Mažtel, 
grūmulkis gerai, kad ne suš4!tumei. 
v. gūmulti(s), gūmuroti(s). 
Grūmulūti, -lūju, -lavau, Mamo, 204- 
xamo, CGEPMYGAMS,  CKAMBHUGAMU; 
miąč, gniešė, skrecač, zwijač. Būlves 
apipūvusias grūmulūti. Merga grū- 
mulūte sugrūmulava skėpetą. 
Grūmutas, -ta, 170303, xuCMo; grono 
(winne), gronko. Viėname grūmute 
riešutai sužugę, t. y. viename kiš- 
vale. v. kekė, krūva. 
Grumzdinti, -nū, -naū, 170340, y1po- 
acomo MCM; grozič, grozič zemstą. 
2) vefl., Gopomuca, mama; wal- 
czyč, išč w zawody. Vaikinai grumz- 
dinas (gramzdinas?) kvėrtomis par 
dišną, t. y. įded gilei kits-kitą. v. 
gramzdinti, 
Gruiūzdinti, -nu, -nau, Mymumo; mącič. 
Kam tu vandenį grumūzdini, t. y. 
sumaišai su pužvais. v. grumūsti (1). 





Grumz 


Grumzdūs, -di, Mymuul; metny. 
Grumzdūs vandū, t. y. susimaišęs 
su pužvais. v. drųmžlūs, 

Grumždėti, grūmždu, -ždėjau, 2py- 
namo, ApYCMAMO, CMD CG LDY- 
„cmoMmz; chrustač, ješč 2 chrzęstem. 
Ašviėnis grūmžd, t. y. ėda. v. 
grumšti, gruimsti (1). 

Griūnis, -nia, m.; -ne, -nės, f. pac- 
xucavuū ueaoenka; oslablų czlowiek. 
Griūnis $ra sūntiža, sutižęs žmė- 
gus. v. griūti. — 

Gruntas, -ta, m., v. gruimtas. 

Grūnūs, -n2 (em. grūnus, grūnonti), 
NENPOUKOIĖ, 40K0  PASCKINAMUŲJĖCA, 
xpywaujiūca; nietrwaly, latwo sit 
vozpadający, kruszący sie. Dina su 
pelais kepta grūni gra (grūnėnti). 
v. griūti, irūs. — 

Grusmė (4 grūsmė?), -mės, f. pacmpo- 
7aHNoe Cocmoanie; stan rozczulenia, 
vozrzewnienta. Grusmė yra graudū- 
mas, skurdūmas širdrės. v. grūsti (2). 

Grūsti, grųzdū, gruzdaū, maumeca, 
20pmmo G6e33 naaMenu; tleč, gorzeč 
bez plomienia. Aš grųzdū, t. y. ne 
su liėpsna dengū (degū), ir jau tava 
drabūžei sugrūzda. 2) npaocumaeca; 
pražyč się. Jau grūdas grįzd po 
karštu pčeiumi papiltas. Grūste pa- 
grūs avižos po pččiumi dėl prūdų ir 
kvepės pagrūzdusios ūvižos. 0. gruz- 
dėti, gruzdinti, rusėti. 

Grūsti (1), grūdžiu («4 grūdu), grūdau, 
moa0u5; tluc, Su grūdėklu (krušėklu) 
grūdžiu aš grūdus dėl grūcios griis- 
tūvyje. Grūsk kanapiūs su kruštū- 
viu. 2) nuzamo, moakamo; pchač, 
szturchač. Grūsk pijūką Taūkan pro 
duris. 3) 7efl., nuzameca, moa- 


HDmuonuss, JuToscEO-pycos0-N0xBCKiA GAOBAPB, 


— Grū 481 
xameca; pchač się, seturchač się. Ka 
(sc. ko) tu grūdiės če taip. 4) pac- 
mpowsamo; rozczulač. Aš tave grū- 
džiu, t. y. graūdžeis ž6džeis vedū 
į graudūmą. v. grūstyti, grūzdinti, 
krūšti, kraušyti. 

Grūsti (2), grūstu, grūdau (w grūsti, 
grundū, grūdai), pacmpoueameca, 
COKDYMAMACA, NENAAUMCA; TOZCZU- 
lač się, rozrzewniač się, smucič się. 
Grūste sugrūdau, t. y. lūdnė tapai. 
Aš grūstu (į vefksmą), t. y. grau- 
dulys mane jėm. Grūsta širdis mana, 
t. y. dūros graudi. Vaikas grūste 
įgrūda, įrūda priminęs apiė mūrą 
sava tėva, kad ne gal jiū numal- 
dyti. v. grūsti (1), graudulys, grū- 
dulti, graudinti, rūsti, skuTdinti. 

Grūstinis, -nia, m. 2003 (xpyW00010) 
manua; rodzaj tanca (w koto). Grūs- 
tinis yra šokinėjimas į ratūną. 

Grūstis, -tiės, f. mo2x0mua, Jaoxa; tlok, 
šcisk. Kromūse būva grūstis žmonių. 
Kad spaudžia palengva, t. y. grū- 
džias priė spaviednyčios, bus grūs- 
tis. 2) saxaaxa; hart. Dalgia ne Jai- 
kyk ant s4ulės, atsileis grūstis. Be 
grūstiės peilis minkstas. Tas kifvis 
gėrą grūstį tur. v. grūsti (1), grūz- 
dinti. 

Grūstyti, -stau, -sčiau, omosaxuoamo 
(necmons); otlukač (steporem). Aš 
grūstau po biškį grūcią. 9. grūs- 
ti (1). 

Grūstuvys, grūstuvia (4 grūstūvis, 
-VIa), M., Cmyna, cmynka; Stepa, 
moždzierz. Kur grūdžia mičžius grū- 
ciai su krušėklu, bus grūstuvys. v. 
grūsti (1). 

Grūšia, -šios (w kriduše, krauše, -šės), 

31 


482 


f. 1pywa (0epe60 Uu n4003); grusza, 
gruszka. v. grūšis. 

Grūšis, -šia, m.; dem. grūšūkas, pywa 
(n4003); gruszka. Geri grūšūkai, 
pūrtink daugiau. Vaikių čiupnėtų 
grūšių (u kriaušių, kraušių) ne nė- 
ru. Žioplf, te grūšį, na, imk. Dūli- 
nis grūšis fra apskritas, kaip ouglis: 

“0. grūšia. 

Grūte, -tės, f. napa; para. Ašiišiinos 
sudėk į grūtes, v. grutiūti. 

Griūtelėti, -lėju, -lėjau, pywumeca, 
pyZMYMS, nosaiumeca; zawalič się, 
rungė, powalič się. Griūtelėti gal 
mėdžei sukrauti, ir jau subrazdėja. 

Griūti, griūvū (4 griūnū), griuvaū, 64- 
aumeca, oOpywamaca; walič sie, oba- 
Tač się. v. griauti, vifsti, drūdįntis. 

Grutiūti 4 gručiūti, -tiūju (čiūju), -ti2- 
vėu (čiavaū), c0e0unamo 63 napy, 
cnymMmoisamo 63 NAPY (a0Wadei); cna- 
pucama; lg zyč wW parę, pętač w parę 
(konie); dobierač do pary, kojarzyč. 
Aš grutiūju ašvynius, t. y. sūdedu 
į pėrą. Jūugk jaučius į jūngą, 0 
gručiūk Arklus į grūtes, t. y. dvi- 
Iypus. v. dveilūti, jaugti, pančioti. 
2) ummu padoMz 63 nap, 60600M3; 
išč obok w parze, we dwuch. Mūdu 
grutiūjava arba gretūjava grūtyje 
(sc. grūtėje), t. y. einava gretūmais 
susikibę. 

Griūva, -vos, ce, V. griėva, grrūnis. 
Žmėgus griūva, kas sutižęs, apsi- 
leidęs. — 

Griuvailėti, -lėju, -16jau, m0 w Omo 
ca4umoca, nadAMV, ChOMUKaMaCA, 


wamamoca (0 neanoMa); ciagle walič 


się, padač, potykač się, chwiač się 
(0 pijanym). Aš sargulėju ir griuvai- 


Grūš — Grūz 


lėju tankei, t. y. vartailėju (varta- 
lėjūs). v. griūti, vifsti, vartailėtis- 
vartalėtis, šlūkštailėti. 

Griuvinėti, -nėju, -nėjau, 9. griuvai- 
lėti. Iš šūsnės griuvinė mūdžei, 

Griūvinti, -nu, -nau, n030042240 uA4 00- 
nycKamo OGpyYWaMmsCA, pacnadamaca; 
dawač walič się lub obalač się. Kam 
tu griūvini staldą, t. y. lėidi, kad 
griūtų, sklistų, kodėl ne taisai. v. 
griūti. 

Grūzdas, -da, m. 1py306 (agaricus pi- 
peratus); bedlka gorzka, mleczaj. 
Baltas storas grybas bus grūzdas 
(w grūzdas, -da). Kaip valgai, krėm- 
zda grūzdai (4 grūzdai) dantysė. 
2) p003 npOKEMOKI, CywueKa (003 Ne- 
venoa); chrust (gatunek ciasta). Grū- 
zdus, gruzdėlus kėpti iš miltų ir 
kiaūšių. 3) 144412, mycopz; gruz. Grū- 
zdus nū sugriūvusia pččiaus išmėsk. 

Gruzdėti, -2dū, -zdėjau, v. grūsti, grų- 
zdū, gruzdaū. Ugnis grūzd ranstė, 
t. y. be liėpsnos deūg (dėga). Mėdis 
grūzd, ugnis rūs, po pėčiumi ūgnis 
trolū. Avižos po pėčiumi gruzdėja 
dėl skanūma. 

Gruzdinti, -nū, -naū, omonamo, Oro1amo 
MONKUMS (OCMpie y monopa); 3aKa- 
suom; robič cielkim, ostrym przez 
kucie (ostrze siekiery); hartowač. Aš 
gruzdinau kifvį, t. y. paploninau, 
pataisiaū ne pridėdamas plišna arba 
gelžiės. 2) gruzdinti w grūzdinti, 
npaocumo; pražyč. Gruzdinū po pė- 
čiumi Žvižas pradėms, t. y. džio- 
vinū. 9. grūsti, gruzdėti, grūdyti, 
grūzdinti. 

Grūzdinti, -nu, -nau, sax41u64m0; M0- 
„04 (63 cmynun); hartowač; tluc 


Gruzd — Grūž 


(w moždzierzu). 2) necmu, maujumas, 
NEDEMACKUGAMO (0 1P0MO3d: UAI NpeJ- 
Memazzs); niešė, ciągnąč, przeciągač 
(0 cęžkich rzeczach). Stūkles grūz- 
dink (grozdink?) į vidų griūčios. v. 
grūsti, grėozdinti. 

Gruzdūs, -di, zpynkiū, a0nkiū; kruchy. 
Palazdės (grybės) $ra grūzdžios. 
Sūris, pyrūgas su riėbumū ir sme- 
tonu yra gruzdūs, t. y. trupūs. v. 
grudūs, graudūs. 

Grūžas (1), -ža, m. opws0xa; ogryzek. 
Grūžas, kur apgrauži klčeką, 0 vi- 
durys žalas, arba būlbe kepta ne 
iškšpusi ir nugrėužta. Stovi viėni 
gružai, kur nugrūužta, nuėsta pIėva. 

Grūžas (2), -ŽA, orpvisann—i, KOpOM- 
xi; ogryziony, krūtki. Gružė žolė, 
kur gružai nupiėuta, nuėsta. Gru- 
žal nukifpa plaukus. Audine (?) yra 
žvėris gružū plauku (grūža plauka). 
v. graužti. 

Gružėklis, -kla, m.; -kle, -klės, f. 1704- 
ayns, -na; kto gryzie, zwierz gry- 
zący. Koks jis gružėklis sūrių, t. y. 
gerai graužia, 0. grūžulti. 

Gružėnti, -nū, -naū, 1p03m6 (none- 
muoų); gryžė (po tros2e). Grūdų 
sūrį boba gružėn. 9. grukšnėti, 
grėužti. 

Gružikas, -ka, m.; -ke, -kės, f. xmo 
1puzema, 1poi3yNa, -M0A; kto gryzie. 
Mužikas dūnos gružikas, bajėras 
šunį tavūras,. 

Gružyne, -nės, f. svnacennoe MCM; 
(ua ayvy); wypasione miejsce (ha 
Zące). Bus gružine, kur nugrdužta, 
nuėsta žolė. v, grūžas (1). 

Gružinėti, -nėju, -nėjau, 02pow3amo (n0- 
neMnoy wW Oouucma); ogryzač (p0 


483 


trosze i ze szczętem). Kaulą, aš grėu- 
žiau, ir tu gružinėk, kol nugruži- 
nėsi vis4i kaulus, v, graužti. 

Gružinys, grūžinia, m. 60140044n014 
KDYJMCOKI (MA ayvų); wygryzione kėtko 
(ma lące). Gružinys fra tai išgrėužta 
višta prėvos, kur būva ipmyžta. Pa- 
prūtinai karves priė gružiniį. 9. 

“ graužti, grūžas (1). 

Grūžinos (6.-2um. grūženos), -nų, f. pl. 
OCINAGWUIACA MEAKiA LacmuYji, 06pa- 
30606141ACA NPU UDU3EHdU ŪepeGA M0L- 
wo, uepseMz; drobne cząstki, p0- 
wstale 2 drzewa gryzionego przez 
mysz, robaka. Ve grūžinos nū kirm- 
graužų išbirusios. v. kirmgraužas. 

Grūžinti, -nu, -nau, 1036044m0, 0deamo 
1poismo, LA0JAMt; sunacamo; dawač 
lub pozwalač gryžė, ogryzač; Wy- 
pasač. Tu grūžini ganyklą arkleis. 
Kam grūžini pristojęs mana pievą 
gyvoleis sava. v. graužti, grūžas (1 
u 2). 

Gružnėti, -nėju, -nėjau, 1pwsmo (C8 
nepepvuisaMu); gryžė (2 przerwami). 
Vaikas gružnė grūdų sūrį.v. graužti, 
gružinėti. 

Grūžterėti, -riu, -rėjau, 1p6a4ymo; 
gryznąč. Grūžterėk su dantimis už 
piršta (sc. pifštą). v. grūužti. 

Grūžtis, -tiės, f. 270430, noMwWaAR ocMmpaa 
6046; rzniecie, kolka. Grūžtis įliūda 
ir baigia žmėgų. Kad grūžtis ant 
širdiės yra, kūs jam keūk. Grūžtis 
yra skaudi liga apliūk širdį, bėmbą, 
šėną. v. graužti, grižas. 

Gružūlis, -la, m. xačųka; klusek. Su- 
tarkūtų būlbių klčckas bus gružūlis. 

Grūžulti, -Žu, -Žau, 1p0i3mo (none- 
Mot); gryžė (po trosze). Sesi grū- 


484 Grūž 
žut rėpę, sėtinį, sūrį. v. graužti, 
gružinėti. 

Grūžuti,-žūju, -Žaval, cmupamo, 06mu- 
pamo (nemau y Osepei); šcierač, wy- 
cierač (zawiasy). Mergica grūžuja 
vyrius tankei varstydama duris, t. y. 
dilina. 2) refl., 6opomeca 00 nomepu 
Cu4š, OŪHUMAACO ZOPOWEKNVKO NDU- 
9KUMAMO OpyLB OpyLa; MOCoWwaČ SiĘ 
až do wycienczenia sit, šciskač się. 
Mačiau mefgą su vaikiū besigrū- 
žūjančiu, t. y. apsikabinę myčūjas, 
bučiūjas, glostos (2). Pijūkai grū- 
žūjas apsikabinę ant ūlyčios ir lin- 
gūjas į šalis. v. graužti, bružūti 
(brūžūti). 

Gružūtis (w graužūtis), -čia, m. 602- 
porwuuks (crataegus); glūg. v. gūd- 
obe. 

Grūdas, -da, m. p003 coinu (na 20wa- 
0a43); krosta (u koni). Grūdas arklus 
apteūk nū šalčia, kad stovi ant 6ra. 
2) samepawaa 1pasv; gruda, Griidas, 
kad žėme sustįra. 

Grūdija, -dijos, f. samcpawaa 1pa3v; 
gruda. v. grūdas. 

Grūdyne, -nės, f. MeCmMo, NOKpUmMOe 
aaMepIUeU 1pa3U0; Mmiejsce, pokryte 
grudą. v. grūdas, 

Gritdšalas, -1a (06. grūdšalei, -lų, griūd- 
šalus), Mm. 407033 6033 Cha (oCenw10); 
muro bez šniegu (Jesienną porą). V. 
grynšalas, plikšalas. 

Grūdiitas (x grūdūtas), -ta, noxpormoci 
saMepsuei apašuo; pokryty grudą. 
Kėlis grūdūtas. v. grūdas. 

Guba, -būs, f. xonua (cama Lauda, 
cwua; Cuonosa); stog (zboža, siana); 
medel (zboža). v. kupeta, kupetys, 
kūgis, rike, 


— Gū 


Gūbalotis, -Tojūs, -IJojaus, saxymu- 
samv ceb (10408y); otulač, okrywač 
sobie (glowę). Žiėmės čėse gūbadote 
apsigūbalok storai gūlvą skaromis, 
kad ne suš4ltumei. v. gūmurti, gobti. 

Gubėlninkas, -ka, m.; -ke, -kės, f. 1y- 
Gumeab, NPUMNCHUMeAO, -MUUA; Ni- 
szczyciel, gnebiciel, -ka. Ponas tas 
didis gubėlninkas svrėta. 

Gubynas, -na, m. C06panie KONeNS; 
zbiūr mędlėw, stogiw. Pagrėbstai 
rugiį gubynūse. v. guba. 

Gūbis (gobis?), -bia, m. (1040640€) no- 
xpusano; okrycie (glowy). v. gaubti, 
gobti (cp. smūgis 4 smūgis). 

Gūbyti, -biju, -bijau, 2y6wme, pasopams; 
gubiė, niszczyč. Tas pūnas gūbija 
žmėnis. v. ėngti. 

Gūbras, -bra, m. kypians, nacuno; kur- 
han, sypany pagorek. Rūgisi piltas 
tas paligas gūbras par mišką. Ply- 
nas Žaūkas be gūbrų. 9. gaūgaras, 
kaūkaras, kalva, kaupas w k4upas, 
kalnas. 

Gūbulas, -la; gubulys, gūbula (y 
A. IO. «gūbūlas, gūbulis»); demin. 
gubulėlis, -la, M. ceepmoxa, x0M3, 
XCEMOKI; KAYUOB (60061); „zawiniąiko, 
galka, šcišniety lub zgniecionų ka- 
walek: klab (wody). Gūbulą iš pi- 

„kulų sugūbulk ir druskė pasūdyk, 
užkišk ir nebėgs kraūjis. Brėlis gu- 
bulėlį dūnos dave, mėte. Gubuleis, 
t. y. uruleis, lek (tek) vandū upė- 
leis nū kalna po lrėtaūs. v. gabalas, 
gabužas, luitas, urulys. 

Gūbulti 4 gūbulti, -Iu, -Tau, mams, 
KOMKAMO, CGEDMBAMO 68 KOMOKI; 
migč, gniešė, zwijač w kžąb. Gū- 
bulte sugūbulęs skarėlę mėsk'an4m, 


i 


Gub — Gūd 


485 


Gūbulte sugūbulk gūbulą šiėna ir | Gūdas (3), -da, m. u gūde, -dės, f. pyc- 


mėsk ant viškų. 

Gubūs, -bi, 0642, uckycHoū, Cmonuae- 
ui, cendywiū; zreczny, biegly, 
wprawny, umiejętny, znający Się. 
Gubūs yra mėkans. Gubūs žmūgus, 
kurs sugubiūja, t. y. mėka viską. v. 
guvūs. 2) 6epcocauoū, 3KONOMNOIA; 
oszczędny (Pe0.). Gubi žmona. v. 
gaūbti. 

Gūbužis, -žia, m. ųeduaka; cedziddo. 
Gūbužis yra stūotkas iš mčdžia be 
ansį, be kumpėla, piėnui kėšti. v. 
kipis, kūdis, iūdas, koštūvis. — 

Gubūti, -būju, -bavaū, cuocaumo, 
ymmmo; umieč, znač sie. Brėlis gu- 
būja pataisyti ratūs, t. y. mėka, su- 
mana. 2) vefl., ceepmvusamoCA 63 KAY- 
Gokas, cnacmamuca; skręcač się, zWi- 
jač się w klęby. Ant difvos rugei 
geri nū vėja gubiijas, t. y. susi- 
blašk gubomis. v. guba, gubūs. 

Gūčas, -ča, m. u gūče, -čės, f. zu- 
Mpvū, UCKYCHIU, YMMOĖ UCMOGIK3; 
chytry, Viegly, v0z7umny czdowiek. 
Žmūgus gūčas, kurs išgūda ir gu- 
drūs. v. gūsti, gudriniūkas. 

Gūda, -dos, f., v. gūda. 

Gūdas (1), -dd, ofvknosennoūu; zWy- 
czajny. Gūdas kafklas vadinas gūd- 
karklis. 2) npuovkuiū, uckycnwU, 
onbimuwū; nawykly, wprawny. ŽMO- 
gus gūdas, kurs pagūdes, prigūdęs 
darbus dirbti. Kurs suguūd su kits- 
kitu greit, tas gūdas. v. gūsti. — 

Gūdas (2), -da, m. nacwka; wprawa, 
Ta merga ne gūdusi dar prlė svečią, 
t. y. ne tur gčra gūda. Gūdas yra 
prigudimas priė ko, įgudimas priė 
dėrba, — 


CKiū VeAO6NMK3, DYCCKĖŪ MJICUKI, PA- 
Gomnuks; OraOpYCa, NUKMUYKS; TOS- 
sjanin; chlop, roboinik rossyjski; 
Vialorus, pinczuk. Gudai ant siėlų 
plaūkia Nemunais į Rūsnę Prūsūse. 
Piaūs gūdas mėšką, dūs vaikėms 
dėšrą. Parsivežiau baltą gudį du- 
krūžę (dūkrūžę). 

Gūdas, -da, m., v. gūdus. 

Gūde, -dės, f. oce20x3, GpycoKa3 (KaMeNU 
dia mouenia); oselka, marmurek 
(kamien do ostrzenia). Gūde dėl 
britvos, žirklų galūndima. v. būdė, 
ūla, galėnstuvas, pustykle. 

Gudėnti, -enū, -enaū, npiyvame, pas- 
ousamv (08 KOMB) u38. nNpUOoVIUKŲ; 
przyuczač, przyzwyczajač. Vilkas 
vilkūkštį gudėn. Tos mėtriškos gu- 
dėnte išsudėntos tankei gėrti ir spo- 
vedėtis (= spaviedėtis). v. gūdinti. 

Gudija, -dijos, f. co6panie pycexuza m0- 
Oeū; zbior rossjan. Kur daūg gudįą, 
ten gudija. 2) nunckaa 3eM4A; pyC- 
cxaa cmpana, Pycv; Piūski kraj; 
ziemia rossyjska, Ruš. Iš Gudijos 
atėja tas gčras žmogus. v. gūdas. 

Gūdinas, -na, vucmoi, 6e383 npuMeCU, 
zZopoutiū; czysty, bez domieszki, do- 
bry. Gūdinos, t. y. viėnos, dirsės ge- 
riaū dūnai ne kaip Iinpelei arba ūša- 
kos. 2) nacmoaujiū, ucmvū; praw- 
dziwy, istotny. Gudinė (tikra) dūna, 
kad įrūgsta pyragai. Sėnis gūdinas 
tinginys. v. gūdnas, grynas. 

Gūdinti (y A. IO. «gudinti»), -nu, -nau, 
npiynamo, ynpadenamo; Wprawiac. 
Gūdink jį, kol įxūs skaityti, pičšti, 
rašyti, 2) apuManusamo; nNĘCiČ, pDT2Y- 
nccač, Gūdink žvį, kuri priguūda 


486 


priė raūkų. 3) vl, npuoiKamo; 
preyzwyczajač sie, nawykač. Tu nėri 
gūdintis, t. y. paprasti, gėrti. Gū- 
dinkis darbą, dirbti, t. y. mokinkis. 
v. gūsti. 

Gūdiškas, -ka, Gaopyccxiū, pycekiū; 
bialoruski, rossųjski (y A. IO, «zwy- 
czajnyv). Gūdiška tvora, kad vėja 
tvorą kaip višvę aplink miėtus. v. 
gūdas (3). 

Gūdkarklis, -kla, m. p005 uo01; gatu- 
nek Tozy. Gūdkarkla žiėve geltona, 
Apskeberdėję gūdkarklei klūgoms 
tiktai auga. v. kaiklas, baltkarklis, 
jūdkarklis, žilvitis. 

Gūdmotere, -rės, f. Me4xaa KpaNUGA; 
pokrzywa drobna. Dilgėle (se. dil- 
gėlė) smūlki bus gūdmotere, gydy- 
klas (sc. vaistas) nū priėtvariaus, nū 
gėlimą pidų. v. gūdnotrėle w gūd- 
notryne. 

Gūdnas, -na, uacmoauū; prawdziwy. 
Brolėli, ne smėgas, ale gūdnas vandū 
kriūta nū dangaus, t. y. sničgas pa- 
viftęs į vandenį, tižpsta tū į vandenį. 
Sničgas į štdrėkį gūdnas vandū. v. 
gūdinas, grynas. 

Gūdnotrėle, -lės w gūdnotryne, -nės, 
f.meavaa kpanuoa; pokrzywa drobna. 
Gūdnotrėle fra sinulkėsneis lapėleis 
ir dygėsne už nūtrėlę, v. gūdmo- 
tere. 

Gūdobe, -bės (Teavw. 0cen.), f., V. gru- 
žūtis (u graužūtis; y A. IO. «gudobe, 
trzmielina»). Gūdobe tur ugas rau- 
donas su kaulūkais, v. kaulūge, su- 
binkaūlis; ožėksnis (ožčkšnis), šal- 
tėkšnis. 

Gūdobele, -lės, f. dukaa ačaons (pirus 


Gūdi — Gūdr 


acerba); dzika jablon. Gūdobele, kur 
maži obalei 4uga. v. šūnobele. 

Gudrauti, -drėuju, -avaū, zumpumo; 
užywač wybiegėw (Pe0.). 2) 600p- 
Cm60samv, Me CnaMmt; Cžuwač, nie 
spač (gūdrauti, gūdrūuti ?). Aš gu- 
drauju, t. y. ne miėgtu. v. gudrūs, 
būdrus (budrūs); gūdrumas. 

Gudrėti, (-drėju),-drėjau, cmanosumsca 
gumpne, YMMMMO, passusamCaA; Sta- 
wač sie rozumniejszym, przebieglėj- 
szym, rozwijač sie. Brėlis gudrėte 
išgudrėjęs. v. gudrūs. 

Gudrinai, adv. ymno, My0po; rozumnie, 
mądrze. Tylėk gudrinai, žiūrėk ak- 
linai. v. gudrūs. 

Gadrinčius, -čiaus, m. (y A. 10. w «gu- 
drinče, -čės, f»), My0peus; medyzec. 
v. gudriniūkas. 

Gudrininkas, -ka; -iniūke, -kės (4 gu- 
drūlis, -la, m.; -le, -lės, f.), 2u- 
Mpul, YMNUU Ue4OGMKB, MYOpEUS; 
chytry, rozumny czlowiek, medrzec. 
v. gudrinčius. 

Gudrinis, -ne, 0co0ennvū; MaKod, K0O- 
MOPYMS MOMHO 10pJUMaca; osobliwy; 
taki, 2 ktėrego možno się pysznič. 
Zaigūno arklei ne gudrinei, t. y. 
prasti. v. gudrūs. 

Gūdrintis, -drinūs, -inaus, C06epwe4- 
cmo0osameca, paseusameca; udosko- 
nalač sie, rozwijač się. Sūnūs taip 
gūdrindamos greitai išgūs. 9. gu- 
drėti. 

Gūdrumas, -ma (w gūdrumas, -ma, 
gūsras, -TA, 966M.), M. MAKOe 6pEMA 
(cepeduna) Ona, MOuU, AMma, W m. 
0., KOJA GO4Me 6CeL0 NPOAGAAWMCA 
U43 OmMAUNUMenMoIA Ceoūcinea; taki 
czas (šrodek), kiedy najwiecej uwy- 


Gudr — Gūk 


datniają się pewne wlašciwošci dnia, 
nocy, pory roku, i t. d. Naktiės gū- 
drumu atėja brėlis. Gūdrumas vi- 
saros parėja, ir justė ne pajūtome. 
Tvora Zaikys gūdrumą vūsaros. Gū- 
drumas diėnės, t. y. aplič (=aplei) 
dešimtą adyną žiėmės laike gal austi. 
v. glūdas, gūdus (1). 

Gudrūs, -dri, Zuonpvwū, yo, C6L- 
wsenvii; chytry, rozumnųy, przė- 
biegly. Vagis išgūdęs vadinas gu- 
drūs, gūčas. 

Gūdurti, -ru, -rau (4 gūduriūti, -ritiju, 
-riavau), Wa4061 MCA, MNK; 
uskaržač się, ubolewad. 

Gūdus (1), -daus (y A. IO. «gūdas, -a»), 
m. cepeduna, tiybuna (nouw); šrodek 
(nocy). Pačiamė naktičs gūdu, t. y. 
naktiės gūdrume, pasirode ugnis. 
Naktrės gūdu turi kėlti ir tykti 
(<tiškti) valgyti. Vagis naktičs gūdu 
ein vūgti, palaistūvas palaistuvauti. 
v. gūdrumas, gžūdas. — 

Guūdus (2), -di, v. gūdus. 

Gudūti, -dūju, -davaū, 2080pi0m0 n0- 
AUMOGSCKŲ C3 DYCCKUMB AKUENMOMI, 
2080pub MEUUCMOLMS AUM. ABVIKOMS, 
1060pUM6 NO -AUMOGCKU NE MAK3, 
XaK3 63 DANNOU MICMNOCINU 1000- 
pams; mowiė 2 ruska, mowid Nie- 
prawidlowie po litewsku, mowič po 
lštewsku nie tak, jak się mowi w 
danej miejscowošci. Iš jūma (dual.) 
viėnas gudū, o antras leišiūi kalbė- 
damas lrėtūviškai. v. žvelūti. 

Gūdžioti, -oju, -ojau, 7. gūdžioti. 

Guga, -gės, f. evnykauna, 00pOUK3; Wy- 
puklina, garbek. Kas atsikišęs gun- 
ksa, kyšo, vadinas gūga. Kuprotas 


487 


gūgą išstūtęs eina. v. kupra, gūzas, 
gūžys, kūkštara, 

Gūginti, -inu, -inau, nyvumo, 00p6uMt; 
wydymač, garbiė. Kam gūgini pū- 
kūs, ptūnksnas, t. y. kim suvarai į 
viėną gūgą, taisydamas pūtalynę. v. 
gugaė, gukštėnti, 

Gūgis, -gia, m. cmows (ca); st0g 
(siana). v. kūgis. 

Gūgyti, -giju, -gijau, Guno (kyaakoMa) 
MAK3, UMO CABIULMO ACME YDApL; 
bič (piešcią) tak, iž slychač częste 
uderzenia, Būdava mūčeka gūgys, 
gūgys pėsūmiui su kūmste į kūprą. 
v. mūšti, kūkinti, kūmstavoti, kum- 
šilti, 

Guiniėti, -niėju, -niėjau, 104226, 10- 
nameca; pedzič, upedzač sie. Vaikai 
kits-kitą guinio. v. gainiėti, 

Gūire, -rės, f. oweno Meakaa pwGa; 
Lardzo drobna ryba. Gūire $ra maža, 
drūkta, striubi žuvis, po kūleis (y 
A. IO. «kulėjs =kūleis) su vėžeis. 
v. žuvis. 

Gūiti 4 gulti, -gujt «4 guinū, gujau, 
mam; gnač, pędeič. Gūik tą gū- 
niavą gyvolų nū javą, nū vaftų to- 
laū. Karvę gūite nugujai. 2) refl., 
xamumoca; toczyč sit. Vitkščių gū- 
mulas gūjas, t. y. ritas. v. ginti, 
vyti, ristis. 

Guksėti, -ksiū, -ksėjau, v. gūgyti. 

Gukštėnti, -nū, -naū, ecmpazuoaa ny- 
WMO, pa3pviLAAMO; TOZtYZĄSAj4C WY- 
dymač, vrozruszač. Gukštėnti yra 
plūnksnas į vidurį priėgala (= priė- 
galvia), pūtala suvaryti. v. gūginti. 

Gūkt, 2442. wacm., o3nauawwyjaa ydapa 
KyAGKOMB; partykula, Oznacząjąca 


488 


uderzenie piešcią. Gūkt į kūpra su 
kulėku. 

Gūkterėti, -rėju (-riu), -rėjau (riau), 
ydapaR KYLAKOMI, NPOUSGECNU UAY- 
ao aeyka; uderzając pięšcią, spra- 
wič przyllumiony džwigk. Su kūm- 
stimi gūkterėk jam į gūgą, į kūprą. 
v. gūgyti, gūkt, 

Gūlba, -bos, f. ca33; wiaz. Gūlbos 
vižnėni Iūpai, kaip gaurūti. v, gūba, 
vinkšna. 

Gulbas (4 gulbinas), -ba, m.; gulbis, 
-bia, m.; gulbe, -bės, f. +e6e00; Za- 
bedž. Baltas gutbai, kur tu stovi? 
Gulbas su gulbėmis plaūkia. Gul- 
bės atlėkdamos atneš smėgą, 0 gėr- 
vės ir žaūsys šižumą. Gulbis uždūja 
lėkdamas. 

Gulbinis, -ine, 2e6e0unwd, ac6axciu; 
labędzi. Dūksmos (dūknos) gulbi- 
nos. v. gulbas. 

Gulbinti, -nu, -nau, c4a64me, Np0CAA- 
caamu; wyslawiad. Sesū gulbin siva 
sėserį, t. y. kūlija, garbin. v. girti, 
garbinti. 

Guldyti, -daū, -džiaū, ykaaduoame, 
xnacmo; ukladač, klašė. Keleivius 
guždaū. Guldyk pūmatus. 2) m0o240- 
camo, UM AKOGbIGAMA; tdomaczyč, 0b- 
jašniač. Guldyti žodžius. 3)refl., m04- 
KOGAMLCA, UCMOAKOGGIGAMACAL YNO- 
mpecaamca; tomaczyč się, obja- 
šniač się; užywač sic. Tas žodis ant 
visko guldasi (= guldosi). v. gulti. 

Guldytojas w guldytojis, -ja, m.; guldy- 
toja u -dytoje, -jos, -jės, f. moax0- 
came4o, -mensnuya; tdomacz, -czka. 
Aš ne esmū guldytojis žodžių. 

Guldytuvės, -vių, f. pl. 067203 ykaado:- 
G0NiA MO4000U48 60 6peMA CGAD46U; 


Gūkt — Gūl 


obrzęd ukladania (usypiania) m4o- 
dych na weselu. Guldytuvių vūkarą 
ant vesėlijos (sūdvos) su dainomis ir 
česnimis nulėidžia jaunūsius į gūlį. 
Ant guldytuvių vainiką nūspir par 
16vos galą jauniėjiė. Guldytuvės, 
kadė sugulda jaunūsius ant sūdvos. 
v. gultūvės. 

Gulėdinti (= gūlinti), -nu, -nau, 0a6amo 
uau Gem necamo; dawač lub ka- 
zač ležeč. Anyta gulėdina mefgą 
stubė grėt sivęs. Kam gulėdini dra- 
bužiūs, dėvėk. v. gulėti, gūlinti. 

Gulėti, -lū, -lėjau, 2e9camv; Iežeč. Li- 
gonis blyža, t. y. gūli niimariumi 
(= nūmaria, nūmariaus) užpūltas. 
Nabašninkas ne laūbe, t. y. ne gu- 
lėja ant vičtos, ale baikėjos, vaidi- 
nos. Mėtas jau gūlimasis būva, kaip 
jiėjiė atvažiava. v. bibsėti, rungsėti, 
rinksėti, ringėnti, kinksėti, žtaksėti, 
kėpšėti, rėpsėti, rusėti, tvoksėti, 
typsėti, klaksėti, tinsoti, blyžoti, 
kėksėti, takšėti, pypsėti, lėgiėti, 
pėpsėti, plyvoti, brunksėti, brank- 
sėti, bambsėti, kežėti, derksėti. 

Gulykla, -Iyktos u gulyklės, f. 2010- 
GUU4ė, 401060; MIKCMO, 00 LEKCAAO 
JCUBOMNOE UA4 uenOGMK3; legowisko; 
miejsce, gdzie ležalo zwierzę Tub 
czdowick. Jinai, ūbage, palika pū- 
pose tupyklas ir gulyklas. v. gūlis, 
migis, gulta. 

Gulinėti, -nėju, -nėjau, m0460u6amo; 
spoczywač często lub od czasu do 
czasu. Ligone iš sižpnūma galinė. 
Ašviėnis gulinėja. v. gulti. 

Gūlinti, -nu, -nau, dascamė uAw n0360- 
JAMU A6MCAMA; VAGAMG 603 MOMHOCINO 
weocamo; dawač lub pozwalač ležeč; 





Guli — Gum 


dawač možnošė ležeč. Marti gūlin 
vaiką, mergėlę ir šūnį su savimi. 
Dėlko tave ne gūlin kamūro gulėti? 
Aš vūkar gūlinau pinigus gulti (2). 
Aš svečiūs gūlinuų, te pagūli (=te- 
pagulrė, te-paguly, te-pžguli) par 
všlandą. v. gulti. 

Gaulinrūti, -niūju, -niavaū, v. gulinėti. 
Stūga tingi, tik gulinū ir sėdiniū, 
t. y. kur bus būvusi, ir kris ant 
ėvos. 

Gulūva, -vos (06. gužėve, -vės), f. e- 
a; žona. v. mėte (mūte), moteriške, 
mėtriška, pati, žmona. 

Gulėvas, -va, m. myocs; mąž; demin. 
gulovėlis, -1a, m. Šalta žiėmėle: 
jauni mergėle, jiėškėkis gulovėla. 
2) gulovas w gūlovas, 2e0ce60x2, 
anumau (Pe0.); ležuch, leniwiec. | 

Gulščias, -ščia, 200cauū; ležący. Gul- 
ščias mėdis. Gulšti (4 gulsti) raūs- 
tai. v. gvalščias. 

Gulta, -tūs, f. nocmene, 10016; pošciel, 
Zože. Pataisęs siu (= pasitaisęs, pa- 
sitaisęs s4u) gultą, gulkis. v. 16va, 
gūlis, gūšta. 

Gulterėti, -riu, -rėjau, vymovxy npu- 
2e4v; položyč się na chwilkę. Gulte- 
rėk biškį pėgulį, pokaitį, ūtgulį 
(=pėgula, pėkaičia, štgula). v. gulti. 

Gulti, -tū, -laū (w gulaū), 209umeca, 
aeuv; klašč sie, položyč się. Eisva 
gulti, patiks bėgulint. Aš gulū de- 
vinto adyno. Vėlai gulū gultinai, o 
kelū (6.-aum. kelū, kelis) anksti. v. 
gulėti. 

Gultūvės, -vių, f. pl. 065205, ucnoana- 
EMbi 60 6DCMA CEAD4OU, KOJA D106- 
MUTI U MEGIDCMA 63 NEpG6LŪ PA33 A0- 
DCAMCA CNAMb MA GPAUNOMS A02KC10; 


NDmzenkųs, JuTOoBCKO-pycCE0-N01LCEIA Ca0BapE. 


489 


obrzęd weselny, ktėry się zachowuje, 
gdy mloda para pierwszy +ra2 kda- 
dzie się spač na jednym ložu. Gul- 
tūvės jaunįjų būva su dūdomis. v. 
guldytuvės, sugultūvės. 

Gumarytis, -rijūs, -rijaus, w33 2ca040- 
Cmu CMApamuCAa MH00 COMAAM6 U 
nobonvue sapaGomamo; przez chci- 
wosč stavač się wiele zrobiė, žeby 
wiecej zarobič. Kam tu gumūrijiės 
taip ant darba begala, t. y. turi ir 
dar nori gauti, užvižšyti. v. gobėtis, 
godėtis. 

Gumafnas (v. gomafnas), -na, np0- 
asaRMUU ycep0ie KB Mmpydy (0AA 
Goabuwen naodcuod); gorliwmie pracu- 
jacy (dla wigkszego zysku). Žmūgus, 
kurs gumšrijas vis padirbti, bus gu- 
marnas. v. ūžūs, gobūs, godūs. 

Gumbas, -ba; demin. gumbėlis, -la, m. 
UUAUKA, HMCEAGAKI, NCENEJAL gUZ, grU- 
czot. «E tu, žemės gumbas», sūka 
(jis) ant žmėgaus kėikdamas. Gumh- 
bas susimeta kirkšnėse nū žafg- 
styma. Susimeta gumbėlei po skūra 
kirkšnėse, kaklė, pažėndyse. 2) 60- 
MIN JCENYOKA, CONPOBOYCVAMUAACA 
CuAbKbLMU Oo4AMU (gastritis acuta); 
choroba žolądka, polączona 2 wiel- 
kiemi cierpieniami. Gumbas varsta, 
pi4una viduriūse vyrų ir mėterų. v. 
grūžtis, gumbras. 

Gumbažole, -lės, f. 7003 pacmenia; ga- 
tunek rošliny. Gambažole tūri Tapūs, 
kaip šermūkšnių. v. gumbas, žolė. 

Gumbelys, gumbela, m.; gumbelė, -lės, 
f. Goa6woū KAMAPPOMa DCeAYDKA UAU 
xuwuesa; Chory na katar žolądka lub 
kiszek. v. gumbas, gumbėčius. — 

Gumbėlis, -la, m., v. guinbas. 

31* 


490 


Gumbine, -nės, f. sanevexs; zapiecek. 
Vaikai, ne siaūskite, eikit į gum- 
binę, t. y. į ūžpečkį. 2) wuwxo- 
eamaa DyGuna (Pe0.); guzowaty kij. 

Gumbingas (= gumbūtas), -ga, uruw- 
xOGAMYū, MCenGaCmui; guzowalų, 
gruczodowaty. Mėdis gumbingas. v. 
gumbas. 

Gumbnėsa, -sūs, acc. gumbnėsą, c. 
(Ue4061048) Ca OPAUNIMI MOCOM3; (CZ10- 
wiek) + orlim nosem. Žmūgus, kurio 
nėsis didele, bus gumbnėsa. v. kum- 
panėsis. 

Gumbėčius, -čiaus, m. (y A. IO. u 
«gumbėče, -čės, f»), v. gumbelys. 
Kas gumbū sefga, tas gumbūčius. 

Guimbras, -bra, m. 9ce46045, napOCM3; 
guz, narost. Užiugęs gumbras ant 
mčdžia, akmens. v. guiibas, augmū. 

Gumbti, -bstū, -baū, napacmame, 601- 
CKAKUGAMU,NOABLAMUCA (0 MeAGAKN); 
narastač, wyskakiwač (0 guzie). Ve, 
mergėlei gumbst pipai (krūtys), t. y. 
jau ana «cibūles vaginė». v. guinbas. 

Gumbulas, -1a, m. 9ceacax3, JCe4030; 
guz, gruczot. Niėžčioja (mėžėja) toks 
gumbulėlis po pūžasčia. Kirkšnėse 
žmogaus pakila gumbūlai (sc. gum- 
bulai). v. spiugas, gūmulas, gum- 
bas, guimbras. 

Gumbiūtis, -būjūs, -bavaūs, Gumoca 
NOUALKON MARK, WMO OM3 YDAPO63 JCEA- 
GAKU GHCKAKUGAKMI NA Muna; biČ 
się kijem tak, iž 0d ciosėw guzy wys- 
„kakują na ciele. Gaumbiitis fra sma- 
gei daužytis. 2) 60470 xamappoMs 
DCEAYJŪKA UAB KUWLEKI, DMCAAOGAMVCA 
ua GoAu 63 DenydKm; chorowač na 
katar žolądka lub kiszck, uskaržač 


Gumb — Gūmu 


się na bole w žolądku. Žėntas vis 
gumbūjas, t. y. sefga gumbū, ant 
guinba (=sefga gumbū). v. guiūibas. 

Gumėti,-mėju,-mėjau, okymvoamo, na- 
ONMEUMO MMO NIAMOA, NAOMNO 0DN- 
samo; Otulač, grubo lub obcislo ubie- 
vač. Aš gumėju, t. y. daug dedi 
drabūžių, o vis šalta. 2) vefl., 0xy- 
MOGAMOCA, TODOWENBKO UAU NAOMNO 
odmeamva; otulač się, grubo lub 
obcislo ubierač się. Žiėmės čėse gu- 
mėkis, t. y. storai rėdykis. Nėščiė 
mėteris gumėjas, t. y. dafigsta save 
(=apsidaiūgsto, daūgstosi). v. vytur- 
tis, gūmulotis, gūbalotis, švarkūti, 
gaūbtis. 

Gūmulas, -1a 4 gumulys, gūmula, m. 
XOM3 (CH, MCMA), CELPMOKI, NCE- 
moxs; kupa, galka, zawinigtko, šci- 
šmiety lub zgnieciony kawalek. Su- 
gni4užęs mėrna sniėga gūmulus 
mėsk ant jo. Gyvatės viėname gū- 
mule susiglaūdusios par žiėmą Jai- 
kos. S4ujo skarėle sugūmulta bus 
gumulys. Gįslos susimeta į gūmulį. 
Gumuleis trėukos gįstos. Gumulys 
stovi ant širdiės (t. y. viėname šmūte 
susimėtęs), ne pravemu. v. luitas, 
guiibulas, gniūtulas, kūkulas, kluf- 
mas, gūzulas, gufgulas, rūtulas, ru- 
tulys, 

Gūmulti, -Tu, -lau, xomMxKams, mams, 
C6€pMw6AMo 68 KOMOKL; MiGČ, gniešč, 
zwijač w kląb. Kom gūmuli raištį 
ta'p rankų. 2) refl., ceepmuoamaca 
05 KOMOX3, 00pas06A4Mt CKAADKU; BWI- 
jač się w kląb, formowač skladki. 
Gūmulte susigūmulža marškinei ant 
nūgaros, t. y. susirungula, susiraūk- 
šloja. 3) oxymusameca; otulač się. 


—————> 5—————————— 
—— ————— 


Gumut4 — Gūn 


Gūmulkis gėlvą storai, kad ne su- 
šėltumei. v. kumulėtis, kumėtis. 
Gumuliūtis, -Lūjūs,-Žavaūs, cxcuxamoca 
65 KOMOK3; Šciskač sie, zgmMaluč się 

w klębek. v. gūmulti. 

Gūmuras, -ra, M. K0Mž, Ce€pMOKa, JHCE- 
moka; kupa, galka, zawiniatko, šci- 
šniety lub zgnieciony kawalek. Ne 
gūmurok skčėpetą į gūmurą, t. y. 
ne vatalok. v. gūmulas. 

Gūmuroti, -roju, -rojau, x0Mxame, C6ep- 
MGGBAMS 68 KOMOKI; MIGČ, ZWIJAČ W 
kląb. Gūmuroti yra vataloti. 2) refl., 
oxymueameca; Otulač się, obwijač 
sobie (g4owę). Gūmurodamos apsi- 
gūmurok, jagū šalta, tu, send bo- 
būte. v. gūmulti, gūmulotis. 

Gūmurti, -ru, -rau, CcuMamo, MAMO, 
CeepMsamo 68 KOMOKB; zgniatač, 
miač, zwijač w Klębek. Gūmurk gu- 
mulčlį iš dūnos piištūse ir lėisk į 
jį. v. gūmulti, gmaužti. 

Gumiūti 4 gūmūti, -mūju, -mavai, 
ummu, NEDEGALUGAACL CG MO NA 
uowy; išė, przechylajač się Z jednej 
sirony na drugą. Pelėda gumūva į 
krūmus, t. y. krutėja. 2) xecmu 
(Muovo, Goavwyjio mMadcecmo); GAAO 
ummu uUA4 Manųosamo (0 Ci0pGuo- 
WeMCA Cmapukė); nicšč (wiele, wiel- 
ki ciežar); iščė lub tanezyč bez žycia 
(o starcu zgarbionym). Marti gu- 
miūja, t. y. nčša daūg. Sčnis gu- 
mūja, t. y. šoka išlengva, pasileni- 
kęs, kūprą išpūtęs. v. krutėti, nėšti, 
eiti. 

Gūnia, -niūs, f. noxpoiea40 014 10W4- 
Oe4 wau Cudimnia (MpuVoMOoGAAeMOL 
6. ų. u33 mpanva), nonona; okrycie 
na konie lyb siedzenie (sporządzane 


491 


z rėžnych galganėw), czaprak. Kaip 
regėsiu, sėną gūnią pridėsiu. Su gū- 
nia uždengk ašviėnį. v. ūžtiėsalas. 

Gūnda, -dos, f. co6aa3n3, uckywenie; 
pokusa. Taiki, lytiės gražios mergi 
Yra gūnda dėl berniūka. v. gūndinti, 
pagūnda. 

Gundėti, gundėtis, v. gandėti, gandė- 
tis. 

Gūndinti, -nu, -nau, no0y3cdame, n00- 
Ccmpekamo; uckywamu; podbudzač, 
poduszczač, podžegač; kusič. Reik 
gūndinti jį, kad taip padirbtum, 
t. y. kusėti. 

Gūndyti, -dau, -džiau, v. gūndinti, 
Jijė, vokyte, gūnde sčseres, kad va- 
žiūtum su and namū (=namė). Aš 
gūndau, be ne įgūndysiu dūti šiėna. 

Gundūtis, v. gandūtis. 

Gūnė, -nės, f., v. gūnia. 

Gūnga, -gos, f. 10p6una, kayba; gurbek, 
klųb. Vaikas į gūngą susigūnginęs 
miėgėja. v. kupra. 

Gūngi w gungl, 1242. vacmuua, 60ipa- 
mawuųaa Oeuocenie Ca0pGUGwawCA 
veaosnKa; partykula stowna. wyra- 
žajaca kroczenie cztowicka przygar- 
bionego, skurczonego. Gungl-gungi 
atgūng sčnis, t. y. susilenkęs eina. 

Gunginėti, -nėju, -nėjau, 700umo, noza- 
HCUGAMo (0 CUOPGUEWEMCA UAU CKOD- 
UUGULeMCA ue4060K16); chodzič, prze- 
chadzač się (0 cztowieku przygar- 
bionym, skurczonym). Ne gunginėk 
susitraukusi, eik priė darba. Sčnis 
susiričtęs gunginė, t. y. vaikščio. 

Gūnginti, -nu, -nau, MeJ464wo Umm 
(0 CymyjAOMB, CKODUUGMUEMCA UE40- 
om); powoli išč (0 cztowieku przy- 
garbionym, skurczonym). Gūnginti 


492 


yra eiti pečiūs sutrūukus. 2) rg/l., 
CcymyaumacA£, C10pGaUsamoca; garbič 
się, zgarbiač się. Gūnginti susigūn- 
ginęs į kūprą, t. y. susitrūukęs, 
miėga. 0. gūngi. 

Gunglinėti, -nėju, -nėjau, x00ume, no- 
zaocusamo aucmoM3; Chodzič jak bo- 
cian. Vaikas gunglinė, t. y. kaip 
gafidras vaikščio. v. vaikščioti. 

Gungrinėti (4 gangrinėti), -nėju, -nė- 
jau, 700ume, noLaMUGaMo (0 UE40- 
GI0KTO MOULĖMZ, CB NUJCMOIMI DCEAYO- 
x0M3); chodžič (0 cztowieku wychud- 
Zym, zglodnialym). Žmūgus gung- 
rinė pėralkęs, niška šiandičn ne 
vėlgęs. 0. gunglinėti, 

Gūngti, -gu, -gau (=-giu, -giau), cy- 
myaumeca; zgarbiač się. v. gūnga, 
gūnginti. 

Gungulys, guūgula, m. x4y63 (60001); 
klab (wody). Par tvūną vandū met 
gungulus vago ūpia. v. kamūlys, 
urulys. 

Gūnyti, -niju, -nijau, tame, sb04Aamo; 
gnač, wypędzač. Gūnyk, kol išgūnysi 
visūs vėlnius. v. ginti, gulti (gūiti), 
varyti, vyti. — 

Gūnkla, -Ios, f. svinykauna, 10pGuna, 
MCENGAKB, NEPOGKOCMO (MA NPAIKA, 
cepe8km, Oepesn); wypuklina, wy- 
decie się, garbek, guz, nierdwnošė 
(na przgdziwie, powrozie, drzewie). 
Gūnkla susimete audimė, ir par tai 
ne lygus. Jūdinyčia (cenckiū 20408- 
u08 y6op2) su jūdėmis aplinkų tur 
gūnklas. Gūnkla ant vifvės, lazdos. 
Če Ičnke, o antro pūsė bus gūnkla 
kreivamė mėdė (mėdyje), t. y. mėdis 
kreivas tur gūnklas. v. gumbas, 
guiibras, gurgždulė. 


Gung — Gur 


Gūnktotas, -ta, wwwwxosamuu, 964- 
sacmuū; guzowaty, gruczodowaty. 
Gūnkl!otas mėdis, gūnktotos skūdos. 
v. gūnkla, 

Gunksėti, -saū, -s6jau, mopvame, ynoino 
CMOAMo UA4 CUD MV (CcymynuGuuCo, 
ckopuusiuuco); sterczeč, smetnie slač 
lub siedzieč (o przygarbionym, skur- 
czonym). Galvijei gunksa Ifnanti, į 
kūprą susitrūukę. Vyras gunksa ty- 
Tomis į kūprą susimčtęs. Ko gunk- 
sai atsistojęs, kod ne eini priė darba? 
Senis kūprą išmčtęs, smūkrą įtrūu- 
kęs į antį, susigunžęs guūksa, t. y. 
teip sėdi. v. gaksėti, garksėti, krūk- 
sėti, kunksėti, kumpsėti, snopsėti. 

Gūnkterėti, -riu, -rėjau, moskuymo, 
Oamvo Muuka, ydapumo (68 10p63); 
szturchnač, uderzyč (w garb). Marti 
jam į kūprą tūipt gūnkterės. v. 
bympterėti, riūkterėti, 

Gunkšlė, -lės, acc. gūnkšlę, f. 66eny- 
KAUMA, 10p0una; wydecie sie, garbek. 
Gunkšlė fra by kupra, išsidūd nū 
sutraukima. v. gūnkla. 

Gūnrūti,-mūju,-niavaū, nOKpo:6amo nO- 
nonowo (ona); okrywač (konia) cza- 
prakiem. Gūniūte apgūniūk ašviė- 
nius. v. dengti, klėti, gūnia. 

Gunžėti, -žū, -žėjau, v. gūžėti. 

Gunži, v. gūži. 

Guūžintis, -inūs, -inaus, v. gūžinti. 

Gunžys, gūnžia, m., v. gūžys. 

Guūžti, -žiū, -Žiaū, v. gūžti. 

Gūras, -rė, v. gurūs. Graūdmolis yra 
gura žėme. 

Gužbas, -ba, m. om1opodKa 63 AZAM6N 
(044 O6euš, N033, MeLAMa) UAB 03 
nopebm (012 xapmobenA); odgro- 


—-——— LE ST TPS S TEO TTD TIT GII o —————— ———————— 72-15 40-00 II: 





Gufb — Gūrg 493 


dzenie w chlewie (na owce, kozy, 
cielgta) lub w piwnicy (na ziem- 
niaki). Kertė kūtės užrikiūk gufbą 
dėl avių, 6škų, vefšių. Įdėk į gurbėlį 
šiėna dėl vefšių. Gufbai vefšių kūtė. 
Užtvėrtas gufbas būlbėms supilti. 
2) noMNiyenie DAA NECYUUTCA W CU- 
daUUIs MG RŪUAXZS nMUNUUS CA- 
moxa; kojec na piastwo, niosące jaja 
i siedzące nu jajach. Kur žansys, 
vištė pėria, vadinas gužbas, arba 
Zanstas. Į gufbą su vištomis šešių 
mėtų uždare vaiką. 3) (co6awa) xa- 
wypa; buda (dla psa). Gurbė šū gūli. 

ūnį į gufbą įvaraū. 4) x0p3una; 
kcsz. PAdavei su vist gufbu vyšnias 
valgyti. 5) Momosuao (u33 vemvpeza 
CIMOAGUKOGI, HG KOMODHE HAMAMU- 
saemca npAXNCA); motowidlo (2e czte- 
rech slupkow, na ktėre nawijają 
przędzę). Iš vytūvų į gužbą gurbūk 
gijas. v. kūte, pūnė, tvartas, ūžtva- 
ras, gafdas, gardėlis, būda, lanstas, 
gūšta, lizdas. 


Gurbėti, -biū (-bėju?), -bėjau, npu- 


ZO0UMO 63 OUEND XOPOWUCE COCMMOA- 
MI; USNOICUGAMOCA, NOPMUMCA OM3 
CAUWKOMS GaawonpiamuuTa ycaosiū; 
stawač się bardzo pomyšlnym; 1r02- 
pieszczač się, psuč się od zbyt po- 
myšlnych warunkėw. Anytos gur- 
bėte išgurbėjusi gerklė, t. y. su- 
siaurėjusi nū išlšpinima. v. gufbti, 
gurbūs. 


Gurbinys, gužbinia, m., v. garbinys, 
Gufbinti, -nu, -nau, 46p0640 Gumo, 


CKpYVUGaMU, NACCMU; nNierdwno ZWi- 
Jač, skręcač, plešč. Vaikas vižvę gur- 
bin, t. y. sitmet į grivenkas, garūnk- 
štis, su gūnkla, guzulais vėja vifvę. 


Gužbti, -bstū, -baū, npuxzoduUmo 65 OLeno 


xZOopoWee COCMOAWNe, ONDAGAAMUCA, 
xprnuymo; stawač się bardzo p0- 
myšlnym, poprawiač się (na zdro- 
wiu), wzmacniač sie. Po ligai sesū 
gufbsta, t. y. ein stipryn, o pužp- 
sta, t. y. ein riėbyn. Kūmi dūšia 
mėgsta, tūmi kūnas gurbsta, kaip 
gūrgždis, ne patalškęs. 2) usunocu- 
sameca, GanosamecA, nopMuMmsCa; 
piešcič się, rozpieszczad się, psuč się. 
Gužbte išgufbusi tava subinė, dėlto 
tu ne valgai, ne nėri ėsti, tu išlė- 
pai (gufbte išgufbęs tava vėidas). v. 
gurbėti, kūsti, pužpti, tažpti, taūkti, 
tūkti, 


Gurbūs, -bi (adv. gurbel), pocrowne, 


uyenmyviū, non (0 npupodN); 
pyszny, bujny. Tava sūnus gurbei 
4uga, t. y. gužbsta. v. sėdrus, tar- 
pūs, gurlūs, gužbti. 


Gurbūti, -būju, -bavaū, momame, nama- - 


mvioamo, HAGUGAMo (HuMmu, NPAIKLŲ); 
motač, nawijač, zwijač (nici, przę- 
dzę). Ant gufba gurbūk gijas iš 
vytūvų, o iš gufba ant mastūvų į 
driką. v. gufbas (5). 


Gurėti, -rū, -rėjau, Opočumeca, xpo- 


AWUUMoCA, CMANOBUMACA | DUILAVIMI; 
drobič sie, kruszyč sie, stawač się pul- 
chnym, kruchym. Žėme gūr ariant, 
t. y. trūp. v. trupėti, purėti, gurūs. 


Gūrga, -gos, f. cC062, ckpymuna, ymoa- 


WeMie, NEDOSMOCMO (08 GeDEGKA, GL 
uumxaas); skręt, guz, zgrubienie, 
nierdwnošė (w powrozie, nitce). Siū- 
Tai. gijos susismaūkia į gūrgas, arba 
susisuka į gufgždules, į garankštis. 
v. bymbiilas, garūnkštis, guihbas, 
gūnkla, gufgulas, gurgždulė. 


494 


Gurgėti, gūrgu, -gėjau, Gypvams (63 
oacueomn); burczcd (w žolądku). Pil- 
vas gūrg ir klūksi. Grėbūse gur- 
gėja pilvas (= grėbai pilvė, vidu- 
riūsė gurgėja). 

Gūrginti, -nu, -nau, da6amė ckpYyNU- 
Gamsca, Omaamo CKDYMUNY (68 6- 
peėkto, Numa); dawač skręcač się, 
skręcač (powrėz, nitkę). Gūrginti 
gijas $ra į bumbulus sulėisti vef- 
plant. v. gūrga. 

Gurgėlas, -Ia, m., v. gužgulas. 

Gužgioti, -gioju, -giojau, wpAcme, 
eumo, CkDYVYGAMA (Nepo8KO); prząšė, 
zwijač, skręcač (nierdwno). Guigioti 
šniūrą, giją nedailei. v. gurgulūti. 

Gufgti (w gufkti), -gū, -gaū (= gurgiū, 
-graū; gurkiū, -kiaŪ), 22407mamae, 
NUMo ODNUMS LAOMKOMS, CpA3y; Lap- 
czywie polykač, pič Jednym lykiem, 
odrazu. Vienu gūrkšniu gufgdamas 
išgufga (=1šgurge) žėntas ūlų, t. y. 
išgėrė. 

Gužgulas, -1a « gurgėlas, -Ta, m. cipy- 
mua, YMOAUENie, NEPOGHOCMU (63 
npacm, 66 Gepeskm); skręt, zgru- 
bienie, nierdwnošč (w nitce, W p0- 
wrozie). Gija storai vefpiama ein 
gurgolais. v. bymbūlas, burbūlas. 
2) uavaps (omoepO. caca WA NO- 
Mmoakio, N00B KPO), OKALUNA, MA- 
xuno; 0sad (2 sadzy), žužle, nawar. 
Sūdys (sūdys, sūdžei) nū dūmų su- 
gargėja į gufgulus šviėsius, kaip 
gelžis. 

Gurgulūti, -1ūju, -lavaū, 6Gypvamo, 440- 
xomamo, apunnmo; burczeč, wrzeč, 
chrapač. Lūnas gurgulūja, kad eini 


par jį. Pagėdę, susimuitiję vidurei 


Gurgė — Gufgž 


gurgulija. v. gargalūti. 2) gurgulūti 
(4 gurgulūti), nokpUeamoca  BCe4- 
GAKaMU, YMOYAMUCA, 00pACMAaMmo 
(68 MKOM, MNCMATI) U.-M. GBINYK- 
46M3; pokrywač się guzami, stawač 
się grubym, obrastač (w pewnych 
miejscach) cž.-k. wypuklym. Gur- 
gulūte apgurgulšva kojos bičių su 
medumi, su pežnagiu, t. y. (bitės) 
ratūtos (tūpa). 

Gurgždėti, gūrgždu, -dėjau, spycmema, 
ckpunmmu; Chruszczeė, skrzypieč. 
Sniėgas gūrgžda einant, važiūjant 
šalty. Kinktai, būtai nauji gūrgžd. 
Sveikas kūnas išbufkęs, išpužpęs 
gūrgžd, kad nūtveri į žiūpsnį. 
Gūrgžd, į Iangą, į skleinyčią braū- 
kiant. 2) 2060pumM4  nNOCKpUNW6A, 
MONOMUMAA C60UMB 1040C0M3 CKDUNS; 
mėdwič skrzypliwie, jakby skrzypiąc. 
Gūrgždanti boba. v. girgždėti. 

Gūrgždis, -džia, mM., Oydoununa, 3072 
(levisticum officinale); lubišnik, lub- 
czyk; davno (archangelica officina- 

„ lis); deiegiel. Iš gūrgždžių dūdelės 
pasidirba ir dūdūja prėmens. v. žolė. 

Gurgždėti, -dėju, -dėjau, 2060pumo n0- 
ckpunv6saa; mdwič skrzypliwie, V. 
gurgždėti. — 

Gurgzdulė, -lės, f, (w gurgždulys, gužg- 
ždula, m.), CHpyMUKa, KOAMIKLKA (63 
numKkIo, 63 eepeskn); skręt, pella, 
petelka (w nitce, w powrozie). Į 
guigždulę susūka virvę, kad sukrei 
vert (2). Gija susisūka į gurgždules, 
kad pardaig sukrei vefpe merga. 
v. garūnkštis, gufgulas, gūnkla. 

Gužgždulti, -1u, -lau, npacmo uu sumo 
NEpOGKO, CO CkpyMUKnaMU; prząšč lub 
zwijač mMerdwno, ze skrętami, w pg- 


Gurgžd — Gūrk 


telki. Gufgždulti yra vefpti storai, 
kad į gufgždules suein. 

Gurgždulūtas, -ta, c0 cxpymunaMU, 
CKDYNENNGIU, NeMAACMOLŪ (0 NUMKN); 
ze skretami, pokręcony, £ pętlami. 
Gurgždulūtas vefpalas. 

Gūrgždžole, -lės, f., v. gūrgždis. 

Gūrinėti, -nėju, -nėjau, z0Jumo Me- 
Oienno (CuopGuswuCo, COMysuuCu, 
OMNCKUGGA U.-N. NU 3eMAm); Chodzič 
powoli (zgarbiuszy się, wcingngwszy 
szyję, szukając cz.-k. na ziemi). 

Gaūrinti, -nu, -nau, 63pu214mM6, pa3- 
Mawamo, Mambo; rozpulchniač, robič 
kruchym, migč. Gūrink žėmę lig ne 
sėjus. Išpūrusią lovą, patalynę ne 
gūriok, t. y. ne rūncink, ne griiuk. 
v. gurūs, pūrinti. 

Gūrinti, -nu, -nau, wumnmu wau Goicamu 
MEAKUMB WGLOMB (COLMYSIUUCO UAU 
cuopbuswuco); išč lub biec drobnym 
krokiem (o przygarbionym, schylo- 
nym czlowieku). Kur tu gūrini, t. y. 
bėgi. 

Gurklys u gūrklis, gūrkla, m., 20060- 
pOd0Ks, VAC WU NO0S NUJCHEIO 
veaMCmoo; podgardle, wole pod gard- 
Zem. Dribsa (dr“bsa) gurklys riė- 
baus žmogaus, t. y. paldukis. Val- 
kas gūrklį pastūtęs eina. 2) 3003 (y 
nmuus); gardziel (u ptakiw). Vištos 
pilnas gurklys grūdą. v. palšukis, 
gūžys, pagūrklis. 

Gurklėtis, -klėjūs, -klėjaus, n006a301- 
6amMmb, NEPe6A316AM0 CebN UL (MOA- 
CmMoM3, Goabuuaa NAAMKOM3); pOd- 
wiązywač, przewiązywač sobie szyję 
(gruba, wielką chustką). Su skėpeta 
gurklėkis, t. y. pasirišk, v. gurklys. 


495 


Gurksėti, -sati, -s6jau, cudnmo (6wucma- 
susu WO0Gop0J0K3); siedzieč (wy- 
stawiwszy podbrėdek, podgardle). 
Gužksa susiričtusi anyta, t. y. sėdi. 
Žėntas atsikėlęs, gūrklį išpūtęs, 
gufksa. v. sėdėti. : 

Gūrkščiėti, -oju, -ojau 4 -6ju, -6jau, 
WUOMamo, NUMO (Np0U3S0JA 36yKa APU 
uomaniu, npu numo); Tykač, pič 
(sprawując odglos polykaniem, pi- 
ciem). Ar pavalge darbininkas? Ne, 
dar girdėti, kaip gurkščiė — gūrkšt, 
gūrkšt. Zansys gūrkščio. 

Gurkšėti, gūrkšių, -šėjau, 210mamo 
(u30a604 30y43 npU vuomaniu); poly- 
kač (wydajac odgtos przy polyka- 
niu). Kad vėlga greitai, gūrkši. Aš 
gūrkšiu, t. y. sčilės ne praryjū. 

Gurkšnys « gūrkšnis, gūrkšnia, m. 240- 
moks; Tyk. Sėnis išgėre gėrą gūrk- 
šnį vyna, alaūs. Gurkšnys $ra pilna 
būrna. Sčnis gūrkšneis gėria. 1. 
klukšnys, malkas. 

Gurkšnėti, -nėju, -n6jau, w20mam6 (n0- 
NEMHOUY, ONCH6 VACMO, NACAUJCDAACO 
numoeM3); polykač (po trosze, bardzo 
często, smakując w piciu). Gurk- 
šnėti yra gardžei gėrti (ūlų). 

Gūrkšt, gūrkšt w gūrkš, 2402. vacmuua, 
GUDAMAVIUŲAA 30YK3, U30A6AMb1ū NpU 
vaomaniu; partykula slowna, wy- 
važająca odylos przy polykaniu. 
Gūrkšt, gūrkšt, rydamas didelus 
gūrkšnius. Gūrkšt, išgėre visą (gl- 
rą, ūlų), visa (6ce). 

Gūrkšterėti (w gūrkštelėti), -riu,-rėjau, 
v20mNymo (NpOU3GOJA 36yKB UA0MA- 
nieM3); Lykngč (sprawując pray p0- 
lykaniu odylos). Gūrkšterėk gūrk- 
šnį alaūs, vyna. v. gūrkterėti. 


496 


Gūrkt w gūrkt, 1202. vacmuua, ewpa- 
ocawuųaa vomanie; partykula slow- 
na, wyražająca polykanie. Gūrkt, 
gūrkt kaklė, kad ryja valgant, gė- 
riant (=kad ryja kas valgydamas, 
gėrdamas). v. gūrkšt. 

Gūrkterėti (gūrktelėti), -riu, -rėjau, 
aomnymo; lyknąč. v. gūrkt, gūrkšt, 
gūrkšterėti. 

Gartūs, -li, nosunū, oupKNu, U610- 
mywiū; pelny, ttusty, bujny. Bro- 
lis gurlėsnis sugrinža, nekaip išėja. 
Čiėpa gra neguflus žmėgus. v, gur- 
būs, dėrlus (dertūs, dežlų), derlįn- 
gas, sodrus, riėbūs, tuklūs, tukrūs. 

Gūrne, -nės, f.; demin. gurnikė, p003 
pviGu; gatunek ryby. Gurnikės bū- 
reis plaujo po vandenį. v. gūire. 

Gūrti, gūunrū u gūrstu, guraū, pa3- 
AM30MACA, PAISAAUBAMACA, PACNABL- 
GamtCA, pA3CKJAMICA; pasdysamaca, 
pasčytamo, esdumMamuca; rožtazič 
się, r0zplywad się, r02padač si; PĘ- 
cznied, nadymač się, podnosič sig. 
Merga guūr, t. y. plunšk, drimb. 
Jėsios kūnas guūr (sc. gįr, gužn), 
t. y. kraūjis pasenk, raūmens su- 
krint. Sniėgas gūrsta nū liėtaūs. 
Guūra vandū pirm valtiės, t. y. 
gurulais ein, v. gūras (gurūs), gu- 
rėti; dribti, plūkšti; kilti, kėltis. 

Gurū-gurū (vguri-gur!),vacm.,e0paoc. 
ybrmanie (0 UeA06WKTO, COWMYGWEMCA, 
DCENAUEMS CKDBIMOCA U33 GUDY UAU 
OCMAMYCA NESAMNUENNGIMI); party- 
kula, wyražająca zmykanie (0 czdo- 
wieku przygarbionym, starającym 
się ukryč lub zostač niewidzialnym). 
Gurū-gurū bėga vaikas mažū žink- 
sniu krypildamas. 


Gūrkt — Gūs 


Gūrulas, -Za, m., ac1442 60140 (c00Cme. 
unumo 630y6weeca); niewielka fala. 
Pirm eldijės, valtiės vandū eina gu- 
rulais, t. y. vilnimis. 

Gurūs, -rl, puziuė; kruchy. v. grau- 
dūs, gruzdūs, gūras, irūs, ižūs, tra- 
pūs, purūs, putnūs. 

Gūrūti, -rūju, -ravaū, ummu nocnmuo 
(naKaoOKUGWwuCo eneped3); išč špiesz- 
nie (2 glową nachyloną wprzod). 
Gūrūti yra eiti greitai, kad led už- 
matai. Pati sėdi vežimėly, pats ša- 
lip gūrija, t. y. eina. Pati gūrūja 
su kašė grūšių. 2) 240n0mamo, 6e3- 
nokoumeca; Chodzič (okoto czeg0), 
troszczyč się. Priė gaspadorystės, 
kad nėra šeimynos, gūrik pati, t. 
y. bėgk skubrei ir sunkei dirbk“ v. 
durūti (dūrūti). - 

Gūsis, -Sia, m. MOMeKNMs, 6peMA, 
ypvena; moment, czas, chwila, ury- 
wek. Man gūseis, t. yv. ūpais, tar- 
pais, galva (wu gėlvą) skaūda. v. 
nūgūsis, nūguvinės. 

Gūsti, gundū, gudaū, npio6pmnmamo ma- 
GbIK3, ONGUMNOCMO; NPIYNAMICA; NAU- 
wykač, stawač się došwiadczenszym; 
wprawiač sie. Brolis gūdęs rašyti, 
kelduti. Sesū ne gūdusi vėgti. Anė 
viską gūdusi (daryti). Kurs gūdęs, 
tai visur (= niškur) jo ne apgaūs. 
Vaikas d4r ne gūdęs priė to. Aš 
gundū priė darba, t. y. (d4rbas) mėn 
patinka. v. būsti (būsti), drįngti, 
klūutis, prasti. 

Gūsti, -du, -džiau, v. gūsti. 

Gūsičitas, -ta, 3 nepepusaMU, Cayvao- 
wiūcA NO 6PEMENAMI, OMPVUGOUNOL, 
He NOCMOAKNKIU; Z przerwami, zda- 
rzający się chwilami, urywczy, prze- 


Gūšč — Guz 497 


chodzący, nie ciagly. Gūsiūtas (cmo- 
audė nopusaMu) vėjis, kurs tarpais 
užeina. Kad vėjis gūsiūtas, sunkū 
malti ant vėjmalūna (= vėjamalūnia, 
vėmalūnia). v. gūsis. 

Gūščiotis, -čiojūs, -čiojaus, npucdamu; 
nocumMamaca; przyginač kolana, dy- 
gač; zžymač się, wzruszač się. Mer- 
gėle gūščiodamos (cz npucmdanvems), 
t. y. pasigūžusi, klūniojas. 2) gū- 
ščioti pečeis (Pc0.), noxcunamo nAe- 
VaMU (Oma ydusaenia); wzruszač ra- 
mionami (ze zdumienia). v. tūpčioti, 
gūžti (2). 


Gūšt « gūšt, 2242, vacmuua, 60paxC. 


30YK3, NPOU3GOdUMMĖ Np GKesan- 
40M3 OGAUMIU GOAUOT CMmpYeIo 6004; 
partykula slowna, wyražajaca oglos 
jednorazowo spadajacej wody (pržy 
oblewaniu). Gūšt par gūlvą vandens 
parlija (=tik gūšt kibirą vandens 
ant galvėos!). v. ūžt. 


Gūšta, -tos, f. 145300; cuanue (nepen.); 


gniazdo; mieszkanie, chata (przen.). 
Kėkią gūštą turiū, tokioš man už- 
tėks. v. lizdas, gūžti. 


Gūštautis, -t4ujūs, -tavaūs (4 gūštauti, 


„tauju, -tavaū) uczamo (ceb) 1nnada, 
eumMė, NPUOMOBaAMO (CedN) 1300; 
szukač (sobie) gniazda, slač, budo- 
wač (sobie) gniazdo Višta be nor 
gūštautis, t. y. gutbą dirbti (sc. 
dirbtis). v. lizdūuti, 


Guvūmas 4 gūvūmas, -ma, m. 408- 


XOCMO, N0GOPNOCMO, OGOPOMAUBOCMU; 
zręcznošė, zwinnošė, obrotnosč. AŠ 
an numūščiau gūuvilmu. 9. guvus, 

Guvūs 4 givūs, -vi, z6amkiū, A06KiU, 
nposopuvū, Golkiū, 000pOMAUSUū; 
chwytny, zręczny, zwinny, obrotny. 


NDmkonuss. NuroBckO-pyccKO-NO1LCKiA CA08Ap6. 


Kurs greitai pagžuna Iškančią (e.- 
„sum. lekiančią) skarėlę, tas gūvus. 
v. gauti; gubūs, vikrūs. 


Gūzas, -za, pl. guzai, m. wwwxa, 9ce4- 


eūk3; guz, gruczol. Gūzas ant kūna, 
ant mčdžia. v. gumbas, gūnkla, 
kimpa. 


Guzėnti, -enū, -enai, 39amb (ocepe- 


Geuxa); wolač (žrebie). Piėmū gu- 
zėna, t. y. šaūkia, kūmelį. v. guzi- 
guzi. 


Guzi-guzi w guzy-guzy (kuzi, kuzy), 


waCm., | NDOUSNOCUMAR | MMI, KINO 
3000m3 oLepečenka; partyk., wyma- 
wiana przez czbowieka, wolającego 
žrebię. «Guzi-guzi (guzy-guzy)» sūka 
šaūkdams kūmelį. 


Gūzikas, -ka, m. nyvoouga; guzik. 0. 


saga, sagūte. 


Gūzulas, -Ta, M. «04043, WuKa, 9604- 


eax3, napocma; galka, guz, gruczol, 
narost. Par gaisrą cidūbras (w si- 
dūbras) sukrekėja į gūzulą, t. y. į 
kunkėlą. Maišydama dūną, gūzu- 
Jus, t. y. kleckūs, iš miltų išsp4u- 
dyk. Gūzulas pampsa antyje. Vai- 
kas virvę gužbin, t. y. su gūzulais 
vėja. v. gumbas, gūmulas, gimuras, 
gūzas. 


Guzūti, -zūju, -zavaū, npuinuamo 003 


VACCAGUKA, PAD YGUMAYCA, NAD YSAMUCA; 
pržyjmowač ksztalt guza, rozbrzmie- 
wač, nadymač się. Žmūgus išilkęs 
kaip dideleis kūusneis valga, burna 
guziija, t. y. ant vėida gūzai kinta. 
Guziite išguzūva man burna. 2) re/l. 
(4 guzėtis, gūzotis), 140240 0664301- 
GAMO CEO (10406y nAAMKOMa); obcis lo 
obwigzywvač sobie (ylowę chustką). 
Marti guziite užsiguzija ant galvės, 
32 


498 


t. y. užsiglumbija ūžpakaly, apsiriš 
kaip gūzą. v. gūzas. 

Gūžas, -Ža w gužūtis, -čia, m. aucmz; 
bocian. Gūžas su gužūčeis (06. gu- 
žūtis su gandriūkais, gužučiūkais) 
išlėke iš sava gūštos (30mco em. Vizda). 
v. gandras. 

Gužėti, -žū, -žėjau, um u14 Aemmo 
moanowo, CObUpAMCA C0 GCNB CMO- 
pons; išč lub lecieč gromadą, zbie- 
vač się zewsząd. Vyrai gūž, t. y. 
eina didelu pulku. Gūža tik jauni- 
mas į seklyčią ir daug sugužėja, t. 
y. suėja, subėga. Gūža vėlnių bitys, 
kur Diėva medūs. Į tūs namūs gūža 
vaikai ant vakarūškų. Gužėtė atguž 
žmėnys, t. y. atbėg. Gužėte įgu- 
žėja visl vyrai viėna ūmata į kar- 
čemą lėbauti. Gužėte prigužėja pižna 
trėba svečių. 

Gūžėti, -žėju (4 gūžiū), -žėjau w gun- 
žėti, gunžū, -žėjau, 2e94a1m0 uu 
cudmmo (63 Mena, NOD KpVLAVAMU, 
63 140300); ležeč lub siedzieč (w cie- 
ple, pod skrzydlami, Ww Amo 
Žansytis po žansimMi te-gūnžič (y A 
IO. «te-gūnžė»), t. y. te-gul, te-šl- 


dos. Mana žansytis jau gūžė ir tū | Gūžys, 


sugūžčs (=žąsis jį sugūžės, jis bus 
sugūžėtas), t. y. sustiprės. Sčnis kaip 
višta nor gūžėti su vaikais, t. y. šil- 
tai gulėti. Gūžė žansyčei po Žan- 
simi. Marti gūžė, t. y. gūli, šildos, 
po pūtalais. Gūžėti fra gulėti šiltai 
susiklosčius. 0. gūžti (2). 

Gūži u (y A. IO.) gunži, mevcdo0x., 901- 
padavė ybmMmanie Conysuaoca, 
NAKAONUGUNOCIA KB BEMAID UELOGRKA; 
wyraža zmykanie czlowicka zgietego, 
z preodem nachylonym ku ziemi. 


Gūuž — Gūž 


Gunži-gunži bėga susigunžęs vai- 
kas. v. gūžėti, gūžti. 


Gužyne w gūžyne, -nės, f. 6euepuee 


U24 MOUNOL COGpPAMIE MO4006JKCU 060- 
e0 nona; zebranie wieczorne lub 
nocne mlodziežy obojga plci. Gužyne 
fra jaunimas. Eiti į gužynę, t. y. į 
jaunimą. 2) wpa 63 MeMypKu; gra 
w šlepą babkę (c06cme. gūžinėjimas). 


Gūžinėti, -nėju, -nėjau, z00w126 nax40- 


nuowuco; Chodzič z nachyloną glową. 
Vaikis gūžinė, t. y. vaikščio kaip 
gūžas. 2) gūžinėti, gužinėti u gūži- 
nėtis, wpamo 63 DMMYPKU; grač W 
šlepą babkę. v. Tauminėti, pušinėti, 
gužyne. 


Gūžiuti 4 guūžinti, -inu, -inau, w2mu 


nanaonuowuuCo; išė z nachyloną g40- 
wa. Gūžin send boba, t. y. ein. 2) 
gūžinti, caocams (63 menaoe MACmMO, 
nodž tpolaoR); sadziė (Ww cieplym 
miejscu, pod skrzydlami). Žansyčius 
po sparnį gūžin (vu gūždina), kad šil- 
dytųs. 3) refl., ceuGameca, ci0pG1U- 
camvca; šciagač sie, zgarbiač się. Ko 
tu gunžiniės taip, ar ne gali štyvas 
būti? v. gūžti (1 u 2). 

gūžio w gunžys, gūnžia, m. 
3063, 1003060x3; gardziel, gardziolka. 
Paūkščia gunžys yra gurklys, kur 
pišaras (sc. I6salas). Žansis pilną 
gūnžį prilėsusi. 2) 404060 a640x0, 
xadvuns; jablko adamowe, grdyca. 
Pas vyrą gėrklės gūlas (sc. mazgas) 
iššokęs vadinas gunžys. 3) 6o20w06 
6epmens Gedpenod kocMU; Wwypuklošč 
wierzchnie) košci biodrowej, košė w 
klębie. Gūžei (xcem, gūnžes) atsikišę 
bobos strėnose, t. y. kūlšės. 4) x0- 
vanzs; glowa (kapusty). Gūžei ko- 


Gūžy — Giūd 


pūstų (60cm.-aum. gūžys, gūžės) 
susisiaute. v. gurklys, gilva, skran- 
- dis. 

Gūžyti, -Žaū, -Žiaū, caocamo (ypa, 1y- 
ceū na Aūua, pa3cady); sadzič (kury, 
gesie na gnieždzie, 702sadę). Gūžau 
žansį (sc. žansis); gūžaū, t. y. diė- 
giu, daigus. v. gūžti (2). 

Gūžmis, gūžmia, M. KyCOK3, A0MO0M4 
(aam6a); kawal (chleba). Marti dūve 
piėmčnei gūžmį dūnos. v. gūmulas, 
grūmulas, gabalas. — 

Guūžoti, -žau, -žojau, cudiomv 114 cmo- 
AMo CKODUUGUUUCO, COUMJGUUCU; SiC- 
dzieč lub stač skurczywszy się, na- 
chyliwszy się. Sūnis girtas kaip šuva 
gūža po sūlu, t. y. susirlėtęs, susi- 
leūkęs (sėdi, gūli). 

Gūžėtis, -žėjūs, -žojaus, oxynweam 
cebio (10208y); obwijač sobie (yluwę). 
Marti gūžėte apsigūžojus, t. y. skū- 
petomis apsiričtus (sc. apsiraišius), 
apsiklčstusi žiėmės čėse. v. gumė- 
ti(s), guzilti(s). — 

Gūžti (1), -žū (u -Žiū), -žaū (= gūžiau), 
ummu UJCeMS; IŠČ Jak geš. Gūžtė at- 
gūža (= atgūže) visi penki, v. gūžiiti, 
gužėti, gūžėti. 

Gūžti (2) u gunžti, -Žiū, -Žiaii, CAJICAMNO 
(n003 KpVAA, 63 MCNAGe MCMO), 
copneamo (n0d3 KpvAVAMU); salzid 
(pod skrzydlami, w cieplym miej- 
scu), ogrzewač (pod skržydlami). 
Aš gūžiū vištytį, t. y. dedū į pū- 
kus, kad sušiltum. Višta guinž viš- 
telūs, apgunžusi, apiplėtus su spar- 
nais, 2) 7efl., a) caedcuoamoCa, C0ep- 
mieamca 68 KayGoKa; kurczyč sių, 
zwijač się w Ilab. Piėmū gunžte 
susigunžės kūpsa, guūksa, t. y. 


499 


susitrėukęs (stovi, sėdi). b) saxy- 
mvieamoca (Wy6o0); otulač sie (fu- 
trem). Aš gūžiūs, t. y. lendū, į kši- 
linius. €) suma (63 suaxu, KOUaNGI); 
zwijač się (w glowę). Kopūstų Iūpai 
gūžiasi jau į galvas, t. y. siaūčia 
(galvas), d) npucndamo; przysiadač. 
Stūčias gūžkis, kaip višta sparnūs 
išskėtusi gūžiasi ant žčinės, kad ją 
pajihitumei. v. gūžėti, sūkti(s), siaūs- 
ti(s), sūpti(s). 

Gūžūti, -žūju, -žavaū, wmmu 1yceMa 
(nepecaAUGaACo, comysiuuco); išė Jak 

9ęš (przechylając się 2 jednej strony 

na drugą,nachyliwszy glowę wp) "20d). 
Gūžūti gra eiti, kaip žąsis. Žan- 
sys, vištyčei, žansyčei gūžūja. Dar- 
biniūkas susileikęs iš pavargima 
gūžū, kaip žansis. Vyrai, kad ne 
tūr žiburia, tamso gūžū po kafčemą. 
v. gūžti, giūžėti. 

Gūba, -bos w gūba, -būs, ace. gūbą; 
aceM. gūba, -būs, gūbą, f. Gepecma, 
uaeMa (ulnus campestris); Vrzost, 
wiąz zwycžajny. 2) kapavaus (ulmus 
suberosa); brzost korkowy. Giibos 
žičve dūnai kėpti. Iš gūbos kažnas 
plėšia. v. gūlba, vinkšna. 

Gūbynas, -na, m. GepecninaKa, U10100- 
nuKB; POW u33 Kapazava; gaj lub las 
brzostowy, gaik wiązowy. v. gūba. 

Gūda u acen. (y A. IO. ) gūda, -dos, f. 
Couyocmede, COA; WSpO šTezucie, 
Litošė. Žmūgus, kas kitą pagid (se. 
pagildžia), pats geros gūdos (sc. gu- 
dos) vežts. Vaikas geros gūdos (sc. 
gūdos) vežts, kad čyrai, sunkei dirb, 
v. gūsti, pūgūda (pagūda). 

Gūdus « (y A. IO.) acc. gūdus, -4 
(ceM. gūdus, gūdonti, np. Oma 


500 


1281. gūsti, gūsti 2), cocnypadJameau- 
nutū; Ištušcivy. Nuliūdusį kas gūd 
(sc. gūdžia), tas gūdus. v. gūsti 
(conf. grūnūs). — 

Gudžioti u (y A. IO.) acew. gūdžioti, 
-džioju, -džiojau, yn, NAM 
cocmpadanie (43 KOMy); pocieszač, 
litowač sie. Gūdžiuk (y A. IO. «gu- 
džiok») sčsę, kad apsistėtum vežkti. 
Ne ničks (=mčks ne?) gūdžio, kad 
dūda kdilį (sc. į kailį) vaikui. Gū- 
džiok nuliūdusį, verksmingą, rū- 
pestingą, o gūsk pavafgusį. 2) refl., 
MCAAOGAMLCA, UCKAM yMNuUteNia; 
skaržyč się, užalač sie, szukač po- 
ciechy. Sesū gūdžiojas, kad anį any- 
ta suvaksija, būrė. v. gūsti. 

Gūlis, -la, m. 2096, nocmeav; luže, 
pošcicl. Einū į gūlį gulti. Kad gūlis 
vargūs, tada tirpsta ranka arba koja. 
Aš gėrą gūlį turėjau šią naktį. 2) 
201060; Tožyslo, legowisko. Če gūlis 
stirnos. Ant gūla eina medžiūklei, 
t. y. kur gūli kiškis, pėdas sėka. 
3) acocanie; leženie. Koks mana gū- 
lis, tik rymėjau par nūktį. v. gulta, 
gulškla, lova, kinis, pūtalas. 

Gūlu (4 gūla), adv. uakaoMNo, 6K0Cu; 
pochydo, ukosem. Taškas (po0s 3a- 
Goya) šra tvora gūlu tvėrta, t. y. 
ne gulščia, ale pūsgulščia. Gūlu sų- 
statyta tvora, gūlu tvėrta. v. gulėti, 
gulščias, gotas, gvalė u gvalū. 
Gūsti w acew. (y A. IO.) gūsti, -džių u 
(0eM.)-du, -džiau, npoas12MV Couyo- 
cmeole, ynuvwam; okazywač wsp0L- 
czucie, pocieszač. Aš mušū ir gitdžiu 
(y A. IO. «gudžiū» 64. «gūdu), t. y. 
tiešiju. Aš gūdu rūpestingą. Gūsk nu- 
vargusį, sušilusį. Vaikis gūd mež- 


Gudž — Gv 


gą, t. y. jos darbus padirb. 2) vefl., 
UCKAMB COCMpAJANIA, WAAOBUMUCA; 
szukac wspolczucia, užalač sie, skar- 
žyč sie. Brolis gūsis (6.-2um. gūsis), 
jagū jį nuengs ponas. Aš gūdžius 
(= gūdūs, gūdžiūs), t. y. sava bėdas, 
vargūs pasakoju (06. pūsakoju). Kad 
vargus turėsi, gūskis. Brolis gū- 
džias (=gūdas, gūdžias) gėlvą skaus- 
tant. v. gūdžioti. 


Gvagždėti, -dū, -dėjau, zydmmo, TU- 


Amo, OpaLamMmos MAL0GAMLCA MA 
Goiu; chuduač, chyrlaė, slabnąč, 
opaduč z sit; skaržyč się na bole. 
Gyvolis gvigžd ant sausį šiaudį 
pastatytas, kol išgvagždės, t. y. kol 
sulis (eu. sulys, omz sulysti). S6- 
nis vis gvagžd, t. y. gūdžias (= gū- 
das, gūdžias), kad jam skaūsta. v. 
džiūti, lysti, sižgti, laudegoti, vamh- 
botis. 


Gv4ibėti, -bu (w -bėju), -bėjau, Mamma, 


npuzodumo 65 Gesuyscmeie, naJaMmo 
(66 usneMoMeNiU); mdleč, tracič 
zmysly, padač (2 oslabienia lub 2 
przeraženia). 2) v. gvaibulūti. Pir- 
šlts, vėdamnas ant kartūvės (= kūrtu- 
vių), gvaiba, t. y. slabnė, alpsta. v. 
alpti, leipti. 


Gvaibti, gvaibstū, -baū, Manmo, o0Mu- 


, 


pamo; omdlevač, obumierač. Kad 
kas kūtul, tū aš gvaibstū, t. y. 
alpstu. 


Gvaibulšs, gvaibula, m. Mannie, 060- 


AuKie, 00MOpoKa; mdlenie, zemdle- 
nie, mdlošci. v. gvaibti, 


Gvaibulūti, -lūju, -lavau, Gwmo Gea3 


uyecmos, KAUAMUCA (Oma Caad0CmU); 
byč Lez zmystūw, byė omdlalym, 
chwiač sie (2 oslabienia). Marti 


Gv4 — Gvė 


gvaibulū vaikščiodama. v. sažguloti 
(sažgulūti), svaigulūti. 
Gvairinti, -inu, -inau, v. gairinti. 
Gvalė u gvalū, adv. aexcMa, onosauky, 
naauma; ležąc, w ležaczki, plazem, 
naplask. Yštisai suguldyk būtelus 
gvalė prie kits-kita. Gvalū sušlija 
rugei. v. gulėti, gūlis, gūlu (gūlū). 
Gvalbyti, -baū, -biaū, 6pamo (maū- 
X0M3), yMAcKUGaM+, YNOCUMO; NpDU- 
ceausamu; brač, chwytač, porywač, 
unosič (potajemnie); przyswajac. 
Gvalbyti svetimą diiktą (=svčtimus 
dšiktus; 0. gvelbti). 2) ayiųumo 
(opiszu); luszczyč (orzechy). Riešu- 
tus gvalbyk, t. y. gvildyk (gvaldyk). 
Gvaldyti, -daū, -džiaū, cx4adu00m4 
naomuo; skltadač šcišle, Drabužiūs 
gvaldysi, t. y. gvaldžei dėsi, ale 
krauklų ne sugvaldysi (v. gvaldūs). 
2) gvaldyti w gvaldyti (P+0.), ay- 


wumo (opzu, a0p022); luszezyč 
(orzechy, groch). 
Gvaldūs, -di w adv. gvaldžei, craa0- 


Nod, NAOMNUU, NAOMNO NPUACIAI- 
wi; sk ladny, szezelny, šcisly, obci- 
slo Težący. Marti gvaldžei sudėja 
dvabužiūs į drabinkubilį, t. y. tal- 
pei, dailei (dailei?) suribūva. v. 
štalpnūs. 2) 24050 6u. yuueaoiūca; 
latwo wyluszczająry sių. Gvaldūs 
riėšutai (P.). v. gvildis. 

Gvalščias, -Čiū, acocaušū, Acocaa 26- 
au; Iežacy. Gvalščias gūli pė- 
das, pūdas, alve. v. gvala, gulščias. 

Gvalta, -tos, f. (4 gvaltas, gvoltas, 
-ta, M.), nacuaie; KDUUNAA NA000- 
uocmv; gwalt, przemoc; przyczyna 
nagląca. Nėr gvaltos citi. Kokia ten 
gvalta atsitika, 


501 


Gvaltatnas, -na, nacuaocmoennwi, 0e3- 
omiavameabuviū; gvadtowny; nagly. 
Šičną grėbti fra gvaltaūnas dėrbas. 

Gvaltavėti, -vėju, -vėjau, uacus06ama; 
gwalcič. Moteriškos ne gvaltavėsi. 
v. vefsti, privefsti, gėdinti; išanūti, 
iškoneveikti. 

Gvaltinti, -nu, -nau, moponumo, Ma- 
cmaugamo; naglič, nalegač. Pūnas 
ne gvaltina skolas atdūti. v. spirti, 
rūgiuti. 

Gvaltplėša (gvalplėša, gvaltaplėša?), 
-Š0S, C., KMO mpebyema NACUavuo, 
NACMOAMEAIMO, MACUAGNUKSS gwal- 
tem wymagjajacy, gwaltownik. Ponas 
tas fra gvaltplėša, v. gvalta, plėšti, 
akyplėša (akiplėša), nenduda, nendu- 
dėlis. 

Gvalū, v. gvali. 

Gvargždėti, -dū, -dėjau, zpunmmo (03 
w0panw); chrypač, chrypieč. Gerklė 
gvarežd, ne gal dainuti. v, gergŽ- 
dėti, gvefyšti. 

Gvazdikas (u gvaizdikas), -ka, m. 1603- 
Ouka (pacmenie); gwoždzik (rošlina). 

Gveibti, -bstū, -baū, v. gvaibti. 

Gvelbti, -biū, -biaū, Gpamo maikoMs, 
ageamamo; npucoaucamu; brač skry- 
cie, chwytač; przyvlaszczač. Ja pri- 
tykosi, gvelbk slyvų, t. y. vūgk. 
Brolis gvelbte pagvelbe visūs pini- 
gus, t. y. užvalde. Kur jis pasisuk, 
če gvelbia. Ūgnį gvelbti. v. plėšti, 
gvalbyti, grobti. 

Gvėra, -r0S, C. NepAZA; pomosNi, pa- 
ana; mechluj; gap, gamula, gamon. 
Žmogus gvėra, kurs išgvėręs, kaip 
stebulč išvažinėta. Kas išsiskleidęs, 
kam smūrgai nutinsę, antys ūtda- 
ros (=antis ūtdaras, sc. atlapas), 


502 


apsiaūstas Žtvapas, kėlnės nusmū- 
kusios, tas gvėra. v. vėpla, gvėrti. 

Gvefgšti, -ždžiū, -džiai, u30a6amu 
NEACH. 38YK8 (0 UPAM); TpUNNMS; 
wydawač niejasny glos (0 gardle), 
chrypieč. Gveigždžia gerklė, kad 
niėžti. v. gvargždėti, gergždėti. 

Gvėryne w gvėryne, -nės, f. omeep- 
cmwe; otwor. Gvėryne pasidare, t. y. 
kiaūryme. 

Gvėrinėti, -nėju, -nėjau, pomosnūnu- 
vamo, 400umo pomosmems; chodzič 
z rozdziawioną gebą, chodzič gawro- 
niac, gapiąc się. V. gvėra, gvėrti. 

Gvėrinti, -nu, -nau, wmmuw (0 pomo- 
g110); išč (0 gapiu). Gvėra, kur gvė- 
rini? 

Gvėrti, -enrū (w gvėrstu), -eraūi, pac- 
ZaAGUGAMUCA, Ne 68 MRPY pPACUU- 
pamoca; rozchwiewač się (w r0žne 
strony), zbytnie rozszerzač się. Ger- 
klė gvėrte išgvėrusi, kaip daržinė. 
v. dvėrti, išgvėrti, glėrti, plėsti. 


. p s] 

l, 1, L, 

I, interi. sa5; Oj, 0j. I jau, brolau! 
t. y. eik jau, brolaū! I, tu, sliūki! 
v. e. 

I, coni. uz . Aš i ans būvova vūkar 
namė (=namiė). v. if. 

Y, 3 pers. praes., ecmo, cymo; jest, są. 
Y daržė iškadėle. Y ir bernėlis. v. 
Yr, yra (yra), frot. 

Į « iūg, iū, praep. c. accus., 68, 43, 00, 
na (na Gonp. kyda?); do, na (na 


Gvef 


i 

Gvildyti, -daū, -džiaū u gvilbyti, -baū, 
-biaū, ayugumo, weaywumo; tuszczyč, 
oblupiač. Iš šiėšės (kiūvala) gvildyk 
riešutus, iš 4nkščių aižyk žirnius. 
Iš kišvala gvilbaū riėšutus. v. gval- 
dyti, Zukštėnti. 

Gvildis, -džia, m. cnocoGwocmu GBLAYUJU- 
GAMUCA UAB4 AEVKO WEAYJUUINOCA; LUSZ- 
czenie się, wyluszczanie się, wylusk- 
nošė, wyluszcznošč. Kas do gvildis: 
nūtveri už kčkės, tū išsigvilda riė- 
šutai. 

Gvinta, -tos, f. (u gvižtas, -ta, m.), 
cunma; gwint. Įsūk gviūtas į sricę 
ratėla. 

Gvogždėti, gvogždžia, -dėja, wexo- 
mamo, Ceeponmo, sydmmo; Lechtač, 
swierzbič, swędzič-šwiedzič. Gvūgž- 
džia man galė gerklės nū saldėka 
alaūs, nū laiškaūs piėna. Padūs 
gvogždžia nū ėjima — pžpautus su- 
graužia po padū kėjos. v. gyžėti, 
knitėti-kniėtėti, peršėti. 


i Y, V. 


pyt. dokad?). Marti nuėja į dafžą. 
Į tėvus išėja marti. Pačiim mirus į 
sava tėvus sugrįža marti. Eik į 
stūbą. Jis nučja į girią. Ribūti dra- 
būžius į drabankubilį. Į ūpžadus iš- 
važiūva sesūi. Kad tave perkūnas į 
skradžias, į dugnūs įmūštum! Yra 
žymė į žėdną skarėlę (sc. įsrūta). 
Eina boba šventą diėną į grybus, į 
ūigas, t. y. grybauti, ūgauti. Į pūčią 


1-4 — I-b 503 


sūke jis. Į susiėdą kėikiau. Į žmūgų 
pasakiaū: «tu, pūlena»! Į mane žiūri 
ūšvis šnairomis akimis. Į-tė einant 
dūda valgyti, o į-čė—nė. Į pičtus 
šilčiau, 0 į šiaurę šalčiai. Į Taukūs 
dūrys uždarytos. 2) Buvaū t; po 
Sekminių į (23; 2) dvi nedėli. I šv. 
Jūrą (= par šv. Jūrgį) bus trįs (06. 
treji) mčtai. I šią dičną (=ligi, liki, 
iki šiai diėnai 444 Šios diėnės) aš 
tenai būsi (= buvau?). 3) I (00, 
0x040) dėšimtį sykių kčikiau. Iš su- 
batės į (na; na) nedėldiėnį pavoge 
man ašviėnį. Arklį į (1a; na) ku- 
mėlę (=ant kumėlės) mainaūu. Į 
smeiftį (4 negyvai, mirtinai) užpli- 
Kti. Deinūuja šū į riukį, t. y. vaik 
ščiodams kansti nor. Į dičns-dičną 
(=dičn w24 diėna į dičną) dūk ark- 
lims šična. I vičną kuikulę suvifta 
vaikai. Sušūla į mūdį būtai. Šaltis 
rugiūs į 1žą verčia, t. y. 1žas Išmet. 
Atidūdinti į akrūtus. Į žėntą ne nėri 
jis žaūnytis (į žėntus u24 ūžkurioms 
ne nori jis eiti). I (acwdy, u32; 
miedzy, z) brėlus gerčsnis tas. I 
akis (=po akių) pasidėk, tai greit 
pamatysi pypkę. 


Į-Audrinti « indudrinti, -nu, -nau, 


CUA0NO | 6360AM06AM4; pAICOPUMO, 
noccopumo; wzburzyč; r05jatrzyč, 
porožnič. Pons žmėnis indudrina, 
t. y. į 4udras, bažnis įvare. v. du- 
dra. 


I-4ugti u iniugti, -gu, -gau. opacmu; 


wrosnąč. Du mėdžiu, dvi žoli į viėną 
kūpetą įauga. 


Į-4ušti « indušti, -šiu, -šiau, OmMx0.20- 


mumo KOMY OoKa, 3AdAM nNOMA- 
cosxy; wytatarowač, wyloič (komu 


skorę), nabič się (kogo, czeg0). Aš 
in4ušiau skūrą pačios už gėrimą, 
t. y. įmušiau. — 


I-aūti « inaūti, įaunū, įaviau (ina- 


viau), C00Cme. 60mmo (MOLY 63 Canota); 
nadiomo  (canou); wlašč. wložyč 
(nogę do buta); wložyč (buty). Kėją, 
sergančią (=s6pamą) ne galū inaūti 
į čeveryką. 


I-baidyti, -daū, -džiaū, wanyiamo (ny- 


144602 acuoomuoe); nastraszyč (Ienk- 
liwe zwierzc). Ašviėnį taip įbai- 
džiaū, kad jis drebėja. v. įbailinti, 
įbauginti. 


I-baigti, -giū, įbaigiau, wcmowgumo 


(nopadkoMz); wycienczyč (porząd- 
nie), zniszczyč. Įbaigti arklei, t. y. 
įbrūžti. v. parbaigti, įkaišti. 


Į-bailinti, -nu, -nau, wanycamo, na- 


CHIpaUWumo (MpyCAUGaIO Ne406RKA); 
nastraszyč (cztowieka bojažliwego). 
Įbžilink jį, kad bijotum. v. įbai- 
dyti, bajlūs, bjlė. 


I-baibinti, -nu, -nau, Z0po04eKvxO pa3- 


ODAMCUMO, UAIGUMO (GOPULUGAIO ULA0- 
GKA), pA30pAUMo MAKI, UMO PA3- 
OpaMenNYi Ū0M10 NOMOMI e0pUUMa, 
Gopuowema; bardzo rozdražnič, ura- 
zič (gderliwą osobę), rozdražnič tak, 
i1ž rozdražniona osoba dlugo potym 
gderze, mamrocze. Bobą įbambinai 
kad eidama bamb. 


I-bauginti, -nū, -naū, sanytamo, nany- 


amo; zastraszyč, nastraszyč. Marti 
įbauginta nū ščšura. v. baugūs (60- 
asauouū, nyvausoi), įbaidyti, įbii- 
linti. 


Į-bidurinti, -nu, -nau, sazadumo, Caio 


aaipasuumo; zabrudzič, zblocič. Taip 
įbiiurinai drabūžį. 


504 


Į-biauroti, -oju, -ojau, cu4040 30M4- 
pamo, saupasnumo; zabrudzič, zblo- 
cič. Jinai, mergica, taip įbišuroja 
šiūršį, kad ne gali iščystyti. 

Į-baūsti, -džiū, įbaudžiau, »p06pamw 
(K010-4.); sacmacumo (K0L0-4. CMpO- 
10CM010) CMUpUMOCA | UAW NODUU- 
nNumocA; Nacmpaujamo; upokorzyč 
lub zmusič (kogo srogošcią) do poslu- 
szeūstwa; nabawiė strachu. Įbaude 
tėvas mumis (mūs). Tu gražei įbau- 
dei jįjį. 

Į-baūžti, -žiū, įbaužiau, sožmu (cunao, 
GesųepeMOoNKOo, | Madce4O Cmynaa); 
wejšč (šmialo, bez ceremonji, ciež- 
kim krokiem). Piršlys priė mergės 
įbauže, inėja. v. išbaūžti, baužinti, 
baužas (baūžas). 

Į-bėgti, -gu, -gau, e0mocamo; wbiec. 
Kiškis įbėga į krūmus. 

Į-berbėti, -brū w acew. įberbu, -bėjau, 
OKpRNKYMO, 603MYJCAMS; skrzepnąč, 
zmęžnieč. Tūva brolis įberbėja, t. y. 
in4uga į kūną (jau nebejiunas). 

I-biesėti, -sėju, -sėjau, pasceupinima; 
v0zzlošcič się. Įbiesėja davatka, t. y. 
įpyka, kaip brėsas. v, įnifsti, įniššti, 
įsiūsti, 

I-bingėti, įbingu, -gėjau, yciaumeca, 
aacmapiomo (0 ŪOAM3HU, pan); 
wzmoc się, zastarzeč się (0 chorobie, 
vanie). Liga vyra įbingėja, t. y. 
įdidėja, įsenėja, įsibūva. v. įbingti. 

IĮ-bingti, įbingstu, įbingau, passvmeca, 
sacmapiemo (0 GOmMb3NU,  pAMIO); 
wzmėdc się, zastarzeč się (0 chorobie, 
vanie). Ja ne gydysi, įbings tūva liga, 
t. y. įsisenės, pabūs ilgai, įsibūs. v. 
įbingėti. 


I-bi — Į-br 


I-blusėti, -sėju, -sėjau, nanoskumaca 
GaoxaMu, naGpamoca GA0T3, NOAY- 
wumo Ga028; napelnič się pchlami, 
nabrač się pchel, dostač pchet. Tiva 
kaldra įblusėja, t. y. yra daug bžūsų 
(jojė). v. blusa. 

Į-btūzganoti, -noju, -nojau w įbtuzgėti, 
įbluzgu, -gėjau, moKpoimoca nep- 
Lomo, eo piowoū; dostač Lusek. Ar- 
klys tava įbiūzganoja. Arklei įbtu- 
zgėja nū dobilą, t. y. blūzgūs įgūva 
(=btūzgį gava), pilni plaukai bžū- 
zgį. v. blūzgana, blūzgas (blūzgs, 
bloūzgs = blūzgas). 

Į-bobėti, -bėju, -bėjau, us6a6umaca, 
nepenamo Gačcria npuovuku; zbabieč, 
stač się podobną do baby. Tava sesū 
įbobėja, t. y. tūpa kaip boba. 

I-boginti, -nū, -naū, 6necmu, ema- 
WMO NOCNKIUNO (MAIMCeAYO GeULo); 
wnie'ė, weiągngč špiesznie (ciežką 
72ecz). Tbogink vandenį, t. y. įnėšk. 

I-bėsti, įbėstu, įbodau, cusowo waJ0- 
cm; bardzo się naprzykrzyč. Įboda 
sčnį karšinti. Įžūlas žmogus, kurs 
įbėsta žėdnim. Įbėda man kalbėti. 
v. įgristi. 

I-brangėti, (-gėju), -gėjau, cuaono 8300- 
podcamo; bardzo podrožeč. Nu (me- 
nepo) miškas įbrangėja. v. brąngus 
(brangūs, acc. brangų). 

Į-braūkti, -kiū, įbraukiau, ecynyma, 
scyuumo; wsungč, wkrecič. Sesū brė- 
lui į ranką įbrauke dūnos. 2) npo0- 
6ccM4 (MA U.-M.) uepMOUKY; prze- 
prowadzič (na cz.-k.) kreseczkę. 3) 
aaoceuv (cnuuky); zapaliė (zapalkę). 
v. įbrūkti, įbriėžti, įrėžti. 

I-briėžti u įbrėžti, -Žiu, -Žiau, cOmamo 
WapanunKŲ (OCMpoHIMB NPEOMEMOMI), 


I-bri — Į-bū 


505 


cOn1aM4 3naKa uapanunoU, Cdbaamo | Į-brūzti (u įbraūžti), -žiū, įbrūžiau (w 


vepmouky; drasnąč, zadrasnąč, za- 
drasnigciem zaznaczyč, zrobič kre- 
seczkę. 2) saoceuv (cnuuky); zapalič 
(zapalkę). v. įbrūžti. 

Į-bristi, įbredu u socm. įbrendu, įbri- 
dai, 66pecmu, 60ūmu, u0A 6p000M3 
(63 600y unu 1pa38); webrnąč. Vai- 
kas į pužvą įbrida, t. y. įmakėja. v. 
įeiti, įlįsti. 

Į-brūcyti, -ciju, -cijau, emaugumo 
(Ouenb MadceAYIO Ge); Wwciagnač 
(bardzo cicžką rzecz). Ar įbrūcysi 
tą akmenį į vidu, į stūbą. v. įnėšti, 
įtraukti. 

Į-brūklinti, -nu, -nau, emuckymo (Ca 
Goivwumz mpydoms); wcisnąč (2 wiel- 
ką trudnošcią). v. įbrūkti, įgrūsti. 

Į-brūkti, įbruku, -kai (socm. įbrukiau), 
GcynymMmo, GCYUUMO (NACUAMO); WSU- 
nač, wkrecič (silą, przemoca). Mo- 
tyna įbrūks savo kūdikmi krūtį, kad 
ne rėktum, bet prota ne įbrūks. v. 
įbraūkti, įgrūsti. į 

Į-brūsti, -ūzdū (ocewm.), įbruzdžiau, 
ytosopumo (Opy100) npioGpRCmu unu 
saamv Cen (4.-4.); namovič (dru- 
giego) do nabycia, nastręczyč (c0 
drugiemu). Reik įbrūsti Zaigūnui 
(wypuny) gūrą arklį 0. įbrūkti, 
brūzti. 

Į-brūzdinti, -nu, -nau, v. įbrūsti. Gėrą 
dšiktą įbrūzdinau brėlui. 

Į-brūzdinti, -nu, -nau, no6ydums xš 
NDOABALKIO YyCepDiA, OnameiwMoCMU 
(66 meuenie doma epemenu); zachę- 
cič do ruchu, do czynnej pracy (na 
dlugi czas). Ūkininkas teip šį-ryt 
įbrūzdina bėrnus, kad ir po pičtų 
ne varomi dirba. 4 


NDOmkesais. IuToBcE0-pyCCcKO-NOXBCEIA CAOBAp5, 


įbrėžti, -Žiu, -žiau), cOmaamo 44- 
panuny, 6300paM6 KOMUUŲ (MmBep- 
ObIM3, WEDOTOGAMGLMI NpPEOMEMOMI); 
zadrasnąč, nadwergžyč skėrkę (rze- 
czą twardą, chropowatą). 2) 34- 
30umv, sainamo (10Wa0eū); jazdą 
znužyč, zaježdziė (konie). Įbrūžiau 
arklus, t. y. įvažinėjau, įbaigiau. 

Į-būbti, įbumbū, įbubai, 2pa3604- 
mama; r0zgadač się. Boba kaip 
įbūbs, t. y. įniks plepėti, tai nėr 
gūla. 

Į-būgti, įbūgstu, įbūgau, novyscmoo- 
camo CUAbKIĖ  Cmpaza3, yGoAMCA; 
uczuč strach wielki, zlęknąč się. 
Ibūga sūnus žiūrėti, t. y. pabijėja. 

Į-bukštinti, -nū, -naū, nanytamo; na- 
straszyč. Įbukštinti reik, kad bi- 
jėtų taip dirbti. v. įbaidyti, įbailinti, 
įbauginti, bugštūs. 

Ibūrsas, -sa, m. noJcmpezameavcmoo, 
nod060p3; poduszczanie, namowa. 
Ar če ne mėtynos įbūrsas ir dėl tą 
darbų. v. būrsas, bursavėti. — 

Į-būsti, įbūstū, įbūdai, nepename, 
yceoumo, Kayvumuca Omaamo MO, 
wmo Opyvie Omaaiom3; przejąč, przy- 
swoiė sobie, nawyknąč do tego, co 
drudzy robią, nauczyč się našlado- 
wač drugich. Brėlis, pirmą kaitą 
išgifdęs dainą, tū įbūda ir dainū. 
v. būsti (būsti). 

Į-būti, įbūvū (pwoce įbūnu, xcew. įbū- 
nū), įbuvaū, npo6omo 90.10 (63 U3- 
GICMHOMB CoCmoaniu); przebyč dlugo 
(w pewnym stanie). Kaip ilgai mer- 
gosė (sc. merga) įbuvai, taip ir pa- 
prataū, ne norėjau tekėti. 

32* 


506 


Įbuvys, įbuvia 4 imbuvys, imbuvia, m. 
GeaseMeavuui, GndnNwi  cuacųs (63 
xpeCMGANCKOU CeMoM), Gobvunc; kąl- 
nik. Žmėgus, kurs prisiglaūdęs priė 
gaspadūriaus fra kupeto, t. y. viėno 
trobo gyvėna, tas vadinas imbuvys 
arba įnumys (įnamys), kaiūpiniūkas. 

Įbuvysta 4 imbuvysta, -ystos (w imbu- 
vyste, -tės), f. cocmoanie, nO403C6- 
nie Go6wuna (v. įbuvys); kąinictwo. 
Pasidėjau aš ant įbuvystos priė kai- 

 myna. v. įnumysta. 

Icas, -ca, M. uckpo: (0MZ pACKANEKNAIO 
cena); iskry (od rozpalonego že- 
laza). Raudėną gėležį kūlant, eina 
icas, t. y. plostėkės, kibirkštys. p. 
žiėžerga, žiėžirba. 

TY u Iš, adv. coeepuenno; zupelnie. Ič 
viėnėdas arklys, t. y. toks tas, toks 
aūs. v. yt, ytin. 

Į-čėrpėti, -pėju, -pėjau, 346010 m0 MO- 
„ounuyeo (aphtae); dostač bedlkow, 
splešnialošci w gębie. Kūdikia burna 
įčėrpėjusi nū sulpima piėna žala, 
t. y. į4ugę spūgai (=spūgai) balti 
iš piėniška ir nasrūse kūdikia įkėr- 
pėję (sc. kūdikia nasrai įkėrpėję, 
burna ir liėžuvėlis baltai aptraukti). 
v. įkėrpėti. 

I-čižti, įčįštū, įčižaū, npuxpenumeca, 
npuabnymo, CpacInUuCo (0 KOCMEPI); 
utwierdziė się, przylgngč, zrosnąč 
się (0 paždzierzach). Spalei įčižę 
priė linų, kad ne gali išminti, at- 
skirti nū liną. v. įdirgti, įžvigti. 

Į-čiūdinti, -nu, -nau, 60:384m0 uuta- 
nie, 3acmacumo (O0py1010) vUZaMICA; 
wzbudzič kichanie, zmusič czchač, 
kichač. Su tabėku įčiūdink, t. y. pa- 
daryk, kad čiūudėtų. 


Įbuv — Į-d 


IĮ-čiužėnti, -nū, -naū, enos3mu; wpel- 
znąč. Vaikas į trėbą įčiužėna. 

Yda, -dos, f. nopoxs; wada. v. ydva. 

Įdagas w iūdagas, -ga, m. ov960e4w0€ 
NAMNO, KAEŪMO; Wypalone pigino. V. 
žymė. 

Į-dšigyti, -gau, -giau, wamtkamo, nO- 
ecaxcama; powtykač, powsadzač. Vai- 
kas dagiūs įd4ige į drabūžius, į 
pl4ukus, t. y. įkibe ir įvėle. v. 
dajginti, dėjgyti, įkibyti. 

Į-dainūti, -nūju, -navaū, z0po0w0 nomu 
(uapoduva nmcnu); dobrze špiewa( 
(špiewy ludowe). v. įtakštūti. 

Į-dalyti, -ijū, -ijaū (w įdalinti, -inū, 
-inaū), nadK1umo, dūmo n0 pa3dMAY; 
wydzielič, dač dzieląc. Aš įdalijai 
dalis žėdnėm padalui. v. dalis. 

Idaūt (w ydant, ydant), coni. wumo6w; 
aby, ažeby. 

I-daryti, -raū, -TIaū, wavunumo; na- 
dziač. Įdaryti į vėdarą minklę. 

Idarūs, -ri, npunpasnocū, movyyiū Goemu 
npunpaGsAeNNoIA; MpeGyVULĖ MHO1O 
npunpaou; ktėory može byč krasą 
zaprawiony; potrzebujący wiele z0- 
prawy. Kankėlyne įdari, t. y. biškį 
ką pridėk ūždara, ir gali valgyti. v. 
įdaryti. 

Į-daūžti, -žiū, idaužiau, np00um6 y0a- 
paa, 06pa3060am+o npoGouny; uUderze- 
niem przebič, przebič deiurę. Įdaūžk 
su kirviū biškį, spėriai palūš. v. 
įdūžti (2). 

I-dėčginti, -nu, -nau, pacnasumo, pas- 
aceuv; r0žpalič. Įdėgink žvakę, kad 
įsidėgtum. v. idėgti. 

Į-dėgti, įdegū, įdegiau, 3a20pmmu; 
ogorzeč, opalič sie. Vėidas tava įdegc 
nū saulės. 2) pa32eut; rozpalič. 


Idė — I-dr 


Įdėlis « indėlis (u įdėlys-indėlys), -la, 
m. sūnacs CanCcmNowo (NA Oopoy); 
zapas jadda (na drogę). Nėr įdėla 
einant į kelėnę, į škūlą, t. y. nėr 
ką (06. ko) valgyti įsidėti. Kad kas 
važiū į kelčgą, įdėk įdėlį, t. y. 
sviėsta, smetūna, mėsūs. v. vūkar- 
tis, įdėti. 

Įdėmūs -mi, snumamemu—i; uwažny. 
Kurs įsidėmia (=įsidčmi) gerai, tas 
įdėmus. 2) įdėmūs w įdomūs (P.), 
SAMRUAMEAVYNOIĖ, UMMEPECHUU; NDU- 
zodAUūCA KCMamMU; godny uwagi, 
ciekawy (0 rzeczy), zdarzający Się 
na razie. Įdomūs, įdėmūs džiktas. 


Jam būtų Iabai įdomū. v. įstabūs, |. 


įsidėmėti, dėmėtis. 

Įdėmnai (w įdėm), adv. nacnpuoe, 
mouno; napevno. Nežinau įdėmnai. 
2) napovno; umyšlnie. Įdėmnai eiti 
į vesėliją kvičsti svečiūs. 

Į-dėmnas, -na, NO0407C14MeAVKUi, MON- 
uiū; pewny, dokludny. — 

Į-diėnyti,-niju, -nijau, nasuavumo Ūenu; 
naznaczyč dzien. Aš tau įdičnijau, 
kodėl ne atėjei. v, diėna (diėna, acc. 
diėną). 

Įdėtas -ta, m. nadcocda, ynosanie; 
nadzieja. Aš turiū visą įdėtą ant 
tavęs. — : 

I-dėti, įdedu, įdėjau, 020301 mv, ox.10- 
uumu; wložyč, zaliczyč. Jis, kaimy- 
nas, ne įdėtas į mūsų lūgą, t. y. 
ne įtrauktas į mūsų draugystę. Įdėk 
savytus (Js0dnwa) langus. 

Idievis, -via (= ocew. Indieve, -vės, 0.- 
aum. *indėve u24 *indieve), 3206 
Goxcecmeo; būstwo niedubre. Koks 
tave įdičvis (= kuri če tavė indieve) 
sūka, pižuna. v, Diėvas (Diėvas). 


507 


Į-didėti, -dėju, -dėjau, ysezuvumeca, 
ycuaumeca; powiekszyč się. Skai- 
smas ligėnia įdidėja, t. y. įsintėja. 
v. didis, įbingėti, įbingti, įsisenėti. 

I-didžiūti (w įsididžiūti), -ūju, -avaū, 
co3w0pdumtca; rozpysznieč. Marti 
įdidžiūva, t. y. pasikėle į puikybę. 
v. didis, 

I-dilbti, -bstu, -bau, nanumamaca, npo- 
NUMamoCA PAB (UMB-AUGO Ne- 
vucmviMa); nasiaknač, przesiąknąč 
nieczystošcia. Marškinei tava nū 
prūkaita įdilbę, t. y. įsaltę. v. įsal- 
sti, įjūdūti. 

I-dilginti, -inu, -inau, 9wnymo, 9u- 
vanymo (0 KpOnNUoN), OGMCeU— (KDO- 
nusoo); žynač (0 pokrzywie). Brolis 
su dilga (notryne) įdilgina sau 
(=įsidilgina, susidilgina) raūką, ir 
peišti. v. įdilgti. 

I-dilgti, įdilgstu, įdilgau, o6oceuvca 
(Kponuooo); oparzyč się (na pokrzy- 
wie; y A. IO. «wkąsič, o pokrzywie»). 
Dilga (notryne) įdilga man raūką 
(sc. ranka įdilga, įdilgau ranką). 
v. dižga, dilgelė (dilgėlė). 

I-dilti, įdilstu (įdįžū, ocem. w įdelu), 
įdilaū, nNcKomKOo NOyGumMmo (omas 
mpenia), ucmepemuca; mieco ubyč 
przez tarcie, wytrzeč się. 

I-dirbti, -bu, -bau, cdmaamo; wprawič. 
IĮdirbk pččių, įdėk Jėngus saklyčio. 
2) omdmaamv; oporządzič. Įdirbau 
aš aną gerai, t. y. įskūndžiau. 

Įdovūs, -vi, v. indovūs. 

Į-draskyti, -kaū, -kiaū, npopeamo, 
pa30p6aMu (ME 63 00MOMS MIC UM 
poUKyGa MICKOAYKO pa33); T02edT ze 
(nie w jednym miejscu lub szar- 


508 


pnawszy kilka razy). Įdraskiaū dra- 
būžį eidamas pro keūgę (kreūzlį). 

Į-drėksti, įdreskiu, įdrėskiau, yapan- 
nymo, CO 1AMo UAPANUNY, 340paMs, 
peanymo U pasopoamo; drasnąč, za- 
drasnąč, rozszarpnąč, r0zedrzeč. 
Idrėskiau aš biškį skūrą. 

Į-driūsti, įdrinstū (4 cew. įdrensu), 
įdrinsaū, cmamo CMmawe, nepe- 
cmam» poonmo; nabrač šmialošci, 
nabrač odwagi. Kaip pabuvaūu, tai 
įdrinsaū tenai. 

Į-drižti, įdrinžū (4 įdrįštū), įdrižau, 
pacmepam+CA, NOMEPAMo NDUCYM- 


Į-drė — T-dū 


rozwšciec się, rozbestwič sie. Aš įdū- 
kau jau, mūšiu tave. Girtas įdūkęs 
mūša visūs. v. įsiūsti, įšėlti. 

T-dunksėti, -soju, -sėjau, epraameca, 
sanevamanmuca; ulkwič, wrazič sig. 
Ta mislis (kad taip bus) įdunksėja 
(m.-6. «i dunksėja», m.-e. ir dunk- 
sėja?) man. v. dunksėti. 

Įdūrmu, adv. momuaca, scans 30 K.-4., 
no namams; tuž. Atėjaū įdūrmu, 
įkandiū, pridūrmu, pavijimu. v. pa- 
vijimū (pavymu). 

Į-dūrti, įduriu, įdūriau, yxos0mo 
(u4010); uklėč. Įdūrk su Adata. 


cmeie Oyza, ucmypama; stracič | Į-dūsti, įdųstū (u įdunsū), įdusaū, 20- 


pvzytomnašė, zlęknąč sie. Įdrižęs 
atėjaū, t. y. įbūgęs, kad blogiai 
man ne stėtūs. Įdrižusi atėja pijūke 
parsiprašyti (sc. atsiprašyti) ir pri- 
žada daugiaū nebgėrti. v. atidrižti. 

Į-dr6žti, -Žiu, -Žiau, 6prosamo; skamaumo 
(CcMnao csmaams); werzngč; šmialo 
wjechač. Įdrožiau stačei į vidų. 

Įdrumbėti, -bėju (=įdrūmbu), -bėjau, 
60ŪMU CZ UYJMOMI (0 MADCENOMI UEA0- 
enkm); wejšč 2 loskotem (0 ciežkim 
cztowieku). Girtas žėntas įdrumbėja, 
t. y. įsibūlde, įsipyškina. 

I-dūbti, įdumbū, įdubai, ocmeme, 
cmamo GnaawuMa, 6damaCA; OSIG“C, 
stač się wklęslym, wdač sie. Dūba 
ir kūtis tava įdūba visiškai į žemę 

„ iš senūma. v. įgriūti. 

Įdukra, -ros (w įdukre, e0cm. w yš- 
dukra, išdukra), f. nas6annaa, npien- 
uaa 00ub; cėrka przysposobiona. Be- 
vaikei pajeme ją už įdukrą (įdūkrą). 
v. įsūnis. 

Į-dūkti, įdūkstū, įdūkaū, pasceupn- 
mino, pascepJUMoCA 00 KpaUKOCmMU; 


ayuumo odvuuky; stač się dychawicz- 
„ym. Įdusaū, jau kėsu, kosulys ėme 
krežėnti, smaugti, (sūkos) kad kės 
didelei įdūsęs. 

I-dužėti, -žėju, -žėjau, etipacmu 63 
wWupo, CMAMo NOAKIMI; Wyrosnąč 
wszersz, stač się pelnym lub tegim 
(«dužymo). Tdužėti fra augti dūžas 
(= dužyn augti). v. dūžas. 

Į-dūžti, įdyštū, įdužaū (1), v. įdužėti. 

I-dūžti, įdųštū, įdužau (2), ua0mpec- 
uymo, Mpecuymo; nadpeknąč, pek- 
nač. Stiklinė įdūža. v. įdaūžti. 1 

I-dūti, įdūdu, įdaviau, Jame, epyvums; 
dač, wręczyč. Aš įdūdamiju (=ocen. 
įdoudamėuju,  įdidamūju), — anė 
sesū sūka, t. y. ką man įdūda (sc. 
man kiti tūri, privūla idūti). Meūks 
valgis įdūdams (pass.), t. y. kad 
svetimą ranką vėizdi. 2) Įdūsi nū- 
garą (nonaamuwsca cnunowo); bet 
kifvia grėbiamas (40204 cua010 Gy- 
Oyma Gpamo 304013) ne įdūsiu. Bal- 
tarūgis įdave (6ww0a43, nananysuu- 
vaz) sūdiškius, būk aniė (sc. jiė) 


Yd — I-g 


piauoy kiftę krūmus; tik ne įdūkit 
ponui (MO4uume, Me 1000pUMe, Me 
ewudasaūme Gapuny, P.). v. išdūti; 
įkūrstyti. 

Ydva, -vos, f. nopoxa, (mnacenbu) ne- 
Oocmamoxa; wada, skaza (fizyczna). 
Tas arklys tur ydvą kėjose. 0. 
krėisa, krėisva, yda. 

Į-dvėsti, įdvesiu, įdvėsiau, z0p0wenvxo 
noZyJMMo, MatAOJAMVCA; porządnie 
schudnič, naglodziė sie. Piė tavęs 
būdamas įdvėsiau į pūsę, t. y. suly- 
sau. Įdvėsti yra pūsdvėsu (= pūs- 
dvėsiu) būti. 

Ydvingas (u ydingas), -ga, 3 n0poKoMa, 
C3 (Yusuu,) neJocmamKoMa, CB MOpO- 
60M3; 2 wadą (fzyczna), skazisty, 
narowisty. Ta merga $ra ydvinga, 
t. y. krėisvinga. v. ydva. 

Ydvinti -inu, -inau, nopMumo, y6- 
“um, usnoposaAMo; kaleczyč, navo- 
wič. Kan tu ydvini drklį mūšdamas 
par galvą arbi dūdamas arklui eiti 
atbulai (=atbulim). v. ydva. 

Į-džiauti, įdžiauju w įdžiiunu, įdžiėviau, 
NOCMAGUMO UAB MOLO UM (Mo-4.) 
012 Cyukų UA4 npocywuku; postawič 
lub položyč (co) do suszenia. Įdžiiuk 
į jaują linūs, kad džiūtum. 

Į-džiovinti, -inū, -inaū, npocyuma, 
NOCMAaSUMo DAR NPOCIJUKUS DYZ0SU- 
szyč, postawič do suszenia. Įdžiovink 
javūs jaujo, kad išdžiūtum ir išsi 
kūltum. v. įdžiiuti. 

Į-džiūti, įdžiūvū (wew. įdžiūnė) u 
įdžiūstu, įdžiūvau, sac074ym0, CC04- 
uymoca; zaschnač, zeschnač sie. DiF- 
vos kiėtai įdžiūva, kad nebgali 
indrti, 


509 


Į-eigū u ineiga, -ūs, f. ez02cJente, 62003; 
wchodzenie, wejšcie. Kokia mana 
ineigė! kaip reikia ineiti, širdis 
bijosi. v. įelti. 

I-eiti w ineiti (įveiti), įeinū, ineinū, 
įveini (xcem. įeitū, įčtū), iėjaū, inė- 
jaū, įvėjaū (ocem. įejėu), eožmu; 
wejšč. Iš Taūka ineik (įveik) į vidų. 
2) refl., idem. Ko če beinčjetaus 
(xcem. beičjetaus, 6.-2um. besiįėjota) 
jūdu, šūniu? 

Į-ėsti w inėsti, įėdu (inėdu), įėdžiau 
(inėdžiau), Gormb 63 cocmoRKiu MNOUO 
Co pamo (CacmMs); doo, Jonamu 
(4020); byč w stanie wiele zežreč 
(2ješė); dogryžė, dojač (komu), Aš 
inėdžiau, t. y. įkrimtaū, įbariau. 

Į-gabėnti, -enū, -enaū, omaujumo, 0Me- 
cm (maocecmu); wciagngė, wniešd 
(ciežar). Igabėnti į vidų. 

I-gabinti, -inū, -inaū, owyenumeca 
(Mz-1u6y06), anumuca; UCzepiė się 
(czym), zatopiė się. Įgabina kėjas 
vūnagas į vištos nūgarą. v. įkabinti. 

IĮ-gadinti, -inū, -inau, nonopmums; 
nadpsuč. Igadinau aš, o tu sugadi- 
nai visdi. 


I-gūdyti, -diju, -dijau, yodumo; do- - 


godzič. Pons, įgūdijei dainūti. v. 
įtinkinti, įtikinti, įtaikinti. 

Igaidas, -da, m. cuw0w06 aceaauie; 
wielka chęč. Įgaidais (w įgaidais) 
brolis (gaidys) eina priė pačiūs (viš- 
tos) sava. v. ūžgaidas (ūžgaidas). 

Į-gailinti, -inu, -inau, pacmporamo; 
rozczulič. Sūnus igdilina, t. y. į gai- 
Tasti įvūre. v. gaidūs. 

I-gaiminti 4 įgaminti, -inū, -inaū, 
6pacMUmo, NOJAGOMUMACA, UMODU 
6poca0; sprawiė, žeby c0 wros.lo. 


510 


Igaimink diėgą, kad prigytum; įga- 
mink d4igą, kad prigytų. v. įsigai- 
minti, įsigaminti, 

Igaižūs, -Ži, nadondauonė, Kanpus- 
ui; uprzykrzony, kapryšny. Vai- 
kas, kurs praėdėm gįžia, tas įra 
įgaižūs. v. gyžti (gičžti), gižlūs, gy- 
žūklis. 

T-galėti, įgalu, -lėjau, mowo, Gumo 62 
CU4a43, NE UyGCMGOGAMO CEGA CAUWU- 
xOMB CaaduMa; Mmoc, byč w stanie, 
nie czuč się zbyt slabym. Vakar 
įgalėjau dirbti, o šendiėn toks ne 
įgalįs (ne įgalis). Ne įgalu šeūdiėn. 

I-galinėti, -nėju, -nėjau, x06-4ax3 Jep- 
ACAMCA, NC npUZSapuGaMmo; jako- 
tako trzymač sie, nie chorowac (częS- 
to). Aš ne įgalinėju, t. y. sažguloju 
(safgulūju). v. įgalėti. 

T-galti, įgėlstu (y A. IO. «įgalus), -lai, 
Goimo 300po8wMa; byč zdrowym. Va- 
kar ne įgalaū, t. y. sirgau, todėl ne 
atėjau. v. įzalėti, 

I-gaminti, -inū, -inaū, v. įgaiminti. 

T-gaūdinti (y A. IO. «igandinti), -inu, 
-inau, uangiamo; nastraszyč. Su 
tūmi daiktu įgandinai tu mane, 

I-garūti, -rūju, -ravaū, yvopimo (0ua- 
Onmu); zagorzeė (0d czadu). Tu 
įgaravai galvą. v. gūras (garai). 

I-gduti, -g4unu, *gavaū, nO4yWuma, 
czcamumu (Ooananv); dostač, naba- 
wič się. Sūnus Nigą įgūva kely. 

I-gebėti, įgebu, -bėjau, tarimo o06uno- 
GCN; MOWD, YMRMO; MCĖ ZWIJCZA); 
moc, umicė, Tankei daintti, šokinėti, 
igebame. 

I-giėdinti, -inu, -inau, noGydumo (14010- 
u.) Nm; saNNMO, NANLMO NM; 
zachecič (kog0) do špiewania; zainto- 


I-g2 — Lgi 


nowač, począč špiewač. Aš įgiėdinau, 
te-giėdy (w te-grėdiė) ant. 

I-giėdėti, įgiėdu, -dėjau, z0p0w0 noma, 
Gumv ZOpOWUMa nnouoMa; dobrze 
špiewač, byčė dobrym špiewakiem. 
Aš įgiėdėjau, t. y. smagei giėdojau. 

I-geisti, -džiū, įgeidžiau, no2yuumo 
acenaeMOe; dostač požądane. Aš 
įgeidžiau, t. y. gavai, ko geidžiai. 

I-gėižėti, -žėju, -žėjau, sakucnyma, 
ckucnymo; zakwašnicė, skwašnieč. 
Alūs įgėižėjęs (y A. IO. «įgėjžęs»), 
t. y. įrūgęs. v. gaižėti, gižti (gyžti— 
gyštu, gyžau; g$žti—gyštū, gyžaū). 

T-gėlbėti (y A. IO. cįgelbėti), įgėtbu u 
įgėlbiu (gėlbsčiu, 3-0e 2. įgėlbti, 
įgėlbsti), įgėlbėjau, oxa3am0 codNū- 
cmeie, nOMOVo; poratowač, dopomėc. 
Aš didžiai įgėlbėjau jį, kaip tū. 

I-gėrti, įgeriu, įgėriau, 6imo 63 C0- 
CINOAdHU MMO GbINUMo, MOUG (661)- 
numo; byč w stanie wiele wypič, 
moc (wy)pič. Ni ne įgeriu, taip 
macnl arbata, alūs. 2) snumo, n09- 
onumo  (Maaenvko); Wwypič, pod- 
chmielič się (nieco). Sšnis įgėręs, t. 
y. daūg gėręs. Jagū žūlą įgėręs, 
pageltonūs. v. įžlufgti, įkaūšti. 

I-gėsti, įgendū, įgedaū, nonopmumca; 
nadpsuč się. Igėdęs rūtas gūža. v, 
dūžti (2) w įdūžti (2). 

Igi, v. iki, ik. 

I-gylinti, -inu, -inau, sacmasumo G3u- 
pumo, cmpovumca; sprawič, žeby 
(zwierzęta) gilowaly, uciekaly od 
owadow. Galvijūs įgylinai, kad gylū. 

Į-gilti, įgilu, gylau, yocaaumo; uklūč 
žądlem. Bitis igyle, t. y. siva ge- 
lonį (=gėlūnį) įlėida; tau į kūktą 


Į-gih — Į-gr 


cvangt ir įgils. Gyvūte įgyle vaikui 
kėją (=į koją?), t. y. įkifta. 
I-gimti, Igemu (w įgimti, įgimstu), 
įgimiau, ypodumeca (60 wmo); zro- 
dziė się. Kūdikis įgime į raūples 


(KOJA coupnncmeosana Ocna), ir ne | 


sifga. 

I-giūti, Igenu, Įginiau, so2mamo, 34- 
auamo (ckoMa); wpedzič, zapędzič 
(bydto). Į tą piėvokšlį igink gyvolus 
ir paganyk. 

I-girdyti, įgirdau, įgirdžiau, cnoumo; 
702p0tč. 

I-girti, įgirmu, įgyriau, paczsaiumo 
(pekomendya); wychwalid (zalecając). 
Aš įgyriau brolį dčdei, t. y. įkėlijau. 

I-gįsloti, -oju, -ojau, omavugumo, one- 
Cmu (Kanpawa GC CuAv); wCigNną“, 
wnieč (bardzo sie naprežajuo). 
Merga įgįslos neščiūs į kalną, t. y. 
smagei neš, 

I-gyti, įgyjū u oren. įsynū, įgijaū, 
cupacmu, Oopacmu; wyrosnąč, do- 
rosnąč. Igija į kčterą sūnus, jau 
ne suvaldysi. 2) npioopacmu, NOAY- 
uumo; nabyč, dostač. Aš dūdu jums 
pinigus dėl įgijima (=įgijimui) žė- 
mės. Duktė įgija skėpetą, t. y. 
gava. 

I-gyvėnti, -enū, -enaū, noX; po- 
mieszkač. Įgyvenaū aš tėn valandą, 
t. y. gerai ilgai, 

I-gižinti, -inū, -inaū, vadonemo, pa3- 
Oocadocamv; naprzykrzyč się, do- 
kuczyč, rozdražnič. Įeižinti $ra ipY- 
kinti. 

I-gižti, įgištū, įgižai (oocm. u įgyzti, 
įgyštu; acex. įg$žti, įsyšti), aaxuo- 
nymo, ckucHymo; zakwašnieč, slkwas- 
nieč. Igiža alūs, t. y. irūga. 2) e01- 


511 


36AM0 NENDIAMNOL OUIJULENIE; 3ANED- 
wumo (63 10pAN); npusnsamoca (0 
U.-H. MENpIAMNOMI); sprawič Nie- 
przyjemnė uczucie, zacząč drapač 
(w gardle); przyczepiė się (0 rzeczy 
nieprzyjemnej). Kosulys įgiža, kad į 
gėrklę įšėka ašaka (tai atsikrankšk). 
Igiža į gėrklę, kad aitrū nū rūgšta 
(=rūgštaūs) ir sūra (=sūraūs) val- 
gia, 0. gižti, gyŽti (giėžti). 

I-gližinti, -inu, -inau, npuManuma, 803- 
Gydums (03 KOMB-NUGYOO) enanie; 
przyngciė, przycheciė (do czego0). 
Igližink brėlį, kad jis įgližtum 
gėrti, valgyti, dirbti. 

I-gližti, įglinžū (w įelištū), įgližaū, 
aanacmv (08 CepO4e), OuLuo nOoNpa- 
oumvca; przypašč (lo scrca), bardzo 
się spodobač. Merga įgliža į širdį 
bėrna. v. įsmilti. 

I-gnybti, -bu, -bau u į-gnimbti, -imbu, 
-imbau, yvginnymo;  USžCZypnaČ. 
Ignyba bernčlis man eidamas pro 
šūlį. v. gnybti, gnimbti. 

Į-gramėti, įgramu, -mėjau, enacmo, 
caeinnmmo (C3 UYMOMI); Wpašč, wle- 
cicė (2 loskotem). Vilkas įgramėja 
į mišką, t. y. įpile. 

I-gramzdinti, -inū, -inaū, nopysuma; 
pogrąžyč. Įgramzdinsiu aš tave iki 
dūgna, kaip Akmenį. v. įgrimsti. 

Į-graudinti, -inū, -inaū, coKpywumo, 
paciapovamo (yemupaniems); przejąč 
skruchą, rozceuliė (przestrogą). Aš 
jį tgraudinau, kad ne gėrtum, t. y. 
į graudimą įvariai. 

[-graužti, -Žiu, -Žiau, nad2puam; nAd- 
gryžė. Šūnis igrūuže biškį sūrį. 

I-grėbti, -bin, -biau, sa2pa6ume, 63Amv 
(tyucoe); zagrabiė, wzigė (cudzų 


512 


+zecz). Kaimynas įgrėbe ir ne ati- 
dūda rugiį. v. gvelbti. 

I-grenžti, -žiū, įgrenžiau, npočypa- 
Gumb (MEMNOO); snycmumo (npOo0y- 
pAGUGUWUU, GMKpUGUU KDAMI); DY2e- 
šwidrowač (trochę); wpušcič (prze- 
šwidrowawszy, odkręcimszy kran). 
Igrenžk su granžtu skylę į siėną. 
Aš įgrenšiu (y A. IO. cigriūšiu») 
alaūs, t. y. įpilsiu (sc. įlėisiu). v. 
įgrinžti. 


Į-griėžti, -Žiu, -Žiau, naproaamo (ymo- 


pu); zrobič (wątory). Kubilė, vičdre 
grėižtvos įgriėžtos. 2) napmaamo (06- 
6004 KpYJtOMS), naKpOUMO (60 uMm0O-4.); 
(krajając naokoto) nakroiė (do cze- 
g0-k.). Cibūlų įgriėžk į pamiikalą. 
3) domcmo (1010), Josecmu 00 KpAU- 
uocmu; dogryčč (komu), doprowadzič 
do ostatecznošči. Kur gaspadinei 
šeimyna įgriėž, t?n ne pastovi. Įgriė- 
žei tu man į pūsę kūkla, t. y. įkrim- 
tai, įbarei, Inurpei. 

I-grimnsti, įgrimstū (y A. IO. u «įgrim- 
zdū»), įgrimzdai, sa6434ym0, 34- 
CmCIno, 3ACOCAMLCA (63 UCMB-4.); Z0- 
grzgzngč, zawiazngė. Akmi įgrim- 
zda į žėmę. 

T-griūžti, įgrinštū, įgrinžaū, 6036pa- 
WaACo NpoUMU (U3eMCMNYJIO uaCMO 
nymu); GoiMmu  (60369pamuounuco); 
przeįšė Z powrotem (pewną Częšė 
drogi); wejšė (powrdciwszy). Sesū 
įgrinža į pūsę kėla. v. įgrenžti. 
I-gristi, įgrinsū (4 įgrįstū), įgrisaū, 
nadomcmo; naprzykvzyč się. Įgrisa 
širdis (=širdį?) prastą darbą dirbti 
(= dirbant). 2) Bosuuimomo, nowys- 
cmeosamo omopaujenie (2); zraziė 
sie, odstręczyč się (2). Aš įgrisęs nū 


T-gre — I-gu 


jos (?), t. y. ne turimi mėilės širdy 
dėl jos. v. atgristi, atsigųndėti (atsi- 
gandėti). 


IĮ-grėzdinti (u įgriėzdinti), -nu, -nau, 


GKECMU, GINAULUMo (UMO-M. 1P0.M030- 
x0e); wniesč, wciagnąč (rupiecie, 
rez miezręczną). Stūkles įgrozdink 
į vidų grinčios, t. y. įnėšk, 


Į-grūsti, įgrūdžiu w įgrūdu, įgrūdžiau 


u įgrūdau, snuzNymMo, emucHyms; 
wepchač, wcisngč, wtloczyč. Aš įgrū- 
dau jį į pėlkę, į skylę. 


Į-grūsti, įgrundū, įgrudai ų įgrūsti, 


įgrūstu, įgrūdau, pacmpovameca; 
vozczulič się. Kas įgrūdęs, tas grau- 
dūs. v. grūsti (2). 


I-griūti (w įgrūti), įgriūvi 4 owew. 


įgrūnū (įgriūnū), įgriuvaū, 06py- 
UMa, NPOGALUMYCA (eKyMmpo); za- 
waliė się (wewnatrz). Rūtis (aa), 
Zūbos įgriūva į vidų. 


Į-grūzdinti, -nu, -nau (v4w įgrūzdinti, 


pass.-cūus. omas įgrūsti), v. įgroz- 
dinti. Šendišn marti nor stakles 
įgrūzdinti į grinčią. 


I-gūiti, įguju, įgujau, 60140me, sa2mamo 


(Gesuepem. o0pa30M3); wpedzič, we- 
gnač (bez ceremonji). Įgūik į tvėrtą 
gyvolus iš Taūka, t. y. įgiūk, įvyk. 


I-guldyti, -daū, -džiaū, (16949) no40- 


acumo (600 wmo-u.); (powalem) po- 
ložyč (do czego-k.). Į tą gulyklą 
įguldyk šiaudą. v. įgulti. 


Į-gulėti, įgulu, -lėjau, 1e0 aniems 06pa- 


aosamv (vayGaenie); wyležeč (do- 
Zek). Įgulėjau dūbę (eocm. u dūbę) 
begulėdamas. 


I-gulti, įgulu, įgulau, 2ewo (60 vmo-w.); 


položyč się (do czego-k.). Aš įgulau 
tėn. 


Į-gūn — Į-ka 


Į-gūndinti, -nu, -nau, sasas 0 


Gyduma, nodGUms (Ka veny-4.); sko 
nič, pobudzič, skusič. Ūšvis įgūn- 
dina žėntą provėtis. 

I-gūsti, įgundū, įgudai, wamopnms ; 
wprawič się. Brėlis įgūdęs į tą 
darbą, t. y. įpratęs. 


"513 


wjechad konno. Žėntas įjėja į bgną 
(sc. balą) ir įklinpa. 

Į-jūnkti, -kstu, -kau, RpueNENMS, "0- 
6a0umeca (es KAKOU-4, nuro); przy- 
wyknąč, przyswyczaič się (do pew- 
nego jadta). Ne įjūnkau ėsti agufkų. 
Kiaūlės į būlbes įjūnka. v. įjaukinti. 


I-gužėti, igužu, įgužėjau, ooūmu as |I-jūdyti, -dyjū, -dijaūi, (euswo) novep- 


Gesnopadxmn (0 mMuowuaa); wejšč bez 
porządku (0 wielu). Įgužėja vyrai 
visi į saklyčią, t. y. inėja, 

I-gvėbti, įgvebiu, įgvėbiau, emanymo 
(0 143013); wciggnąč (0 gazach). Vėjis 
ūgnį Įgvėbe į stogą, t. y. įtrūuke 
par gaisrą. v. įkvėpti, įsiaūsti, — 

I-imti « inimti (w įjimti), įjemu ( 
įimu, inimu, įjimu), įėmrau (inė- 
miau, Įjėmiau), waGpams, nona- 
6pamo (68 0013); nabrač (na kredyt). 
Javų daūg įėme ūšvis ant bafga. 

I-irti (1), įirm, įyriau « inirti, iniriu, 
inyriau, 66e0mu (100Ky tpeGAe10); 
wprowadzič (Tėdž, robiąc wiostami). 

Tirti (2) u inirti, įirstu « įįrū, įirai 
(inirstu, inįrū, iniraū), 6cožmu (0 
xopačan, a00x 0); wplyngė (0 okręcie, 
Zodzi). Všltis, Taiva įira (u valtį, 
Zaivą žmėnės įyre) į įtaką, į ūžtakį. 
v. įplaūkti. 

Į-jaukinti, -nū, -nai, npupyvumo, npu- 
o1e45; oswoic, przynęcič. Žansis, šn- 
tis įjaukink priė namą, kad sėktum 
namūs. v. jaukūs (1), įjūnkti, 

I-jėgti (u įjiėgti), -giū, Įjėgiau, cmous, 
Giumo 63 cuaaxa; zdolač, byč w stanie. 
Sėnis ne įjėgia malti, drti. Boba 
įjėgia dar kūdikį nešioti, t. y. tur 
sylos, įstėngia. v. įgalėti. 


I-jėti, įjėju, įjėjau, esnzams sepvOMB; 


BDuzosuus. AETOMOEO-pY0Gk0-IOIBCKIĖ GAORAp5. 


Nomo, VEDNGIO NOKPOIMoCA; Stač. się 
(I bardzo) czarnym. Įjūdijęs dūgnas 
blūda, t. y. įsaltęs. v. jūdas. 

Į-jūdūti, -dūju, -davaū (60cm.) u įjū- 
dūti, -dūju, -davau, v. įjūdyti. Įjū- 
džvusios jo raūkos skifsta, plaišė 
(sc. plėišėja). 

Į-jūsti, -stu, įjūdau (proce įjūsti, -stū, 
įjūdaū), v. įjūdyti. Įjūdęs (įjūdęs) 
dūgnas blūda, t. y. įsaltęs. 

Ik, iki « igi, adv. (es smav. c0w03a), 
npeJe MB, NOKA pierwiej niB, 
nim. Ik ne šėrus, padalyk galvijams 
vaistą. Ik ne ženėtas, jis pragėre, 
ištrėdoja visūs tuftus siva. 2) prae- 
p0s. c. dat., 00; do. Motynėle lydėja 
iki aukštim kalnėlui sžva sūnų. Ik 
žūlai girėlei lydėk. Iki šrėnprūtei 
buvaū. v. liki, lig (lyg), pifm. 3) 
Iki-kėl, adv. 00 kaxuza nopa, Joko an; 
dopėkąd, dopėki. Iki-k0l tu mane 
taip žudysi. 4) Iki-š101, d0 cuva nopa, 
Oocenm; dotąd, dotychczas. Iki-ši01 
tu manei nička nė davei. 5) Iki-tdl, 
00 mnas nopa, domoan; poty, dopėty. 
Iki-t6l aš būsiu. v. kūl(ei), šiOl(ei), 
tol(ei). 

Į-kabinti, -nū, -naū, eymnumo, npu- 
yrnums; uczepič, przyczepič. Į aūsą 
įkabink kūbinį šiėną vėžant. v. įga- 
binti. 

33 


514 


Įkaboklis, -kla, m. xpi04ex5; (p060408- 
ut) cuapa0s; haczyk; przyrząd (na 
vyby). Ant žuviės $ra visėkiė įka- 
boklei: vedėja, meškerė, palaidinis. 

Į-kšinioti (06. įpėinioti), -noju, -niojau, 
enymamo, sanymamo; wplątač, 24- 
plątač. Šėšuras nor tave įkainoti, 
t. y. įpaimoti į lrėžuviūs, į provė- 
jimus (=į provėjimos). 

Į-kaišyti, -šaū, -šiaū, 6omxwyme, 60y- 
uymo (63 MIDCKOM6KULS | MI0CMAL3); 
wetknąč, wsungč (w kilku miejscach). 
Įkaišyk (= įkišk) jam, bėrnui, įkaištį 
ant kėla. v. įkišti, 

Į-kaisti (1),įkaistū, įkaitai, waupmeca, 
NAKGLUMACA; Magrzač się, vozpalič 
się. Įkaitaū aš priėš tą pėčių. 

Į-kaisti (2), įkaičiū, įkaičiau, m0cma- 
eumo (63 VPU NO 01046), NOCMA- 
Gumo 63 NEud (63 vpUK); nastawiC 
(potrawę w rądlu). Įkaisk kiaūšį į 

ūdėlį. 

I-kšišti, -šiu, -šiau, wamyvumo, ymo- 
mums; zmordowač, zmeczyč. Ikšišti 
šrklus prastū kelū važiūjant, t. y. 
nuveikti, nuvarginti. v. įbaigti, par- 
baigti. 

Tkaištis, -ščia, m. camcmwoe (Jaunos 65 
dopowy); žyvnošė (ha drogę). Įkaištis 
Yra ant kėla valgis. Nė jokia įkai- 
ščia įsikišti ant kėla ne turiū, t. y. 
ni sviėsta, ni smetėna, ni mėsės. v. 
vakartis, įkišti. 

Tkaitas w įkaitas, -ta, m. samnwa, 
SAMNCMUMeN; zamiana, zastępca. 
Ikaitą palikai eidamas į svečiūs, — 
sūka slūgė. Aš gavai gėrą įkaitą, 
t. y. kad susikaitalėja šeimyna. 
Įkaite pasilik nuėjęs, o ana sesū te- 
ateiny. Tikrąjį vaikį į kareivius 


įkab — I-kal 


atdūs, o įkaitas sugriūš. 2) 334023; 
zastaw. Įkaitą atkeisti, t. y. dšiktus, 
katrūs buvai užstatęs, keisti. Kai- 
mynas jiėška įkaitus (=įkaitą). Aš 
palyktu (sc. paliėkū) įkaitą dve- 
jopai priėš pažitką, dūk man pinigą. 
v. įkeisti, ūžstatas. | 

Į-kaitinti, -nu, -nau, waipmo, naKA- 
sumo; nagrzač, rozpaliė. Įkaitinai 
tu pččių, kad dūną gali iškėpti. v. 
įkaisti (1). 

Į-kalavėti, -vėju, -vėjau, ekosavucamas; 
wbijač. Įkalavėk sūnui, kaip vinį į 
kūklą, kad jis kelėnėje būtų atsar- 
gingas, t. y. įmėkyk. v. įkalti, įka- 
linėti, — 

Ikažba, -bos, f. ywoeapusauie, n0010- 
6073; namowa, wmdwienie. Par įkal- 
bą didelę ir pavičrija merga. 

Į-kalbėti, įkalbu, -bėjau, y+060pwme, 
yGndumo, snywums; namėwid, wmMO- 
wič. Įkalbėk sūnui gerai, kad su- 
prastum. 

Į-kalbinti, -inu, -inau, 6660mu 63 pa320- 
603, SACMAGUMO PAIGOPUMACA, 30- 
cmasumo savwosopums; wiągngė do 
rozmowy, zmdsiė do przemėwienia. 
Įkšlbink sčnį, t. y. įvėsk į kalbą, 
kad kalbėtum. 

Į-kaldinti, -inu, -inau, n03460mumeca 
0 MOM3, UMOGOY 60440 GKOKOUENO; D0- 
starač się 0 to, ažeby bylo wbito. Aš 
įkėldinau gėmbę vifvėms vyti. v. 
įkalti. 

Į-kalinėti, -nėju, -nėjau w (pa8s.-caus.) 
įkaldinėti, ekosavueamo, eGuoamo 
(ne Ooduns NpedMeMI, MNOLKpAMNAO); 
wbijač (nie jedną rzeca, wielokrot- 
nie). Vinis viėnu?, kituf įkalinėjau 


Į-kėlt — Į-kai 


515 


dėl pakabinima kepūrės. v. įkalti, | Į-karnapėryti, -riju, -rijau, Oomtae- 


įkaldinti, 

Į-kalti, įkalu, įkalau (cen. įkalėu), 
sxonomumo, e6umu; wbič. Tą vinį 
įkalk į siėną. 

Į-kamšyti, -šaū, -šiaū, onuzwymo, ma- 
nuvnymo (63 NCK. MRCMAII): We- 

 pohnąč, napchnąčė (Ww kilku miej- 
scach). Įkamšyk gerai į palėpius 
šišną, gal sutilps. v. įkimūšti, 

Įkandin v įkandiū, praep. C. gen., 6Cands 
32, no namams; Luž za. Įkandiūi manęs 
atėja. Aš parėjaū ir įkandifi mžnęs 
atbėga iš an6 būta. Aš einū įkandin 
jo, t. y. kaip įsikėndęs sekū, v. įpė- 
din, įkėnsti. 

Į-kandinti, -inū, -inaū, Jame ykycumo; 
dač ukąsič. v. įkansti, įkšnzdinti. 
Į-kšnsti, įkūndu, įkėndau, ykycumns; 
ukąsič. Udai, kur įkėnda, tū, kur 
gelūnis (sc. gelūnis), tgn s6p. Šū 
eina įkanstinai (maks, wmo Moocem3 
ykycuma; umobų ykycums), siugokis. 

Į-k4nzdinti, -inu, -inau, Jonycmumo do 
moto UA YCMpOUMo MAKB, VMODW 
(Opywowo) ykycuau; zezwoliė na to 
lub urządzič tak, ažeby (drugiego) 
ukąszono. Įkėnzdina bėba mane nuč- 
jusi. v. įkšnsti, įkandinti. 

Ikapės w įkapės, -prų, £. pl. o6aauenie 
nokoūuuKa, noLpečaMNAA 0de0Ja, 
cacaws; ubior pogrzebowy, koszula 
šmiertelna. Aš pasiuvaū gražias įka- 
pes dėl apdaryma lavėna. v. kšpas 
(kapai). 

Į-kapėti, -pėju, -pėjau, sepyGumo, na0- 


pyGuma; wrąbač, nadrąbač. Krėslą | 


įkapėjei bekapėodamas mėsą. 
Ikaras, -ra, m., v. inkaras, 


cmamo, omemeamo;  wychdostač, 
očwiczyč. Įkarnapūrija jam kšilį su 
lazda, t. y. įmuše. 

Įkarpa, -pos, f. sbeMxa, ovipnsna (cdn- 
4aunaa NoMKUYGMŲ); wykrėj, wy- 
cigcie (nožycami). v. kifpti (ecms u 
įkifpti). 

Į-karšti, įkaršiū, įkaršiau, xavecamo; 
yMnMmo LOPOMWUO ueCaM6 (Wepcme), 
Gtumė 63 COCMOAKiU MMO NGVECAMO 
(wepcmu); naczochrač; umieč do- 
brze czochrač, byč w stanie wiele 
naczochrad. Įkaršiau (06. prikaršiau) 
aš vilnų šmūtą. Linūs šukūja, o 
vilnas kafšia (ir linūs kafšia, P.) 

Įkartais, adv. N0 6PEMEKAMI, UKOVA; 
kiedy nie kiedy, czasem. Viėns nū- 
Zatai, o kits fkartais tik g6ria. v. 
Įtarpas (įtarpais). 

Į-karti, įkariu, įkėriau, mogmcumo (63 
veMB-NUGYJS, 65 mpy6); powiesič (Ww 
czym-kolwiek, w kominie). 2) ecma- 
eumb, npunaecmu (C4060); wplešč 
(slowo). Anyta įkėre žūdį, t. y. pa- 
sške: «patriūbyk, pabučiūk į šuūis 
snūkįo. 

Į-kartūti, -tūju, -tavaū (w įkartėti, 
-tėju, -tojau), y2090uWm6 (padamu); 
zložyč (w vzędy). Kartomis įkartiik 
6balus, pautūs su Žūpais, grūdais 
bačkon. v. karta, kaftas. 

Į-kasti, įkasu, įkasiau, exoname, 3a- 
pumo; wkopač, zakopač, zagrzebač. 
Įkask į žėmę stulpą. 

Į-kaūšti, -štū, -šaū (y A. IO. «-šiū, 

-Šiau»), Gbinumo (auwnee), nOdNUM?, 

nodijaamo; wypič (zawiele), podpil, 

podpiė sobie. Ūšvis įkaūšęs būva 
vakar, t. y. įgėręs. 


516 


Į-keisti, įkeičiū, įkeičiau, ecyvumo uAu 
"Oamo 63 ObMNNS, saMNNUMo;s Wkrę- 

. cid lub dač w zamian, zamienič. Aš 
-įkeičiau kepūrę, dabaf nėriu at- 

- keisti. Įkeisk, t. y. dūk jam įkaitą. 

Į-kelšuti, -14uju « lėunu, -lavaū, 
npoūmu, nponaMo, coBepUWAUMmo (U3- 
GnCmnuywo uacmo nyMmU); przejšė lub 
przejechač, odbyč (pewną częšč dro- 
gi). Ikelavaū jau aš šmūtą kčla. v. 

“ kėlas. j 

Į-kelėti, -lėju, -16jau, wcmacxamo, u3- 
wocuMmo (00e9KC0Y, sh 00MA); zedrzeč, 
znosič (ubranie, poza domem). Kam 
drabužiūs įkelėji po sūdvas, t. y. 
kam draskai šėkdamas. Žėntas įke- 
lės, kol «ne prisipildys nėra galas 
"mylėti (?)».— 

I-kėlti, įkelu, įkėlau, noduams 660713 U 
NOA0MCUMS UAB GCIMAGUMO (60 VMO- 
u.); podjąč w gūrę i položyč lub 
postawič (do ceego-k.). Įkėlk maišą 
į vežimą. 

Į-kėrpėti, -pėju, -pėjau (y A. DO. 
"eįkerpėti, -piū, -pėjau»), v. įcėrpėti. 
Įkėrpėjusi burnė kūdikia «su Ama- 

ru (2), t. y. įcėrpėjusi. v. kėrpe. 

Į-keršinti, -inū, -inaū (=įkiršinti, -nu, 

nau; įkežšyti, -šiju, -šijau; įker- 
šinti, -nu, -nau), 7430paoumo, pa3- 
wmeumo; rozdražniė, rozjątrayč. 

. Kam tu aną įkeršinai (sc. įkiršinai), 
t. y. įpykinai. v. įkiršinti. 

Iki, v. ik. | 

Į-kibinti, -inu, -inau, pacweeenumo 

 wexona; rozruchač laskocąc. Įkibi- 

„nau aš aną, ir pradėja jis kūltis. 

Į-kibyti,-baū, -braū, saurenumo (60 Muo- 
was MCmaas); naczepič (Ww wielu 


Į-ke — [-ky 


miejscach). Dėgius į drabūžį, į plėu- 
kus įkibaū. v. įdšigyti, įkibti. 

Į-kibti, įkimbū, įkibai, sųmnumeca; 
uczepič się. Aš jam įkibaū su nagais 
į čiupryną. v. įknibti. 

I-kilas « iūkilas, -1a, m. yse8 (ecmao- 
sennvuu 68 0epe60); WI (wstawiony 
do 'drzewa). Įkilą įkėlk į mčdį, tai 

 atlėks bitys. v. avilys. 

Į-kimūšti, įkemšu, įkimšaū, c+09um4 
uu CMUCHYMO  onUaKymo (OdUNS 
npedMEMI, 68 0040M3 MCmN); zdožyČ 
lub šcisnąč i wepchnąč (jeden prze- 
dmiot, w jednym miejscu). Įkimšk 
kamštį į kšminą. v. įkamšyti. 

Į-kinkyti, -kaū, -kiaū, enpavo; wprzgč. 
Įkiokiaū aš į tą briką. 

Ikypas, -pž, vckocuwū, x0c06; ukošny; 
adv. įkypai, 400, ucxOca, naUCKOCo; 
ukošnie, z ukosa. Įkypas kylis, kad 
iš viršaūs plačiai, ant dūgna siau- 
riai, Sesū įkypai nukifpa, o tu įky- 
pai važiūk „priėš kūlną. Lenta įky- 
pai susūkta, t. y. viėns gžlas į 
viėną, o ažtras į aftrą pūsę parsi- 
kreipęs, parsimčtęs (= parsi...). v. 
įžulnūs, įžambūs, įstrižas, įstrigas, 
pašlaunūs, pašlaūtinas, pažvilnūs, 
" Įskypas, įkrypas. | 

Įkypinai, adv. x0c0, naucxoco; ukošnie, 
2 ukosa. Ketvirtėinišką įkypinai 
(įskypai) parpišuk (= parpiauk), ir 
bus trikampis skč6petas. Ne statai 
(=stačei), bet įkypinai kifpti, kifsti, 
piėuti. v. įkypas-įkypai. 

IĮkypis, -pia, m. wcxOco, y2048 (mpe- 
yvononuka); ukos, ukošnošč, kat (trūj- 
kata). v. įkypas. 

I-kyrėti, įkyriu, -rėjau, wadomcme, 00- 
cadumo; naprzykrzyč się, dokuczyč. 





Į-ki — Į-kn 


517 


Aš jm, ūšviui, biaūrei įkyrėjau, t. | Įkitas « inkitas, -a, m. wonepevwan 


y. įsipriklijau. v. atbėsti, atgristi, 
įgristi, įkirti. 

Į-kirmėti, -mėju, -mėjau (4 įkirmyti, 
-myjū, -mijaū), sauepeusnmo; zro- 
baczeč. Mėsa įkirmėjusi. v. kifmis, 
kirmyti. 

Į-kifsti, įkertu, įkirtaū, spy6umo, no- 
pyčumo (uoy, naseus); wrąbač. Lai- 
gūnas įkirta (= įsikifta) sau kėją su 
kirviū. 

Į-kiršinti, -inu, -inau, pa30paxcume, 
paswuneumt; r0zdražnič, rozjątrzyč, 
rozzlošcič. Ščšuras mafčią labai 
įkiršina. 

Į-kiršti, -Štu, -šau, pasdpaumsca, pas- 
wmnoameca; r0zzl0šcič się, rozjątrzyč 
się. Tėvas būva įkiršęs ant tavęs, 
t. y. įpykęs. v. įnifsti. 

Į-kirti, įkirū « įkirstu, įkiraū, v. įky- 
rėti. Įkira vaikas manei iki kūkla, 

Įkyrūs, -i, sadondauoni, Jokyvauowi ; 
natreiny, uprzykrzony. Žėntas įky- 
rus, t. y. šio reikalingas, t6 rei- 
kalingas, ir mišks jam ne tiūk, v. 
įkyrėti, pagyžūs. 

Ikišalas, -a, m., v. įkaištis, Eidamas 
daiktas įkištas ant kelonės (= einant 
arba važiūjant daiktas įkištas ke- 
lėnei) būs įkišalas. v. įkišti, 

Į-kišti, įkišu, -šaū (socm. įkišiau), 6cy- 
wymo, GOMKNYMO (03 00NOMS MCmM1—); 
wetknąč, wsungč (w jednym miejscu). 
Peilį įkišk į plyšį. v. įkaišyti. 

Įkišūlis, -la (8cex.), m. vacmo nawuu, 
GŪAMUWYGACA 63 ACB; CZĘŠĖ NiMY, Wy- 
stala w las. Difvos į mišką įkišūlis 
(co om. ydap. wa Ū), t. y. dirva įsi- 
kišusi. į 


ckpnna (y Ūeepei); pas popraeceny 
(u drzwi) do umocowania. Ikitai į 
dūris įkryžravėti. v. jūsta, skičtas. — 

Į-klimpti, -pstū, -paū, saeasxymo; 24- 
gragzngė, zawigznąč. Įklimpai į 
sniėgą. Ašviėnis įklimhpa į balą, į 
vėrsmę, į raistą. v. įgriūsti. 

Įktode, -dės. f. paduo (nodemusaenoe 
63 MEeMbN, NU CGO03KI6 LAIOO0G3, A003 
cnont); przešcieradlo (do podšcie- 
Tania wozu przy zwoženiu zboža). 
Įktėk įklūdę į vežimą vežant rugiūs. 

Įktotas, -ta, m. sansama, nodAd0KeK- 
waA  usnympuų; Tata wewngtrzna. 
Įktotas 7ra, kur nūginės skylę už- 
kl6ja iš vidaūs. Naginės įklotą pa- 
kabin vičto kalėdščių. v. lopas, 
įklėti, 

Į-ktėti, -6ju, -6jau, mocnaame, n000- 
cmaamo (63 weM3-4.); poslač, pode- 
slač (w czym-k.). Įktėk tą drobūlę 
į grabą. 

Į-kludyti, -daū, -džiaū, esasumo, y6a- 
aumė, SAGASUMO (63 MICHOMS MD- 
cmn); uwigzič, zawigzid (Ww ciasnym 
miejscu). Raktas įklūde, t. y. apža- 
bina, kitą ršktą. v. įklūti. 

Į-klūti, įklūvū w (2cex.) įklūnū, įklu- 
vaū, nonacmeca, sacmpam+; wpašč, 
uwigzngč. Tu įklūsi į kipūngą, į 
kl4udę belandydamas. 

Į-knibti, -imbū, -ibaū, ymkuymo woca, 
ymknymocA (60 WMO), eunnumaca; 
zatopič się (w przedmiocie), uczepič 
się. Įkniba ėrke kūnan žmūgaus. 

Į-knisti, įknisu, įknisaū (socm. įkni- 
SIaU), ep mo (pt4A40M3); wryč (Tyjem). 
Kiaūle įknisa paršėlį į kinį, ir neb- 
gali rasti, 


518 


Į-kopti, -piu, -piau, 634036, 630- 
6pamca; wležė (na c0). Ar įkėpsi 
tėkinas į kalną, t. y. ar įbėgsi. v. 
iškėpti (2). 

Į-k6šti, -šiu, -šiau, sųmdumo; wcedzič. 
Įkėšk vandens į tį sūdą. 

(ikras, -ra, m.); ikrai, -rų, m. pl. 
uxpa; ikra. Ikrai tos žuviės kūrtūs. 
Išimk ikrūs iš žuviės. 

Įkratais, adv. enepemeomky; naprze- 
miany, nie wciąž. Kad kūdikei įkra- 
tais 4ugtum, t. y. tarpe miftų ir 
tarpe dugtų. 

Ikratas, -ta w iūkratas, -ta, m. empy- 
WeNNaR (00 vmO-4.) Ouaunka, KpO- 
weuka; wlrzęsione (do czego- k.) 
ždžbto, okruszyna. Įkratas plūdur 
ant vandeūs. v. krislas, šniūkas, š3- 
pas, įkristi, įkratyti. 

Į-kratyti, -taū, -čiai, empycumo (63 
MCK, MCINAXI, MIDCKOA6KO NDEOME- 
m063); wtrząšė (kilka rzeczy, w kilku 
miejscach). Kam įkratei krislūs į 
piėną. v. įkrėsti. 

Į-kraustyti, -stau, -sčiau, y+0964me, 
6.100CUM6 (60 UMO-N. NIUCKO46KO NDeD- 
Mem06a, Me 68 0dUNa npieMa); wložyč 
(do czego-k. kilka rzeczy, nie za 
Jednym razem). Aš įkrūusčiau į ve- 
žimą visus tava daiktus. v. įkrūuti. 

Į-krauti, įkrėuju « įkrūunu, įkrėviau, 
YL0NCUMO, NOA0MUMO, GAOIMCUMO (60 
wmo-4., 68 Oduna npieMa); wložyč (do 
czego-k., za jednym razem). Įkrė- 
viau tau taukų į tą košę. 

Į-kreikti, -kiū, įkreikiau w (60cm.) 
įkrėikti, -kiu, -kiau, 446p0cam4 60 
wmO-H. CODYŲ (CI0MA, COMOM4I), NACO- 
pumos; narzucič šmieci (slomy, siana 


I-k6 — Į-kr 


do czego-k.). Dėde įkrėikęs ši4udus 
į ūslą palika. 

Į-kreipti, -piū, įkreipiau, C60pOmum?, 
wanpasumo (60 umo-w.); skierowač 
(do czego-k.). Tvūrą įkreipk če. v. 
įleūkti, įkrypti. 

Į-krėsti, įkrečiu, įkrėčiau, empycumo, 
uampacmu, NOA0MUMO (60 VM0-4.); 
wtrząšč, naklašė (do czego k.). Įkrėsk 
mėštus į dižvą. 

Į-kriūsti, įkremtu, įkrimtai, +a0- 
1poiaMU; yUpGIMO, Gimdo 63 COCMOAUIU 
ytpusmo; nadgryžė, ugryžė, byč w 
stanie ugryžč. Tokį kiėtą sūrį kaip 
tu įkrimtai. v. kramtyti. 

Ikringas, -ga, uxpanucmotū, ukpuCmvtd; 
ikrzasty. v. ikras (ikrai). 

Ikrinis, -ne, uxpawoū; ikrowy. v. ikras. 

Įkrypas, -pa, x0c06, wenpamoū; ukošny, 
nieprosty. Ikrypa siena. Drobyna 
įkrypai (adv.) stovi. Įkrypai kifpta 
kepūre ir rėžti rūbai svočiūs, t. y. 
įstrigai. Pakreip (= pakreipk) įkry- 
pai lėvą, t. y. viėną galą trauk, 
o antrą palik. v. įkrypti, įstrigas, 
įžambūs, įskypas. 

Į-krypti, -pstū, -paū (em. « įkripti, 
-impū, -ip4u), NOKOCUMACA, NUKAO- 
uumeca; stač się ukošnym, pochylič 
się. Šonas skardinės (Acecmawku) 
įkripęs (u įliūkęs). v. įkrypas, įliūkti. 

Į-kristi, -intū u įkrentu (ex. įkrimtū, 
įkrimstū), -itaū, ynacmo (60 umo-u., 
0 MEAKUXI, MOKUYB NPEŪM.); wpašč 
(0 drobnych, lekkich rzeczach). Kris- 
Zas į škį įkrita. v. įpūlti. 

Į-kryžiavėti, -6ju, -6jau, 6dm4amo 
xpecmoo6pasuo; wprawič, wstawič 
nakrzyž. Inkitai, t. y. jūstos, įkry- 
žiavėti į duris. v. kryžius. 


Į-krū — Į-kū 


Į-krūpštinti, -nu, -nau, sožmu, ema- 
wWumocA (0 CAAGOM3 UA4 OCAAGACH- 
NOMB CyWecmen); wejšč, wewlec się 
(0 istotach slabych lub oslabionych). 
Ligonis led įkrūpština į vidų, t. y. 
inėja. 

Ikrūs, -ri (?), urpauuū; tkrorodny. 
Silke gra viėna ikri (= ikre, camxa), 
o antrė piėni (= pične, caMeu?). V. 
ikras (ikrai). 

Į-krūsti, -untū, -utaū, pacweseaumoca; 
vozruchač się. 

Į-krūtinti, -nu, -nau, pacwesesumo; 
vozruchač. Ikrūtink bėrnus į darbą. 
v. įkrūsti. 

Į-kiūkti, įkrukiu, įkiukiau, Goime 63 
cocmoawiu COn4amo (VMO-4., NaNp. 
cancms); byč w stanie zrobič (co-k., 
naprz. zješč). Ne įkiukiame dūnos 
daūg, t. y. ne suėdame. 

Į-kūlėti, -lėju, -lėjau, cmame 10400- 
NUCINOIMS, NOKDOINOCA UNADUNOJO (0 
X040C060M3 TAMGN); zašniecič się (0 
zbožu). Šimet Avižos, mičžei, kvrėčei 
ikūlėję, t. y. įdegulėję, grūdai jūdi. 
v. kūlė, kūlėti, skalsa, skalsgrūdis. 

Į-kūlti, įkulu, įkūlau, Gme 62 cuaaza, 
65 COCMOANiU LOPOWO MOL0MUMS; 
byč w stanie dobrze mlocič. Ar dar 
įkuli, senėli, t. y. ar pajiegi, ar 
drūtas. 2) wadoumo, cdmaamo mpe- 
wjuny; nadbič, zrobič szczerbinę. 
Įkūlei tu blūdą, todėl įplyša. 3) 
npučumo (x.-4.), nobumo; zbič (kogo), 
pobič. Trūukis, įkuls tave. 

Iku-nėgu iku-tit, e062, vymo-uymo; 
ledwie, zaledwie. Iku-nigu užspėjau 
ligėnį, kurs tū mire. Iku-nėgu už- 
sitūrėjau ne ištaręs žodį. Iku-nėgu 
ne gava į skūrą abū vaikū, — 


519 


Į-kūnyti, -niju, -nijau, cdmaamo Mas 
NOMI, MIDAUCINOMI, MOLCMOIMI, ZTO- 
bič cielistym, otylym, tZustym. Ikū- 
nijau aš šrklį, pažšą, t. y. įšėriau į 
kūną. v. kūnas, įvykti. 

Įkūnūs, -ni, mrawwė, mnaucmui, 
moscmuū; cielisty, olyly, Ulusty. 
Įkūnus sūnus $ra, t. y. dykai dū- 
nos ne ėda: eina, 4uga į kūną. v. 
kūnūs. ' 

Į-kūrėndinti, -nu, -nau, 203460mumeca 
0 MOM3, UmOGU pasee4u (O0N6), pac- 
monuau (neuky); postarač się, žeby 
»ozpalono (ogieū, piec). Įkūrėndink 
gerai pččių, kad būtum šilta. v. 
įkūrinti. 

Įkurės, -r1ų, f. pl., v. įkurtūvės. Įkures 
reikia kėlti, kad įsikuria. v. įkūrti. 

Į-kūrinti (w įkūrėnti), -nū, -naū, pac- 
monumo,  ZODOWENBKO | MAMONUMS 
(neukų); rozpalič, dobrze napalič (10 
piecu). Ikūrinti pččių. v. įkūrti, 

Į-kufsti, -kurstū, -kurtaū, ov074ym0; 
ogluchnąč. v. apkūrsti (apkufsti), 
užkužsti. 

Į-kūrstyti, -stau, -sčiau, pastunomu 
nodMoNKO, nodKUOo (o10N8), 00- 
Gumoca mow, vumoGU (01040) pacna- 
Auaca, pasuopaca; rozpalając 102- 
niecič (ogien). Įkūrstyk ūgnį. 2) m00- 
Gumo, nodaceuo, nodyCmumo (K00-M.), 
Omūcmeya NOoCmenenKOo; podszczuč, 
podžegnąč (kogo), wplywając stop- 
niowo. Įkūrstyti fra iditi (0x1e60- 
mamo, 2). v. įžiebti, įdūti. 

Į-kūrti, įkuriu, įkūriau, pasvmomu, 
pas6ecmu, pacnaiums (O10N6); 702- 
niecič, rozpalič. Vos įkūriau ūgnį, 
mčdžei šlapi. 2) 60060pumo, noce- 
Jumo, OCHO6AM4, sasecMUu, C03dAM6; 


520 


osadzič, zatožyč, zaprowadzič, stwo- 
vzyč. Reik ant tos žėmės įkūrti gy- 
vštą, gyvėnimą. 

IĮkurtūvės, -vių, f. pl. nupywxa 43 40- 
60CLN6U, NOGOCEME; WNOSINY, WpTO- 

" wadziny, tudziež uczta 2 tego p0- 
wodu. v. Įkūrti, įkurės, pradėtūvės. 

Į-kūsinti, -nu, -nau « įkusyti, -saū, 
-SIaŪ, CKA0WUMo (43 V.-4.), UCKYUGA, 
Omūcmeya coGaaauoMa; skusič, p0- 
kusą do czego naktonič. Įkūsina kai- 
mynas mane Jabai. Įkūsa kits-kitą 
gėrti. v. įgūndinti. 

Į-kūtryti, -triju, -trijau (4 įkūtrinti, 
-nu, -nau), Dacwece4Umo, oUGUMS, 
eos6ydumo 0L0My (KB U.-4.); r027U- 
szyč, ožywič, zachecič. Lez (led) įkū- 
trijau tinginį d4rban, rambų 4rklį 
į bėgimą. 2) omxoxomumo; wyloič, 
wybič. Gerai jam įkūtrys nūgarą su 
lazda. 

Į-katūti, -tūju, -tavaū, 6wemo 63 cocmo- 
aniu uspaduo sunumo; byč w stanie 
wiele wypič. Vyrai įkutūja arielką, 
t. y. įgeria. 

Į-kvaišti, -štū, -Šaū, odypmmno; odurzyč 
się. Sčnis įkvaišta, kaip arieikos 
įgeria. 

Į-kvakinti, -nu, -nau, esumo, naiumo 
(60 umo-4.), np0u38002 GyAtkomMo; 
wlač, nalač (do czego-k.), sprawując 
bulkanie. Ikvakinti yra įpilti iš 4l- 
vės daug. 

Įkvapas, -pa, m. 6d07406enie; natchnie- 
nie. Jis tūri įkvapą, t. y. įkvėpimą. 

Į-kvėpti, įkvėpiū, įkvėpiau, 60071ym0 
(68 k000-4.); natchnąė, wlač (ducha). 
Kad aš įmanyčiau, įkvėpčiau sava 
vaikui protą. 


Į-kur — Į-1a 


Yla, -os, f. ww40; szydlo. Yla iš maiša 
leūd ir ne kišama. Kyšt by yla iš 
maiša, 

Į-Iabinti, -nu, -nau, nepedamo (x0MY-4.) 
NDUGMI, NOKAONS, NO3dpAGUMO; 0Š- 
wiadczyč (komu) ukton, pozdrowič. 
Ilabink jį nū manęs. v. Išbas. 

Į-Tėginti, -nu, -nau, paso70mumMo; z4- 
checič. Wagink brėlį, be ne pirks 
šukas. 

Iaida, -dos, f. ommeneav; odwilė (y 
A. IO. «przedziažs). Šimet žišma su 
laidomis, t. y. tarpais fra sniIėga, 
tarpais nėra. 2) enycxa, epy0s; wpusl, 
wrąb. Kur mėdis į mčdį įlėistas, 
bus tęn įlaida. v. įlėisti. 

Įaidūs, -di, cs Jocmamovuo wupoKuMų 
omeepcmiamu, ydoOuvii Van npoLOJA 
(0 npedMemavs Cs oMGepCMiAMU); 
mający dostateczcznie szerokie otwo- 
ry, latwo przepuszczający (0 przed- 
miotach z oiworami), przepuszczalny. 
Skiėtas įlaidūs, t. y. stėrą ir ploną 
siūlą įlėidžia, gali stėrą ir ploną 
šudeklą dėti, prijęma viską. Tas 
bžtas įlaidūs, t. y. kėja lengvai 
įeina. Kurs drūtas rėdos, o tėnvas 
tėr, tas įlaidūs. 2) ymepenuvė (0 
memnepamypn); umiarkowany (0 p0- 
wietrzu). Kad tarp spėigų ne šdltas 
6ras, bus įlaidūs. v. lčisti, talpūs, 
lėdnas. 

Į-laipinti, -nū, -naū, n0MOvo 64nsme (60 
wmo-4.); nodCaJUMmo; poMmĖC wležė 
(do czego-k.); podsadziė. Jagu į 
arūdą įlaipini kiaulykštį, tai ans 
gerai minta ir bus riebus. v. įlipti. 

Į-Zaižyti, -žaū, -žiaū, 06pa2060m5 ytay- 
Gaenie (63 veM3B-4.) Ausyvu, causamo; 
ysnamo (eKycs) ausynu; wylizač dolek 


Į-Žak — I-lr 


(10 czym), wylizač; poznač (smak) 
ližąc. Ilaižiaū aš t4ukus, smetūną, 
mėčdų su pirštū. Ilaižiaū aš tą skūmą. 
v. įliėžti. 

Į-Iakštūti, -tfju, -tavai, z0p0w0 mms, 
Gumo ZOPOWUNMS NGUOMI (OCOOeNNO 
0 nneuzs mmuvazs); dobrze špie- 
wač, byč dobrym špiewakiem (s2cze- 
gėlnie 0 ptakach špiewvających). Jijė, 
merga, įlakstija gerai, t. y. įdai- 
nūja. 

Į-Takti, įIaku, įlakiau, onovauumo Ad- 
xa3; onieczyšciė chlepcgc. Šū verėną 
įIake ir įžage. 

Įžanda, -dos, f. 2343, npucmanwuye; 
schrona, uciecska. Vaikas g84una 
įZandą pašaleis ir laida, t. y. s1ap- 
stos. v, įliūsti. . 

Į-landinti, -nū, -naū, n0MOw Wa 30- 
Cmacums GanIMo (Vpe33 OMmeepcmie); 
pomėc lub smusiė s0ležė (przez 0t- 
w67). Vagis vūgį įlandina į klėtį. 
v. įliūsti. | j 

Įžanka, -o8, f. su6s, soumwymoe Mmcmo, 
aaau6s; wgiecie, zgigcie. Įlanka į vidų 
įlenkta. 2) sasuos; zatoka. v. įleūkti. 

Įžankūs, -ki, w6xiū; gigtki. Žmūgus 
įlankūs, kurs įžankūjamas visaip. v. 
Jankūs. 

Į-lankūti, -kūja, -kavai, waudamo; 
wyginal, zginač. v. laikas, įlankūs. 

Ylasnūkis, -ke, wu40nocuū, WMO- 
Mopouti; s szydlomalym nosem lub 
pyskiem. Ylasnūke kiaūle, kuriūs 
snūkis kaip yla. v. yla, snūkis. 

Į-Tašėti, įlašu, įlašėjau, exanamoca 
(eaumica no Kanan); wkapnąč. Par 
Jubas lašai įlašėja viduA. v. Iūšas, 
Zašėti. 


BDmionuss. NATOMCEI-pyCCRO-DO2bCKiA GI0BAp5. 


521 


Į-Iššinti, -nu, -nau, exanamo; wlač p0 
kroplš. Įlašink Iūšnį stiprūma į ar- 
batą. Marti įlūšina prėna į verėną. 
v. įlasėti. 

I-Išužti, -žiu, -Žiau, wa010Mame; nad- 
Zamač. Biškį mčdį įlėužk ir te- 
būny. | 

Yldagtis u ildagtis (9cew.), -gčia, m. 
Mea, nNpOMUAMKUKSS žegadlo, 
sewajca do wypalania deiur. Iš šėrės 
padšra yldagtį, su kuriū skfles dč- 
gina mėdyje. v. yla, dėgti, yldeginis, 

Yldeginis w ildeginis, -nia, m., v. 
yldagtis. Su yldeginiu pradūgina 
mėdį. 

Į-1ėisti (e0cm. u įIšisti), įlėidžiu, įlėidau 
u įlėidžiau, enycmumo; wpuscič. Gy- 
ls įlėistas. Įlėisk į vidų iš ėra. 

Į-Iškti, lekiu, įlėkiau, ssemneme ; wle- 
cieč. Tlėke pelėda į klėtį. v. įskristi. 

Į-lėmti, įlem1u, įlėmiau, npedonpedn- 
Auto, KASKaNUMS, cydUms (0 Cyde0n, 
Gomcecmen), nNpedpeNo; przeznaceyd, 
nawroėžyč. Laima įlėme, kad tas bėr- 
nas mana bus, ir taip tūpa. v. įžėsti. 

Į-leūkti, -krū, ilenkrau, sowmsymo, nad0- 
auymo; togigč, nadgiąč. Gėlžį Ilen- 
krau į vidų. 

Ilenktūvas, -a, m. Koweepma; koperta. 

Į-lėpti, įlempū u įlepstū, įlepaū, us- 
NnoLUmoca, usda1060M4CA; TOZpi0- 
šcič się. Vaikas didelei įlėpęs, t. y. 
išsivigūdijęs. Žž 

Į-bėti, iliėju (ocem. ileju), įhėjau, 
eaumo; wlač. Iliėk biškį vandeūs. 
2) nopyvumo (2); poruceyč, pole- 
cič (2). Dėde man įlėja, t. y. pa- 
vede, pinigas atimti nū jo skoli- 
niūkų. 


83* 


523 


Į-lišžti, -žiū, įliėžiau 4 įliėžti, -Žiu, 

„ „ŽIAU, 4uSKyMo, SANYCMUGWUU ASbIKS 
+ (60 umo-4i.); liangč, wsungwsay (do |. 
czeg0) język. Į škį įliėžk su E 
- kad krislą išlišžtumei. 

Itgadaūtis, -te, cš Oaunuouu ŠGiiėss 
zębėw dlugich. v. gas, dąntis (dan- 
tis, dantys). 

Ilgai u ilgai, adv. 000; dlugo. Ba 
Atgai tu baūsi mane, t. y. barsi: v. 
ilgas. 

Hgainiui u ilgainiu (em. Ugainiū u 
Ugainiou), adv. c0 epeMeNeMI, eno- 
candemeiu; 2 ceasem, pdžniej. Ilgai 
niū be parsprogs mulu (?) būlis. 


Ilgakiūklis (= ilgakeūklis), -kle, 204e- | - 


„ nacmui, Jaunuonovi > dlugich g0- 
leni, džugonogi. Kiūklina ilgakiūklis 
" vyras. v. gas, kinklė (kenklė). . 
Įžgakiškis, -ke, c5 daunnoosu aa KAM, 
. daunnonoė; dlugich ud, dlugonogi. 
-Alsėdiškei ilgakiškei. Ilgakiške m6- 
“ triška. v. Ugas, kiškė..<||-- 
Ilgakėjis, -je, Joawwodū> dlugonogi. 
* Gūžas itgakėjis. v. ilgas, kėja. 
Igarūbis, -be, 63 Jaunuos 000cONM, 40- 
- cūuiu daunuyjo Odemdy; w dlugim 
ubraniu, noszący dlugie ubranie. v. 
gas, rūbas, 
Ilgas, -gė, Jomiū, Šaunu, A 
O MUMIS dlugi. v. ilgai. 
Ilgastis, -stiės, f. mocxa; tęsknola. 
E -grų, f. pl. Jano namypom, 06p0K3; 
- daniną w naturze. D6vanos: žaūnsys, 
“vištos, gaidys, linai, vėžpalas, kiaū- 
šei, dičnos darbfmetė, kuriūs. val- 
sčiėnys ponui dūda, vadinas ilgės. 
"Brėlis gyvėna tęn be jokią ilgių v. 
ilgiėti, dėnis, dėvana. — | 


I-liš — Įžg 


Ilgėtis, ilgiūs, ilgėjaus, mocxoeams; 
tesknič. Aš ilgrūs, kad nueinū į svė- 
- čią žūmę, krūštą, t. y. ilgū man gra. 
v. nūsti, maūsti. 

Ilginis, -ne, Jauno, npAMOU, sumany- 

- muū (63 Oauny); dlugi, prosty, ku- 
bowy: (0 stomie). Ilginei šiaudai st6- 
gui stiėgti. || | 

Ilginti, -nu, - nau, ydauvamo, ormmau- 
"eams; praediužač. Skoliniūkas tik 
ilgina čėsą, 0 priėžadų sava ne iš- 
“ pilda. v. dėlsti: (delsti), teūsti, vil- 
binti, 

Ilgis, -gia, m. Jaunsuts, Jauna; dlu- 

. gošė. Kas če do-par ilgis kartiės, 

kur smalkos (= malkos) mčdžia. v. 

„ilgas (cp. ilgis, -ge, Oiunuoe cyWe- 

cm60). 

Iglčeičais, ižghiėmčnis “ iIgaliemėnis 
(y A. IO. -eilghėmenis»), -ne, cz 
"OAUNNIMS | MYLOSUUJĖMIS Z "dlugim 

" tulowiem. Kurs tūri Ugą lrėmenį, 
kaip šėškas, tas Ilglemenis, v. ilgas, 
Trėmū. | 

Ilgliėžūvis, ilglrėžūvis ų i/galėžūvis 
(y A. H-«dižgliėžūvis»), ve, C0 Jaun- 
MOMA ASBNKOMSS CRAEMNUKI, -NUUA; 
Języka dlugiego; dtugojezyczny; plot- 
karz, -rka. Žmūgus ilglrėžūvis, kurs 
višūs aplė. v. ilgas, liėžūvis. . 

Ilgnšgis (w ilganėgis), -ge, c3 Oaun- 
NOIMU NOURAMU, KOUMAMU; GODUMKA, 

VY KO ŪAUNNBA DYKU; KMO NEUUCIMI 
"ua" pyky; Ūlugich paznogci, pazU- 
vėw; kto sięga p0 cudae (atodziej). 
-„Kurs vagia, tas S V. 555 
. nagas. ia 

Hgnūsa (itgnosa); 5808, G. 44060K3 
C3 OAUNNOIMS MOCOM3, OOMONOCOLŪ ; 


Ilgi — Į-ly 


calowiek z nosem dlugim, dlugonosy. 
Vyrs toks ilgnėsa. v. ilgas, nėsis. 

Ilgiėti, -6ju, -6jau, z0dumo NO Mipy, 
nuueucmeosams; žebrač. Ūbagas il- 
gido posvičtą, t. y. žebravė. v. ilgės.— 

Įgraūkis (u ilgaraūkis), -ke, Jostopy- 
xiū; Masypuxa, sopuwka; džugorgki, 
dlugich rąk; smyk, ztodziej. v. ilgas, 

. ranka, ilgnūgis. 

Igrankūvis (w ilgarankūvis), -ve, cz 
JaunuvimMų pykasaMu; z dlugimi rę- 
kawami. Apsiaūstas ilgrankūvis. v. 
ilgas, rankove. . 

Itgstibynis (u ižgastibynis), -ne, y K020 
ŪAUKNIMA U4EHU, VAMEKACNYĖ, 00410- 
uoiū; dlugich goleni, dlugonogi. v. 
gas, stibyna. 

Ižgšas, -ša, m. u ilgše, -šės, f. pocaua, 
„6UCOKiū ven06NKB (UnUnUo.); rosly, 
wysoki calowiek (pogardl.). Didis 
ilgas žmūgus vadinas ilgšas. v. ilgas, 
šugalotas. 

Ilgti, ilgstu, igau, cnanooumica Oaun- 
une, Joavwue, aunnmmo; siawal Się 
dlužszym, diužeč. Igsta jau dišnos 
pavasarop (= pavasarėop). 2) mocxo- 
sams; tęsknič. Ilgstu, t. y. ilgū man 
gra če, aš turiū eiti tęn, kūr nėriu. 
v. ilgas, ilgū, ilgėtis, maūsti. 

Ilgū, cen. ilgu, mocxa, ckyuno; tęskno, 
nudno. Ne ilgū bedudnėjant, bėkal- 
„bant. Igū man če Iaukti. v. ilgėtis. 

Ilgūdčgis u-iĮgavūdėgis (y A. 10. dlgū- 
degis»), -ge, Jaunnozoocmuū; dlugo- 
ogonowy. Karve ifgūdėge. v. ilgas, 

. ūdega. 

Į-lydinti (=įhėdinti), -inu, -inau, m0- 
salomumoCa 0 MOMB, moi 6AUMO 
6us0; postarač się 0 to, žeby wlano. 


523 


Gydyjėjis (=gydytojis) įlydina vaistą 
į škį ligoniui. v. įliėti. 

Į-Ifdyti, -diju, -dijau, yvwoopumė (Onū- 
cmeya sacKaMU); namėwi“ (poslę- 
pując lagodnie). Dėde 1$dija, kol įl7- 
dija jį ant gėra darba. v. lydytis. — 

Į-lykrūti, -kiūju, -kiavaū (=įlygiūti, 
oceMm. įliėktiti), cdn4ams nomnmnu; 
nacmpoums, Ka4GDUMS; porobid zna- 
czki; nastroid, narsądeič. Reik būnžę 
(būžę) įlykrūti, t. y. svarūs, lykiūs 
įdėti. 

linkis, -kia, m. 6044ymoCms, SO44YmoOS 
MNCMO, ena40CMo, snaduva; wgigcie, 
wklęslošė, sapadžošė. Kur žėme 
įliška, t. y. įpūle, vadinas flinkis 
arba fpūlis. Įlinkius kūna kaip nu- 
skūstum (cp. įliūkti, -kstū, -kaū, 
cowmymoca). 

Į-linksmėti, -mėju, -mėjau, 7a36ece- 
aAumoca, noseceAnms; rozweselič się. 
Kaip atsigefs alaūs, įlinksmės. v. 
linksmas. 

Į-liūsti, įlendu, įlindaū, 64m9m0 (65 
omeepcmie, Kyda-W. VDe33 OMBED- 
cmie); wležč (do otworu, przez otwor 
dokąd). Įliūda dėde nereikalingas. 

Į-lipinti, -inu, -inau, v. įlaipinti. Įli- 
pink vaiką į 6belę, paskiūs jis obalį. 

-v. įlipti. 

Į-lipti, įlipu, įlipaū (60cm. įlipiau), 

. 6ansmo (kineinsteigen), ekapaGkamo- 
ca; wležč (dokąd), wdrapač się. Į 
šukštą mčdį įlipa kštinas. v. įliūsti. 

Ylis, -la, m. xaunuuxs; klinik. Mažas 
kylys bus gylis. v. yla. 

Į-lyti, įlyja w ocewm. įlyn, ilija, npoūmu 
snympe, nDOMOVYMS (0 Ū030N); wlač, 
wpašč wewnątra, zlač (0 deszcau). 
Įlija didelei kūgius, 


524 


Į-Iūbinti, -inu, -inau, sammwo 00014- 
mum; znacznie wzbogacič. v. lobis. 
Togas, -ga, M. wastiNš, n0680xa, 
cmpacmt; naldg. «[Yogas, kurs įsi- 
Joge būdą (?)». v. būdas, įprotys, įsi- 

. Iėgti. — 

Į-Jūginti, -inu, -inau, npiyvumo, npu- 
empacmumo; przyuczyč, prayzwy- 
czaič, obudzič (w kim) zamilowanie. 
Įt6gink sūnų ant gčra, t. y. įpri- 
tink. v. įlogas. — 

Tomis, -mia, M. enaduna, Gna40CMo; 
wklęslošė, sapadtošč. Ant piėvos pla- 
tūs įIomis, kur klšnas paeina. v. 
Zoma, slėnys, daūba (dauba, acc. 
daūbą), įlinkis. 

Į-I6ti, -6ju, -6jau, c3 sa0M5 np0609uUmo 
enympo (0 coGakaxs), ze secaekami 
wprowadzič (o psach). Ką če šūnys 
įt0, t. y. įvšra I6dami į vidų, į 
stūbą. 2) Gtemėe 62 cocmoanių wpO0MKO 
4 NN0IO, TOPOUWO AaAMo, GpeamMo 
(nepenocuo W 0 ueaoenkn); byč Ww 
stanie glošno i duėo saczekač (prze- 
nošnie š 0 cetowieku). 

Ilsėti, ilsid « ilsiu, ilsėjau, Ovvwamo; 
oddychač. 2) refl., omdvixamo; odpo- 
czywač. Ilsėte atilsėsi (= atsilsėsi) 
tynai (sc. tenai). 

Ilsinti (ocew.), -nu, -nau, Jame 0mdoz- 
symo; dač odpocząč. Ilsinu ašviėnius, 
kuriė pavafga. Aš ilsiū apilsęs ir 
kitą ilsinu apalsintą. v. alsinti. 

Ilsti, ilstū, ilsaū, ycmasamo, ymo- 
Maamtca; meczyč się, snužyč się. Aš 
ižstū toli bėgdamas ir tu pailsai. v. 
uždykti, užtrėkšti, alsinti. 

Iltinis u iltinis, -ne, xa0xos6ti, 443401 
(0 syGaxs); kiet. Iltinis daūtis ištūža. 
v. iltis. 


Į-16 — Į-ma 


Iltis, -biės, f. xawws; kiel. Ščšuras iltį 
griėžia ant tavęs, t. y. pyksta. Šuūs 
iltis susmeūga į aūsį pafša, kad šū 
piduna. 

Į-Iuibinti, -nu, -nau, Gxpacmtca; 
wkrašė się. Įuibins vagis ir pavėgs. 
v. Iuibis. 

Į-Iūžti, įIūštu, įlūžau, nala0mumsca; 
nadlamač się. Mina kūcinas įlūžęs, 
o tava iltinis dantis įtūža. 2) 10a- 
mums aukų (2); Wwypič Nieco 20- 
wiele (7). Dšde biškį arežkos į1G- 
žęs, t. y. įgėręs, įkaūšęs. v. įlūužti, 
igėrti, įkaūšti, įžiūgti. 

Į-madavėti, -vėju, -vėjau, v. įmadūti. 
Brėlis įmadavos žūdį, t. y. įtaisys į 
mždą. 

Į-madūti, -dūju, -davaū, cAnaamo no 
MOD, USRUYNO; CmMapamsca CAMamo 
M00uo; zastosowal się do mody, aro- 
biė podlug mody; starač się zrobič 
modnie. Anyta pardaig įmadi ma- 
styti, raudėti priė Tavona. 0. įmu- 
dūti, 

Imai, wy (220); nėėch (g0). Imai (06. ma) 
jį būdelis, t. y. Zai būdelis jį ima. 
v. imti. 

Įmaišalas, -Ja, m. onapa (mmecmo 63 
koa); rozczyna. Dinos įmai- 
šalas. v. įmaišyti, Atmiokalas (At- 
minkalas). 

Į-maišyti, -šaū, -Šiaū, samncumo; 707- 
czynič. Įmaišiaū dūną. 

Į-mšitoti, -toju, -tojau (em) u įmai- 
toti, -toju, -tojau, cdm4ams (vmo-14.) 
ue0peocuo, talkos zrobič (co-k.) nied- 
bale, paskudnie. Kaimynas pijūkas 
įmšitoja miėžius, rugiūs, t. y. pasėja 
ne norėdamas, jab-kaip. 


Į-mak — Idič 


Į-makėti, įmaku, įmakėjau, soimu (92 
monkoe Nncmo); webrnąl, wejšė (do 
blota). Gyvolis įmakėja į balą, t. y. 
įbrida. v. įmakėti. 

Į-makinti, -nūu, -nau, Gcynysmė, GNUL- 


wyma; wsungč, wepchnąč. Dičdas |. 


įmakina į aftį tabėka papužą, t. y. 
įmūrde. 

Į-makėti, -kėju, -kėjau, +. įmakėti. 
Į purvyną įmakėjau, t. y. įbridai. 

Įmakūs, -ki (y A.. IO. aimakus, -ki»), 
xpnuriū, Cusi (0 paGomuuKo); 
silny, mocny (0 roboiniku). v. grū- 
lis. 

Į-malinti (y A. IO. «įmalinti»), -inū, 
-inaū, emucnymo (neGpeMKCUO); WwCiS- 
wąč niezgrabnie. Į kišėnę įmalinai 
jam sūrį, t. y. įkišaū. 2) įmūlinti 
uauamt NMOA0M0; pOCZGČ mleč (pass.- 
caus.). Įmšlinau (Oaec. npu įmaldi- 
nau) mšlinį, t. y. pradėjau malti. 

Į-manginti, -nū, -naū, pacmopmoWUme, 
paCMOpKaMo, DACKALAMI, NpUGeCNU 
63 Oouacenie; rozruchač, rozkolysač, 
wprawič w ruch. Argi aš špūlę ne 


įmanginsiu, t. y. ne įjūdinsiu, kad. 


sūktųs greitai. 2) naMywmnposamo; 
wyčwiczyč, čwicząc nauczyč. Dūkrą 
įmanginaū 4usti, t. y. pramėkiau. 
Aš nėriu įmanginti vyrą, t. y. iš- 
mėkyti darbų, palaužti po savimi. 
3) usmyuvumo; nadreceyč, nameczyč. 
Tu įmanginai kupčiūs, t. y. įžudei 
su pardavimu. 

Įmaningas, -ga; adv. įmaningai, emo 
AEK, ROKAMAUGYUĖ, MOAKOOUA, NC- 
uynui; roztropny, pojętny, nieglupi. 
Įmaningas tas $ra, priė prėta. Sū- 
nus tava įmaningai elgias, t. y. kiėk- 
tiėk gerai. v. įmanyti, vidutinis. 


525 


I-manyti, -naū, -niaū, coo6pasume, 
cauicaumo; wymiarkowač, rozumieč. 
Ne gėl įmanyti, ar kasti burėkus, 
ar bus šaltis. 

Įmanūs, -ni, v. įmaningas. Žmėgus 

įmanūs, kurs įmžna viską padaryti, 

Į-markyti, -kaū, -kiai, z0powewsxo 
NAMOVUMO, NDOMOVUML; DrZemOCayč, 
calkiem zmoczyd. Įmarkiaū skarėlę 
dėl akių. v. įmefkti. 

Į-matūnyti, -niju, -nijau, 6ese0mw 63 
7034000p3; wciggngė do rozMOWwy. 
Įmatonysiu, t. y. į kalbą įvėsiu. 

Įmatrūs, -rl, 409xiū, nposopunū; 2win- 
ny. Kurs visaip susimeta, kad šėka, 
bus įmatrūs. 

Imautės, -čių, f. pl. wamausanse 
(odexcdu), 06pAd5 namMaiuGania, u0- 
Oneania odecdu; obloczyny. Kad į 
kėkį drabūžį įm4una, bus įmautės. 
v. įmauti, įvilktūvės. 

Į-mūuti, įmėuju «+ įm4unuų, įmėviau, 
ecynymo, 6dmmo, OGymo (60 uMO); 
wsunač, wdziač, wložyč. Brėlis įmėve 
kėją į būtą. Raūkas įmūuti į ran- 
kėves. 

Imavėtis, -vėjūs, -vėjaus (4 imtis, 
imūs, ėmraūs), 6opomeca; mocowač 
się, dąžač się. Jiėdu (vaikū-du) ima- 
vėjas, nor kits-kitą paristi. v. im- 
stytis, imti. 

Įmčios u intys, -čių, f. pl. e0u4060p- 
cmeo (6es2 opymia); dąžki. Eikime 
inčių, t. y. ristis. v. imti, imtynės. 

Imūčius, -čiaus, m. (y A. 10. u «iūče, -čės, 
f.»), mmo ozomNOo GepcMa, G3AMON- 
wuxs; kto cheinie bierze, kto bierze 
kubany. Kas jėma paklanus, papri- 
kus, tas imčius arba grėbūnis (=gro- 
būnis). v, iūti. 


526 


Imdinėti, -nėju, -nėjau, v. iminėti. 
Įmūdinti, -nu, -nau, 3a60mum6ca 0 MON, 


vmoGu Guao esamo; starač 0 to, žeby | 


bylo wzigto. Imdink pėdus, kūlūs 
iš-aūkšta. v. imti. 

Įmėginti, -nu, -nau, 2pucmpacmume, 
nocmapamoca, mode (Opywū) 80- 
wues3 60 sKyca; Obudzič (0 kim) za- 


milowanie. Vaikiną įmėginsi (0aec.) | 


šėkti, greitai jis pasidūda. Įmėgink, 
t. y užukštink, kad pamėgtum. v. 
mėgti, mėginti. 

Į-mėgsti, įmezgu, įmezgiau, 326239m0 
(y3043), eea3am4 (0232 onaecmu); za- 
wviązač (1042e2), wvigzač (vplątač). 
Įmezgiau mžzgą. 

Į-mėigti, įmėigiu, įmėigiau, Cticaumno, 
yknmo; rozumieč, umieč. Aš įmėigu 
(=įmėigiu), t. y. viską mėku dirbti 
ir sekas mžn. v. įmanyti, įgebėti, 
įjiėgti. 

Į-melsti, -1džiū, įmeldžiau, npocodamu 
SACMaGUMma npUNAMo; prošbami zmu- 
sič do przyjęcia. Aš įmeldžiau vos- 
nė-vos gyvolį į šėrybas. 2) ymnmo 
Monumo; umieč pokornie prostč. 

Į-meūsti, -nčiū, -įmenčiau, n00604- 
mamo (Myku); zaprawič (maką). Ne 
įmefsk į verėną daug pryblandų 

(miltų). 

Į-mergėti, -gėju, -gėjau, cmamo 63p0c- 
4010 Onouuoo; stač się doroslą dziew- 
czyną. Ir mažėje (mažoji) duktė 
įmergėja, t. y. užauga, yra cičla 
merga. 

Į-mefkti,-kiū, įmerkiau, saw04umo, 40- 
MOUUMo (NOA0MUMO OAA MOUKU 63 
cUdKOCM); namoczyč (zanurzyč W 
plynie dla moknigcia). Tmerkiau 
linūs. 


Imd — Į-mi 


Į-mėsti, įmetu, įmečiau, 60pocwwm67; 
„wrzucič. Sėdėk sėdęs, mčks į dan- 
tis ne įmės me storėjusis. Įmėsk į 
pūdą mėsos šmotėlį. Sčnis «įmet į 
galvą> (ounucaemz), t. y. įkaūšta. 
Į-metėti, -tėju, -tėjau, Jocmuvs nadae- 
AIA 603pAčma, Gumo 60 -6CNTS 
100413; mieč laia. Kad būtum įme- 
tėjusi (63 anmavz) mergė, imtum 

"brangėsnę algą. v. mčtas (mčtai). 

Į-mėžti, -Žiū, -Žiau, 20400 Cu m6 NA6033, 
ynacozums; nawiežė (gnoju), umierz- 
wič. Įmėžk mėžinį ant difvos, tai 
aūgs grūdai. 

Imi, 6epu; bierz. Imi, vor («s0pyie). 

Į-migis, -gia « įmigys, įmigia, m 
6pEMA NEDGA U CAM KPRNKAIO 
cha; pora pierwszego į majmocniej- 
szego snu. Nu pats jo Įmigis, t. y. 
pirmasai saldūsis miėgas..v. migti, 
nūmigis. 

Į-migti, imingū (u įmėga, c06cme. 
oms įmiėgėti), pa30Cnameca, sacnymo 
KDTONKUMI CH0M3; TOZESPAČ Si, MOCNO 
zasnąč. Kad diktai įmingi, ir ne 
junti niška. v. miėgėti, 

Į-milžti (socm. u įmėlžti), įmėlžiu (a0ex. 
įmėlžu), įmilžau (e0cm. u įmėlžiau), 
uadoumo; wdoič. Įmilžau biškį į 
milžtuvę, kaip kėrve spyre, ir tą 
patį paliėja Iūšą piėna. 

Iminėti, -nėju, -nėjau, 6pamo muOtO- 
xpamuo; brač często. 0. imstyti, im- 
lėti. 

Į-miūti, įmenu (ex. įminu), įminiau, 
omadamo, yvadamo; zgadnąč. Aš 
įminiau, kur važiavai Velūnė bū- 
dams. Įmiūk, kur žiba žiėdas. 

Į-minti, įminu, įmyniau, emonmame, 
NONACMO NOW (00 vMO, npU 10006n); 


Į-mir — Į-mū 


wdeptač, wostąpič (w co). Pijūkas su 
kėja įmyne į šūdą. 2) YMMO T0- 

o DOMWO NAM; Namams; umteč dobrze 
miedlič; namiedlič. Šmotą liną įmy- 
nrau. 

Į-mirkinti, -nū, -naū 4 įmirkyti, «kai, 
„kiai, v. įmarkyti. Imirkyti drabūžį. 
Kleckūs įmirkai į dažinį (= daži- 
nyjė). v. įmefkti, įmifkti. 

Į-mifkti, -kstū, -kaū, z0p0wsenoxo na- 
MOKNYMS,  NpOMOKNyMoS | Cadkiem 

" zmoknąč, praemoknąd. Mčdis štopmė 
įmifkęs, t. y. įžvigęs, įžlūgęs, įžlur- 
gęs, tėkša. 

Į-mižti,. įmirštu, įmiriau, samepemo, 
SAMEpINGMO, edaeumaca npu S0MU- 
paniu; zamrzeč, w0cisnąd się samie- 
vając. Imire raūplės, t. y. nykti 
pradės. 

Į-mišti, įminšū (w įmįštū), įmišaū, sw- 
CumdcA, NDUMNUWUAMĖCA; 
się (0 reeczy), przymieszač się. Ūe 
svetimų žodžių įmišusių daūg. v. 
maišyti. 

Imlėti, -l6ju, -lėjau, v. iminėti. Kelūs 
kartūs imlėsi, ir nebliks sviėsta. 
Į-mėkyti, -kau, -kiau (4 į-mokinti, 
< «inū, -inaū), aynumo (naycmumo), 

" nodyvums; nauczyč (na c0). 

Įmokslas, la, m., NLYVeNiė, NAYVA, 
naytyenie; nauceka, nauczenie (na 
co). Toks būva įmokas. v. Mokslas, 
įmėkyti; — 

inočas, -va, M, 4ET0A3, Gyiiunos; p0- 
wloka, pochwa, futeral. Smuika 
Įmovas iš veršiėnos (= veršenės, ver- 
šinės) pasiūtas. v. įmauti, įvalktis, 
makštis. 

Imstyti, -stač, -sčiaū, 6pamė. MW010- 

. spamuo; brač niejednokrotnie. Iinste, 


Wwmieszač 


527 


kol atiūste visūs grybūs medliūčius. 

“ v. iminėti, imlėti, imti. 

Imstytis, -staus, -8ČIAUS, Gopomeca; 24- 
sowač się. Vaikai imstos, t. y. eina 
imčių (Imstyti, otesx:60m4 ma Gope6y. 
Tę jiė jėučius-tekiūs imsta, P.). v. 
glėbrūtis, grūmtis, imstyti. 

Tūti (jiūti), imū « jemū, ėmiau (jėmiai), 
6pams; brač. Tas ne gimūs (06. tas nė 
gime, nė gitūs), kurs dūdams (pass.) 
ne iūs. Tave ima žiovulei, o kad 
tave ims iūti ranžulėi, tai tu niekur 
ne tvėrsi, Gailesei mane jėm žiūrint, 
kaip jįjį žūda. Blūva jėma mefgą, 
kaip pradėja šėkti nepadūrei. v. 
iminėti, imstyti, imlėti. 

Imtynės, -nrų, f. pl. edunoGopcm6o; 
dąžki. Vaikai imkites imtynes (=ei- 
kite imtynių « imtfneis, imčių), 
katrės katrį pagalėste (sc. paveik- 

"site, pargalėsite). v. imūčios, grumty- 
nės, ristynės, galatinės (=galatynės, 
galėtynės u galatynei, galėtynei), 
lenktynės, imti, 

Imtinėti (?), -nėju, -nėjau, 9. imlėti, 

" imstyti, iminėti. 

Į-muditi (=įmodūti), -dūju, -davaū, 
yMnmo NANNGAMoO, YMIMO GOIDASUMO 
nannes; umieč dorobič nutę do 
piosnki, umieč špiewač na znaną 
nutę. Sčnis giesmės ne įmudė, t. y. 
ne įveda į g4idą, ne sūrenka žūdžių 
pagal balsa. v. įmadūti (mėdas, 
mode = madą). 

Į-muilyti, -liju, -lijau, mamosumo (20- 
powensko); namydliė (porządnie). 
Įmuilyk drūpanas gerai, kad būtum 
balti skalbinei. v. muilas. 

Į-mūklinti, -nu, -nau, ecyKymo; wW8U- 
nąč. Diūkį įmūklinti. v. mūkti. 


528 


Į-mūrdyti, -dau, -džiau, onuzuymo Uu 
nopysumo eaybo, 63 600y; wepchnąč, 
pogrąžyč w gyląb, do wody. Įmūrdyk 
šlvę, į plėčką kėrpę, kad ne išdūk- 
tum alūs. Aš įmūrdžiau gilei dra- 
būžį į vandenį. 

Į-mūrti, įmųrū (4 įmūrstu), įmurai, 
NONUMAMCA | GA00I0, PASMAKKYIMO 
oms camu; namoknač, zmieknač od 
wšlgoci. Pavasarį įmūrusi žeme, t. 
y. įmifkusi. Kur imėrusi žeme, tę 
mūras (2), ūšvės mūrėlis. v. mifkti. 

I-mūšti, įmušu, įmušrau (4 ocew. įmu- 
šau), eGumo; wbič. Stiprei įmūšk 
mytą (sc. mištą) į žėmę. 2) npu- 
Gumo, noGumo (1010); wybič (kogo). 
Sugūvęs vagį įmušiau, t. y. įkarna- 
pėrijau, į4ušiau. 

Iš, v. į. 

Yna (ocen.), -nos, f., v. jiėna (iėna). 

Įnagingas, -ga, uckycuwū, pyuil, 
YMOU UCNOAKUMO GCAKYJIO D- 
Gomy; zreceny, umiejeknų (biegly w 

„ robotach recanych), umiejący wsByst- 
ko zrobiė. Marti įnaginga, t. y. 
visūs dėrbus mėka dirbti, t. y. vef- 
pia ir šudžia gražei. v. įnagūs. 

Inagis, -gia, m. (w įnagė, acc. įnagę— 
įnagę, f.), o6uzodunė cuapAda, opy- 

Oe (monops, Kuyma..); przyrzad 
do polrzeb domowych, narzędzie 
(Gekiera, bat...). Ką nagūsė turiū, 
bus įnagis: pagalys, vėzdas, vifve, 
kifvis, botūgas. Aš tau paimsiu 
bruikštą arba kėkį įnagį, tai tu 
bruzgeseis išlėksi. Su įnagiu gerai 
mūšti. v. brūjkštas, rfkas. 

Įnagūs, -gl, v. įnagingas. Įnagūs žmė- 
gus ką pajem, tą padara, viską pa- 


Į-mūr — Ind 


dirba. v. įmanūs, pajemlūs, mon- 
slūs (sc. manslūs), nūgas. 

Įnaras, -ra, m. pykaow4a, n000N6aeMAR 
n003 Opyvyo, capas; welniana r€- 
kawica, wkladająca się pod spėd 
drugiej. Įnarai įnėrti į kitės piršti- 

. nes dėl šilumės. v. ūžnaras, nėrti. 

I-narinti, -nū, -naū, cdmms (umo 60 
wmo-4.) Wu cynnumo; wdziač (jedno 
w drugie) i etąceyč. Įnarink į vidų 
rankovės. v. įnėrti. 

Į-nafsinti, -inu, -inau « įnarsinti, -nū, 
-naū, pacweseaumo, Pa30LOMUMo; 
wzbudzič zapal, rozochocid. Įnafsinti 
tinginį priė darba. v. narsūs. 

Į-naršinti, -inū, -inaū, pasdpagcumo ; 
rozdražnid. v. įnifšti. 

Į-narvėti, -vėju, -vėjau, cžmuamo crea- 
acucmwuMa;  zrobič  dziurkowatym. 
Žėmė įnarvėta nū vabalą. v. narvė- 
lis, raūsti, knisti. — 

Įnašalas, -Ia, m. emw0o (npudawoe); 
wiano. Mergės įnašalas didelis, t. y. 
kraitis. v. įnėšti. 

Indarėkas, -ka, m. 10644; spodnica. 
Jūsios sesefs gražei darytas inda- 
rėkas. v. andarėkas, sajūnas, sijūnas. 

Iūdas, -da, pl. iūdai, m. cocy03; na- 
czynie, statek kuchenny. Pirkima 
iūdų diūgste ėja į Pūmpėnus vištos 
sau jiėškėti. 

Indija, iūdijos, pl. iūdijos, iūdiją, f 
«Hudias (1Ay60, vaybuna seMAU 63 
wnopazs); «Indjao (gląb we wnetrzu 
ziemi). Bėrnas Ardamas vefčia iš 
iūdijų, t. y. iš gilumos. Kad tu į 
iūdijas nugriūstum. (Iš iūdijos jijė, 
bėba, kėikia mane), v. gilmė, gilumą. 

Indovūs (w įdovūs), -vi « adv. indovei 
(įdovei), usucKauneū, sam auovii 


Į-nė — Į-ni | 529 


(0 Gawon); wykwintny, wymyšlnų (0 
potrawach). Indovus valgis, indūvei 
vėrda barščiūs, t. y. įvūrei (=įvairei), 
tai aš nevalgau. v. keistas, įvairūs, 
įvadūs. 

I-nėrti, įneriu, įnėriau, e0mms u sauno- 
numo; wdziač i zahaczyč. Vitvę 
įnėrk į kūbinį. 2) ntupKyms (63 600y); 
zanurzyč się (w wodzie). Piauky- 
damas įnėrk į vandenį. 

I-nėšti, įnešu, inešiau, enecmu; wniešč, 
Į vidų įnėšti reikia. 

Iūg, 0. į. 

Ingėti, ingia, ingėjau, | AONUMUCA; lenič 
się. Ingis visūmet ingi. v. tingėti, 
slinkūti, ingis. 

Ingis, -gia, m.; -ge, -gės, f. amumai, 
amumaūka; leniuch, leniwa kobieta. 
I, tu, ingi, mėkur tūve pasiuūtęs 
(sc. mčkur nesidžiaūgsi, gčra ne 
matysi tavė pasiuntęs). Sūnus, kaip 
ingis, nuniūrina. Inge dirba, kaip 
ne savė (u savy),—kur pastumi, ten 
stovi. v. tinginys, ingėti. 

Ingti (1), ingstu, ingau, wwugame, 
Gndunm; ubožed, biednieč. Jau kai- 
mynas ingsta, greitai bus nuingėlis, 

„ bičdnas. v. ėngti. 

Ingti (2;= ėngti), -giu, giau, wcmo- 
wamio (340); W) yjalawiač, wycien- 

"czač (ziemię). Ingte nuingei (= ėngte 
nuėngei) Ilaukūs, ne vėždamas mėšla, 
t. y. nulaismai. 
Iūgsti (1), inzgiū, inzgiaū (y A. IO. «inz- 
gau»), MOKUMo, pIOMUMO, MOCKAUGO 
| KpUVAMO, MiunamMa; (MocKAUoO) npu- 
nnegmo; wykrzaykiwač aki», mazijaič; 
porykač, (smetnie) nucič. Sūnus bui- 
lina. iūgzdamas. Sesū iūgzdama 
vaikščio, dirb. v,. mykti, zeibti, 


NDmzonnus. JuTOKCKO-pyCCKO-NOALCkiA GAOBAPE, 


įzgauti (inzgauti), nruniūti, tininriti, 
tiniprūti, dejūti. 


Iūgsti (2), ingzdū, ingzdžiaū, 244- 


xamuca, 10pesamo; žaliė sie, ubole- 
wač. v. ihgsti (1). — 


Į-nikimas, -ma, m. cocmoauže uu Orti- 


cmcie Omš 1401. (stan lub czynnošc 
0d czas.) įnikti. 


Į-nikti, įninkū, įnikaū (y A. IO. «nykti, 


įnykstu, įnykaw), npuuameca 34 
4MO-4. CG OCMEDGEHKNIEMS, NDOAGUMS 
OCOGeKNjO NACMOTNUGOCMO, YBACNOCA; 
wzigč się do czego z zacieklošcią lub 
zažarcie. Įnikti fra ne apsistėti, vis 


"skubėti. Nu, pats įnikimas piėvų 


piauti, t. y. pats įskatimas be atly- 


"dos dirbti. Brėlis įnika žūnytis, o 


bėba įnika plepėti. Įnikaūi dirbti 
ir padirbau. Baltras kaip įnfksta 
(=įniūka), jau ne aptingsta, vis skūb. 
Ans įnika kalbinti pėterius, ir ana 
ne patropija. v. brūsti, įničsti, įniišti, 
įskasti. 


I-nifsti, įnirstū, įnirtaū, Cmamo 30- 


63AM6IMB; 63A6WUCb 34 VMO-4., NDO- 
acumo OCOGEKKNOe YNOPCINGO UA4 NA- 
Cmoūwuoocmo, pas0xOMUMmeCA; Stal 


"się zawzigtym; wziač się (do czeg0) 


zažarcie, rozochocič się. Įnirtau darbą 
dirbti, ne nėriu. ni padėti. Brėlis 


. įnifta, ništuli atprėvija (2), dirbti, 
' grūmtis, žūnytis., Inirtaū prašyti, ir 


turėja dūti, ne galėja atsisakyti. Ši 
įnifta kiaūlę plauti, ne gal atkra- 
tyti. Įni*ta vyras mūšti, kaip šū į 
merliėną. v. įnikti, įniššti, nirtulys. 


Į-niišti, įnirštu, įniršaū, 20pawo npu- 


NAMoCA (34 WMO-N.), 6036LMNVIMO CAS 

NOC aceianics wziač się (d0 C2e90) 

zažarcie, zapalič się (na co). Sūnus 
34 


530 


įnifša žanytis, ne Iaukia ni rudežūs. 
Jis įnišša dirbti darbą, kad ne gali 
jį nū jo nutraukti. Tu įniršai, t. y. 
įširdai, įkiršai. v. įnikti, įnifsti, 
įkiršti. 

Į-nirtimas, -ma, m. cocmoanie (stan), 

Oma wat. (od czas.) įnifsti. v. nir- 
tulys, įnifsti. 

Į-niftinti,-nu, -nau, e036y0umo (63 X.-4.) 
006. naACMOULUBOCMo AU CmpAaCMU, 
036 CUM4; UCzyNntČ uporczywym, T02- 
namieinič, r02jątrzyč. v. įnifsti. 

Ynis, -nia, m. (4 ynis, -mės, f.), uned; 
szron. v. Šarma, apšalas, širkšnas 
(šerkšnas). | 

Į-nižti, įnįštū, įnižai, saceep6nme, 30- 
ay0nmo; zašwiergbieč, zaswędzič. 
Tžva skūra įniža, tu skuisti įnirtai. 
v. niėžėti. 

Iūkaras, -ra, m. axopt; koiwica. 

lūkiras, -ra, m. Govenoka (63 WweCmo 
tapuųe6s); anialek, barylka (0 82e- 
šciu garncach). 

Iūkoras, -ra, m., v. iūkaras. Iūkorą iš 
laiva nulėisk į vandenį, kad laivas 
nebeitum. 

Inkstas, -ta, M. NOVKA (y oLUGomuato); 
nerka. Du inkstu paižgūtinu (= pail- 
gūtinu), taukais apaugusių, gūli 
slėpsnose priė nugšrkaula. 

Inkstiras (v inkštiras), -ra, m. npenys, 
ytpu; pryszcz, wagr, węgier. v. inkš- 
taras, ankštira. 

Inkstirūtas (w inkštirūtas), -ta, 62 
yIDATS U NpoI4ALI, yIpeGAMOI; WĘ- 

 growaty. Inkstirūti gyvolei pavasarį. 
v. inkstiras. 

Inkščioti, -oju, -ojau, tuxameca, tuama, 
e36usvuoamo, cmenamos wykrzykiwač 
«hi», nawolywač się, wykrzykujač 


Į-nir — Inu 


«hi», pokrzykiwač, jęczcė. Ko če 
inkščioji, by šū kiaušiūs kramtyda- 
mas. Vaikai kūtdamis (= kūždamiės, 
kūldamos) inkščioja, t. y. žvingauna. 
v. iūgsti (1), dejūti, įzgauti. 
noreis, adv. «0004 Guoaems oTOMA, 
xo0a es0yMaemca; kiedy bywa chęč, 
kiedy się chce. Marti įnoreis dirba, 
t. y. kad nori — dirba, kad nėr — 
ne dirba. v. įgaidas, nėras. 

Į-norėti, įnėriu, įnorėjau, 6os6tMm6 
cuaowoe acenanie; nabrač wielkic) 
chęci. v. noras. 

Į-noringas, -ga, Onaamtyti uA4 pa6o- 
mai Moabko mova, KOJA Gbi- 
eaema aceaanie; robigcy lub pracu- 
Jacy tylko zaležnie od ochoty. Kurs 
įnoreis dirba, tas įnoringas. v. 
įnoreis. — 

(Į-nėrti, įnėrstu), įnėrau, 603044, 
CUA0400 MENANIL, MMO NOMKLAAMI; 
nabrač wielkiej chgcš, wiele zapra- 
gnąč. Žėntas įn6ra, t. y. daig no- 
rėja. v. įnorėti. 

Inosės, -sių, f. pl. canz; nosacizna. 
Arklys įnosėmis sečga. v. nosis. 

Įnumšauti (u 6.-2um. įnamauti), -mAuju 
w -maunu, -Mavaūi, 46 UMMo CO6- 
CMGENKA1O YMAG U MU 63 UYICOU 
ceMon; nie mieč wlasnego kalta i 
mieszkač na cudzym kącie. v. įtumys. 

Įnumys (9ce4.), įnumia (4 6.-4um. įna- 
my's, įnamia), m; įnumė (įnamė), 
-mės, f. vez0enKa 6233 COGCMGeKNazO 
ya, acuoyyjiu 63 UY0KCOU CeMUb, NO- 
cmoaseus, ocuaeus; kąinik, -nica, 
czdowiek najmem u kogo mieszkający. 
v. įbuvys. : 

Įnumyste (4 įnamyste), -tės, f. n020- 
acne ue400NKA GC33 COGCMELKHHaIO 


Ypa — Į-pė 


ya, MUOYUAtO 05 UYMOG CEMUI; 
kątnictwo, žycie na kacie. Žėntas 
pasidėjęs priė gaspadūriaus aut įnų- 
mystės. v. įnumnys. 

Ypačei (y A. IO. aįpačėjo), compar. 
ypačiai, superl. ypačiūusei, adv. 68 
ocočenwocmu; szczegėlnie. Če, pėl- 
kėje, teiškia parplei, vabalai, ypa- 
čiiusei pavasarį. Tiu tik ypačei pa- 
kūka. 2) 0060, omOnavuo, wa cmo- 
ponn, 66 cmopony; 0s0bno, na ustro- 
niu, na stronę. Pūstėlninkas, kur 
viėns ypačei nor gyvėnti, be žmo- 
ni. Marti nusigūvusi ypačei vėlga. 
Eikiva ypačei, t. y. į šūlį. 

Į-pagiriėti, -ri6ju, -riėjau, OnozMe- 
aumaca; pochmielając się znowu wy- 
pič i upič się. Vyras įpagimėjęs 
sitpnas, kol išgarės. v. pagirtėti. 

Į-paimoti, -nioju, -niojau, enymamo; 
wplatač. Ne įpšiniok ir anį į tas 
paines, tiūklus, vaidus. v. įkšinroti. 

Į-paišyti, -šaū, -šiaū, samapamo vaz-4. 
NEPHNMI, OMMIMMUMS (MA UeMI-M.), 
COnaamo BNAK3 (YLAENMI UAB CA0C10); 
zrobič (na czym-k.) znak (węglem 

“ lub sadzą). Įpaišyti su pičšomis. v. 
įpiėšti, 

Ypas, ypa, m. ydaps (ux. Hieb), py- 
Geus (omas ydapa); cios, szram. Kaip 
diūsiu aš tau par nūgarą, tai šūde 
ypas, t. y. rūndas, paliks. v. kiftis, 
sykis, smūgis, . 

Į-paškėti, įpašku, -škėjau, ekanameca 
(Gaumoca n0o Kanan); wkapnąč. Liė- 

"tus Įįpašk par kiaūrymę. v. įlašėti. 

Ypatine, -nės, f. (y A. IO. cįpatinė»), 
0c0602  MmCMmOo, ocoGkAKB;  Osobne 
miejsce, osobnošė. Merga tur ypa- 
tinę sava daiktams sudėti, kur nieks 


531 


ne užeina. Ušvis ypatines (pl ) prė- 
vija (Omsaema vMO-mO OCOGNAKONS), 
t. y. pats sau vlėns ėda užsidaręs 
stubo, 

Ypatūs (y A. IO, «įpatūs»), -ti, oco6enš; 
osobny. Ypati troba svečiams. Ypa- 
tūs arklys ščriamas, t. y. vienas 
skyriumi, 2) odunokiū, yedunennou: 
sam na sam, samotny. Nu ans yra 
ypatūs tęnai. 3) ocočennbiu, Omauv- 
ui (om OpyMUta); EAS 
atskiras. 

Į-pidustyti, -stau, -sčiau, waxpoumo (60 
umo-4.); COmAAMo (MA UeMI-4.) MaD- 
piestu; nakroiė (do czego-k.); narznąč 
lub werzngč znaki. Į lašimą bryzą 
įpidustyk pažcijas, t. y. užznėčyk 
(sc. įžymėk). . 

Į-piduti, įpiauju « įpiaunu, -piėviau, 
cdmAaMmo MaDpDR3I, MADPIKIAML; NO- 
proaamu; GUpT3AMo (3MAK3); Werznač, 
Su peilū įpišuk žinktą. 

Ipėdiū « įpėdžiui, adv. candoma, no 
namams; w Šlad. Šūnys kiškį įpėdiū 
vėjas. Eik įpėdiū paskū anos. Jį ne 
pamėsk, alė vis eik įpėdžiui, papė- 

„ džiui, pėdomis. v. pėda. 

Įpėdinis, -ne, nacanduuKs, npecMNUKa, 
-Muva; następca, -Cczyni. 

Įpėdinti, -nu, -nau, mac4ndosamo (2); 
eoūmu (nmwewkoMa); nastapič (p0 
kim 2); wejšė (idąc drobnemi kro- 
kami). Bepėdindamas įpėdina brėlis 
į brėla gyvatą, būtą. 

Ipėdžiui, v. įpėdiū. 

I-pelėti, -lėju (cocm. įpežu), -lėjau (u 
įpelyti, -lyjū, -lijaū), sanancneonmo; 
zaplešnieč. 

Į-pėrti, įpėrstu, įperaū, npuovkuymo 
Cudiomu na alųazs; zasiašč na jaj- 


532 


kach i zacząč wysiadywač. Kol višti 
įpėrsta, t. y. praded perėti, užvėžk. 
v. perėti. 

Į-pičšti, -siū, įpiėšiau, enucamo; wpi- 
sač. Įpičšk jam štrėpą. v. įpaišyti, 
įrašyti. 

IĮ-pičtyti, -tiju, -tijau, 0x4e60mamo; 
oczerniė, obmėwič. Tu įpičtytas esi 
pas jos kaip piktadėjis. — 

Į-pykinti, -nu, -nau, Cu4640 pa3Cep- 
Jums; mocno r0zgniewač, r02210šcič. 
Labai įpykina jis mane. v. įpykti. 

Ipykis, kia, m. cusonoti 147063, svcwaa 
cmeneno  pasdpaenia; gwallowny 
gniew., Jis būva patimė įpyky, kaip 
mūše siva pačią. 

I-piktėti, -ktėju, -ktėjau, DASOAUMICA, 
pascepdumaca; mocno TrOzgNiewaČ się, 
rozzlošcič się. Žėntas įpiktė viėns 
uždarytas. v. įpykti. 

Į-pykti, -kstū, -kaū, cus0wo pascep- 
Oumeca, paso3AUMmBCA; mocno r02z10- 
šcič się. Sėšuras įpykęs nu, todėl ne 
eik dabaf. v. įtrakti, įbiesėti, įsi- 
tižti, įtižti, įšižti, įtūžti. 

Ipilas w iūpilas, -Ia, m: ucnoduaa 
na60104xa0; poszewka. Pūkūs, plūnks- 
nas supilk į impilus ir apvilk su 
4nčvalkais. 2) nodiuoka; podlewa. 
Brėlis su įpilais nė geria arbūtą. 
v. įpilti, 

I-pylinti, -nu, -nu, 6e40m0 uau damų 
sumo; dač wlač, Vandeūs įpylinau 
aš dėl atsargos. — 

Į-pilti, įpžu (60cm. įpilu), įpylau, 
saumo; wlač. Aš įpylau „piėna į 
pūtrą. 

Į-pilvėti, -vėju, -vėjau, pacnysamnno; 
brzucha nabrač, stač się brzuchatym. 


I-P: — Į-pl 


Vaikas įpilvojęs, t. y. į pilvą inč- 
jęs, nuskilbęs. v. pilvas. 

Ipinas, -na, m. 40C0N4emKa, GNAEM- 
wuxz; wstąžka, ktėrą się wplata do 
warkoczu. Įpinai galė kasį mergės. 
v. kaspinas. 

Į-pinti, įpinu, įpyniau, en1ecmu; wplešč. 
Kasiniūkus (xocwwxu) į piūukus ka- 
505 įpyne merga. 

I-pifkti, įperku, įpirkaū, 6Gwmo 65 cu- 
4012, 63 Cocmoaniu Kynumo; byč Ww 
stanie kupiė. Aš įpirkaū (w pripir- 
kai, naxynuss2) daug pirkinių, t 
y. nutrėtijau (sc. išlėidžiau, išlėidau) 
daug pinigą. 

Į-plūkti, įplaku, įplakiau, s6c:nanso 
(ewucnuo); nabič, wybič mocno (kogo). 
Su vytimi įplakiau aš ją. 

Į-pžaūkti, -kiū, įplaukiau, onauimo, 00- 
NAGIMO; wplyngė, doplynąč. Žansis 
įplauke į pūsę ūpia. 

Į-plėkti, -kstu, -kau, samtanmo, 34- 
myzuymo (0 ZANGN, MyK, Ce); 
stęchnąč (0 chlebie, mące, sianie). 
Nū drėgmės, štopmė (Tocat.) žubEL 
įplėksta greitai. 

Į-plėpti, įplempū, įplepaū , dods 
mama; r0zpaplač sie. Vyrai įplGpa 
karčemo (plepėti). 

Į-plėšti, -šiu, šiau, m200p64m0,- waJO- 
Opamo; nadedrzeč: || 

Į-plyšti, -štu, -šau, ma00peameca, wa00- 
Opamvca; PACUKLAUMOCA, MPECHYMS ; 


nadedrzeč się; (trochę) rozszczepič 


się. Ve dūrys įplyšusios. v. įdūžti (2), 
įplėšti, plyšė. 

Į-plūpti, įplumpū, įplupaū, wavamo 
CU40HO MENO; NPUCMPACMUMICA KB 
GUMY;. CMAMo OUEN6 NECROKOUNOLMI 
(0 Ceunvio 600 6PEMA MEUKU); pOCzZAČ 


i i——i > iii ii i ik ia ai 


įptū 


mocno ciec; począč bardzo wiele pič; 
stač się bardzo niespokojnym (0 swi- 
ni w porze parzenia sic; y A. IO. 
«roznamiginič się»). Vyrai įplūpa 
gėrti karčemo. Įplūpusi kiaūle (kui- 
liūtis), t. y. nori kuilų. 

Įplustais, adv. ozx0muo, 6Gi0Mz, cama; 
chelnie, czwalem, spiesząc. Įplustais 
bėg priė darba sesū. v. plustėti, 
plastėti, 

Į-plūšti, įplųštū, įplušaū, pa3020- 
mumaca (pačomamo), cmamo GeCMA 
ycepduvums; rozochocič się (do pra- 
cy), stač się bardzo gorliwym. Brė- 

lis įplūšęs į darbą, t. y. įsigūlęs, 
įniššęs. 0. plušėti, įnikti, įnifsti, 
įnifšti. 

I-prasti, įprantū, įprataū, emanymeca, 
NPUOKKNYMO, NAGUKNYMS, WCiagngč 
się, nawyknąė, przyzwyczaič się. Sū- 
nus įprūta tęn vaikščioti. Tas dar- 
bas jam įprastas. v. įgūsti. 

Į-pratinti, -nu, -nau, npiyvumo; przy- 
zwyczaič, nazwyczaič (do Czego). V. 

“ įprasti. 

Ipravodai, -dų, m. pl. 26003 (03 ųep- 
x080); wprowadziny (do košciola). 
Tpravodai marčios čsti po viūčiaus. 
v. įvedybos. 

Į-protys w įprotis, -čia, m. wacwxa, 
npuovuKa; wprawa, nalėg, przy- 
zwyczajenie się. Turiu įprotį, kad 
įprantū ką dirbti. Toks bėbos įpro- 
tis kčikti vis. 7. įprasti, paprotys. 

Į-prėvyti, -viju, -vijau, 6e020m0, 640- 
LUMo; U30epICa Mo, U3pACZ0d06AMV; 
wložyč; wydač (koszt). Aš įprovi- 
jau į tą drąbūžį daug pinigą, t. y. 
įdėjau, 


— Yr 533 

Į-pukšnėti, -šuoju, -šnėjau, 6dymo (0ya 
nopvsaMu); wdmuchaė (dmuchając 
lub wiejąc urywczo). Vėjis ugnį įpu- 
kšnėja į trobas, t. y. įpūte, ir užsi- 
dege jauja. v. įpūsti, įgvėbti. 

Į-pūlti, įpūlu (wcew. įpulu « įpulnė), 
įpūlau, enacmo; wpašė. Įpūlis įpūle 
(enaduna 06pa305040c+) ant kapą (sc. 
kapai įsliūka, žėme įpūle). v. įpūlis, 
įkristi, 

Į-pūsti, įpučiu, įpūčiau, edymo (60 
umo-4.), 630ymM6 (Own); wdmu- 
chnąč, rozdmuchač (ogien). Įpūsk 
žiburį. v. įžiėbti, 

Į-pustyti, -staū, sčiaū, e30yme (otone, 
90410 0ya); rozdmuchač (ogien, dlugo 
dmąc). Duktė jau įpūste ugnį. 

Į-pūti, įpūvū u įpūnū (w įpūstu), įpu- 
vau, saiuumo, NadiNumo; nadgnič. 
Įpūvęs mčdis. 

Įpūlis, -la, m. enaduna, aMuKa; 2apa- 
dlina. Įpūlis žėmės pasidžre ant ly- 
gros piėvos, t. y. žėme įkrita 2) 6me- 
sanuiū WaTOO5, nanadenie; nagle 
najšcie, wpad, napadnigcie. Įpūleis 
kiaūlės suėde žirnius. Ligos įpūleis 
ponavo, viėną sykį viėnuf, aūtrą 
sykį kitui, kaip kaltūnas, 

Ir, coni. u; i. Ir užždamas ir bambė- 
damas nuėja šėšuras. Iš mūsmų ir 
jūsmų ganyklų dirbsiva dirvas. 
Aistra užėja ir šok mūšti. Daug 7r 
ir tokią, kur ne keūčiu kaip ožiį. 
Ir Tabai (4 owszem). 

Yr, $ra (yra), frot, yrotės; bėrot, bč- 
rotės (a); tėrot, tėrotės (0), 3 pers., 
ecmo; OCMAAOCO 0Ce0 (A); ecmMo 6Ce10 
(6); jest; zostalo się (wszystkiego); 
jest wszystkiego. Kas tai įpratims 
grot su drabūžeis gulėti? Ni šeip, 


534 


ni taip frot, kad be slūžmos: ni 
kaip pifkti, ni ko valgyti ne tūr. v. 
būti. 

Į-rūginti, -inu, -inau, noxydumo, ymMnmo 
NONYyJCDAMU UA NONYKAMO; NADĘ- 
dzič, umicė zapraszač lub zachęcač, 
umieč napędzič (do czego). Aš aną 
įrūginsiu gėrti, tą aa greičiai 
dirbti. 

Įraižas, -Ža, m. wapw033, adis wcig- 
cie, nadcigcie. Viėni Įraižai to skūrė, 
t. y. įrėžimai, v. įrėžti, atraižas, 
įrižis, 

Į-raizgyti (w įrazgyti), -gaū, giaū, 
enaecmu, 66a30M (Joo paGomaa); 
wplešč, wwiazač (dlugo pracując). 
Įraizgyk vižvę į rėzgines. v. įrėgsti. 

Trajis w įrijis, -ja, m. npowouennoi 
npedMemMa; DUGKA, UDAUKOMI NDOLAO- 
UENNAR VY U NATODUMAR GNYyMpU 


Opywū; rzecz przetknigta; przel-| į 


knigta rybka, znąjdywana w dru- 
giej. Skrozdama lydėką atrūda marti 
įrajį, t. y. žūvį praryta. v. įryti. 
Į-rakinti, -nū, -naū, ccmasumu (kaiouz) 
63 3AMOWKYO CKGACUMY; NONOJMCUMO 


(kyda-nuGy0o) n005 saMoxa; wložyč 


(klucz) do zamku; wložyč (do czeg0) 
pod kluca. Įrakink raktūs į skrynią, 
t. y. įdėk. v. rūktas. 

Iražas, -Ia, m. pacnadenie, pasea43, 
PA3GAAUMA; PACNOPOK3; rozpadnięcie, 
rozwalenie się, rozwalisko; 70zprėcie 
się. Iralas 7ra suirimas, išskydimas 
į visūs pašalus. Kėlnėse pasidare 
iralas par šokinį. v. irti, suirala. 

T-randiūti, -dūju, -davaū, cdmaamo py6- 
ut uu nadpmau; zrobič blizny lub 
naciecia. Įrandūk kūdagį, 6belę ant 


IĮ-r4 — Į-rau 


vėzda (= vėzdui), t. y. įkapėk. v. 
randas. 

Įrangūs, - gi, Omeavovyėi (vmo-4 „Jozomuo 
u4u 0033 0C0004173 NpDUVIYMOS.1eNIU, 0TO- 
vėl; chetnie robiacy (co-k.), krėtko 
namyšlający się, chgtny (y A. IO. 
agietki»). Jautis ne įrangūs šėkti, 
t. y. ne sumatūs. v. parangūs. 

Į-rangūti, -gūju, -gavaū, cmanymo (we 
C06CT.M3) UAU YMIMO CMANYMO, YKAA- 
0602 CckaadKAMU; šciagnąč (nie cal- 
kiem) Tub umicč šeiggnąė, ukladając 
warstwami. v. ringūti, išringūti. 

Įrankis, -kia, m. oduzodKw cuapads, 
opydie; przyrząd do polrzeb domo- 
wych, narzędzie. Įrankis atsiginti 
nū šunį («4 sunims atsiginti) yra 
pagalys. v. ranka, įnagis. 

Įrantas, -ta, M. napw33, sapyčuna; na- 

ciecie, zarąb. Mėdžia įrantas, kad 

įreūsi. v. įreūsti, įraižas. 

Iras, -ra, m. (06. iros, -rį, f. pl.) pas- 
sanuna; vr0zwalisko, gruzy. To sodd 
daug irū, t. y. suirimų. v. iralas. - 

Trašas, -ša, m. sanuco; zapis. Toks tėva, 
būva įrašas. v. įrašyti. 

Įrašyti, -šaū, -Šiaū,cdm2amo (na veMa-14,) 
y30pvi; enucamo; zrobič (na cžym) 
kwiaty (wzory); wpisač. Įrašyk ir 
tą žodį, t. y. įpiėšk. : 

T-raudinti, -inū, -inai, 10po0wewoxo 
pacmpovamo W Oosecmu 00 10puazz 
cae33; wzruszyč (kogo) do gorzkich 
Zez. Tėvas įraudina sūnų, t. y. 
įgraudina, kad r4ud. v. raudėti. 

I-raudėti, įrėudu (xcew. 06. įraudėju), 
įraudėjau, Gmo 63 cocmoaniu MKOtO 
nLAKaMmo; nanaaKamaca; byč w stanie 
wiele plakač; naplakač się. IapebiE: 
tu vakar gerai. 





I-raug — Iri 


Į-rauginti (u įrūginti), -inū, -inaū, o04- 
xeacumo, yksacumo; wykwasič, ukwa- 
sič (y A. IO. «zakwasič»; įrūugti, 3a- 
xcacum+; zakuasič. Pc0.). Kisiėlę, 
riugą įraugink. v. rėugas, raugti, 
įrūgti. 

I-raūsti, įrausiū, įrausiau, 6potmo; Goimo 
63 COCMOANTU NpODUMS (3MA10); wrYČ; 
byčw stanieryjąc przekopač (ziemę). 
Trausė kūrmis žėmę, t. y. Įveike 
raūsti. 

Irdinti, -nu, -nau, damo nodeutams 
(wmo-4.) wpeGae10; postarač się, žeby 
popychano lub kierowano wioslami. 
Par Iėdą irdink (Jaivėlį) smagel. v. 
irti (1). 

Trėdas, -da, m. nopadoxa, pacnopadoKa, 
ycmpoicmeo; porządek, urządzenie, 
ustrėj. Puikūs tęn Įrėdas įrėdytas. 
v. tvarka, įtaisas, 

Įrėdin, adv. kemamu, 18 Onay; W sam 
czas, wlašnie, gdy potrzeba. Kožną 
žodį įrėdin, t. y. rėdnei, parėd- 
nei, gėrą pasakai. v. įtaikūs. — 

Į-rėdyti, -daū,-džiaū, Jocmacumo (mo) 
Gaawodapa Ce064 pacnopadumenNO- 
cmu; nastręczyč (c0) dzieki swej 0b- 
votnošci. Dėde įrėde mergą vaiki- 
nui, šeimynykštį gaspadėriui, gėrą 
vištą ūktveriui. v. įtaisyti, įteikti 
(u įtiškti). 

Į-rėgsti, įrezgu, įrezgiau, enaecmnu, 
enymamo; wplešč, wplątač. Žėntas 
Įrezge nagūs į čiupryną, į plaukus. 
v. įraizgyti. 

I-rėkinti, -kinu, kinau, cdmaamu maxa, 
ViNOGW (OpYyvie) MNOLO KDUNALU; YMINMO 
Oosecmu (K010-4.) 00 1p0MKAIO nau; 
uczynič, žely (drudzy) wide krzy- 


535 


czeli; umieč doprowadzič (kogo-k.), 
do glošnego placzu, krzyku. 

I-renti, įremiu, įrėmiau, ynepėme, 
enepemo; oprzcė, weprzeč. Aš įrė- 
miau į š6ną jam su karte. 

Į-reūgti, -grū, įrengiau, ycmpoume. 
(umo-4., MpeGYKMUŲ"e MMO 1A0- 
nomas); ycmpoumo V043NBINMZ 06pA- 
30M3; urzadziė (po wielu trudach); 
naležycie urządzič. Dar ne įreigta 
trėba nauji. Aš da ne įrengiau se- 
klyčio pėčiaus, t. y. ne įtaismaū, v. 
įsteigti, įstelgti, įrūšti. 

I-reūsti, įrenčiū, įrenčiau, waprsamo 
(KA WeM3-4.), aapybumo; naciač, 20- 
vąbač. Obelis įreūsta ant lazdos 
(=1ūzdai). 2) nauamo cmpoume (u33 
Gpeceuz); cpyGUMo, svieeCMU CNO! 
(u33 6pecens); sacząč robič wrąb (2 
bierwion); zrobič wrąb, wyprowa- 
dzič šciany (drewniane). Ušvis įrel- 
čia iš vidaūs kidunorę. 

I-rėplinti, įrėplinu, įrėplinau, e0žmu 
HG VEMGEDEKKALI, GNOASMUS Wejšč 
na czworakach; wpelznągč. 2) Oams 
onoasmu; dač wpelengd. Įrėplinai 
tu važles į vidų. v. rėplėti. 

I-riėsti, įriečiū, įriėčiau, wakamamo 
(Ma CkaaKŲ), nacumo (Umo-4. 63 
OpytoMa NpedMeMN), Caumo, CMO- 
mama; nawvingė (na walek, w czym), 
zwinąč. Įriėsk audimą į stakles, ant 
riėstūva. v. raityti, 

Į-rėžti, įrėžiu, įrėžiau, nopraamo nad- 
praamo (ceepzy);. werznąč, wcigč. 
Įrėžiau į skūrą ne gerai. v. rūižyti. 

Irijis, -ja, m., v. Įrajis. 

Irikas, -ka, m. 2pe6e43; wiošlavz. v, 
irti (1). 


536 


I-rimtėti, -tėju, -tėjau, ocmenenumeca 
(00 WusencmuoU Ccmenenu), Cmamu 
(00601040) coauduvima; stač się (došė) 
powažnym, statecznym (do pewnego 
stopnia). Sūnus įrimtėja, t. y. tūpa 
tykūs, rimtas. v. rimtas. 

I-riūkti, irenku, įrinkaū, wa6pamo (60 
wmo); nabrač (do*czego). Galė raik- 
šiūščia rinkinei įriūkti. 

Į-risti, įritu, įritai (60cm. Įričiau), 
GKAMUMS; wtoczyč («wkocič»). Irisk 
kūbilą į vidų iš Taūka. 

I-rišti, įrišu, įrišaū (e0cm. frišiau), 
aaea3aM4 (60 umo); zawigzač (do 
czeg0). Aš įrišau į ryšį knygas. 

Į-ryti, įryjū (em. įrynū), įrijaū, ema- 
uymo 68 Ce6a, vaomaa; polknąč (ošė), 
wprowadzič polykając. Vaikas į gėr- 
klę įrija ūšaką žuviės ir spriūgsa 
(u springsi), t. y. negal nuryti. 

Trižis = įrėžis), -Žia, m., 1. Įraižas. 
Koks če įrižis įrėžtas. 

Irka, -kės, acc. ifką (w jierka, jišrką), 
f. upza; ircha. 

Irklas, -Ia, m. 6ec40;  wioslo. Su ir- 
klais žūria vandenį į šalis plaūkda- 
mas ant valtiės, plūusta, Zūta, Taiva. 
2) a004a, ueauoks; dodž, czėlno. 
Irkle (sc. irklai) sėdens (3ce4., omz 
sėstys; sėdens = sėdęsis, įsisėdęs; 
M.-6. sėdens = sėdinias?) po -6žerą 
važiėjas. v. irti (1), vairas, mentė, 
prysas, lūtas, Iūge, eldija (eldija), 
valtis, kėltuvas (kėltas), pl4ustas, 

 daivas. 

Irkliniūkas, -ka, m. 6ccem0wuks, 1pe- 
Geus; a0d0ununza; wiošlarz; Lodnik, 
przewožnik. Irkliniikas kėla žmėnis 
su irklu par ūpę. v. plaustininkas. 

Irkūti,-kūju,-kavaū, wpinuina (1wxypos), 


Į-rim — Irš 


GNMUNAMO 63 BAMUWUY; Wyprawiač 
(skėrę) na irchę. Irkūja dėde skūrą, 
kaip ifką. v. irka. 

Irmėde, -dės, f. auzopadowwoe COCMmO- 
AN, A0MOMA 63 KOCMALI, CYCMAGA1A 
(Goan3ns); stan gorgcskoų, Zamanie 
w košciach, stawach (choroba). Kad 
irmėde ir ranžulys jėma, bus ligi. 
Irmėde 14uža kėulus priėš ligą, t 
y. šaltis (krūčia), šilumai (kaištis 
sūima). v. mėštūngis, virpulys, ran- 
žulys, krūpėlis, drebulys. “ 

Į-rėodyti, -diju, -dijau, npucosomo- 
samv; doradzič. Teta. įrūdija tekėti 
už pikta vyra. 

I-rėoglinti (w įriėglinti), -inu, -inau, 
OGMmAaUgumo (1P0MO3dKY1O GeUo); wCią - 

„gnąė (ciežką t niewygodną do Tado- 
wania rzecz). Aš įroglinau šėpą į 
saklyčią ir rogsa parėglinta, v. rog- 
sėti. 

I-rokūti, -kūju, -kavaū, savucaume, 
NOCMagumo 63 CuCMB; saliczyč. Įro- 

" kūk pijūkui į alga jo sūgaištis. v. 
įskaityti. 

Yrot, v. fr, $ra (yra). 

Ifščei (=ifščia, riščii), poros; NO- 
CnnuNo, Gucmpo; ryšcią; špiesznie, 
" bysiro. Išščei siautok palaidą: žėmę 
iš griūvia, griovį kasdamas. 

Irštvė, vos, Irštvą, f. sumnee 4010- 
GUWė, Gepa0ta (medenda); legowisko 
zimowe (niedzwiedzia). Kaip Iokys 
(meška) iš irštvos, kol išsijunins 
(=išsijūšįs, išsijūdįs?) tingūs žmogus. 
v. kinis, gūlis, širta (u širtas), gu- 
Iykla, Iiužas.— 

Irštvūtis, -tvūjūs, -vavaūs, ycmpau- 
camo Cebih Gepiowy; ukladač sobie 
legowisko. v. irštva.— | 


Irt — I-sak 


537 


Irti (1), iriū, ymiau, nopomo, Opamns; | Į-rusėti, įrusu, -sėjau, samunmeca; 


pounv; prd, drzeč; ryč. Ii žėmę 
katinas (axopo), kol užlaika valtį 
ant ūpia. Kūrmis žėmę iria. 2) 2p2- 
cmu, 1peda nodeuamo; popychač i 
razem kierowač (maly statek), 10- 
biac wioslami. 3) vefl., wpecmuco 
(1pe63 nodeuvamaca), ummu 1peGAe10; 
plyna, robiąc wioslami, wiostowač. 
Su Jaivū irtis ant vandeūs, t. y. 
plaūkti. 

Irti (2), inrū (= įrū, irnū) « Arsta, iraū, 
nOopOMsCA, PACNOMJAMUA; proč Się, 
vozlaziė się. Sutapyk dūną, kad 
iūra kėpant. Tava krėžis, o anos 
siūlė jau iūra, t. y. rykšta. Graudi 
žėme ne glaistos ant žaibia, alė 
irsta Zriant, t. y. skleidžias. v. ryk- 
šti, brigsti, ardyti. 

IĮ-rūgėti, -gėju, -gėjau, v. įrūgti. 2) 
npomonnymo; przemoknąč. Gira įrū- 
gėjusi. Įrūgėję mėdžei nesikūrėna, 
t. y. įmirkę, supūvę. 

Į-rūgti, įrūgstu, -gau, esikoacumoca, 
evkucnymo; wykivasič się, ukisnąč. 
Alūs įrūga jai. Dėde įrūgęs gėrti 
(npucmpacmuaca) anielką. v. rdu- 
galas, įrauginti. 

I-rūkti, įrunkū, įrukaū, usvopiyumeca, 
Cmopijumoca; pomarszczyč się, stač 
się pomarszczonym. Titės včidas įrū- 
kęs iš senūtvės. 

Irūs, -ri, 2040 pacnapuoawujiūca, 
PASANBAUIŪCA; pAICBINUUOdU, pD0LI- 
ao, KpyMNOoU; Jatwo sit projacy 
lub rozdzierajųcy; pulchny, kruchy. 
Irūs 4udeklas, t. y. greitai irsta. 
Iri žėme, kuri greūna (=2ce4. grūn) 


kasant. v. irti (2), graudūs, grinūs, 


gurūs, ižūs, purūs, putnūs. 


NDumkonusa, Juronczo-pycczO-nonbeKid caoRApB, 


zalleč. Pagalys, kėlmas įrusėjęs nū 
ugniės. 0. įsigruzdėti. 

Įrūsti(1), įrūstu, įrūdau, paspwvdameca; 
+ozszlochač się. Įrūdęs sūnus ir rėud. 

Į-rūsti (2), įrūstu, įrūsau (y A. IO. 
Grūsti»), 000p4UMoca, pažcepIUMaCA; 
zasmucič się, bardzo zagniewač się. 

:švis įrūsęs ant tavęs, t. y. labai 
rūstas. v. rūsoti, rūsti (1). 

I-rūstinti, -nu, -nau, 000puuMmė, CUA6MO 
pasimmoamo; zasmucič, bardzo 2a- 
gniewač. Brėlis tėtą įrūstina, kad 
ne žina, kaip be atgauti. v. rūstas. 

Į-rūšti, -šiū, -įrūšiau, ycmpoumo, npu- 
6ccmu 65 nopadoKz; urządzič. Pons 
Tiškus irūše bažnyčią Raudėndvary. 
v. įreūgti. 

I-saikinti, -nū, -naū, etiydumo (4010), 
sacmasumo (4010) amt C4060; Wy- 
mėoc (na kim), zmusiė (kogo) dač 
slowco. Įsaikinaū kaimyną, kad pelną 
(«pevne») žūdį pasūke. v. saikinti. 

I-saistyti, -staū, -sčiaū, ecmacumo u 
NJUGRSAMO (MMO NPEDMEMOSa, NE 
63 004W0M3 MCmnN); wstawid į przy- 
wiazač (wiele rzeczy, w wielu mies- 
cach; y. A. I0. awczepiačv). Įsai- 
styti karūnas į skyles bažnyčioje. v. 
saistyti. 

I-sikymas, -ma, m., npuKkasi, NOGCA10- 
nie; rozkaz. Pasiuntinys atlėke su 
įsūkymu nū valdėna (sc. valdūva), 
nū valdimira. v. įsakyti. 

I-sakinti, -nū, -naū, Jame (Opywomy) 
ua aacmacumu (Op) suCKa- 
samvca; dač (komu) wynurzyč się 
lub zmusiė (kogo) do wynurzenia 
się (y A. 10. wrprovadziė do opo- 
vriadania»). Poni mėka įsakinti, t. y. 

34+ 


538 


įvėsti kalbą, kad išsakytum visas 
slaptas. — 

I-sakyti, -kaū, -kiaū, npukasamo, n0- 
pyvumo; kazač, polecič (y A. 10, 
cvmėwičo). Isakyk bėrnui, kad taip 
padarytum. v. sakyti, įsūkymas, 

I-sūkyti, -kiju, -kijau (w įsakūti), a- 
CMO4UMO, NpONUMAMo CM04010; NA- 
smolič, dač nasiaknąč žywicą. Šūpe- 
čia naūja šeriūs įsškyk sūkais ėglės. 
v. sūkas (sakai), sakūti. 

Įsakmu, adv., acuo, mowwo, OnpcOn- 
AeNNO, GpaIYMUMeANO; jašnie, d0- 
kladnie, wyražnie, zrozumiale. Įsa- 
kmu sakiau sūnui: «Ne eik, bo atims 
kifvįip, t. y. teisingai, tikrai, tei- 
singą žodį sakiai. Isakmu sūka, kad 
tave parkels, t. y. lyg žinėdams, 
lyg sakyta jam. Dainavai įsakmu, 
t. y. gerai, žodis į žūdį. Įsakmu 
pasakyk tičsą, argi tiėk yra žėmės 
mūsų laukūsė. 

Įsakūs, -ki, xpacnopnuusu, 1060p2- 
wi yGndumenono; wymdwny. Įsa- 
kūs kūnigas, kurs didelei įsūka, pa- 
mėka, kaip elgtis. v. įsakyti. 

Isalas (1), -Ia, m. cnoco6s, cuapads; 
šrodek, przyrząd (do r0zwiklania). 
Tai sudraikymas linį, kad nė jokia 
įsala ne gali gauti. Kad ne būtum 
skiėmeis, žiodmefis, ne būtum įsala 
(4usti). v. saistyti, įsaistyti (įsalas 
=įsūls, įsailas, ?). — 

Isatas (2), -1a, m. 06pasocanie cazap- 
410 Mavana, CaGDUMAO eKyCA (05 
C0400n6), 3aC0400a, 3ac0A00Nie; ZAj- 
šcie lub przeįšcie slodyczą (0 slo- 
dzie). Op. įsalti, įsalū, įsalaū, 3aC0- 
4001m0, nOCO400MV; przybrač smak 
slodu, zaslodnieč. + 


I-saky — I-sė 


I-sėldyti, -dau, -džiau, 3ac0200um0 (34- 
caacmumu); azaslodničv (zaslodzič). 
Isėldyk dūną gerai, kad būtum gėras 
rėugas. v. įsalas (2). 

I-salsti, įsalstū, -Itaū, sa2pasmomo, 
NPORUMAMCA UPA3IO, NOMOMS; StaČ 
się nieczystym, nasiąknąč brudem, 
potem. Dūgnas blūda įsaltęs, t. y. 
įbūvęs, įsistovėjęs. Kareivia mar- 
škinei (drabūžei) įsaltę nū prūkaita, 
t. y. įjūdavę, įdilbę. 

I-siaūsti, įsiaučiū, įsiaučiau, ykymama, 
sanymamo, okymamu; otulič, obwi- 
nąč. Įsiaučiau aš vaiką į naūjį ap- 
siaūstą, drabūžį. 2) v. įgvėbti. Vė- 
jas įsiaute ūgnį (P.). v. įvilkti. 

IĮ-sėdėti, įsėdžiu, -dėjau, 6ttcudmmo 
(auocmo, AMy); wysiedzicč; siedze- 
niem zrobič (jamę, wklęslošė). Besė- 
dėdamas įsėdėjau dūbę ant žėmės. 
v. įsisėdėti. 

I-seikėti, įseikiu, -kėjau, omampumo (0 
Coinyvuas mnaaxz); namierzyč. Gėrą, 
saiką aš brėlui įseikėjau, t. y. su 
kaupū. 

I-sėkti, įsenkū, įsekaū, v. išsėkti. 

I-senėti, -nėju u įsenu, -nėjau, cocma- 
pimauca, O6eeMmwuamMmo, sAUepPCMGNINU; 
zestarzeč się, zaczerstwieč. Įsenėjusi 
dūna, įsenėjęs drabūžis. v. sčnas. 

I-sėnti, įsėnstu, įsenaū, cocmapmmeca; 
zestarzeč się. Įsėnęs mire senėlis. v. 
įsenėti. 

I-sėsti, įsėdu, įsėdau,cmcma (60 umo-u.); 
wsiąšč (dokąd). Isėsti į vežimą. Vai- 
kas įsėdęs į purvūs palika pužvinas. 

I-sėti, įsėju,įsėjau, n0cmame (604mo-u.,); 
wsiač, posiač. Kad ir biškį įsėk grikų 
dėl veislės (= veislei). 


I-si-b — Į-si-d 


I-si-baidyti, -daū, -džiaū, nanyamica; 
nastraszyč się. Stūgine įsibaide nū 
rėksma piktos gaspadinės. v. įbai- 
dyti. 

I-si-baisėti, -sėju, -sėjau, nacmpa- 
AuUmoCA, nanytamaca; nastraszyč się. 
Įsibaisėjau aš, kaip pamačiai pliką 
(jūdą) žmogų šokant. v. baisūs. 

Į-si-bardinti, -nu, -nau (pass.-caus.), 
uaGpanumeca; naswarzyč się (nomu 
mo ace, vmo įsibarti). 

T-si-barti, įsibaru, įsibariau (9cex. įsi- 
barėu), pas6panumoca; naswarzyd 
się. Įsibare pats su pačia ir ne gal 
sugyvėnti su viėns-antrū, 

I-si-baūsti, -baudžiū, įsibaudžiau, na- 
nama; nastraszyč šię, przeleknąč 
się. Įsibaude nū ugničs duktė ir 
serga. 

Į-si-bingėti (w įsibungėti), -gėju, -gė- 
jau, sacmapiwmo, saKopeNNM; ZA- 
dawnicč, zakorzcnič się. Anytos ligi 
įsibingėjusi. Skaūsmas dėdės šone 
nū treją mėtų įsibingėja, t. y. įsi- 
būva, įsenėja. v. įbingėti. 

Į-si-bračyti, -čiju, -čijau 24 į-si-bra- 
klinti, -nu, -nau, 663206 (C3 mpy- 
00m3); wležšč (2 trudnošcią). Vagis 
įsibrūčija, t. y. įlinda par (06. pro) 
Zangą. Įsibrūklina į Janką stora 
žmėna, t. y. įsigrūda. 

Į-si-braūkti, -kiū, įsibraukiau, xampe- 
namo ceb (Ay); natrzepač sobie 
(Inu). Brėlis įsibrauke (=išsibrauke, 
išsibrūko) liną (šmėtą) sau. 

I-si-brauti (204.), -braunu, -brėviau, 
GANBMO (CU4010), GMepeMuCA, 6MUC- 
uymvca; wležė (silą), wcisngč sie, 
wšcibič się. Kaimynas nėri įsibrūuti 


539 


į vesėliją, nors nė kviėstas. v. įsi- 
grūsti, įsibračyti, įsisprdusti. 

I-si-brūzdinti, -nu, -nau, smucuymaeca, 
emepemucAą; wlloczyč się, wcisnągč 
się. Marti įsibrūzdina į svečiūs, į 
jaunimą. v. įbrūzdinti. 

Į-si-buksėti  į-si-buksvėti, -6ju, -6jau, 
NadKINO UINANOY NOGEDII NUNCKCIŲ 
vacmu pydaumu (nadnmo pyGauKy 
sacyKymoo 68 Wmandi); wložyč ko- 
szulę do majtek. IĮsibuksėti fra į 
kėlnes įlėisti m4rškimus. Sūnus įsi- 
buksvėjęs, t. y. įsiūvęs (06. susikišęs, 
įsilėidęs) marškinius, šišną, piduja. v. 
įsiaūti, įsilėisti, įsikričiėti, 

I-si-būti, -būnū (w -būvū), -buvaū, »p0- 
Guimv (106-4.) 00410 U CaukNymaca; 
sacmapnmoca; przcbyč (gdzie-k.) 
dlugo i przyzwyczaiė się; zakorze- 
nič się. Linai ne įsibūvę ant klojės, 
dėlto įžvigę. Liga įsibūva, t. y. įsi- 
sintėja. v. įsibingėti, įsisenėti. 

Į-si-čvičryti, -riju, -rijau, n00Masameca; 
pozyskač zaufanie pochlebstwem. Si ū- 
gine, merga liėžuvinga nor įsičvič- 
ryti (sc. įsiteikti) anytai. 

I-si-dabėti, -bėju, -bėjau, novyecmoo- 
Gamt CUMNnamiw, NOAMoGUM; Upodo- 
bač (kogo). Vaikis tą mežgą įsida- 
bėja ir susidorėja. 

I-si-dalbstyti (= išsidalbstyti), -staū, 
-SČIa T, nPOWAMmamuCa, NPOCAOHAMUCA 

“ (npauacs); przetulač się (chowając 
sie). Kaip aš įsidalbstysiu (= išsi- 
dalbstysiuų) po Rasėinius, t. y. įsi- 
kavosiu (= išsikavosiu) par žičmą. 
v. dalbstytis. (Įsidalbstyti, sanpa- 
mama, Ped.). 

Į-si-dėgti, įsidegu, įsidegiau, sa9ew0 


540 


Į-si-dė — Į-si-g 


ceb; zapalič sobie. Įsidėk sau pypkę. | Į-si-drėpinti, -nu, -nau (=0cem. išsi- 


v. dėgti. 

I-si-dėmėti, v. įsidomėti. 

Į-si-dėti, įsidedu, įsidėjau, 64094 me 
ceb, ssamo C6 c06010; wložyč sobie, 
wziąč 2 sobą. Įsidėk dūnos, sūrį, 
peilį ant kela (= kelūnei). 2) n0- 
Gumsca 063 sanaads; pobič się 0 z0- 
klad. Įsidėkim, kaip išeis, kaip būs. 

T-si-dygti (= įsidiėgti), -giu, -giau, n00- 
nepemoca (pykamu 63 GoKa), n0060- 
venumoca; wzigąč się (za boki), ujač 
się (pod boki). Ponas rankūs į šo- 
nus įsidygęs vaikščio, t. y. įsisprėn- 
dęs. v. įsisprėsti, įsiremti. 

Į-si-dirbti, -bu, -bau, semanymeca 03 
Om40; wciggnač się do roboty. Isi- 
dirbti didelei fra be štlydos dirbti. 
v. dirbti, įnikti, įskūsti. 

I-si-domėgavėti, -vėju, -vėjau, saxw0- 
mum; zauwažyč. Įsidomėgavok, kaip 
titis dara. v. įsidomėti, įsistebėti. — 

T-si-domėti w įsidėmėti, -mėju (u įsi- 
domiu, įsidėmiu), -mėjau, 6cmo- 
mMpImCA, | GUAABMMICA, | NDUCMO- 
mpimCa; 3AMMUMo, O0pAMUMO 
GHUMANIE, SAneNA MAMA CeGI0; CUAVHO 
noMeLAMo, NOMOGUMS; przyjrzeč się, 
zauwažyč, wrazič sobie; zapragnač, 
upudobač (kogo). Įsidomėja kits į ki- 
tą (=į Viėns-aūtrą) ir susimilę (= su- 
milę, sumižusiu) apsižūnija anūdu. 
Tsidėmėk kėlį važiūdams, kad galė- 
tumei atsėkti grinždamas. Kad brė- 
lis įsidomėja į tą kalbą, įtika jūmui. 
Įsidėmėti gra įsimylėti jeb-kokį 
daiktą. Brolis įsidėmėja žūnytis, 
t. y. įsinorėja. Sūnus įsidėmėjes 
tūmi žydū, t. y. įsivičrijęs, įsimy- 
lėjęs. v. įsistebėti, įsigalvėti. 


drėpinti), pacuųedpumca; stač sie 
kojnym, dač wiele. Ušve ne įsi- 
drėpins, t. y. daug ne dūs. 

I-si-dūlėti, -žū « -lėju, -lėjau, pa302- 
cmuCo, DAIMEUCA, 3aJ6MUMLA (0 
nopoxuo); rozniecid się, r02palič się, 
zacząč się dymič (o prūchnie). Įsi- 
dūlėti nėr ugnis, t. y. įsirusėti. v. 
dulėti, trundėti. 

I-si-dūmti, įsidumiu, įsidūmiau, cmamo 
yaabucmvuMz; wybič się (0 drodze), 
stač się wyboistym, dolkowatyn. Įsi- 
dūme kėlis (išsidūme (?), išdūmtas 
kėlas, kčlą išdūme), t. y. dūbėtas 
pasidare. 

I-si-dūšyti, -šiju, -šijau, ycmamo, ymo- 
Mumeca; znužyč Się, zmęczyč się. Aš 
įsidūšijau bebėgdamas namėniui iš 
Zaūka, t. y. pailsaū. — 

I-si-dvėkti, įsidvokiū, įsidvokiau, npo- 
uuKKymo (003 Omo, sanaz); dostač 
sie, wejšč (0 ogniu, zapachu). Įsi- 
dvoke ugnis į vidų par Ingą, par 
duris (06. pro Iėngą, pro duris). 

I-si-eiti, -einū, -ėjaū, pasožmuos (632m0 
2002); rozchodzič sic. Aš įsiėjau, č. y. 
greitai, smaYkei ėjau, kol nuėjau (2). 

I-si-gaiminti w įsigaminti, -nū, -naū, 
cOmaamo Cebte, Ob3a6eCmuCo, nNpIO- 
6pmcmu; sporządzič sobie, zaopa- 
trzyč się (w c0), nabyč. Įsigaminaūu 
sau jūpą, t. y. išprėvijau, išstygiau 
(<įsisteigiau, pasitiėkiau). 2) 06pa- 
aosamvca, paswopmca; zrobiė sie, 
rozpalič się. Aūglys po pččiumi įsi- 
gaimina, t, y. įsigaivina. 

I-si-gaivinti, -nū, -naū, «pasoumeca, 
nonpasumvca»; awžyč się, TozžyČ 
sio». V. įsigaiminti. 


T-si-ga — ]-si-gr 


541 


I-si-galėti, įsigalu, -galėjau, Guno 63 | Į-si-glyti, įsigleju, -glyjaū (ocew.; 0.- 


CUAGZ3, | NOLYNUMO | MAAO-NO- MŪLY 
cuays byč w stanie, nabrač sit (y 
A. IO. arobiė 2 cala sila»). Sūnus 
įsigalėja (į darbą), t. y. dirba dide- 
lei (2). 

I-si-galvėti, -vėju, -vėjau, 60ymanuca, 
saxnmumo; zastanowič się, zauwa- 
Žyč. Įsigalvėk gerai, ką skaitai, t. y. 
įsitėmyk (wau įsidėmėk). v. įsiminti. 

Į-si-gaminti, v. įsigaiminti. 

I-si-ganyti, -naū, -niaū, omnacmuco, 
OMBNCINUCA, | PAIMCUpPIYMo, r02pašč 
się, roztuczyč sic. Sūnus įsiginęs 
eržilūjas, šoka sau po jaunūmenes 
(06. jaunimūs). 

Į-si-gaūsti (= išsigaisti), -ganstū, - gan- 
daū, v. išsigaūsti. 

I-si-gūuti, -gaunu, -gavaū, nonpa- 
cumva; poprawič si, przyjšč do 
zdrowia. Arklys po ligai įsigūva. 
v. atsigauti. 

T-si-gebėti, įsigebu, -bėjau, sayvimuca 
(npaxmuvecku); nauczyc sit (2 prak- 
tyki). Sūnus imatą rūčiaus įsige- 
bėja, t. y. išmėka. 

Į-si-gimti, įsigemu (w įsigimti, įsi- 
gimstu) įsigimiau, ypodumuca (63 
xow0-4.); urodzič sių podobnym (do 
kogo). Į ką žėntas įsigime, toks 
biaurybe. v. atsiglmti, gimdyti (u 
gimdyti). 

I-si-girtūti, -tūju, -tavaū, sanumu; 
rozpič sie. Dičdas įsigirtūva (ilgai). 
v. girtas. 

I-si-gyžėnti, -nū, -naū, sanepuniomu (03 
10pAT4), NAVAMO TOPOWEKNDKO MyNUMO 
(0 Kauan); zacząč drapač na dobre 
(o kaszlu). Kosulys įsigyžčna, kad į 
gėrklę (xcew. u geiklę) įšoka ūšaka. 


aum. įsigliėti, -gliėjū, gliėjaū), npu- 
abkymo, npUAUKYMO; przylgnač, 
. welgnąc. Įsiglyja (= įsriga, įstriga) 
į gėrklę (w geiklę) akūtas silkės, 
vaikas ne g4l atsikrankšti (=atsi- 
krunkšti, atkrunkšti), v. įspriūgti, 
įkibti, 

I-si-grišbdinti w ocew. įsigreibdinti, 
(įsigrėbdinti), -nu, -nau, nonacmeca, 
Gumo NaKpUMŲ, yauveny; dač się 
zlapač (na goracym uczynku) Iub 
przešwiadczyč. Įsigriėbdina vaikas, 
t. y. nukalta, kaltas palika. v. 
griėbti, griėbdinti, įsigrėbinti. 

I-si-griėžti, -Žiū, -žiau, 6pio3amaca; 
wbič się (Ww ziemię), werzngč sig. 
Vėžės ant kėla subrėndusia įsigriė- 
ŽuSIOS. 

I-si-grižti, -grįštū, -grižaū, wa6pa- 
numocAa; naswarzyč się. Anydvi 
(= amičdvi) įsigriža su viens-antra, 
t. y. įsiryja (< įsirtėja). — 

I-si-grobinti (06. įsigrobdinti),-nu,-nau, 
nonacmva; wpašč (w ręce), dač się 
zlapač. Tylėjau, ne norėjau įsigro- 
binti (sc. įsigrobdinti) į tokias ran- 
kūs, kad kas ne įmūštum. v. grobti, 
įsigrobti. 

I-si-grobti, -grėbiu, -grėbiau, wa00- 
peamica; poderwač się. Tu įsigrėbsi 
suūkei (om. «sunkei») keldama, t. y. 
pasiželsi, trūkį gėusi, 

Į-si-gruilėti, -lėju, -lėjau, 60 mu, yt0a- 
muowuco Opyts 34 OpyMKY (0 0034- 
wuzCa Onmaas); ejSč, UCzepIWSZŲ 
się jeden za drugiego (0 sivawo- 
lacych dzieciach). Vaikai kūldamos 
įsigruilėoja iš viėnėos stubūs į aūtrą. 


542 


T-si-grūsti, -grūdžiu (4 -grūdu), -grū- 
dau (4 -grūdžiau), emucnymuca; wCis- 
nąč się. Įsigrūsti į spūstį žmonių. v. 
įsibračyti u įsibraūklinti. 

I-si-gruzdėti, įsigruzdu, -dėjau, pa320- 
prmuca (mana 6e33 nAAMeNU); T0Z- 
tUleč: S4mpuvis po pėčiumi įsigru- 
zdėja, t. y. įsidege. v. įrusėti. 

I-si-gūdinti, -nū, -naū, na4064umeca, 
npiyuumoca; wprawič sie, przyZWY- 
czaič sie. Brėlis įsigūdina, t. y. 
įprūta, rašyti. Ans įsigūdina tabūką 
rūkyti. v. įgūsti. 

Į-si-gumbėti, -bėju, -bėjau, cumwo 34- 
NEMONO VCELYOOUNOI CYDOpO1010; MOC- 
no zachorowač na kurcze w žolądku. 
Isigumbėti fra įsisifgti gumbū. v. 
guiibas. 

I-si-gūsti, v. įgūsti. 

I-si-gūžinti, -nu, -nau, 3axymameca, 
CaeoLUMoCA U NaKpuMmoca; Otulič się, 
skurczyč się i okryč się. Įsigūžinęs 
į šiūbą mygti (=mygt, mėgti) brė- 
lis. v. gūžinti u guūžinti. 

I-si-gūžti, -gūžiū, įsigūžiau (cen. u 
įsiguūžti, 60cm. w įsigaūužti), c36- 

CUMCA (WU Men4„Oo  MaKpoIMmoca); 

skurczyč się (t cieplo okryč się). 

Marti miėga sava pierfnūse įsigū- 

žusi, 0. gūžti (2) w guūžti. 


I-si-jūšinti, -nu, -nau, pacwecenumoca, ; 


pasoxomumuca; rozruchač się, r020- 
chocič się. Jau ir lūdnas įsijūšina 
(06. išsijūdina) šėkti. — 

Į-si-kavėti, -vėju, -vojau, sanpa- 
mamvca; schowač się. Įsikavėti yra 
įsidalbstyti. 

I-si-kėlti, įsikelu, -kėliau, noduamo 
606713 U GCMAGUMO UA4 NOAOJMCUMO 


Į-si-grū — Į-si-k 


y ce6a, 042 ceGA; nOJNAMICA U 63HC- 
cmuco (kyda-u.); podjąč W gūrę i 
wstawic lub položyč przy sobie, dla 
siebie; wzniešė się (dokąd). Žėntas 
įsikėle (=išsikėle) su gaūdrais, nu- 
krita su vėrnomis. 

I-si-kiėminėti, -nėju, -nėjau, pa320- 
Ccmumeoca, 3a10CMUMmwAa; T0Zg0ŠCiČ 
się, zagošciė się. Anyta įsikrėmi- 
nėja, t. y. įsiviėšėja po kišmą (63 
Oepesun). 

I-si-kerėnti, -nū, -naū, s0ūmu m00- 
KAK3 (0 CAA60MB UA NOWAM6A10- 
wWeMCA venos); wejšė jako tako 
(o slabym lub chwiejącym się cz10- 
wieku). Keri, keri ir įsikerčna į 
sava stūbą boba. v. įeiti, kčras. 

I-si-kerėti, -kerėju (u įsikeriu), -kerėju, 
6KOpENUMOCA, ykopeNUma; Wkor2e- 
nič się, zakorzenič się. Žūlės, javai 
įsikerėja, t. y. šaknis įlėida. 9. kč- 
ras. 

I-si-keriožyti, -Žau, -Žiau (iš-, įsikerio- 
žyti, -žiju, -žijau), pacno402Cumoca 
(10n-w.), Kara nonano; rozložyč się 
(gdzie) byle jak. Žmėnis (em. em. 
žmėnės) įsikeriėžę (= išsiker10žiję) 
stovi, t. y. pasistūtę vežimūs ant 
riūkos ne talpnei. 

I-si-kibti, -kimbū, -kibaū, euųyenumeca 
u KpnKo Ūepcamoca; UCZEpIČ się i 
mocno trzymač się. Palaipstais lipa 
vaiks, kur įsikibti gėl. Vaikas įsi- 
kibdamas ein. 

Į-si-kiniūti, -mūju, -niavaū, Go:pormo 
Cebro talKNO W A6M0 68 NEMB (0 CGU- 
uv); urządzič (wyryč) sobie gnia- 
zdo i položyč się do niego (0 šwini). 
Kimūle įsikmiūva vėsti vaikūs. v. 
kinis. 


I-si-ki — Į-si-kū 


Į-si-kišti, įsikišu, -šaū (eocm. įsikišiau), 
GMUWUAMBCA (60 WUMO-4.); wtrgcič 
się, wdad się. Įžūlas žmūgus įsikiša 
visur. 

I-si-klausyti, -saū, -siaū, scaywamica; 
wsluchač się. Isiklausyk gerai, ką 
sūka tau. 

Į-si-klepėti (y A. IO. «4įsiklapėti»), 
-pėju, -pėjau, enymameca (63 wy- 
906 nenpiamuoe Ona0); wplatač się 
(Ww cudzą nieprzyjemną sprawę). Aš 
tėn ne eisiu, ne nėriu įsiklepėti. 

I-si-knidubti, -biu, -biau, npunacmo xa 
3CMAM, NG A0W0 UAB Kš NODYMUKIO U 
SaKpoIMO AU4O pykaMu; przylgngč 
do ziemi, piersi lub poduszki i zą- 
kryč twarz vekoma. Boba įsikniau- 
busi meldžias ir niškur nesižvalga. 
v. kmiūbti. 

I-si-kniaūsti, -ssū, įsikniausiau, c0- 
GepwuenNo sapwumvca (63 Omaaxa), 
CO6epUeNKo npedamuca (KAKOMY-M. 
Ormay); zanurzyč się (mad czym), 
zagrzebač się (10 czym). Sūnus įsi- 
kniaūsęs į knygą skaita. v. įsi- 
knidubti, įsiknisti, 

I-si-knraustyti, -taū, -čiaū (y A. IO. 
«įsiknidusti»), v. įsikniaūsti. Vaikas 
įsikniaūstęs rūša, 0 sesū įsikniaū- 
sčiusi (9, «įsikniaūstusi») vefpia, 
t. y. įsidūrusi (=įsismeigusi, įkni- 
busi) į d4rbą, be žvalgymos. 2) v. 
įsiknišubti. Vyras g4lvą į priėgalvį 
(em. «priėgalį») įsikniaūstęs, t. y. 
įsidūręs, gūli. 

I-si-kneibti, -biū, įsikneibiau, wa- 
AMYMOCA U GNUMOCA LAA3AMU, NDE- 
OameCA OVENV YCCPIKO KAKOU-N. MCA- 
xou paGomio; schylič sių i oddač 
się zupelnie jakiej-kolwick drobnej 


543 


pracy. Sūnus įsikneibęs tūša tašinį. 
v. įsikniaūsti, įsikniaustyti, įknibti. 

IĮ-si-knemnbti, -biū, įsiknembiau u įsi- 
knefbti, -biū, įsiknerbiau, v. įsi- 
kneibti. Duktė maūna įsiknembusi 
siūva siūvinį. v. knežbtis. 

I-si-knisti, įsiknisu, -saū (e0cm. įsi- 
knisiau), opormoca, sapoimoca (Odbinn. 
0 ceunbo); wryč się, zaryč się (zwy- 
kle o šwini). Vaikas įsiknisęs į prič- 
galį (= priėgalvį) kniūsta. 

I-si-kreipti, -prū, įsikreipiau, noxpu- 
GUMoCA; nposunumaca; pokrzywid się; 
przewinič (sie). Dirbk, kad neįsi- 
kreiptum žmūgui, t. y. kad įtiktum. 

I-si-krėsti, įsikrečiu, įsikrėčiau, 0ony- 
cmumu Ka ceb; dopušcič sie. Lig 
smežčiui jijė, duktė, ne įsikrėte mo- 

“ tynos sava, t. y. ne prisilėida. v. 
įkrėsti. — 

I-si-kričiėti (u įsikrečiėti), -čioju, -či6- 
jau, nadnmo pyGauKų Ne NA 6bl- 
nycka; wložyč koszulę wprawiając 
ja do majtek. Isikričiėti fra marš- 
kinius į kėlnes sukišti (sc. susikišti). 
v. kričiėti, 

I-si-krūmyti, -miju, -mijau, pa3pa- 
Ccmuco (0 nycmazs); 702r0sndč Się 
(0 krzakach). Krūmai įsikrūmija po 
visą piėvą, t. y. įvisa. v. krūmas. 

I-si-kūnyti,-niju, -nijau, 6on4omumoca; 
wcieliė się. 2) enmJpumeCAa, GKO- 
penumeca, sacumoca; zakorzenič, 
wkorzenič się, pozostač (gdzie) dlu- 
go, stale zamieszkač. Bėrnas įsi- 
kūnija, kurs senel įsigyvėna būte, 
ilgai stovi būte. 3) do6pannca (00 
weo-4.); zabrač się (do Czeg0; y 
A. IO. «osmieliė się»). Viršininkas 
jau įsikūnija į pinigus valsčiaus, 


544 


t. y. pradrįsa imti, įsibūva, įbinga. 
v. kūnas. 

I-si-kūrinti, -nū, -naū (Oc. įsikū- 
rinti), paswopRmeca; r0zpalič się. 
Pėčius įsikūriūs, kaip papūsi. 

Į-ši-kūrti, įsikuriu, -kūriau, n0ce- 
Lauma, 600600puMca (VR-14.); wpr0- 
wadzič się, zamieszkač (gdzie). Aš 
įsikūriau į trobą, t. y. parsikrėu- 
sčiau. v. įkūrti. 

I-si-kūsoti, -soju, -sojau (06. įsigūn- 
dinti), co6aa3wumeca; skusič sie. Sč- 
nis benėr įsikūsoti ant šėkima. 

I-si-Iaikyti, -kaū, -kiaū, ydepokamica 
(Ha MCmN), nocusam; wytrwač 
(na miejscu), mieč się. 

I-si-I7dyti,-diju,-dijau,n00044cm2uwmuca 
(13 x0MY); przypochlebič sic. Aš įsi- 
Iydijau, t. y. inėjau į malėnę. — 

I-si-ligėti,-g6ju,-gėojau, pacz00pameca; 
+0zchorowač sie. Marti įsiligėja, t. y. 
įsisifga, ligi įbinga. v. liga. | 

I-si-liūsti, įsilendu, -lindaū, 64am3mw; 
wležč. Pasikark į šūkalį įsiliūdęs 
(įsiliūsti noumu mo oe, umo įliūsti). 

I-si-lizdėnti, -nū, -naū, ycmpoumo ceb 
wMndO, CC GB UM63DO; WgNie- 
ždziė sie, urzadzič sobie gniazdo, 
wsiųšė do gniazda. Dėti baūdžias: 
jau višta kerčio įsilizdėna. v. lizdas. 

I-si-lūlinti,-nu,-nau, npucmpacmumuca 
(MaA0-N0-MO4Y), NpUOodIKNYMO, 6MA- 
nymuca; przywiazač się (do Czeg90), 
nawyknąč. Žėntas įsilūlina gėrti, t. 
y. ismilgst (=įsmilst, įsmįla) gėrti 
arielką. 

I-si-lūšyti, -šiju, -šijau, 2. įsilūlinti, 
isijūšinti. Įsilūšija brėlis kriiūsti r1ė- 
šutus ir kremta be palovos. — 


I-si-kūr — Į-si-my 


I-si-malonėti,-nėju,-nėjau, e206umaca, 
nomodumo; zakochač się, pokochač. 
Sūnus įsimalonėja tą mefgą, apsi- 
kūva (u apsikėve) dėl to, kad ani 
tika jūmui, ir apsižūnija su ana. v. 
įsimylėti. 

Į-si-manyti,-naū, -niaū, nowumamo, 20- 
CMUVaMmo YMOMZ, CMMCAUMO, SMAMIU 
MOAKI; YMIMO CUML; TOZUMICČ; 
umieč žyč. Įsimanaū ir aš tą darbą. 
Sūnus ne įsimūna geros viėtos, ge- 
ros dūnos. Kaimynas ne įsimūna 
gero viėto būdamas, o sūka — nė 
gera viėta. v. įsiminti, 


Į-si-mankyti, -kau, -kiau, omuckymoca ; 


wcisnač sic. Įsimėnke vaikas kur 
aūkšta, t. y. įsisprūude. 

I-si-mėrginti, -nu, -nau, s0imu 63 60- 

AC GAUSKOL 3NAKOMCMGO CB Ūibgu- 
wau, eoimu 63 Goane Gauskia CnO- 
wenia CG OnewyaMu, NpiyJapUmu 
sa Omekamu; bližej poznač się Tul 
wejšė w stosunki 2 dziewczętami, : 
dziukami. Kareivis nor įsimėrgiuti. 
t. y. susinėšti su mergomis.v. merga. 

I-si-mėsti, įsimetu, įsimečiau, 66p0- 
CumtCA, GHNOpPUMLCA, NORGUMLCA (V 
Goananaza, 0 6044); wraucič si (i 
chorobach, o bolu). Skaūsmas įsimč- 
tęs į narį yra grižas. Girgždėlė įsi- 

„ mete par (=į) narį par liną myne. 
ir kirkūja. 

I-si-mylėti, -myliu (60cm. poke įsi- 
mylu, cp. mylu 4 mylū), -mylėjau, 
emmoGumeca, noawdumso; zakochac sic. 
pokochač. Vyriškas į mėtrišką įsimyl. 
Tūdu įsimylėję. 2) noupasumsca, no- 
mobumvca; podobač się. Pūnui Drėvui 
įsimylėjusi duktė, kuri vis meldžias. 
v. įsimalonėti, antsikšuti. 


—+? 


Į-si-mi — Į-si-rufi 


Į-si-miūti, įsimenu, įsiminiau, 00y- 
Mama, nodyMamo; namyšliė sig. 
Ne turėja dar brėlis čėsa įsiminti, 
t. y. įsimislyti. v. įmiūti. 

I-si-naršinti, -nū, -naū, G0s640*m0 
cuabNyjo | Cmpacms; pascepdumaca; 
vozpalič się (do czego, do kogo); 
rozgniewač się. Šūšuras įsinaršina, 
t. y. įpyka. v. įsipykinti, įniišti. 

I-si-nėrti, įsineriu, įsinėriau, 6drnuca, 
odmMecA (60 uMO-4.); wdziač (iolo- 
žyč na siebie). Į drabūžį kėkį įsi- 
nėrti. £. Įnėrti. 

I-si-norėti, -nėriu, -norėjau, so364Mo724 
CUAbHOe MCEAGKIE, 3AZOMIKMU; pO- 
wziąč wielką chęč (do czego),zachcieč. 
v. įstingti. 

I- si-patvėti (= įsipšitvėti), -vėju, -vė- 
jau, ycuAumoca, 3acmapiemo (0 60- 
manu); wemdc sių (0 chorobie). 
Skaūsmas įsipatvėja į dantis ir 
skaūsta kaskaft daugiau. v. išsipdit- 
vėti, įsisintėti, įsibingėti, įvykti. 

I-si-pažinti, -žinstu, -žinaū, z0p0- 
WUCHKO UA4 GAUILCĖ NOINAKOMUMUCA; 
dobrze się poznač (2 kim), Vližej się 
zapoznač. Šuvėsk anūdu, lai įsipa- 
žinsta. 

I-si-pefti, įsiperiu, įsipėriau, v. išsi- 
pefti. 

I-si-pykinti, -nu, -nau, v. įsipykti. Isi- 
pykinti ponui ne nėri kūnigas. 

Į-si-pykti,-kstū,-kaū, Jocadumo (haa0- 
no-Ma4y); naraziė się na gniev. V. 
įsižūlyti, įsižti. 

I-si-plerėti (išsiplerėti ?), „tėju, -rėjau, 
paspacmuCo; vozrosnąč się. Įsiple- 
rėja (sc. iškerėja, išsikerėja), ūvižos 
ant trąšiūs žėmės. 


Jmukona1s, NuTosczO-pyCcCKO-NOALCEld CAOBAp5. 


545 


I-si-pūkšti, įsipūkščiū, įsipūkščiau, pa3- 
dymtca, Nadymeca; pascepJUmtca; 
rozdąsač się; rozgniewač się. Led 
pripatnėjau įsipūškusį (=įsipūkštusį) 
vyrą sava priė savęs, priė valgia. 

I-si-raūsti, -siū, įsirausiau, sapermeca 
(06. 0 K pom), saGumeca (KyJa); 
wryč się (2. 0 krecie), zapušcič się 
(iw gląb, ryjac sie). Įsiraūsęs į šiėną, 
gūli žmūgus. v. rūsys (rūsis). 

I-si-rčižti, -rėižiu, -rėižiau, v. įsirėnžti. 

I-si-remnti, įsiremiu, įsirėmiau (60cm. u 
įsirėmti, įsirėmiau), 20060xe4wumaca; 
ynepemo KONYOMS (1mO-4. C60€), one- 
pemeca; wzigč się za boki, ująč się 
pod boki; oprzeč (swoją r2ec2), oprzeč 
sic. Kaip šūdas įsirėmęs riogsai, 
stovi. Alkūnę ant kėla (06. į kėlį) 
įsiršmęs ryma brėlis. v. įsidygti. 

I-si-rėnžti, įsirėnžiu, įsirėnžiau w įsi- 
rčižti,-rėižiu,-rėižiau, amy umecA, 
NOANPAUG CU4dL (0 A0Wa0U, O pa6. CK0- 
mr); wyprežyč się, naprežyč sily (0 
koniu, o wolu). Traukia jautis, aš- 
vičnis įsirėnžęs, t. y. pasistarinęs, 
kūprą išmėtęs, galvą išstūtęs. 

Į-si-rinūti, -nūju, -navai, pacwa- 
aumoca; vozswawoliė sie. Du šūU- 
niu jaunu įsirinūva, t. y. įsigrūme, 
skuista. — 

I-si-rioglinti (u įsirūglinti), -nu, -nau, 
golimu, CIDCMb (60 WMO, 0 pACmo- 
noipio); wejšč, usinšč (dokad, 0 cigž- 
kim miezgrabjaszu). Į kampą įsi- 
riūglina, stovi, riogsa ūbagas su la- 
zdomis. 9. TI0gsėti. 

I-si-ruūgulti, -žu, -Iau, 3a6pameca 
(063 US0UBAN0WYENCA | MCUGOMNOM3) 
wejšė, zakrašč się (wywijajac się). 
Brėsas įsiruūgut po kėjų. 

85 


546 


]-si-rusėti, įsirusu, -sėjau, pa320- 
pima (Gess naamenu); rozileč. 
Ugnis įsirusėja mėdyje, t. y. įsi- 
dege, įsigšva. v. įsigruzdėti. 

I-si-samdyti, -daū, -džiaū, 2743020- 
MUMOCA KANUMAMO (NpUCAYY); T0- 
zochonė się do najmowania (czela- 
dzi). Įsisamde, t. y. įsiukūtija brė- 
lis šendiėn samdyti šeimyną. 

I-si-sėdėti, -sėdžiu, -sėdėjau, pa3cu- 
Ommuca, sacudnmoca; r02siedzieč sie, 
zasiedzieč się. Įsisėdėjei ilgai, kėl- 
kis, eik. 

I-si-sėgti, įsisegu, įsisegiau, npuųn- 
numo CEO; synnumeca; przyczepiČ 
sobie; wczepič się. Mergi įsisege 
puikią špilgą į plūukus. Eik įkan- 
din, kaip įsisėgęs. Isisege, kaip ėrke. 

I-si-senėti, -nėju w įsisenu, -nėjau, 34- 
cmapnmo, GkopeKumuCA; zastarzeč, 
starošcią się zakorzenič. Isisenės li- 
ga, t. y. įbiūgs. v. įbingėti, įsibin- 
gėti, įsibūti. 

I-si-sintėti, -tėju, -tėjau, sacmapnms, 
6x0penumuca (0 Goananu); zadawnič 
się, zastarzeč się (0 chorobie). Dru- 
gys, akiį ligi įsisintėja, t. y. įsi- 
būva, įsistovėja. v. įsisenėti, įsibin- 
gėti, įsibūti. 

I-si-sifgti, įsisergu, -sirgaū, pacz60- 
pamica; rozchorowač się. Kaip kar- 
ščeis įsisifga sesū, ir sefga dar jijė. 
v. įsiligėti. 

I-si-skėlyti, -liju, -lijau (4 įsiskolinti, 
-nū, -nau), sad0490umaca, 34004- 
cams; zadlužyč się. Šična įsiskoli- 
jau aš jai daūg, t. y. daūg Inėmiau, 
skolų padariau. v. skola, įsivąšūti. 

I-si-skvežbti, -biū, įsiskverbiau, 60w- 
SUMOCA, soMKKYMACA, eOumoca (eun- 


Į-si-ru — Į-si-s 


moM3); ulkwič, wszrubowač się, wbič 
się (šwidrowato). Peilis, baslys (u 
baslis) mėstas, blokštas stačias įsi- 
skverbe į žėmę. 2) emepemsca; wlu- 
dzič się, wšcibič się (y A. 10. «wcze- 
pič sig»). Vaikas įsiskvefbęs priė 
matės. v. įsismeigti. 

I-si-slavinti, -nu, -nau, npocaacumeca ; 
wslawič się. 

I-si-stogūti, -gūju, -gavaū (w įsisto- 
gėti, -gėju, -gėjau), pacz60pamaca, 
saGo1M0WUN NACMOPKOMI; T0zchorowaČ 
się, nabawiwszy się kataru. Įsisto- 
gavau, t. y. įsisirgaū slogomis. v. 
sl6gos. 

I-si-smarkavėti, -vėju, -vojau w įsi- 
smarkūti, -kūju, -kavaū (w įsismar- 
kauti, -kauju, -kavau), pasoimuce, 
pa»opAvUmuCa, npilmų 63 asapMa; 
przybrač grožny ton, stač się bardzo 
popędliwym. Kaip įsismarkū sūnus, 
jėm mūšti, mėks ne gali po kėjų 
jojo sūktis. v. smarkūs, įnifsti. 

I-si-smeigti, -giū, įsismeigiau (w įsmig- 
ti, įsmingū, įsmigaūi), somknuymeca, 
consumaca; uUlkwič, wbič się. 

I-si-spelėti,-lėja, -lėjau, ecwompnmzca, 
sacMoMpnmca; wpatrzyč się, zapa- 
trzyč się. Ko če taip įsispelėjei į 
mane, t. y. įsižiūrėjai, įsistigai. v. 
įsistebėti. 

I-si-spirti, įsispiriu, -spyriau, y2e- 
pemuca; Weprzeč Się, mocno się 
oprzeč (o co). Basūmis kėjomis įsi- 
spyriau į kūrpes. 

I-si-spyriūti, -riūju, -riavaū, yne- 
pemaca (nanpaaa 6C0 Cuadt); mocno 
się oprzeč (napręžujac sitų). Įsispy- 
rišvę vyrai šoka mėlninką. v. įsi- 
spirti. 


I-si-sp — Į-si-st 


I-si-spytrėti, -trėju, -trėjau, ecx10- 
mpimuca (0 GaUZOpYKOMB, NODCAN- 
nosamoMa); przyjrzcė się (0 krėlko- 
widzu). Aš įsispytrėjau išplčtęs akis, 
t. y. įsiveizdėjau. v. įsistigti. 

I-si-sprėusti, -sprėudžiu, -spraudžiau, 
omucnymua; wcisnąč się. Mūdis 
įsisprėude tarp šaką, t. y. įstriga. 

I-si-spreūgti, -ngiū, įsisprengiau, 
cmamo nonepeKs (03 10pA); slangč 
wpoprzek (w gardle). Žuviės ūšaka 
įsisprenge į gėrklę, ir ne galū atko- 
sėti. v, įspriūgti, 

Į-si-sprėnsti, -sprėndžiu, -sprėndžiau, 
nodGoueuumva; ująč się Ww boki. 
Isisprėndęs mužikas kaip šūdas su 
ans4. Marti įsisprėndusi į šėnus pui- 
kavė (sc. puikūjas), didžičijas. 

I-si-srigti, -sringū, -srigaū, npucmpa- 
CmumuCA, nosadUMECA; WNECIČ sig. 
Įsisriga marti eiti į svečiūs. 

I-si-stalginti, -nū, -naū, n00a40umca; 
wnecič się. Taip sūnus įsistalgina 
priė mėilės, kad atginti ne gal nū 
to. v. įsisrigti, įsisufbti, stalgūs. 

Į-si-starinti, -nū, -naū, samycumeca, 
Nanpaus (Cilau, 204064); Wyprežyč 
się, natežyč (sily, glowę). Jautis 
isistarinęs galvą eina trėukdamas 
jūngą. v. įsirėnžti. 

Į-si-stebėti, įsistebiu, -bėjau, 6c010- 
MpRMmuCa, 3aMKMmumo; Wpatrzyč Się. 
zauwažyč. Ar ne įsistebėjei, koks 
būva daiktas, t. y. ar ne įsidėmėjei ? 
Brėlis nūregia (= nūreg, nūregi), 
t. y. įsisteb. v. įsispelėti, įsižiūrėti, 
įsidomėti. 

I-si-steigti, -giū, įsisteigiau (w įsi- 
slelgti), 063a00c:nuc0, cAnams cebie; 


547 


sprawič lub sporzadzič sobic. Duktė 
įsisteigė gražiūs drabūžius, t. y. 
įsigūva, įsigamina. 

I-si-stelgti, įsistelgiū, įsistelgrau, 30- 
ozomumuca; zaochocič się. Brėlis įsi- 
stelge padirbti tai ir turėja ant sava 
pastatyti. v. įstelgti, įsisteigti. 

I-si-stėngti, -giū, -giau, 0634000muco, 
Cdiaano  CeGib (umO-M. 6a0KCK0e, 
mpyduo Javecca); sporządzič lub 
sprawič sobie (rzecz wažną, rzad- 
ko się dającą). Aš įsistėngiau sau 
drabūžį, t. y. įsigaminaū. 9. įsi- 
gaminti. 

I-si-stigti, -stingū, -stigaū (u įsistygti, 
-gstu, -gau), navamu (UMO-4. Ob- 
samo) nNO-C606MY (W NpUMOMS CMA- 
pamMmvCA NOCMABSUMS MA C60€M3), WA- 
ChCMb; 6nepUMo 114304; UWziGČ Si, 
zawziąė się, usadzi sig; wlepič wzrok 
(y A. IO. analežyč sig, wpatrzyč sig»). 
Sčnis įsistiga viėną drabūžį dėvėti. 
Ans įsistigęs žiūri. KG tu če taip 
įsistigai į mane, t. y. įsižiūrėjei? v. 
įsispelėti, įsidėmėti. | 

I-si-stingavėti, -vėju, -vėjau w įsi- 
stingti, -stingstu, -stingau, 34020- 
MUMBCA, 6O34UMIMO CUADNOE ICEAU- 
wie; zaochociC sie, powziąč wielką 
chęč (do czego). Sūnus įsistingavėja 
kėkį žodį klūusti, t. y. be parstojima 
kl4usia ir ktėusia. Dukra (1 dūkra) 
įsistingavėja skaityti, kad ją at- 
plėšti ne gali, t. y. įsigule. Anūdu 
būva įsistingę žūnytis, t. y. Tabai 
norėja. v. įsistigti. 

I-si-storėti (= išsistorėti, išsirūpinti), 
-rėju, -rėjau, 66iz40n0mamo (Cebie) 
nO360AeNie, GTAONOMaMS (ceb); 
wyjednač (sobie) pozwolenie, wy- 


548 


starac się. Brolis įsistorėja kryžių, 
'rūmą pastatyti, v. įsisūsti. 

I-si-stovėti, -stėviu, -stovėjau, 34- 
CmOAMUCA, sacmapwmo; Zastač Się, 
zastarzeč się. Liga įsistovėja, t. y. 
įsenėja. 

I-si-s1ūžėti, -Xėju, -Iėjau (4 įsisvūlyti, 
-lau, 60cm. -lu, -liau), nanpawu- 
Gama, MAGAIUGAMCA; nastręczač 
się, narzucač się. Aš ne nėriu įsi- 
siūžoti, kad imtum mane. v. įsiteikti. 

T-si-sužbti (w įsisiuTbti), įsisurbiū, įsi- 
surbiau, 6COCaM0CA, GNUMACA, NDU- 
COCAM4CA; vsigknač, wpič się. Trke 
įsisužbusi į pautūs būlaus. Surbėlė 
įsisurbe į jos kūną. . 

Į-si-sūrėti, -rėju (4 įsisūriu), -rė- 
„jau, obicoaumuca, NACOLUMCA, NpO- 
conumca; dostatecznie zaslonieč, 
przesiaknąč solą. Jau mėsa įsisū- 
rėja, Taiks kabinti. v. sūrūs. 

Į-si-sūsti (= įsisūsti), įsisūsū (9cex.), 
įsisūsiau, wazaonomamva; naklo- 
potač się. Brėlis įsisūse, t. y. įsirū- 
pina. Aus įsisūs su sveteis (sc. įsi- 
sūsia su svečels). 

I-si-svaigulėti, įsisvaigulu (4 -lėju), 
-lėju,  mosyuumo  1020605pyMenie, 
Ooūmu 00 nomepų Co3NaNiA, NpO- 
AGUMO 68 CUABNOU CMeneKU OMCYM- 
cmaie co3nania; dosiač zawrotų glo- 
wy, stracič przytomnošė (umystu), 
okazač się bardzo nieprzytomnym. 
Girtas įsisvaigulėja (galvė jo sū- 
kas). v. svaigulys. 

I-si-svėtinti, -nu, -nau 4 įsisvečiūti, 
-čiliju, -čiavaū, pasw0Ccmumoca, 30- 
00CMUMCA; T 
się. Įsisvečiavaū aš čionai, t. y. įsi- 


ozgošcič się, zagošci 


I-si-sto — Į-si-t 


viėšėjau. Įsisvčtina, t. y. visi svetei 
(svečei) tebėr. v. svėčias. 

Į-si-taikslėti, -slėju, -slėjau, y20dumo, 
CHOPOGUMO, NPUMIOKUMCA (60 MMO- 
18 MeAKUTS Caynaaaa); dogodzič 
(w wielu drobnych wypadkach). No- 
rėjau įtikti, visaip dirbau, alė ne 
galėjau įsitaikslėti, v. įtaikinti, įtik- 
ti, įtinkinti, įtikinti, 

I-si-taisyti, -saū, -sIaū, sacecmu cedin 
uaW Yy Ceda, ycMpoumMmo, NOCMpoUMo, 
cdumamo ceb; saprowadziė sobie, 
sporzadzič, wystawič, sprawič sobie. 
Sūnus sau įsitaise drabūžius, tro- 
bas, t. y. įsistėnge. 2) nomu cpAJY 
(10 Me Cpa3y), ycmanosumua, MA- 
vamoca; nastač, zacząč się. Lytotos 
dičnos įsitaise. 

I-si-tarpinti, -nu, -nau (w įsitarpiti, 
-pūju, -pavaū), namu 012 CeGA Mro- 
CMCWKO (MaMa, t MCA, NOGUJU- 
MOMY, 1/2CC MGB UAU 610 OUCHB MANO), 
noNncmumua; znaležė dla siebie 
miejsce (tam, gdzie 0 nie Juž trud- 
no), pomiešciė się. Ir aš vos-n6-vos 
įsitarpinau tarp aną. v. ištarpūti. 


Į-si-tėkti, -tenkū, -tekaū, ykivemumeoca, 


noMRCMUMmCA; zmiešcič się, pOMie- 
šcič się. Ar tu neįsitenki manimi? 

I-si-tėmėtyti, -tiju, -tijau w įsitėmyti, 
-miju, -mijau, saMmmumo (ceb), 
NDUCMOMpIOMACA; zauwažyč, postrzec, 
przyjreeč się. Įsitėmėtyk gerai, ką 
brėlis katba. Įsitėmyti $ra į pūmietį 
įsidėti. Dvūra tafnu būdamas dvž- 
riškius būdus įsitėmijau, t. y. įsi- 
dėmėjau. v. įsidomėti. 

I-si-teipti, -piū, įsitempiau, wama- 
MMNOCA (63 00WOMB MCM), G2CAMO- 
ca; napiač się (w jednym miejscu), 


Į-si-tė — Į-si-v 549 


wcisnąč sic. Įsitempe 4udeklas į vi- 
durį riėstūva riėtant (sc. riččiant). 


I-si-tėpti, įsitepu, įsitepiau, namMasame, 


Masuymo ceb (68 00H0MB MCM); 
namazač sobie (w jcdnym miejscu). 
Isitepei (00. išsitepei) tu su tepy- 
Jais. 2) samoepJumo (Jypnoe C4080), 
3dMapamo CtGA, OCKGCPKUMU Cebu; 
GMIDIUMUAMLUCA (60 UNO-M., 63 KCZODO- 
wuee Ūmao), cea3aMUCA (CG KIM2); 
wbic sobie w gluwę (zle slowo), spla- 
mič się, zbrudzič sių; wdač się (W 
co, Ww sprawę niedobra; 2 kim). 
Sūnus įsitepe nereikalingą žūdį į 
būrną, t. y. įsidėja. Ne įsitėpk su 
jeis; tik tęn ne įsitėpk (P.). Nė 
žodį apiė tave ne įsitepiau (sc. išsi- 
tepiau), t. y. burnos ne sūtepiau 
(16 npo060pUAca) apič tave. v. išsi- 
tėpti. 


“iš -si-tikėti, įsitikiu, -kėjau, n0409cum0- 


ca (44 00), dosmpumuca (kOMY); |- 
zdac się (na logo), zaufač (komu). 


[-si-tykti, -kū, įsitykiau (2e44.; 6.-1um. 


įsitiėkti, -kiū, įsitiėkiau), 32600mu y 
ceb, 3a10MoGUMmo Ced, Cd AAMO ceb, 
npioopmcme, 063a8eCmucb; sprawič 
sobie, sporządzič sobie, nabyč sobie. 
Brėlis įsityke sau visokių gaspad6- 
riškų sūdų. Aš įsitykiau šūnį piktą, 
t. y. pirkai arba užauginau (sc. už- 
siauginaū), 0 tū sau ašviėnius gra- 
žiūs. 

I-si-tirvinti, -nu, -nau, cmaigumo ceb 
uau C3 co6010; wciągnąč sobie lub z 
sobą. Įsitirvina vaikas obalį, t. y. 
įsineše. 

I-si-tyžti, -tyštū, -tyžaū, įsityžti, įsi- 
tyštu, įsityžau w įsitižti, įsitįštū, 
-tižaŪ, meepJ0 piuuoutuCo CA aamu 


Į-si-trasiėti, 


Į-si-trėnkti, 


I-si-trinti, 


Wmo-4., MeOMCMYNNO | OoGusamvca 
UCNOANCKLA C60610 UCEAUKIA U IMUMI 
CUAU4O KAJOMCINo uA4 Jocadumo OpYy- 
tus; slanowczo zdecydowauwsa; y się 
co uczyntė, Wuporcz zywie starač sit 
dopiąč celu i tym naprzykrzyč się 
lub dokuczyč innym. Vaikis įsityža 
žanytis, kad ne gal nū jo atsiko- 
dyti. Būva įsitižę vyrai imti jį į 
akrūtus, t. y. būva užgūlę. Vaiki- 
nas įsityža (y A. IO. cišsitiža») vėsti 
mane šokti, t. y. nūlatai ved. 2) 
G3BWCMLCA (MA K00-4.); zAziUC SiĘ 
(na kogo). Urėdas ant manęs įsityža, 
t. y. įpyka. 

-stojųu, -si6jau, pa3put- 
CKamvCA, pasamadumua; T02p(dzič 
sių i biec w rdžne strony, rozbiec siį, 
r0ž)jtždzi sit (zasmakowač w jež- 
dženiu). Sūnus įsitrasiėja par mef- 
gas (n0 Omesuyama), Vis jam nepa- 
tinka dėl ženūtvės. v. įtristi. 

-kiū, įsitrenkiau, 440- 
mpcCH mo (oma ydapa); nadpgknąč 
(od uderzenia). Iūidas įsitrenkęs nū 
užgavima, sugriūti nor. v, įdūžti (2). 
įsitrinu, -tryriiau, 6me- 
pemeca; wlard się, wcisnąč sie. Ir 
įsitryne į tarpą. 


I-si-tūpti, -tūpiū « įsitupiu, įsitūpiau, 


Guwmadameca, CmCcmb (Kyda-u., nOJ- 
AGUU KOL, NO NMUVveMŲ); Wgnicė- 
dzič się, wsiąšč (dokad, zadožywszy 
nogi pod siebie). Įsitūpk į vežimą, 
pavėžįsiu tave. 


I-si-valgyti, -vėtgau, -valgiau, 3a004- 


camo, 102 na Cuema; zadlužyč sie, 
jedząc na rachunek. Esmū skolin- 
gas, kur įsivalgiau, t. y. ant diinos 
(=dūnai) žičijau. 2) 02 e0lmu 60 


550 


Į-si-vą — [-si-vy 


exyca; wciągngač się do jedzenia, | Į-si-vičryti, -riju, -Tijau, 0. įsitikėti. 


znaležė (w jadle) smak. 

I-si-vąšūti, -šūju, 
domu (W Me Gumo 63 cocmoaniu 66t- 
NYMAamaCa U33 muza), sakabaAUMCA; 
zudžužyč się (i nie moc wybrnąač z 
dlugėw), zaplątač się. Žydas įsivą- 
šava, t. y. daug pėjėme nū pūna, 
v. įsiskolyti, vaūšas (vąšas), išsivą- 
šūti. 

I-si-včdinimas (06. įsivėzdinimas), -ma, 
m. 67003 (C00cme. caM066eJenie) Ien- 
VWUNOI 03 TPAM3 (NOC p00063); Wpr0- 
wadzenie się do košciola, 0czyszcze- 
nie (po pologu). v. įsivėzdinti, įve- 
dybos. 

I-si-veikti, -kiū, įsiveikiau, ymomumo- 
Ca, nopačomaMo CGEPIS CUAž; ZMĘ- 
czyč sie, popracowač nad sity. Ne 
dūk suūkų dėrbą, kad ne įsivei- 
ktum. v. įveikti. 

I-si-veisti,-siū, įsiveisiau, pacna00uma, 
pa3eecmu, 3a86CMu y CeGA UAB 0AR 
ce6a; rozplodzič, rozkrzewič, zapro- 
avadzič u siebie lub dla siebie. Žėntas 
avižų norėja įsivelsti. v. veisle, 
įveisti. 

I-si-veizdėti (em. įsiveizėti, įsivė- 
zėti), -vėizdžiu, -veizdėjau, 6cwo- 
mprnoca; wpatrzyč się. Vaikiūkas 
įsiveizdėja į tą bėbą, kaip karve į 
naujūs vartūs. Įsiveizdėk gerai, kad 
pažintumei, t. y. įsistebėk. v. išvei- 
zdėti, įsižiūrėti, 

T-si-vėlti, įsivelu, -vėlau, sn2ecmuco, 
enymamoca, Gymnumua; wplatač 
się, wczepič sie. Kibis, dagys (u 
dagis) įsivėle į drabužiūs, į pž4u- 
kus. 


Įsivieryti yra parsitikėti. 


-šavaū, eoūmu os | Į-si-vežpti, -piū, įsiverpiau, sanpacmo- 


ca, GNpACMUCA; snumoca (Uaybono); 
zaprzašč się, zasklepič się; wpič się 
(glęboko). Erke įsiverpe į kūną, į 
tėšmenį. v, išvefpti. 

Į-si-veržinėti, -nėju, -nėjau, emuc- 
NYMeCA (W NAICUMAMO MO 63 OJNOMI, 
mo 63 OpYLOMS MCMN); WCisnąČ sie 
(i cisnąč w jednym, w drugim miej- 
scu). Įsiveržinėja man biškį apiva- 
r0S. V. įvefžti. 

I-si-vėzdinti, -nu, -nau, damo 66ecmu 
cebA; 60ūmu (63 TPAM3 NOCAM DO- 
0063); wprowadzič sie, wstąpič (do 
košciola po požogu). Reikia mote- 
riškei įsivezdinti po kūdikiui. 

I-si-vyroti, -roju, -rojau, įsivyrauti, 
-rauju, -ravau w įsivyrūti, -rūju, 
-ravau, YCWAUMoCA, MAVAMo ULDAMO 
pP0A6 63pO0CA040 MYJKUUNO UA4 pPAC- 
nOpADUMeLA, 60UMU 63 P0Ab NOANAIO 
LO3AUKa, DA36AKHUNAMICA; WZM0OC 
sie, począč grač rolę dojrzalego męž- 
czyzny lub osoby, r02porządzającej 
się w domu (gospodarza), rozkoko- 
szyč sie (y A. IO. įsivyrūti, «prze- 
stawač z męžCzy yznamė»). Tas vaiki- 
nas jau įsivyroja, t. y. kaip vyras 
tūpa. Ta merga įsivyravusi, t. y. 
su vyriškais parstavdjusi (2). v. Vy- 
ras, įvyrulti. 

I-si-vysti, -vystu, -vydau, v. įsivei- 
zdėti. Isivydau, t. y. įsižiūrėjau. 
I-si-vystyti, -vystau, -vysčiau, 66wme, 
3a6WMo CEG6; G6UMUCA, sA6UMACA; 
60lmu, GMEpeMLCA, GKDACMUCA; WWi- 
nač, zwingė (sobie); wwingė sie, 2a- 
wingč sie; wejšč, wetrzeč się, wkrašč 








I-si-vo — Į-sk 


się, wwšcibič się. Kaip blusa įsivyste 
į būvelną, taip slūgė į ūšvės ge- 
rūmą. +. įsivefpti, įvystyti. 

I-si-vūgti, įsivagiu, įsivogiau, ekpacmo- 
ca, coilmu ykpaduoo; wkrašč się. 
Piėmū nor įsivogti į vidų. v. 
įsprūkti, įsibrūuti, įsprūsti. 

I-si-žadėti, įsižadu, -dėjau, Oaeamė 
oGs, oGugamoca  (Uh-4., CX0- 
Jumo kyda-u.); šlub uczynid, šlubič 
(ądzie-k., chodzič dokad-k.). v. ža- 
dėti, Įžodis. 

I-si-žūgti, įsižagu (e0cm. u įsižangū), 
įsižagiau (60cm. u įsižagau), cma- 
wymo, ykpacmo; ukrašė. Vaiks įsi- 
žage obalį, t. y. pavoge biškį. 2) 
ONOVANUMOCA, OCKGEPKUMYCA; Splu- 
gawič się. Duktė įsižage, t. y. pa- 
Zaiže ne jūtusis sviėsta (0c06. neva!- 
gomąją diėną). v. įžūgti. 

I-si-žiėti (= išsižiėti), -Žiėju, -žiėjau, v. 
išsižiėti. 

I-si-žūlyti, -liju, -lijau, cua0w0 wa00- 
nomo, CmaMmo 03 maAoCmo; bardzo 
się uprzykrzyč, stač się ciežarem. 
Boba įsižūlija sava liėžuvii kaimy- 
nams, t. y. daug šnėka, įsipriklija. 
v. įžūlas, atžūlas (atžūlas, atžūlus), 
įsityžti. 

I-si-žrūrėti, įsižiūriu (pedxo įsižiūrau), 
-rėjau, 6CMOMmpnmea, GAANMmUCA; 
wpatrzyč się, przypatreyč się. Įsi- 
žiūrėk, kad paimtumei tą, daiktą. 9. 
įsiveizdėti, įsistigti. 

I-skėldyti, -dau, -džiau, wa0x010m0 
(noanKvA); PACKO40MU, NAKOAOMO 
(nemnoo 0po063); nadszczepič (p0- 
lana); rozszczepač, narabač (tro- 
chę). Iskėldyk, apvalutainius ne 
dėk į pėčių. v. įskėlti. 


551 


I-skūsti, įskantū, įskatai, pa3020- 
MUINLCA, 00PAVO NpUNAMSCA (34 pa- 
Gomy); rozochocič się, wziąč się 
Zarliwie (do pracy). Brėlis įskūta 
dirbti, dirba be ūtlydos. v. įsi- 
dirbti. 

Į-skatimas, -ma, m. cocmoawie om 
avwo4a (sian od czasown.) įskasti. 
Įskatimas minti linūs. 

I-skaudulėti, -lėju, -lėjau, noxkposmca 
NADOIGAMUŲ UAU GOAAUKAMUS OWYZ0- 
dzicė. Ligonis įskaudulėjęs, t. y. 
aptėkęs skauduleis. v. skaudulys. 

I-skėlbti, -bru, -biau, 62060pum0, emo1- 
xOGAMU (NOCMOANNO LaCA); wmOwiC 
(ciagle gtoszac). Ką bėba įskėlbe, 
t. y. įkalbėja, jau tu nebatskėlbsi. 

Į-skėldėti, įskėtdu («4 įskėldėju), -dė- 
jau, wadko40MKCA, UCmMpecKamacCA, 
usaonama; byč nadszczepanym, 
popękač (sie), popadač się. Įskėldės 
blauzdos be žūkstaibių pavasarį. v. 
įskifsti, įskėlti, 

I-skėlti, įskelu, įskėlau, 4a0x040m0 
(noanwuo); nadszczepič, nabrąbač (p0- 
lano). 2) ebicmuo, ebtKpeCUMo (02044); 
wykrzesač (ogien). Įskėlk ūgnį su 
skiltūvu (w skiltuvu) iš titnanga 
(06. titnaga). v. įskilti. 

I-skilti, įskįtū (w įskilstu), įskilaū, 
MNadKOA0MYCA, NADMpeCHyYMS; nad- 
szczepič się, nadpęknąč. Iskilęs mč- 
dis. 2) sadon0camo; zadlužyč się. 
Aš jam įskilaū tris šuksinus, t. y. 
įsiskolijau. v. skola, įskėlti, 

Iskypas, -pa, xoceennotū, xocol; ukoš- 
ny. Įskypas kirtimas mūdžių. v. įky- 
pas. 

I-skifsti, įskirstū, įskirdaū, nwaugmo 
4ONAMoCA, NOLONAMECA (0 GEDTNEMI 


552 


Ca0 K00CU); począč pekač, pOpę- 
kad (o skėrce zwierzchniej). Raūkos, 
marškinei (?, y A. IO, įskiTsti swav. 
u «nasieknąč czarnošcia») įskižda, 
t. y. įjūdava, ne gali nei išplūuti, 
išmazgėti. Rankos įskifdusios, kaip 
skefdinas (6.-1wm. skefdenos). v. 
įskėldėti, plaišėti (plėišėti). 
I-skisti (06. iš-skisti), įskindū, įskidaū 
u (06. 0 acudxocmu) įskysti, cmamu 
00604040 ICUJKUMI, NPO3PANKBIMI (0 
no40MmNN); usnocumaca; stač się došė 
vzadkim, cienkim lub przezroczystym 
(0 plėtnie); zužyč sie. Įskidę mar- 
škinei piėmeūs. v. išskysti. 
Įsklėdnas, -nė, įsklėdnūs, -ni w adv. 
"įsklėdnei, xocoū, koceenutit; krzyvy 
ukošny. 
Iskridiū, adv. u praepos., xpyLoMa, 00- 
«pyta; naokolo. Iskridiū trobos eik, 


? 


t. y. apliūku. v. apsukūrnei, skri- |. 


dinis. 

Įskripas, -p2, v. įskypas. 

I-skristi, įskrendu, įskridaū, e20m10mo; 
wlecicč. Įskrida žvirblys į priėme- 
mą. v. įlškti, išskristi. 

Iskroda, -dos, f. cwpnsKa, 6meMKa; 
en060x3; ėdobel, rowek wydrąžony. 
Ilšidi įskrodą dėl muštūvų. v. skrė- 
sti, išskrėsti. 

I-skuisti, įskuistū, įskuitaū, p0310p2- 
UUMLCA, PASGKCUMUCA, PACWUAAUMACA; 
vozpalič się, rozszaleč, rozswawoliė 
się. Įskuita šū, t. y. įdūka. 

I-skūnsti, įskūndžiu, -džiau, 49440- 
samsca (na 4000-4.); naskaržyč (na 
kogo). Kaimynas mane Zabai įskūnde 
ponui. v. įdūti. 

I-skvefbti, -biū, įskverbiau, mp0xo- 
40Mo (MICIMO W GCMaGUMO, GINUC- 


Į-ski — -sm 


uymo 05 4010); przeklėč (miejsce i 
wstawič, wcisnąč don). Iskvefbk 
skybulus lašinių į lrėsą kčpiną (06. 
kepėnę, kčpsnį). 

I-sliūkti, įslenku, įslinkaū, enos3mu, 
camamu; wpelznąč, wležč. Vos įslin- 
kai (w įslūgiau, įslūgiau) į mčdį 
priė paūkščių. 

Į-smėgti, įsmengū, įsmegait,c0ksumoca, 
oomKnymoca (UyGoKOo, CUA6N4O) U 34- 
cmcmo; uvigzngč, wbič sie (gleboko, 
bardzo) i utkwč. Žuvičs ašaka įsm6- 
"ga (06. įstriga) į steiiplę. Akmū 
įsmėga į žėmę, t. y. įsilėida. v. 
įstrigti, įsrigti. 

Į-smeigti, -grū, įsmeigrau (e0cm. įbėsti, 
įbedu, įbedžiau), somknymo; wel- 
knąč. Įsmeigk smaigtį, būslį, miėtą 
į žemę. 

Į-smėlkti, -kia, -ke, cu4owo Goanmv (0 

KO40M0I, KOAUKTO), KOABNYMO, CUAVMO 

prsamo (63 cusomn); bardzo boleč 

(o boku), dač się we znaki (0 kolce), 

mieč rzniecie, ostry bdl (w brzuchu). 

Mėterei ligūstai, kaip vis, įsmėlkia 

jai (sc. šoną). v. įsmilkti. 

I-smilgėti, -gėju, -gėjau, nopacmu Me- 
mauyeo; porosngė mieilicą. Įsmil- 
gėja dobilai, t. y. į smilgas išėja. 
v. smilga, įusnėti. 

Į-smilkti, įsmitkstu, įsmilkau, noay- 
uumo KOLUKY; ycmamo (Oaec. įsmilk- 
ti); dostač kolki; zdrętwieč. Liėžūvis 
belėjant įsmižka, t. y. pailsa. 

Į-smilti, įsmižstu (4 įsmįžū), įsmitai 
(e0cm. w įsmalti, įsmąlū, įsmalau), 
nosadUmCa, NpPUCMpACMUMLA (KI 
u.-4.); wngcič się, upodobač sobie 
(co). Vaikis būva įsmilęs, t. y. įsi- 
norėjęs, gėrti arielką ir pre (2) 


I-sm6 — I-sp 


mergą š6kti. Vyras įsmila į arielką 
ir ne gali jįjį atginti, nugrasinti. 
v. įgližti, įtristi, paprasti. 

Į-smėgti, įsmagiu « įsmogiū, įsmograu, 
nazaeCmaMmu, nacmeaamo; nachlo- 
stač, nasmagač. Įsmogiau aš 4rklui 
gerai par šoną. 

Į-smūkti, įsmunkū, įsmukai, 0cy- 
nymsca, sanacmo (Ky0G), enacmo (03 
dupy); ysasuymo; wWsunač sie, 0SU- 
nąč się i zapašė, wpašč (dokad); 
uwieznąč. Iš-netyčių aš įsmukai į 
pėlkę, į vėrsmę. 

1snūgas (=9cew. isnags, 6.-Aum.. Įsnai- 
gas u4u f. plur. įsnaigos, -gų), -ga, 
m. ChnoCuwe LAONA (MG Jepeon), 
CH023 (nor pvioarowgiių Ope6eCHBC Cy- 
wa); šnieg (na galęziach drzewa). 
Įsnūgas ant šaką mėdžių girioje, t. 
y. sničgs, kurs kiūb. v. įsnigti. 

Isnauja, -jos (60cm. u Ysnava, -v0S), 
įsnauja, -jos, acc. įsnaują w isnauja, 
isnaują, f. caaviuws (nepenonxa, Gca 
05 KOMUAZS OCUPA, NPUKpdIGaVULAA 
cnepedu GpiownNA WCpC0a); Up3, 
okpydvcamujiū Gpiowuwva uepoga; Ll0- 
na brzuchowa, okrywająca trzewa 
zprzodu; tlustošė, olaczajacą wng- 
trznošci. Dvi įsnauji Auga šonūse 
meitėla. Isnaujas suriččia, sūsiuva 
ir padirba ūžkulą. Taukčlei žansų 
bus isnauja. v. ūžkulas, pūvilga, 
taukine. 

I-snigti, įsniiga u įsničati (vcex. įsnf gt, 
įsnėigt), įsniga, enacmo (60 wmo-u., 
0 Cunu), NACHNIKCUMO (heNnoto); 
zašniežyč, wpašč (o šniegu). Įsniga 
į vidų daržinės. Ant mėdžia (= į 
mčdį) įsniga apskardas, ynis, šarma, 
v. sničgas. 


NDusesuss. NuTobckO-pyCCkO-NOxLCKIl CxODAp». 


553 


I-sodinti (em. įsvadinti), -nū, -naū, 
6cadumo, noCadUMo (60 vwmo-u.); 
wsadzič. " (Žmėgų) sčnį į vėžį įso- 
dink. 

Į-sopėti, įsėpa, -pėja, wa6oxmme, pa3- 
Goanmvca; rozboleč sie, wzMOC się 
(0 bolu). 

I-spūusti, įspaudžiu, įspėudžiau, emuc- 
uymu, GdaGUMo, GMaMU; twCisngd. 
Isp4usk biškį varskės, sviėsta į vo- 
goną, į purūgą. 

I-spiduti, -4uju 4 -4unu, įspiėviau, 
GKUMYMO CU400 0030yZA CMONY U30 
pma, naoKymo (60 umo-4.); wplu- 
nač. Įspišuk į spraudyklą. v. iš- 
spiūuti, 

I-spėti, įspėju, -jau, omiadamo, d014- 
Jamvca; zjadnąč. Aš įspėjau, kad 
tu esi sefganti. 2) npedynpeduma, 
ocmeptto; uprzedzič, ostrzec. Įspė- 
jau aš aną besistebantį (6.-21um. be- 
sistebintį) iš gražūma gyvolių (į gy- 
volų gražūmą, ?), t. y. parspėjau. 
v. parspėti. 

Į-spiūsti, įspinstū, įspindai, 3ac02- 
mumu, 60pOCUumo AyWw Cemma (0 
coanyn); zašwieciČ, Wwrzucič pro- 
micnie šwialda (0 sloncu). Saule 
kaip įspiūs, tai gink gyvolus na- 
molei. Saule į Tėngą įspiūda. 

I-spirgti, -gstu, -gau, Cuawo MaKą- 
LUMVCA UA4 NAUDIVMMLCA, CAM OVENU 
CAPKUM3; sancuvca; Sspiec się, sta 
się spieklym lub bardzo gorącym; 
zeskwarzyč się. Įspirga tvanka, t. 
v. didis kaištis (rūdos). 

I-spirti, įspiriu, įspyriau, ydapume (63 
K010-4.) 3a0N010 NOU010 (340HUMU NO- 
1044), Opuiknymo (aaunymo) W nO- 

35* 


554 IĮ-spr — I-sr 


nacmt (68 KO00-4.) M00010; wierzgnač 
(kogo), wierzgnąč i uderzyč (kogo) 
n0g4 (nogami). Jautis jūmui įspyre. 
2) onepemo; GcyMymMo U enepemu 
(Moy); Weprzeč; Wsunač i weprzeč 
(nogę). Sesū įspifs kėją į kūrpę. 

Į-sprėndyti, -dau, -džiau, cmucnyma, 
6CMABUMA (NONEPEKI U10-4., KDINKO, 
We 00My Geo), Nepenaecmu (npY- 
MUKAMU KAVA); wprežyč (nie jednaą 
72eC2), poprzeplatač (pręecikami stup- 
ki). Isprėndyk medūkais tafplen- 
čius vaftų, kad ne liūstum paišai. 
v. įsprėnsti, įspreūgti. 

I-sprūusti, įsprūudžiu, -džiau, omuc- 
uymo (ynpywoe MO 65  MIDCNO 
MNCMO), sA4eMUMo; Wcisnąč (Cia- 
Zo sprežyste do ciasnego miejsca). 
Isprėusk į vidų, t. y. įtalpink 
(e00m. w įtūlpink, įtilpink). Ans 
begėdis, kaip sū ūdegą įsprūudęs 
(nodacwu) bėga. 

I-spreūgti, -giū, įsprengiau, wanpauo, 
GOUNWAMo UAU ecCMaGcumo (pacnopxu), 
namanymo  (npadcKky);  naprežyč, 
wstawič (702porki), wložyč na. r02- 
porkę, napiač (sprzgczkę). Spren- 
glūs įspreūgk 4udžiant, kad dūnkš- 
lės ne mėstųs. v. įspriūgti, įsprėnsti. 

I-sprėnsti, įsprėndžiu, -džiau, v. įsprau- 
sti. 2) enpavo; wprzegnąc. Įsprėnsk 
ašviėnį į važį, aš važiūsiu. v. įsi- 
sprėnsti, įsprandyti. 

I-sprigti, įsprigu (6.-1um. įsprigiu), 
įsprigiau (4 įspriėgti, -giu, -giau), 
Wenknyjmo (4010-4.) naAVYAMU, y0a- 
DUMIU WEANKOMIS DIVINYMU, KORONYJINO, 
uadcnuo; trzasnač (kogo) palcami, 
dač (komu) prztyczka; naderzna“, 
wcerznač (lancetem). Su skerstū (me- 


dijonu) įspriga (= įsprige, įspriėge) 
kraūleidis. 


I-spriūgti, -gstū, -gaū, ycasnyme, 


cmams (03 10pan); uwieznač, sla- 
nąč (Ww gardle). Kansnis įspringa 


„gerklė, t. y. ni šį ni čė nebišlenda. 


Ššpas, ūšaka žuviės įspriūga į gėr- 
klę (ce. w gerklę), t. y. įsiglyja 
(6.-2um. įsigliėja). v. įspreigti, pa- 
spriūgti, užspriūgti. 


IĮ-sprėgti, -gstu, -gau, wadmMpecnyms, 


sonuymo (85 00NOM3 MMA); nad- 
peknąč. Mėdis įsprogęs. v. įplyšti, 
įdūžti (2), įskilti. 


Į-sprūkti, įsprunkū, įspraukai, »p0- 


CKOM03KWYMO (60 WMO-4.), enacmo, 
saemwmo  (MUOMB); wemknąč sie, 
wpadnaąč, wlecieč (w oka mgnieniu). 
Įsprukaū į žabaryną, t. y. įbėgau. 
v. įsprūsti, išsprūkti. 


Į-sprūsti, įsprūstu, įsprūdau, enacme, 


nonacmo (63 MICHOe, Y3K0€ MIb- 
cmo), Gmucuymoca (cpasy), G60- 
camo; Wpašč (Ww ciasne miejsce), 
wcisnač się (odrazu), wbiec. Isprū- 
dau aš tėn į tokį rasalą, lėrmą,, t. 
y. įsrigaū. v. įsrigti, įstrigti, įsi- 
sprausti, išsprūsti, įsprūkti, 


I-srėbti, įsrebiu, įsrėbiau (4 įsrūbti, 


įsraūbti), 4ae6kymu,  nozAeGamo; 
siorbnač, zješč (trochę zupy). Kaip 
įsrėbiau biškį karštima, palika man 
šilčiaū ir tvirčiaū. 2) z0p0w0 2Ae- 
Gamo, Muowo Nomo (cyny); wiele 
Ješč, byč w stanie wiele 2ješč (zupy). 
v. išsrūbti. 


I-srigti, įsringū, įsrigaū (4 įstrigti, 


įstringū, įstrigau),sacmpamu, camo 
(66 10pAM); sanacm (63 CepD0Ue); 
utkwič, stanač (w gardle); posiašč 


Ist — Į-ste 505 


(czyje serce). Tas vaikinas įsriga 
man į širdį, aš ilgiūs be jo. Ta 
mergėsa (= mergėse) įsriga į ma- 
Zonę vaikėsa (= vaikėsui į širdį). v. 
įstrigti, įgližti, įsmėgti. 


Įstabūs, -bi, adv. įstabei, 6Gpocamowyiūca 


63 11034, GUOLAWIŪCA, saMNMNOLU, 
guduN, KAIUCMIU; yJuoUMeAdKB; 
zwracający na siebie oczy (uwage), 
odznaczający się, widny, znaczny, 
postrzcžny, okazaly; dziuwny. Įstabū 
(neutr.) jaunėi (u jaunai) mefgai 
važinėtis su bėrnu (6cmM3 6Gpocumca 
68 1030, GC O6pAMAMa GKUMaNIė, 
CCc44 OmGUYa CMaNeMB m030UMU CB 
napueMa), t. y. svėtimas tū pasi- 
steba (pasisteb). Man įstabū (ecm 
Ousy Oadymca, ecau A...) gaidry- 
tis, kur nepridera, t. y. sukinėtis, 
Zandyti, į mane stūbas (2xcw.), vėizd 
visi. Žmogus įstabūs iš drabūžia, 
vėida, ūgia, kurį vėik pamatys ko- 


(00wocmoponniu) KyMpeUT, CaMEUS CB 
GHLDIK3ANNOLMI OOMUMI, UMCHNO GMIUL- 
MUMS CIMAKKGIMS AODOMI, NOAYCOLO- 
aoujenniĖ; «jednojajo. Kuilis (kui- 
lys), eižilas, tėkis (u tėkis, m.-e. te- 
kys), šū su viėnu pautū, vrėnpaūtis, 
kurio Žaikė rėmijimo (= be rėmijant) 
viėns paūts palika viduriūse, vadi- 
nas įstarža. 


Į-stūtymas, -ma, m. ycmanocaeNie, 34- 


xOMS; T0zporządzenie, prawo (įsti- 
tymai, -mų, pl. ycma6s, saxont; 
ustawa, prawo). v. įstatyti. 


I-statyti, -taū, -čiaū, ccmacumv; npu- 


cmaoumo (K00 Kš ueMY); wstawič; 
przystawič (kogo do czego). Tu šei- 
mynykštį į darbą, kaip ašviėnį į vūgą, 
įstatai. 2) nocmasumo (npacunoMs, 
30K040M2), yCmauosumt, u30aM6 30- 
KOMš, pACnopadUMmoCa; ustanowid, Wy- 
dač prawo, rozporządzič się. Pūnas 
įstūta pagal jo žūdžia gyvėnti. 


žnas. Įstabūs vežimas, t. y. rodos | Į-stiėgti, -giu, -giau, 640244 m0 (63 Kpu- 


didelis, o nėr didelis. Ne rėdykis 
įstabei (maxs, umoGw Gpocan0C4 65 
12a3a), kad neįsistebėtum, pirštais 
nerodytum į tave. Įstabei (kasucmo, 
4€ Maks, KūKB Opytie) dudektą išiu- 
dei. v. įdėmūs, keistas, įsistebėti; 
įvairūs. 2) saMwmMmauosū, NpUMIYM- 
auovū, MAGU0JAMeMNUA, GJYMNU- 
gviū; baczny, dostrzegający, zasta- 
nawiający się (Pe0.). Įstabūs vyras, 
vaikas; kas to vaika įstabūmas. 
Į-stamplinti, -nū, -nau, 6020, scynymu 
(c6 mpyJ0MS, 63 canow); wdziač, wsu- 
nąč (z trudnošcią, do buta). Įstam- 
plinti kėją į būtą. p. įkišti, įaūti, 
Istarža (= ištarša, ištaršas; ištaržas u 
(moawko 0 acepcGuyo) Išarža, -žos, m. 


wy), ynompedumo (Ma nOKpDUMIe 
xpouwu); užyč (na pokrycie dachu). 
Vyras tris šimtūs kūlį įstiėge į tą 
stogą. v. stogas. 


Į-steigti, -giū, Įsteigiau, n0o3a60mumuca 


(0 veMB-4.), noCmapamuca (Cdnaamo 
wmo-n.), COnaamo (umo-4.); posta- 
rač się (0 co), postarač się (zrobič 
lub sporządzič co-k.), zrobič lub spo- 
rządzič (co-k). Duktė įsteige inda- 
roką sau pasidaryti (3cem. u įstel- 
gės, m.-e. įsistelge, sijoną, P.). v, 
įsisteigti, išstygti, įstelgti. 


I-stelgti, -giū, įstelgiau, samMnmumo, 


o6pamMmumu GHUMaNIC; pOstrzeC, ZzWTO- 
ciė uwagę. Merga įstelge vūgį tū- 
pintį už karvės, t. y. pamate, Sū- 


556 


nus ne Įstelge mane bažnyčio, t. y. 
ne „norėja matyti. v. įsteigti, įsi- 
stelgti. 

Į-stėngti, -giu, -giau, CMOwo, Otumo 68 
cuna48, Obimo 63 cocmoaniu; zdolač, 
byč w stanie. Kas įstėngia, tas už- 
dirba. Sčnis įstėngia dar malti, t. y. 
įjėgia. Kad aš nėriu, tai įstėngiu, 
t. y. pavalėju, pargalu. v. įsistėngti; 
įgalėti. 

Į-stėrežioti, -Žioju, -Žiojau, emaugumo 
(maocecmo); wciggngč (ciežar). V. 
įstingarūti, įbraklinti. 

Į-stigailėti, -l6ju, -l6jau, yxaswoamo 
(na 14010), Gpocumu uaw 6pocamu 
(na K000-4.) nodo3pnuie, 3anodo- 
apumo (K00-4.); wskazywač, rz2ucač 
podejrzenie (na kogo). Pivoge pi- 
nigus, aš įstigailėjau ant jojo, t. y. 
įstigavėjau. 

Į-stigavėti, -vėju, -vėjau, yxasoioamo 
(14 KOW-4.), GCAUCCKU NOM06ApUEa ma 
(0 KOMB-W.), 63600uM6 Obsunenie; 
wskazywač (na kogo), pomawiač (ko- 
g0), obwiniač. Įstigavėti įra viską 
pasakyti. v. įstigailėti. 

Į-stigti, įstingū, įstigaū, ynepemeca 
ua4 CMaMu (NA C606MB), PIVUWUMUCA 
(nocmacuno 60 yMO Gt4 MO HU CMA40 
NA CG0CM2), GO36IMTYMU CUAVHOL CC- 
sauie; naparė się, postanowiC (do- 
piač czego za jaka-Vądž ceng), upar- 
cie zažądač. Aš įstigau padaryti 
pagal sava nora. Anyta įstiga, t. y. 
įsinorėja, žėdną dičną dėvėti viėną 
drabūžį. Ana įstiga Žmogų apgauti. 
v. įsistigti, stigti, stygti. 

Istija (ištija ?), jos, " pivwuenie; posta- 
nowicnie. Vyrai tą Istiją vara, t. y. 


I-stėn — Į-st6 


kurį užlėme imti į akrūtus, tą ir 
g4uda, nėr pajimti, — 

Ystinas, -na, m. (/Zow. u ištisinas, -na, 
m.; Ca, iščinia, -nios, f; y A. IO. 
cistina, -nos, f.), kanumass 633 npO- 
uenmoss (ucmunnuxa); kapital bez 
procentėw. Atadik man ystiną, t. y. 
kas įdūta pinigą, o su ūždu (palū- 
komis), kaip nori, gali dūti arba nė. 

Istinga, -gos, f. nanpamenie (cuan), 
ycuaie; nateženie. napreženie (Sit). 
Rumūs ašviėnis trėukia vežimą viėna 
įstinga, t. y. ne trūkčio, cina viėnaip. 
v. įstingti. 

Į-stingarūti (y A. IO. cįstingarėti»), 
-rūju, -ravaū « įstingloti, -loju, -10- 
jau, omawgumo, okamumo (Goavuyjio 
madcecmv); wciggnač, wdžwignač, 
wloczyč (wielki ciežar). Led galė- 
jome įstingarūti škmenį į vežimą, 
t. y. įvefsti. v. įstėrežioti. 

Į-stingti, įstingstu, -gau, v. įstigti. 
Anyta būva įstingusi važiūti į tu?- 
gų. Kaip įstinga sūnus į tį vičną 
mergą, ir reikėja lėisti žūnytis. Kaip 
vaiks blėve, įstingęs, t. y. įsinorė- 
jęs, važiėtis. Įstingau pabeūgti ra- 
šyti, t. y. įsinorėjau. v. įsistingti. 

Į-styrinti, -nu, -nau, Go0imu (poūxo, 


MCONENNO, Ūp0JMCA OMB X04008); Wejši 


(bojaž žliwie, powoli, drząc 0d žimna). 
Vaikas tykoja ir įstyrina „pamažū į 
trobą, t. y. Dolamos įvėja. 0. su- 
stirti. 

T-stėti, įstoju, įstojau, ccmacumo no, 
ecmynumo (ChYCKAACO NUO); N0- 
cinynumo (Kyda-u.); wstawič nogę, 
wstaupič (nižėj spuszczając się); po- 
stapič (dokąd). v. stoti. 





Į-stov — Į-sv 


Į-stovėti, įstėviu, -vėjau, npocmoamo 
(mncmo); wgiač (miejsce dlugim 
staniem lub stopami). Aš įstovėjau 
vičtą bestėvint (sc. bestovėdamas), 
t. y. įliūka žėme nū stovėjima, 

Į-stramsėti, įstrėmsiu, -sėjau, n0674- 
numo (4010), COM (KOMY) CMpo- 
106 3aMNUANiE, NOCMAGUMO NA 8U03; 
zlajač (kogo), dač (komu) ostra na- 
ganę. Įstrėmsėti sūnui pijukystę, t 
y. išmėtinėti. — 

Istrigas, -g4 u adv. (praepos.) įstri- 
gai, v. įskypas, įstrižas. Ark įstri- 
gai kalną, t. y. įkrypal, įstrižai, 

Į-strigti, įstringū, įstrigaū, oonimeca, 
onepemuca, 3acmpamo; wparč się (10 
co), ųtkwič. Pakifsta Cale įstriga į 
kitą ir pasikėre. v. įsrigti. 

Tstrižas, -Žd w adv. įstrižai, x0c01, x0c- 
ecunviū; krzyvų, ukošny (v. įskypas). 
Įstrižai nutūžęs šonkaulis brūška. 
Ant-šė linkai įstrižai cik. Įstrižai 
išdegė soda (Ocpecna), bo vėjis pūte 
įstrižai. Marti dudeklą įstrižai nu- 
kirpa, t. y. nelygei, įžulnei. v. įstri- 
gas, įžvilnas, pašlaunūs. 

T-stūmti, Įstumiu, įstūmiau, sm034- 
wymo, snuZKymu;  aulracič,  wWep- 
chnač. Vaikas vaiką į būlą įstūme. 

IT-sūdyti, -dau, -džiau, noco4umo; p0- 
solič, zasolič. Su druska įsūdyk vi- 
ralą. v. sūrūs. 

T-sūkti, įsuku, įsukaū (com. Įsukiau), 
Gspymumo, 80CPNYMU; wkręcic, Įsūk 
gviūtas I sričę (06. į stricą) ratčia. 

T-siūlyti, -liju, -lijau (w įsiūlau, -lau), 
YVOVOpUnI (K010 -M..) GBA (npuKaMmo, 
xynuma); ecyuumo; namai“ (kogo) 
przyjač (tozių“, kupič co); nastrę- 


557 


czyč, wkrecič. Led įsiūlau jam 6balį. 
v. įbrūkti, įteikti, įsisiūlėti. 

Įsūnis(u 6ocm. išsūnis, yšsūnis, npousw. 
ysūnis), -nIa, m. npieMNoė CotNs; 
przybrany syn. Bevaikei pajėme jįjį 
už įsūnį. v. augintinis, įdukra. 

Įsunysta, -tos (w įsūnyste, -tės), f. 
cocmoawnie (N0403CENIe) YCVINUGAEN- 
nao aa; stan przybranego syna 
(v. įsūnis), Ant įsunystos (wa npa- 
6013 Cina) paimtas. 


Į-sūrėti, įsūriu (4 įsūrėju), -rėjau, 
NACOIUMCA, NpOCO4UMUCA;  zasl0- 


nieč (dostatecz nie), D rzesiūknac solą. 
Apsūdyta mėsa jai įsūrėja. v. sū- 
rūs, įsisūrėti. 

T-sūsti, įsunsū (w įsųstū), įsusau, 34- 
NAPUUGMO, ONAPUUGAM; Zapar- 
szywvieč, oparszywicč. Vaikas įsū- 
sęs, t. y. įuižęs. 

Į-siūsti, įsiuntū, įsiutai, pas6cumaca, 
owua.nmo, 030CUmveA; TOžuŠciekliC 
się, rozszaleč, wšciec się. Girtas 
įsiūta ir pradėja sūdūs daužyti. 

Į-siūti, įsiuvu, įsiuvaū, sumo; ws2yC. 
Tsiūk kabiūs, maksčiūs. 

Į-svaigti, -gstū, -gaū, SAKPYJMCUMCA 
(0 104061), 001 ypIemu; zakręcič się (0 
glowie), „odurzyč sie. Įsvaiga man 
galva nū tūžės, nė tvaigos. v. įsi- 
svaigulėti, 

I-svefti, įsveriu, įsvėriau (60cm. u 
įsvėrti, įsvėriau, MM4000  Gmcume, 
umnno Goaviuod Gna; dužo wažyč, 
mieč wielką wagę. Marti įsvėre dau- 
giai. 2) npuynnumo, scmacuno (IAA 
Gdavuaw GRCa); przyczepi“, wstawič 
(dla wagi). Įsvėriau svižtį (6vcm.), 
isvėriau svirtį (3an., P.). v. išsvefti. 


558 


I-sviėsti (y A. IO. ajsvisti, įsvidaūo), 
įsviėdžiu, įsviėdžiau, ekunyms, 66p0- 
cumv; wrzucič. Su strypū į vidų pro 
langą įsvida (= įsviėde), t. y. įmete. 
v. svaidyti. 

I-svilti, įsvintū (= įsvįū, cew. įsvilnū, 

+ įsvilstu), įsvilai (2cem. 06. įsvilti, 
įsvelu, įsvilau), npuopamo; przy- 
smalič się, przypalič sie. Kūše įsvila. 
v. įžvigti, įčižti. 

Į-svyrinti (60cm. ų įsiūrinti), -nu, -nau, 
soiimu (0 ChAGOMZ, NOWAMVGAYŲEMCA 
veaoonKm); wejšč (0 slabym, chwie- 
jącym się czlowieku). Ligonis led 
įsvyrina iš Taūka į vidų, t. y. inėja 
svyrūdamas. v. įsvyrūti. 

T-svirti, įsvįrū (2cew. įsvirnū u įsvir- 
stu), įsvirau, 0606ucuymo, cencumeca; 
nposucHymo, oCCMmo; obwisnąč, zWiS- 
nąč; opašč. Įsvirusi būva vėtis ant 
kėjos, t. y. išdribusi (2). 

Į-svyrūti, -rūju, -ravaū, 60ūmu x4- 
waaco; wejšč chwiejac się. Silpnas 
ligėnis vos įsvyrūva į seklyčią. v. 
įsvyrinti, 

I-svisti, įsvindū, įsvidaū, enacmv; 00- 
Gpamovca; nORGUMCA (Cpa3y); wpašč; 
wsiaknąč się; pakazač się (odrazu). 
IĮsvida jūdūmas į kūną, t. y. (kū- 
nas) įjūdava. v. įsimėsti. — 

Į-svėti, įsvėju, įsvojau, Jamo, ynaa- 
mumo, ocywumo; dač, zaplacič, 
wkrecic. Aš penkiūs rublūs įsvėojau 
aptičko, t, y. daviau už vaistus. 2) 
ydapumu; uderzyč. Brėlis įsvoja su 
plaktukū, t. y. sūdave. 

Iš, praep. c. gen., usa, Ca (4610); 2 (Cze- 
go). Išeiti iš namą. Pelė išbėga iš 
ūrva. Vėjis pūčia iš rytų (u rytą), 


Į-svi — Iš 


iš vakarų (w vakarų). Varna iš vič- 
tos, kitė į vičtą. Grėndžia grūdus 
iš arūda (04. mygės, mėigės), 
iščehta (do szczgtu). Iš sava buvė- 
nės (sc. buveinės) parsiveže tafnas. 
Vindenį iš pūda išpilti. Anyta iš 
manęs vis priekabių jiėška bartis. 
Iš vidaūs pūsės dūrys džromos. Sū- 
nus tai dare iš bėdos. Iš džiaiūgsma 
vefkti. Iš tokios veizdėsenos, t. y. 
kad pardaūg vėizdi, škys genda. Iš 
mėčdžia stalas; pėčius iš mėla; pei- 
lis iš plišna. Iš pradžiūs; iš seną 
gadymų; iš šio čėsa. Tai iš savęs 
išsimžna. Tai iš savęs 4uga. Iš-ma- 
ženis. Iš-g6ra, Iš-tėla. Iš-rčta. Iš-tiė- 
sūs. Blazgatytis iš miėga, blandytis 
iš apsigėrima. Iš-aurenai (ommyoa ; 
ztamtąd) įdėk smetūna. Iš-kuf (om- 
xy0a; zkąd) žttrėse, t. y. atbėga, 
šū. Iš-naujės (4 išnaūja, c4062; zno- 
wu) sugrėbe liga. Iš-čiūku (=iščiūka, 
iščiūta, ?) iškirtai girią. Iš-pūstūs 
(=iš plustės, Oatc.; u30 sena Cuas; 
z calej sily) dirbu, t. y. dirbu, 
kaip išsimanaiū (sc. plustėdams, kiėk 
įmanydams), didelei. Iš-po (us3- 
n003; zpod) tMta kunkulas virsta 
(=vežčiasi?) vandeūs. Jijė, marti, 
keblinė iš-po (nocan) ligūs. Iš-po 
smetūna išrūgos atsiranda. Drėna iš 
diėnės (w dičn iš diėnės, xa0c014 
Oenv, ecedneoNO; codzien) eidava jič, 
žmėnis (2c04.), dvūran, Iš-anžpus 
(u33-34, C6 mol cmoponu; Zz tamtej 

„ strony) ūpia atvyka če. 

Išaiža, žos, f. wesyxa (cmpywka), 1y- 
uguna; Tupina (grochu, bobu), Zu- 
szczyna. Brūndžia (žirmų, pūpų) 
išaižas iššlūk. v. ižinė. > 


Iš-a — Iš-ar 


Iš-aižyti (Teavwu. owcem. išižyti), -žaū, 
-Žiau, suayvugjumo; wyduszczyč. Duktė 
mana visūs žirmius išaiže. v. ižyti. 

Iš-akėti, -kėju, -kėjau (ocew.) u iš- 
akyti, -kyjū, -kijaū, camo nopu- 
CINdM3, NO3ODEGAMUMI, 63pUTAMI: 
stač się dziurkowatym, gubczastym. 
Riėbus rūgęs piėnas yra išakėjęs. 
Išakėjusi dūna nė svirplą (2), t. y. 
išnarvėjusi. Lėdas išakijęs nū s4u- 
lės pavasarį. 2) iš-akėti w 9cew. 
išekėti (Pe0.), pas00ponumo, 6360- 
ponumu; rozbronowač, wybrunowaC. 
v. išekėti, 

Iš-alasūti, -sūju, -savaū, owiūmu (ca 
MDCCKOMI, CB UYMOM3)> WyjŠC (2 
irzaskiem, 2 halasem). Pijūkas iša- 
Jasūva iš namą, t. y. išėja alasū- 
dams. v. lasas, iškukūti. 

Tš-atdavėti, -voju, -vėjau, pasornamu; 
vozproszyč. Išatdavėti yra visūs iš- 
bžaškyti nū savęs šaliū. 2) pacmpa- 
mum; roztrwonič. v. išblaškyti. 

Iš-aldinti, -nu, -nau (Oa. u išūldyti, 
-diju) npormamo (0e34epeMOoNNO, Ca 
MpecKoM3); wypedziC (bez ceremonjė, 
z trzasksem). Mirus vyrui maičią 
išaldins žaūkan iš namą. v, išbrūižti. 

Iš-alkinti, -nū, -naū, 66420200umv; 0gl0- 
dzi. Ne išalkink tu jį kelūnė. v. 
£lkti, 

Išalkis, -kia, m. 020400m44e, 020006; 
wygtodnieme, zyludnienie. Į išalkį 
(06. išėlkos, iš būda), ką sugričbia, 
tai suėda. v. badas. 

I šalti, įšėlštu (w įšątū, ocem. 00. įša- 
Zu), įšalaū, saMcp3nymo, XOPOWEKNUKO 
npoMep3KyYMmo; zmarznųč. Įšilusi žė- 
me gilei šįmet. 


559 


I-šalvėti, -vėju u -viū, -vėjau, np0Mep3- 
nyMo, NPOMODOJUMACA; przemarznąC, 
stač się przemrožonym. Išalvėjusi 
tava stuba, pakura, t, y. pritriukusi 
šalčia. 2) suMoposumvca (2); wymar- 
znąč (0 rzeczach, w klėrych jest 
plyn); twymrozič się (2). Drūpanas 
išplėvęs padėk ant šalčia Zaukė, kad 
įšalvėtum (= iš-šalvėtum). v. išš4l- 
vėti. 

Iš-amžiduti, -Ži4uju w -Ži4unu, -Žiavai, 
NPOGKOGAMD; U3SKOSAML; PrzeŽyČ 
(dlugi czas). Tiėk mėtų išamžiavai 
gerai. v. 4mžis. 

Iš-aiiglyti, -liju, -lijau, npowamo, wy- 
pędzič. Bobą išaiiglys gentys, t. v. 
išgiūs šalin. v. išdldinti, — 

Į-šankinti (y A. IO. «įšonkinti»), -nū, 
-naū, sacmacumw UA4 OaMo 6CKO- 
wumo, onpvinymo; zmusič lub dač 
wskoczyč. Išankink arklį par tvorą 
ir paganysi. 2) damo pacnpwnamaca, 
pazvapameca; dač r0ozskakač się, 170- 
zigrač się (P.). 

Iš-anūti, -nūju, -navaū, cea24am0; 
YKUNMOCUMO, U3NOČUMO, PAIOPUMO; 
spartolič; zniszczyč, zužyč, spusto- 
szyč. Vaikai piūnksnas ne plėša, 
alė tik išanū, t. y. išniėkniekiū. 
Marti anytos drabužiūs išanūva, iš- 
neštoja ir gyvėnimą išanūva, t. y. 
išpūstija. Pėdas išanūk priė sp4nstų 
ant sniėga, kad Iūpe ne užūstum. 
Ulaūnas visą sava niudą išanūva. 2) 
usnacuaosamu; zgwadCč (y A. IO. 

 cwymoczyč się»). Išaniūti yra išpisti. 

Lsara, -ros, f. (coaunaa) pa3coLa; T02- 
socha, rozsochacina. 1šara yra tai 
46peta nū žūgrės be norūgų. v. 4rti. 

Iš-ardyti, -daū, -džiaū, pacnopoms, pa- 


560 


306pam+; rozprėč, rozebrač (r0zw4- 
lič). Kad ne tiūka, te-išafda. v. 
iširti. 

Išaugos, -gų, f. pl., omnpoteku, x0p- 
We64e NOONAU; KYCMAapIUKa, KYCMOUL; 
wyrostki; krzaki. Mūdžia išaugos, 
kuriės iš atvašį išėja. Išaugose prė- 
mėne gana. v. šugti (iššugti, ewpa- 
cmu, P.). 

Iš-auksavėdinti (w išauksūdinti), -nu, 
-nau, 643010MUM (pasS.-caus.); Wy- 
zlocič. Išauksavėdinti šėukštus. 

I-šaūkti, -kiū, įšaukiau, 20300m6, npu- 
36am+ (60 umo-nUČYOO, 68 00M3); We- 
zwač, przyzwač (wewnątrz). Išaūk 
vaiką į vidų. v. įvadinti. 

Iš-4usti, išdudžiu, -džiau, ceximxamo, 
comxamu; wytkač. Austinę skčpetą 
dukrė išdude s4u (sc. išsi4ude). 

Iš-4ustyti, -stau, -sčiau, Gtimkamo 
(MMO Gsewū, we Cpa3y), N0001- 
mxamu; wytkač (wiele rzeczy, me 
odrazu). 

Iš-aūšti, -Šta, -Ša, pascencmu; rozšwi- 
nač, r0zednieč. Beblūsūjant ir išaūša 
mūs karčemo (= beblūsūjant mums 
karčemė, ir išaūša ?). Išaūša mums 
bedainūjant. 

I-šiuti, įšiunu u įšėuju, įšėviau (264. 
w wvacmwuo 60Cm. įšaviu-įšavaū), 
CMpARA NONACMO (00 UMO-M., 03 
omoepcmie, enympe); strzelając tra- 
fiė (w0 co, wewnątrz). Brolis stūčei 
į vidų įšove. 

Iš-avėti, išaviu, -vėjau, pasuocumo, 06- 
wuocumv (06y60); rozchodzič (obuwie). 
Nūgines paraūkęs išavėk prastū ūva- 
Zu, kad einant į bažnyčią ne raudo- 
nūtum. 


Išau — Iš-bal 


Išbadėlis (e0cm. u išbadėjėlis), -le, ex- 
101000A6Ū, NPOUAOJAAUI UEL06NMK2 ; 
zglodnialy czlowiek. Kas tą išbadėlį 
prišefs. v. būdas. 

Iš-badėti, -dėju, -dėjau, 68410200ame, 
GGNUOAODUMICA, USNYDUMUCA 104000M2; 
wyglodnied (iššlkti, išilkstu, -kau, 
npovwaodamca;  zglodnieč,  Pe0.). 
Samdininkai išbadėję atėja, ne galū 
atščrti jūsius. v. b4das. 

Iš-badinti, -nu, -nau, v. išalkinti. 

Iš-badyti, -daū, -džiaū, g6ix0240m0 (un- 
CKOA0KO NDCIMEMOSI, We CPA3Y), 6tL- 
6odame (14030), snvupamo; wybošč, 
wyklėč (wiele miejsc, nie odrazu). 
v. bėsti. | 

Iš-būgarrūti, -riūju, -riavau, 66pamu 
(0Ce, NOCMenewwo); GHNOUDAMNOS WY- 
brač (wszystko, stopniowo); wysztur- 
chač. Jis kčta išbagariūti visas dai- 
nas iš to kiėma, t. y. išriūkti, išra- 
šyti. 

Iš-baigti (ce. išbefgti), -giū, išbai- 
giau, OKONWUMo (NOCMenNneNKNO  6Ce 
cOmaamo, 6Ce GupYGUMo, U3pACZO- 
Oocamu); skonczyč (stopniowo wsz2y- 
siko zrobič, wsz. „wyrąbač, wydač). 
Išbaigtas darbas. Išbaige girIą (kiT- 
sti, pardavinėti); išbaigiau pinigus, 
miltus (Pc0.). v. pabaigti. 

Iš-bžyti, išbaiju, išbžijau (sc. išbūjyti, 
-jiju, -jijau), cGumo cs moany, 00y- 
pauumo, U3MOpOGUM, U36440604M0; 
zdurzyč, zbalamucič, zepsuč. Ta 
merga dar ne išbžyta, t. y. ne iš- 
baūdžiusi daūg piktą daiktą. — 

Iš-balūzyti, -ziju, -zijau, 66i6panums, 
ovpynamo; wylajač. Išbažazyti fra 
iškolėti (w iškūloti), išvaksyti. 0. iš- 
Žojoti. — 


Iš-batd — Išbe 


Iš-balddyti, -džiju, -džijau (sc. išbal- 
dšjyti, -dajiju, -džjijau), v. išbūyti. 

. Išbaldšytas šeimynykštis, t. y. su- 
gadintas. — 

Išbalėlis, -le, noGandunowudi vea06nxa; 
wybladlų cztowiek. v. išbėlti, iš- 
blykšti, 

Iš-baltayti, -tšiju, -taijau (sc. išbal- 
tajyti, -jiju, -jijau), v. išbūyti (y A. 
IO. wrozhukačs). Išbaltūyti yra vėsti 
ant atbulūma. — 

Iš-balti, išbaniū (xcew. išbalstu), išba- 
Jai, euGnaumoca (Oma CoanUya, NO- 
SUOKU, U Np.), cCmamo Co6CnMB Gand- 
uu; wybieleč, wybladnąč. Anyta 
išbžtusi, kaip strūzda šūdas. Ščšu- 
ras išbūlęs, kaip davatkė biėsą pa- 
mačiusi. v. išblaūkti, išblykšti, pa- 
balti. 


Iš-bambti, išbambstū, -baū, 639ymeca, |; 


pasdymaca, pacnysammmo; stač się 
wydetym, rozdetym, brzuchatym, pę- 
katym. Užbafbėla pilvas išbambęs 
paiipsa. v. b4mba. 

Iš-bargavėti, -vėju, -vėjau, paczysums 
(wmo); zganiė (co). Slūga išbarga- 
vėja drabūžį. v. išniekinti, išni6k- 
niekiūti, išpeikti. — 

Išbarstos, -tų, f. pl. poacwne; c0 7025y- 
pane, «wysypkiv. Grūdų išbarstos, 
t. y. pabiros. v. išbirti, išbarstyti. 

Iš-barstyti, -staū, -sčiaŪ, pascvnamo 
(00 MHOtuAs MCM, He CpA3Y); N0- 
GuLCbnaMo, NOGMpYCUMU; TOZSYpAČ 
(wiele rzeczy, nie odrazu), powysy- 
pač. v. išbeifti. 

Iš-barti, išbaru, -riau (2064. išbardu), 
euGpauwms; wygdevač. v. pabarti, 
išbaūsti. 


NDunkeosnvs. JNuroncko-py6ox0-n0ALCKiA Ga0BAps. 


561 


Iš-baukštinti, -nū, -naū, evnyvuyms; 
ucnyvamo; wyploszyč; przestraszyč. 
v. baugštinti, išbukštinti. 

Iš-baukščiėti, -6ju, -6jau, nostunyzamo; 
powyplaszač. Išbaukščiėti pėles. v. 
išbaukštinti. 

Iš-bi4urinti, -nu, -nau (4 išbiaurtoti, 
išbidurėti, -rėju, -rėjau), vssa9umo; 
06e3vecmumo CA068MU, pasGpAKUMS; 
zanieczyšcič; zbeszczešcič (stowem), 
wybuzowač. Bėba išbidurina pijūką, 
t. y. iškoloja, išnėvėžioja, išpeike. 

Iš-baūsti, išbaudžiū, išbaudžiau, v. iš- 
barti, Marti išbaude piėmčnę, t. y. 
išbare. 

Iš-baūžinti, -nu, -nau w išbūužti, -žiu, 

išbėužiau, emu (Canao, Gesųepe- 

MouNo); wyjšč (šmialo, bez ceremo- 

nji). Išbaūžinti, išbėužti fra išeiti, 

v. įbaūžti (= įbaužti). 

Išbėginis, -ne, moni, cmpoūuvi u 0t1- 
cokiū (0 Oepeen); smagly, wybiegly 
(o drzewie). Smažkos mūdis fra iš- 
bėginis. v. išbėgti. 

Iš-bėginti, -nū, -naū, Jamo sw6rokame, 
eumeuv; dač wybiec, wyciec. Piė- 
mčne išbėgina piėną kaitindama ar- 
ba milždamė į kiėurą milžtūvę. v. 
išbėgti. 

Iš-bėgti, -gu, -gau, svi6nocamo, y6n- 
camo, Gvmeuo; wybiec, uciec, wy- 
ciec. Ka (sc. ką, kur) išbėgsi, Dič- 
vus (sc. Dišve), kad Iūkis (Iokys, 
Medend:) vėjas. Kad tu Jaukais iš- 
bėgtum (kad tū pasiūstum). 

Išbefgždėlis, -1e, pacmpamuowiūca, 
co6CKMB Obuuwjasuiu veaoanKa; kio 
wszystko r02trwonil, zubožat. Kurs 
be atsargos gyvėna, niška ne tūri, 
tas išbergždėlis. v. išbefgžti. 

86 


562 


Iš-befgžti, -gždžiū, išbergždžiau (1 iš- 
bergštū, išbergždaū, 60 2-Ms snau.), 
pacmpamumo (cocmoawte, Oennu); 
roztrwoniė (majątek, pieniądze). Aš 
išbergždžiau visūs pinigus, t. y. iš- 
daviau ir nebturiū. Ponas išbergžde 
visūs pinigus, t. y. dūve žydams ant 
prapultės. 2) cmamo GesnaoduvwMs, 
euamoommo; wyjalowieč. Išbergž- 
džiusio (sc. išbergždusio), t. y. nu- 
Taisinto, žėmė nišks ne 4uga, nė 
dera. v. bėrgždžias (befgždžias). 

Iš-bežti, išberiu, išbėriau (60cm. u iš- 
bėrti, išbėriau), Gconamo; wysy- 
pač. 

Iš-bildėti, išbildu, -dėjau, ev:m1amo, 6t4- 
Groicamo (npouU3e0JA vAaydoi cmyKz); 
wyjechač, wybiec (sprawując stuk 
gluchy). v. išdųzgėti, išburzdėti. 

Iš-binkrūti, -kiūju, -kiavaū, omxo40- 
mumo (ydapaa 3A0M010 VACM6 MIDAA 
0 3eMMO, 0 K0400y); wybič (uderza- 
jac tyžem o ziemię, o klodę). Viėns 
už pečiūs, antras už kėjas (acc. 9cem. 
6M. genit.) pajėmę žmėgų išbin- 
kiūja, t. y. kūldamos sūbinę daūža 
į binkį (kalūdą, trinką). 

Iš-birti, išbirstu (w išbįrū), išbiraū, 60:- 
cunamoca; wysypač sig. 

Iš-blaivėti, -vėju, -vėjau w išblaivai 
(y A. IO. infin. aišblaivti»), cmamo 
GamONbIMa, GKALCOGAMVUMI, CEIIMAO- 
cunuMma; wybladną“, stač sie DlĘ- 
kituym. Duktė mana išblaivusi, kad 
nubėlsta, ir aš išblaivaū, iš pui- 
kūma išėjaū, pasenaū. v. blūjvas 
(bžaivas). 

Iš-blaivyti, -vaū, -viaū, ompeseumu; 
ucmpe38umo; pA301NaAMS (Y K010 COM3); 
wytrzežwič; wybiC (kogo ze snu). 


Iš-bef — Iš-blė 


Marti iš miėga išblaiva vyrą, t. y. 
išbūdina jį. 

Iš-bžaivėti, -vėju, -vėjau, v. išbžaivėti. 
Zėntas išblaivėja, kaip cigona vaiks 
blogį mėtų. 

Iš-blandyti, -daū, -džiau, npueccmu 
63 UY6CM6O, OMPE36UMo; DAIOUMAMS 
(y K000 Cons); ocucič, wytrzežwič (y 
A. IO. «wytrzežwiečo), wybič (kogo 
ze snu). Ar jaū tu išblandei (sc. 
muiėgus, =išsiblandei), t. y. išsipa- 
girtėjei. Pavaikščiok ir išblandysi 
miėgus, t. y. nebnorėsi (miėga). +. 
išblundyti, išsibtandyti. 

Iš-blaūkėlis,-le,noGandunewiū,(cuaeno) 
ocaaGaeNKuiU (NOCAn GoAnBNU) UEA0- 
enka; Cztowiek wybladly, (bardzo) 
ostabiony (po chorobie). Po ligai tu 
išblankėlis (sc. išblankęs). Ir tas 
išblankėlis če tebegyvėna (Ped.). v. 
išbalėlis, išblaūkti. 

Iš-blaūkti, išbtankstū, -kaū, coscepwenso 
noGandunmo U OCcaa0MB (nOCAM 60- 
wmanu); bardzo wybladnąč i ostab- 
nąč (po chorobie). Marti išbžaūkusi 
iš ligos kafščių (sc. iš kafščų, iš 
kažštinės, iš kafštinių). v. išblykšti. 

Iš-blaškyti, -kaū, -kiau, pascmame, 
paaowwamo; pas6pocamo (66 Gesno- 
padKm); rozproszyč, r02pędzič; 702- 
vzucič. Vėjis išblūške dėbesis. 2) 
pacmpamumo; roztrwonič. v. išsi- 
biaškyti. 

Iš-blazgatyti, -tiju, -tijau, v. išbleve- 
zėti. Supykęs aš pijūką išblazga- 
tijau, t. y. išvadinau: gyvate, vėl- 
nis, smūkas, žalminas, žabaltys, 
stėrva. — 

Iš-blėsinti (y A. H0. aišblėsinti»), -nū, 

| -naū, Jamo (XWapy) nOVCHYyMo U N0- 


-—-—— ——————— -- 


Iš-blės — Iš-bri 


563 


xpvimeca s0A010; dač (žarzewiu) wy- | Iš-blūrti, išblunrū «4 išblūrstu, išblu- 


gasnąc i zapopielic się. Marti išblė- 
sina ūgnį ne sužičbus. v. išblėsti. 

Iš-blėsti, išblėstu, išblėsau 4 išblėsti, 
-stū, -SaŪ, NovacHymo U NOKpoUMoCA 
304010 (0 MAMIOWMYUTS YVABAZ3); WyY- 
gasnąč i zapopielič się (0 žarze). Ai- 
glys ant židinia sūžertos (60cm. w 
sužėrtos) išblėsa, t. y. išplėnėja. 

Iš-blėsti, išblėstū, išblėdiu (ocew.), v. 
išblykšti. Vėidas ligėnia išblėdęs, t. 
y. išblaūkęs, išbalęs. 

Iš-blevezėti, -zėju, -z6jau, paspyzams, 
GcavecKU 06o360mv; wybuzowač. Boba 
girtą sava vyrą išblevezėja, t. y. iš- 
šandija, išdėrge, išblazgatija. 

Iš-blykšti (e0cm. w išblykšti; em. u 
išblėkšti), išblykštū, isblyškaū, m0- 
Gamdnmmo; wybladnąč. Ligonis iš- 
blyškęs, t. y. išblaūkes. v. išblaūkti, 
išbalti, išblėsti. 

Iš-bliūsti, išblinstū, išblindaū, cmamo 
CUOKUMI, MENAOMKDIMS (OMB 6€mM- 
ZOCMU); uCmepemuca (0 NOA0MNIO); 
stač się rzadkim, nietruwvalym (przez 
zužycie się), zužyč się (o plotnie). Iš- 
bliūdę marškinei kiuis greitai. Dra- 
būžis išblinda, t. y. išsidėvėja, kaip 
dobstys tik. 

Iš-biūkti, išbtunkū, išblukaū, 6044016- 
cmu (0 Macmų, yemmu); wyplowicc. 
Kepūre jo išblūkusi, t. y. iš jūdės 
pasidare balta, v. nuplūkti. 

Iš-bžundyti (60cm.), v. išblandyti. 

Iš-biūnzginti, -nu, - nau, Gbimpazuym, 
GBIUUCMIUMO (NAAMGe, MIDULOKI, YVU- 
pAA 0 meepdoe Mao); Wytrzepa“, 
wytrząšč (uderzając 0 twardą rzeCz). 
Išblūnzgink miltūtą maišą, t. y. 
išpūrtink maišą nū miltų. 


raū, pazmokuymo; r02mokną<. Išblū- 
rusi žėme rūdenį, t. y. išmižkusi, 
klimpsta kojos. Kėlis išblūręs, t. 
y. sniėgs su vandenimi sumišęs. v. 
blūrti, bjūrti, pablūrti (4 pabiūrti), 
išplūrti. 

Iš-braklinti, -nu, -nau, s6iiiaugume (Ca 
mpydoMa, Mmadcecmo); wyciagnąc (2 
trudnošcia, ciežar). Vyrai led išbrė- 
klina ūkmenį iš dūbės, t. y. išėme. 
v. įbraklinti. 

Išbraukos, -kų, f. pl. 6o:mpenku; co 
sie odrzuca przy trzepaniu, awy- 
trzepkiv. Ten išbraukos liną. v. nū- 
braukos (nūbraukos), brūkti, braūkti 
(braūkti). 

Iš-braūkti, -kiū, išbraukiau (u išbrūkti, 
išbruku, išbrukaū, cocm. išbrukiau), 
GbIMpenamo (RENB, KONONAIO); WY- 
trzepač (len, konopie). Išbraūkti li- 
nūs, kanapiūs. v. įbraūkti. 

Iš-brigsti, išbrinzgū, išbrizgaū, ompe- 
nameca, ucmepedumua 68 MOLPWU; 
wystrzępic się. Išbrizga audimas ne 
apsiūlėtas. 

Išbrindimėlis, -la, m. w6wmo c03pm0- 
wee; OoCMUnUiu NOAKON 3pMAOCIMU 
veaoemks; rzeCz dojrzala; czlowiek 
kompletnie dojrzaly. Žmogus j4u- 
nas, sudugęs į mičrą, bus išbrindi- 
mėlis. v, išbrinsti. 

Iš-brinkti, išbrinkstu, -kau, omeve, pa3- 
Gyznymo; nabrzekngė, nabrzmicč. 
Keleiviui kėjos išbrinka, o žirnei, 
pūpos išbrinda. v. išburkti, išpužpti, 
išburbti, išpursti. 

Iš-brinsti, -stu, išbrindau (w išbrėsti, 
išbrėstu, išbrėndau), masumoca (0 


564 


sepun); r0zpgcznieč (0 dojrzewają- 
cym ziarnie). Grūdas varpose jau 
išbrindęs. 

Iš-bristi, išbredu w (60cm.) išbrendu, 
išbridai, eviūmų 6p000M3; wybrngė. 
Išbredi si marška ir viūgulį (žūvį) 

randi. 

Išbrizga, -gos, f. wcmepeGusweeca, pa3- 
L0SWUEECA MCMO (CG KPO MKANU); 
pacmpenoka; CO Się r0Zprėlo, r02- 
lazlo (2 brzegu tkaniny), strzgp. Ma- 
tai, kėkia išbrizga pasidare, kodėl 
ne apsiūlėjei? v. išbrigsti. 

Išbroka, -kos, f. 6Gpaxs (omGpocw, ow- 
kudxu); brak (odrzutki, wyrzutki). 
Če išbrokos būlbių, t. y. išmatai 
(06. išmatos). 

Iš-brūižti, -žiu, -Žiau, npouamo, 6t4- 
cum; wypędzič, wyrugowač. Vagį 
išbrūižti iš miėsta, t. y. išgiūti. v 
brūjkštas (bruikštas w bruižtas). 

Išbrukos, -kų, f. pl., v. išbraukos. Li- 
nį išbrukos. 

Iš-brūškinti (4 išbrūčkinti), -nu, -nau, 
ebiūmų (nesaMoMmuo DAR  OpyWUas, 
MEAKUMS "WA10MZ); wyjšč (Miewi- 
dzialnie dla inmych, drobnym kro- 
kiem). Išbrūškinti yra išeiti. 0, 
brūkšt (w brūkšt). 

Iš-bruzdėti, išbruzdu,-dėjau, nocnmwuuo 
yūmu, euGoKCamo; pošpieszNie Wy- 
lecieč. v. išburzdėti. 

Iš-budavėti, -vėju, -vėjau, esicmpoums; 
wybudowač. Jau dūba išbudavėta ga- 
tava, nėr tik stoga ir skliaūtų. v. 
išstatyti, pastatyti. 

Iš-būdinti, -nu, -nau, npo2wamo (y 4020) 
cona, pasGydumo; wybič (kogo) ze 


snu, rozbudzič, v, išbūsti, pabūdinti, 


pažūdinti. 


Iš-bris — Iš-buf 


Iš-būdyti, -dau, -džiau, Oamo 664- 
CMOAMACA; GUOARAUMS, GUKONMUMO ; 
dač wystač się; wywędzič. Mėsa pa- 
kraūty išbūdyta, t. y. išdžiūvusi. 
2) amo omaeameca; GtDepIAMO 
(unxomopoe epeMA); dač się odle- 
žeč; wytrzymač (pewny czas). Linai 
kraiko išbūdyti, t. y. atsiklojėję. v. 
išsistovėti. 

Iš-budršuti, -drėuju 4 -driono, -dra- 
vai (u išbudėti, išbudu, -dėjau), 2p0- 
eecmu (6010 wOww) GodpCMEyA, 0e33 
cna; przepędzič (calą n0c) czuwając, 
nie špiąc. Aš visą naktį išbudravaū, 
t. y. ne miėgėjau. v. gudrauti, bū- 
drus (budrūs). 

Iš-bukštinti, -nū, -naū, v. išbaukštinti; 
bugštūs. į 

Iš-bukštyti, -taū, -čiaū (išbūkštyti, 
-tiju, -tijau), eviuecmu; wyniešč. V. 
išnėšti. — 

Iš-buntūyti, -tūiju, -tžijau (sc. išbun- 


tajyti, -jiju, -jijau), coepamume, 
ucnopmumo, coGaasKumo;  UWWIešČ, 


zepsuč, zgorszyč. Pavoju eiti priė 
biogį žmonių, tū jiė gėrą žmėūgų 
išbuntūija. — 

Išbužbti, -bstū, -baū, pasdymeca, pas- 
Gyznymo; nabrzeknąč. Girtūkla vėi- 
das išbufbęs, t. y. išpufpęs. Išbuf- 
bęs, išsiėdęs, riėbūs, kaip bufgelas 
(bužgilas, bužgulas?). v. išbrinkti, 
išpufsti. 

Iš-burgėti, išbūrgu, -gėjau, npopeameca 
W NOMEUD KMOVEMI, GUODUSKYMOCA ; 
wybuchnąč, wytrysnąč. Iš škečia iš- 
būrga vandū. 

Iš-bufkti, -kstū, -kaū, v. išbufbti. Vėi- 
das, Iūpos pijūka išbufkusios nū 


Iš-bufl — Iš-čiu 


arieikos. Rafkos išbufksta žiūgtą 
skaibant (sc. skalbiant) žišmą. 

Iš-bužlyti, -liju, -lijau, w3xnecume, 
wcmonmamo (17230); "wymieszač, 
wydeptač (bloto). Builas (pužvas) 
išbuflytas ant kčla bus burlfne. 
Paršas Iovy išbužlija ėdesį, t. y. su 
snukiū raūsia. v. būrlas (burlas). 

Iš-būrti, išburiu, išbūriau, 6t46070- 
acumo; wywrdžyč. 

Iš-burzdėti, išbūrzdu, -dėjau, c461- 
MAMA, GUPSAMACA (NP0U3600A UYMI); 
wybiec, wyrwač się (2 halasem). 
Svetys išburzdėja (uaw išbrazdėja), 
t. y. išvažiūva greit. v. brazdėti. 

Iš-būsti, išbundū, išbudaū, npocwymeca, 
pasčydumsca; rozbudzič sie, wybič 
się ze smu. Iš miėga išbudaū aš, t. y. 
miėgas mana išsiblūške. 

Iš-būžyti, -žiju, -žijau, paspadumo; 
wystroič. And sava dūkrą išbūžija 
puikeis drabūžeis, t. y. išpūše, iš- 
taise, išrėde. 

Iš-cidabravėdinti (4 išsidabrūdinti, iš- 
cidabrūdinti), 6v3020mumv; wysre- 
brzyč (pass.-caus.). v. sidabras, pa- 
sidabrūti. 

Iš-cinkiūti, -kiūju, kiavaū, nosyvumo 
wacnuKu, ucnamnamuca ; stač się Cet- 
kowatym, wypietnowanym. Išcinkii- 
vusi burna, t. y. cinkeis išmušta nū 
išgansčia. 

Iš-cinavėdinti, -nu, -nau (u iš-bdl-dyti, 
-dau, -džiau), sbiaydumo; wybieliC 
(cyną). 

Iš-čiaūkšti, iščiauškiū, iščiauškiau, 604- 
Va6KAMO, VAGKAA GUOPOCUMO  (U33 
pwuaa); čmiacząc lub cmocząc wy- 
rzucič (2 pyska). Kiaūle iščiauške 
avižį iščiauškas. v. čiaukšnėti. 


565 


Iščiauškos, -kų, f. pl. ocmamnu nuvgų 
nocan uaskana; vesztki pokarmu, 
wyrzucone przy čmiakaniu. Pačios 
iščiauškos valgių palika, t. y. kur 
belika (nebėr). Iščiauškos, kurrės 
kiaūle išželėjusi, iškansnėjusi išmet 
iš burnos (2). v. čiaūkšti, sėlenos. 

Iš-čiaužyti, -žaū, -žiaū (u iššliužėti, -Žžu 
w -žėju, -žėjau), ucnossame, ucno- 
403umo, UscANDUMS (MoCINO, NUGY); 
zostawič (na czym) šlady (przy pel- 
zaniu, 0 ptakach domowych). Zaisys 

„ iščiaūža avižas. 

Iščekšnos, -ų, f. pl. ewimdxu (ocmamxu 
OM3 GN, npoCmoKcawuwų); wyjadki 
(kwaszaniny),jadlo rozruszone. Blū- 
de iščekšnos palika, t. y. kūsena, v. 
iščėženoti, iščiauškos. 

Iščėstūžius, -žiaus (06. iščėstūzis, -žia, 
m. yMmenbu. oma iščėstis, f. 4 m.), 
cuacmee; szęšcie. Aš ne turū iščėstū- 
žiaus. v. Idime. 

Iš-čėženoti (2cew.), -noju, -nojau, pa3- 
60p04amo, nepeGpAMO, NEPEUYNAMO; 
cwybrakowačo. Pupas tik iščėženoja 
(iščiupinėja, išvafte), o jėsti niška 
ne jėde (P.). Mefge (nū) visį vai- 
kių iščėženota, t. y. išbrūkyta, iš- 
peikta, ni viėns jaū ne nėr. v. čė- 
žena, čėžina (06. pl. cėžinos, čėže- 
nos). 

Iš-čirškinti, -nu, -nau, w394a7umo (npu 
CUA6HOMS UUNNĖU U30IApUGAeMAO); 
wysmažyč, wyskwarzyč (bardzo sly- 
chač i samo smaženie). Marti spir- 
gus iščirškina, t. y. iškepe. v. čir- 
kšti (čirkšti). 

Iš-čiuižti, -žiū, iščiuižiau, ymauyjums, 
svimaujumo; uniešė, wywlec. Piėmi 
iščiuiže iš veūteria žuvis, t. y. 1š- 


566 


voge. Aš iščiuižiau patalus anės li- 
gėnės (u ligėmės), t. y. išnešiau. 
Iš-čiūčiūti, -čiūju, -čiavaū 66:6410x0m4 
(000), svinansuumo; wyndanczyč, WY- 
piastowač. Iščiūčiūk, išlingūk ir į 
klyną pabučiūk. v. sūpūti (sūpūti). 

Iš-čiužėnti, -nū, -naū, 66:023mu (0 Caa- 
6oma venosnkN); wypelznąč (0 sla- 
bym cetowieku). Sėnis iščiužėna iš 
stubės, t. y. išėja. 

Iš-dabinti, -nū, -naū, pa3pa0um6; wy- 
stroič. Ta pūni nėikom išdabinta, iš- 
rėdyta. v. išpūšti. 

Iš-dablyti, -bliju, -blijau, pa36pauwme; 
wyztorzeczyč. Slūgė išdablija sve- 
čiūs visėkeis žūdžeis paskū eidama 
ar aną šūdus nėšdama laūkan. v. 
išbalazyti, išblazgatyti. — 

Iš-dabėti, -bėju, -bėjau, npocmopo- 
cumo (6Ce 6PEMA); YCMEpeNO; WY- 
pilnowač; upilnowač. Išdabėk gyvo- 

„ Jus nū iškūdos. 

Išdaga, -gos, f. o0mapo; wypalisko. 
Išdaga fra skridinis žėmės išdūgęs 
girio. Išdaga dide, kėks če Iėužas 
būvęs. v. išdėgti. 

Iš-džilinti, -nu, -nau, 6624204m6 4 084- 
poo4amo; KDACUGO Goa DUMO; COM 
„amo KpACUGUMI; wygladzič i wy- 
rdwnač; pieknie wygladzič; uczynič 
Zadnym. v. dėjius (dailūs, daitų). 

Iš-dakaloti, -loju, -lojau, v. išdakanoti. 
Marti išdūkaloja drabužiūs, t. y. 
ištūške, išmėčioja. Kam išdakalojei 
mana drabužiūs, t. y. išnaršei, iš- 
draskei. — 

Iš-dikanoti, -noju, -nojau, pa36p0camo, 
pa3poimo, ApuGeCmu 63 Ge3NOPAVOKI; 
rozrzucič, rozryč, uczynič (Ww czym) 
nietad. Drabužiūs, Tėvą dailei pa- 


Iš-čiūč — Išda 


kž6tą išdakanoti, t. y. išdraskyti. v. 
išnaršyti. 

Iš-dėknyti, -niju, -nijau, wsMyuumo, 
ucuygunamo; WyMmECZYČ, WyszczypaČ 
(kogo). Vaikis išdūknija vaiką, t. y. 
išgndibe. 

Iš-dakūčioti, -čioju, -čiojau, v. išdak- 
nyti. Kad kūčiul, išdakūčioja, kaip 
Taidūką, t. y. išdrūska. 

Iš-dalyti, -lijū, -lijaū (w 10. 6.-aum. iš- 
dalinti, -nū, -naū), pas0ame, pasd0- 
sumo; vrozdač, rozdzielič (y A. IO. u 
«wydzieličo). v. dalis. 

Iš-dėmyti, -miju, -mijau, 66:04e60m0 ; 
wychleptač, wyleptač. Išdimija pū- 
trą pats viėns bėrnas, t. y. išsrėbe. 

Iš-danėti, -nėju, -nėjau, wcnewypumo; 
wypstrzyč. Išdanėtas drabūžis, t. y. 

„ išmargintas. — 

Išdarbis, -bia, m. 0o6pa6omxa; wyrdb. 
Sūnus pėjėme pūsę Iaūka ant iš- 
darbia, t. y. (išdirbęs Iaūką) pūsę 
grūdą s4u iūs, o aūtrą atidūs tim, 
kano $ra dirva («pasijėme Zaūką ant 
pūsės», ca43 n04€ uonoay, Pe0.). 

Iš-darbūti, -būju, -bavaū, 06pa6ams- 
samv; wyrabiač. v. dirbti («žėmę, 
Žaūką dirbti», 06pa6amv6amo seMMO, 
none, Pe0.), išdirbti. 

Iš-dėrgyti, -gau, -giau, pas6panuma, 
paspyvamo (ecauecku, 00. MuOvuaa); 
wybuzowač, wylajač (zw. wielu). v. 
išdėrgti, išdarkyti, išlūjoti. 

Iš-darinėti, -nėju, -nėjau, 6041040- 
cmumo (MICK. CAMUO63); svinompo- 
wumo (Wu išbėrkloti); wywalaszyč 
(kilku samcow); wypatroszyč. V. iš- 

daryti. 

Išdaris, -ria, m. x140e464ū caMeus; tr ze- 
bieniec, rzezaniec. Jautis išrėmytas 


—————"—"—"—"—"(W(W———2m2—>—-—>—— | 


Iš-dar — Iš-dėg 


bus išdaris, o būlus — tekys (w tū- 
kis). v. išdaryti. 

Iš-daryti, -raū, -riaū, etivucmumo (n0- 
mpowa), GMNOMpoWUMo; UyCzyŠciČ 
(patrosząc), wypatroszyč. Žarnas iš- 
daryk. 2) 6i40M0UMm6 (camua), 0t4- 
zoa0cmumo; wytrzebič (samca), wy- 
"walaszyč. Išdaryti kūmelus. v. išr6- 
myti. 

Iš-darkačyti, -čiju, -čijau, 6x:nompo- 
wumo; O6pAJUMO (y6umoe UEoM- 
40€), ocemocecamo (CkOMUMŲ); UY- 
palroszyč; oprawič, rozebrač (kurę, 
prosię). Išdarkūčijau pažšą, t. y. 
mėsas nū kaulų žtėmiau rulūdai. v. 
išmėsinėti. 

Iš-darkyti, -kaū, -kiaū, npuoecmu 62 
Gesnopadoxs,  pas6pocaM4; UCNOp- 


567 


dolėti, -lėju, -lėjau), nopasdamo; 
powydawač. v. išditi, išdasčiėti. 
Išdažos, -žų, f. pl. ocmamxu oma wpa- 
COK3, KOMOpIMU Kpacuau; Ostaiki, 
resztki farb, ktėremi farbowano. Iš- 
dažos $ra ūtlikūlei dažį. v. dažyti 
(išdažyti, etimMaxamo, u36eCmu 8C10 
XpACKY, MAKAA 63 MC UMO-MUGYOS). 
Iš-deblūti, -blūju, -blavaū, ucmepeme, 
uamepemo; wytrzeč, natrzeč. Tėu 
stori naūji marškinei skūrą išde- 
blūs, t. y. ištrins. 
Iš-dederviniūti, -miūju, -niavaū, m0- 
KpOIMOCA AUWaAMU (0 Man); stač 
się Tiszajowatym (y A. IO. awypę- 
cherzeč, okryč się pęcherzami). Iš- 
dedervimiūvusi skūra ant kūkla. v. 
dedirvine (dčdirvine, dedervinė). 


mumo, 06es06pasumv; sprawviė (Ww | Iš-dėdinėti (xcew.; 06. išdėstinėti), -nėju, 


czym) mielad, rozrzuci“; zepsuč, 
oszpecič. Gyvolei išdafke rugių ri- 
kes, javūs. Kam tu išdarkei mer- 
gėlės visūs pašalus, t. y. išmėčiojei. 
v. išdargyti, anūti, dėrkti (= defkti). 

Iš-dasčiėti, -čiėju, -čiėjau, pasdamu 
(oce, 0a6a8 noneMnovy); rozdač 
(wszystko, dając po trosze). Dėde 
išdasčiūs mčdų iš pūda, t. y. išdūs 
(sc. išdavinės). 

Iš-daužyti, -žaū, -Žiaū, paaGumo (naa- 
cmu cena); rozbič (pukosy). Pra- 
dalges šišna išdaužyk. v. dadžti 
(daūžti). 

Išdavėjis, -ja, m. u -vėje (vėja), -vė- 
jės (vėjos), f. pasdamuuka; npeda- 
meno (Wu įdavėjis), 70zdawca, uy- 
dawca (pieniędzy); zdrajca. Kurs iš- 
dūda, tas išdavėjis. v. išdūti, įdūti. 

Iš-davinėti, -nėju, -nėjau (60cm. u iš- 


-nėjau, nosMUKAaDUGaMmO, NOPACKAI- 
Ovusamo (MEAKUMU UACMAMU); pOWY- 
kladač (cząstkami). 2) pasa09cumo 
(MMO NDEOMEMOSI, NTUMO CL0JC- 
N0€, NO UACMAMB; MO Ice, vmO išdė- 
lėti, išdėstyti Pe0.); roztožyč (wiele 
rzeczy, rzecž skomplikowaną, Czę- 
ščiowo). Išdėdinėti po viėną kiaūšį. 
v. išdėti. 

Išdėginti, -nu, -nau, 604946640, NpOMeNS; 
wypalič, przepalič. Su dagčiū išdė- 
gin sūnus skylę par leūtą (62 3nav. 
60cm. par leūtą kišurai; 30nc2 6.-M. 
u 6M. ObuKu. lento). 

Iš-dėgti, Išdegu, išdegiau, esmopnmo; 
wypalič się. Staigu šėkęs akis iš- 
dėgsi. Lėkia, lyg kad gūtvą išdėgus, 
musis į gėrklę. Ve mėdyje kėkia 
dūbe išdegė. 2) omokew; wypalid. 
Išdegtos plytos (Pe0.). 


568 


Iš-degulėti, -lėju, -lėjau w išdegulūti, 
-lūju, -lavaū, cmamo cnopomieu- 
CMoMZ, MOGPEDUMOCA VA064CI0, U3- 
vapunoo (0 LanG, LambNOUIS 3ep- 
wa13); zašniecič się (0 zbožu). Kad 
arklyš inėjęs pačda, tad išdegulūja 
kviečei. Išdegulūja grūdai pūrų, 
mičžių, avižą, t. y. išeina į jūdus 
dūgulus, varpos į piėšas, į jūdus 
miltus, aūglis, kaip degėsai. v. de- 
gulys (degulys), įkūlėti. 

Išdėjimas, -ma, m. (« išlaida, -dos, f. 
06. plur.), pacz005; rozchdd. Pinigų 
užtėka ant išdėjima (sc. išdėjimui, 
išlaidoms, išlaidai), v. išdėti. 

Iš-diėnūuti, -n4uju 4 -ndunu, -navaū, 
npodcumo (Onu, aywwuie OnNu); oM- 
Gumo (Onu), ompaGomamo (n040- 
MENNOe VUCAO Onei); przežyč (dnie, 
leps2e dnie), odrobič (dnie, pracu- 
jJąc w ciągu okrešlonej liczby dni). 
Dičnas išdiėnavaū, vaikus išvadžio- 
jau, vyrą (2) gavau, sūka sėnmerge 
(cmapaa Omea). v. diena (diėna), 
išeiti. 

Iš-derėti, išderu, -rėjau (w išlygti, 
-gstu, -gau), Go/mopio6amM+, G61060- 

" pums (npu 00w80pn); wytargowad, 
zawarowač. Išderėjau s4u dičnas. 

Iš-defglavoti, -voju, -vojau, paczy- 
sumo; bardzo zganič. Marti išdef- 
glavoja sava šeimynykštį, t. y. iš- 
peike. v. išdargyti. 

Iš-dėrgti, -giū, -gIau, paspyvamo, paA3- 
6panumu, paczyaumo; wylajač, bar- 
dzo zgamič, zrzędeič. Ušvis žėntą, iš- 
dėrge, t. y. išlūjoja. v. išdežkti, iš- 
dargyti. 

Iš-dčrinti, -nu, -nau, v. išderėti. Iš- 


Iš-degu — Iš-dyg 


dėrinta būlbių būva pasodinti dėl 
bundiniūka (bandiniūka). 

Iš-defkti, -kiū, išderkiau, paczysumo; 
zvzędzič. Jinai, anyta, mafčią iš- 
derke, t. y. išpeike (drūblis, lrėtus 
jį išderke =Iabai sušlapina, JIZou., 
P.). v. išdėrgti, išdarkyti. 

Iš-dervėčyti, -čiju, -čijau, v. išdarka- 
čyti, išmėsinėti. Išdervėčyk mėsą 
kaip prigul, skrėzdamas meitėlį. 

Iš-dėti, išdedu, -dėjau, 6ew4090wmo; 
wyložyč. Iš to iūda, sūda išdėk 
sviėstą. 2) wspaczod004m4, u30ep- 
camo (evaocumo); wyekspensowač, 
wydač. Išdėti pinigus. v. išlčisti. 

Išdėte, -tės, f. us10enie; wyklad. 
Kaip išdėte girdėtis, kaip skaita 
toli girdėtis. — 

Išdėvos, -vų, f. pl. uswowenKnGa 00- 
cemTy OdeMJA, U3NOCKU, GHUINOCKU; 
ubranie calkiem zužyte, lachmany. 
Palika pačios išdėvos, t. y. išdėvėti 
marškinei, kėlnės. v. dėvėti, ryzai, 
išnašos. 

Iš-didėti, -dėju, -dėjau « išdidai (y 
A. IO. inf. dšdisti» u y H. IO. 
praes. cišdįstū», KaoCeMCA, neyno- 
mpedumenvud), CmMamo 10PŪ6UM3, 603- 
w0p0umeca; stač się dumnym, webič 
się w dumę, rozpysznieč. Sūnus iš- 
dida, t. y. į didystą pasikėle. v. 
didis. 

Išdidis, -de, dosom0w0 Goavwoū; došė 
wiclki. Ne išdidis (we us3 Goavwuas, 
“e 0C06. Gonowoū) kuinas, alė bran- 
gūs. v. didis. 

Iš-dygti, -gstu, -gau, 0amo pocmoxa, 
npopacmu (0 CmMeNU); wyrosnąč 
(wydobywszy sięą £ ziarna, wyjšč 


Išdyk — Iš-dr4 


ponad ziemię). Rugei išdyga (06. 
«sėkla išdyga, sėklos sudyga»; ru- 
gei išdyga, pot, we 6ca, 0044 
pocmKu). 

Išdykėlis, -1e, m. Gesdmavuuna, C60€- 
soabuvi ueaoenK3; hultaj, czlowiek 
swawolny. Kas ne klaūsa, tas išdy- 
kėlis. v. išdykti. 

Iš-dykti, -kstū, -kaū, cmamo Gesdmas- 
NUKOMS, C60C60A0N6IM3  VEAOGIDKOMS , 
usGas000mwca; rozhultaiė się, rO- 
zwydyzeč. Išdykėlis (sc. vaikas, žmū- 
gus) išdyka vis4i. Jau ne savam sū- 
nus būva išdykęs. v. ištvirkti. 

Iš-dilbti, -Ybstu, -Ibau, usnocuweca 
(nponumamsca wpA360); zužyč ię 
(przesiąknąč nieczystošcią). Išdilba 
impilas pierynų, t. y. išsinešiėja. v. 
įdilbti. 

Iš-dilti, išdilstu (w išdįtū), -Iaū (9cew. 
u išdilti, išdelu, išdilau), y0temo 
om mpenia, ucmepemsca; Ubyč przez 
tavcie, wytrzeč się. Išdila ir išglėra 
sėnkalas, kur tur nėrstytis, judėti. 
Pinigas išdilęs. Skylė dėl šerdėsa 
išdilusi. 

Iš-dirbti, -bu, -bau, suJmudmo; 06pa- 
Gomamo; wyprawič; wyrobič. Ano- 
kias gaiijas skūrų kaip viėns gal 
išdirbti. Žėntas pėjėme pūsininką 
išdirbtinai, t. y. kurs jam išdifbs 
Jaukūs ir visūs darbus (sc. atidifbs). 

Iš-dirgti, -gstu, -gau, nomepamo cu4y, 
KAcKOCMO (Oma CipoCmU, G4a1U); 
ucmowjumoca (0 seMan); stracič silę, 
klejkošč (od wilgoci); wyjalowicė (0 
ziemi). Išdirga linai ant dargos. 
Difva be mėšia par ilgą laiką iš- 
dirgsta. v. įčižti. 


BDuzennan, NuTonCxO-py00RO-U025CEIS GaORApP. 


569 


Iš-dyvaloti, -loju, -lojau (išgfveloti ?), 
06paGomamo, 6030410m4 (N044); WY- 
robič (pola). Išdyvaloti laukūs fra 
išgyvėnti. v. išdirbti. — 

Iš-dorėti, -rėju, -rėjau, ewwdamo 34- 
Myoca; wydač zamą2. Mšte siva du- 
kras jau išdorėja, t. y. ištėkdina (sc. 
ištėkina). 

Iš-dūvyti, -viju, -vijau, ucmpečums, 
nepedacumo; wyniszczyč, wydusič. 

Iš-draikyti, -kaū, -kiaū, pa36p0came 63 
Gesnopadkn (OMOANAdKHBMA COLOMUNO!, 
vmo-nuGydo CMemoweecA, PACMAJNC- 
402) W MNM3 SACOpUMo MICINO; T02- 
rzucič (pojedyncze kdžbla, co-k. šcie- 
lacego się lub rozciągającego sie) i 
lym zanieczyšciė miejsce. Išdraike 
vaikas šiaudus po visūs pašalus. v. 
ištaršyti, iškraikyti. 

Išdraikos, -kų, f. pl. cos0Munw!, npu 
CeA36160HiU NL GOWEDUIA 63 KJAB, 63 
cHonz; pa30p0CaNNaR C040MG, PDOC- 
xuoo; sloma, ktėra przy związywa- 
niu z0stala nie zebraną; T02r2ucona 
stoma, rozrz. ždžbla. Linų išdrai- 
kas pakt6k, bus pančiams. v. išdrai- 

i 


Iš-dragėti (y A. K). cišdrūgoti»), -gėju, 
-gėjau, ucmonmamo, U3MAMO; W0Y- 
deptač. Arklei išdragėja lysves, t. 
y. išmyne. 2) ussecmu, ucmpečums; 
zužyč, zniszczyd. Žėntas išdragėja 
gyvolus, tu ne išdragėk kuita (p0- 
ww). 3) ucnopmumo (On1a2); zepsuč 
(robigc). Išdragėja mulkis, kad stūt- 
kus iškūle, sukafpe 4udeklą. 

Iš-drūkoti (=išdrūikioti, ?), -koju, -ko- 
jau, pa36pocamo, pacmpamumo; T02- 
vzucič, r02szastač. Išdrėkoja tuftą, 
t. y. išmėcioja. v. išdraikyti. — 

36* 


5670 


Iš-dranyti, -niju, -nijau, 6s:w0po0mo; 
pasodpams; wyproč; rozebrač. Iš- 
dranyti yra išgrišuti. v. išdrūnyti; 
išdraskyti. — 

Iš-drapasyti, -siju, -sijau, vcmonmams; 
wydeptač. Ašviėnei piėvą išūrapd- 
sija, t. y. išklampėja. — 

Iš-draskyti, -kaū, -kiaū, mogw40ep1ams, 
nocvimepečumo, pasMeMAMo; pa30- 
Gpam+; powyszarpywač; wydrzeč, 
vozrzucič; rozebrač. Tvūrą sėną iš- 
draskyk, o naūją užtvėrk. 

Iš-drėbti, išdrebiu, išdrėbiau, 60464- 
sumo, 6vGpoCUms (VMO-4. NOLYNCUO- 
x02, noayvycmoe); wywaliė, wywro- 
ciė (vzecz došė gęstą). Kūšę iš sa- 
gona į blūdą išdrėbk. v. išdribti, 
iškrėsti. 

Išdreka (= išdryka, Išdrika), we 63 M- 
py Gbimanyswuiuca, OueNo  G0ICOKiU 
uesoenka; bardzo wysoki a cienki 
czžowiek. v. išdrikėlis. 

Iš-drembti, -biū, išdrembiau, pa3- 
dymo, pasuecmu; rO2dč, ydą. Iš- 
drembe vaikui pilvą žirnei. Visū- 
met pilvas išdrembtas, t. y. išpūs- 
tas, nū prastą valgių. 

Iš-drezėti, išdrežu (xcew.), -žėjau 
pacuyedpumecA U Oūamo Ma4OCMo (0 
cxpauv); stač się hojnym i dač tro- 
chę (o sknerze). Marti kaip skūpi 
iš-pradžios, o paskū išdrežės, t. y. 
atsileis ir dūs sūria, varškės. 

Iš-dribti, išdrimbū, išdribaū, 62464- 
guma (0 NOLYMCUOKOMI, NOLYJUY- 
CMOM3, GI6CKOM3); wywaliė się, Wwy- 
wrocic się (0 rzecžy došė gęste), 
wažkiej). Išdriba koše par kraštūs 
blūda. v. išdrėbti, iškristi. 


Iš-drin — Iš-drū 


Išdrikas, -ki, pacmauysuiūca 60 6010 
OAUMY, AeMAUĖ GPACMAIKKŲ (KAKI 
nona40); wyciggniety wzdluė, le- | 
žący naplask, wyciągnąwszy się, Jak 
dlugi. Išdriki šiaudai kūlūse, t. y. 
išsidričkę. Girtūklis išdrikas gulėja 
(Pe0.). v. išdrikti. 

Išdrikėlis, išdrykėlis (u išsidriškėlis), 
-le, 46 63 MNpy Gumanysiwuiūca, 6b1- 
pocuiū ueavenka; bardzo cienki a 
wysoki cztowiek. Tetos sūnus kėks 
jau išdrikėlis užauga. v. išdrikti, iš- 
stybėlis. 

Iš-drikti, išdrinkū, išdrikaūu w išdrykti, 
išdryksta, išdrykaiu, pa3mMomameca, 
CGUCcKyMmo U GOUMANYMOCA 68 ŪAUNŲ 
(0 NUMa<Za, COA40MN, KUMmUKaTI); 0d- 
motač się, zwisnąč i rozciggnąč się 
wzdluž (o niciach, slomie, todygach). 
Išdrika tava siūlai iš kšmūla, t. y. 
išsitense, susipainioja. Sėile iš bur- 
nos išdryka ir nutiūsa. v. išdrikas. 

Išdriskos, -kų, f. pl. wmo u300pauo, 
Om0odpawo (U300paA0C8, 0modpa40C3); 
co podarte, zdarte (podarto się, 
zdarto się). Išdriskas dėl mazgėtų- 
vių išdrėksti. v. driksti (w išdriksti), 
drėksti (dršksti). 


* | Iš-driūsti, išdrinstū (vu išdrensu, 06. 


oceM.), -SaU, OCMANMo, NepeCMAMO 
pO6mMo; VCMNAUMOCA; Sta się šmia- 
lym; ošmieliė się. Duktė išdriūsa 
jau, t. y. dransi rūdos. v. drėnsus 
(dransūs, draūsų). 

Iš-drėžti, -žiu, -Žiau, 6ttcmpovamo; wy- 
strugač. Lanką (06pyva) išdrėžti. 
Iš-drūktėti, -tėja, -tėjau, pacmos- 
cmnmo; zgrubieč. Tu labai išdrūk- 

tėjei. v. drugtėti (drūktėti). 


Iš-drum — 


Iš-drumbasyti, -siju, -sijau, wucmon- 
mamo; wydeptač. Šū išdrambūsija 
ėžes burokams, t. y. išmindžioja.— 

Iš-drūnyti, -niju,-nijau, esi numo (M4000, 
CxOpo); sviOTMaM; wypič (wiele, 
prędko); wylknąč. Išdrūnijau tris 
stiklines alaūs, t. y. išgėriau, 

Iš-dubūvyti, -viju, -vijau, Jočumo, u3- 
Oobumo; wydobyč. Išdubūvyk, bo- 
būte, kūdikį, kad ne g4l pagimdyti 
mėtyna, t. y. išihk. — 

Iš-dūbinti, -nu, -nau, e400464m0; wy- 
ėlobiė, wydrąžyč. Išdūbink mėdį, 
bus Zėvis. v. išdūbti, išdūbti. 

Iš-dūbti, išdumbū, išdubaū, ws0dynanmmo; 
stač się wydrožalym, wydupnia- 
Zym. Mėdy, kur išdūbusi višta, lai- 
kos bitys. Mūdžia vidūs išdūba, 
kaip aulys. v. išdūbinti. 

Išdubtrūris, -re, c3 dynaucmuma, 6t!- 
TNUGULUMS, OIDASUMS 3400M3 (300- 
uuyėo); z wydupnialym, dziura- 
wym zadem (zadkiem). Išdubtrūris 
vičdras, kurio rūra išdūbusi. 

Iš-dūkti, išdūkstū, -kaū, sudozuymeca; 
wytchnąač. Alūs išdūkęs. 2) coūmu 
C3 YMA, Otuaswmo (06. 0 MNOUMUII, 000 
ecnx3); zwarjowač, oszaleč (zwykle 0 
wielu, o wszystkich). Girtas išdūka, 
t. y. iš prėta (06. iš galvės) iščja. 
Alūs jau išdūka, išdūlėja iš galvės, 
nuoo ucnapuaoco (Ped). v. išdūlkti. 

Iš-dūlėti, išdūlu, -lėjau, ssenumo, u3- 
vuuma, ucmanwmo; wyprochnieč. Siė- 
nėjis išdūlėja, (nd) kinivarpų suės- 
tas. v. išdūkti, išdunėti. 

Iš-dūlkinti, -nu, -nau, Gxix040mu4ma, 
suGumo nuo (U33 1e0-4.); wypylic 
(0), wykurzyč (suknię). Ar išdūlki- 
nai tu drabužiūs. v. dūlkė, išdūlkti. 


Iš-dūs 571 

Iš-dūlkti, -Ikstu, -Ikau, pasasemmemoca 
(navo); senmpumeca; rozlecieč się 
jak pyd; wykurzyč się, wywietrzyč 
się. Išdūlksta plūnksnos dūknų. 

Iš-dūlūti, -lūju, -lavaū (= išdūlūti ?), 
noNOM06KMo; pacnaUmoca; wypl0- 
wieč; rozplynąd się. Debesys antėja 
ir išdūlūva, t. y. išskyda, dulin eit 
v. dūlas (=dūlas), dulūti. — 

Iš-dundėti, išdūndu, -dėjau, wcmanno- 
ca, usimumo; sprėchnieč, wyprėch- 
nieč. Drabūžis išdundėjęs ne tūr ni 
jokia diktūma, be tvermės. Išdun- 
dėjęs burokas, kurio supūvęs vidu- 
rys. v. išdūlėti. 2) 6wincamo (om 
03040 30M4A  OpOMCUMI; | CAMUWUENS 
CmyK3, CA06W0 wdyMs NO MOCMY); 
wyjechač (od jazdy siemia się trzęsi; 
slyszy się stuk, przypominający j0- 
zdę przez most). Piršlys išdundėja, 
t. y. išdųzgėja, išvažiūva. 

Iš-dunėti, išdunu, -nėjau, 66:0074ymeca, 
GuonmpiimocA; Wytchnač, wywietrzyč 
się. Išdunėja ažūs, smšgens girtū- 
kla. v. išdūkti, išdūlėti, išdundėti, 
nuvėsti. — . 

Iš-dūrstyti,-stau,-sčiau, no0:Ka4uUGamo, 
nosvikoa0Mmo; powyklėwac. Skyles iš- 
dūrstyk, kad almenys, pūlei, tšnei 
(tūnės) iš skaūdula (sc. ištekėtų, iš- 
bėgtų). v. išdūrti. 

Iš-dūrti, išduriu, išdūriau, 66:x040me, 
npokoaomo; wykloč, preeklėč. Su 
yla išdūrk skylę. 

Iš-dūsti, išdunsū (w išdųstū), -dusaū, 

3400174yM4CA (00. 0 6C0A3 UA4 MMO- 

0u28), us0074ymo (3a0024yGWUCo) ; 
zadusič sie (2w. o wszystkich lub 
wielu), zdechnąč (od braku powie- 
trza). Bitys išdūsa. «Kad tu išdūstu- 


572 


mei», — sške boba supykus. Iš skolų 
(omz 0041062) išdūsa kaimynas nea- 
tidūdams. 2) e0:300p06 m (0 cmpa- 
JaimyeMa OdsuKoo); wyzdrowieč (0 
celowieku dychawicznym). Sėnis iš 
dūsula (ocew. dūsula) išdūsa (9cew. 
išdūsa), t. y. išgija. 

Iš-dųzgėti, išdįzgu, -gėjau, 6uinzamo 
(u naamo mana Gicmpo, UMO CABUNO 
cyocoKcanie smpa Oma Oeucenia); 
wyjechač (i jechač tak predko, až 
huczy). Žėntas išdųzgėja, t. y. iš- 
važiūva. 

Iš-dūbėti, -bėju, -bėjau, usyzaGumeca, 
ussamumoca; stač się wyboistym, 
dožkowatym, lochowatym. Nū lyčių 
(Abduns) laūkos paupeis išdūbėja, 


Iš-dyz — Iš-dži 


Iš-dvėrinti, -nu, -nau, Jame (veMy-16.) 
paczaaGamoca, He 65 MNpŲ PACMWUU- 
pumėca (063 omeepcmiu); dač (C2e- 
mu) rozchwiač się (wW r0žne strony), 
zbytnie rozszerzyč się (0 olworze). 
Maukė išdvčrina gšlą, t. y. viėns 
galas dėgąs (?), gašūs, antras rūg- 
štūs. 

Iš-dvėrti, išdvėrstu (w išdvęrū), išdve- 
rai, paczaa08m0ca (pacnazuymoca); 
We 63 MNpDYŲ pacwuUpumoca (063 OmM- 
sepcmiu); ro2chwiad się (ro2piąč się); 
zbytnie rozszerzyč się (0 Ootworze). 
Išdvčrusi špūle, kad būksų ne bėra, 
bifb, tažšk, plefpia. Vaikas išdvė- 
ręs, t. y. ne susisūgstęs. Subinė iš- 
dvėrusi, kad ne suraūk. v, išglėrti. 


t. y. dūbės pasidare. Išdubčta dūna | Iš-dvėsti, išdvesiu, išdvėsiau 4 (pmoce) 


pelė (?), t. y. (nū) pelį išėsta. 

Iš-dūbti, -biu, -biau, s0:9ces06umo, G6i- 
donbume; wyžlobič. Išdūbta gėlda. 
Išdūbiau Z6vį (ocem. Iovį), o ne iš- 
skaptavaū su vėdega. v. išskūpti. 

Iš-dūti, -dūdu, išdaviau (600m., 9cem. 
u išdeviau), etwdamo (išlčisti, išlėiz- 
dinti, evmycmumo; uspaCcx0d064mo; 
usdama); wydač. Išdūk jam visūs 
dšiktus. v. įditi. 

Iš-dvakaloti, -loju, -lojau, packudamo 
(66 Gesnopadin), npouseecmu (05 
VeMz-4.)Ge3nopaJoxI; rOzrzUCiČ, spra- 
wič (w czym) beztad. Anyta drabu- 
žiūs išdvakaloja, t. y. sūjove. v. iš- 

„ dakaloti, išdžkanoti. — 

Išdvasa, -sos, C. 324 Moporws, zuA0 CyWye- 
cm60; Ooznamuna; zdechlak; zdech- 
lizna. v. išdvėsti, Išgara, dvasną. 

Iš-dvasiėti, -si6ju, -si6jau, 2e7e001- 
uymo; powyzdychač. Žiūrkės išdva- 
siėja nū trūtos. v. išdvėsti. 


išdvėsti (pmoce išdvėsti), -dvėstū, 
-dvėsaū, nepedozuymo; powyzdychač, 
Žansyčei išdvėse. 

Iš-dvilti, išdvįtū, iš-dvilai, nponacme, 
npoūmu; przepašč, zginąč, przegšč. 
Biėsa karve išdvila, t. y. išėja į ni6- 
kus. Benė išdvils iš marčios įto- 
gas vagima, keikima, barimos. v. 
išnykti, išdilti, išdvylūti. 

Iš-dvylūti, -Iūju, Zavaū, cmamo Ges- 
UGTIMNOLMI, GUUGTICMU, UCNOPMUMS- 
ca; stracič swoją barwę, wyplowieč, 
zepsuč się. Išdvylūti $ra išeiti ant 
niška, pavižsti iš gera ant blėga (sc. 
biogū). v. išdvilti. 

Iš-džiovėti, -vėju (w išdžioviu), -vė- 
jau, uscywumoca, UsC01MYM; PŪU3- 
coxnymoca; Stal Się wWysuszZONYM, 
wyschnąc; rozeschnąč się. Išdžiovė- 
jusi mėsa pakraūtė. Žėme išdžio- 
vėjusi nė sausrės. v. išpindėti, iš- 
džiūti. 


Iš-džio — Iš-ėiž 


Iš-džiovinti, -nū, -naū, sucywsums; wy- 
suszyč. Išdžiovink šiūpią drabūžį. v. 
išdžiūti. 

Iš-džiūti, išdžiūstu «4 acew. išdžiūni, 
išdžiūvau, 6ucoTHymo, suCcywumaca; 
wyschnąč, wysuszyč się. Išdžiūvu- 
sius linūs mink. 

Iš-džiuvėti, -vėju, -vėjau, v. išdžiovėti, 

„ išdžiūti, 

Išėda, -dos, f. eundoxa, 06andoxs; nie- 
dojadek; pl. odsmOxu, OGandsA; wy- 
Jadki. «Tu vilkų išėdas, — sška ant 
(prasta) šuūs. «Tu brėntų išėdas, t. 
y. brantų šuėstas. Išėdas šišna ar- 
klį (sc. arklą išėdas) atidūk kar- 
vėms. Mišinia išėdas (sc. išėdomis) 
kšrvės kūtę pakratyk (unu išėdas 
karvės kūtėje iškratyk). v. išėsti. 

Išėdis, -džia, m. cmo43 (kOpMa), c00ep- 
ocaute, nace60, KopM3; stėt (karm), 
utrzymanie, kari, pasza. Gėrs išė- 
dis gaspadinei tžn. Aš pas tėva tu- 
rėjau gėčrą Išėdį, t. y. gerai vėl- 
giau. Gyvolims fra gėrs išėdis pas- 
tauniūke, t. y. ne gėl išėsti visės 

„ žolės. v. išėsti. 

Išeiga, -gos, f. 642005 (u33 00My), om- 
ayvka, ZOMCDeNIe (NO 100 mAMB); wyj- 
šeie lub oddalenie się (z domu), cho- 
dzenie (w-g0“ ing). Vaikas ne tūr 
tenai išeigos. Žėntas viėnomis (=vlė- 
nėms, dat.) išergoms, namė (sc. na- 
miė) ne stovi. Marti viėn ant išeigų 
tiktai st6vi, t. y. į vesėles, į krikš- 
tynas, Išeiga maža anytos, t. y. ma- 
žai jinai išeina iš namą. v. išeiti. 

Išeiginis, -ne, 6ULODKOU, NPA3JKUUNOLIŲ 
(0 naamon); do wyjšcia (W gošcinę), 
šwiąteczny. Išeiginis drabūžis: jupa, 
šiūršis, durtinis, žiūpūnas, šiabe 


573 


(šlėbe), kailinei, ūžsupalas, trūsas, 
kūspinas. 

Išeigūs, -gi, oztomwo cuzodAUU (63 
w0cmu), omayvamytica (u38 00My); 
cheinie wychodzący (wW gošcmę), 0d- 
dalający się 8 domu). Išeigūs žmū- 
gus, kurs, kas tik jį pakviččia, visu 
išeina: į podžiūs, kvičslus, piišlus, 
svičtkus. v. eiklūs, išeiga. 

Išeiti, -nū (ce. 06. išeitū, išetū), išė- 
jau (acew. u cocndNie 0C06. san. 6.- 
sum. 1w060pw išejau-išejai), svimu; 
wyjšė. Vėleis išėja sūnus, t. y. pasi- 
lėida gėrti. Voleis išėja merga, t. y. 
į niškus pavifta ir į apžadus išėja. 
Ji išėjenti (sc. išeinanti, acew. išei- 
tonti, išštonti, išėūti) vandenį (sc. 
vandeūs) parnėšti. Bistum pabistum 
ir išėja ta dišna ant niėkų. 2) Visas 
sava diėnės išeiti (Pe0.), ompa6o- 
mam NOA0MENNOe UUCIO One (65 
n0453y nOMNUYUKA); diėnas eiti (P.), 
ompačamwsamo  YCA06ACHNOE VUCAO 
Oncū. v. išdiėnšuti. 

Išeitūvės, -vių, f. pl. yz003, omGwmie 
(48 NpodOAMUMeANNOe 6DEMA, 4A- 
eceida) W NpOWanoNOe yOWeNnie NO 
9gmoMy n0800y; Wwyjšcie, odejšcie (na 
dlugi czas, na zawsze) i požegnalna 
uczta 2 tego powodu. Prieš išeitūves 
linksmas buvaū. v. eiti, išleistūvės. 

Išeivis, -via, m. w -ve, -vės, f. 6610- 
Ūeus, GUCENENLUB, REDECENENEUP ; WY- 
chodžca, wychodzien. Išeivis, kurs 
išėja iš tų namą. Už visūs išeivius 
reik mokėti. v. išeiti. 

Iš-ėižti, iščižu, išėižiau (e.-2um. išrėžti, 
-ŽIŪ, ceM.u išyžti),„oveayujumo(cmpy- 
veKs); pasnaMo, pA300pAMO U GUNYMO 
(codepoumoe), pacKAGCcMo, PA3A0- 


574 


ocumo (vmo Gun0 CA03KLeNO); WyluSsZ- 
czyč (straczek), rozedrzeč, rozciąč i 
wyjąč (zawartošč), roztožyč (co bydo 
zložone). Vanagas šntiės mėsą išėiž. 
Keleive išėiže Tėvą, nūgines bekiš- 
damė. v. elžti. 

Iš-ekėti (ocew., Ben.), -kėju, -kėjau, 
pas6oponumo, esGopoNumo; wybro- 
nowač, r0zbronowač. Su ekėčiomis 
difvą, išekėk. v. išakėti. 

Į-šėlti, -Istū, -Iaū, u360c4060meca, pas- 
ceupnmmo; rozwšciec sie, rozbesi- 
wič się. Pijūkas įšėlęs, kaip šuvė 
pasalkafūda. v. įdūkti. 

Iš-ėngti, -giū, -giau, 60:CKpėCMU; Wy- 
skrobač, oskrobač. Dūgną prisvilu- 
sia sagūna išėngk gerai, t. y. svi- 
lėsas išgrūndyk. Aš jam kailį išėn- 
giau, svnoposs e140 (Pe0.). v. ėngti. 

Iš-6rdėti (y A. IO, «išerdėti»), -dėju, 
-dėjau, ewnopomsca, pacnopomeca; 
wyprėč się. Ja durna: (2) siūsi, tai 
siūlės išėrdės, t. y. išifs. 

Iš-ėsti, išėdu,-džiau, etwcmeo, 00 pame, 
CaCmo (WMO 3AKMOLENO GNYMPU, 63 
cocy0n); wyješč, zežrėč, požreč (C0 
zawarto w naczyniu). Vaikai išėsę 
visūs barščiūs. v. ėsti, išvalgyti. 

Iš-gabėnti, -nū, -nai, 6xiwecmu (wn- 
wmo nenekoe); wyniešč (rzecz došč 
ciežką). Išgabėnti iš vidaūs. v. iš- 
nėšti. 

Iš-gadinti, -nū, -naū, nepenopmumo; 
wypsuč. v, išgėsti (2). 

Iš-g3dyti, -diju, -dijau, ydmaumo, 0001- 
acumo (paskolinti); udzielič, požy- 
czyč (komu). Išgšdyk man šična, v. 
įteikti, suteikti, 

Iš-g4imėti, -niėju, -ni6jau, paso1wamo; 


Iš-ekė — Iš-gal 


rozpędzič, rozegnač. v. išguimėti, iš- 
varinėti. 

Iš-gdirinti, -nu, nau, pacwamamo (0 
CU46HOM3 GMP); pAISNKAMO; Gt4- 
emmpumo; wzruszyč, rosruszyč (0 
mocnym wietrze); rOzWiač; WwyWMie- 
trzyč. Vėjis išgširina pasėtus rugiūs, 
t. y. išpūte, iškėle žėmę, palika rėti. 
Vėjis išgairina stūbą, kambarį, t. y. 
išblūške, ir šalta. v. išgvairinti, iš- 
garinti. . 

Iš-gaišinti, -nū, -naū, pacmpamums, 
U366CMU, YNUUIMOJCUMO, UCMpeGUMmS; 
pomarnowač, rozszastač, wygubič; 
zniszczyč, wyniszczyč. Jinai, marti, 
išgaišina visūs gyvolus, zūpostus. v. 
išgaišti. 

Iš-gaišti, -štū, -šaū, 6eecmuco, npo0- 
nacmt, UCUeIKYM; | nepedOTNYMS ; 
zginač, zniknąc; powyzdychač. Mū- 
sys išgaiša jau rūdenį. Visi arklei 
sesefs išgaiša. v. išzgužsti, išnykti, 
išdvėsti, 

Iš-gėldoti, -doju, -dojau, 6660 mu (0e3- 
UEPEMONNO), GUMOAKAMO; WYpr0WA- 
dzič (bez ceremonji), wyszturmowac. 
Girtūklį išgėždos, ištarabūnys, išvės. 
v. išbrūižti. — 

Iš-galūnsti, -Tandu, -Iandau, 6wmo- 
wumo (MOJMC3, Mmonops); wyostrzyč 
(mdž, siekierę). Sūnus išgalėnda 

„ kifvį. v. ištūkinti, 

Išgalės, -lų, f. pl. (w išgalei, -lų, m.), 
nOJPOGKOCMU, OKOAUUKNOCMU, O6CMOA- 
mencmea; szczegėdy, okolicznošci. 
Bėba apsūke visas išgales, ką ži- 
nėja. Tėte žina visas išgales vait?- 
stos. Ne g4udyk išgalų. v. galas. 

Iš-galėti, išgalu, -lėjau, Gwmo 63 cu- 
4013, 68 Cocmoaniu, CMOWo; byč Ww 


Išgalu — Iš-gar 


stanie, wydolač. Kiėk išgali, tiėk 
dirbk. 

Išgalus, -laus (y A. K). «išgalus, -Iaus»), 
m. Cu, MOMA, (Mamepiamuva) 
cpedcmea; sily, moc, šrodki (mater- 
jalne). Pigal sava išgalaus darbą 
dirbk. v. išgalėti. 

Iš-galvėti, -vėju, -vėjau, ewdymama, 
npudymamo; wymyšlič. Išgalvėjau, 
kad ni šeip, ni taip išeina. v. gal- 

 vėti 

Išgama, -mos, C. 6wp0d043, newoJAU; 
wyrodek, niegodziuviec. Vaikas ne- 
dėras, bus išgama, t. y. išgimęs. v. 

„ išgiūūti. 

Išgana, -nos, f. ewnacenwoe MNCmo; 
miejsce wypasione. Piėva išganyta, 
kur nėr ko pišuti, bus išgana. 2) ew- 
1043 (socm. u išginia); 1cygon (Pe0.). 

1. ganyti, genesfs, išvara. 

Išganiava, -vos, f., v. gūniava (4 ga- 
niava). Tęn gėra išganiava, t. y. ga- 
nykla. 

Iš-gaūdinti (4 išgįzdinti), -nu, -nau, 
ucnyvamo, nepenytama; przestraszyč, 
przeleknač. Išgaidinai tu mane iš- 
nejučiį. 

Išginymas, -ma, m. cnacenvė (cnace- 
uie dyuu, yVmMoBAeNie emuNatO Gaa- 
acencmea); zbawienie (danie žywota 
wiecznego). v. išganyti. 

Iš-ganyti, -naū, -niaū, sonacinu (cxom3, 
sytė), Aponacmu, ynacmu; CGYMMO 
6t4- (cKoMa), y-, nponacmu; Uypašė 
(Tąkę), zdolai pasząc ustrzec (by- 
do). Išganyk Šendičn par dičną gy- 
volus, v. išginiti, 2) cnacmu; zbawič. 
v. išgėlbėti, išginymas. 

Iš-ganytojis (w -jas), -ja, m. Cnacu- 
mes; Zbawiciel. v. išganyti. 


575 


Iš-ganstauti, -tėunu « -tduju, -tavai, 
nyvamoca, MmpecoMUmoca,  Gesno- 
xoumeca; lekač się, trwožyč sig, 
niepokoič się. Ušvis išganstėuja dėl 
niškų. v. išganstis, 

Išganstingas, -ga, mpeo090nbū ; zatrwa- 
žajacy (y A. IO. «dekliwy). v. bajsūs. 

Išganstlyvas, -vA, mpes0xcuwū, onacau- 
vii; trwvožlimy, Iekliwy. Kas išsigan- 
sčiėja, tas išganstlyvas. v. baimįngas 
(= bėimingas), bajiūs. 

Išganstis, -sčio, m. (w -sties, £.), ucnyw, 
nepenyts; trwoga, przestrach, prze- 
leknienie sie. Visą naktį viėnais iš- 
gansčeis buvaū. Didelį išganstį tu- 
rėjau. Koks tai Išganstis, kad iš-ne- 
jučią kas išgaūdina. v. gaūsti, bėjlė, 
bėjmė. 

Iš-ganūbyti w išganūbyti, -biju, -bijau, 
ucmpečumo, wyniszczyč. Pūni išga- 
nūbys visūs svifplus, išknūkcys, iš- 
žudys. 

Išgara, -ros, c. 64002406, 6ttd02WweeCA 
cyvųecmeo, doxzaamuna; wytchle stwo- 
rzenie, zdechlizna. M6teris pavadina 
vyrą: «tu Išgaras. v. išgarėti, 1š- 
dvasa, išvisa, išvisėlis, nūdvasa, pi- 
dvasa, dvasna, dvėsena. 

Iš-garbinrūti, -niūju, niavaū, oxy0pa- 
suma, okydpasMmMm+; stač się kę- 
dzierzavym. Rūtos išgarbinūva. 

Iš-garbstyti, -staū, -sčiaū, 60c76844ums, 
npes03KeCMU (63 N010. CA066); WY- 
chwaliė, chwaląc wyniešė (kogo, zw. 
nieboszczyka). 

Iš-garėti, išgariu, -rėjau, 60:0074ymaca, 
ucnapumaeca; wytchngč, wywietrEeč, 
wyparowad (ulotnič sie). Kad vagis 
išgarėtum, t. y. garais išeitum, 


576 


Iš-gūrinti, -nu, -nau, pacnapumo, NPO- 


napumo; naparzyč, przeparzyč, parą 


napelniė (Pe0.). 2) einycmumo na- 
pw, pasenamo, suenmpums (išgdi- 
rinti, ocew. išgarinti, ?); r02wiač, 
wywvietrzyč, wypušcič parę. Pižtį iš- 
garinti yra garą išlčisti Iaūk. v. g3- 
rinti (200 «par Zaukūs garinau» 6m- 
poamuo= par. I. garinau, gširinau), 
išgširinti, išgvairinti, 

Tš-garmėti, išgarmu, -mėjau, 66:67- 
omcamo, Gbrūmu (CKYNEKKO MOAn0I0); 
wybiec, wyjšč (Humem, hurmem). 

 Žmėnys išgarmėja, t. y. išėja. 

Išgašinis, -ne, 144040, -441a, ModNUKa, 
ua; elegant, -ika, modniš. Bėr- 
nas išgašinis, t. y. gašūs. 

Iš-gatavėti, -vėju, -vėjau, use0mosume, 
npuvomosumo; zgotowač, praygolo- 
wač. v. patfkti (patiškti), prireūgti, 
pritaisyti, išvirti. 

Iš-g4udyti, -dau, -džiau, 6vta064m, 
paczumumo; wylowil, rozchwytač. 
Kūniga naudą vėlnis išgšuda. 

Iš-g4uti, išgšunu, išgavaū, n01y4umo 
(uckoMOe, Gvnpowuenuoe), Usd000: MS, 
simManums; dostač (rzecz poszuki- 
waną, wyproszoną), wydobyč, wy- 
Įudzič. Led išgavaū .nū (w iš) jo tą 
džiktą. į 

Iš-gaužūti, -žūju, -žavaū, cuw0wo n00- 
wameca (oma Gpoocenia); bardzo się 
podniešė (od fermentacji). Išgaužūva 
tešlė. v. iškožėti, iškaužėti. 

Iš-gčbloti, -Ioju, -Tojau, ozpanumo 
(oms Gommaneū, necuacmiU), cnacmu; 
ochronič (od chordb, nieszczęšė), Wy- 
vatowad (y A. IO. cišgiablėti», w4- 
leceyč). Išgčbloti gra išgydyti. v. iš- 
gėlbėti. 


Iš-gari — 





Iš-gef 


Iš-gėdinti, -nu, -nau,  sbcmoiOUMo 
(6CT3); CUABNO NPUCMIJUMO, 0CDA- 
mumo; wywstydziė; bardzo zawsty- 
dzič. Aš sūnų išgėdinau, t. y. išrėiš- 
kiau gėdingus jo darbus. 

Iš-giėdėti, išgiėdu, -dėjau, Gbimemė 
(nnowo, Denas), nponnmo (Urnavi 
6e4ep3), nepenmms (6CIo NCHU); 109Y- 
špiewal (nutę, wsz. piešni), pieš- 
niami lub piešnią zarobič (pientą- 

“ dze), przešpiewač (wieczėr). Aš vi- 
sės giesmes išgiėdėjau. v. giėdėti. 

Iš-giėdrėti, -rėju, -rėjau, usc07HyMo 
(omas Gesdoacdia), GMCoTNYMS; WY- 
schną6 (od posuchy). Giėdrėte išgiė- 
drėja prūdas. v. išgiėdrėti. 

Iš-gičdryti, -driju, -drijau, uacywume, 
sacywumo, GvDICEUb (0 COAKŲT W 30- 
cyzn); wysuszyč, zasuszyč, wypalič 
(o sloncu i posuszy). Išgišdrija (sc. 
s4ule) žėlas rūtas, t. y. anos su- 
džiūva. v. giedra. 

Iš-giėdrėti, -rėju, -rėjau, v. išgiėdrėti. 
Giėdrėte išgiėdrėja vasarą prūdas, 
t. y. prūdė (s4ule) vandenį išdžio- 
vina. 

Iš-giėdrūti, -drūju, -dravaū, v. išgiė- 
dryti. Gičdra išgiėdrūva prūdė van- 
denį. 

Iš-gėlbėti (socm. u išgelbėt), -biu, -bė- 
jau, cnacmu, usbasumo; wyratowač, 
zbawič. v. išganyti, išgiobti. 

Iš-genėti, išgeniu (2cew. išgenėju), -nė- 
jau, omepedume (Oepes0, xycma), 
oGaoMamo (cyan, Cynba); Oobla- 
mad, powycinač (abyteczne galązki). 
Krūmus išgenėti. v. apgenėti, nu- 
genėti. | 

Iš-gefbti, -biū, išgerbiau, ettdmaamo 


Iš-gėrt — Iš-gla 


(xoMy); wyprawič (skorę). Garbo- 
rius išgefbia skūras. 

Iš-gėrti, išgeriu, išgėriau, stinumo; wy- 
pič. Gūrkšt išgėre sčnis visą stiklėlį 
liki dūgna. Didžiėuse gėrėje (nom.) 
ne išgefs pūsgorčiaus nū džikta, v, 
iškūkinti, išdrūnyti, išgufgti, iš- 
mūuti, išmaūkti, ištvinyti, 

Iš-gesyti, -saū, -staū (w išgesinti, -nū, 
-naū), s2acumo (6C OUMU, yt0A0A), 
C06€pWeKwo  NOLMCUMo, NOMYVIUMo 
(own 63 ovaw); wygasič. Išgesyk 
ūgnį čystai. 

Iš-gėsti (1), išgęstū (e0cm. w išgensū), 
išgesai, sviacHymo, COGEPUENNO NO- 
vackymo; wygasnąč. Ugnis benėr iš- 
gėsti (CKOpO Co6CmM3 nOoUACHeM3 ). 

Iš-gėsti (2), išgendū, išgedaū, nepenop- 
MUmoA, UCRODMUMICA, GbNUMS; 
wypsuč sie, wykruszyč się. Jo iš- 
gėda visi daitys. 1 

Išgydyti, -dau, -džiau, 6bramuumo, u3- 
unaumus wyleczyč. Būbše išgydys 
tave 15 tos ligos. 

Išgimėlis, -le, v. išgama (60:poduo- 
wiūca cvina; wyrodzily syn). Kurs 
nedoras, tas išgimėlis, v. išgimti. 

Iš-gimti, išgemu, išgimiau (4 išgimti, 
išgimstu, išgimiau, 06. išsigilhti, iš- 
sigimti), e6ipOJUMaCA (cmamo LyNCe); 
wyrodzič się (stač się gorszym). Sū- 
nus toks išgime, t. y. atskirūs (u 

„ štskiras) nū visą ėsti. 

Išgimūlis, -1e (94em. c0 omopwMs y0a- 
peniems na ū), nocandues  Ouma 
(cmockpeGvuwua»); ostalnie dziecko. 
Paskutinis vaikas pas tėvų vadinas 
išgimūlis.v. išgimti, išgimėlis, gran- 
dinys, gramdinšs, pagrandis; iš 
gama. 


NDmukennst. JuToRcKO-pYCCKO-N0ABCRIR CA0BApb. 


577 


Iš-gyniėti, -ni6ju, -nrojau, ydepocamo 
(Ganpemowz); utrzymač (zabrania- 
Jac). Įsisriga sūnus eiti į vesėliją 
ir ne gal išgyniėti, atginti. 

Iš-ginti, išgenu, išginiau, etrenamo 
(cxoma); wypędeič (bydlo). Išgiūk 
galvijūs (y A. IO. «galviūs») į gė- 
nesį, 0 ištęn nueis į ganyklą. 

Iš-girdyti, -dau, -džiau, etinoume (600y, 
nu6o); wypoič (wodę, piwo). Išgirde 
sūnus visą šlų. 

Iš-gifsti, išgirstū, išgirdai, ycavwams; 
uslyszeč. Išgifdova, kad baudei vi- 
kar, t. y. didelei barei. 

Iš-girti, išgiriu, išgyriau, paczoa1umo; 
wychwali. Aš ūšvį išgyriau, t. y. 
iškOlijau (6v7604443). 

Iš-girtūti,-tūju, -tavaū, smpeseumsca, 
ompeseumeca; wytrzežwič się. Aš iš- 
girtavaū, t. y. išsipagiriėjau. v, iš- 
sipagiriėti, 

Iš-gyti, išgyjū (em. išgynū), išgijaū, 
ewu300poewmo; wyzdrowieč. Ant gy- 
tinos pasidrūtina ir išgis. Vaikšrin- 
kis, jgu esi ligonis, tai greičiai iš- 
gysi. Marti iš ligos išgija. 

Iš-gyvėnti, -nū, -naū, npocumo (u30. 
6pEMA), Gbicumo; wyžyč, przežyč 
(pewny czas). Kelūs metūs sūnus 
tčn išgyvėna. 

Iš-gyžti, išgyžu, -žiau (6.-2um, išgiėžti, 
-žiū, išgiėžiau), 6044eCmumo (C6010 
Oocady), užaumo (c6010 3406y); Wwy- 
wrzeč (swoj gniew). Anyta išgyže 
ipmaudą. 

Iš-glaistyti (u cunon. išlaistyti), -staū, 
-SčiaŪ, Go:MaSaMo (UAUKO, Kao), 
SAMA3AMU GC WUEAU (66 CM, GG 
cmnmukaz3); wymazač (gliną, kaszą), 
zamaza“ w52. szczeliny (W Šciante, 

37 


578 


w šciankach). Su kūše šalis blūda 
“ išglaiste. Siėnas, kibirą išglaista 
(Pe0.). 

Iš-glambyti, -biju, -bijau, pasmMncumo, 
ucmonmamo; r02mieszač, wydeptač. 
Arklys išgžambija purvūs. v. iš- 

- klampėti. 

Iš-glėbti, išglembū, išglebau, nome- 
pAMo MyLOCMo, YNpYLVOCMS; DAIMAK- 
uymo, onycmumeca; siracič SprZę- 
žystošč, rozmieknąč, pochylič się (0 
rzeczy niesprzgžystej, stabej). Plyti 
ne degta išglėbusi nū liėtaūs, Triū- 
šis mžžas silpnas, išglėbęs, t. y. 
ištižęs. Lapai daržovės išglėbę nū 
kaitros, 

Iš-glėgšti (w išglegždėti), išglegždu, 
-daū (w išglegždėjau), pacwamams- 
ca; rozchwiač się. Kojos krėsla iš- 
glėgždusios, t. y. išklibusios. v. iš- 
gvėrti. 

Iš-glermėti, išglėrmu, -mėjau, cea- 
puMmecA (0 MOMz, WMO d0MO KUNNAO, 
KAOKOMA4O); wygotowač się (0 stra- 
wie, ktoėra dlugo się gotowala, wrza- 
Za). Strėva sagūne išglermėja, t. y. 
išvire, į garūs išėja, nukaisk. 

Iš-glėrti (w išklėrti), išglenrū (w iš- 
glėrstu), išglerai, pacz4a6amaca, 
pACWUAMAMCA; Ne 68 MNOpPY PACIUU- 
pumeca (063 omeepcmiu); rozchwiač 
się; zbytnie się rozszerzyč (0 otwo- 
+ze). Dišelis išglėręs iš sėnkala. Visi 
pašalei maglose išglėrę, t. y. iš- 
dvėrę. v. išdvėrti, išgvėrti. 

Iš-glėžti, išglenžū (w išglęštū), išgle- 
žaū, v. išglėbti. Veršis išglėžęs strei- 
piniūja. Vaikas išglėžęs ne stiprūs, 
kaip tėlėžis (sc. letėžis). Kurs ne 
gėl stovėti, t. y. štyvūma ne tūri 


Iš-glam — Iš-gni 


kūne, tas, kaip vefšis naujei gimęs 
(sc. ką tik turėtas, paturėtas), iš- 
glėžęs. 

Iš-gližti,išglįštū, išgližaū, ucxpuoumaca; 
wykrsywič się. Išgližusios kėjos. 2) 
v. išglėrti, Kas ne stėvi stiprei, va- 
dinas išgližęs, ištižęs: rūtai, stūklės, 
sūdas (indas). v. iškligšti, išglėžti. 

Iš-gIobti, -biu, -biau, w36a6umo, cnac- 
mu; wybawič. v. išgėlbėti. 

Iš-glėdyti, -dau, -džiau, u36e0mu, n0- 
mepamv; wytepič, wytracič, potra- 
cič. Ja ne žiūrėsi, išglėdysi visūs 
gyvolus. 

Iš-glėzoti (w išglozėti), -zoju, -zojau, 
pasmasamo; wymazač. Vaikas kūšę 
išglėzoja pašaleis blūda, t. y. iš- 
maiše. v. išglaistyti. 

Išgniauža, -žos, f. wmo usmamo (py- 
KaMu), Guamo, nepeWuynaNos CO 
zmigte, wygniecione, wymacane; 2) 
OCMAMKU OMZ U.-4. USMAMALO, G6L- 
amao, nepeugynaunao; resztki 
vzeczy pomigtej, pogniecionej, wWy- 
macanej. Visų vaikių išgniauža, ku- 
ri išgnidužyta, iščiupinėta merga. v. 
išgnidužti, išgniaužyti, iščėženoti, 

Iš-gnidužyti, -žau, -žiau, v. išgniėužti 
(0 Omilemeiu Ca0MNOMa, Gone NDO- 
VO40MCUMEAGNOMI). + 

Iš-gmėužti, -žiu, -Žiau, 6wocamo (63 
pykn); wygniešč, wycisngč (w reku). 
Sėlenas kisiėlės išgnidužk, t. y. iš- 
sp4usk. 

Iš-gniaužtūti, -tūju, -tavaū, usmepumo 
nacmwo; wymierzyč kladąc piešė 
przy pięšči. Anūdu išgmaužtūva 15- 
zdą. 2) 66t cams (MNOVKDAMUO Cocu - 
maa); wycisnąč (ceęsto šciskając). 


Iš-gnė — Iš-grė 


579 


Išgmiaužtūk būlbės iš molfnės (sc. | Iš-grėndyti, -dau, -džiau, ewcxpecmo 


iškūsęs). 

Iš-gnėičiėti, -čioju, -čiėjau, usmMame, 
UCKOGUPAMO, NOUGpPAnamo; pognišė, 
podlubač, poszarpač. Išgneičiėjei 14- 
montą (sc. gabalą) mėsės ir ne suė- 
dei. v. išdarkačyti. 

Iš-gniūsinti, -nu, -nau, cdmaamo, Gtd- 
mu (Onaaa, CMyNnaa GAA40, HEOTOMUO); 
zrobič, wyjšč (robiąc, krocząc nie- 
dbale, niechgtnie). Tinginys išgniū- 
sina, t. y. išėja. 

Iš-gėbti (= iškėpti, išgrėbti?), -biu, 
-biau, nozumumo (om3 K.-4.); p0- 
chwycič (zkąd) i zabrač (wyniešė). 
Marti išgėbe visūs daiktus, t. y. 
vagčei išneše. — 

Iš-gėnyti, -niju, -nijau, wcnopmume, 
zepsuč. Išgūnija lrėtus kėlį, t. y. iš- 
gadina. Arieika išgonys tau kraūjį. 
v. išgadinti, sugadinti. 

Iš-grabėti, išgrabu, -bėjau, ebikapao- 
Kama, siūmų (UA Ougynvo, NpU- 
Oepocusaaco pyKaMu); wygramolič 
się, wyjšč (idąč w omacku, przytrzy- 
mując się rekoma). 

Iš-graibyti, -baū, -biaū, ev:reamams, 
SMAOGUMO (LCDNAKOMI, DYKO U33 
8004), sveuepnamo; wychwytač, wy- 
Zowič (czerpakiem, reką 2 wody), 
wyczerpač. Išgraibyk tirščiūs iš skį- 
sčių. v. išgriėbti. 

Iš-grambyti, -baū, -biaū, e62pecmu, 
cupecmu; wygrzebač, zgrzebač. Vy- 
rai išgrambe plytėles ir padirba pe- 
čiūką. 

Iš-grėmdyti, -dau, -džiau, v. išgrandyti, 
2) usmnpumo (2); wymierzyč (2). 
Įbridęs išgrėmdyk gilūmą (dūgną ?) 
ūpės. 


. (Koawwo, noa3); wyskrobač (dziežę, 
podtogę). Grandinei, kuriūs išgrėn- 
dai iš dūnkubila. Išgrėndyk tvartus 
mėšlą vežant. 

Iš-granžyti, -žaū, -žiaŪ, ew6ypasume, 
npočypasumo  (Oiptė 60 MNOUUJTS 
Mocmazs); wyšwidrowač (dziury), 
przešwidrowač (w wielu miejscach). 
Su graūžtu išgranžyk grėbla g4l- 
vas. v. išgrenžti, 

Iš-griūuti, išgrišunu u išgrišuju, išgrio- 
Viau, 60440MaMmo (omxyJa-4.), pa3- 
pywums; wylamač, wywaliė (zkąd), 
rozwalič. Budiūką dėde išgriėve. Iš- 
griėvia žkmenį iš siėnos, vandū 
kraūtą išgriėve (Pe0.). 

Išgraūž, www (me6n, emy)! figa (t0- 
bie, jemu)! Žmėnys, sulšukę ru- 
defs vaisiaus, sūka: «išgraūž tau, 

„ būde, pavūsarįo. v. ištūp. 

Išgrauža, -žos, f., pumeuna, 6000M0uwna; 
wyrwa. Smarkūs lietus par dižvas, 
par kelūs išgraužas padara. v. iš- 
graužti. 

Iš-graužti, -Žiū, -Žiau, e0epusmo; Wy- 
gryžė. Pėlės išgrūuže skylę skrynio. 

Iš-gražinti (4 išgrūžinti), -nu, -nau, 
pasykpacumo;  przyozdobič. Išgra- 
žinti, išdailinti reik. v. gražūs. 

Iš-grėbstyti, -stau, -sčiau, 6b1peCmmu 
1pačiaMu (pačomas Goame UA4 ME- 
une 0010); wygrabič (robiąc czas 
dlužszy grabiami). Išgrėbstyk iš 
klūnių šišną, kad džiūtum. v. iš- 
grėbti. 

Iš-grėbti, -biu, -biau, 602pecmu 1p0- 
Gaamu (0633 Oommnnka NPO0040KCU- 
MEADHOCMU, NOCMENENNOCMU G6HUDE- 
Gania); wygrabič (calošė, nie myšli 


580 


się o dlužszym trwaniu cžzynnošci). 
Išgrėbti šiėną. 

Iš-grišbti, -brū, išgriėbiau, e64760mu mo, 
ebipsūmt, shuepNKYMo; wychwycič, 
wyrwač, wyczerpnąč. Kad jumis 
smeftis išgrišbs (2cem. išgreibs). 

Iš-greūžti, -žiū, išgrenžiau, Jame cdauu; 
dač reszty. Brėlis išgrenže pinigus 
(rūblį, du, etc.). v. granžė. 2) npo- 
Gypasumo, GuGypasumo; wyšwidro- 
wač, przešwidrowač. Išgrenžk skylę 
su graūžtu. 3) Jodtumo, Jocmamo (ne 
6e33 LAONOMa, KūKB Gbt C3 NOMOWBIO 
ceepaa); wydobyč, osiagnąč (z trud- 
nošcią, jakbyų za pomocą šwidra). 

Sdas išgreūš visūs javūs iš arūda. 
4) GbiKcamo (eaavy, CkpyLUGaA npeD- 
Mems pykaMu); wycisngč, wyžąč 
(mokrą bieliznę, wykręcając z niej 
wodę). Išgrenžiau (štapiūs) drabu- 
žiūs. v. įgrenžti. 

Iš-griėžti, -Žiu, -Žiau, G64kKpOUMU, 6bi- 
prsamo (006004 KpytoMa); wykroič 
(naokoto). Išgmėžk vėotį. 

Iš-griūsti, išgrindžiū, išgrindžiau (u 
išgrindaū), 6biMocmumo, ebiCmaamu 
(OockaMu, weūneMB); wybrukowcač, 
wymošcič, dač podlogę. Išgrindžiau 
grindis ant Astos (sc. ūstą grindi- 
mis išgrindžiau, ūstą išgrindau). 

Iš-grinžti, išgrinštū, išgrinžaū, soma 
(omxyda-u.) doMoi (na3ads); wyjšč 
(zkad) do domu (nazad). Žėntas iš- 
grinža, t. y. išėja iščė, 

Iš-gryti (ocem.), išgreju, išgryjiu (6.- 
sumos. išgriėti, išgriėjū, išgriėjaū), 
cuamo (CMemany) W 6wuGpama; Zė- 
brač (šmietanę) i wybrač (2 garnka; 
y A. IO, cerybico»). v. gričti. 


Iš-gri — Iš-gul 


Iš-grėbti, -bru, -biau, »0Zumumo, yma- 
wumo (omkyda-u.); pochwyciė, p0- 
vwač, uniesč (zkąd). Anyta išgrėbe 
visūs d4iktus, t. y. vagčei išneše. 
v. išgobti. 

Iš-grėmulti, -Iu, -1au, u3xce60mo, npo- 
esamo; zžuč, rozžuč. Šišną , čdalą 
išgr6mulęs, naūjį ėda jautis. 

Iš-grailėti, -l6ju, -l6jau, wucmepeme, 
pacmepemo (aūyamu); wytrzeč, r0- 
zetrzeč (jajami). Bėrnas išgruilėja 
tafpkojį kėlmių su gruileis, t. y. iš- 
tryne. 2) suūmu; wyjšė (v. grui- 
lėti, 2). 

Iš-griūti, išgriūvū w išgriūnū, išgriu- 
val, G601UM6CA, PA3BANUMBCA; UY- 
walič się, rozwalič się. Išgriūva siė- 
na. Akmū išgriūva iš kranta (Pe0.). 
v. išgriūuti. 

Iš-gudėnti (w išgudinti), -nū, -naū, 
npiyvumo; przyzwyczaiė. Sliūkei iš- 
gudėnti, t. y. įpratinti, t4nkei gėrti, 
spaviedėtis. 

Iš-guiniėti, -nioju, -niėjau, V. išgai- 
niėti. Išguiniėti 7ra išgainiėti, 

Iš-gūiti w išguiti, išguju, išgujaū, 604 
wMamo, NpOMamMmo (6043); wypędzič 
(precz). Išgūik iš kūtės visūs gyvo- 

„us. v. išgiūti, 

Išgula -Ios, f. ne00u4a, oaae0KNUK3 ; 
ležanina, powalowe drzewo. Girio 
sulėužytas mčdis išgūlęs vadinas 
išgula. Išgulas, išvartas, kerplėšas 
reūka girio ir veža namūniui. Girio 
daug iIšgulų. v. išvarta, išlauža. 

Iš-guldyti, -daū, -džiaū, pa3400480ume, 
nonocumo; roztožyč, poukladač. 
Svečiūs išguldžiaū. 2) ws400uma, 
pacmoaxosamo; wydožyč, wytlėma- 
zyč. 


Iš-gum — Iš-gvė 


Iš-gumbėti, -bėju, -bėjau, 06pacmu, n0- 
KDUMOCA  ICEMGAKAMU, NADOCMAMU; 
obrosnąč, pokryč się guzami, naro- 
stami. Gumbais mėdis išzumbėjęs. 

Iš-gūnyti, -niju, -nijau, s2mamo, np0- 
mams; wypędzič, uwygnač. Pišorius 
išgūnija visūs vėlnius iš dvara, t. y. 
išvarė. v. išgūiti, išgiūti. — 

Iš-gužbti, -bstū, -baū, usmeocumaca; 
uypiešcič się. Kad geral ėda, išgufb- 
sta, t. y. išleūp. v. išlėpti, gufbti. 

Iš-gufgti, išgurgiū, išgurgiau (w iš- 
gufkti, -kiū, išgurkiau, y A. 10. u 
dišgurgū, išgurgaūs), gwi407mame, 
GbINUMO OONUMS UAOMKOMB, CPA3Y; 
Zapczywie polknąč, wypič jednym 
Zykiem, odrazu. Marti išgufya (sc. 
išgurge) visą šlų, t. y. išgėre. Pri- 
pūle ir išgurge visą alvį piėna tava 
vaiks. 

Iš-gurlėti, -lėjų, -lėjau, pasdcupmo, 
pacmoacmnmo, pacųcmcmų; r0žtlu- 
šeieč, roztyč, wybujač. Ponas išgur- 
lėja, t. y. išmiėbėja. v. gurlūs. 


Iš-gūsti, išgundū, išgudaŪu, 1a60- 


cmpumeca, nadoūuumoca; WprawiC 


się, wložyč się (Ww co). Ar išgudai 
ant gūča? Jau tu išgudai tęnai be- 
būdamas, t. y. tapai gudrūs, 
Iš-guzūti, -zūju, -zavaū, noxpormeca 
MCEAGAKAMU, WUvtKaMU; pokryč się 
gruczolami, guzami. Išsuzūva mina 
burna. v. gūzas, išsyumbėti. 
Iš-gūžėti, išgūžiu (4 išgūžėju), -žėjau, 
GVUAECAMO, GUCNONMU (03 MenAGĖ 
KpPOGAMU, 63 WI N0J3 KDOHLAGAMU); 
wyležeč, wysiedzieč (Ww cieptym gnie- 
Zdzie lub Iožku, pod skrzydtami). 
Mižte safzuloja, kaip išgūžės po pa- 


581 


talais, ir būs sveika. v. gūžėti w 
gunžėti. 

Iš-gūžti, išgūžiū, išgūžiau, 6o:coAuUmo 
(0epoca 63 menan); wypiešcič, wyho- 
dowač (trzymając w cieple; y A. 10. 
awylegač się pod cieplem»). Kaip 
žansytis (žansytį?), išgūžiau šiltai 
po pūtalais (M.-6. s0nco išgūžti, iš- 
gūštū, išgūžaū: «kaip žansytis išgū- 
žaū»). v. gūžti-gunžti. 

Iš-gvagždėti, išgvagždu, -dėjau, npo- 
JCUMb (KODMACO 6Rp0L0A4000); UCZY- 
dams; przežyč (cierpiac glėd). Gy- 
volei par žiūmą išgvagždėja, t. y. 
išdžiūva. v, iškiugždyti. 

Iš-gvairinti, -nu, -nau, npodyms, 0- 
Oymo, nposnAamo; przewiač, przė- 
wionac. Vėjis išgvairina tava javūs, 
t. y. Išpūte, išgairina. 

Iš-gvaldyti, -daū, džiaū (6ocm. u iš- 
gliudyti, -dau, -džiau), sniayugimo 
u33 AyNu (OpNLu); sMAywjumo (10- 
7013); oczyšcič (orzech), wyluszczyč 
(groch). Išgvaldyk riešutus. 0. iš- 
gvilbyti. 

Iš-gvargždėti w išgvargšti, išgvargždu, 
dėjau w išgvargždai, 342punuyma, 
OCunKnymo (0 W0pAN, OMB KPUKA, NIO- 
uia); ochrzypnač, zachrzypnac (0 
gardle, od krzyku, špiewania). Ger- 
klė išgvafgžda, ne galū giėdėti, t. y. 
užsirėke (sc. parsirėkiau). v. išparpti. 

Iš-gvemhipti, -piū, išgvempiau, 66:M4- 
numo; 3a6pamo (y K010); wyludzič; 
zabrač (od kugo). Marti sava plūs- 
kina, o nū (u iš) kita išgvemipia, t. 
y. išgduna, išgrob, išmūsina. 

Iš-gvėrti, išgvenrū (u išgvėrstu), -eraū, 
v. išdvėrti. Kad gerklė išgvėrusi, 


582 


tai platūs (sc. drūtas) balsas. Ger- 
klė išgvėra, kad kaip daržinė. Ste- 
bulė išgvėrusi, t. y. išsiplūkusi. 

Iš-gvilbyti, -baū, -biaū w išgvildyti, 
-daū, -džiaŪ, ettaywjumo (opnau) 
u38 AYSU, OWUCINUMO OMB NAICKUĮ 
wyluszczyč, oczyšcič (orzechy) 2 90- 
krywek lišciowych. Riėšutus išgvil- 
byk. Kiavalūse riėšutai, kad ne iš- 
gvildyti. v. išgvaldyti. 

Įšiktūvės, -vių, f. pl. nep60e sa1pasue- 
We NO6A1L0 OMLOJCALO MNCMA (KKI 
Gut 06pA03, wym.); pierwsze zanie- 
czyszczenie nowegu prawetu (jakby 
obrzęd, žartobl.). Tava įšiktūvės, t. 
y. kad pirmas šiki naujamė šiki- 
niūke. v. šikti (ecmo u įšikti). 

Į-šildyti, -dau, -džiau, 321 muwo, 10p0- 
WeNdKO Como; porzgdnie zgrzač. 
Įšildyti trėbą, piftį. v. įšilti, 

Išilgai u išilgai, adv. u praep. c. gen. 
(acc.), 60040; wzdluž. Gyvolei eina 
išilgai rėžių difvos, ūpia. Brūkšnis 

„ išilgai audima. 

Išilgas, -ga, npodon0noi; idący wzdluž. 

e šudekla drūžės isilgos, o tęn 
skefsos. v. ilgas. 

Išilginis, -ne, 6033 cmana, uymabuovė, 
CWWMmoiū U33 UNADNAIO MAMepIAAA; 
bez stanu, caly, wzdžuž sposzyty 
(2 calej sztuki). Išilginei marškinei 
mėtriškos, t. y. be prydurų. v. iši!- 
gas, ištisinis. 

Iš-ilgti, -gstu, -gau, cockywumuca (no 
x0M3); zatesknič (do kogo). Išitgome 
jųsų (jūnsų), t. y. nušiboda Iaukti, 
v. išsiilgti, 

Išylis, -1a, m. epėma, 402004 co4nwye 0C0- 
Genno NpUWIpNeaeMI; KADA, 3NOŪ; 
pora dnia, kiedy bywa najcieplej; 


Iš-gvi — Isir 


upal. Diėnėos įšylėlu plūuti drabu- 
žiūs. Pats įšylis, t. y. pati tvanka 
par šiėnpiūtį. Avis par įšylį diėnėo- 
vidžiuj, vasarvidžiųj (diėn-džiu, v- 
džiu) gūli pavėsėse (sc. pavėsyje). 0. 
įšilti, kaitra. 

Iš-ilsėti, išilsiu, -sėjau, omdozuymo 
(O0400H6LM3 067030M3); wypocząč (na- 
ležycie). Kad ne esmū Žžmūgus išil- 
sėjęs, nėr tad gerai. v. ilsėti. 

T-šilti, įšilstu (« įšįlū, ocem. u įšit- 
nū), įšilai, 3awemuo, TO0pOWenoko 
copnmoca; porządnie się ogrzač, 
zgrzač. Senis įšilęs duris stubės ati- 
dare. Įšila pėčius, trėba įšila, išsi- 
siaūsti gali. 

Iš-imdinėti (« išiminėti), -nėju, -nėjau 
(w išimstyti, -staū, -sčiaŪ), nosoww- 
mamo; powyjmowač. Po biškį išim- 
dinėja vaikas visūs 6balus. v. išimti. 

Iš-imti, išjemu (u išimu), išėmiau, 6e4- 
nymo; wyjąč. Iš rūsiės išėme būl- 
bes. Išiūtk iš akiės kristą. 

Išimtine, nės, f. n02cuswennwvū 007003, 
G6L060DEKNGUĖ DODUMELAMŲ NDU Ne- 
pedaun Onmams ynpasnenia TO3AU- 
cmeoMz; dožywotni zapis rodzicom 
na ich utrzymanie. Tėvėms dūda 
išimtinę sūnus, t. y. ančpyžę. Pa- 
mote tur s4u išimtinę iš dubės, iš 

 gyvatos. 

Išimtininkas, -ke, nosyvavuja (pobie- 
rający) «išimtinė». Kurs gyvėna ant 

„ išimtinės, tas išimtininkas. 

Iširas, -A w adv. iširai, pacnopomua, 
C60600uw4ū, NeMywĖ, Nemo CeU- 
mvū; rozprėty, wyprėty; wolny, nie- 
natęžony, nietegi, mietęgo skręcony. 
Iširas siūlas, kurs valnai sūverp- 
tas. Su iširų siūlu ne gali siūti, t. 


I-šifs — Iš-j6t 


y. kad nesukrūs. Iširai siuvai, kad 
greit irsta. v. iširti, Išdrikas, irūs. 

I-šižsti, įširstū, įširdai, cus0wo pascep- 
Oumeca; bardzo się rozgniewač, Tu 
įširdai ant manęs, t. y. įkiršai, įnir- 
šali. v. širdis. 

Iš-irti, iširstu (w išįrū, em. u iširnū), 
iširai, 6tnopomua, pacnopomiCa; 
wyprdč się, rozproč sie. Prastos siu- 
vėjos siūlė iširsta greitai. v. išėr- 
dėti, išrykšti. 

Iš-ižinti, -nu, -nau, Jamė suayvjumoca; 
dač się wyluszczyč. v. išižti, 

Iš-ižti, išįštū, išižaŪ, saywųumoca; 0y- 
Zuszczyč się. Kaip užlija, žirnei ant 
Zaūka išiža. v. išsiaižyti, 

I-šižti, įšįštū, įšižaŪ, cua0wo pa3cep- 
Oumtwa (eupasumo C60W tNTw63 NO- 
CMynKaMU U C40600M4), paszapumaca; 
bardzo się rozgniewač; rozjuszyč się. 
Bene (į) pūpstybį (sc. pūpstiėbį) sū- 
binę išdūrei, kad pro duris Jakstai 
daužydamos (= daužydama) duris, 
įšižusi, pikta. Titis įšižęs, ne gali 
pėrprašyti (sc. atsiprašyti), nebat- 
lyšta. v. įpjkti. 

Iš-jrėškinti, -nu, -nau, nepėptimė, nepe- 
waprams; przeszukač, przetrząšė (y 
A. B. «vyszukačo). Mergė išjiėš- 
kina, t. y. išnerše, visūs daiktus 
svetimus (w.-6. išjiėškinti 6m. išjIėš- 
kėdinti). v. išnefšti, išjiėškėti. — 

Iš-jiėškėti, -jiėškau, -kėjau (60cm. u 
išjiėškoti, -kau, -kojau), swuckama, 
pasuckamo; wyszukač. Išjiėškėjau 
svėtimą ryšėlį. Išjiėškojau visūs pa- 
šalus (w po visūs paš.). 2) (Zopo- 
WENdKO) NOUCKAMO (63 104000); wyis- 
kač (kogo). Ar gerai išjiėškėjei g4l- 
vą (P.). v. išutinėti, išveizdėti. 


583 


Išjoda, -dos, f. uemowewnaa (co6eme. 
U3303MEHNAR | MYJMCUUNANUŲ) 9CCN- 
wuna; zudyta (przez mežczyzn) ko- 
bieta. Tu išjoda visą, t. y. pasilči- 
dusi sėnmerge, bėba. v. išplanka, 
išjodyti, išgniauža, 

Iš-jodinti, -nū, -naiū, dame 603M09C- 
NOCMb GbINTAMO 6EDTOMI, NP0600UMO 
(omxyda-w.) eepz0MB; dač možnošė 
wyjechač konno, przeprowadeič(zkąd) 
na koniu. Išjodink mus par ūpį. 

Iš-jodyti, -dau, -džiau, passnaamoca 
6€DXOMS (05 DAIKMA CMODONBY, O MHO- 
wuz3); rozjechač się konno (w rdžne 
strony, 0 wielu). 2) esimadumo (xona) 
nods ecpz3; uježdzič (konia). Išjo- 
dyti 4rklį (Pe0.). 3) susecmu (A0- 
walei, CI63 NA NUTS GEPIAMU, NE 
6Cm13 CpA3Y); GbiNp080dUM6 G3AULU, 
GUMOAKAMO, GKLNAMO GOM3 (MNOUULI 
u Ne Cpas3y, Kada); wyprowadzič 
(konie nie wszyslkie odrazu, siad- 
szy na Nie); dač w kark i wy- 
pędziė preca (wielu i nie odrazu, 
každego). Vyrai išjėde šrklus dobi- 
liėnėn, į dobiliėną (Ped.). Ta bėba 
išjoda *) par dūris, kas ją supykina. 
v. išjėti. 

Iš-jėti, išjėju, išjėau, sin Tamo eepx0M3; 
wyjechač konno. Titis išjoja medžiėti, 
2) swuoecmu (A0wado, A0Wa0e0, Cm003 
MA 00MY U33 NUTS 6EDOMB U NDUGA- 
3063 K3 MEU OCMALAGN0ITI); GUNDO6O- 


*) Daaroxs tšjodinėti 10 amauenio paanuTCA 
oTB tšjodyti TbMUB, uTO ynoTpeGineTCcA O B3AB, 
0c06enEo VAcTO NpoKCXOAAUEKH WUAW KA>KABIA 
pa35 HeA0ar'0 Ipox02xai0MeKca: išjodinėk Arklį 
(cp. išjodyti, 2-0e suau.); visuT išjodinėjau, ničkur 
neradai; karcivių išjodinėtos piėvos (cp. jų išva- 
žinėti kelei), kur beaūgs žolč (Ped.). 


584 


dumė Gsawei (1010-41. 004010); Wy- 
prowadzič (konia, konie, wsiadszy 
na jednego i przywiązawszy don 
veszlę). Išjok arklį, šrklus į dobi- 
lrėną, dobiliėnūn (Pe0.). 

Iš-jovalyti, -liju, -lijau, „puvomosume 
MŪK3, KAKI TOMOGAMI KODMB AA CoU- 
wel (vycmo); nepeMmwamo; zg0lO- 
wač tak, jak się przyrządza pokarm 
dla šwiū (gęsto); wymieszač. Jūvalą 

+ išjovalyti, t. y. išvirti. v. marmalyti. 

Iš-jūdinti, -nu, -nau, ebtwamamo, pac- 
wamamo, pacueseiumo; wyruchač, 
sorruszyč. Aš išjūdinau iš šaknį 
kėlmą, t. y. iškūšinau. 

Iš-jūngti, -giu, -giau, G0inpawo, pac- 
npauo (GNPAJCEMNGIZS 68 APMO 60- 
4063); wyprząc, rozprząc (Zaprzę- 
Zone do jarzma woty). Aš išjūngiau 
jaučius. v. jūngas, jūngti. 

Iš-jūsti, išjundū, išjudaū, ebtwamamsca, 
DACUWUAMAMaCA, PACUVEGEAUMICA; WY- 
ruchač się, wzruszyč się. Brėlui kėja 
išjūda iš vičtos, t. y. išnifs rūsetūs 
(0ceM.). 

Išjūka, -kos, f. ocwmauie, wymaenie; 
wyšmiech, pošmiech, urąganie się. 
Ant išjūkos sčnį vėda šokti. v. iš- 
jūkti. Ę 

Iš-jūkti, -kiū, išjūkiau, ebicwmame, 
ocumamo; wyšmiač. Sūnus išjūke 
pijūką. v. jūktis. 

Iš-jūsti, -sIu, -siau, pacnoacamo; 702- 
pasač (zdjąč komu pas lub pasy). 
Jinai, sesė, išjūse manė (iš jūstų). 
v. jūsta. 

Tš-kabindinti, -nu, -nau, pas5.-caus., 
ebipccmu, Gi6paMmo (CUIKOL, NOAY- 
cyt0€, 1pA30); wygrzebač, wygarnąč 


Iš-jov — Iška 


(btoto). Kaip saūsa, dumblą iš prūda 
iškabindink. v. iškabinti. 

Iš-kabinti, -nū, -naū, etipecmu, Gbi- 
6Gpamo (Kauy, 1pA30), supGamMm+ (401- 
mu, vmo-n. 3y0AMU, KOTMmAMU); W0y- 
greebač, wygarnąč (kaszę, bžoto), 
wyrwač (pazury, co-k. zebami, pa- 
zurami). Kaip įkabinaū aš jam į 

" nūgarą nagūs, tai su mėsa iškabi- 
naū, t. y. išplėšiau. 

Iškadi, iškūdos, f. epe0s, yGimoxa; 
an, MCALKO (6e34,); szkoda, strata; 
szkoda (czego, kogo). Iškadi (6e3a.) 
žygia to žmūgaus. v. gailū, gailėti, 
jaibe. 

Iškadniūkas, -ka, m.; -ke, -kės, f. »m0 
npuvunaems epe03, ywep6s; szkod- 
nik, -nica. v. jėibininkas. 

Iškadyti, -diju, -dijau, epedumo; szko- 

" dzič. v. keikti. 

Iškadlyvas, -va, epeduvū; szkodlimy. 

(Iškadūs, -di); adv. iškadžiaū, 60ame 
cant; Wigce) szkoda. Iškadžiai svei- 
katos, kaip tuftų. v. iškada, gailū, 
gailėti. 

Iš-kaišyti, -šaū, -šiaū, y6pamo (eny- 
MPCHKOCM6 U3bW seALNWO, yBNMa.MU ); 
ubrač (wnetrzc chaty w zielen, kwia- 
ty). Iškaišyk seklyčią su žolėmis, su 
kviėtkomis. 

Iš-kišti, -Šiu, -šiau, GxicxoGaumo, 64- 
Cmpovamo, Cmpowaa CAnaamMo (Ytay- 
Gacnie 63 4.-4.); wystrugač, wydrą- 
žyč (strugając zrobič w czym wklęs- 
losė). 1škšišk grėbus, vidų vičdra 
naūja su kaišena. 0. išdūbti, iš- 
skūpti, išskopti. 

Iškaka, -kos, f. omayvka, omamsda; wy- 
dalenie się, wyjazd. Atsitikime iš- 


Iš-kak — Iš-kan 


kakos tėva pakviėsk sūnų į kūpą. 
Nū jo iškakos jau trečia dična, v. 
iškūkti. 

Iš-kakėti, iškaku, iškakėjau, umremo 00- 
CMAMOwNO, ObiMo 08 CoCMOANiU; Mmieč 
dostatkiem, byč w stanie. Kas iška- 
kės šiėna? Mūs ne iškakėsime nū- 
mos (sc. nūmos, apend) mokėti. 

Iš-kūkinti, -nu, -nau, Oomupacumo, n0- 
caamv; wyprawič, poslač. Iškškink 
sūnų, t. y. išsiuūsk. v. iškakti. 

Iš-kūkti, iškankū, iškakaū, omnpa- 
6umoca, sNūmMmu, ynLamo (omkyJa- 
“.); ruszyč (žkąd w drogę), wyje- 
chač, wyjšč. Iškūka, t. y. išėja. 

Iškalė, iškūlos, f. wxo2a, yvuauwye; 
szkolą. 

Iš-kalatyti, -tiju, -tijau, ucko40mume, 
nobums; ztluc, zbič. Sūnus iškalū- 

„ tija vūgį, t. y. Išmuše. — 

Iškalba, -bos, f. npousuowenie, e0n0- 
603; KDACHOpPRNIE; WyMawianie, WY- 
mowa; krasomiūwstwo. Kokia sesers 
iškalba. v. iškalbėti. 

Iš-kalbėti, iškalbu, iškalbėjau, npou3- 
NECMU,  G6U060DUML; NONDEKNYMU; 
wymėwič; zrobiė (komu) zarzut. 
Anyta daūg iškalbėja. 

Iš-kalbinėti, -nėju, -nėjau, x0pums, 
nonpeKamo; WwyMawiač, Wwyrzucač 
(komu co). Marti man daūg iškal- 
binėja. 

Iš-kalbingas, -ga, priuucmwd, kpacnO- 
pruuouū; krasomėwnų, wymdutny. 
Sūnus iškalbingas. v. iškalba, by- 
Zūs. 

Iš-kaldinti, -nu, -nau, w0cmapamsca, 
vmob GubuAU,  Gbinylu  (KO4046- 
wieMz); postarač sie, žeby wybito, 
wyjeto (przez wybijanie). Iškėldink 


Duxkeonnus, NATORCKO-py0cko-NOXBCKIA CAOBAPb, 


585 


vinis iš ekėči, t. y. lišpk iškalti. 
v. iškalti. 

Iš-kalėti, iškalu, iškalėjau, eticwdnms 
68 MOpoMA; wysiedzieč w wigzieniu. 
Iškalėja titis trejūs metūs, t. y. iš- 
kentėja kaliny. 2) sausywume (0 pa- 
cmeniaz3); zaglumič (0 rošlinach). 
Mėdis žoles iškali (y A. IO. «iškala»), 
t. y. nusmelkia. 

Iš-kalinėti, -nėju, -nėjau, n060:6umo, n0- 
oviMymo (KO404eKnieM3); powybijač, p0- 
wyjmowad (przez wybijanie). Ekėt- 
virbalus iškalinėti, t. y. išimti, 0. 
iškalti. 

Iš-kalti, iškalu, iškalau (ocew. iškatėu), 
eviGumo, EbiNjMo (KOMOUENIEMI); WY- 
bič, wyjąč (przez wybijanie). Iškėik 
vifbalus iš balžiėnų ekėčiį. 

Iš-kamantinėti, -nėju, -nėjau, etint- 
mamo, donpocumo (kaka CanDYem3); 
wypytač, wybadač. Ponas iškaman- 
tinės ir paleis tava vyrą, t. y. iš- 
klausinės. 

Iš-kamūsyti, -siju, -sijau, wcmonmame, 
svymonmamo (1pa30); wydeptač (blo- 
t0). Gyvolei iškamūsija, t. y. išmyne, 
tafpvarčius. v. išklampūtyti. — 

Iš-kampūti, -pūju, -pavaū, cdm1ame, 
omAnaamo (Uab); arobič, wyporzą- 
dzič (katy). Dailide iškampūva kam- 
pūs budavėdamas, t. y. dailei iš- 
dirba. v. kampas. 

Iš-kanapėti, -pėju, -pėjau (4 iškini- 
varpiiti), Gumo ucmoveny, u3001pcny 
(vepsamu); byč wygryzionym, p0- 
dziurawionym (przez vobaki). Mėsa 
iškanapėjusi, t. y. išpindėjusi, iš- 
kirmgraužėjusi. v. ištrandėti. 

Iš-kanūtyti « iškanačyti, -tiju (-čiju), | 
-tijau (-čijau), etcmwo, omz1eCmams; 


87* 


586 


wybatožyč, wychlostač. Iškanūtyti 
šėnus, t. y. išmūšti. Tėvas ne rūdnas 
iškanačija nūgarą. Aš tau skūrą iš- 
kanačysiu, t. y. išpliėksiu. — 

Iš-kandėti, -dėju, -dėjau (vw iškandyti, 
-dyjū, -dijaū), Grmo ussndeny, ucmo- 
ueny MO; byč podziurawionym, 
zgryzwonym przez mole. Vilnūnis 
drabūžis ne vėdinamas iškandėja, 
t. y. pasidūre skylikės, (nū) kan- 
džiį suėstas. 

Iš-kanėti, -nėja (4 iškaniu), -nėjau, 
Goimo usnypeny, UCMOWeKNY (1040- 
doma); byč ostabionym, wycienczo- 

"nym (od glodu). Arklys iškanėjęs 
par naktį priė tvorūs stovi. 

Iš-kankinti, -nū, -naū, sanyvumo (un- 
ckomonuas); zameczyč (kilkoro). P4- 
mote iškankiūs visūs vaikūs. 

Iš-kansti, -kandu, -kėndau, ecizycumas, 
supsamo (3yGaMu); wykąsič, wy- 


vwač (zębami). Iškėnda šuvi šmūtą 


mėsės. 

Iš-kūpanotys (xcem.; 6.-1um. išsikšpa- 
noti), -nojūs, -nojaus, 6046ap41- 
mama, GUGPAMOCA, 66C60600UMCA 
(CG mpy0OMa, u33 1Y0. MCMa); Wy- 
garnąč się, wydostač się, wyswobo- 
dzič się (2 trudnošcią, 2 glębi). v. 
išsikūpanoti. 

Iš-kapinėti (w iškopinėti, iškūpinėti), 
-nėju, -nėjau, Goimymo (Me03 u33 
yava); podebrač (midd, pszcz0ly). 
Iškapinėk bitis, t. y. išimk mėdų. 
v. iškopti (1), iškopti, iškūpti. 

Iš-kapėti, -pėju, -pėjau, etipyGumo, n0- 
pyGumo (na KyCKU), GolCiuo; Wwyrą- 
bač, posiekač (na kawalki), osma- 
gač. Iškapok mėsą ant šmotėlų (2). 
Su bizūnū iškapėti. 


Iš-kand — Iška 


Iš-karbatkūti, -kūju, -kavaū, cdmaamo 
KDYMCEGONOJOGUVIMI, U33y6pUMt, 6bt- 
prosamo (GyMauy) na nodOGie KpDY- 
ace63; zrobič podobnym do koronek, 
wykarbowač, wykroič (papier) na- 
ksztalt koronek. 2) mo oe, umo iš- 
kverbetkūti. 

Iš-kėrdinti, -nu, -nau, pa88s.-caus., 
nepecnuamo; wywieszač. Iškėrdinti 
šunis. 

Iš-karkinti, -nu, -nau, esinyvwwymo, 60t- 
1MaMo (KDUKAUGULS KYpUUS); Wy- 
ploszyč, wypedzič (krzykliwe kury). 
Iškarkink vištą iš dafža. 2) ewūmu 
(0 Kydazuyjujuas, KDUUAYUT KYDU- 
uaa3); wyjšč (0 gdaczgcych, krzy- 
czących kurach). 

Iš-karstyti, -stau, -sčiau, pasenwuamao; 
NepesMULAMmo; porozwieszač; WwyWMie- 
szač. Marti iškarste visūs drabu- 
žiūs. 

Iš-karšėti, -sėju, -šėjau, cocemapnmoca; 
odpazAmmo; zestarzeč się; zniedolęž- 
nicč. Sčnis iškaršėjęs itgai ir mire. 
v. iškaršti. 

Iš-karšinti, -nu, -nau, WNPOKOPMUMA 
(cmapuxa) 00 Chepmu (yzacueaa 
34 uu); wykarmič (starca) až do 
šmierci (pielggując g0). Sūnį tą iš- 
karšink, o jis t4u paliks sėva mantą. 

Iš-karšti, -štu, -Ššau, npoMumo ceoi 
emKa, O0MUmo 00 vyboKod Cmapo- 
cmu; dožyč swego wieku, doczekač 
požnej starošci. Iškšršau jau aš sava 
amžį, t. y. gyvenaū iki senštvės, 
pasenaū. 2) nocnmmo; dojrzeė. Var- 

„pos iškarša jau, t. y. prinėka, 

Iškarta, -tos, f. npocmxa (63 160y); wy- 
rąb (w lesie). Višta iškifsta miškė 


v av 


bus iškarta. Iš iškartos keftu men- 


Iš-kėr — Iš-kav 


kūs medžiūs. Atvašynas šuga iškar- 
tose. Po iškartas 4uga žūlės užsėtos. 
v. iškifsti, skynimas. 

Iš-karti, iškariu, iškėriau, nepe0nwama; 
wywiesič (noumu mo ce, umo iškar- 
styti). Budelis iškėre visūs šunyčius. 

Iškasa, -sos, f. m0, vmo obikonano, nai- 
Oeno NDU DACKONKO 68 BMA; TZ0CZ 
wykopana. Boba supykus pasūke: 
«tava tėvas šuūs iškasa». v. iškasti. 

Iš-kasyti, -saū, -siaū, pacwecamo (m02- 
maAMu), GuickpeCMo; wyczcsač Skro- 
biac (paznogciami). Jagu bėrnui 
nūgarą nižti (= ničžti), iškasyk su 
nagais. 

Iš-kasti, iškasu, iškasiau, swxonamu; 
wykopač. Aš iškasiau gilų griūvį. 
Iš-kašėti, iškašu, -šėjau, uczydamo; 
wychudnicč. Gyvolei ant šiaudą iš- 
kašėja par Žiėmą, t. y. išdžiūva. v. 
išgvagždėti. v. iškatėti, iškiaugždėti. 

Iškašta, -tos, f. us0epocka, pacz003; 
wydatck, rozchod. Kas pagranžiūs 
iškaštas vesėliją kėlti (sc. Iškaštas 
vesėlijai, vesėlijos iškaštas), t. y. 
kad išsikūštiji. 0. išlaida. 

Iš-katėti, iškatu, -tėjau, 60:0epo0ame, 
npomumo (0 GoAwMOoMz), CobcmMe. 
coviKydaKAMO, NEPEKYVAZT MAMA; WY- 
trzymač, przcžyč (0 chorym), wlašc. 
«przegdakačio. Ligonis (kaip višta) 
nebiškatės par žiėmą, t. y. nebiš- 
mis. 

Iš-kiaugždėti, iškiaugždu, -dėjau, w3- 
cozuymo; wyschnąč. 1škiaugždėjęs 
sėškas, už kūzila ūžkištas, kaip pa- 
jūdina, ir sutrupėja. v. iškembti. 

Iš-kaūlyti, -liju, -lijau, owzaannumo, 
GHKaMIONUMo; Wwynudzič, olržzymač 


587 


przez uatręctwo. Lygdamas ne iš- 
kaūlysi mišku (sc. niška), t. y. ne 
išprašysi. 

Iš-kiaulėti, -16ju, -l6jau, pasporms, 
NepEPUMO, NEDEMNUAMI, NPUGECMŲ 
63 Ge3nopadoK3 (noCMyNnUms CB U.-M. 
no-ceuncku); TOzrYČ, poprzewracač, 
zrobič nieporządek (postąpič po šwini- 
sku). Tu tik iškiaulėjei mėsą, t. y. 
išmauriėjei, išmaišei, kad ne tiūk. 

Iš-kaūpti, v. iškūpti, iškūpti, 

Iš-kaūšti, -šiū, iškaušiau, 6om100me, 60- 
wpwusmo (aMuny 63 4-4); wyješė, 
wygryžė (dodek), zrobič (Ww czym) 
czaszkowatą wklęslošė. Pėlės iškauše 
visą kėpalū dūnos, pyragą, t. y. iš- 
gr4uže visą minkštumą. 

Iš-kaūzyti, -ziju, -zijau, v. iškaūlyti. 

Iš-kaužėti (w iškiaužėti), -6ju, -6jau, 601- 
Gpodumo, KONNUMo GpOJMCENIe, GBIKUC- 
uymo (noJuAMmaCA, 630yMmCA); prze- 
fermentowač, wykisnąč (podniesė sie, 
wzdąč się). Alūs, putra, dūna iš- 
kaužėja, t. y. išrūga. v. išgaužūti, 
iškožėti; iškiaužėti. 

Iš-kiaužėti, -žėju, -žėjau, 63p0:m0, pa3- 
pvimo; rozryč, zryč. (Nū) kūrmia iš- 
kiaužėta žėme, t. y. iškėlta, v. iš- 
kaužėti, 

Iš-kavodinti, -inu, -inau, 20cmapameca, 
um003 00.20 Ckpo!'MmO, COKpYMO, C0epe- 
aceno; postarač się, žeby bylo skryto, 
przechvwveno. Jinai, ūšve, iškavėdina 
anį nū akrūtų. v. iškavėti, išdalb- 
styti. 

Iš-kavėti, -vėju, -vojau, coxpanuma, 
coepeuv; przechowač, zachowač. Aš 
iškavojau dalgį, ne pagadinęs ilgą 
čėsą. v. išlaikyti, išlykinti. 


588 


Iš-kėi — Iš-kib 


Iš-kėikti, -kiu, -kiau, apoxaacmv; wykl- | Iš-kėpinti, -inu, -inau, nocmapameca, 


nąč. Boba iškėike mušėklį ant rin- 
kos. 

Iš-keisti, -čiū, iškeičiau, pasMouamo; 
rozmienič. Iškeisk pinigus. 2) samn- 
numo, sacmynumo; zamienič, zastą- 
pič. Iškeisk (06. pakeisk) vaiką, t. y. 
tu pabūk, o jis pareis. 

Iškekšinis, -ne, wesax0NKOpoJLDeKNKNBĖ, 
-waa; dziecię nieprawego toža. Ne 
būtum iškekšinis, t. y. beūkartas. 
v. kėkše; išmanginis. 

Iš-kelėuti, -l4uju « -1šunu, -lavaū, om- 
npasumtoca 68 nymo; wyjechač Ww 
drogę. Žėntas į kelūnę iškelūva. 

Iškelme, -mės, f., v. iškilme. 

Iš-kėlti, iškelu, iškėlau, noJuamo Uu 
GUCADUMO UA4 GUNYMO; NEDEGECMU, 
nepeMNCMUMo (vUnosKUKa); podjąč 
į wysadzič lub wyjąč; przeniešč 
(urzędnika). Iškėlk kūdikį iš Iop- 
šia. 

Iš-kembti, -bstū, -baū, uczydamo, u3- 
cozuymo; wychudnąč, wyschnąč. Iš- 
kembusi karve, t. y. sulysusi. 

Iš-keūsti, iškenčiū, iškenčiau, e0:mep- 
nomo, GLDepILamo; wycierpieč, Wy- 
trzymač. Iškenisk tą bėdą. 

Iš-kentėti, iškenčiū, iškentėjau, 604- 
cmpadamo, svumepnnmo; wycierpieč. 
v. iškeūsti. 

Iš-kepersūti, -sūju, -savaū, ewiūmu, 
ylimu, KAUGACO UA4 NOKAUUGAACO; 
666GDAMOCA NA UEMGeDCNKALS (6tt- 
CMA6UG3 3A0H1010 VACMo MA); wYjŠ 
chwigc się lub wahając sie; wyležč 
na czworakach (odstawiwszy tylną 
częšč ciata). Led iškepersūva iš 16- 
vos vaikas nū tėva. 


VInOGO! UCNEKAOCO, UZMCADUAOC; (CMaA- 
PAMeANO) UCNEL, U3CAPUML; D0- 
starač sie, žeby się wypieklo, wy- 
smažylo; (starannie) wypiec, upčec, 
usmažyč. Aš iškčpinau mėsą gražei. 
v. iškėpti. 

Iš-kėpti, iškepu, iškepiau, ucneuo, u3- 
ocapumo;, wypiec, upiec. Dar ge- 
gūže iškėps sava kšpį, t. y. šals. 
2) ucnewca, us capumsca; upiec się, 
usmažyč się. Dūna iškepe. v. išk6- 
pinti. 

Iš-keTštvyti, -tviju,-tvijau,omoMcmumo; 
zemšcič się. Anyta jau iškefštvija, 
t. y. kefštą išgine, išvarė. 

Iš-keselėti, -lėju, -16jau, nepempacmu, 
sumpacmu, nepeopamo; przetrząšč, 
wytrząšč. Iškeselėk kišėnes jiėško- 
damas pinigą, nėsinių. v. išnaršyti, 
išveizėti, keselys. 

Iš-kėsti (w iš-skėsti), iškeciu, iškėčiau, 
packpoIMo, pacmon«pvmo, pa3CMa- 
sum»; rozpušcič, ro0zstawič. Iškėsk 
(eocm.) kėtį (w skėtį, s0xmuxa). V. 
skėsti, išžergti. 

Iš-kėtėlis (06. išsikėtėlis), -le, «mo x0- 
Ouma MAPACRAWKY, Y K040 pOMB NU- 
pacnawskų, GesanaGepKvė ueNOGNKS ; 
kto chodzi w rozpigtym ubraniu, 
rozchlastany, 2 gębą otwartą. Jinai, 
mefga, pavadina bernūką «iškėtė- 
lis». v. iškėsti. 

Iš-kevalūti (sc. iškravatūti), -Iūju, -Ia- 
val, Gbiaywjumo, CHAMO WERYLTYŲ į WY- 
Zuszczyč, wylupič. Iškevalūti riėšu- 
tus. v. kčvalas (kiūvalas). 

Iš-kibstyti, -staū, -sčiaū, pasoimuco u 
NDUUNUMOCA UA4 NPULUNKYMO ; TO- 


Iš-kil — Iš-kl4 


8ejšč się i przyczepič, przylepič się. 
Miltai iškibstys į šalis kūbila. v. 
kibti. 

Iškilme, -ės, f. nemuwocmo, pocKoWs, 
GEAUKOATNIE, MOpILECNGO; przepych, 
vozkosz, okazalošč; uroczystošė. Į di- 
dę iškilmę išsikėle žėntas, t. y. iš- 
dida. Maž marti turėdama su iš- 
kilme vėišina svečiūs. Jos tik viėna 
iškilme, o pati badū dvėsia, 

Iš-kilnėti, -n6ju, -nėjau, ewcadumo, 
nepesecmu, nepeKeCMU (MNOwO npeJ- 
Memosa, 4e Cpa3y); wysadzič, prze- 
niešč (wiele przedmiotūw nie odra- 
zu). Pous tas visūs žmėnis gaspa- 
dūrius iškilnėja iš vičtos. v. iškėlti. 

Iškilnūs, -ni, eeaukoamnnwud, pockOW- 
ud, icuoyyiū nvnuno; okaza ly, wy- 
stawny, wysadny; žyjący wystawnie. 
Svūčia iškilnius pičtus dūve vesėl- 
ninkams. Ne būk iškilnūs, ne plata- 
vėk, nū prarasi, o ryto ūbagu eisi. 
v. iškilti. 

Iš-kilti, iškinžū (w iškilstu, ocew. u iš- 
kilnū), iškilaū, n004xameca (06ep33); 
eosswucumvca; podniešč się, wzniešč 
się (do gory), wywyžszyč sie. Pyri- 
gai iškila, mėtas (nopa) jau kėpti. 
v. išsikėlti, 

Iš-kinkyti, -kaū, -kiaū, ssinpavo; 1cy- 
przac. Iškinkyk ašviėnius. 

Iš-kypti, -pstū (y H. IO. ciškimpū»), 
iškypaū, 64300p061m0, sbicumo (CB 
mpydoma); wyzdrowieč, Wwyžyč (2 
trudnošcia). Ligonis iš ligos led iš- 
kypa, t. y. atsigūva. Silpni ančiū- 
kai vos iškypa. 

Iš-kirmgraužėti, -žėju, -žėjau, Gtmo 
ucmowveny uepoeMB (0 Oepeen); byč 
wygryzionym, stoczonym przėž r0- 


589 


baki (o drzewie). Mūdis iškirmgrau- 
žėja. v. iškanapėti. 

Iš-kifminti, -nu, -nau, 6tinccmu (Me- 
Oacnwo); wyniešč (powoli). Tu iški?- 
mini būnžę, t. y. išneši. 

Iškirmytakis, -ke, y «00 wepououe 
11434 (0 VeA06NMK, GOAUNOMS 1G- 
samu); kto ma oczy zrobaczale (0 
cztowieku, chorym na oczy). Kad 
kitą nevežio arba skaūstančios škys, 
tad sūkas (= sakos, sūkoma): tas iš- 
kirmytakis. v. iškirmyti, akis. 

Iš-kirmyti, -myjū, -mijai (4 iškirmėti, 
-mėju, -mėjau), Gm ucmoveny uep- 
saMu u cimumo; zrobaczeč i wygnič. 

Iš-kirpti, iškerpu, iškirpaū, expouma; 
wystrzyc, wykrviė. Iškifpti ant viėn 
tiksla, t. y. suvisū tiūka. Pormą 
(Wopuy) iškerp vėtuk tiksla. | 

Iš-kifsti, iškertu, iškirtai, cwpyGumo; 
wyrąbač, Aš iškirtai mėdį iš šaknį. 
2) oukmonyms; wykluė, wyklwač. 
Važnas vafnui škį (06. akiės) ne iš- 
kifs. 

Iš-kišti, iškišu, -šaū (soc. iškišiau), 
svucynymo; wysungė, wylknąč. Iškišk 
lrėžūvį. 

Iš-kitėti (= iškėtėti), -tėju, -tėjau, pac- 
xpuimo, pacnenenamo; rožkryč, 702- 
winač. Boba iškitėja kūdikį iki par- 
kabėlų, t. y. išvyste. v. iškčsti. 

Iš-Klaidinti, -nū, -naū, damo pa36pe- 
cmuco, sadaydumeca; dač się rozblą- 
kač. Gimio visūs tris šunyčius išklai- 
dinaū, jau nebesugriūš jiė namolei. 

Iš-ktaidžioti, -džioju, -džiojau, npoGay- 
cdamo; spędziė czas blakając się. 
Visą dišnąę po girią išklaidžiojau, 
arklą jiėškėdamas. v, išklajėti. 


590 


Iš-klajėti, -jėju, -jėjau, wcz09umo Gay- 
clan; przejšė blakając się. Iškla- 
jėjau visą mišką, kaip iškluikiau iš 
kėla. v. išklšidžioti. 

Iš-klaipyti, -paū, -piaū, wcxpuouwmo 
(06y60); wykrzywič (obuwie). Tu iš- 
klaipei čeverykus, batūs, t. y. iš- 
kleišei, nūkreipei. 2) npomonmamo 
63 Paola Hūnpasacniazs (Cmesu); 

 wydeptač w rdžnych kierunkach 

. (Gcieėki). Rugiūse išklaipytos br7- 
dės žansį. 

Iš-klampūtyti, -tiju, -tijau, ucmon- 

“ mamė, Gimonmamo (1pa30); wyde- 

- ptač (boto). Išktampatyti fra iš- 

“ mankasyti, išminti. v. išklampėti. 

Iš-Klampėti, -pėju, - pėjau, ucmonmamu 

"(Cayas, 1pa30); wydeptač (Tąkę, bloto). 
Piėvų ne išklampėk važinėdamas, 
t. y. ne ištraposyk, ne išmink. 

Iš-klapatyti, -tiju,-tijau, evcz240n0m0mu; 
wystarač się. Aš išklapūtijau (06. iš- 
rūpinau) gėrą vičtą dėl tavęs, t. y. 
išsūsiau (sc. išsūsiau), išsistorėjau, 

. daūg klūpatų turėjau. 

Iškžastos, -ų, f. pl. xpynuoe naese4v 
(KOA0C08), PA3MEMENNYUL U33 4040 
zanbuao 60poxa; grube plewy, r02- 
miecione z przewianego zboža. Siau- 
dai ir varpos ne iškūltos, išklasty- 
tos vėtant, vadinas išklastos. v. iš- 
klastyti, žtvėtos (ūtvėtos, atūvėtos); 
pastūrlakos (w paskuilakos), pirma- 
Takos, pelai (wu pūlūs). 

Iš-klastyti, -staū, -sčiaū, pasmecmu 
(ue40 AMM6GNaw 60p0A); T0zMiešč 
(przewiane zbože). Išklastyk iš grū- 
dį varpas, t. y. iššlūk... 

Iš-kžaūsinėti, -nėju, -nėjau, nopascnpo- 
cumo, pa3CNpOCUMo  (ZOPOMCNUKO, 


Iš-klaj — Iš-kl7 


. Muowaa, 060 MuowoMa); rozpytač sie 
(doktadnie), wypytač (wiele osėb, 0 
wielu rzeczah). Išklausinėk gerai 
kėlį. v. iškamantinėti, iškvūsti. 

Iš-klausti, -sIu, -Siau, pa3cnpocums; 
wypytač. Led išklėusiau žodį nū (u 
iš) josios. 

Iš-klėgšti, išklegždu, -dai, pacwa- 
mama (0 MOMB, WMO GuAOo 60N- 
sau0); rozchwiač się (0 ržeCZY Wpra- 
wionej). Išklėgžda (u išklegždėja) 
ratai, špūle, t. y. išdvėra, išglėra. 
v. išglėgšti, iškligšti, išklibti. 

Iš-klėisti, išklėidu (2ew.), išklėidau, 
pacmpamumo; prZemarmowaČ, T02- 
trwonič. Marti gėl išklėisti visą 
naudą. 

Iš-klėsti, išklečiu, išklėčiau, pa340- 
ocumo, pacmanymo; (nepen.) Oom- 
agaecmamo, uš6umo; r02d0žyČ, T02- 
ciggnąč; (przen.) wybič, zbič. Vagis 
gra išklėstas, t. y. išmuštas. 

Išklibkėjis, -je, c3 pacwamanituimu w0- 
10MU7 KOCOKOTU, KOCOMANBLU, KDUGO- 
nouū (00. išklypkėjis), ndg r0zchwia- 
nych; košlawiec, krzywonogi, v. iš- 
klibti, išklypti, kėja. 

Iš-klibti, išklimbū, išklibaū, pacwa- 

„ mamoca, paczaabamuca (0 MOM3, 
umo 60mnano); wyruchač się, r02- 
chwiač się (0 rzeczy wprawionej). 
Kojos krūsės, peilis iš kėta iškliba. 

Iš-kligšti, iškligždu, -kligždaū (06. iš- 
kligždėti, iškligždu, -dėjau u išklig- 
ždaū). Ničkai peilis, kad iškligžd. 
v. išklibti, išklėgšti, 

Iš-klypti, -pstū, -paū, noxpusumeca, 
nowamnymoca (683 OCHOGAKiU); Wy- 
krzywič się, zachwiad się (2 osady). 
Rugei priė šaknį, žemė-pagal, iš- 


Iš-kli — Iš-kon 


klypa nū audrės su liėtumi, nū ban- 
gaūs liėtaūs. v. iškripti (iškrypti). 

Iš-klirti (u išklėrti), -stu, -raū, pac- 
wamamsca (63 ocnosaniu); wyruchač 
się (2 osady). Koja krūsės, žoslina, 
išklirusi, kleparū. v. išklibti, iš- 
klypti, išglėrti, 

Iš-klysti,-klystu,-klydau, s264y0umeca, 
cGumeca (cs Jopotu, Cs npasao NY- 
mu); zblakač sie, zabląkač się (2 
wlašciwej drogi, od prauvdy). Sūnūs 
išklyda iš kčla. 

Iš-klostyti, -stau, -sčiau, pasemiwam!, 
„Da30CMAAMG (MIUMO CAOMHOP, MHO- 
106), pas0Cmaamo (012 NpOCYJIUKU); 
vozeslač (rzecz skomplilkowana, wiele 
drobiazgu), rozeslač (dla wysusze- 
nia). Drabužiūs isklostyk (00. iš- 
dži4ustyk) ant tvoros. v. iškloti. 

Iš-klėti, -T6ju, -Iojau, emcmaiamo, G0- 
AOMCUMO (VMB-N. OdeAJy); wyslač, 
wyložyč (czym), podložyč (pod co, 
podszeukę). Drabūžį pūmušu išklėk. 
Aš išktojau visą ūsą audimais. 

Iš-kludyti, -kludaū, -kludžiaū, 6m000- 
6Godumo (U33 MNCNAIO MCMA); GtL- 
xaGaaumo, Gvupyvumo; wyzwoli“ (Z 
ciasnego micjsca), wyratowa“. Aš 
sūnų iškludžiaū iš bėdos, kur ans 
įklūva (sc. būva įklūvęs). v. išklūti, 
įkludyti. 

Iš-kluikti (w išklaikti),-kluikstū, -ktui- 
kau, saGaydumoca, coumnca C6 nymu 
(odypmss, nomepasuuco); zbladzi“, 
zblakač się (straciwszy glowę). Aš 
iškžuikaū iš kčla, t. y. paklydau, 
kaip klūikis. v. išklysti. 

Iš-klūti, išklūvū (2xcew. išklūnū), išklų- 
vai, 6mC600004moca, u30A64macA (Ca 
mpydono); wyzwoliC się, wyratowaC 


591 


się (2 trudnošcią). Aš vos iškluvaii 
iš tos bėdos, alė ir tu įklūsi. v. iš- 
kludyti. 

Iš-knaisyti, -saū, -sIaū, u3potme, mepe- 
polo (PbL40M3); TOzrYČ, przeryč (ry- 
Jom). Išknaise kiaūlės aftežius (w 
šntežius). v. išknisti. 

Iš-knakcyti, -ciju, -cijau, ucmpeGumo, 
u36eCmu (CAVIUUMCA GCKpUKS ybU- 
60€MA10 36NpUKA); WyNniszCzYČ, WY- 
tepič (slyszy się wykrzyk wytepia- 
nych drobnych zwierząt). Išknėkcyti 
žiūrkes yra išganūbyti, išanūti. v. 
išžudyti, išnaikinti. 

Iš-kneibti, -biū, iškneibiau, eciyme, 
obLpIo3aMo (WU4006pa3Uv Ma OpYDIeMI 
UAU KONUOMI MOJMCA U33 MAUKAIO NpED- 
Mema); wyją“, wyrznąč (szydtowa- 
tym narzędziem lub koūcem noža Z 
miekkie) rzeczy). Kifmenį iš 6bala 
iškneibęs (gali) suėsti 6balį. v. Iš- 
krapštyti, išrūkti. 

Iš-knisti, išknisu, -saū (eocm. iškni- 
SIaU), Gbip6:Mo, U3P6UMo; WyrYČ, T0Z- 
vyč. Išknisa kiaūlės pievas. v. iš- 
knaisyti. 

Iš-kiogždėti, iškrogždu, -ždėjau (w iš- 
kiugždėti), wcZydamo, GvicoTNYMO; 
wyschnąė, wychudną“. Par Žiėmą, 
gyvolis iškiogždėja, t. y. išdžiūva. 
Iškiogždėjusi torpė. v. iškiaugždėti, 
išklugždyti. 

Iš-kolėti, -loju, -l6jau, paczyuma, 601- 
pytamo, paspyvamo; wylajač (y A. 
IO. «zelžy6). Dėde iškolėja mane, 
t. y. išvaksija, išlūjoja. 

Iš-koneveikti ( IZowce.), -kiū, iškonėvei- 
kiau (4 iškūneveikti Buaxom.; san. 
8.-mm. 1škūneveikti = iškžneveikti), 
pa3poiMO, N3SAAAMO, U3AJUM; U3- 


592 


nacuaosamo; rOžryč, zawalič, p0- 
walač, zbrudzič; agwalcič. Iškone- 
veiktų *) efžilas su siva mižū. v. 
išanūti; kas, ne, veikti. 

Iš-k6pti (1), -pru, -piau (06. 9cem ), 604- 
zeamumo, u3d06umt, eteGpAMo (MO 
nyJicuo GDAMo CKODO, NE MIUKOMUO; 
wychwycič, wydobyč, wygarnąč, wy- 
brač (co się bierze rychto, nie ma- 
vudnie). Bitis, mėdų (medz u33 ya03), 
žariją išk6pti (Pe0). 

Iš-kėpti (2), -piu, -piau, 60am3mo, 664- 
xapaGkameca, (NOJHUMIACO 006713); 
wyležė, wydostač się (podejmując 
się w gėrę). Iškėpti iš duobės, iš gi- 
Zaūs rūsio (gilės rūsiės). v. įkėpti, 
išlipti, + 

Iš-kūpti (06. xcem.), -piū (em. iškopu 
u iškapu), iškopiau, stwxonamo (npu 
OKanbIGaNiU, oKyLUGaniu, DACKANU- 
sauniu ve10-4.); wykopač (okopując, 
vozkopując co). Iškūpti (6.-aum. iš- 
kaūpti) ropūtę, iškėpti mėštus (e.- 
aum. išmėžti mėšlą, tvartą, kūginį), 
iškūpti (e.-1um. iškaupti, vaue iš- 
kūpti, ebiuucmume) dūbę, šūlinį-šū- 
linę. v. apkėpti (ex. apkūpti: «ap- 
kopk ūgnį, kišmą»), iškūpti, iška- 
pinėti. + 

Iš-korėti,-rėju,-rėjau (u iškoryti, -ryjū, 
-rijaū), cmamo Ccomo00pasnv Ma, NO- 
pucmoMa, vyouamoi Ma; stač się p0- 
dobnym do plastru miodu, dziurko- 
watym, gąbczastym. Pyrūgas iškorė- 
jęs, t. y. skylėtas. v. korys, išakėti. 


*) BE socm. iškūneveikti raacnBili 4 DOAYAO- 
A0TB (TAKO, KAKB BB acc. ku — ką). Caorb veik 
MOJKeTB IIOJYWATB BTOpOCTeNeHHOe yYA2IpeHie; 
HHOTAA CABIUHO IPOCTO iškūneveikti, kaka Iloueo. 
iškoneveikti, Ilpuutų. Pex. 


Iš-k6p — Iš-kra 


Iš-kėsėti, -siu (3-0e 4. iškosi, iškėsti, 
1-o0e u iškėsčiu; 60cm. u iškėsu), -sė- 
jau (w iškėsyti, -sau, -siau, Zou.), 
GIKAUAAMI, GUKAUWUILAKYMO; Wwyka- 
szlač, wykaszlnąč. Ligėone (w lig6- 
nis, f.) iškėsėja geltėnas ir krūvi- 
nas skrėples. 

Iš-kėšti, -šiu, -Šiau, svvųyodumo, npoun- 
Jumo; przecedzič, wycedzič. Iškošk 
piėną par koštūvį. 

Iš-kožėti, -žėju, -Žėjau, ckucsymo, n00- 
uamca (npu G6pooceniu); podniešč 
s'ę (przy fermentacji; y A. IO. ana- 
kisną6). Iškožėti yra išrūgti. 2) 
(06. iškiožėti), usdupumsca, npOD04- 
pumtca; wydziurawieč. v. išgaužūti ; 
išakėti, iškorėti; iškaužėti. 

Iš-kiūžti, -štū, -žaū, noayuumo Japos, 
mpeujuno (63 OcuoGaniu), uU3004pA- 
emmo; noduAMsCA; stač się daiura- 
wym, nieszczelnym (w dolnej ceęšci); 
podniešė sie. Snrėga čeikšnai iškiožę, 
t. y. bi (u by) pasikabinę, pasipūtę 
st6vi. v. iškoryti, 

Iš-kraikyti, -kaū, -kiaū, pacmpycume, 
pascopumo (C040My, CNO); 4A- 
cmaamo (C040MU), GtuCmaamo (C0- 
40My); rozrzucič (slomę, siano, jako 
šmiecie), naslač (stomy), wyslač 
(stomą). Aš iškraikiaū šmėtą šiaudų 
į kraikus. v. iškratyti, iškreikti, 

Iš-kraipyti, -paū, -piaū, wcxpusume (63 

. PA3KUIS MNCMAZI), NOUCKDUGUMO ; 
wykrzywič (w wielu miejscach); p0- 
wykrzywiač. Iškraipytas kelis. v. iš- 
kreipti. 

Iš-krapštyti, -štaū, -Ščiaū, etikoswpamo, 
eviuucmumo  (mpy6ky); "wydlubač 
(czyszcząc palcem, rzeczą špiczastą.). 


Iš-krat — Iš-kri 


Iškrapštyk pypkę. v. iškneibti, iš- 
rūkti. 

Iš-kratyti, -taū, -Čiai, sstmpycumo, o0- 
mpacmu; wytrząsč, roztrzas“. Iškra- 
tyk grūdus iš pakračiį. 

Iš-krūustyti, -stau, -sčiau, ewpyzumo, 
pasupysUno (muameauNo); GbtNeCMU 
(NepeKOCA G6Chb UA4 MMO G0yri); 
wyladowač, wyložyč (starannie); 
wyniesč (przenaszajac wszystkie lub 
wiele rzeczy). Iškrūustyk visūs d4ik- 
tus iš stubės. v, iškrauti. 

Iš-krauti, iškrėuju 4 iškriunu, -kro- 
vVIau, G6UpYIUMO, GBKYMO, GUGDAMU 
(npu paapyskn); wyložyč, 
(przy uytadowaniu). Iškriuk ve- 
žimą mėdžių. 

Iš-kreikti, -kiū, iškreikiau (Ton. iš- 
krėikt), scmaamo (Tinos C020M010); 
wyslač (chlew sloma). Iškreik stal- 
dūs su šiaudais. 

Iš-kreipti, -prū, iškreipiau, wespuonno; 
wykrzywič, Iškreipei grėbla dantis 
griėžiant. 

Iš-krėsti, iškrečiu, iškrėciau, enimpa- 
cmu, svimpycumo; wytrzašč. Iškrėsk 
kūlūs gerai, kad ne būtų pėtralių 
(pakratų, pakračiį, padraikių ?). 

Iš-kresčiūti, -čiūju, -čiavaū, npocmamo 
1P0TOMOM3; przesiač, preetrzasč przez 
przetak. Iškresčiūk pūkračias su krū- 
telu (sc. krėtilu) ir supilk į pakra- 
tinę. v. sijoti, krėstis. 

Iškrikas, -ki w adv. iškrikai, xe c20- 
JCEKNdi, pa36pocannoi 68 Ge3no- 
padin; niezložonų, Tozžrzucony W 
nietadzie. Kam iškrikai laikai vir- 
ves, t. y. pakraiktas (sc. pūkreik- 
tas). v. krikti, iškreikti, 


Bukeonuvs. JaToRcEO-pyccEO-NO1BCEiN CAOBApB. 


wybrač 


593 


Iš-kriūsti, iškremtu, iškrimtaūi, xa- 
1puaMmo, NEPEIDOI3MO (MNOO U010-4. 
AeCMKAIO, 0pmZ082); nagryžė (wiele 
rzeczy twardych, orzechėw). Čišlą 
tafbą mėšutų aš iškrimtaūi. v, iš- 
graužti, kramtyti. 

Iš-krypti, iškrypstū, -krypaūi (xcew. u 
iškripti, iškrimpū, iškripdu), noxpu- 
GMA, UCKDUOUMoCA; wykrzywič się. 
Batai iškrypa (iškripa). v. iškreipti. 

Iš-kristi, iškrentu (4 iškrintū, ocew. 
iškrimtū, iškrimstū), iškritai, 68:- 
nacmv; wypašč. Ni 6myneis ne bū- 
va, kad tatai kristum. Vaikas iš- 
kritęs iš mėdžia koją pasilėuže (sc. 
vaikas krita iš mčdžia ir kėją nu- 
Tūža, sulūža). 

Iš-kričiėti («4 iškrečiėti), -čiėju, -čiėjau, 
GMpYCUMU; GLA YCMUMO (pydauxų, 
VOŪb! NOCUMB €€ NAGBNŲ YCka, C6EDI3 
wumauos); wytrzašč wyciagnač (ko- 
szulę, žeby nosič ja nad majtkami). 
Marškinius iš kėlnių iškričiėti, 9 
įsikričiėti. 

Iš-krivalūti (w iškrivulūti), -1ūju, -1a- 
val, 6wūmų (6KpUOo0 W GKOCb WA- 
MAAC, KERDAMO U02); wyjšė (chwigc 
się na wszystkie strony, nie prosto 
idac). Būt iškrivalūvus pas liėptą 
karve, būt nenuskeūdus, v. kreivas, 

Iš-krivūti, -vūju, -vavaū, wckpusums; 
wykrzywič. Kam taip iškrivavai vž- 
gą, rugiūs vagodamas. v. kreivas. 

Iš-kriokti, -kiū, iškriokiau, s0nimu, 601- 
Met (03 pe00MB); OmoūmMmuU, YMepEMO 
(£pana, nyckaa xpanz); wyjšė, wy- 
plynąč (ryczac, szumiac); umrzeč 
(chrapiąc). Ligonis iškrioke, t. y. 
išmirė. v. nusikriūkti. 

38 


594 


Iš-krėpti, -piū, -piau, eo:MauUmo, wy- 
Zudzič. Sūslys (6.-1um. sūslys) iš- 
krope šiėną, t. y. išprūše. 

Iš-kriugždėti, iškriukždu, -dėjau, u3- 
Opodumaca, GulKpoWUMmLa (0 3Y- 
6az3); wydrobič się, wykruszyč się 
(o zębach). Iškriugždėja dantys, t. 
y. ištrupėja. 

Iš-kriūšti, iškriušu, iškriušau, 6e04xp0- 
wuumo, UCKPOWUMo; Wwykruszyč, 702- 
kruszyč. Kad pavogtum žolės, kvičt- 
kas, nūgarą iškriūščiau jai, vagilkai. 

Iš-kubūrkštyti, -štiju, -Štijau, sv24amo 
(CG OAIDOMI 683 DYyKaZB; KOM-M. 1AY- 
6ox0, npOUKOo sacBwWazo); wypędzič 
(2 bosakiem; tego, kto glęboko, na- 
dobre osiadi). Žmėnės žydą išku- 
būrkštija iš kiėma, t. y. išgine. 

Iš-kūdeloti, -loju, -lojau, pacnymamu 
(Wwepcmo, nompacvsaa); rozplątač 
(welnę, preetrzasając). Iškūdelok 
susivėlusias pūkulas, vižnas, t. y. 
iškratyk. 

Iš-krūgždinti (w iškiogždinti), -nu, -nau, 
Oamo svcozuymo; dač zeschngč. Iš- 
laūgždinti gyvolei par žiėmą, t. y. 
sudžiūvę, sulysę. v. iškiogždėti, 

Iš-kiugždyti, -dyjū, -dijaū, 6evrumo 
U GMKDOWUUMACA; GHCOXNYMO, UCTY- 
Jame; Cmamo ObIpAGVIMI, NENLOM- 
ua; wygnič į wykruszyč się; stač 
się daurkowatym, nieszczelnym; Ze- 
schnąč, wyschngč, schudnač. Gyvo- 
lis iškiugždijęs, t. y. išsėkęs, kū- 
das, išdžiovėjęs. Pavasarį iškiugždi- 
jęs sniėgas nū diėnėjima, išakijęs 
Iėdas, iškorijusi dūna. v. kiugždyti, 
iškiogždėti. 

Iš-kūkinti, -nu, -nau, ceinums (24a0K0; 
Cabnuno, Kaka nuoma); wypič (lako- 


Iš-kr6ė — Iš-kumh 


mic; slychač, jak piją). Iškūkindava 
tris gorčius arielkos pasubinys (cxa- 
30H0 0 Avcmeu) pūna, t. y. išgėr- 
dava. 

Iš-kūkštinti,-nu, -nau, p430p06um0, pac- 
xpyUMuUm U Gbapccmu; r0zdrobič, 70- 
kruszyč 1 wygarnąč. Iškūkštink mėlį, 
kur būva pėčius, ir išvėžk. v. iš- 
krapštyti. 

Iš-kukūti u iškūkūti, -kūju, -kavaū, ew1- 
KYyKOGA MO (KOMY-M.) CMCpMo, GbIL30B 
u33 00My (ocmacaenie 00mMa); kuka- 
Jjąc przepowiedziecė (komu) šmierč, 
wyjazd z domu (opuszczenie domu). 
Gegužė iškukūs bekukūdama, t. y. 
jebikūs mifs (būrta). v. išlaskūti, 
išlingūti. 

Iš-kūlėti, iškūlėju, -1ėjau, Gwme n0- 
GDENCŪEHY 100840 (0C00. 0 3CpHALI 
nuenuui); zašniecič się (520209. O 
ziavnach pszenicy). Pūrįų, kviėčių 
grūdai varpose iškūlėję, t. y. išde- 
gulėję. v. įkūlėti. 

Iš-kulkšnėti, -nėju, -nėjau, nepeGuma 
(Maave npedMemoi); porozbijač (male 
vzeczy). Iškutkšnėti krumslūs difvo, 
kunkėtus pūtro. v. iškūlti. 

Iš-kūlti, iškulu, iškūlau, 60:410240muma2; 
wymlocič. 2) nepeduma (ec10 nocydy); 
pottuc (wszystkice naczynia stotowe). 
Girtas iškūle visūs sūdūs, indūs. v. 
išdaužyti. 

Iš-kumbrinti, -nu, -nau, ecidimu (0 c20p- 
GuswueMCA VeA0GKK, O CMApUNKIO); 
wyjšė (o celowieku zgarbionym, 0 
staruszku). Šūnis jau iškumbrina, 
kūprą išmčtęs, t. y. pasileūkęs išėja. 
v. iškuprėnti. 

Iš-kūumipinti, -nu, -nau, ebiixymo, CO- 
auymo (68 0yty); wygiąč, zgiąč (oblą- 


"Iš-kump — Iš-kūp 


czysto). Kūlba dailei iškumpinta. v. 
kumpas. 

Iš-kumpūti, -pūju, -pavaū, v. iškum- 
pinti. Iškumpūta padaryne, kūlba, 
Tankas. . 

Iš-kundėti, -dėju, -dėjau, v. iškandėti. 

Iš-kunkulūti (+ iškunkulūti), -1ūju (1ū- 
ju), -lavaū (Iavaū), ydomu (omas cuav- 
HA KAOKOMANIA), GUKUNIMO; WY- 
cicc (warzgc się, 2 wrzawą, belko- 
cąc); wygotowač sie. Iškunkuliva 
vandū, t. y. išvirė, kunkulais išėja, 
v. kunkuliiti. 

Iš-kuprėnti, -nū, -naū (4 iškūprinti, 
-nu, -Dau), oi (0 twpbaMoMa 
4CAOBIbK, VCU0. 0 10pŪUMOMB CmMA- 
puki); wyjšč (0 czlowielku zjarbio- 
nym, 5zczeg. 0 starcu garbatym). S- 
nis diėdas iškuprėna, t. y. išėja. 0. 
iškumbrinti. 

Iš-kūrėnti (4 iškūrinti), -nū, -naū, e0- 
monumo (neuky); wypalic (picc). 1š- 
kūrėnk pččių šiltai. v. ikūrti, įkū- 
rinti, 

Iš-kūryti, -riju, -rijau (=iškūrti, iš- 
kuriu, iškūriau), Giocamu (omxyda- 
“.), yimu (1 Ocamo 633 Land); 
uciec (1 lecieč predko). Vaikas iškū- 

rys (sc. iškuis) iščė, t. y. išbčas. 

"škus, -ki (DBu.ixom. yskus, adv. Yskei), 
ACHIš, ONDEDMACNKUUS JašNY, 10Y- 
važny. v. ajSkūs (06. Aiškus, čiškus, 
proce aiškūs, aiškų), viškūs. 

Iš-kiušėti, iškiušu, -šėjau, vacaxKKyMa, 
uscoZuymo;: wyschnač. Iš galvos smū- 
gens jo iškiušėja, t. y. išseke. 

Iš-kūteloti, -loju, -lojau 4 iškutėnti, 
-nū, -naū, ovugekomamu;s Wwylusko- 
tač. 2) paciamamo GopUNOoO, NK0C- 
XūK3 GvdOpYKNUMU; WzžYUSszYyč bruną, 


595 


jako tako wybronowač. Brėlis su ekė- 
čiomis iškūteloja šaknis varpučių, 
velėnas. Su ekėčiomis grumstūs iš- 
kutėnk iš vėrputinų (iš varputy'nės, 
varputynų, -yną ?). 

Iš-kutėti (1), -tėju, -tėjau, wcmepe- 
Gunuca 65 MoZpo; wystrzgpič sig. 
Kraštai rankovės iškutėję, t. y. iš- 
driska, išira. v. išbrigsti, kūtas. 

Iš-kutėti (2), iškutu, -tėjau, npoxop- 
MumeCA, NpoMUMo (0 CAabOMS Cy- 
wyecmon); wyžywič się, praežyč (0 
slabym  stworzeniu). Iškutėti par 
žiūmą, t. y. išmisti, v. kūsti, 

Iš-kūtinti, -nū, -naū, 2p0K07Mumo, 60:- 
KOpDMUMU (Caa60e CyW4eCMBo); prze- 
karmič, wyžywič (slabe stworzenie). 
Iškūtinti viščiukūs. v. kūsti, atkūs- 
ti (2). 

Iš-kūtrinti, -nu, -nau, iškutrėnti, -nū, 
-naū u iškūtryti, -triju, -trijau, pac- 
UEN, NAMOpUMU (K010); WyrU- 
szyč, rozruszyč, wymusztrowač (ko- 
go). Anyta iškūtrys mažčią, t. y. 
išmitrys, išjūdins. v. įkūtryti, iš- 
manginti. 2 

Iš-kutūti, -tūju, -tavaū, ucmepeGumo 
683 MOXZpU; Us6Um (KO); Wystr2ę- 
pič; nabiė (kogo). Vūgiui iškutūva 
K4ilį gerai kūpo (63 c00paniu, na 
cz001). v. iškutėti (1). 

Iš-kūpti, -piū, Iškūpiau, 60imymo, 00t- 
NCCMU, GbpeCMU, ydaAUMo, yOpamMo 
6CC SAIPAINAOUŲCĖ, MENIJONCHOL; GVNU- 
cum; Wwyjąč, Wyniešė, wygarnąč, 
wyrzucič, usunač wszystko, C0 24- 
nieczyszcza, 00 žbytecznė; WyCZY- 
šcič. Iškūpti mafką, šūlnį (san. šU- 
lini), griovį, klojimą (1yx1wo), ūvilį 
(6oci.); iškūpti iškur šūdus, iš ūvilo, 


596 


Iėvio šrukšlės (10964. 6.-aum. W 0C06. 
600m.). 2) ow6pamu (Med W n00- 
vucmumo Npu smoMa yaeū); wybrač 
(midd i poczyšciė zarazem ul). Iš- 
kūpėm mėdų, avilį (IJonee.). v. iš- 
kapinėti; išvalyti. + 

Iš-kvakinti, -nu, -nau, 66:2umo (u33 6y- 
muaku; Cavwuno Gynvkante); wylač 
(2 butelki; slychač belkot). Iškvi- 
kinti iš plėčkos arielką, t. y. išpilti. 
v. iškūkinti, įkvakinti. 

Iš-kvūršti, -štu, -šau, pasoimuco (0 20- 
40810); yCmaMo, UCMOMUMCA (OGvikN. 
omMa Nenpiamuavw wyMa); Zzmeczyč 
się (zw. 0d nieprzyjemnego zgielku, 
szumu). Iškvarša mūna galva bever- 
kiant ir sūkas. 

Iš-kvėpūti, -pūju, -pavaū, npoduwuamo; 
wydyszač (wydyszeč). Ligonis vos iš- 
kvėpava par nūktį ir mire. v. įkvėpti. 

Iš-kverbetkūti, -kūju, -kavaū, cmame 
KDYJMCEGONODJUDIMI, U33yGPUM0CA; U3- 
Oupacwmo; stač się podobnym do 
koronek, wykarbowawym; wydziu- 
vawieč. Lėdas pavasarį nū spindulį 
saulės iškverbetkūvęs, t. y. iškio- 
žėjęs. 2) mo oce, umo iškarbatkūti. 
v. iškožėti. 

Iš-kvūsti, iškvočiū, iškvočiau (u iškvūšti, 
-šiū, iškvošiau), 6xendamo, pase- 
damo; wybadač, (nieznacznie) wy- 
pytač. Iškvėsti ra ne znaimei iš- 
Klaūsinėti. 

Ištaida, -dos, f. u ištaida, -dūs, išaidą, 
GbINYCK3, G6ILOJZ; GvONB (CO0pNOE 
Mncmo Ū2A cmada); wypuszczenie, 
wyjšcie; wygon (jako miejsce zebra- 
nia się dla bydla). Kad mėdis ne 
tūr išlaidos, par tankūmą spilgsta. 
Nėr išlaidos dėl gyvolų. Ištaida fra 


Iš-kvi — Išla 


piėva aptvėrta, tęn gyvolei ėdinė, 
stovinė, kad piėmens ein valgyti. 
Kol gėna į ganyklą galvijūs, išlėi- 
džia iš kūtės į išlaidą. 2) pacz003; 
rozchėd. v. pryvartė, išlčisti, išgana, 
išvara. 

Iš-Taidas, -dž (w išlaidūs, -di), c60600- 
Mol, WC CKDYUEKNNVIĖ (0 NUMKIO, 6€- 
peskio); wolny, nie skręcony. Anyta 
išlaidai (adv.) vefpia, t. y. nesu- 
krei. Gijos, siūlai išlaidi, t. y. ne 
susūkti gerai. 2) išlaidūs, -di, m0p0- 
camoiū, pacmovumemu—vi i; wydatny, 
stratny, rozrzutny (Pe0.). v. išlėisti. 

Iš-lidyti, -dau, -džiau, somycmume, 
u3pacz00069M0 (0040 34 OpyvuMs, 
6Ce), NOEKUNYCMUMO; Wypušcič, WY- 
dač (Jedno za drugim, wszystko), 
powypuszczač. Grėbus išlėidyk, kad 
čysti būtum. +. išlčisti. 

Iš-I4idoti, -doju, -dojau, np0600um0o 
u33 00My (noKOUNUKA; MO Ce, WMO 
išlydėti), noxo0pOwumMms (ecnas); wy- 
prowadziė (umartego), pogrzebač 
(wszystkich). Mirusius vaikus, tė- 
vus, brėlus išlaidok. 

Iš-Iaidžioti, -džioju, -džiojau, v. ištai- 
dyti. Išlėidžioti pinigus. v. laidžioti, 

Iš-Iaikyti, -kaū, -kiaū, 6w0epocamo; 
coxpanumo; wytrzymač; zachowač. 
Obalus išžaikiaū lig ši4m Zaikui. 

Iš-Taimėti, išlaimiu (ocew. ištaimėju), 
-mėjau, eewpamo (4mo-4.); wygračd 
(co; y A. IO. makorzystač sie»). Iš- 

laimėjau aš ir jau nebžaimėsiu tęn. 

Ištaisvis, -via, m. npocmopa, C60600a; 
przesiwor, swoboda (y A. 10. «wy- 
goda»). Mūdis išlaisvy 4uga tafpei. 
v. laisve, ištaiga. 


Iš-Iai — Iš-14u 


Iš-žaižyti, -žaū, -Žiaū, eausamo; Wy- 
lizač. Torišlį (imapeaxy) išlaižyti. v. 
išliėžti. 

Iš-Zakinti, -nū, -naū, sacmasume 6t4- 
aeimiomo; yaemyuumo (omkyJa-M.); 
zmusič wylecicė; ulotniė (zkad). Šū- 
šuras tū išlakiūs tą bėbą Taūkan. 

Į-šiūkinti, -nu, -nau, ekponumo; wkro- 
pič. Išlūkink šlūką vandens, taukį. 
v. šlūkas, įšlčkti, įlašinti. 

Iš-Takiėti,-kioju,-kiėjau, pasaemnmeca, 
nosMAeMmamo; vozlecieč ię, powyla- 
tywač. Išlakioja visos vištos Iaūkan. 

Iš-Takstyti, -staū, -sčiaū, pas6rwameca, 
nopas6mamuca, subriamu (6Ci00y); 
NOGVUCKAKAMO (NOPAIACNYMUCA); T02- 
biec sie, porozbiegač się; wybiegač 
(wszędzie); povyskakivač (porozla- 
tač się). Blūsos išlūksta. 2) išlak- 
styti arklį (IZox.), pasMamu A0MWwadv 
(P.). v. išlėkti, išjodyti. 

Iš-Zūkti, išlaku, išlakiau, gwaoxamo; 
wychleptač (0 psie). Šuvd verėną Iš- 
Take. 

Iš-Y4mdyti, -dau, -džiau, pasai (pac- 
mepemu); PACMEpėMU, GUMIJUUMDO- 
camv; rozmiač (rozetrzeė); GuMy- 
aumposamo (y A. IO. «vy kunotačo). 
Sustyrusį nū purvą aūtą išlimdyk. 
Tu išt4mdei sava pūsę klojima, t. 
y. ištrynei. Pūns vaikūs ištūmde, 
t. y. išlduže (2). v. Škūtrinti, iš- 
manginti, išmitryti. 

IĮ-štamštėti, įNlamštu, -štėjau, soma 
(npous600A utenccma); wejšč (wyda- 
Jąc szelest, szmer). Aš įšlamštėjau 
su prastais drabūžeis priė anį, t. y. 
inėjai. 

Į-šfapti, įšlampū, įšfapaū, nauokuymu 
(u 0 nodyvnuouens); namoknąč (i 0 


597 


podpilym). Ūšvis įštūpęs, t. y. įgė- 
ręs. v. įmifkti. 

Iš-Iasyti, -saū, -siaū, 6x46pamo, n0- 
Gudepuamo (nockonw); powybierač, 
powyrywač (ploskon). Piaskaniūs 
(= pliskaniūs, pžaiskaniūs?) iš ka- 
nūpių išlasyk, t. y. išriūk. 

Iš-Zaskūti (w ištakštūti), -kūju, -kavaū, 
NNIEMS GUMANUMO (NANPOPOWUMO 
nmNuieMS GUZ00S 3aMYMCA); Špiewa- 
jac wytudzič (przepowiedzieč špie- 
waniem wy)šcie zamąž). Gegužė kas 
rytą kukūva, kol iškukūva ir išlas- 
kūva nū matūšės dukrėlę. v. įlakš- 
tūti, iškukūti. 

Iš-Zašėti, ištašu, išlašėjau, »po.imeca, 
Gbiaumvca Kanaamu; wykapač (kro- 
plami wyciec). Kaip įkaita lašinei, 
išlašėja. v. lūsas, Zašėti. 

Iš-lūšinti, -nu, -nau, damu npo4umaca, 
dam GbiAUmvua KAnaAMU; dač Wy- 
kapač. Išlūšiuk t4ukus, t. y. išva?- 
vink. v. išlašėti. 

Iš-lauzgėti, išlauzgu (-gėju ?), -gėjau, 
usknmorciumva; wypiešcič sic. Vaikas 
išlauzgėjes, t. y. išlčpęs. 

Išlauža, -žos (4 vėtralauža, 60 2-M5 
3nau.), f. MCMO. 68 AnCY, 1016 MNOIO 
AEKCUKMO AU Gypea0MA; MiejsCe W 
lesie, gdzie wiele ležaniny lub dyze- 
wolomu. Vičta, kur mėdžei išlūžę 
girio, bus išlauža. 2) 2ex40una, Gype- 
a0Ma; ležanina, dyzewolom. Mėdis 
iš šaknį išverstas bus išlauža, Po 
vėtrai viėnos išfaužos miškė. 0. iš- 
14užti, Išgula, išvarta, 

Iš-laužinti, -nū, -naū ((04c.), eviy- 
ONMU NpUSNANIO, GVUINBIMAMA; UN YMOC 
zeznanie, wypytač. Ką išlaužiusi, 


598 


t. y. išsiklūusi, kad nėr ką išlau- 
žinti. v. išlūužti, išlūžti. 

Iš-IAužyti, -žau, -Žiau, nO64.40Mamu; 
powylamač. Bėrnas iplamas išldu- 
žys visūs dantis iš grėbla. v. išlūužti. 

Iš-Idužti, -žiu, -Žiau, 60.20Mamo; icyla- 
mač. Ja ne ištriuksi, išliužk miėtą 
iš žėmės. 

Iš-ldvyti, -viju, -vijau (x išlūvinti, -nu, 
-Dau), KALOGKUUMO, GKLNLKONMUNU, DA3- 
eumv, Guyuumo; wykrzesač (kogo), 
wyksztalcič, wyčiczyč, myuczyc. Tė- 
vas išlūvijja sava vaiką gerai, t. v. 
išmėke. v. išgūdrinti, iškūtrinti, iš- 
manginti. 

Išlėbėlis (y A. IO. «išlabėlis»), -le, xe- 
paxza; rozchlastany czhouviek, nie- 
chiluj. v. išlėbti, išlėpėlis. 

Iš-lėbti (y A. IO. «išlabti» 4 cišlėbti»), 
išlembū, išlebaū, pacracemamca, 
CmMamo NepAULIUGuUMI; rozchlastač 
sie, stač się niechlujom. Kurs ne 
apsivales, jo aūtys ūtlapos (se. antis 
atlapas), drabūžei jo išsklidę, plau- 
kai pasišidušę, tas išlčbęs. v. išlėpti. 

Iš-lėcinti, -nu, -nau, užMI60K MMS MY- 
piešci“. Tėvas islčeina siva vaikūs, 

t y. girde, šėre. v. išlėpinti. 

Išleida, -dos (09. išlaida), f. u39epxcxa, 
pac+0035 vwidatek, rozchod. Brolui 
dide išleida pinigą. Jis 1 lcidos daūg 
tur, t. v. išleidūs, nevaraūnas. v. 
išlaida. 

Išleidūs (06. išlaidūs), -di, moposamua, 
pacmonimedenvdt: wydlatuy (strai- 
ny), režrzutiy. Sūnus Tra isleidūs, 
t. v. neskūpus. v. išlaidas. 

Iš-Ičisti (4 išlaisti), -džių, -džiau (4 
-dau, ssnycimomu; ttypusciC. Vu 
mane išleisi į valas (pacnycmėms), 


Iš-T4už — Išlė 


t. y. dūsi didelę vūlą. Išlėisk vai- 
kūs slūžyti. Pludūngis išleis vai- 
sius, t. y. išsibefgš. 2) cnycmuuuo 
(u6C8), supyGumo; spušcič, wyciac. 
Dėde išlėidžia medžiūs kuitė (63 po- 
up»), t. y. iškerta. 3) us3pacz0J06am:, 
ebiJamu; wydač (pieniadze). v. iš- 
dūti. 

Išleistūvės, -viu, f. pl. npo809u; «acy- 
pušcinyv. Rytė bus išleistūvės duk- 
tefs tekėjusios. 

Iš-Ičkdinti, -nu, -nau, damu uaw 3a- 
cmagcumo Gacenuomo; dač Iub zmu- 
sič wylccieč. Paukščrūs išlčkdink. +. 
ištakinti. 

Iš-1čkti, išlekiu, išlėkiau, Geiemnmms, 
YACNNMOE GUŪNIKAMLS BUCKONUMOĮ 
rylceič; wybice; wyskoczyč. Žižilpa 
1slėke, t. y. akysė rėdės, mirgulei 
ėja, apžilpsta ūkys. Paūkštis išlėke. 
v. išskristi. 

T-Učkti, įšlekiu, įšlėkiau, 6xponume, 
66pviskymu; Ukropiė, wstrzyknaC, 
Ištėk man biškį taukų į kūšę. v. 
įšlūkinti. 

Iš-lelėti u išlėlėti, -Iėju, -lėjau, camo 
ČIUAGPIJNKOM, U3HNIKUNUKA: VOZpUė- 
šeič się (y A. IO. aišlalėti, rozpu- 
šcič sie»). Jau tu išlelėsi potim vi- 
siškai, 

Iš-lcūkti, -kiū, išlenkiau, swinymo; 04- 
MOMML (NPAMY HA MOMOSUAO); M Y- 
giač; wynina“ (przędzę na motoni- 
dlv). Spūle ūžve jau išlenke. 

Islčpėlis, -1e, KuoKEKLKa; U3KNMCEKNUAI, 
USŽAAY5AKNYĖ UCA000KB; pieszczoch; 
rozpiesžezony, wybredny czlowiek. 
Vaikas išlėpėlis, kurs išsivdlgės (2), 
išsibūris (2). v. išlėpti. 


Iš- Ip — Iš-I7k 


Iš-Ičpinti, -nu, -nau, žmo, 13- 
Gaaosamu; wypicšciČ, rOZpICSCiC, ZYO- 
bič wybvednym. Ant vaipčia čevo- 
rykas kyša, kad būva išlčpintai viėn- 
tinei dūkterei biėsas antipęs (sc. 
ant-tūpęs). Mate, ne išlčpink siva 
vaiką. v. išlėpti, išdykinti. 

Iš-lėpti, išlempū (xcew. išlepstū), 1š- 
lepaū, usKmoKUNora, U364A006AMCA; 
rozpiešcič się, stač się wybreduyne. 
Marti išlčpa, kaip kožną dičną mėsą 
ėd. Išlčpusi šeima (weaad0, npucayjia) 
ne nėr ėsti vėžių sriubos. 9. išgužbti, 
išdykti, ištvirkti. 

Iš-lėšinti, -nū, -naū, paseccmu (009010); 
rozwodnič. v. atskiesti (4 atmiėšti), 
atlėšti (atlėštu). 

Iš-ličšti (išlėšti, išlėšti), -šiu, išliėsiau, 
gaKumo; wyludzi“. Išičsti (—i5- 
ličžti ?) $ra išvilėti. — 

Iš-lešrūti,-šiūju, -Šiavaū, cmepens (t 
umoxciumo), sviacumo (auslūschen); 
zetrzeč, wykasonaC, wygasič (y A. IO. 
cicypič, rozwolni“, wygasi/o). Sonis 
išlešiūs čiūlą plčėką arielkos, t. y. 
išgeTs. Išlešiūti $ra išvalnyti(?). Iš- 
lešiūk vopną. 7. ištrinti, išgesyti, 
palėisti (vidurius). 

Iš-liėti, išliėju, -jau, own (60na, 
XAKB-KUGYŪO, | NRAUMNO | NENYJMCNOO); 
wylač (na stronę, aby jak, viz 
niepotyzebna). Lietus išliėja iš de- 
besį visą vandenį. Išliėk tūukus iš 
iūda. v. išpilti. 

Iš-ličžti, -žiū, išliėžiau 4 (Baa0.) iš- 
lrėzti, -Žiū, -Žiau, obtausamo (Lasa, 
NODOUANKMY U33 14030), GUMANYMO (A0- 
cmuo); wylizač (oko), wyludzi“ (p0- 
chlebsiwen). Išhiėžk krislą iš aklčs 
su liėžuviū. Lipe išliėš mėsą Čžia, 


599 


Jijč, anyta, išliėš paskutinį grūšį nū 
ją. Žėntas nėr išličžti visūs pinigus. 
Pūns išliėže visas dainas, t. y. iš- 
triuke. 

Iš-lyčynavėti, -vėjū, -vėjau (w išlyčy- 
nūti), 4adKMo (MA 4000) Auvuny, 
060366pa3umo (KO0-N.); wložyč (na 
kogo) larvę (muskę), oszpecič (kogo). 
Uždėjus nepriderus drabūžius (sc. 
apvilkęs, apdūręs, aptaisęs neprida- 
reis drabūžeis) išlyčynavojei žmogų, 
t. y. padarei kaip lyčyną. 

Iš-1y dinti (w išlėidinti, 9e4.; cnf. aceM. 
lyti, lėiti, omaugamo umo-w., nanp. 
KOA0K048, COMUM), -nU, -nau, pass.- 
caus., omaumo (Guvypy); odlač (fi- 
gurę). Išlydink man ūtlajį (cma- 
mamų) sava. 

Iš-Tiginti, -nu, -nau, OkKOKwUmo yL003 
UA4 NpUCMOMpI (30 GOANVUIMU); WY- 
pielęguocač (chorych). Mėtyna išli- 
ginus visūs ligonius pati susifga 
kaištligėmis. v. liga. 

Iš-Iyginti, -nu, -nau, GMpO6KAMG; W/- 
rownač. Išlygink pičvas, ūstą. v. 1y- 
gus. 

Išlijas, -j2 (y A. IO. aišlijūs, -J1), x0- 
col; ukošny; įšlijel, adv. u praep. 
C. (JeN., 6KOCO, NAUCKOCO, NONEDCKI; 
ukošnie, na ukos, wpoprzek. Įšlijei 
kalna važiik, t. y. pašlaūnei, įšklėd- 
nei, įžulnei. v. įškypas. 

Iš-Iškinti, -nu, -nau w išlykyti, -kiju, 
-kijau, ocmacumu (Ma OpYyt0e 6peMa, 
012 Opywoto), cGepeuv (umo), sacmy- 
numo (xO0-u.); zostawič (na drugi 
czas, (la drugiego), zaoszczędzič (co), 
zastapič (kogo; y A. IO. išlykyti, 
cuolničo). Išlškinti kitim, t. y. nū 
savęs nutraukus diūti kitūm. Brėlis 


600 


išlykija tave nū to darba, t. y. ans 
viėns nudirba. v, išlikti. 

Iš-likti, išlrėkū (3-0e 2. išliėka u iš- 
lėkti, oe. išlyktū, išlėikt; 60cm. 
00. 65 nenepezo0. wau. u išlinkū), 
išlikaū, Ocmamoca 63 uouta, ME 
MpOKYyMoI MS), yynAmino, U30CA Mo; 
zostač (zdrowym), ocaleč, unikngė. 
Ne išliksi nū našla, t. y. ne išvėngsi. 
Išlika dar mana štsarga (4 atsarga, 
sanacz). 2) nosvinaamumo (00mu); 
powyplacač (dlugi). Turėjau išlikti 
skolas, t. y. užmokėti. 3) Jei išlik- 
Siu (€CA4 N03604UMB 6pEMA, eCAU 
603M00CHO GydeMa OMAYKUMeCA U35 
00my), ateisiu (P.). 

Iš-lilėnti, -nū, -naū, Giikanwuumo, 601- 
npocumo; wynudzič, wyprosič. Marti 
su liėžuviū išlilčna, t. y. išgūva. — 

Iš-lingūti, -gūju, -gavaū, pacxauamo; 
wykolysač, rozkiwač. Išlingik mane 
sūpynėje. 2) xavaa(co) npio6pncmu, 
nanpopouumo ebiw3ds (cp. «ir išlin- 
gūva močiūtės dukrėlę», P.); koly- 
sząc (sie) zarobič, przepowiedzieč 
(czyj) wyjaza. v. iškukūti, išsiūbūti. 

Iš-linkti, -kstū, -kaū, e024ymoca, pa30- 
wymca; wygiač się, wychyliė się. 
Ašmū (06. ūšmens) kižvia, dalgia iš- 
liūka. 

Iš-liūsti, išlenda, išlindaū, 661030; 
wyležė. Kaip šihtas vilką išlinda. 
Išlinda iš ūrva pelė. 

Iš-lypėti, -pėju, -pėjau, G0amamo (Me- 
OAKHO, AUW MEMMO1O OMJAAAACV OMB 
Cmapaw MmCMa), (HIDCKOAVKO) onpa- 
cumvca; wyležė (wylažąc powoli, nie- 
daleko); (trochę) poprawič się. Blogi 
gyvolei iš sunkios žiėmėos vos išly- 


Iš-lik — Išly 


pėja, t. y. išsikase iki pavasaria. v. 
išlipti. 

Iš-lipinti, -nu, -nau (išlipėnti, -nū, 
-naū?), GAN3Mo (MG20-n0-MAAY); 
wyležė (powoli). Led išlipinau (išli- 
penaū ?) par lėdą, kurs trata, t. y. 
išėjai. — 

Iš-lipinti, -nū, -naū (Ben.), išlipyti, 
-paū, -piaū (264. w 60cm.) u išlip- 
dyti, -daū, -džiaū (60cm.), sbtanm- 
numo, Okaeumo; wylepič, wykleič, 
okleič. 1 

Iš-lipti, išlipu, -paū (60cm. išlipiau), 
GMANIMo (NOJKUMAACO 666P13); WY- 
ležė (podejmując się w gūrę). Iš dū- 
bės išlipk. v. iškėpti (2). 

Iš-lysinti (w išlaisinti), -nū, -naū, u3- 
cywuumo, U3KYpUMS; UCMOwUMmo (32- 
M410, 06. nulaisinti); wychudzič; wy- 
jalowič (ziemię). Par alkį išlysinai 
kiną. v. išlysti. 

Iš-lysti, išlystu, išlysau, vczydame, 
ucmougumsca; wychudngč, wyjalo- 
wieč, Išlysa difva be mėšia. 

Iš-listi, išlinsū w išlįstū (y H. IO. «iš- 
lysti, išlystu»), -lisaū, pasoimucs, 
pA3CKAMACA; TOZEJŠČ sie, TOZproszyč 
się. Jau išlisa didumas žmomą iš 
būdės, iš pagraba, t. y. išsklida, 
išniūka (06. išnyka). 

Iš-lyti, išlyja (cem. išlyn), išlija, 60- 
AUMBCA, Gbtūimu, NOAUMo (0 009401); 
wylač się, wypašč (0 deszczu). Liė- 

„tus iš dangaūs be nėr išlyti. 

Išlyžis (e0cm.; ocem. išlyžis, išlėižis; 
sanad. 6.-2um.. išlėžis), -Žia, p0Me- 
KCYMOKS MENCDY NALDUAMU, 3yGAMU 
(y KOpMA Namųess, 3y6063); DLe40- 
Gox2; pošrodek miedzy palcami, 2ę- 
bami (przy osadzie palcėw, zęb0w); 


Iš-1$ž — Iš-mak 


žlobek. Kojų išlyžei iššūta, išgūda. 
Te-išspranda išlyžius viena, bedirb- 
dama, gaspadine, kad išvaike šei- 
myną. Išlyžis vėžia $ra kėušas vėžia 
(co6ema. aceaob0K3, 06pA3Yye MU Ony- 
CIGUULEIO DANVIO KOMCIYPO UAB pA- 
ue10 weiikoo; A. IO. aczerep raka»). 
v. išliėžti, tafppirštis. 

Iš-17žti (acen.), v. išliėžti. 

Išlyžūnis (ocex.), v. hiėžūnis (hėžūnis, 
7008 Go.mb3Nu). 

Iš-Iojoti, -joju, -jojau, ob40panumo, 04- 
pyvamo; wylajač. v. išvaksyti. 

Į-šl6minti, -nu, -nau, g0imu (6aawa 
NOUL, GCIULDCMONNO; «0 ACUON); WejŠC 
(wlecząc się, bez ceremonji; 0 žy- 
dzie). Ūbagas, žydas įšlomina, t. y. 
įvėja. v. įbaūžinti. 

Iš-Iopyti, -pau, -piau, GvutNumo 30- 
NAGMKAMU, NONAAMAMU; UCHNOMDC- 
Gumo, u360CMU (MA WMO-M. 0CIb 30- 
naamku); wylata(; užyč (na co-k. 
wszystkie latki). Visūs 16pus išlo- 
piau, daugiaū nebturiū. 

Iš-Tūkštyti, -tiju, -tijau (4 išlūkštinti, 
-nu, -nau), sviayijuno; wyluszczyč. 
Iš Tūkštų visūs riėšutus ištūkštyk, 
t. y. išgvildyk. v. tūkštas, išgval- 
dyti. 

Iš-Zūmdyti, -dau, -džiau, v. išlimdyti. 

Ištūp *), adv., unu (med)! Ne Gowco 
(me6a); figa (tobie)! nie dbam (na 
ciebie). Išlūp tau antai. v. išlūpti, 
išgraūž. 

Iš-žūptakis (600m.) w išluptūkis, -ke, 
ULL06NK3 CO GNLADMU (COGCMG. 6- 


*) Be Ilonen. ronopixT (600) OTO Ca0no 
uubeTb KpaTkili, 46 nO4ydOAUii OCHOBNOB DANC- 
RLIū, Ilpuk, Pex. 

BDmkenuvs. JuToBCKO -pyCCKO-MOALCKid C20BApb, 


601 


AYNACHNIMŲ) LAA3AMU, NOAOUMAI6Ū; 
cztowick zapadlych (wlašč. wylu- 
pionych) oczu. Žmėgus, kūrė ūkys 
plačios, įdūbusios, vadinas išlūpta- 
kis. v. išlūpti. 

Iš-Zūpti, ištupu, išlupaū (e0cm. ištų- 
piau), Gbt4ynumo; GuUpeamMo, GbUMA- 
nymo (Goauwoš 160304); wylupič, 
wyciagnač (wielki čwiek). Vinis iš 
siėnos ištūpk. Išlūpk jam kailį (om- 
xoaomu 10, P.). 

Iš-lūsūti, -sūju, -savaū, ewce0600ume, 
0C60600um; wyswobodzič, uwolnič. 
Iš to kūlinia išlūsūk jįjį, sūnų. v. 
lūsas. 

Iš-Tūžti, išlūštu, išlūžau, e104amuca; 
noGbAOMAMUCA; wylamač się; pOMY- 
lamywač się. Dantys jam ištūža (u 
išlūžėja). v. išgėsti (2). 

Iš-mainyti, -naū, -niaū, pasMonamo, 
GVMINAIMO, | OOMNAMO; rOzmieniC, 
zamienič. v. iškeisti. 

Iš-maišyti, -šaū, -Šiaū, oxu4wwams, pa3- 
Muuamo; wymicszač. Išmaišyti lig 
dūgna. v. išmičšti, 

Iš-maitinti, -nū, -naū (w išmitinti, -nu, 
-Nau), NPOKOPMUMU;S WyžyWič, Wy- 
karmič. Gyvolus išmaitink par žiė- 
mą. v. išmisti. 

Iš-makasyti, -siju, -sijau, v. išmanka- 
syti, išmakėti, išminti. Ne išmak4- 
syk piėvas su gyvoleis rūdenį. — 

Iš-makėti (w išmaknėti), -kėju, -kėjau; 
ucmonmamo (1pA30); wydeptač (blo- 
to). Kaimynas išmakėja su arkleis 
dižvą, piėvą, t. y. sūmina. Su kėjo- 
mis arklei išmakėja visą prūdą, (be 
vandcūs ėsantį). v. išminti, iškžam- 
pėti, išmalti, 

38* 


602 


Iš-malacyti, -ciju, -cijau, 66:4a3am0; 
wypeckač, wymazač. Vaikas išmalū- 
cija su tešla kėlnes. v. išmakasyti, 
ištėpti. — 

Iš-malti, išmalu, išmalau (em. išma- 
Tau), 6biMO40M0, yMOMOMo; wymleč. 
Gėldą grūdų išmalau. 2) wcmon- 

 mamo; wydeptač (Peg.). 

Išmanginis, -ne, cewuGameunoe (Me20- 
x0unopodcDeNKoe) Juma; bekart, p0- 
krzywnik. v. Iškekšinis. 

Iš-manginti, -nū, -naūŪ, sotyiwumpo- 
GaMd, GBbIUKOLUMY; wymusztrowač, 
wyčwiczyč. Sūnus sava pačią, kaip 
žydas (06. čigonas) kumėlę sava, iš- 
mangina. 

Iš-maiūglyti, -gliju, -glijau, sv:manumo; 
wyludzič. Su melagystomis išmai- 
glija jebką, t. y. išvilėja, išgiva. — 

Išmane, -nės, f. pasyMnuie, nonuMa- 
nie, nONAMiC; pojmowanie, pojeCie. 
v. išmanyti, išmone. 

Iš-manydinti, -nu, -nau, 7a58.-caus., 

 YpASYMNMO, NOCMUNU; zrozumicė, p0- 
Jąč. Išmanydink pižm, paskū dirbk. 
v. išmanyti. 

Išmaningas, -ga, pasynimod, MOakoBud, 
CMVIUWAEKUVIŪ, NOKAMAUGUII, C000pa- 
SUmeMKu i; TOZUMNY, r0zsądANY, zna- 
Jący się (na czym), pojętny. Žmogus, 
kurs. daūg darbą arba vis (sc. visa) 
išmūna, tas išmaningas. v. išmanė, 
išmanūs. 

Iš-manyti, -naū, -nIaŪ, w0nAMo, ypa- 
syMnm; pojąč, wyrozumieč. Ne gali 
manišs (mania, aiwca6?) išmanyti, 
kaip tę $ra tarp jūma, Ar išmanai, 
ką sakai ? 2) ox0yMamo; wymyšld. 
O kas išmūne dailūs dainėles, j4 nc 
galvūčei. v. pramanyti. 


Iš-mat — Iš-mar 


Iš-mankasyti, -siju, -sijau, ucmonmamo 
(1pa32); wydeptač (Vžoto). Ašviėnei 
išmankasija visą štūpią pievą, t. y. 
išmyne. v. išklampėti, išmakėti, iš- 
simaklinėti, — 

Iš-m4nkyti, -kau, -kiau, 66:4M0Cumo 
(10230, MOKpYO VAUKnŲ); Wymieszač 
(bloto, mokrą glinę). Su kėjomis 
kėlį išmankyti. v. m4nkyti, 

Išmanūs, -i, v. išmaningas. Brėlis iš- 
manėsnis, bo išmūna ligėnį sefgantį, 
nėščią mėterį. Ans by ne išmanūs 
(= išmūnąs) daūg kalbą, kitų tei- 
sybę, kitų neteisybę. Kas išmanūs, 

„ išmūna viską. 

Išmara, -ros, f. samopenuoe CyupėcmBo; 
nokolinuKa; istota zamorzona, Wwy- 
morzona; nieboszczyk, trup. Mirus 
tėvui vaikas, kaip išmara, t. y. kaip 
Zavėnas, vaikščio lūdnas. -Išmaros 
piėnas (suskydęs piėnas, kaip van- 
dū). Išmaros verėnas (skįstas valgis). 
2) išmaros, -rų, pl. sx:mopownoe UMY- 
WECINGO; GbIMEDUIA, GbUMeDULIU p003; 
majatek odumarty; wymarli, rėd 
wymarly. Če išmarų kišmas, išmarų 
namai, t. y. kur visi išmire. Atli- 
kūlis (eu), kurs palika nū išmarų. 
Drabūžei išmarų. v. numirėlis, iš- 

„ marai. 

Išmarai, -rų, m. pl. 6wmepWie; Wy- 
mavli. Į pačiūs išmarus nuvažiūvęs 
ir pats įkrisi į ligą. v. išmara. 

Iš-marėti, išmariu 4 išmarėju, -rėjau, 
ovMepemo; wymrzeč. Ko (sc. kū) ba- 
dū ne išmarėjome. 

Jš-marinti, -nū, -naū, s440pumo, nepe- 
Gueamo HA GMALOJN (6CnT3), npU a10- 
niu; przebyč przy skonaniu (wszyst- 
kich). Aš išmarinaū visūs. v. išmifti. 


————— "(| 


Išmari — Iš-mecl 


Išmarūnai, -nų, m. pl., v. išmara (pl.). 
Auren išmarūnų namai. 

Yšmas, -ma (2cew.), m, v. jičšmas. 

Iš-mūsinti, -mu, -n2u, GHMaKUmU; Wy- 
Judzič, Žėntas išmasina jebikį, t. y. 
išpraše. 

Iš-mastūti, -tūju, -tavaū, Gbiaupume, 
U3MI6DUMU  (A0KMCMB); | WwyMmierzyc 
(tokciem). Išmastūk su mastū au- 
dimą. 2) sunmo, nepennmo (GCIu 
niocNU, Cmpojy 38 Cmpojo0); Wy- 
špiewač (wszystkie špivwy, stroft po 
strofte). Išmastūva vėlybi svėtai. 

Išmata, „tos, f. GvMmMpoKB; OMŪDOCOK3; 
reszlka, pozoslalu przy wymierza- 
niu gruntu; odrzutek, wyvzutek. Pič- 
va, atlikusi nd dalinimos, bus iš- 
mata. Visas kiėmas išmatas kampi- 
ninkams arti atūdave, v. išmėsti, 1š- 
motas. 

Iš-matyti, -taū, -čiaū, saaiomumo, y0U- 
Om (6Ce); zobaczyč, zauvažy“ 
(wszystko; y A. IO. awidzierx). Ne 
išmatai *) gerai. v. išvysti, 

Iš-matūti, -tūju, -tavaū, wsaepiomo, 
(naockocmo); wymierzyč (plaskošė). 

Iš-maūkti, -kiū, išmaukiau, G6dymu 
(6binumo), GvaoTMaMo; wylna. 
Išmaūkti visą izboną alaūs, t. y. 
išgėrti. 7. išmiuti. 

Iš-maurioti, -1"16ju, -Mojau, NCpepoIMU 
u CaO aupAIKUMO;S TožYy i bar- 
dzo zabloci/. v. mšuras, iškiaulėti. 
2) obiūmu puna; Wwyjšė TyCzAC. V. 
mauriėti. 

Iš-maūšinti, -nū, -Nau, svaraniumo (0C06. 
0 eopen); wyludzič (s:02. 0 žydzie). 


*) M.-6. sąbce BL 3Raueniu malyti (T0pouto 
GuONMU, UAI TOPOUIe Li0aA). Npnm. Ven. 


603 


v. išvilėti, išmasinti, iškaūlyti; įšl0- 
minti. 

Iš-mžuti, išmaunu « išmauju, išmėviau, 
GVIMAUUMO, GUNYJMO (PyKY U3B NED- 
WaMKU, MOUY U33 UINAMOSI); WYCIAg- 
ng“, wyjač (rekę z vrekawiczki, nogę 
Ze spodni). 2) sviniumo (00KUuMa 1140M- 
xOM3); wypič (jednym lykiem). Iš- 
mduk (sc. kaskaft) po maūlę (no 
pioMKIo) vyna. V. išmaukti, išgėrti. 

Iš-mazgėti, -gėju, -g6jau, obtMormo, 
NepEMMMO (NOCYJY); WwyMmyč (NaCzy- 
nia kuchenne). Išmazgok (06. iš- 
skalbk, išvelėk) drūpanas, skalbi- 
nus. 9. išplūuti. 

Iš-mažinti, -nu, -nau,  yMEKUUMUINOS 
umniejszyč, zmniejszyč. — 

Iš-mėčioti, -oju, -ojau, pa36pocame, 
packudamv, NOGUOpOCAMU; TOZYZU- 
cič, powyrzucač. v. išmėtyti. 

Iš-mėginti, -nū, -naū, wcnpo6osame, 
ucnmamu; wyprobowač, došwiad- 

zyč. V. išbandyti. 

Iš-mėgėoti, išmiėgėū (3-0e 2. išmičga, 
išmičgti; cen. išmėigtū-išmygtu), 
-gėjau, GMCnamo, GMCRAMUCA; WyY- 
spar, wyspač sie, przespač. 

Iš-mėgsti, išmezgu, Išmezgiau, passa- 
samo (y3042); rozMiaza“ (wezel). Iš- 
mėgsti mūzgą. 

Iš-meilyti, -liju, -lijau, G0npocumo 
(6KpADUUOOCINUIO, KDOMOCMBIO, 00L0- 
OUMEAVIOCINMIO), GUMAKNUMO; WYpY0- 
sič (przymilaniem się, lagodnošcią, 
uprzejmoscia), wyludziė. Meilijau, 
alė nička ne išmeilijau. 

Iš-melūginti, -nu, -nau, nuasamo, 060- 
3606 LACCUOM; NaZWAČ Igarzem. 
Tave išmelūgins, jūgu ne atsiteisi. 


604 Iš-mela 

Iš-melagiūti, -giūju, -giavaū, v. išme- 
Jūginti. Mefgos apdainūdamos išme- 
Zagiūs svočią, t. y. melagė išvadins. 

Iš-melsti, išmeldžiū, išmeldžiau, o0:- 
moaumo; wymodlič, neyblagač. 1š- 
meldžiau tą daiktą nū (u iš) jėjo. 

Iš-mėlti, išmėlstū, išmėlaū, nocunomo 
(cosepwuenno); zsinieč. Išmėlęs vči- 
das tava, t. y. pasidare mėlynas. 

Iš-melūti (em. išmatūti,-I6uti), -Iūju, 
-Tavaū, ebimamo (umo-u.); wydgaC, 
wyklamač (co). Išmelūti yra par me- 
Tūs išgauti. 

Iš-mėsinėti, -nėju, -nėjau, Goimompo- 
wumu; 06pAJUMO, ocemaceca mo (y0u- 
m06 cu6omuoe); wypatroszyč; 0pra- 
wi6, rozebrač (kurę, prosię). Žansis, 
pafšus papidutus išmėsinėk. v. išda- 
rinėti, 

Iš-mėsti, išmetu, išmečiau, 60:6p0cumo; 
NpOUMamMmo (K020 6043); wyrzucič; WY- 
rugowač. Ponas nėr išmėsti gaspa- 
dorių. Dingt ir išmete raktūs. 

Iš-miėšti, -šiū, išmiėšiau, pasoecmu, 
pasčasumv; rozprowadziė, r0zw0d- 
nič. Išmiėšti mūdų su vandenimi. 
2) sumnuamo; wymieszač. Išmičšk 
Jazūrką. 

Iš-mėtinėti, -nėju, -nėjau, yropamo, 
nonpekamu; wyrzucač (co komu). 
Tokeis žūdžeis išmėtinėja man, t. y. 
sublazgūtija. v. įstrimsėti, išmėsti, 

Iš-mėtyti, -tau, -čiau, pa30p0cam0, n0- 
GbLGpOCAMU; TOzT2UCIĖ, poWwyrzucač. 
v. išmėsti, išmėčioti. 

Iš-milžti (60cm. w išmėlžti), išmėlžiu, 
išmilžau (60cm. w išmėlžiau), G01- 
Ooumu; wydoiė. Išmilžau karves. 

Iš-mindžioti, -džioju, -džiojau (4 iš- 
mindyti, -dau, -džiau), temoms; 


— Išmi 


wydeptač. Tu visūs vištelūs ir žan- 
selūs išmindžiojei. v. išmynioti, iš- 
minti. 

Iš-minkšti, išminkštu, išminkštau, pa3- 
MavwumeCa, paaMAKKYMmo; zmiekczeč, 
zmieknąč. Išminkšta maglauniūkas. 
v. minkštas. 

Iš-mynioti, -nioju, -niojau, v. išmin- 
džioti. Tamso eidamas visūs šūdus 
išmyniojau. 

Išmintai, -tą, m. pl. x0pM3, npodo- 
ooavcmoie; žywnošė, prowjant. Ne 
turiū išmintų ni dėl savęs, ni dėl 
gyvolų. 2) cpedcmea; šrodki. Nėr 
išmintį budavėti rūmą (sc. rūmui 
b-ti), t. y. ne turiū spūsaba. Ką da- 
baž veiksiu, kad aš tiėk išmintą ne 
turiū. Nėr išmintį, ir ne išmanai 
niška. 

Išmintėlis, -le, yximuya; osoba rozumna. 
Išviselis ra ne išmintėlis. Kurs daug 
išmūna, tas išmintėlis. v. išmintis, 
išmanyti. — 

Iš-minti, išmenu, išminiau, pas2a0am4 
(6ce); odgadnąč (wszystko). Boba 
išmine visas miūsles. 

Iš-minti, išminu, išmyniau, e6t4am0 (M0- 
1010, KOTAMU), ucmonimamo; wyMmigč 
(miejsce), wydeptač. Molis ant ūsžos 
išmintas glįsta, t. y. tampa valkš- 
nūs. Ašviėnei išmin pievą. 2) 604- 
Mamo (2e4a, nenvky); wymigdlič (len, 
konopic). Linūs išminti. v. išklam- 
poti, išmindžioti. 

Išmintingas, -a, pašyMuod, pa3cydU- 
Mednii; T02UmNY, rOžsądny. Iš- 
mintingas, kurs nička pikta ne dūra. 
v. išmintis. 

Išmintis, -tiės (oocm. išmintis, yšmin- 
tis; yceM. accus. u yšmintį), f. pasyma, 


Iš-mir — Iš-mok 


pa3cydoka; TozumMm, vozsądek. Sunki 
Jiz4 išmintį sumaiša. Iš tava išmin- 
tiės niška gčra ne būs. Kurs būtą 
daiktą greitai užmiišta, ne atmena, 
tas mažės išmintiės. "Ta mergi nė 
jokios išmintičs ne tūr, t. y. niūka 
ne išmūna. v. išmanyti, prėtas, nū- 
voka (nūvoka). 

Iš-mirkinti, -nū, -naū (4 išmirkyti, 
-kaū, -kiaū), 6otAiowumo, pasMONumo; 
wymoczyč, rozmoczyč. v. Išmirkti. 

Iš-mižkti, -kstū, -kaū, swoxuymo, pa3- 
Moknymo; wvymoknųC, ro2moknųC. Iš- 
mižka pluta ir ištiža. v. ištilžti, iš- 
pyti, išplūrti. 

Iš-mifti, išmirštu, išmiriau, svarpemu; 
wymrzeč. Išmire visi. 

1šmirūlei (ex), lų, m. pl., v. Iš- 
mara (išmaros). Kaimynas ant iš- 
mirūlų naudos užėja, bepigu jam 
gyvėnti. 

Išmistas, -Ia, m: suamiccas; wymysl. 
Ne žigk sava išinislu, t. y. ne gėrk, 
ne valgyk, ne kalbėk, kas įra ūž- 
drausta. v. prūmonis (pramonė), Iš- 
mone. 

Išmisliniūkas, -ke, swdyangitua, samnū- 
nuKa; Gaadaniujukss wymyšlacz; R- 
glasz. Žmėgus apsidūręs, kaip bez- 
džionė, bus išmislininkas arba štu- 
kėrius. v. jūkdarys. 

Išmislorius (w išmistočius), -riaus, m. 
GbHLDYMUKUKI, UBOGpMMe AL; A YMY- 
šlacz, wynalazca (mo ae, umo pra- 
manytojas, -ja, m.). 

Išmistūs, i, ow0yMuwowū, sana 
Gb, U306pMAaMeAvNIū; UyMYyslny 
(plodiy w wynajdymaniu myšlą), 
olfity 1w pomysly, wynaluzki. Žmo- 


605 


gus išmistūs, kurs išmislija. v. iš- 
manūs, išmoningas, pramanyti. 

Iš-misti, išmintū, išmitaū, nmp0x0p- 
MUMCA,  GUKCUm; | Wwyžywič się, 
utrzymač się, przekarmič się. Gyvo- 
lei žiėmą, išmita. v. iškutėti. 2) npo0- 
cum (Jenviu), W300pIaMo, uCInpa- 
mum; spotrzebowač, wypotrzebowač 
(wyžyč). Ant vaistų (06. vdista) daig 
išmitaū. 

Iš-mitryti, -triju, -trijau (4 išmitrinti, 
-nu, -nau), OiMKodUMU, PACWEGE- 
au (Ouenmv); wyčwiczyč, T0Z- 
suchač (ožywič). Mėistras tave iš- 
mitrys, t. y. išmustravos. v. išman- 
ginti. 

Iš-myžinti, -nu, -nau, NOMOW6 66tM0- 
UUNNCA; DOMUC Wwypušcič mocz. 2) 
išmyžinti pūslę (1e0.), ovunycinumu 
MOWy U33 (MOWE000) Nysupa (ydu- 
Mao AUGIMNOAO)ž Wypušciė M0CZ 
z pęcherza (zabitego zwierzęcia). V. 
išmįžti. 

Iš-m$žti (u išmįžti, cp. praes.), Išmęžu 
(soc. U Goavw. ų. WeM. Išmyžū), 
išmyžai, Gciaiowumeca (Ucnycmunu 
MOWY), Omo 65  COCMOAKIU UCNJ- 
cum MOny (eocm. pramyžti); 0y- 
pušcič mocz, byč w stanie wypušciC 
mocz. Ba tu gerai išmęži. 

Išmokesnis, -Snia, M. Gin2ama, ynAG- 
ma; wyplata. Bus ilgas Išmokesnis 
skolos. v, mūkesnis, ūžmokesnis. 

Iš-mokėti, išmoku, -kėjau, svinadmumo, 
nosvnaamiumo; wyplacič, powypla- 
cač. Šmėtą pinigų išmokėjau. 

Iš-mokinti, -nū, -naū «4 išmokyti (600. 
u 9eM.), -kau, -Kiau, ovywimo, NOY- 
wmv (K020); Wwyuczyč, nauczyč (ko- 
g0). Kitą išmokinaū skaityti. Ar tu 


606 


išmėkysi jijį, sūnų, rašyti, pičšti, 
rokūti. 7. išmėkti, mokėti. 

Iš-mėkti, -stu, -kau, nayvumeca, G0y- 
vumeca, Goiyjkumo (umo); nauczyč 
się, wyuczyč się. Išmoks kaip škys 
iššoks; sūnus mokslūs (cnocoOneū, 
nonamauovū) greitai išmoksta skai- 

„ tyti. v. įgebėti, įmčigti, sugebėti. 

Išmone, -nės u išmonis, -nia, m. pa3y- 
Mnuie, NOKUMAKNIe, NONAMIES WYTO- 
zumienie, pojmowanie, pojęcie. Br6- 
lis dėl savęs tūri gėrą išmonę, t. y. 
išmana kaip apsivežsti. Ne ant nū- 
monės (6,-14m. nūmonės) eik, alė 
dirbk su išmone. v. išmanė. 2) 601- 
MolCe4B, U300pmeni'e; WyNYst, WY- 
nalazek. Dabar visokių išmonių $ra. 
Išmonei kokiš, kad veži Iavėną ant 
stūla, pririštą ant vežima (?). Šepe- 
tys sava išmoniu dirbtas. v. išma- 
nyti, 

Išmoningas, -ga, samniūnuovi, u300p- 
mameavuoti; wymyštny, obfityų Ww p0- 
mysly, wynalazki. 

Išmotas, -ta, m. (06. išmota, -tos, £.), 
v. 1šmata. Če linų, būlbių patys iš- 
motai, t. y. išbrokai,. 

Iš-muilyti, -liju, -lijau 4 išmuilūti, 
-Žūju, -lavaū, Gbiaiwaumo, MAMU- 
aumv; wymydlič, namydlič. Skuilį 
išmuilūvęs pritvėrk priė zūbysčių. 

. 0. muilas. 

Išmukas, -kū, monkiū u owucokiū; Wwy- 
smuky. v. išsmukas, išbėginis. 

Iš-mūkti, išmunkū, išmukaū, ycx0.113- 
MYMO, YAUSMYIMO, GUCYJNYMUCA; BVMNA- 
uynvca; wymknač sių; wysmukngė 
sie. Mėdis išmūkęs, t. y. išstYpęs. 
2) Cam, Gauna (0 sMyMpennei 
XOJNCIO, OVOA0UKI, O 60A0CA1I); GUCVU- 


Iš-mokt — Iš-nai 


NAMCA (0 3€pKALt 65 KOA0CVAZ3); 
spelznąč (0 skūrze wewnetrznej, 0 
wlosach), wysypač się (0 ziarnach w 
Klosach; y A. 10. «wyprzeė»). Kaip 
įpyle karšta piėna, tai išmūka skūra 
iš burnos. Rugei išmūks. Plaukai 
iš skūrės išmūka, t. y. nū pašutima 
skūrės su pelenais šižumė, v. iššūsti, 
išsmūkti, išbirti, 

Iš-murnėti, -nėju, -nėjau, 0co00m0; 
osowieč (y A. IO. wwychudngė»). Iš 
kūlinia (sc. iš kalėjima) sugriūža ka- 
linys (ysuuxs) išmurnėjęs, t. y. su- 
blėgęs. v. mužnas. 

Iš-mūrti, išmūrstu, išmurau, pa3MAK- 
uymė (0 OopoWM, NOUGN), PA3MOK- 
nymo; rozmMieknąč (0 drodze, grun- 
cie), rozmoknągč. Rūdenį, pavasarį 
kėlis išmūręs, t. y. išpijęs, iškiūręs, 
mavų (sc. maivų) rūdos. v. išmifkti, 
ištilžti, ištižti. 

Iš-mūšti, išmušu, išmušiau 4 9cem. iš- 
mušiu, cvoumo, sviwuoumo; wybič. 
Ba tu išmušdi Iėngą. v. išklėsti. 

Iš-nagažiėti, -Žioju, -Žiėjau, mepepv mu 
“ noJpO6WO pa306paMm+; rozryč t DO 
szczegole rązebrač. Išnagažiėoti yra 
išnarvėti, iškilnėti, paržiūrėti visūs 
daiktus. 7. išnaginėti. 

Iš-naginėti u išnagrinėti, -nėju, -nėjau, 
pa306pano, Muy4aMmenNO  60Opama?, 
nosvOpamo (naioųaMu); r0zebrač, 
starannie wybrač, powybierač (pal- 
cami). Aš išnaginėjau visas smūlk- 
mes, mažiūusį daiktėlį. Reik išna- 
grinėti visas žėles iš diėgų: burūkų, 
kopūstų, ir grūdus iš šūndrų, t. y. 
išrūnkioti, v. išnaršyti, 

Iš-naikinti, -nū, -naū (s0cm. w išndi- 
kinti, -nu, -nau 4 išnaikenū, -kc- 


Iš-n4ik — Iš-nar 607 


naū), u36ccmiu, uUCmMpCOMmo; WyNi- 
szczyč. Musis išnaikink. 


Iš-ndikioti, -kioju, -kiojau, v. išnai- 


kinti. 

I-šnairėti, Įšnairiu, -rėjau (4 įšnairiiti, 
-rūju, -ravaū), ucnoJao6ia, 40C0 nO- 
CMOMpwMo (MA K020); YyBUDMMO, 30- 
ADMUMO (0 KOCOLUIBOMz); Wejr ze, 
spojrzcė (ma kogo) zezcm; spostrzec 
(0 zezowatym). Pavydėlniukas ant 
tavęs įšnairėja, t. y. įsižiūrėja, 9. 
šnairas, šmairys. 

Išnaktis, -tiės, f., 06. pl. šnaktos, -tų, 
pivnce Išnaktys, -čių, 6pėMa moda 
nOANOV6 (9—11 4.); czas przed pol- 
nockiem (9—11 g.). Anūdu dvyjai 
(oceM.) kalbėja lig Išnaktiės, Lūdava 
mergėsa valos (sc. mergčse valus) 
iki išnakčių (« išnaktų). Būva išnak- 
tos, kaip atvažiūva svėtis. Išnakto- 
mis jau parvažiūva sūnus iš tufgaus. 
v. naktis, vidūrnaktis (vidūnaktis, 
vidūnaktis), išvakaros. 

Išnara, -ros, f. audguųgė, oinoasuNa; 
Jupie2, wylupek (skdra, ktorą porzžu- 
cil wąž, rak, elc.). Ve, vėžia, 2y- 
vatės išnara, t. y. skūra, iš kurios 
išsinėre, 


Iš-n4rdyti, -dau, -džiau (4 išnarstyti, 


-stau, -Sčiau), pas0PpaoMo (MA COCM. 
“aCMU), PACIOS PAIPNAUUMIO, 
pacnymamo (Gcpceky, Y3AMU); T020- 
brač, vozložyč (na częšči), r0zczton- 
kowač, rozwiazač, rozpl4tač, rozWi- 
klač (sznur, węzly). Išnėrdyk, kad 
sunarstyti šniūrai, vifvės. 2) pa3- 
MUDAMOCA (60 GC CMODOKM), U3NM- 
pamo (0 600KIT5 NMUNALI); žANU- 
vzyč się i vozplynač sie pod wodų 
(na wsz. strony), zanurzyč się, byč 


wszrdzie pod wodą. Antys visuf iš- 
nardo (60cm. išsinarsta, proce iš- 
narsta), išndrde (cocm. išsinarste, 
išndrste) visi ančiūkai, kur besu- 
gaudysi (Pe0.). v. išnėrti. 


Iš-nafglyti, -gliju, -glijau, oxmanumo 


(nonennou); wyludzič (po trosze). 
Išnafglija kaimynas visūs mana pi- 
nigus ir nėr sugaišinti, ne atidūti, 
2) scywumo; wkręcič. Išnarfglija jis 
sava sugadintą daiktą kit4m su me- 
lagystomis. v. išvilėti. — 


Iš-narinti, -nū, -naū, pa306pamo (na 


CoCm. uacnut); sueuzuymo; rozebrač 
(rozlužyč na częšci); wywichnąč. Se- 
sū išnarina žandų k4ulus. Duktė iš- 
narina ranką, ir kadarūja, ir ūbage 
amžiui. 2) refl., ewsuznymo (ce0n); 
wywichinač, zwichnąč (sobie). Ne iš- 
narinkis (6.-4422. išsinarink) kėjos. 
v. išnėrti, nars; išnardyti. 


Iš-nafninti, -nu, -nau, Gvimumė (Cavwno 


Gypuanie); wypič (slychač burczenie). 
Bebūrgant išnafninome plėčką arie!- 
kos, t. y. išgėrime (sc. išgėrėme). 


Iš-narėti, -roju, -rėjau (u išnafvoti), 


OCMBAMD, OCMAGUMD 63 Oypaxax3; 
wydywič (2 kogo). Piršlys išpranta- 
vojęs nor išnarėti, t. y. išgonyti, 


Iš-naršyti, -Šaū, -šiaū, nepepwme, pas- 


puumo (nepcMmwams); rozryč, prze- 
ryč, poprzcuwracač (zmieszač). Marti 
išnafše vists mana drabužiūs. 7, iš- 
vartyti, iščėženoti; išneišti. 


Išnaršos, -šų, f. pl. ocmamku nepėpu- 


muXš, U3pYMuILs Ge; OMOPOCU, 
Opaxa; resetki v2002y rozrytych; wy- 
vzutki, brak. Anyta Išnaršas būlbių 
palika, t. y. išskiras. v. išnaršyti, 


605 


IE-narvėti, -voju, -vojau, UJypacums; | 
podziurovič. Vūvolės Rnarvoja žū- | 


IE-nars — Iš-niė 


Lūja. 21 mo 4, wo Nmickinti. v. 
ikoneveikti. 


dus ant kčla ir žžmė po Gidų iškio- | Iš-nerlėti, išneriū (3-2 4. išneša u 


žusi palškta (54. palškt, pali“ktij. 
v. iakėti, ilkorėti. — 

Inas, -žų. f. pl., 7. i5dėvos. Kitą iš- 
nas palika mūms dėvėti. 2) w0 
GMNECENO, BUAKUJSS GIANGCKA, CHOCKU : 
Co Urymisiono; przypisek. v. sin- 
nažos, i'plauka. 

Iš-neginėti, -nėju, -nėjau, v. išnaginėti. 

Eš-neivoti, -voju, -vojau, paczyauma, 
OGe3CAUUMU; TOžgANiĖ, zniewažyč. V. 
išmičkinti. 

Iš-nejučiį 4 (0c.) iš-nejusčiį, ne0- 
oLudanno, GNeZanNo; nicspodzianie, 
znagla. Išnejučią mužčklis (3a6iaxa) 
užpūle ant imnaneės. Iš-nejučių man 
taip stojos. Iš-nejusčiį svėtis atėja. 
v. jūsti, nejučiūmms. 

I-šnekėti, įsneku, -kėjau, omo1x064mu; 
wmawič. Vot (sc. tai) ir įšnekėja jam 
teisybę. v. įkalbėti. 2) Omo Macme- 
poMa w060pumv; byč bardzo mownym. 

Į-šnčkinti, -nu, -nau, ne0mCMynKo 30- 
100apu00A, 3ACMaGumo (KO) pa3- 
1060pum4CA, paačecAosaMmwA; Ci4g- 
Zym przemawianiem uczymė (kogo) 
gadatliwszym, r02mownym. Tslintį 
žmogų įšnčkink. v. įkalbinti. 

Iš-ničkinti,-nu, -nau, yvuvuocumo, paC- 
Zyaumo, ozyJumo; bardzo zgani, 
uposledzič. Išmėkintas daiktas, t. y. 
išmestas. v. nčikti. 

Iš-nūkniekrūti, -kičūju, -kiavaū, pa3- 
pit, REPCNUMUAMO, U36A4AM4 (COM- 
AUM MCM 100KUMa); T02YYČ, p0- 


išneFšti, -2jau, KOMWMM MemMaNiC 
uzp; wyikrzyč sie. Raudos, eierei 
jau išneržėja /(ipoimaa y [463 UKpA- 
KAA Nopa). 2) GunopoKUmUaA (00. 
6M35 MCMANIA UkpYA); MYprožnič się 
(zw. 0d ikrzenia sic). Kaip išalka, 
ineršėja pilvas, kaip žuvičs, t. y. 
ištuštėja. r. išneišti. 

Iš-neršti, -šiū, išneršiau, v. išneršėti. 
Jau ššnerše žuvis, jau ne gardi. 2) 
u3puMmo, NEDEJUAMO, | NCDEMIUAMO 
p0A; rOžryč, wyszperač, rozmieszač 
vyjac się. Marti išnerše visūs daik- 
tus svėtimus, t. y. išižina. 9. išnar- 
šyti. 

Išnėrti, išneriu, išnėriau, seuzuyms; 
wywichngč. Tu gali išnėrti kėją. 
2) suoasamo (GMdKAaMo sa3ANieMI); 
wyrolič, zrobič prątkami. Tiva piTš- 
tinės gražei išnėrtos, išrašytos. 3) 
ovinuipaymo; wynurzyč się. Tikū, ti- 
kū (sc. tik ką, ką tik, ko=kū tik) iš- 
nėriau, maž ne paskendaū. Aš išnė- 
riau toli, t. y. išplaukrau. v. išnirti, 
išnardyti. 

Iš-neši6ti, -ši6ju, -Šiojau, nosowocumo; 
powynaszač. Išnešiėti, kad daig 
daiktų. 2) npowocumo (00e9C0y); wy- 
nosič (ubranie). v. išnėšti. 

Iš-nėšti, išnešu, išnešiau, sec mu; wy- 
niešč. Išnėšk Iaikan s4nšlavas. 

Išnevežiėti, -Žiėju, -Žiėjau, 06e340- 
cmumo, OLyAUMo; žniewažyč, Zga- 
nič. 0, išniškinti. 


mieszač, powalač (uczyniė mniej |Iš-ničyti, -čiju, -čijau, ucmpe6Gums, 


zdatnym). Vaikai plūnksnas ne plė- 
ša, alė tik išniekniekiū, t. y. iša- 


ynuumooicuma; ZNiSszCzYČ, wyniszczyč. 
Anyta išničija sanvalikes (sc. s4va- 





Iš-nig — Į-šol 


Zas, demin.), t. y. suvėltus plau- 
kus. v. išnaikinti. 

Iš-nigsti, išnįzgū, išnizgaŪ, pacma- 
uymoCA (0 CGA3KAT3 Cycmasa), Gu- 
cuznymocA; nieco wybiC się (ze stą- 
wu), zwichnąc się. IŠ nūria kėja iš- 
nizga, t. y. išnira, ir todčl sumizga. 
v. nikstas, išnirti. 

Išnyka, -kos, e. zuaax3; chyrlak. Duktė 
tokia išnyka, t. y. nyksta, džiūsta, 
v. išnykti, 

Iš-nykėti (u išnėikėti, 204.; 6.- Aum. 
išmėkėti), -koju, -kėjau, eniemamo 
(ayny na nowoaza); wyopalač. Krū- 
pūs išnykėk. 

Iš-nykti, -kstū, -kaū, wcuesnymo, nepe- 
secmuco; zniknąč. Čystai išnyka mū- 
sys. 

Iš-niūkti, -kstū, -kūu (Oaec.), v. iš- 
nykti. 2) pasolmuco, pascmameca; 
rozejšė się, rozproszyč się. Didu- 
mas žmonių išninka iš turgaus, t. y. 
išlisa. 

Iš-nirti, išnirstu (w išnįrū), išniraū, 
Gviūmų (U33 Cycmasa), susuzNyMuCa; 
wybič się (ze stawu), zwichnąč się. 
Kėulas iš nara išnira, t. y. iščiže 
(sc. išiža). Tau koja išnira iš kėla. 
2) owūmu (33 moanu); UuUjšė (2 
gromady). Kits išni'S į bažnyčią, 
t. y. išeis ryto. v. išnėrti. 

Išnytos, -tų, f. pl. cmapwa, pacmpe- 
NAGUIACA NUMAKUŲŲ (MUNPKKU); ZU- 
Zyta niczelnica (nicienica). Nytės 
iššustytos ne padudžiamos, — išar- 
dyk, ir tai vadiūsis išnytos ant I0- 
pinių (sc. Iopini4ms). 

Iš-nokinti, -nū, naū, Oamo Co3pWmo 
uau Oo3pumu; dač dujrzeč. Ar išuo- 


HDmzesaus. Juroscko-pyccEO-n0ALCEIN CaoBaps. 


609 


kinai varpas, t. y. išbrandinai. v. 
išnėkti. 

Iš-nokti, -kstu, -kau, c03pRmo, n0- 
cniwmuv; dojrzeč. Varpos išnėkustos 
ir grūdai varpose išbrėndę. 0. iš- 
karšti, nėkti, 

Iš-novyti (2cew.), -viju, -vijau, wcmpe- 
Gumo, U366CMU; U3MYNUMO; WyNiS2- 
czyč, wytepič; wymgczyč. V. išnai- 
kinti, išžudyti. 

Išnumis, išnumia (24e4.), v. įnumys. 2) 
pačomaniyiū Ne 044 ZO3AUKNA; pra- 
cujący mnie na gospodarza. Išnumis, 
kurs storojas dėl savęs, tik ne dėl 
nama, kuriamė gyvėna. 

Iš-nūmoti (xcew. 4 išnoumoti, 6.-1wm. 
išnūmoti), -moju, -mojau, omdamo 
GHaUMI, 683 apendY; Wwynająč, WY- 

zieržawič. Piėvas, dižvas išnūmo- 
jau kit4m. 

[-šniūrti, įšniųrū (4 įšniūrstu), įšnių- 
rai, Cmamo COHKvIMB; StAč Się Sen- 
nym. Iš kėla įšniūręs nė keli, t. y. 
myguūstas (sc. miėgūstas, miėgūis- 
tas; XcCM. mygūsts, mėigėusts). 

Išokeis, adv. OMpW6KaMU, NO OMP616- 
KAM3; UKOUWA, NO GPEMCHAMS (KO- 
204 opema no3s042ema); kawalkami, 
urywkami; czasamė (kiedy czas p0- 
zivala). Sčnis įšokeis bemėka pisa- 
kas sėkti, džinas dainūti, v. įšokti, 

Į-šokti, įšoku (e0cm. w įšokstu), -kau, 
GCcKONUMo; Nonacmo; Wskoczyč; p0- 
pašė. Išėkau, kaip į silkių rasūlą. 
Išoka ūšaka į gėrklę. 

Į-šolėti, -lėju, -lėjau, npoMepanymo; 
namarznąč, pvzemarzngė. Ne kūrsi 
pččių,— įšolės visi pašalei trobės. 
v. įšalti, įšalvėti, 

39 


610 


Išolis, -la (w įšalas, -Ia), m. ce1700a- 
wWiū U38 3EMAU 60 6PEMA OMMenenU 
MOp038; zamroz (mr 2 žieni Wy- 
chodzący). Koks šįmet įšolis dide- 
lis, t. y. gilei žėme įšilusi. v. pūša- 
las, šnšalas (sc. antšalas). 

Įšonūs, -ni, adv. įšonei, x0c06 (adv. 
wauckoco); ukošny. Važiūk įšonei, 
t. y. ne statei (6.-1um. stačei, sti- 
čei). Tu pašlautinai kasi žėmę, kask 
įšoniaū. v. šonas. 


Iš-pagiriėti, -rioju, -Ti6jau, G04mpe- 
asumeca; Wytrzizwič sig. 
Iš-paikinti w išpaikinti, -nu, -nau, 


paczyaumo, OZYOUMO, CUECM6 UAYN- 
W0M3; T02ganič, upošledzič, uwvažač 
za glupca. Marti išpaikin (Omc.) 
vyrą, t. y. į niūkus pavefčia. 2) u3- 
Ganosamo, COMAAMO NDULOMAUGYLMI 
(išpaikinti, B2a0.); rozpiešcič, zZe- 
psuč, uczynič wybrednym. v. išpaikti. 

Iš-paikti, -kstū, -kaū, cmamo vyno, 
caaGoyMnvima; stač się glupim, 0osla- 
bionym na umysle. Vyras išpaika, t. 
y. pasidūre paikas, dužnas. v. pai- 
kas. 

Iš-paišyti, -Šaū, -ŠiaŪ, paspucosams; 
wyrysowač. Su prėšomis išpaiše vėi- 
dą. v. plėšti, įpiėšti. 

Iš-pžitvėti, -tvėju, -tvėjau (2e4.), G0!- 
300p0011M0, ONPAGUMACA (0 UeMOGNKIO, 
KOMOpoLU 0010 CuumaaCcAa Me300p0- 
601M3); wyzdrowieė, poprawič sie (0 
czlowieku niezdrowym). Marti išpait- 
vėja, t. y. išsitaise cant gerūma (2). 
v. išsipaitvėti. 

Iš-palaksčiūti, -čičiju, -čiavaū, m0- 
KDOIMVCA KDACHVMUŲ NAUINNAMU, UCNE- 
cmpumoca (0 au); pokryč się Cžer- 


Išoli — Iš-pei 


wonemi plamami, wypst'zeč (0 twa- 
+2y). Mėters veidėlei išpalaksčiūva. 

Iš-pamėt!oti (w išpamėtoti), -tlojūs, 
-tlojaus (34M.), ocaimamo, noduAmo 
(KO) Ma CMNAB (nepe0pa3nusaa); 
wyszydzič, wydrwič (kogo, przedrzež- 
niając). Ščšuras išpūmėtioja mažčią,, 
t. y. iščidija. v. pamėgzdžioti (u pa: 
mėgzdyti). 

Iš-pampti, -pstū, -paū, pa30yx44 yma, 
pasdymuca; wydąč się, napgcznieč. 
Išpampa pilvas jėrėla nū gėrada. 
Išpampusi varlė gūli ant kėla. 

Iš-parpti, -pstū, -paū, ocunnymo, u346- 
MOwo OMš KpDUKŲ W U30460M6 LpUN- 
Aviū, 1pybIĖ 10408 (0 10pAN); stač 
się niepoprawnym, oslabnąč 0d krzy- 
ku i wydawač ochrzyply, gruby glos 
(o gardle). Išpažpa man gerklė nū 
vėja, nū rėkima, t. y. ne aiškus bal- 
sas. 0. išgvargždėti. 

Iš-pasakoti, -koju, -kojau, pascxasama 
(6ce); opowiedzieč (wszystko). Išpi- 
sakojau, ką tik žinojau. Ana išteiks 
vis, t. y. išpūsakos. v. pūsaka. 

Iš-prauti, išpiiunu u išpiėuju, išpioviau, 
GbIDIVBAMO; GBIKOCUMO; WYTENGČ; WY- 
kosiė. Pūpiuvas, papiovykščius iš- 
piauk (06. kiaulės, paršūs išskersk, 
išskardyk, P.). 

Iš-pažinti, -žistu, -žinaŪ, npusnamo; 
wyznač. Sūnus pats išpažina sava 
kalčią. 

Iš-peilūti, -1ūju, -lavaū, csi40400mu mo ; 
wytrzebič (samca). Išpeilūti kuilį, 
t. y. išpiduti, išrėmyti. v. peilis, iš- 
daryti. 

Iš-peizoti, -zoju, -zojau, ucmpamumo 
nonycmy; žmMarnowvač. Sūnus išpei- 
zoja pinigus, t. y. į miškus lėidžia. 


Iš-pel — Iš-pin 


2) exMapamo; ouepuumo; wypcckač; 
oczernič. 

Iš-pelėti (w išpelūuti, išpelinėti), -l6ju, 
-lėjau, goiaosumo Monucds wylovic 
myszy. Katė išpeloja visas pelės, t. 
y. išgaudė. 

Iš-peltakiūti, -kiūju, -kiavaū, uscmpo- 
uumo (NOKPBIMO  CMPONKAMU); WY- 
stębnowač. Rankovės trinyčių išpėl- 
takrūtos su baltais siūlais. v. išsiūti, 
išrašyti; pelė, tūkas (=«peltaky's, pe- 
lės takas», cmpouka). 

Iš-pendyti, -dyjū, -dijaū, v. išpindėti. 

Iš-penėti, išpenu (4 išpeniu, 3-0 4. 
išpeni), -nėjau, GbikUpAUMIMO, OMKOD- 
Mumo (na yloū); wykarmič, Wyžy- 
wič; odkarmič (ma žarzni(cie). Iš- 
penėjau meitėlį mėbei. 

Iš-pičpti (y A. IO.) u išpčpti, -pstū, 
-paū, OcadGiumo, NOMENIKUNO AKEpIUO, 
oslabunč, stracič energję. Sūnus iš- 
pičpęs. v. išpipti. 

Iš-perėti, Iperiu, -rėjau, swcndmo, 
gunapumo (0 nacmOK); rysi dzieė 
(o nasiadce). Išperėja višta visčiū- 
kus. 

Iš-pežti, 1šperiu, Išpėriau (4000. 4 iš- 
pėrti, išpėriau), swnapiimo (K000 63 
Gann); (Mepen.) GMNODOMA (poNAMN); 
vytrzepač (chuvostakiem cialo w laž- 
ni); wwychlostač. Išpėriau aš jūmui 
kdilį pirty. 

Iš-pėšti, išpešu, Išpešiau, gvugpiname, 
GMUEUNKYM; WYSZCEYPAČ, WYS2CžYp- 
nąč, wyskubač, wyslkubnič. Ipeše 
sūnus vaikui čičią siują plauką. 

Iš-pydyti, -dau, -džiau, pacnoaoxumo 
(KOpO6y) KB Vau MO40KA (CCAU NO- 
7064 10 300epusacmz); usposobid 
(krowę) do dania mleka (ježeli kro- 


611 


wa je zatrzymuje; y A. IO. «za- 
vwač bieg mleka doją0»). Išpidei *) 
tu karvę, kad patrūiškei, ir pabė- 
gai ne milžus. v. išpyti. 

Iš-piktūti, -tūju, -tavaū, do6ome, npio- 
Gpimemu WM060Ma, sa0CmMuo; žyskač 
gniewem, zlošcią. Anyta pikti $ra, 
alė ką and išpiktūs. v. piktas. 

Iš-pildyti, -dau, -džiau, ucnoanwms, 
GvuinoaKumu; wypeluič. v. pilti. 

Iš-pilkūti, -kiiju, -kavaū, cmeamo cm- 
pvz; stač się szarym (y A. IO. «vy- 
plowicė»). Žirnei išpilkūvę. v. pil- 
kas. 

Iš-pilnyti, -niju, -nijau, 2pirmecmmu, C0- 
Gepuvitimo (nokaznie); typelnič (po- 
kutę zadaną). Sūnus išpilnija pa- 
kūtą. v. pildyti. — 

Iš-pyloti, -loju, -lojau, sviumo (mone- 
MNoLy, 6Cė), nogvaumo; Wwylač (p0 
trosze, wszystko), powylewač. Vin- 
denį išpylok. 

Iš-pilti, išpilu (e0cm. išpilu), išpylau, 
guaumo (03 c0CJ03); wylač (do na- 
czynia). Tu išpylei ūlų iš uzbūna, 
v. išliėti. 

Iš-pindėti, išpindžiu, išpindu w išpin- 
dėju, išpindėjau (w išpėndėti, -dėju, 
-dėjau), usc0TMyMo, UcMann— (AU- 
UCI LYNAI CVCMAG KIA ACME); 
UžIKUMO (03 CYTOMS GUI); zeschnai, 
žbutwieč; sprochnieč. Vidurys mč- 
džia išpindėjęs, t. y. į kraugždūs pa- 
vižtęs. Dina, ilgai bebūdama, iš- 
pind, kaip piaulai. Mėsa, šinka iš- 
pindėjusi, t. y. išdžiovėjusi. 0. išpen- 
dyti. 


*) Ipu 2TO0MB OpiroBapunaioTB: apijok, pi- 
jok, karvėle, pijok!o Ipum. Veg. 


612 


Iš-pžn — Iš-plė 


Iš-pynioti, -nioju, -niojau, pacnaecmu | Išpistake, -kės, pasepamuuya (c06cme. 


(nocmenenno, 6Ce); rozplešč (stop- 
niowo, wszystko; y A. 10. «wypla- 
tad»). Išpynioti vyžas (u vyžas). v. 
išpinti. 

Iš-pinti, išpinu, išpyniau, cbnsecmnu; 
wyplešė. Aš išpyniau šiaudais Zėvą. 
Išpyniau krėstą (Pe0.). 2) pac- 
nuecmu; r0zplešč. Išpink vyžą, jei 
negerai nupynei (Ped.). 

Iš-pipyti, -piju, -pijau, s0pyGumo (CkO- 
20); wyciąč (prędko). Sūnus išpipe 
(sc. išpipija) kuitą, t. y. iškifta. 

Iš-pypti, išpypstū, -paū, pacz4ecmams- 
ca, pacnazuymeca; stač się rozchla- 
stanym. Susiveržk, kad ne būtum 
išpypęs, t. y. valnas, nesusivefžęs. 
2) ocaa6nms, pascaaGKymo; r02w01- 
nieč, zeslabieč. Tu išpypęs, kaip 
merga, t. y. ištižęs, maiša ne pž- 
keli. v. išpiėpti. 

Išpirda, -dos, c. mocxpečotus (co6cme. 
asvinepdoxa»); «avypiardek». Pasku- 
tinis vaikas vadinas išpirda. 0. 
pėrsti, pirsterėti. 

Išpirka, -kos, f. svmyns; wykup. v. iš- 
pikti. 

Iš-pirkinėti,-nėju, -nėjau, noseizynumo, 
nOU3JepMAMS GC dendių NA NOKYN- 
xu; powykupywač, wydač wszysikie 
pienigdze na sprawunki. Kūpčius 
javūs išpirkinėja jau, t. y. neblika. 
Aš išpirkinėjau, t. y. pinigus išlėi- 
dau (n00pasym. bepirkinėdamas). 

Iš-pifkti, išperku, išpirkaū, coynumo; 
wykupič. Aš išpirkaū aną iš kūlinia, 
Išperkama žėme. 

Iš-pyškinti w išpiškinti, -nu, -nau, 0m- 
zaecmamo (K000); wytrzaskač (kogo). 
Išpyškinti par aūsį, t. y. ištėlžinti. 


cbėba išpistoms akimis»); 702pust- 
nica. «Tu, išpistake», — sška boba 
Iojodama. v. išpisti, akis, išplanka. 

Iš-pisti, išpisu, išpisaū (socm. išpisiau): 
išpisa ją, cožėė (coierunt) cum ea; 
išpista, guacum coitum est (y A. IO. 
išpisti, «wypušciė moc2»). v. išanūti, 
iškoneveikti. 

Iš-pyti, išpyjū (ce. išpynū), išpijaū, 
pazsMonnymo; rozmoknąč. Žeme išpi- 
jusi rūdenį ir pavasarį nū vandeūs, 
todėl kėja gyvola, žmėgaus kiaurai 
smuūka, kliūpsta. v. išižti, ištilžti, 
išmifkti. 

Iš-plaikstyti, -staū, -sčiaū, pasmomams, 
paseumo (vumu); r02wingl, r02180- 
tač (nici). Siūlus išplaikstyk iš kū- 
mūla. v. išpleiksti w išplėikti, iš- 
pliėksti. 

Iš-plūkdinti, -nu, -nau, pas5.-caus., 
e36umo; wzbiė, sklėciė. Išplškdinti 
su kačėrgomis všpną. v. išplakti. 

Iš-plakti, išpžaku, išplakiau, ewv6ume, 
e36umo; wybič, wzbič, sklėcič. Všp- 
ną, kalkį išplėk. 2) omGumo (k0- 
cy); wyklepač (kosę). 3) evumanyms, 
pacmanymo (06. ewuOucaa, 630u604); 
wyciagnąč, r0zciągnąč, wypigč (ZW. 
wybijając, klėcąc). Karūna (170py160) 
išplakta ant lazdės, t. y. ištrėsta, v. 
ištempti, ištinti (2). 

Išplanka, -kos, f. 6Gesnymuuva, pa3- 
epamnuya; 102pustnica, nierząd- 
nica. Mėtriška, kurią visi pžankė, 
bus išplanka. v. plankėti, išjoda, 
išplauška, kčkše (kekšė), 

Iš-plašyti, -šiju, -šijau, pacmpamumo, 
npOMOMaMm; TOžtrwoniė, T0Zproszyč 


Iš-pldu — Iš-plė 


(mo oe, umo išeikvėti, iššvaistyti, 
prašvilpti, išklėisti). Sūnus išplūšija 
visūs sava tuftus, t. y. išterioja. — 

Iš-pliudinti (4 išplauzdinti), -nu, -nau, 
7AS8.-CAUS., GUNOAOCKAMU, NPONOAO- 
ckamo (npoMuGaa); wyploka“, prze- 
plėkač (myjac). Išplėudinti drabu- 
žiūs. v. išplauti. 

Išplauka, -kos, f. wmo sunaui0, GuNC- 
CeHOo 600040; NONOCOKB, GHMNKUOG; CO 
wyplynęlo; wyplok. Kur ūpyje van- 
dū išneš žčmę, bus išplauka. v. iš- 
plaūkti. v. išnašos, 

Iš-plaūkšti, -škiū, išplauškiau, ewnae- 
ckūmo, svinaecKymo (u išplaukšti, iš- 
plėukščiu); pas604mamu; wyplusnaC; 
+0zpaplač, wypaplač. Išplauška $ra 
išplaūkšta moteriškė. Tu išplauškei, 
ką girdėjei, t. y. pasakei. 

Iš-plaūkti, -kiū, išplaukiau, svinabimo, 
eCcnavmo; wyplyngė. Aš išnėriau ir 
toli išplaukiau vanden7. v. išplūsti. 

Iš-plšukti, -kia, -kiau (4 išplėukti, 
-kstu, kau; išpl4ukėti, -kėju w -ku, 
-kėjau), sviko20cumuca; wyklosič sig. 
Jau mičžei išplėuke iš bemblą. 

Išplaupa, -pos, f., v. išpranka; išplaūpti. 

Iš-plaūpti,-piū, išplaupiau, pa360.210024 
(6ce cpa3y); wypaplač (wszystko 0d- 
razu). Boba išplaūps (u išplops), ką 
žinūs, t. y. išblūdys (išplaukš). 2) 
guaumo, pa3Jamo (3pA, MMO); WY- 
lač, rozdač (bez zastanowienia się, 
wiele). Marti verėną Išplaupe, t. y. 
išdave, gyvolams ne reikalingiėms. 
v. išplūpti, išplūpinti. 

Iš-plėustyti, -stau, -sčiau, NpOA0YNA) 
(Mac40); przemyč (maslo). Ne iš- 
pldustytas sviėstas. v, išpliuti, 


613 


Išplauška, -kos, f., v. išplanka. Visą 
vaikių išplauška. v. išplaūkšti, 

Iš-pliuškinti, -nu, -nau, GvinaecKamMo, 
GbHLNAeCHYMO (OnopodMKUmo); Wyplu- 
skač, wyplusnąč (wyprėžniė). Vaiks 
atėja išplėuškinęs pilvėlį, t. y. iš- 
sišikęs. v. išplaūkšti, 

Iš-plauškoti, -koju, -kojau, v. išpliuš- 
kinti. Atlaikai virala išplėuškoti 
būs paplauškos, v. išplufnyti. 

Išplaušos, -šų, f. pl. usatovanuowiūca, 

„UCTACCMAGUŪCA KONCIŲS KHNYMA, 60- 
pėoku; UCZaceMous; roztrzaskany, 
cystrzępiony, r0zdzielony na wlokna 
(przėz dlugie užycie) koniec bata, 
powrozu. Galė botūga pasidūra iš- 
plaušos, v. išplaušėti. 

Iš-plaunšoti, -š0ju, -Š6jau, (310 4041u mo, 
pacraccmamo; r0ztrzaskač, wysti'zę- 
pič, rozdzicliė na wlėkna. Vaikas 
plaušėja gūlą botūga, srūla. Ilginei 
šiaudai išplaušėti. v. plaušė (piai- 
šos), išplūšūti, 

Iš-plūuti, išplėunu vu išplėuju, išpžė- 
viau (600. išplūusti, -džiu, -džiau), 
GUNOA0CKAMO, NPONO4OCKAMO; WypL0- 
kač, przeplokač. Drabūžį išpl4uk. 

Iš-pleiksti, išpleiskrū, išpleiskiau w iš- 
plėikti-išpliėkti, -kiū, išpliėkiau, 
DASGUNYMA UW PACRPAGUMO; DACNAIO- 
14umo, PA36EPKYMO (NOKPUGAA MON- 
KUMS C40€M3); TOZW0INAČ i 707MATS2- 
czyč; rozplaszczyč, rožpostrzeč (p0- 
krywajaccienką warstwą). Sugniėuž- 
tą popierą išpleiksti. Plonai išplėik 
pūplotį, t. y. išplėsk, greičiai iš- 
kėps. v. išplėsti, plėikti(s). 

Iš-pleišėti (y A. IO. em. «dšplėšėti»), 
-šėju, -Šėjau,  U340RAM0CA,  N040- 
NAMICA, DACIYLAUMNCA, PABCIKCNCA; 


614 


vozpgknąč się, popgkač (się), T02- 
pašė sie. Stėbulės rūtų išplėišėja. v. 
išplyšti. 

Iš-pleitėti, -tėju, -tėjau, v. išplėtėti. 
Marti išpleitės ragūs. 

Iš-plėkyti, -kiju, -kijau, cOmaamo G0- 
A0MB (codpa63 KOpY); uczynič bia- 
Zym (z2darszy korę; y A. IO. awy- 
darė lyko od skory czarnejo). Išplė- 
kyti yra jūdą žiėvę nulūpti nū karnį 
liėpa dėl vijima vižvių (sc. virvėms, 
vifvėms vyti). v. plėkyti, blėkti, — 

Iš-pliėksti, išpliėskiū, išplrėskiau, v. 
išpleiksti. Krominius drabužiūs iš- 
plrėske marti, t. y. parode. 

Iš-plekšėti, išplekšiu, -šėjau, o61unamo 
(Ckunymo KOMCUUY MA CMKY); D0- 
vzucič skdrę, wylupič się ze starej 
skėry. Išplekšėja vėžei, t. y. išner- 
šėja. v. Išnara. 

Iš-pliėkti, -kiu, -kiau, 636410, pacnaw0- 
wumo e36ucaa; sklėūcič, rozplaszczyč 
klocąc. Išplrėk tėštą,, t. y. į platūmą 
išvaryk. 

Iš-plėnėti, -nėju, -nėjau, moxpo:moca 
304010, UCNENEAUMVCA (0 MANKMUULI 
ynoavaza); zapopielič się przy gas- 
nigau (o žarze). Anglys išplėnėja 
po pėčium, t. y. į plėnes išėja. v. 
išblėsti. 

Iš-plėnindinti (pass.-caus. om išplė- 
ninti), -nū, -nau, w4Cneneaumo (y10- 
ava); dač się zapopielič (węglon). 
Pėčių išplėnindinau. 

Iš-pleūšti, išplenšiū, išplenšiau (= iš- 
pičškinti, išplėšinti ?), v. išplaūkšti, 
išplaūpti. Ką matęs, ką girdėjęs, vis 


=x y=v 


plaūkš apiė daiktus nereikalingus.— 


Iš-plei — Iš-plėš 


Iš-plerėti, išpleru, -rėjau, 14 63 MepYy 
pacwuupumoca, pacanaGamoca (063 
omeepcmiu); rozchwiač się, zbytnie 
rozszerzyč się (0 otworze). Išplerė- 
jusios stebulės, t. y. išdvčrusios, iš- 
gvėrusios. v. išplėrti. 

Iš-plčrinti,-nu,-nau, pacz1a64m0, Jamv 
PASAMIMOCA, NL 63 MNPYŲ pACIUUpumo 
(NOCMOAKNGLME yNOMpeGAeNi CMO); T02- 
chwiač, dač vozležė się, zbytnie 702- 
szerzyč (przez ciągle užycie). Kam 
tu išplėrinai batūs. v. išplėrti. 

Iš-plėrti, išplenrū (4 išplėrstu), išple- 
rai, pasanamuca; r02ležė się. Rau- 
pai išplčra, t. y. pasilėida, išsklida, 
ir suplūška pūslės, plėkatomis (sc. 
plaikatomis) eina, biūra. Išplėra če- 
verykai, nė jokios tvarkos, tvermės 
ne tūr, v. išplerėti, išgvėrti, išdvėrti. 

Iš-plėsti, išplečiu, išplėčiau, 7436ep- 
ym; GUMapaujumo (1034); 702p0* 
styzeč, vrozwingč; wytrzeszczyč (0czy). 
Gėlvą užveitęs, akis išplėtęs, pitvū 
varenas (sc. vūrinas), sūbine nėše- 
nas (sc. nėšinas), ir vėžlina, t. y. 
eina. v. iškėsti, išplėtėti, 

Išplėša, -šos, f. umo ewpoauo (cua010), 
Wno OMNAMO CUA00, PA300eMZ; 00- 
Guua; co wydarto (sitą), co odebrano 
silą, vozbojem; Lup, zdobycz. Iš šak- 
nį gra išplėša arb stūksna. Vyrai 
tik išplėšą (sc. išplėšos) jiėška nū 
mūsų, daugiai ničška. Daūg išplėšų 
pažveže kareivis. v. išplėšti, grobis, 
išvarža. 

Iš-plėšyti, -šau, -Šiau, no06040ep10m0 , 
nosLOpaM; powydzierač, poWwyry- 
wač. Plėkas liėpos ant vijimą vif- 
vių (sc. vifvėms vyti) išplėšyk. 0. š- 
plėšti. v. išplėkyti. 


Iš-plėšt — Iš-plū 


Iš-plėšti, -šiu, -šiau, 6wdpamo, GuJep- 
nymo; wydrzeč, wyrwač. Iš purvą 
išplėšk pūsagą (n009x06y). 

Iš-plėtėti, -tėju, -tėjau, paseepuymo, 
pašsumo, PACMAKYMo (60 G6CI CMO- 
DOM, GEULb CAOMCHYIO, MHOUW GEULeU); 
rozwinąč, rozciggnač (na wszystkie 
strony, rzecz skomplikowaną, wiele 
+2eczy). Išplėtėk kailį ant kaildžiau- 
čia (kšilmaučia), o drabužiūs ant 
tvoros, v. išplėsti. 

Iš-plevasėti (išplevėsūti ?), -sėju, -s6- 
jau, pacmeopumuca, pacnycuumuoca; 
vozczynič się, 10žpušcič się. Molis 
saūsas išplevasoja ant difvos, t. y. 
ištiža. — 

Iš-plikinti, -nu, -nau, 002408, pa30- 
pumu; ogolocič, zrujnowač. Vaikas 
išplikin tėvus, atimdamas kraitį. v. 
plikas. 

Iš-plikyti, -kaū, -kiaū (u išplikinti, -nū, 
-naū), onapumo (COJEDJMCUMOe, YLAIJ- 
Gaenie); Wyparzyč, sparzyč (žauwvar- 
tošč, weklęs los“). Užve išplikys akis, 
t. y. ištvilkys. v. išmūkti, išplikti, 
iššūtinti, ištvilkyti. 

Iš-plikti, išpliukū, išplikaū, onapiomvca; 
Godo; Wyparzyč sit; stač się 0j0- 
Toconym. Loma išplikusi, ir todėl pli- 
ka pieva. Visas vidūs ščpečia išpli- 
kęs. v. išmūkti, iššūsti, išplikyti, 

Iš-plisti, išplintū, išplitaū, pacnpocmpa- 
NUMOCA, DA30ŪMUCO; DACHANKYMUCA; 
v0zszevžyč się, 1026)5č sie; v0:chlas- 
tač się. Išplitusios naujynos. Sūnus 
išplitęs, t. y. nesusisūgstęs, nesusi- 
varavėjęs. 

Iš-plyšti, -štu, -šau, omodpamuca u 
G4imŲ MADYMY UAB GHINACIMO, GL- 


615 


Opamtca; O6paso6aMcA (0 Vvpn); 
peknąč i wyjšė nazewngatrz lub wy- 
pašė, wydrzeč się; zrobič się (0 
dziurze). Sermėgo skylė išplyša. 

Iš-plokštėti (socm. išplokštėti), -tėju, 
-tėjau, cmamo NAOCKUM3, CR WYUMo- 
ca; slač się plaskim, splaszczonym. 
Karve išplokštėja, t. y. išlenvėja 
(= išlengvėja, išlėnėja ?). v. plok- 
ščias, 

Iš-plopti, -piū, išplopiau, pa30am0; wy- 
dač (v. išplaūpti). Kam tu išplopei 
viską, t. y. Išdavei sava d4iktus, 
kad sau nebturi. 

Iš-plotavėti, vėju, -vėjau, pacmpa- 
mum, pA3dAM 3pA; pUMaArnoNaČ, 
v02proszyč. Plūške visis sava dra- 
bužiūs išplotavoja, t. y. ištaške, iš- 
dalija. v. išplašyti. — 

Iš-plėti, išploju, -jau, pacnaioyjumu; 
v0zplaszczyč. Tėštą išplok, t. y. iš- 
pleisk, 

Iš-ptotyti, -tiju, -tijau, packaacmamo; 
vozciąč wzdluž, vozplutač. Išptėo- 
tyk žuvis džiovinti. v. išplėtėti, iš- 
plėsti, išptėti, — 

Išplovos, -vų, f. pl. noaou; pomyje, 
Sūdų, stėtkų išplovomis palūkink 
šunis. v. išplauti; pūmazgos. 

Iš-plukavėti, -vėju, -vojau, pacmo- 
wUmo, NpOMOMAaMo; TOžtVIONIC, 102- 
szastač. Plūkas (m0m2) išplukavėja 
visūs tuftus. v. išgaišiuti, — 

Iš-plukyti, -kaū, -kiaū (4 išptukdyti, 
-daū, -džiau), sv aaoumo (n4A0R 04L- 
kynamo); wypluviė (konia). Išplu- 
kyti šūnį, arklus. 

Iš-plūkšti, išplųškū, išpluškau 2 iš- 
plūkšti, išplūkštu, išplūškau, ocixCm0, 


616 


COCAMUCA, CNAICHYMUCA; OSIŲŠČ, opašč, 
splaszczyč się. Priėgalis (nodywxa) 
be plūnksnų išplūkš. 

Iš-plūmpoti, -poju, -pojau, svinaeckamo, 
nacuwya 603MyMmumo; wychlustač, chlu- 
szcząc zmącič (y A. 10. awypluska6). 
v. ištuilyti. 

Iš-plūnyti (4 išplūnyti), -niju, -nijau, 
Gvinumo (CKOpO dcadKo); wypic (pręd- 
ko, 406 zywie), Dėde išplūnija ūlų, 
t. y. išgėre. v. išmaūkti, 

Iš-plūnšinti, -nu, -nau, pacnytamo 
(nmuys);  rozploszyč, 
(ptachwo). Vilkas žansis išptūnšina, 
t. y. išblūške, — 

Iš-plūpinti, 
(v. išklūkinti). Tu verėną išplūpinai 
kiaūlėms į jovatą. v. išplaūpti. 

Iš-plūpti, išplumpū, išplupaū, pact4e- 
CMamoCA, WUUpoKO DAZMALKYMOCA; 
70zchlastač sie. Marti išplūpusi, t. y. 
nesusivafžiusi, braūrei apsidariusi. 
2) Me 65 MNpY pacuupumca, cmamo 
60A046M3; zbytnie rozszerzyč się, bar- 
dzo zwolnieč. Išplūpęs drabūžis, t. y. 
ein į ertūmą. v. įplūpti. 

Iš-plufkšti, -kščiū, išplurkščiau (w iš- 
plurškiū, išplurškiau), pasMewama, 
pasboamamo;  Ge306pa340 Guo MU 
(Ua 68 10DAUEMB MOAKO y); 
r0žmieszač, wymącič; nieporządnie 
avyjesė (szukajac w zupie tylko gą- 
szczu). Išpluikšti $ra tirščiūs iš- 
eričbti, gėrumus pajimti, o skįs- 
čius palikti. Viratas išplurkštas. 2) 
UCRPAKNUMOCA (UNMNA CUAbUVLi NO- 
uOC35 008 ym); wyproėnič się (cier- 
pi4c biegunkę; 0 kaczce). Išplutkšti 
gra skįstu daiktu triėsti. v. ištužkšti, 


wyploszyč 


-nu, -nau, ebiiumo; wylač 


Iš-plūm — Iš-pius 


Iš-plužnyti, -niju, -nijau, p43601mame, 
Pa3MIULAMO (A0JMCKO10; NE PCM, KOKS 
Camdyema); Gvin4eCKAMa; T02MieSZAČ, 
wymącič (Tyžką; nie ješč naležycie); 
wypluskač. Išplužnija vaikai viralą. 
v. išplufpti, išplurkšti, ištuflyti. 

Išplurpai, -pį, m. pl. (06. išplurpos, 
-pų, f. pl.), Goinaecku, svinOKU (n0- 
pocama, Onmeū); zjadki, niedojadki 
(prosiat, dzicci). Verėnas, kužs lička 
ne suėstas, vadinas išplurpai. Iš- 
plurpus piėmenį dave ėsti svėčiui. 
v. išplužpti; plufpalas. 

Iš-plužpti, -piū, išplurpiau, etvecme, 
(DA3MNWUASI P6LAOMI, NO-NODOCAUBU); 
wyješč (rozmieszawszy ryjem; pO 
prosigcemu). Paišai šdatą išplurpe, 
t. y. Išterše. v. išplufkšti, 

Išplurškos, -kų, f. pl. ennaecKu, Gt4- 
moku (mua); zjadki, niedojadkė 
(rzadkie). Išplurškos blūda galūse 
Iykti (sc. Iykt, liškti) visūmet. Su- 
pilstytas valgis, likęs blūda galūse, 
bus išplurškos. v. išplufkšti. 

Iš-plūrti, išplunrū, išpluraū, pas1m3mo- 
CA (Oma GA0WU, AUpY), PA3MOKKYMU ; 
rozležč sie, rozpušcič się (od wilgocė, 
tluszczu), r0zmoknąč. Išplūrusi Ž6- 
me, moteriške, t. y. išsklidusi. v. iš- 
blūrti. 

Išplūskas (Tea0w.), -ka, m. c00aw04 
cnycka; «spust u staww. Pyli su 
stovylomis bus išplūskas. Išplūskus 
išnešė vandū par tvaną, ir mėlti ne 
gal. v. miniūkas, pyla. 

Iš-plustūšyti, -Šiju, -Šijau, pacmpa- 
mumv; zmarnowač. Aš įdaviau pi- 
nigą daug jūmui, o jis, sūnus, iš- 
plustūšija, Žėntas išpiustašija visūs 
daiktus, eidamas iš Žemaičių. — 


Iš-plūst — Iš-pūk 


Iš-plūsti, išptūstu, išplūdau, scn4wims; 
wyplyngč. Viėname kraštė pasinėre, 
o antramė išplūda vaikas. 2) pa3- 
pyvamo, pa36panumo (nepen.); Wwy- 
Zajač(przen.).Išpžūdo (Baa0.) manė, 
ir tiėk (Ped.). 

Iš-plūšūti, -šūju, -šavaū (4 išplūšėti, 
-š6ju, -šėjau; išplūšyti, -šyjū, ši- 
jaū), uamovaaumuca, Cmamo MONKO- 
GAIMvIMB, OMOMAUMO GO40KMO (003 
OMACCASUEMCA UAB OMMOUUGIUEMCA 
abu); stač się strzępiastym, 0d- 
dzielič wlėkno (0 Inie, ktėre ležalo 
lub bylo moczone). Lūkėk, kol linai 
išplūšūs. v. plūšėtis, išplaušėti. 

Iš-plūtyti, -fiju, -tijau, 2ponecmu (10- 
p06y); dostač biegunki (0 krowie). 
Išplūtija kšrve tridušių priėdusi. — 

Iš-po, v. iš. 

Iš-posakoti, -koju, -kojau, v. išpūsa- 
koti. Senis išposakoja (y A. IO. «iš- 
posakava» Oma taa2. «išposakūti») 
viską. 

Iš-poselėti (= IJoneo. išpūsatut, išpūse- 
Zėt), -Tėju, -Tėjau, npoKop Mum (0t- 
PECNO YZAMUOAA), GITOAUMU; DrZe- 
karmič (dok ladajac wielkich staran, 
pielggnujac), wypičscič. Gaspadorius 
led išposelėja šilpnus gyvolus lig 
pavasaria, t. y. iškavėja. v. popinti. 

Iš-prakaitūti, -tūju, -tavaū, ecnoniomu; 
spotnicė. Išprakaitavaū tamė gyvė- 
nime daūig (prūkaitų). v. prūkaitas. 

Iš-prantavėti, -voju, -vojau, vedu 
upass (Vei-n.); suoodamo, p3- 
suamo; wyprobovač, wybadač (czy)) 
charakterį docive, wywivdziač sių. 
Sičpiamus daiktus išprantavojau, t. 
y. iškamantinėjau, išklausinėjau. 


IUmkebnyn. ANTOBCK)-pycckO-HOALbCKId Cavbapu. 


617 


Iš-prapūlti, -pūlu, -pūlau, ucveanymo 
(060 6cemz); wygingč, poginąč. Jau 
išprapile aksėmai. 

Iš-prūsti, išprantū, išprataū, Jovadams- 
ca, 00odyMamvcAa; NONAMo; dorozu- 
micė się, domyšlič sie; žrozumieč. 
Viėną žodį pasakei, aš jau išprantū 
tolau. 

Iš-prštinti, -nu, -nau, damo ypasy- 
MMO, NONAMO; nayvumo; dač zr0- 
zumieč, pojąč; nauczyč. Darba, rūš- 
ta (gen. ?) išprūtinau jįjį, t. y. jau 
jis, sūnus, mėka. v. išprasti. 

Iš-piudinti, -nū, -naū (06. išpiudyti, 
-daū, -džiaū, em. išpiūdyti, -dau, 
-džiau), 6oiiuamo, sbimpacumo (C0- 
Gaxamu); wyszczuč. Išpiudinau va- 
giūs (w vagis). 

Išpuika, -kos, €. 146104, w4ew04u7a; 
stvojniš. Ar aš tokia išpuika, t. y. 
didična, puiki. 

Iš-puiskavoti, -voju, -vojau (4 išpuis- 
koti, -koju, -kojau), pa36pocama, 
pascmpouumo, pas30DUMO; TOzrzUCIČ, 
zburzyč, zniszczyč. Ponas išpulska- 
voja visą mana gyvatą, t. y. iš- 
drūske, išpūstija. 

Iš-pukavėti, -vėjau, -vėjau (= išpuikėti, 
išpuikti, -kėju, išpuikstū, išpuikė- 
jau, išpuikaū), 60320p0umvca, 3ac021C- 
nuuumo; slač się dumnym, wzbič się 
w powagę. Žėntas išpukavėja, t. y. 
į didystą išėja, 0. puikavėti. 

Iš-pūkyti, -kyjū, -kijai, wenyumaca ; 
CMUUNO MONKOGAMOIMS, MOTHAMGIMO ; 
obrocič sie w puch, stač się strzcpias- 
ty (na powierzchni). Išpūkyja au- 
dimas, kad skičtė ne tiūka dudžiant. 
v. pūkas, išplūšiūti. 

jy* 


618 


Iš-pūkšti, išpųškū, išpuškai, moxpormoca 
Coino10 (0 man); pokryč sie poche- 
vzykami. Liėžūvis iš kaiščia dvūsės 
išpūška pūslėmis, t. y. baltas pasi- 
dare. 

Išpūlis (6.-2wm. išpūlis), -la, m. 60t- 
nadenie; wypadniecie; AceM. Širdys, 
-dėis išpūlis, išpėoulis (= širdičs išpū- 
lis), nepenos013, y0Laca; przestrach. 
Sūnus, pamatęs Iūkį (Medonda), šir- 
dičs išpūlį turėja, t. y. nusiganda. 
v. išpūlti. 

Iš-pūlti, išpūlu (xcew. išpulu w išpul- 
nū), išpūlau, ecinacmo (W 6e34.), 0v1- 
vutdKymo, NACMO (0 GCEMB CKOMIO, O 
a0w00a23); wypašč (i bezos0b.), p0- 
wygingė, powyzdychač (o bydle, ko- 
niach). Išpile gyvolei. Tau išpūla 
važiūti. v. išdvėsti, išgaišti, išzgur- 
sti (išgursti). 

Iš-pūplinti, -nu, -nau, 636440, pa30yme, 
ecnywumo; wzbič, rozdąč, wzdač. Su- 
siplūškina išpūplinta, t. y. iškrak- 
molinta, jūpa. v. išpūrinti. 

Iš-pūrinti 4 išpūrinti, -nū, -naū, 63pw1- 
„dumo, UBPULAUMO, GCAYJUUMO, GCKO- 
aebamv; v0zpulchnič, vozbič, wzru- 
szyč (y A. IO. «wytrząšės). Išpūrink 
drabužiūs išnėšęs ir pakabink ant 
tvorės. v. išpūrtinti; purūs, išpūrti. 

Iš-purkūti, -kūju, -kavaū, (x0powenxo) 
evcnacmuca; (dobrze) wyspač się; 
60cm.išpuTkoti, -koju,-kojau, cawcmo 
nONeMKOTŲ (6010 KAwY); zješč powvoli 
(calą kaszę, Pe0.). Išpurkšva kūdi- 
kis, t. y. išmiėgėja. v. knaikti. 

Iš-pufpti, -pstū, -paū, omcus, cmamo 
OdymMAVIMa, MenaomuvuiMa; Zūbrzgk- 
nač, stač się odetym, niešcislym (y 
A. IO. acyhkoczcė»). Ridikas pava- 


Iš-pūkš — Iš-pūs 


sarį jau išpufpęs, t. y. pasikiūžęs, 
išakėjęs ėsti, neskanūs valgyti. v. iš- 
pursti. 

Iš-pužsti, išpurstū, išpurtaū, v. išpuTp- 
ti, Išpuftęs vėidas girtūkla nū ariel- 
kos, išpuftusios kėjos nū ligos. Iš- 
puftęs ridikas (Pe0.). v. išbrinsti, 
išpūrti. 

Iš-pūrškinti, -nu, -nau, ebwamo (pu 
WeMB  GVROKALMOU | OMOOApDUGALMCA, 
oopuumz, Gpauumca, opkaema); 
wypędzič (istota wydalana warczy, 
fuka, parska). Pūnas išpūrškins ga- 
spadinę, t. y. išvarys iš stūžmos. 

Iš-purtėti, išpūrtu, -tėjau, Jame cmpeu- 
Ka, yausnymo; wypicrzchngė. Žėntas 
greit išpurtėja, t. y. išbėga. v. iš- 
pūrtinti. 

Iš-pūrti, išpūrstū, išpūrūu (2cem.), ma- 
ZOLAUMO NEDUA, NALOLAUMOCA, 6380- 
powumocA; pasdymuca, CMamo Ne- 
NAOMNIMS; natoperzyč Się, NACZU- 
purzyč się, naježyč się; rozdąč sie, 
stač się niešcislym. Miltai mėlnyčio 
išpūra, t. y. pasidare daugiaū. v. iš- 
pužpti, išpužsti, išbrinkti. 

Iš-pūrtinti, -nu, -nau (x išpūrtyti, -tau, 
-čiau), oovmpacmu; wytrząšė. Dra- 
bužiūs iš dūlkių išpūrtink (sc. dr. iš- 
pūrtink, išdūlkink; dūlkes iš drabū- 
žių išpūrtink). 

Iš-purūti, -rūju, -ravaū (600m.), 63pw2- 
Ammo, nOdNAMeCA; spulchnieč, pod- 
niešė się. Išpurūvusi dūna, t. y. iški- 
lusi, kad gerai išminkyta ir įrūgusi. 
v. išpūrti, purūs. 

Iš-pūsčikauti, -kauju 4 -kaunu, -ka- 
val, WUCmMpaMUmo, | U3PACZOdOBAMO 
(6Cė, mpama NONeMKOŲ); potracič, 


Iš-pūsl — Iš-rai 


rozszastač (wszystko, trac4c po tro- 
szc), wypustoszyč. 

Iš-pūslyti, -lyjū, -lijaū (4 išpūslėti, 
-lėju, -lėjau), w39020x:pumuca, Na- 
mosoaumoca; pokryč się pecherzani, 
nagniotkami. Ranka išpūslija. v. 
pūslė. 

Iš-pūsti, išpučiu, išpūčiau, gwdyme, 
pasdymo, npodymo; wydič, rozdąč, 
przewiad. Išpūsk gūrklį. Vėjis išpūs 
drūpanas ant tvoros pakabintas. v. 
išgairinti. 

Iš-pūsti, išpuntū, išputaū, 630ymwca, 
pa3dymvca; scnyzKymo; wydą“ się, 
r0zdad się; spuchną“. Išpūta žėntas 
(putmenimis). v. išpužsti, išpužpti. 

Iš-pustyti, -taū, -čiaŪ, pasenamo, pa3- 
uecmu (0 eimmpio); r0z0iač, r07Niešč 
(o wietrze). Vėjis išpūste žigždrus, 
sniėgus, karštą strovą. 1. išpūsti. 
2) namonumo GpYCKOMB, AONAMKOIO 
(x0cy); wyostrzyč oselką (kosę). 

Išpūtburnis, -ne, co ssdymuMa, scnyl- 
AbMB pMOMB; mający rozdętą, spuch- 
Za gebę. Išpūtburnis, kurio burna 
išpūtusi. v. išpūsti, būrna (burna, 
-nos, būrną). 

Išpūtėlis, -le, pasJyswiūca, ecnyxava 
venosnkas rozilyty, wspuchly czlo- 
wick. Išpūtėlis (išpūtęs putmenimis) 
pūkša. v. išpūsti. 

Iš-putėti, išputu, -tėjau (900m2.), npo- 
NACHNMO, UCNCIH YUM, NODUTKMYMO; ZMAV- 
nicč, zginą“, zdechnųv (išputėti,-toju, 
-tėjau, GchnKUMeCA, BUNNMMUMCA; 
wspienič sių, zapienic się, 1t0.). 
Kad tu išputėtum, t. y. į putas pa- 
vižstumei (= išnyktum, pražūtum). 
v. puta, putoti, išpūsti. 


619 


Iš-pūti, išpūvū (em. išpūnė, e.-aum. 
u išpūstu), išpuvaū, svanumo, Np0- 
anumo; ygNnič, przegnič. Drevė yra 
išpūvęs vidurys mūdžia. Žėme išpi- 
jusi, išmiikusi ir velėna išpūvusi. 

Išpūtjaknis «4 išpūtjūknis, -ne, cs 60- 
THUOMWUEIO NENENOIO; UHULAKIS 2 WY- 
gnilą watrubą; zgnilek. Marti supy- 
kusi pavadina anytą cišpūtjakno». 
v. jūknos, išpūti. 

Iš-putnėti, -nėju, -nėjau, ovis04m0, G0t- 
MaKUMmo (kKypUŲY OMKYDA-M., NUA- 
NUUGŲ U33 KOPYMII); wywvolač, wywa- 
bič (kurę zkad, pijaka 2 karczmų). 
Ne gal išputnėti vyrą iš karčemūs, 
t. y. išvadinti. 2) tešla išputnėja 
(Ilonco.), mecmo cuavwo nOodKNALOCU; 
ciasto bavdzo się podnioslo (Pe0.). 
v. putnėti; putnūs. 

Išpūtsubinis w išpūtsubinis, -ne, cz 8m- 
TMUGIMUUMS 3000M3; GsdyNa, NepJYNI; 
z wygnilym zadkiem; bzdzioch, pier- 
dzicl, pirdola. Kurs nūlatai pėrdžia 
(uu būzda), tas išpūtsubinis, v. iš- 
pūti, subinč (sūbine), 

Iš-pūsti, -Šiu, -šiau, paspadumo, 1a- 
padumu, ykpacumo; wystroiC, upiChk- 
szyč. Mate išpūšė sava dūkrą, t. y. 
išrėde. Tetos duktė išpūšta, t. y. iš- 
rėdyta, išpūplinta. 

Išraiža, -žos, f. owpW30K3, GUpIMANKAA 
no40CKA; Nycinek, pas wyrznigty. Iš 
skūros išrėžta Išraiža. v. išrėžti. 

Iš-raizgyti (4 israzgyti), -gaū, -giau (u 
išraizgioti, -gioju, -giojau), G6in4cc- 
mu (CHYPKAMU, KuUmaMu); Wwyplesė 
(sžnurami, niči). Galūs rūtų, kad 
šiaudai ne birtum, išraizgyk (už- 
raizgyk, sadmaau nacma, P.). 2) pac- 


620 


naecmu; 102plešč (P.). Išraizge 4u- 
deklą (ištrauke ūtaudus, ir išrizga 
£udeklas). v. išrėgsti, išpinti. 

Iš-rakinti, -nū, -naū, pa30Mxuymo, 
pa300paAM (NE NOMOMAGI, NL UCNOP- 
mu6s MO, WMO bUAO CunnaeNo, 
COMKNYMO), 66tC60600UMo (U33 NYM3, 
U33 KAKJAL063), nepenpobosumo (GC 
KMOUU, OMMVUKAA UMO-M.), NOOMMOI- 
xamo; «r0zkluczyč». Išrakink šv. Pč- 
tro raktelūs (7003 n04e6040 yommxa), 
arkla koją (P.). Išrakinaū (w išra- 
kinėjau) spyną, visaiš raktais, bet 
atrakinti negalėjau (P20.). Išraki- 
naū (mo ae, wmo išrakinėjau) visas 
spynūs su tūmi raktū. v. įrakinti, 
išpinti, išraizgyti. 

Iš-rūkti, išrankū, išrakaū, covucmumo 
(nosvupAR), svikosipAMo; wydlubač. 
Išrėk pypkę su raktūuvū (60:x4080:7- 
£010, KOGVIDAAKOIO). 

Iš-rangūti, -gūju, -gavaū, packamame, 
pa36epMYMo (CKAMBNUI, KYCOKB 10A- 
cma), evi6ecmu, GbLūmu (HENDAMGIMŲ 
nymamu); npO6eCmu KDUGYIO UepMY, 
UC4epPMUMO KDUGOIMŲ AUNIAMUS (W0Y- 
kierowač, kierując wyprowadzid. Vv. 
išringiūti. 

Išrankos, -kų, f. pl. o6oporwu, 060pxu, 
oGupru; wybierki, wybiorki. Išran- 
kos dain teblika. Če išrankos būl- 
bių, t. y. išskiros. v. išrinkti. 

Iš-rėnkioti, -kioju, -kiojau, nosw6u- 
pamv; powybierač. Išrūnkiok var- 
pas nū grūdą (co6cme. išrankioti iš 
grūdų, nurankioti nū grūdį, P.). 
v. išriūkti. 

Iš-rūsti, išrandū, išradaū, uadmu (n0- 
Co OOMUAB NOUCKO63); OmupoMa, 
ycMompmo  (euny), u306p0cmu; 


Iš-rak — Iš-rėg 


znaležė (czego się dlugo szukalo); 
upatrzyč (wine), odkryč, wynaležč. 
Kalčią kėkią išraūda ūšvis. v. rasti, 

Išraša, -šos, f. ownuco, konia; wypis, 

„kopja. v. išrašyti. 

Iš-rašyti, -šaū, -šiaū, sbwucamo, CHAMo 
Kon, CON4AMo Yy30PU (HA MKANU, 
siūvinį išrašyti, P.); wypisač, zdjąč 
kopję; wyhaftowač (y A. IO. u awy- 
kasowač»). Išrašyk mėtriką, kad ne 
būtum knygo (2). 

Iš-raūkti, -kiū, išraukiau, 743M0p- 
wyumv; r02marszczyč. Išraūkti yra 
iš rauką ištiėsti. 

Iš-raūsti (1), išraustū, išraudaū, pac- 
KpaCcHMmo, -CA; wyczeorwienied. Iš 
gėdos merga išraūda. v. paraūsti. 

Iš-raūsti, (2), -siū, išrausiau, 63pe0me, 
66Ipormo (p0AC), U3pv1Mmo (6eC0 AB, 
0 xpomN); wzryč, wyryč (ryjąc się), 
vozryč (0 krecie). Kūrmei išrause 
(u išraūse, omz 1102. išrausyti) visą 

„pievą. Vaikis išrause rūsį (rūtį). 

Išravos, -vų, f. pl. svno20mxu, 8Ce 601- 
PGAKNOL U33 3eMAU (KApMO. cmebau, 
um. 0); wypielki, wszystko, c0 
wyrwane z ziemi (Todygi kartoflė, 
etc.). Viėnos išravos būlbių palik- 
tos, t. y. išvogtos būlbės. v. išrauti. 

Iš-ravėti, išraviu (96eM. w vacmww0 60cm. 
išravėju), -vėjau, evnonomo; wypleč. 
Išravėjau aš sava barą. v. išrduti, 

Iš-riėbėti, -bėju, -bėjau, pasxupmo; 
roziucznieč, r02tyč (sie). Pūns išriė- 
bėja, t. y. išgurlėja. v. riėbūs. 

Iš-rėdyti, -daū, -džiaū, paspadumo, e0- 
padums; wystroič. Mate išrėde siva 
dūkrą lėizdama už vyra. v. išpūšti. 

Iš-rėgsti, išrezgu, -giau, 600460 mU 
(CuypiaMu, numamu); wyplešč(sznur- 


Iš-rėi — Iš-ryš 


kami, ničmi). Gūtą vežima išrezgiau. 
2) pacnaecmu; rozplešč. Išrėgsti jūs- 
tėlę (P.). v. išraizgyti. 

Iš-rėikšti, išrėiškiu, -kiau, exipa3umo, 
očuapyvcumo; wyrazid, wyjavič. Kas 
būva ką pavogęs, o aš išrčiškiau, 

Iš-reūgti, -giū, Išrengiau, co6pamo, 
cuapadumu (x00 64 nymo); uybraC 
(kogo w drogę). Anyta išrenge piė- 
menį į bažnyčią. 

Iš-reūsti, išrenčiū, Išrenčiau, cpybiono 
(u36y), nocmacumo (Cpyba, olpYy6s); 
zrobič zrąb (na micszkanie, s/udnię), 
wybudowac (zrąb). Išrenčiau rentinį, 
garbė Drėvui. Visą reūtinį išrenčiau, 
t. y. salig stoga išbudavėjau. 

Iš-rėnžti, -Žiu, -Žiau, MaMYJoCUmM, MA- 
npau; natežyč, wyprzęžyč. Klepčiūs 
ant lipių išrėnžti. Galvą išrėnžęs, 
pasiši4ušęs gyvolis priėš gyvolį eina 
grūmtis. v. įsirčužti. 

Iš-rėplėti, -plėju, -plėjau (4 išropėti, 
išrėplinti), svinoa3mu, Gamamo (MA 
ueMGCpPENVKAII, 0 ACADN); wype lznač, 
wyležčė (na czwvorakach, 0 r0puszy). 
Katrūs pirmas iš ūpia išrėplosiva. 

Iš-rėsti (1), išrendū, išredai, svikanumu 
(kamenv); wytoczyč (kamicn). Vagis 
išrend (=išridin; Išrend x.-0. om 
cišristi, išridaū 2») akmenį iš pūmata 
ir įlenda. v. išristi, išritinėti, — 

Iš-rėsti (2), išrentū, išretai, np0pm- 
Oumvca, paspmdUMca; przerzednieė, 
wyrzednieč. Išrėta miškas nū iška- 
pėjima. v. rėtas, rėsti. 

Iš-riėsti, išriėčiū, išriėčiau, pa3a10- 
mams, passumo; T02M0lAaČ, T02W1- 
nąč. Išriėsk driką iš tiėstūva ir 
pataisyk, kur silpsta audimas. 


621 


Iš-rėtinti, -nu, -nau, npopJUMo, pA3- 
prduno; przerzedzič, wyrzedzič. PG- 

„nas išrėtina girią. v. išrėsti, rėtas. 

Išrėža, -žos, f., v. išraiža; išrėžti. 

Iš-rėžti, -Žiu, -Žiau, ewpreaamo (NO-N. 
63 Jaunų); wyrzngč (c0-k. wzdluė). 
Išrėžiau viėnas nūgines. 

Iš-rydyti, -dau, -džiau, (npowyaaco unu 
OMNYCKAA) Omo NaIKpaMCA; (Ž0- 
gnajųc się lub wypuszczając) dač 
nažarė się. Dobos nieks ne išryde: 
nė dave dinos, sviėsta, alaūs. v, iš- 
ryti. 

Iš-rykšti, isrykštu, išryškau, pacny- 
CINNCA, DAIATIMUCA, PACNOPOMUCA; 
v0zpušcič się, rozlcži się, r0zprdč 
się. Ne apstūlėtas audimas išrikš, 
t. y. išbrigs. v. išėrdėti. 

Iš-ringūti, -gūju, -gavaū, v. išrangūti, 
2) eueecmu (oinnmu, pacnumo); 
wyprowadziė (wyciąagngė, wyšpie- 
wač). Išringūk d4iną. 

Išrinka, -kos, f. ew6opu; wybėr (wy- 
bory), obieranie. Bus Išrinka (06. rin- 
kimai, skyrimas, riūks-skifs ką-nėrs) 
šendiėn vifšininka, storastos, Tauk- 
sargių. 0. išriūkti, 

Iš-rinkti, išrenku, išrinkau, u36pame, 
gnopamo; wybrač. Išrink žirnius iš 
šiūgžmų ant virima (= virimui, virti). 

Išrinktinis, -ne, w36paxnnoū, omGopnwii, 
ayvužū; wybrany, wyborowy, lepszy. 
Didžiėsias (sc. didžiąsias) būlbes, iš- 
rinktinės paždaviau. v. išriūkti, 

Iš-risti, išritu, išritai (eocm. išričiau), 
GVUIKAMUMo, GHIBALUMO (NOKAMOMI); 
wytoczyč, wywalic (tocząc). Išrisk kū- 
bilą Taukan iš trobos, v. išrėsti (1). 

Iš-ryškinti, -nū, -naū, 0amo pacny- 
CMUMUCA, pA3AIMOCA, DACNOPOMACA; 


622 


dač rozpušciė się, rozležč się, T702- 
prdč się. Išryškinai žudek!ą neapsiū- 
lėtą. v. išrykšti. 

Iš-rišti, išrišu, išrišaū (eocm. išrišiau), 
passazamt; rozwiązač. Išrišk ryšį sū- 

 rištą. 

Iš-rytėti (w išrėitėti), išrytu, -tėjau 
(ceM.; 6.-2um.  išriėtėti), owxa- 
MmumecA; GbLAYNUMaCA (u33 aūųa); 
wytoczyč się; wykluč się (2 jajka). 
Viščiūkai iš kiaūšių jau išrytėja (10. 
u san. 6.-Aum. išsirita, e0cm. išrIė- 
dėja). v. rytėti, išsikšlti, 

Iš-ryti, išryjū (ocew. išrynū), išrija, 
GOMCDAMO, UAOMOMS NOMCpAMO (U33 
1e20-4.), Gaonamo; wyžreč, požreČ 


(skąd), lapczywie wyješč. Išryk, t. |. 


y. išėsk. 

Iš-ritinėti (e0cm. išridinėti), -nėju, -nė- 
jau, nosvikamumo; powytaczač. Ak- 
menis išritinėk. v. išristi, išrytėti. 

Iš-ryžinti (63 3mau. pass.-caus. išryž- 
dinti ?), -nu, -nau, pa36eCmu, pa3- 
CMacumo, | PACMONUpDUMO; T02S26- 
rzyč, 10zstawič, rozczepierzyč. Sūnis 
šitdos išryžinęs rIėtus, t. y. ne su- 
sklaūtęs. v. išryžti. — 

Iš-ryžti, išryštu, išryžau (20eM.), cna- 
padumo, cobpaMo, Omnpasumo (63 
nymo); wybrač, wyprawič. Išryžk 
bėrnus į kelėnę, t. y. taisyk visa, 
ko reikia į kėlį: apdarus, valgius, 
sūdynes. Aš išryžau į svičtą vaikūs, 
priė darba darbininkus, t. y. išrė- 
džiaū, išlėidau. v, išrengti. 

Iš-rodyti, -dau, -džiau, moxa3amu 
(6ce), nocvukasamu; pokazač, wyka- 
zač (wszystko). Viską išrodžiau aš 
jūmui (v. išvaidinti). 2) urmo (ma- 


Iš-riš — Iš-rūs 


xoū-mo) euds; wyglądač (dobrze, 
8le). Ji dar gerai išroda (P.). 

Iš-rokūti, -kūju, -kavaū, s6wecme; c0- 
cuumams; odliczyč, odrachowač; zli- 
czyč. Išrokūk visas bėrna sūgaištis. 
v. atskaityti. 

Iš-rūdėdinti, -nu, -nau, damo 3ap9a- 
emmo; zardzewič. Kodėl teip varinį 
išrūdėdinai. — 

Išrūgos (socm. išrūgos), -gų, f. pl. cw- 
copomxa; serwatka. Išrūgos iš-po 
piėna surūgusia, 0 parūgos iš-po 
smetoną nurūgusia. Tekėti merga, 
kaip mūse į išrūgas, leūda. v. pū- 
sukos, išrūgti. 

Iš-rūgėti, -g6ju, -gėjau, 66tw060pume, 
ykopumo, ynpekNymo; WyMdWiČ, na- 
ganič, zrobid (komu) wyrzuty. Išrū- 
gojau už jo liėžūvį, t. y. iškalbėjau 
jo piktūs darbus. v. iškalbėti, išmė- 
tinėti. 

Iš-rūgti, -gstu, -gau, eviKucnymo (604- 
xGACUMVYCA), dOCMAMONKNO YKUCHYMO; 
wykisnąč, dostatecznie ukisngč. Dū- 
na išrūga įmaišyta, jau gali kėpti. 
v. iškaužėti, iškožėti, išgaužūti. 

Iš-rungūti, -gūju, -gavaū (60cm., v. iš- 
rangūti), ecnymo; wygigė. Išrunga- 
vaū aš jį, dabaf valkšnūs, išmėnk- 
štytas. 

Iš-rūpti, -piū, išrūpiau, 6640026um0, 60t- 
KOGbIPAMU (yvnylaenie); wydrąžyč, 
wydlubač. Būlbę išrūpk ir bus pyp- 
ke. Sūnus išrūpe avilį su kertėklu. 
v. išuTbti; raupinėti (w raupyti). 

Iš-rūsoti, -sau, -sojau, npočume, npo- 
secmu 6peMA (ne6ece40); przebyč, 

"spędzič czas (niewesolo). Išrūsojau 
name (sc. namiė) šendiėn miėkur ne 
ėjus į svečiūs. 


Iš-sak — Iš-si- 


Iš-sakiėti, -kioju, -kiojau, pasvickuoaa 
NO CAMJAMa, UCA00UMo (6C1 MCMA); 
przesžukač (idąc šladem). Aš išsa- 
kiėjau, t. y. išjiėškojau visūs paša- 
lus, ir ne radau arklą. 

Iš-sarginti, -nū, -naū, exz00UMmo, ApU- 
CMompomu (GOA6NO2O, GVAKKULI); WY- 
pielęgnowač, dojrzeč (chorego, cho- 
rych). Tris (06. trejūs) metūs iš- 
sarginaū ligonį. v. išliginti. 

Iš-sausėti, -sėju, -sėjau, wacywumeca, 
u3C074YM; wysuszyč się, wyschngč. 
Žūme išsausėjusi nū sausrės, t. y. 
išdžiovėjusi nū kaitros. v. išsaūsti, 

Iš-saūsinti, -nu, -nau, owcydumo; 10Y- 
suszyč. Klanūs išsaūsinti. v. saūsas, 
išdžiovinti. 

Iš-saūsti, -stū, -saū, owcoTMyM4; ay- 
schnąč. Klūnis, balė išsaūsa. v. iš- 
džiūti, išsausėti. | 

Iš-siaūsti, išsiaučiū, išsiaučiau, pa3- 
Oromo (CO0CM8. CHAMO GCpLKPĖ NAA- 
MB; PACKDBIMS, PACKYMAMA); T026- 
brač (velašė. zdjač wierzchnie ubra- 
nie; rozkryč, odsloniė). Išsiaūsk 
vaiką, t. y. atihk apsiaūstus, dra- 
bužiūs, 

Iš-sėdėti, išsėdžiu, -dėjau, ewicudnms; 
omcudmmo; wysiedzieč; odsiedzicč. 
Mokin$s (yvenuka) išsėdėja sdva ne- 
valą. 

Iš-seikėti, Išscikiu, -kėjau, gwamėpumo 
(3AKpoM3), oOpamMo (0Ce U35 34- 
KOMA, MpaMU); wymierzyč (Skrzy- 
nie zbožową), wybrač (wszystko ze 
skrzyni zbožowej, mierząc). Išsvikė- 
jau su saiku visą arūdą (ex. my- 
gą, mėigą) grūdą. 

Iš-sčkinti, -nu, -nau, damo u3C044 maca 
AAU UBCAKKMIJMO; GvCyMamv; dač wy- 


623 


sączyč się, wysiąknąč (intr.); wysu- 
szyč. Liga išsekina kaulus. v, iš- 
sėkti (1). 

Iš-sėkti (1), išsenkū, išsekau (s0cm. u 
išsekiau), wuscouwmeca, ušcaKnymMo; 
uacoznymo; wysiąknąč (intr.), wy- 
sączyč się; wysuszyč się. Išseke 
saūsas, kūdas gyvolis, t. y. iškiug- 
ždija, iškiušėja. Išsška vandū iš 
prūda. Barščei be-virdami išsehk (y 
A. IO. cįsenko), t. y. suvėrda, su- 

+) 
mažė. 

Iš-sėkti (2), išseku, išsekiau, G046- 
camo (cmedoMz); wybiec (šladem). 
Šū išseke paskui jį ir nebepar- 
bėga. > 

Iš-selpinėti (0c.), -nėju, -nėjau, pa- 
soūmuco, pa30pecMUto (0 Caaduas, 
YMOMAENKBNTI CI4CCNULAI), pA3OpO- 
Oumaca; T0žC)šė się, rozprusyč sių (0 
slabych, zmvezonych istotach). Žmo- 
nys iš bažnyčios išselpinėja, t. y. iš- 
sivaikščioja. 

Iš-sėmti, išsemiu, išsėmiau, ewvepnamo, 
GuNepIMYMIU (CUAKOCIN, Conyjueė); 
wyczerpač, wyczerpnąč (plyn, rž00z 
sypką). Jinai, anyta, išsėme visūs 
grūdus, miltus. 

Iš-sėti, išsėju, -jau, e0icmame, noCAMo; 
wysiač, posiač. Išsėjau tris pūrus. 
Iš-si-aižyti, -žaū, -ŽiaŪ, obaywgumica; 
wyluszczyč się. Kaip užlija, žirnei 
išsialže iš ankščių. v. išaižyti, išižti, 

ižti. 

Iš-si-akėti, -kėju, -kėjau (2ce4.), v. 
išakėti; akėtis. Išsiakė dūna, kad 
nuvyksta. 

Iš-si-anūti,-nūju,-navaū, nonopimuca 
(0 MOM3, WMO MYNUAOCI, MEPUAO); 
uscaKKymu; popsuč się (0 tym, CO 


624 


bylo męczone, dlugo cierpialo); wy- 
siąknąč (intr.). Išsianūva vidurei par 
gavėnę, t. y. išsitūština. v. anūti, 
išanūti. 

Iš-si-aūti, -aunū, išsiaviau, pasyme (ce- 
Gi, C60€); "pasymauca (6036p.); rOzUČ 
(sobie, swoje); rozuč się. Jau išsiaviau 
aš kėjas. 

Iš-si-baigti, -giū, išsibaigiau, ewžmu 
(u30ep9camoca, nepesecmuco); wyjšč 
(byč wypotrzebowanym; wyprowa- 
dzič się, wyniknąč). Alūs išsibaige 
(owwao 6ce nu6o). v. išsibeTgšti, iš- 
baigti. | 

Iš-si-barstyti, -staū, -sčiaū, moo0004- 
namo (C60e, y Ce02); pascvinamaca, 
GbIKUNYMo  (pacmMpacmuCo,  ONODO- 
cumca); powysypač (swoje, W sie- 
Vie); rozsypač się (rozbrząšė się, 
oprosič sie). Kiaūle partėlžta daržė 
išsibafste ne gyvais pafšais, t. y. 
išsimete (w išsimėte ?). v. išsimėsti, 
apsiparšiūti. 

Iš-si-baukščiėti, -čioju, -čiojau, wany- 
vamua; nastraszyč się, zlęknač się. 
Išsibaukščios merga, t. y. bijodamos 
gulės. v. išbaukščiėti. 

Iš-si-baūsti, -baudžiū, išsibaudžiau, v. 
išsibaukščiėti. Aš išsibaudžiau (= įši- 
baudžiau ?) nū ugniės. v. išsigaūsti, 
įsibaūsti. 

Iš-si-befgšti, -gždžiū, išsibergždžiau, 
06C3RA0J10 110; nOMepAMA CnOCObKOCHMIU 
x3 ONA0J0MBOpeNTIO, UCMmowWumacCa (0 
canyn); wyjalowieč; straciė zdol- 
nošė zapladniania, wycienczyč się 
(o samcu). Palcistūvas išsibergžde, 
t. v. vaisių išlčida, nebtūri, iš ko (?) 
vaisiaus Ičisti. 2) n0430epwamaca, 
noucnpamumca; powydawač, stra- 


Iš-si-aū — Iš-si-bt 


cič (wszysiko). Anūdu išsibergžde 
besiprovėdami, t. y. įsiskolija, ne 
tūri niška par prūovas. Išsibergž- 
džiau iš visos Atsargos (2anaca) val- 
gia (= visėi išsibergždžiau) su sve- 
čeis, t. y. niška nebturiū, visą At- 
sargą valgia išlėidau. v. išsibaigti, 
išbefgšti. 

Iš-si-bicūti, -cūju, -cavai, wamep- 
noma (U30epamca); nacierpieč 
się (wydač wiele). Išsibicivome su 
pašarais šį pavasarį, t. y. išsikašta- 
vome. 

Iš-si-bžėgnyti, -niju, -nijau, ompe- 
S6UMACA, NDOMPEISUMOCA, NPUMINU 
63 CceGa; wytrzežwič sie, przyjšė do 
siebie. Sūnus išsiblūgnija nū girtū- 
klų (Ūgų). 2) pase2eusca; r0z07wač 
się. Galva man sopėja, ir nuėjaū išsi- 
blagnyti, žuvauti. v. išsiblandyti. — 

Iš-si-blaivyti, -vaū, -viaū, ompessuma- 
CA; pASBACHUMCA (0 NEO); pA30- 
14amo (C60l COHB); ApUMMU 63 UY6- 
cmeo; wytrzežwid sie; rozjašnieč (0 
nicbie); wybič się (ze snu); przyjšė 
do siebie. Dangūs benor išsiblaivyti, 
t. y. išsigaidryti. Brėlis nū miėga 
išsibžaive, v. išblaivėti, išbžaivyti. 

Iš-si-blandyti, -daū, -džiau, oo:mpe- 
scumoca, npumMmmMu 65 Ce0A, 06 Uy6- 
CM60; NDOUMAMO CG0U CONa; Wwytrzc- 
žwid się; przyjšė do siebie, wybič się 
(22 snu). Marti greitai išsiblande iš 
pasigėrima, iš miėga, iš ligūs. v. iš- 
sibžaivyti, išblandyti, išsiblensti. 

Iš-si-blaškyti, -kaū, -kiau, pasmemams- 
CA (DACTACCMAMACA); GULACUG; NEDe- 
ouapumaca; byč r0zrzuconym (1702- 
chlastanym); wylcc (nieprawidlowo). 
Vaikas, ligonis (begulėdamas) išsi- 


Iš-si-bža — Iš-si-dė 


625 


biūške (P.). Rugei išsiblūške (P.). | Iš-si-būdinti, -nu, -nau, pa36y0umeca; 


2) pascmameca; Guumo pasonaNy, 
npoūmų (0 cum); roaproszyč Sie; 
przejšė (o šnie). Miėgas mana išsi- 
blaškysęs. v. išblaškyti, 

Iš-si-blazgštyti, -tiju, -tijau, 607y- 
vameca, paspyvamtca; wylajač się 
wzajemnie, wybuzowač się. Anfdvi 
(acem.) susibūrusi išsiblazgūtija, t. 
y. išsinevežiėja. v. išblazgūtyti. — 

Iš-si-bleūsti, -blendžiū, išsiblendžiau, 
GBIMPE3SUMOCA, NPORCHUMOCA, OC61b- 
mumvca; wytrzežwic się, wyjašnieč, 
odšwiežyč się. Tu išsiblendei švarei, 
t. y. išsimiėgėjei. v. išsiblandyti. 

Iš-si-blunzgatyti, -tiju, -tijau, 0. iš- 
siblaivyti, išsibžandyti, išsibleūsti. 
Išsiblunzgatyti $ra išsipagiriėti. — 

Iš-si-blusinėti, -nėju, -nėjau, eb20940m0 
y ceča 6a023; wylapač u siebie pch ly. 
Jinai, piėmčne, besėdėdama išsiblu- 
sinėja, t. y. neblika blūsų. 

Iš-si-bodėti, išsibodžiu, -dėjau, cones, 
cKumo (MO, WMO CAYMUMS 63 MA- 
40Cmb), Omdmaamuca (0mMB  K010), 
paseasamuca (CB KM); pozbyč się 
(tego, c0 jest ciežarėm), wcolnid się. 
Išsibodėsi tu mane, kad taip ne- 
kenti, t. y. mifsiu aš,— sūka anyta. 
Lčd išsibodėjau nū to nedora žmo- 
gaus, t. y. vos jį nustūmiau nū sū- 
vęs, kad jįjį (sc. jojo) daugiai neb- 
matyti. 

Iš-si-bruzdėti, išsibruzdu, -zdėjau, pac- 
weoeaumaca; rozruchač się. Priė dar- 
ba išsibruzdėsi. v. įbrūzdinti, 

Iš-si-budavėti, -vėju, -vėjau (w išsista- 
tyti, -taū, -čiaŪ), svicmepoumo Cedo; 
wybudowač sobie. 


NDuxzenays. NuToncko-pycckO-LOALCkiA CIOBApL, 


vozbudzič sie, wybič się 22 snU. V. 
išbūdinti, išbūsti. 

Iš-si-bujėti, -jėju, -jojau, pas6yANums- 
ca; rozhukač się. Išsibujoja sūnus, 
t. y. išsivyrava (sc. įsivyrava). — 

Iš-si-buksvėti, -vėju, -vėjau, 66my- 
Cmuwmo pybuuKų Ceep13 Wmanoss (U 
maks €€ NoCUmo); Wypusšcič koszulę 
(t nosič ją nad majtkami, spodnia- 
mi). Išsibuksvėti fra ant vifšaus 
kėlnių marškinius išlėisti. v. išsikri- 
Čidti. 

Iš-si-burzdėti, -būrzdu, -zdėjau, v. iš- 
burzdėti. Išsiburzdėti 7ra išsisku- 
bėti (sc. išskubėti). 

Iš-si būti, -būvū w acew, -būnū, -bu- 
vaū, encmoamuca; wystač sie. Linai 
ant kraikės išsibūva. v. išbūdyti. 

Iš-si-buvėti, -vėju, -vėjau, npodoumo 
(Ud-N. Gb d0Ma) 000, O0cma- 
mono; wyby“ (gdzie poza domem) 
dlugo, dostatecznie, Aš išsibuvėjau, 
t. y. ilgai buvau išėjęs. 

Iš-si-čidyti, -diju, -dijau, owpyvameca 
(U MNMG GUCMAUGUMO CEOA NA N030- 
puwė); wylajač sių (4 wystavič sie- 
Vic na pošmivvisko lub byč za to 
wyszylžonym). Išsičidija dėde, kaip 
išsigėre arielkos. v. išsišidyti. 

Iš-si-dapstyti, -staū, -čiaū, coecinu koN- 
40 C5 KOKLMU (UGA OepeMcauoo) ; 
wystarczyč (žyjąc 0sžcžędnie), Wy- 
miarkovač. Dapstykis, be ne išsi- 
dapstysi su siva uždaru, su piėnu, 
v. dapstyti. 

Iš-si-dčreti, -giu, - gia, saMtapamuoca; 
wyprckač się, zabrudzič się. V, 1$- 
dėrgti, išsidežkti. 

40 


626 


Iš-si-defkti, -kiū, išsiderkiau, ucnpaoc- 
wumeca; wyprožniė sie. Vaikas iš- 
siderke, t. y. išsišika (omz 1242. iš- 
sišikti, išsišiku, -kaū, 60cm. išsiši- 
kiau). v. iššikti. 

Iš-si-dėvėti, išsidėviu, -vėjau, u340- 
cum+ca; zužyč się, znosič się. Dra- 
būžis išsidėvėja, kaip dėbstys, t. y. 
išbliūda. 

Iš-si-dilgėti, išsidilgiu, -gėjau (= išsi- 
dilgyti, -gau, -giau u išsidilginti, 
-nū, -nau), 0CewCA Na xpanNUGN; 
«wypokreywič sip». Išsidilgėsi atsi- 
gūlęs tarp dilgėlį. v. dilgėtis. 

- Iš-si-draikstyti, -staū, -sčiaū, 7436p0- 
CAM4CA U38 KyWU 6pO3M6, PA3ME- 
mamoca, PA3AMIMOCA, DA3GALUMOCA 
(063 om0. coao0Munaza, numaas); byč 
rozržuconym, rozžležė się (0 slomie, 
niciach). Išsidraikste linai. v. iš- 
draikyti, išdraikos. 

Iš-si-draikėti, -kėju, -kėjau (06. išsi- 
držikioti, -kioju, -kiojau), v. išsi- 
draikstyti. Išsidraikėja šiaudai, t. y. 
išsidraike (oms 1242. išsidraikyti). 
v. drajkėtis. 

Iš-si-dransinti, -nū, -naū, nocMRAnMmo; 
stač się šmialym, šmielszym. 

Iš-si-drapinti w išsidrėpinti, -nu, -nau 
(oceM.), pacwuedpumoca; stač się hoj- 
„ym. Mana vyras ne išsidrūpins pi- 
jūkams, t. y. ne dūs abradnei. Marti 
išsidrūpina sava viėšnėms, t. y. dūve 
abradnci. Ne išsidrėpin anyta, t. y. 
daūg ne dūda. v. išdrežėti. 

Iš-si-driėkti, -kiū, išsidriėkiau, 9. iš- 
drikti, išdrykti, Išdriki šiaudai, ku- 
riė išsidriėkę. 

Iš-si-dribti, -drimbū, -dribaū, pa36a- 
JUMOCA, PASMEMAMUCA, PAZAWBIMUCA 


Iš-si-def — Iš-si-ji 


(0 pasu); byč rozrzuconym, rozležč. 
się (0 blocie). Kčlis, t. y. pufvas iš 
kčla, išsidriūba (=išsidršbsta beva- 
žinėjant). v. išdribti. 

Iš-si-dūmti, išsidumiu, -dūmiau, 664- 
Gumeca (0 dopoww, npO40MeKNNOU NO 
necuanoė novo); stač się wybois- 
žym (0 drodze, przechodzącej przez 
grunt piasczysty). -Kėlis išsidūme, 
t. y. vėjis išdūme smiltį. 

Iš-si-gaidryti, -riju, -rijau, npoacuumo- 
Ca (0 now, ueON); rozjašnieč, r02- 
pogodzič się (o pogodzie, niebie). Po 
liėtaūs 6ras išsigaidrija, kad apsiū- 
kusi būva. 

Iš-si-gaminti, -nū, -naū, v. įsigaiminti, 
įsigaminti. Pėsūnis išsigamina (=įsi- 
gamina) sau parėdnius iš pasėlų, t. 
y. išsitaise (= įsitaise). 

Iš-si-gaūsti, -nstū, -ndaū, wonyiameca; 
zlęknąč się. Išsigandaū, kad pijūkas 
norėja mylintis. Kad kas baida, aš 
išsigaūstu. 7. išsibaukščiėti. 

Iš-si-g4uti, -g4unu, -gavau, expeameca, 
yausuymo; wyrwač się, zmyknąč. Vy- 
ras išsigauna iš namį ir gėria. 

Iš-si-girtūti, -tūju, -tavaū, co:mpe- 
ssumuca; wybrzežwič się. Išsigirtūti 
yra išsipagiriėti, išsiblandyti. 

Iš-si-gožti, -žiū, išsigožiau, packu- 
nymocA, paspacmuCo; r0zWin4Č sie, 
rozrosnąč się. Išsigožti $ra išsi- 
skėsti. 

Iš-si-ilgti, -gstu, -gau, cockyvumeca, 
cmockosamoca (no 10MB); stęsknič 
się (do kogo). Išsiltgau (06. išsitgau) 
aš tavęs, t. y. pasillgau, man vis 
būva ilgū. 

Iš-si-jimti, išsijęmu (4 išsijimu), išsi- 
jėmiau, swunymo (Ce6m, C006); wyjąč 


Išsijo — Iš-si-ka 


627 


(sobie, suvoje). Turi išsijėmusius (sc. | Iš-si-kalti, išsikalu, išsikalau, 62:6um0- 


išsijėmusis, išsijėmusi, Oz2c. išjėmu- 
sins). 7. išimti. 

Išsijos, -jų, f. pl. (Atyvnna) eicmoxu; 
wysiewki, przesieminy. Kur ant rė- 
čia pasilykti (sc. pasiličkti) nū sijo- 
jima, vadinas išsijos. v. išsijoti, at- 
sijos, pūsiautos. 

Iš-sijėti, -joju, -jojau, npocamo (My- 
xy); przesiač (mąkę). Išsijotas išsi- 
jas sūpilu aš kiaūlėms į jovalą. 

Iš-si-kabazūti, -zūju, -zavaū, ewka- 
mumsca, GC60G0JUMVCA (C3 MpY- 
00M3); wytoczyč się, wyswobodzič 
się (2 trudnošcią). Išsikabazūti yra 
išsiristi. v. išsikūpanoti. 

Iš-si-kaišyti, -šaū, -Šiaū, y6pams (c000 
us6y, 104084 3e2enbo); ubrač (suvoją 
chatę, glowę zielonemi galązkami). 
2) nousdepokamucAa (63  pA3KDAS 
Mmocmaz3); wyekspeusowač, wydaC 
(wiele, wszystko, w rožnych miej- 
scach). v. iškaišyti. 

Iš-si-kėišti, -šiu, -Šiau, 6mckoG.iumo, 
evicKpedamo (Jan CeGa, C600), u300p- 
camo (ocmamku, 6ce); wystrugač, 
wydrąžyč (dla siebie, sioje), wydaC 
(resztki, wszystko). Aš išsikaišiau iš 
vis sava atsargų (= išsikdišiau visą 
sava Štsargą u44 Npocmo išsilki- 
šiau) ant vesėlijos sesečs, t. y. daūg 
išlėidau. v. kūišti, iškdišti. 

Iš-si-kaitinti, -nu, -nau, naipomėca; 
wygrzač się. Vaikas išsikaitina ant 
saulės. v. kaitinti. 

Iš-si-kalbti, -Zbstū, -Ibaū (nowmu mo 
92, vmo išsikalbėti), pas2080pumMuca; 
rozmdwiė się. Išsikalbaū su jūmi 
vakar. 


ca, npopacmu (0 CRMEeNU); GbKAO- 
nymoca; uwybič się, wyrosnąč (wyjšč 
z žiarna, z ziemi); wykluč się. Kaip 
uždifšt žėme, būlbės stėvi pasvadin- 
tos, kol beišsika!. Viščiūkas, žąsiū- 
kas ričta (00pa308016060mCA, p0A36U- 
saemca) kiaušinyje; suriėtėjęs ka- 
lasi, išsikala; išsikėlęs (w prasik3- 
lęs) išsirita (60cm. w išriėda, oceM. 
išryt, išrėit, Pe0.). 

Iš-si-kamarūti, -rūju, -ravaū, cwamo 
C5 Ce6a (6w1ce0600um0ca); zdjąč 2 
siebie (iwynurzyč się, wyswobodzič 
się). Sūnus išsikamarūs iš marški- * 
niį, t. y. išsimaūs, v. išsikūpanoti, 

Iš-si-kūpanoti, -noju, -nojau, 66140- 
nana, GKGADAUMAMCA;  DA30R- 
aamuca; wykopač się, wygarnąd się; 
pozbyč się. Sėnis led išsikūpanoja iš 
ligos, t. y. išgija. v. iškūpanotys. 

Iš-si-kūrstyti, -stau, -sčiau, pa36uc- 
„MyMmo; wywisnač (0 wielu rzeczach). 
Išsikarste ledinės (100un01) pakraš- 
čeis ūpia. v. iškdrstyti. 

Iš-si-kasti, išsikasu, -siau, 6wx0namuca 
(1 pasoasamvca); wykopač się (i p0- 
zbyč sie). Iš žėmės išsikasti, Iš ligos 
išsikasti (w išsiristi, Pe0.). v. išsi- 
kūpanoti. 

Iš-si-kašėti, išsikašu, -šėjau, uczydama, 
u3C0THYMO, U3CAKKYMO; Wwychudnied, 
wyschngė, wysiąknąč (intr.). Ligo- 
nis išsikašėjęs, t. y. išsčkusi mėsa 
ant žmėgaus. v. iškašėti, išdžiūti. 

Iš-si-kūštyti, -tiju, -tijau u išsikaštūti, 
-tūju, -tavaū, usdepoKameca, nOUC- 
mpamumua; wydač, wyekspenso- 
wač (wiele). Vesėliją kėlti (= vesč- 


628 


lijai kėlti, vesėliją kčlant) reik iš- 


sikūštyti. Išsikaštūti yra išsibicūti. v. | 


išsikaišti; išsikaišyti, 

Iš-si-kėlti, išsikelu, -kėlau, nodxameca; 
nepesecmuco (Kyda); podniešė się; 
przeniešč się (dokąd). Viėnut išsi- 
kel, antruf išsitemp ir par tai dūmš- 
lės 4udekle darosi. 2) 60364cumoca; 
NPE603HECMUCO; WYWYŽSZYČ SiĘ; WY- 
niešč się. Žėntas išsikėla (60cm.; 
Mod. Gumo u iškila, e030x1cuaca) iš 
sava turtų (=sūva tuitais; iš sava 
turtų išsikėlti, mepececmuco, nepe- 
namo U33 C60010 uMNNiA, P.). v. iš- 
kėlti, iškilti, išsikraustyti, įsikėlti. 

Iš-si-kerėžyti, -Žiju, -žijau, nepe6pa- 
wuumoca; wyklociė sie. Išsikerėžyti 
$ra išsiryti (xceM.; 6.-aum. išsirdėti), 
išsil6joti. 

Iš-si-kėsti (60cm.), išsikečiu, išsikėčiau, 
pACKUNYMOCA, pACKPIMICA; PDA3pA- 
CmuCo 63 WUp+; T02p0ostrzeč Się, T02- 
kryč się; rozrosnąč się w szerz. Mū- 
dis, kaip rekčtis, išsikčtęs stovi, t. 
y. išsiskleidęs. v. iškėsti, išsiskėsti. 

Iš-si-kėžti, -kėštū, -kėžaū, pašamamuca, 
pacnavumoca; r0zležč się, T02plyngč 
się. Gymulys vanden? išsikėšta, t. y. 
išsiplėsta (= išsiplečia). v. ištižti. 

Iš-si-kilti, išsikįlū, išsikilaū, y6pameca; 
wyniešč się. Gerai, kad boba nėr iš- 
sikilti (sc. išsinčšinti) nū manęs. v. 
iškilti, išsikėlti, — 

Iš-si-kinkyti, -kaū, -kiaū, 60:mpaus; 
PA36AAUMACA; PAZAMIMUCA, PACNOA3- 
muco; wyprzegnąč się; rozalič się, 
vožležė sią. Arklys išsikinke (Pe0.). 
Jijč, anyta, mislija, kad išsikinkys 
nū mušima, t. y. numifs. v. iškin- 
kyti, ištižti. 


Iš-si-kė — Iš-si-kr 


Iš-si-kivinklinti, -nu, -nau (u išsiki- 
vinkloti, -loju, -lojau), sinymameca, 
ewuco0boduMoca; wyplątač sie, wy- 
swobodzič się. Led išsikivinklina, t. 
y. ištrūka, žėntas iš raūkų žmog- 
žudų. v. išsipžintoti, išsikšpanoti. 

Tš-si-klaipyti, -paū, -piaū, mopacwa- 
MAMA, NOKPUGUMGCA (0 MNOUUSI 
npeduemaz3); zachwiač się, wykrzy- 
wič się (0 wielu rzeczach). Nepišuti 
rugei išsiklaipe į šalis, t. y. išsi- 
kraipe. v. išklypti, išklaipyti, išsi- 
blaškyti. 

Iš-si-klastyti, -staū, -sčiaŪ, pacxu- 
uymoca; v0zložyč się. Išsiklūstę ru- 
gei, viėns šgn, kits tgn. 0. išsi- 
sklėsti, išklastyti. 

Iš-si-kludyti, -kludaū, -kludžiaū, ee4- 
c60600umvca (omynnuowuco); W0y- 
swobodzič się (odczepiwszy się). Aš 
išsikludžiaū, kur buvai įklūvęs. 
Raštininkas benėr išsikludyti iš bė- 
dos. v. iškludyti, įkludyti. 

Iš-si-klumpatyti, -tiju, -tijau, wcmon- 
mameca, euGumeca; byč wydepta- 
ym. Pieva išsiklūmpštija rūdenį 
par šlapūmą, t. y. išmankasija (sc. 
išsimankasija). v. išklampatyti, iš- 
simaklinėti. — 

Iš-si-kėlėti, -16ju, -lėjau, nepe6pa- 
uumoca, svupyvameca; wyklūciė się, 
wylajač się. Anfdvi (em) išsi- 
koloja, t. y. išsiblazgūtija. 

Iš-si-kraipyti, -paū, -piaū, ucxpuoumo- 
ca; wykrzywič się. Išsikraipęs teki- 
nis ant šaliės (2). v. iškrypti, išsi- 
kžaipyti. | 

Iš-si-kriustyti, -stau, -sčiau, canzama, 
nepe6pameca; wyprowadzič ię, wy- 


Iš-si-kra — Iš-si-ly 


niešč się. Sesū išsikriuste šefidrėn. 
v. išsikėlti, iškrūustyti. 

Iš-si-kravėti, -vėju, -vėjau, sm44072C04m0 
c60e (Wu co6pamu); wylvžyč sioje (i 
zebrač). Krdustydamos, Kol išsikra- 
vėsi (06. išsiimstysi, išsikilnėsi), 
daiktus, bus vaigas. — 

Iš-si-krėsti, išsikrečiu, -krėčiau, 6u- 
mpaznymo, Gmpycumo (C60e, DA 
ceGa); wytrząšč (swoje, dla siebie). 
Ką tur tave blūsos ėsti, ar ne gali 
išsikrėsti. v. išsiblusinėti. 

Iš-si-kričiėti (4 išsikrečiėti), -Čiėju, 
-čiėjau, sinycmumo pyvazų (Ceep23 
wmanoss); wypusciė koszulę. Išsi- 
kričiėoję marškinius — vyrai iš kėlnių, 
moters iš sijonų (?) — piaun Šiėną, 
t. y. išsitraukę, išsibuksvėję. +. įsi- 
kričiėti, išsibuksvėti. 

Iš-si-krykšti, -krykščiū, išsikrykščiau, 
MAKDAKAMUCA, NAKDUNAMUCA (0 ŪU- 
mamu); nakwakač się; nukyzyrzeč 
się (0 dziecku). Išsikrykšte kūdikis, 
t. y. išsirėke, 

Iš-si-kūrinti (w išsikūrėnti), -nū, -naū, 
ucmonumaeca; typalic się. Išsikūrina 
pččius. v. įsikūrinti. 

Iš-si-kvaipstyti, -staū, -sčiai, mepe- 
dozuymo; wytchnač (nieco). Ašvii- 
nis pailsęs te-išsikvaipsta, t. y. te- 
atsipučia, 

Iš-si-kvėpti, -kvėpiū, išsikvėpiau, o0- 


629 


PACNALHYMCA, DACKPBUIMOCA; PACKU- 
wuymeca; rozchlastač się, roztworzyč 
się; rozpostrzeč się (v. išsikėsti, iš- 
klėsti). Išsikvėstęs drabužiūs, kšili- 
nius einu smagūs, t. y. atsiklūstęs, 
išsiskleidęs, atsisūgstęs. — 

Iš-si-Iūbinti, -nu, -nau, wcyrmaumeca; 
wyleczyč się. Sūnus jau išsilabina 
(iš ligos), t. y. išgija. 

Iš-si-Iaikyti, -kaū, -kiaū, npo0ep90amo- 
ca, yumammo; przechowač się, 0CA- 
Įeė, Būlbės ne sušūžusios par žiėmą 
išsilaike žėmėse. v. įsitaikyti, iš- 
likti. 

Iš-si-Taminti, -nū, -naū, 66:40Mameca; 
wylamač się (mo xe, umo išsilūužti). 
v. išlaužti, išlė4mdyti; įmalinti, 

Iš-si-Tapėti, -pėju, -pėjau (u išžapūti, 
-pūju, -pavaū, 10344. 6.-2um. išla- 
pėti, -pėju, -pėjau), o6aucmeennms; 
rozlišcič się. Išsilapėja šūkos, t. y. 
į lapūs iščja, sūgože, sūklėste miš- 
kas. į 

Iš-si-lėisti (socm. išsitėisti), -Ičidžiu, 
-džiau (1044. U aCeM. -dau), pacnyc- 
MUMoCA; paCMpamumo, CAYCMUMo 
(C60e 006p0); rospušcič sit; roztrwonič 
(swoje dobro). Sidys (caca) prigar- 
gėjusios ant Žūbų, t. y. burbulais 
išsilėidusios. Pūnai išstbergžde, t. y. 
išsilčida, jau tušti, nička ne tūri. 
v. išlčisti. 


Oozuymeca; wytchnač. Vinas išsi-|IS-si-liėti, -liėju, -jau, ebiaumaca, 


kvėpęs, t. y, nuvėsęs. 
Iš-si-kvėsti *), išsikvesčiu, -kvėsčiau, 


*) Iš-si-kvalėti, -toju, «tojau (Ilow.) yuoTp. 
Bb 3Ha4veniu Goahc OGriKKORCHuNaro Bb BOCT. 
Jurst išsikėtoii (pacnaruymoca; packuNymMoCA: 
eina išsikratėjęs). Pen. 


npoaumoca; wylač się, rozlač się. 
Kaip lyte (sc. liėte) išsiliėja krai- 
jis. 

Iš-si-lydėti, išsilydžiu, -dėjau, n7060- 
Oumo (u33 00My); przeprowadzič, 
odprovadzič (2 domu). Nūtaka iš- 


630 


Iš-si-lyk — Iš-si-m8 


silydi*) sava mylimąjį ir pabučiū | Iš-si-lūstyti, -tiju, -tijau, pa30ece4umo- 


priėmeniė, 

Iš-si-lykyti, -kiju, -kijau, 0c60609umeca 
(nopaGomaes suWnee Uu Nauda CeGm 
samncimumena); uwolniė się. Išsily- 
kyti iš namą reikia, kad būtų čėsa 
važiūti, v. išlykinti w išlykyti, iš- 
likti. 

Iš-si-Iyžti (6.-aum. išsiličžti, proce iš- 
siliėžti), išsilyžu (20ex.), išsilyžiau, 
GBAUSAMCA; GbŪMU CG MpYOOMI U 
paspacmuco; wylizač się; wyšč z trud- 
nošcią i rozrosnąč się. Palaipstais 
ugnis išsilyže į platūmą, by laižy- 
damos blūkt-biūkt, kur prigretė, 
t. y. išsiplėte par gaisrą. v. išliėžti. 

Iš-si-Iošti, -šiū, išsilošiau, 66:0pa- 
Mumoca; wyprostowač sie. Išsitošu- 
sia žmėgaus graži eisena. Sena boba 
saka: «Jau aš išsilošiau, kad būtum 
graži eisena», v, atsilėšti (atsilūšti), 
išsitrėsti, 

Iš-silpti, -pstū, -paū, omuwaameca; 
wpašč w rozpacz, Ne išsilpk (= e. 
nesifgk 63 smaucniu nesirūpink 424 
cen. neįsipilk, we myocu?), t. V. 
ne rūpinkis, bus sveika duktė, — 

Iš-si-lūlinti, -nu, -nau, p4307012u4Mm0cA ; 
roz0chocič się. v. įsilūlinti. — 

Iš-ši-lūšyti,-Šiju, -Šijau, pa3070mu moca; 
vozochocič się («rozjuszyč sig»). Sesū 
išsilūšija dūti dovanas visiėms, t. y. 
išsiukūtija. v. įsijūšyti. — 


*) Kaks išlydėti, Takb H išsilydėti amauaTE 
hinausbegleilen; BTOPO6 (1080 YKAa3LHIBA6TB HA 
G61BIOYKO 3AHHTepėCOBAHHOCTB CAMON'O NpOBO- 
xaiomaro: išsilydi anauuTo išsiveda, išeina ap- 
sikabijuusi, išeina du vižnu (be kitū), meilei pasi- 
šnekučuidamu, graži pasikalbždamu. Pen. 


ca; rozweselič się. Sūnus išsilūstija, 
t. y. Zabai linksmas. v. įlinksmėti. 

Iš-si-maklavėti, -vėju, -vėjau, v. išsi- 
kivinklėnti (6x60puymeca; wywing“ 
się). Sūnus mėka išsimaklavėti, t. 
y. išsisūkti iš bėdės. 

Iš-si-maklinėti, -nėju, -nėjau, wcmon- 
mama, euGumeca; byč wydepta- 
nym, potratowanym. Išsimaklinėja 
piėva, t. y. išsimakasija, išsimyne. 
v. išmakėti, išmalti, 

Iš-si-mandagūti, -gūju, -gavaū, paspa- 
Oumoca, napadumoca; wystroič się. 
Marti išsimandagūvusi, t. y. išsirė- 
džiusi krazais. v. mandagūs, išsi- 
pūšti. 

Iš-si-manydinti, -nu, -nau, 7455.-caus., 
v. išsimanyti (išsimanydinu co6cme. 
anawuma «dOCMUaO MO, UMOGU 
Opyvie 014 Mena npudyMaauo). Aš 
benėriu išsimanydinti, t. y. išsimis- 
lyti, ką pradėti. 

Iš-si-mangyti, -gau, -giau, napAduUMmoca 
(MECKPOMKO, NEnpuaUuKo); Wwystrotė 
się (mieskromnie, nieprzyzwoicie). 
Tas išsimėnga, kurs išsirėda, kaip 
ne pridera. v. mangytis, m4nga, 
pamėnga. 

Iš-si-manyti, -naū, -niaū, 6t40yMamo, 
npudyMaus (caMony, Ona ce6a); 00- 
OyMamoca, CayMmo; wymyšlič (sa- 
memu, dla siebie); domyšlič się, do- 
cuec, umieč. Marti biėsu pasidėrgusi 
ir biėsu volūtis (3ew.) išsimūna, t. 
y. gūnijas. And išsimšna drabūžį 
naūjį ištaisyti. v. išmanyti. 

Iš-si-mankinti, -nu, -nau (4 išmūnkyti, 
-kau, -kiau), 6i6a24am0ca; powalač 
się, zwalač się. 2) owuGapazmamaca, 


“ Iš-si-mafi — Iš-si-n6 


sanamo (u32 Goa0MA, U35 1pAINOU 
amo); wydobyč sie (2 blota, z brud- 
ne) jamų). Įvažiūvęs, iš dūbės ne 
išsimankinsi tu vėikei. v, išmankyti. 

Iš-si-maūtyti (y A. IO. «išsimontyti»), 
-tiju, -tijau, s6epKyMmoLA; Wwyvingč 
się (co6cme. awymącič sie»). Vaitas 
mėka išsimantyti iš prinklų (xcew.; 
6.-Aum. pinklų), t. y. išsisūkti, išsi- 
kludyti. v. išsikivinklinti, — 

Iš-si-mastyti, -staū, -sčiaū, swnymamo- 
ca, pacnymamv Cc6a; wyplalač się, 
rozplątač siebie. Taip buvau įklū- 
vęs, led išsimasčiaū. v. išmėgsti. 

Iš-si-mūuti, -m4unu 4 -mšuju, -mė- 
Viau, GKMAyimo, GbiNyMU (C600, JAR 
cc6A); GbimanymocA, GUKYMUCA, 6UL- 
6pamsca; wyciagnač, wyjąč (svoje, 
dla siebie); wyciagna“ się, wyjąč się, 
wybrač sie (v. išmauti). Ilsimauti 
fra išsikamarūti, 

Iš-si-mėsti, išsimetu, -mečiau, cbiku- 
uymo, GIGPOCUMB, NOCHMUMO GUNCC- 
mu (c60e, 022 ceGn); wyrzucič, špiesz- 
nie wyniešč (suwoje, dla sicbie). 
Marti išsimete (4.-6. išsimėte, pas- 
6pocaau c60€) nėudas, t. y. iš viėnos 
būtos į kitą (Išveže), kad ne atimh- 
tum rubauninkai, 2) svixunymo (npe- 
CDeGPEMCNNO poDUMIU, 0MEDCLUML- 
ca); poronič (nicdorosly pli po- 
rodzič, przed czasem ožyzibič się). 
Kumėle išsimete, kiaūlė išsibafste, 
žmėna parsilčida. 3) dūmšleis (sc. 
dūmšlėmis) išsimetė dudeklas (10- 
AOMNO GVUAO HEPOGNUIAIB, CO CKAAJ- 
xamu, išdumšlija). v. išmėsti, 

Iš-si-metėti, -tėju, -tojau, pa3čpocamu- 
ca (6uaeuv 63 GOranopadin)s VyC 
rozrzuconym (wylegaač nieludnie). 


631 


Rugei išsimetėję (06. išsiblaškę), 
t. y. sužvilę, išgūlę. v. išsiblaškyti, 
išmėčioti (30mce išsimėtioti, -mė- 
čioti?). — 

Iš-si-mislėti, -lėju, -lėjau, 66:0yM06am0 
(ua3 nuneo); wymyslač (2 niczego). 
Išsimislėja jūkų dalis. v. išgalvėti, 
išsimanyti, 

Iš-si-misti, -mintū, -mitaū, n0w30ep- 
cama; wyekspensonač wiele. Išsi- 
mitat daūg ant gydytojų, liėkarstų, 
ir ne mačija. v. išmisti, 

Iš-si-mėngyti (9ceM.), -gau, -glau, V. 
išsimangyti. 

Iš-si-mokinti, -nū, -naū (u išsimėkyti, 
-kau, -kiau), oorywumoca; wyuczyč 
się: Nesunkūs d4iktas ličtūviškai iš- 
simokinti, v. išmėkti, išmokinti. 

Iš-si-nardyti, -dau, -džiau, wanwpamo- 
cn; wykapač się, często Się zanu- 
rzajac. Vandeny išsinūrdžiau, išsi- 
plėviau. v. išnardyti. 

Iš-si-ni4ukstyti, -stau, -Šciau, n702- 
CHUmCA, pDAICNAMUCA (0 MyVaza); 
rozchmuvzyč się. Būva išryta apsi- 
nišukusi, dabaf išsim4ukste, išsi- 
valkste ir gičdra tūpa, t. y. išsigai- 
drija. v. išsivalkstyti. 

Iš-si neršti, -šiū, išsineršiau, v. išner- 
šėti, išneišti. Išsinežšusi lydeka gdu- 
da žuvikes ir rYja anas. 

Iš-si-nčšinti, -nu, -nau, y0pameca; 
ytin; wyniešč sit; Uciec. Sėrgėk, 
kad ne išsinčšintum vagis, t. y. ne 
išbėgtum. 

Iš-si-nėrauti, -raūnu 4 -rauju, -Tavau, 
ucnoMUmMO C00€ IKCAANICS  UCNO4L- 
MIN MO, ULO CIDAUNO DCCLAA3, 
damv Ceūb 00; spelnič sojų 
chęč; zadošc uczynič ste) namigt- 


632 


nošci, dač sobie wolę. Aikštis užėja, 
antėja ir turėja žėntas išsinčrauti, 
t. y. nėrą išlėisti, visūs (norus) iš- 
pildyti. Gali valgyti piena, išsinė- 
rauti, kiek nėri. 

Iš-si-pagiriėti, -rioju, -jau, Ompe3- 
gumoca; wytrzežwič sie. Pijūkas jau 
išsipagiriėja, t. y. išsiblaūde, pra- 
tyka. 

Iš-si-painioti, -nioju, -jau, ebtiymamo- 
ca, pacnymamaca; wyplątač się. Iš- 
sipšinioja jaū dėde iš tų painių. v. 
išsikivinklinti, 

Iš-si-pžitvėti, -tvėja, -jau, 604300p0- 
emmo (0 00MOo nodZ6ApU6A6WUeM3); 
wyzdrowieč (0 chlowicku, ktėry dlugo 
cherlat). Iš ligos išsipaitvėja sūnus. 
v. išgyti, išpšitvėti. 

Iš-si-pakūtavėti, -vėju, -jau, npunec- 
mu nokaanie; odbyč pokutę, odpo- 
kutowač. 

Iš-si-parūnyti (w išsiparūlyti), -niju, 
-jau, pa36pauwmoca, paspyvamsca; 
wylajač się («kad tave paršlei»!, P.). 
Vyras su sava mėterimi išsipar3- 
nija, t. y. išsikčike (oms wa2. išsi- 
kėikti, -kiu, -kiau, paspyvameca, 6t4- 
pytamsca). 

Iš-si-pasėlninkūti, -kūju, -kavaū, pa3- 
CUMACA MA LNDUCHOKALD; WZMC 
się 2 przysiewkow. Bėrnas išsipa- 
sėlninkūvęs apsižūnija. v. pasėlys. 

Iš-si-pažinti, -žįstu, -žinaū, 20p0wenwxo 
noauakOoMUmMmoCA; dobrze się poznač. 
Jaū su jūmi išsipažinome. v. pažinti, 

Iš-si-pėikinti, -nu, -nau, onpacumuca 
(nocan Goanmanu); przyjšė (po choro- 
bie) do stanu normalnego. Ne galū 
išsipėikinti iš ligos, t. y. išsitva- 
linti. v. išsipopinti; pėikėtis. 


Iš-si-pa — Iš-si-pl 


Iš-si-pefti, išsiperiu, -pėriau (60cm. u 
išsipėrti, -pėriau; y A. IO.- aįsi- 
perti»), sveapumtca (63 Gann); wy- 
parzyč się (w lažni). Pirty išsipė- 
riau, 0. išpefti. 

Iš-si-pinkloti,-kloju, -jau, svnymamsca, 
GuGepKyMoCA,  GuC60000UMmcA  (U33 
xanKaNna, u33 Ondu); wypląlač się, 
wydobyč się, wykrecič się (2 pulap, 
z biedy). Iš bėdos išsipinkloti, t. y. 
išsisūkti. v. pinkle, išsikivinklinti, 

Iš-si-plaikstyti, -staū, -sčiaū, 7a36ep- 
MYMOCA, PACMAKYNCA, | GUGUmuCA 
(6KpU6o uW GKOC6); r0z2postrzeč się, 
vozciagnąč się, wybič się (na WwSz. 
strony). Šundrykos (2cem., = šun- 
driėkos) be sylės rūdenį pažemeis 
išsiplaiksčiusios gūli. v. išsidraik- 
styti, išpleiksti, 

Iš-si-plaiskyti, -kaū, -kiaū, v. išsi- 
plaikstyti. Išsipžaiskusios žolės, t. 
y. išsiklaipusios (sc. išsipžaiskiu- 
sios, išsiklaipiusios). 

Iš-si-plūkti, išsiplaku, -kiau, omGumo 
cc6 (K0cy); wyklepač sobie (kose). 
2) pasdameca, GMOUMuCAa; T02820- 
rzyč się, rozklepač się. Stebulė išsi-. 
plake, kad efta tūpa, v. išplakti, 
išglėrti, išdvėrti, išgvėrti, išdilti. 

Iš-si-plūšinti, -nu, -nau, pa36pocame, 
pacmpamumo C6008 CKapOs; T0Zpr0- 
szyč, potraciė swoje manatki. Kai- 
mynas kėldamos iš vištos į vičtą 
išsiplūšina, t. y. išskyda, daiktus 
išplotavėja, išmažina, v. išblaškyti, 
iššvaistyti. — 

Iš-si-plišyti, -Šiju, -šijau, pascmameca; 
vozproszyč się. Visi gyvatninkai (00- 
M0z03ae6a) iš to kima išsiplašija po- 
visur. v. išiblaškyti. — 


Iš-si-pla — Iš-si-plū 


Iš-si-platėti, -tėju, -tėjau, v. išsipli- 
tinti, išsiplėsti. Pikšašei (w piktša- 
šei, piktašašei) išsiplatėja. v. pla- 
tūs, 

Iš-si-plūtinti, -nu, -nau, pacnpocmpa- 


uumoCA, PACUUpUMECA; TOZSZCTZYČ 


się. v. platūs. 

Iš-si-plauškavėti (vu išsiplauškėti), -vėju, 
-vėjau, pasodmMLa (Gnmpenuyeo); 
wystroič się (jak wietrznica). Duktė 
nesiplauškavėja, t. y. ne rėdos, kaip 
plūške. Vizge išsiplauškavėjus, t. y. 
pasirčdžius. v. išplauška, išplaūkšti. 

Iš-si-plaušėti, -Š6ju, -šojau (600m. Uu 
išptūšyti, -šyjū, -šijai), w3M0wa1ums- 
CA, pacTAcCMAaMUCA; | PASAMIMACA; 
wystrzgpič się, «rozulūknieio, r02- 
ležė się. Išsiplaušėjęs botūga gūlas. 
Gijos lininės nū trynimos išsiplau- 
šėja, t. y. išsipakulėja, pikulota 
gija pališkti. v. išplaušėti, išsiplū- 
šėti. 

Iš-si-plauti, -plėuju 4 -plėunu, -plė- 
Viau, GHNO40CKAMO, NPONOAOCKAMO 
(ceb, (602); svnoaOCKaMUCA ; Wwypl0- 
kač, przeplokač (sobie, sw0je); Wy- 
plėkač się. Išsiplėuti įra išsiplūš- 
kurti. v. išplūuti. 

Iš-si-plėdaroti (w išsiklėdaroti, išsiklė- 
darūti), -roju, -jau, pa3č0amameca, 
pasMOAOMGCA, paczaaGamvca; wybiC 
się, rozchwiač się. Išsiplūdarojęs (y 
A. K.) ratėlis į šalis, t. y. išdvėręs, 
mūšas į šalis vefpiant. 

Iš-si-pleitėti, -toju, -tėjau, v. išsiplė- 
tėti. Išsipleitojęs mčdis, t. y. į šalis 
išėjęs, kaip sūklėste. 

Iš-si-plėsti, išsiplečiu, -plėčiau, pa3pa- 
CMUCo 08 WUpo, PACKUNYMUCA; DAC- 


NDuzeskys. JATOBCEO-pYCCKO-NOA5CEIA CAOBApb, 


633 


MANYMOCA; TOZYOSNGČ Si W S26YZ, 
vozpostrzeč się; rozciagnąč się. Be- 
tikša boba girta išsiplėtusi. Naūjis 
drabūžis, kaip sūnus sulysės (sc. su- 
liėsės), išsiplėtęs stovės, v. išsikvėsti, 

Iš-si-plčrinti, -nu, -nau, v. išplerėti, 
išplėrti (išplčrinti). Išsiplėrinti 7ra 
išsiskėsti, 

Iš-si-plėtėti, -tėju, -tėjau, paseepnyme- 
CA, PACKUNyMoCA, DA3SUMBCA; F02- 
rosnąč się, r0zwinač się, r0zciągnaąč 
się. v. išsipleitėti, išplėtėti, 

Iš-si-plėgmyti, -miju, -mijau, pacz12- 
Game, ucnopmums (c60€); rozklepač, 
zepsuč (swoje). Ši merga išsiplėg- 
mija, ištefšina (sc. sūterše, suteTš- 
dina) su vyrais siva namūs, todėl 
nebužsikaria nikas, bevaike. — 

Iš-si-plūpinti, -nu, -nau, pacnaznymeca; 
rozchlastač się. Išsiplūpinęs, kurs 
nesusivaižęs, išpypęs. v. išplūpti, 
išsikričiėti. 

Iš-si-plūryti, -riju, -rijau (v išsiplūrinti, 
-DU, -nau), p43MOKNYMO; CMAMS NO- 
VANbMS, NENACMNGIMSS rOzmoknąč; 
stač się plugawym, slotnym. Išsi- 
plūrija 6ras, — kaip jiė, vaikai, va- 
žiūs girion. 0. išplūrti, išblūrti. 

Iš-si-plūškurti, -kuru, -rau, 66:n040- 
CKaMUCA, GbiKynamoca (NACCKOAC4); 
wyplėkač się, wypluskač się. Če ge- 
rai išsiplūškur drabūžei, t. y. išsi- 
pl4un. v. plūskurti, 

Iš-si-plūšėti, -š6ju, -š6jau, v. išsipltau- 
šėti. Siūlai išsiplūšėja ne vaškavėti 
(sc. ne vaškūti) siūvant. Gūlint ptau- 
kai išsiptūšėja. 2) nonopmumo, pac- 
mpamumė Ce0ii CKapGB; pODSUČ, 702- 
szastač swoje manatki. Sūnus dan- 

40* 


634 


gindamos išsiplūšėja, t. y. ištrūtija, 
daūg daiktį sava. v. išplūšėti. 

Tš-si-popinti (u išsipaūpinti), -nu, -nau, 
GMANNUMOCA (0 MOMB, KMO OCOGENNO 
Gepeocemca 60 epeMa Goananu); Wy- 
leczyč się (byč wypielggnowanym). 
Iš ligos išsipopinti, t. y. išsitvalinti. 

Tš-si-pūderėti, -riu, -rėjau, exmy0pumo- 
ca; wypudrowač się. Išsipūderėjęs, 
ir papūrusi galva jo (žėnta). 2) 60- 
zpazManumaca; ukrochmalič sie. Žy- 
dėlka išsipūderėjusi, kaip 4lka, stė- 
vi, pūkša subato priėangy. 

Iš-si-pūdaloti, -loju, -jau, essep0wwmo- 
ca, 6CKAOUUMoCA; rozCz0chrač sie, 
rozkudlač się. Galvė sūnaūs išsipū- 
dalojusi, t. y. pasiši4ušusi. v. išsi- 
pūderėti. — 

Iš-si-puikinti « išsipuišinti, -nu, -nau, 
paspadumsca; wystroiė sie. Sūnus 
išsipuišinęs, t. y. išsirėdęs. 2) išsi- 
puišinti (P.), 6rMapamo ce6a ca- 
ace0; zbrudzič się sadzą (e0cm. pui- 
šos, -šį, -Ššūs, = sūdžei, sūdys). v. 
išsipūšti. 

Iš-si-pūkšti, -pųškū, -puškaū, v. išpūkšti 
(pūkšti, -kščiū, pūkščiau, 0ymeca, 
cepdumeca; y A. IO. išsipūkšti, «r02- 
pęcherzeč sie, nadąč sig»). Led pri- 
putnėjau išsipūškusį (=išpūkštusį ?) 
vyrą sava prIė savęs. 

Tš-si-pūplinti, -nu, -nau, pa30ym0ca 
(napawcaaco); r02dąč się (Strojąc 
się). Žydūite su krinolinomis išsi- 
pūplinusi subato. v. išsiplūpinti. 

Iš-si-pūsti, išsipučiu, -pūčiau, 1a0ym0- 
ca; nadąč się. v. išpūsti. 

Iš-si-pūšti, -šiu, -šiau, xapaJumeca; 
wystroič sie. Žydėlka išsipūšusi, iš- 
sipūplinusi kas diėną.. 


Iš-si-p6 — Iš-si-ri 


Iš-si-raituzūti, -zūju, -zavaū, ewny- 
cmums GDIWKU C6EDI3 CANOW63; WY- 
pušcič spodnie 2 cholew (žeby nosič 
je nad butami). Išsiraituzūk, t. y. 
kėlnes užlėisk ant aulą. — 

Iš-si-rangyti, -gaū, -giaū, ewi6pamvca 
(omkyda, 0 tmuman); wybrač się 
(skąd, o leniuchu). 2) ewūmu (we- 
NPAMDIMU NYMAMU), GUGEPUYMCA; 
wyjšč (krzywemi, nieprostemi dro- 
gami), wywingč się. Išsirangiaū tafp 
mėdžių, kur ankštas kėlis. Sliūkas 
išsirange su liėžuviū, su kalba, rai- 
kų ne prikišęs, ir tada kiti darbą 
nudirba. v. išrangūti, išsiringėti. 

Iš-si-rėsti, -randū, -radaū, waimucs, 
sviucKamoca; znaležė się, wynaležč 
się. Kad jį gl6da, koks išsirūda 
pifkti kūpčius. v. išrasti. 

Iš-si-reikalūti (06. išsireikalūuti),-tūju, 
-Tavaū, xonuumo (C006) On4o, (ce04) 
Omnia;  zadatwič (sw0ją) sprawę, 
(swoje) interesą. Jai išsireikalavaū, 
t. y. atlikai sava reikalus. v. rei- 
kalas. 

Iš-si-rėnžti, -žiu, -žiau, v. įsirėnžti, 
įsirčižti, Išsirėnžęs ašviėnis traukia 
vežimą. 

Iš-si-repčiėti, -čiėju, -čiėjau, 646pa4- 
uumoca (vpavaco); wylajač się (g0- 
rącując sie). Priėš kits-kitą išsirep- 
čiėti, t. y. išsibarti. 

Iš-si-riėti, -rIėju, -riėjau (y A. IO. 
oceM. «išsiryti»), eMOpaNKUmoca; Wy- 
swarzyč się. v. išsikerėžyti, išsirep- 
čiėti. 

Iš-si-riūkti, išsirenku, -rinkaū, e6pam4 
(ce6m); wybrač (sobie). v. išriūkti. 
Iš-si-ringėti, -gėju, -gėjau (06. išsirin- 

gūti, -gūju, -gavaū), 66460p4ymaca ; 


Iš-si-ro — Iš-si-sk 


wywinač się (v. išrangiti, išringūti, 
išsirangyti). Kaimynas išsiringėja iš 
bėdą visėkių, t. y. išsiklūde. 

Iš-si-rotūti, -tūju, -tavai, camzame, 
yntcamo (CO 6CHMU NONCUMKAMU); 
wyniešč się (22 wszysikiemi manait- 
kami). Išsirotūva žėntas, t. y. išsi- 
kršuste, išėja. v. ratūtas. — 

Iš-sifpti (w išsišbti), -pstū, -paū, co0- 
spromo (0 awodazz); dojrzeč (0 jago- 
dach). Led sukrėve puiūipurą, ne- 
pražydusią šiką, neišsifpusią ūgą 
ans, piršlys, nėr nul4užti. Žėmūge 
jau išsifpusi. v. išnėkti, prieiti. 

Iš-si-rūpti, -piū, išsirūpiau, 66am3ma, 
sviKapaGkamuCa (U33 AM, Meaniu); 
wyležė, wydobyč się (2 jamy, wozu). 
Ba išsirūps iš vežima ligonis. v. iš- 
rūpti. 

Iš-si-rupūžiūti, -žiūju, -Žiavaū, 66:py- 
vameca («tu, rūpūže»! amt, Xca6a>!); 
wylajač się («ty, ropucho»!). Bobos 
supykusios išsirupūžiūva. į 

Iš-si-rūšti, -šiū, išsirūšiau, mpuzomo- 
gumoca, svuOpamMsca (63 dopOy); Wy- 
brač się (w drogę). Brėlis išsirūše 
važiūti į tufgų. v. išsireūgti, išryžti. 

Iš-si-saki6ti, -kiėju, -kiėjau, (60109y) 
uczodUuMmo, u36m1amo; NaGMaMmaCa; 
(wszędzie) wyszukač (chodzac, bie- 
gając). Išsisakiėjau visuf ir ne ga- 
lėjau atsėkti kėlį. v. išsaktėti, 

Iš-si-s4ugoti, -goju, -jau, y6epevoca; 
wystrzec się. Led išsis4ugojau tos 
pršpultės. 

Iš-si-sausėti, -sėju, -sėjau, v, išsausėti, 
Pakirstas mčdis išsisausėja (IZonee. 
išsėusėja) pūdarynei, 

Iš-si-siaūsti,-siaučiū,išsisiaučiau, c2m0 
(Cs ce0A) 6epxnec nAAMoe, pA300A0- 


635 


uwmuca; zdjąč (2 siebie) wierachnie 
ubranie, rozdziač sie. Išsisaūsk, po 
marškinų ne būs taip šilta. v. iš- 
siaūsti. 

Iš-si-skūidyti, -dau, -džiau, pa30n- 
suma, pas6pecmuco; rozdzielič się, 
rozejšė się. Išsiskšide vaikai, gimi- 
nės iš kupetės, t. y. viėns viėnuf, 
kits kitur paėja, v. išskysti, išsk4i- 
dyti. 

Iš-si-skažandūti, -dūju, -davaū, n1ecxa- 
ACb pa300A4MamaCA, GMLALCMAMLCA; 
byč rozklėconym. Arielka išsiska- 
Zandūs pilvė. 

Iš-si-skačiėti, -čiėju, -čiėjau, pacpu- 
vamaca (packydazmameca); 702407 20- 
szczeč się (rozgdakad sie). Davštkos 
po pėterių išsiskačiėja, t. y. kaip 
višta (sc. vištos) nū kiaūšių kat. v. 
skačiėtis, katėti. 

Iš-si-skėsti, išsiskečiu, -skėčiau, pac- 
KUNYIMOCA, DAIPACMUCO 63 WUD; 102- 
postrzeč się, rozrosnąč się 40 szerz. 
Mčdis, kaip rekčtis, išsiskėtęs stovi. 

Iš-si-skifloti, -loju, -jau, pasoūmuco 
(MAA0-n0-MGAY); T0zej$0 się (powoli). 
Galvijei išsiskifloja. v. išsiskyrioti. 

Iš-si-sk7rioti, -rioju, -jau (w išsiskir- 
styti, -stau, -sčiau), pasayvumeca, 
pasoūmuoo; rozlączyč Się, TOZe)ŠG 
się. v. išsiskirti, išskyriėti, išskir- 
styti. 

Iš-si-skirti, išsiskiriu, išsiskyriau, etv- 
Orniumoca (omAmaumeca); wydzieliė 
się (oddzielič się). Vaikas išsiskyrė 
iš tūnta (433 moan) ir nuėja sdu, 
v. išskirti. 

Iš-si-sklaidyti, -daū, -džiaū, pascmamo- 
ca; pasoūmuco, pasdpecmuco (nO 0J- 


636 


w0My); r0zproszyč Się; rOzejšė sie, 
rozsypač się (po jednemu). Grū- 
dai išsisklaide. v. išsklaidyti, išsi- 
skleisti. 

Iš-si-sklaidžioti, -džioju, -jau, v. iš- 
sisklaidyti. Vaikai riėšutaudami iš- 
sisklaidžioja į visas pūses. 

Iš-si-skleisti, -skleidžiū, išsiskleidžiau, 
pAcKpoIMBCA; pa30ŪUMUCO, PASCKAMS- 
Ca, pascvnameca; rozkryč Sit; T0- 
Zejšč Się, r02pr0szyč sie, rOZSypAČ 

„się. Iš dšikta žemės, smiltys, grūdai, 
drabūžei išsiskleide. v. išskleisti, iš- 
sklisti, išsisklaidyti. 

Iš-si-sklėsti, išsisklečiu, -sklėčiau, pa3- 
sepuym, pasu0IUMo (C60€); pA30eP- 
MYMmoCA, DACKPYUMOCA; TOZWINGČ, T02- 
Zožyč (swoje); rozwingė się, rozkryč 
się. Išsisklėčiau visūs sava drabū- 
žius, jiėškėdama skaros. Išsisklė- 
čiau, ir pamate mane. 

Iš-si-skraidyti, -daū, -džiai (n0xmu mo 
ce, wmo išskraidyti, išskrajėti), n0- 
pas6noamoca, NOPAIAEMMCA (O- 
wa, 1emaa KpYVoMa); porozbiegač 
się, porozlaiač się (krąžąc w koto). 
Vaikai riėšut4udami išsiskraide į 
visas pusės, t. y. išsisklaidė. v, iš- 
skristi, išsisklaidyti, išsiskričti. 

Iš-si-skričti (y A. IO. cen. dišsiskryti»), 
išsiskriėjū, -jaū, packunymoca Kpy- 
102; rozrosnąč się w kolo. Išsiskričja 
kadugys pažeme. 

Iš-si-skūbinti, -nu, -nau (60cm. w iš- 
siskubyti), momoponumeca eviiūmu; 
pošpieszyč wyjšč. Išsiskūbinai grei- 
tai, būčiau dūvęs tau ūgų. v. išsku- 
bėti. 

Iš-si-sžapstyti, -staū, -sčiaū, ckpomeca 
(6CnM3, NO 00KOMY), nonpamamoca; 


Iš-si-skt — Iš-si-st 


skryč się, schowač się (wszystkim, 
po jednemu). Išsistūpste visi žvir- 
blei. v. slėpti, slapstytis. 

Iš-si-sžogūti, -gūju, -gavai, omoOn- 
4aM0CA Om NACMOPKA; pozbyč się 
kataru. Duktė būva pajimta stogės, 
ale jaū išsistogūva. v. įsistogūti, 
stoga. 

Iš-si-sprėsti, -spiėčiū, išsispiėčiau, 604- 
poumvca, ompoumsca; wyrotė (sie). 
Bitys išsispiėte iš Avila ant šuūs. 

Iš-si-spleisti, -spleidžiū, išsispleidžiau, 
pasamameca, pacnavmtca; Tr0zležč 
się, rozplynąč się. Nū liėtaūs ėžės 
rugių išsispleidžia, t. y. išsiplečia. 
v. išsiskleisti. 

Iš-si-splėsti, išsisplečiu, -splėčiau, v. 
išsiplėsti. Kad kritaū ir išsisplėčiau 
ant žėmės. 

Iš-si-sprūdulti w išsisprūdulti, -lu, 
-lau (2604M.), ewweepHymocAa (ynompe- 
Gana Goabuia ycuaia); wywingč się, 
wykrecič sie (2 wielką trudnošcią). 
Mežgal, jė gundi (v. gandėti) šyla, 
ja stavėji, tai išsisprūdulsi (iš jo 
raūkų). v. išsprūdulti. 

Iš-si-srūvyti, -viju, -vijau, ebmycmumo 
y ce6a cmpywo (Kp06U); wypušcič s0- 
bie strumien (krwi, etc). Brėlis sau 
išsisrūvija akis su sadriū (sc. said- 
TrIū), ir mšta. v. išsrovinti, — 

Iš-si-stafiplinti, -nu, -nau, ettžmu, 64- 
Gpameca, GUCKOAb3HYMO (U33 MTRCHALO 
mncma); wyjšč, wybrač się, wyšliz- 
nąč się. Išsistamūplina iš rankų sti- 
kline, t. y. išsprūda. Išsistamiplins 
kiaūle iš tvorės, t. y. išsprūks. v. 
įstamplinti, stamiplinti, — 

Iš-si-stygoti, -gau, -gojau, 60:0m04mv 
(ha 00M0Ma Mcmn); wystač (na 


Iš-si-sto — Iš-si-ta 


Jednym miejscu). Arklys ne gal iš- 
sistygoti, t. y. iškefsti. v. stigti 
(stygti), įsistigti, įstigti. 

Iš-si-stovėti,-stėviu, -vėjau, swcmoamo- 
Ca, nacmoamaca; wystač sie, nastač 
sie. Išsistovėti fra išbūdyti (sc. iš- 
būti). 

Iš-si-sūkti, išsisuku, -sukaū (60cm. iš- 
sisukiau), cbsepkymsca;  wykrgcid 
się. Išsisūkti yra išsipinkloti. 

Iš-si-sūvėti, išsisūviu, -vėjau, e04- 
cmoameca; npoūmuų (0 Goamanu); 
wystač się; przejšė (0 chorobie). 
Išsisūvėja liga, t. y. išsibenge. v. 
sūova (sėva). — 

Iš-si-šakėti, -kėju, -jau, paasimnoumeca; 
rozgalęzič sie. Mėdis išsišakojęs stė- 
vi. v. šaka, 

Iš-si-šūlinti, -nu, -nau, ykaoxumeca 
(cmoponaco); uniknąč  (stroniac). 
Merga išsišūlin nū vaikia, t. y. į 
šalis ein. v. šalis. 

Iš-si-šeImavėti, -vėju, -jau, yvuuumo 
vad0CmMo, | WEA6MOGCMGO, | OWEADMO- 
Gama (UCNOANAA C606 Jce1aNie); 
postapič nikczemnie, zrobič szel- 
mowstwo (jak się chcialo, žyczylo; 
y A. D. wcywspėlikowač si»). Mul- 
kis norėja išsišelmavėti su kšrve. 

Iš-si-šišpėlis, -le, sy6ocka43; KmO smuno 
(tayno) yavuGaemca; KMO GMUNO CMO- 
wema, Maaycmca (0 GoawwoMma); kto 
ma wyszczerzone ziby; kto wiccznie 
(glupio) ušmiecha sic; kto wiccznie 
styka, skarzy sic (0 chorym). Kurs 
išsišiėpęs šypsa, tas išsišičpėlis. 

Iš-si-Šiėpti, -piū, išsištėpiau, ocxa.24mo- 
CA, OCKaLUMO 3yb4; wyszczerzyd sie, 
wyszczerzyč zeby. Anyta išsištčpusi, 


637 


dantis roda. Už stūla atsisėdęs išsi- 
štėpęs, šypsa, ne norėdamas ėsti. 

Iš-si-šerdėšyti, -šiju, -šijau, wacep- 
Oumeca; nazlošcič sie. Anyta išsišer- 
dėšija ant manęs, t. y. išsipfka. — 

Iš-si-šėrpetoti, -toju, -jau, cmams 34- 
UENUCMOLMI, WEDIUAGUMIS NOKDUMO- 
ca 3a00punamu, sawenamu; stač się 
drzazgowatym, wlochatym; okryč się 
zadrami. Išsišėrpetojusi siėna skę- 
lėudomis. Išsišėrpetojęs mčdis, 

Iš-si-šidefstvyti, -viju, -jau, eticma- 
gumb Ce0A NA OCMNANIe, NA CMI0T3; 
wystauviė siebie na wyszydzenie, na 
pošmiech. Tu tik išsišidefstvijei, t. y. 
išsistatei sive ant šidefstvos, — 

Iš-si-šidyti, -diju, -dijau, v. išsišidef- 
stvyti. Anfdvi (sc. aničdvi) išsiši- 
dys, t. y. visi iš anfdvims (20em.) 
šidysis, anfdvi visi šidys. v. tyčio- 
tis, 

Iš-si-šiūmeloti,-loju, -jau, nauymemeca 
(paciweseaumvca); nakalasowač się 
(wyruchač sie). Pakūlei nueina dar- 
biniūkai, pakėlei išsišiūmeloja, ir su- 
galšta. 

Iš-si-tabalūti, -Tūju, -Iavau, pacwe6e- 
aumca (pa36oamameca); r0zruchač 
sic (rozpaplač sie). Kad išsitabalūja 
bobos girtos, tabalaines dainūja, v. 
ištabalūti. 

Iš-si-taisyti, -saū, -sIaū, co6epwenno 
onpasumecAa (nOocam Goamanu); p0- 
prawič sic (po chorobie). Iš ligos ne 
galū išsitaisyti, t. y. išsitvalyti, v. 
išsipaitvėti. 

Iš-si-tampyti, -paū, -piaū, sėmanymoca 
(DACHPAGAAA C80U UALMVI); U3MAAMGCA 
(GbIMACKUGAA, GUBANUOAA MAMCEAGIA 
seu); wyciagnač sit, wyprežyč sic 


638 


(wyprostowując sie); nameczyč się 
(wywracając kamienie). Išsitampiaūi 
aš, škmenis vartydamas. v. išsi- 
tefipti, ištampyti. 

Iš-si-tarinėti, -nėju, -jau, 2p0206apu- 

- 60M0CA; OMWEApPUGAMICA; wyMawiaČ 
się (Ww mowie £ czym się wydawač, 
gadaniem wywijač sių; y A. IO. 
cwyrzekač się»), Be reikala išsita- 
rinėjau, 0 visi nū (= nu, menepo) 
mane nūtaria, v. išsitėpti. 

Iš-si-tarpūti, -piju, -pavaū, yckon03- 
uymo, yūmuų (Ccmapaaco npoūmų 
MUMO, NDOMECUNAMU); wymknąč się, 
uciec (wymijając, idąc miejscami 
wolnemi). Tarpūkis, kol išsitarpūsi 
nū žmėgžudžių. Išbėga vaikinas, be 
ne išsitarpūs nū akrūtų, t. y. išsi- 
sūks tū tarpu. v. ištarpūti. 

Iš-si-teisti, -siū, išsiteisiau, pacrou- 
Mama, PACRAAMUMCA; | NOCINY- 
NUMo COUMACHO ŪUKKOMYŲ 4004; Uiš- 
ci się (2 dlugu, w slowie). Jijė, 
ūšve, išsiteise skoliniūkams, t. y. 
atidave, v. išteisti, ištesėti. 

Tš-si-tškšti, išsiteškiu, -tėškiau, pacma- 
uymoca (os 2pA3u, NA JMA, yNAG- 
ww); rozciagnąč sie (W Blocie, na 
ziemi, upadszy). Bėba girta išsitėš- 
kusi tėkša, pilvą pastačiusi (=atst3- 
čiusi, išveftusi ?). 

Iš-si-tėkti, -tenkū, -tekai, nown- 
CmINUmoca, yMCMuUMmoCa; zmiešcič się, 
umiešcič się. Ar išsitėksime tamė 
vežimė, 

Iš-si-temipti, -piū, išsitempiau, 6tvma- 
NYMOCA, PACMANYMOCA, MAMAKYMOCA; 
wyciagngč się, rozciągnąč Się, Wy- 
piąč się. Išsipūsk, būsi išsiteiipęs. 
Kad tu išsitefiptum ant lentės. 


Iš-si-tar — Iš-si-tr 


Iš-si-tėpti, išsitepu, -tepiau, 60444 
SUMBCA; GUMASAMO LED; WYMAZAČ 
się; wymazač sobie. Išsitėpk galvą. 
2) npowoopumeca (0 ueMB); wymG- 
wič się (0 czym). Nė žūdžia apiė tavė 
ne išsitepiau (P.). v. įsitėpti, išsi- 
tarinėti (ecmo u išsitafti, n701060- 
pumeca). 

Iš-si-tičsti, -siū, išsitiėsiau, etwnpa- 
MUMoCA, GMINAKYMOCA, DACNAKYMOS- 
ca; wyprostowač się, wyciggnąč się, 
vozciggnąė sie. Vaikas bibsa išsi- 
tišsęs, kaip vilkas, Iėvo, t. y. gūli 
pilvą pastštęs (=išveftęs?). Boba 
iššitiėsusi tįsoja, typsėja. 

Iš-si-tikšti, -tįškū, -tiškaū, n004m0- 
wmmo; wybladnąč («wybieliė sig»). 
Sūnus išsitiškęs, t. y. išblyškęs. v. 
ištikšti, — 

Iš-si-tyrūuti (w išsiteirduti), -rėunu 
-rūuju, -Tavai, e6ten0amt, pas3CcanJO- 
samo, pasysnamo; wybadač, dociec. 
Išsityrėuk, kas būva prapūlusmu 
(dualis, we instrum.?). v. ištyrinėti. 

Iš-si-tirti, išsitiriu, -tyriau, pasendame, 
pasysnamu (n0 co6cme. Omay); dociec, 

- dowiedzieč się (we wlasnej sprawie). 
Aš išsityriau, t. y. dasižinėjau, iš- 
girdaū. v. ištirti, išsityrūuti. 

Iš-si-tižti, išsitįštū, -tižaū, v. įsityžti, 

Iš-si-trūukti, -kiu, -kiau, evimanymo 
(ceim, (006); Gvimanymoca; wyciąg- 
ngč (Sobie, swoje); wyciggnąč sig. 
Vandū bėga iš kūbila, kaip (*x02da, 
x01u) vagis išsitraukia, 

Iš-si-treūkti, -kiū, išsitrenkiau, e0rww4- 
Gumo, svi6umo MOAYKOMS (C60e, CEO); 
wybič, wytrącič (swoje, sobie). Išsi- 
trenkiau kėją iš nria. 


Iš-si-ty — Iš-si-vė 


Iš-si-tvaipinti, -nu, -nau, noka3am1ca 
(6cnMs, veacmaaco); pokazač się 
(wszystkim, chwaląc się). Su grūmata 
išsitv4ipina žėntas vis4m sviėtui. 

Iš-si-tvalyti, -liju, -lijau, v. išsitaisyti, 
išsipčikinti; išsiblaivyti, išsibžandyti. 
Iš ligos ne galū išsitvalyti, t. y. 
išsitaisyti, išsiblunzgatyti. Ne išsi- 
tvaliju iš miėga, t. y. kristė krintū, 
mičga nėriu, esmi toks by ligūstas. — 

Iš-si-vadžiėti (w išsivedžiėti), -džiėju, 
-jau, nogusecmu (6C00y), etiaodUmo 
(ca C06010); powyprowadzač, opro- 
wadzič (2 sobą; y A. IO. «sledzid, 
usprawiedliwic sig»). „Kalbos bėbos 
ėja išsivadžiėti, t. y. daelti tei- 
sybę (?). v. išvadžiėti. 

Iš-si-vėikščioti, -ščioju (4 -štau), -jau, 
pasoūmuco, pasbpecmUCo; PA3CAMU- 
ca; rozejšė się; rozproszyč sie. Dėbe- 
sys išsivšikšcioja, ir 6ras išsivalkste, 
išsibžaive, išsiblande. v. išvaikščioti, 
išsivalkstyti. 

Iš-si-vaisiūti, -siūju, -siavaū, ypodumu 
Juma, Onmenvua; porodziė, splo- 
dzi deiecię, zwierzątko. Karve ne 
gėl išsivaisiūti, t. y. pagimdyti vai- 
srų. v. vaisiūtis, vaisytis. 

Iš-si-valdyti, -daū, -džiaū, 6030ep- 
mama; wstrzymač się. Kaip sū- 
nus ne gėl išsivaldyti nė prūsta 
dšrba. v. tvėrti(s). 

Iš-si-valkstyti, -staū, -sčiaū, Ma40-n0- 
MūAY PA3CRHAMOCA, DA360A046CA, DAC- 
UUCMUMeCA, ONUCmumecA (cp. IŠsi- 
vilkti, nomavujumoca omxyda-M.; pa3- 
Onmeca); powoli rozproszyč sie; T0Z- 
wlec się, oczyšcič sie. Būva apsiū- 
kusi, nu išsivalkste (mywu smmpo»s 


639 


Pa36040KA0; webO  OuucmuaOCo), ir 
giėdra tapa, t. y. išsigaidrija, išsi- 
blafide. v. išvalkstyti. 

Iš-si-valinėti, -nėju, -nėjau, u36440- 
GAMACA, CMAMU C60L60A6NBHLM3, UCNOD- 
mumeca; stač się samowolnym, Ze- 
psuč się. Duktė išsivalinėja, t. y. į 
dūkus (?) išėja. 

Iš-si-vėmptelėti, -lu, -lėjau, wapekuymo 
(co6cme., npousuecmu Gpewa); Wyrzec 
(wlašč. wymowič seczekając). Vieną 
žūdį išsivėmptelėja anfta. 

Iš-si-vąšūti, -šiju, -Šavaū, esi6umeca 
(u33 001063); z trudnošcią wydobyč 
się, uišciė się (2 dlugėw). Žydas 
išsivąšūva. v. įsivąšūti. 

Iš-si-vaturoti, -roju, -jau, pacnpocmpa- 
uumocA, paapacmucCo; r0282erzyč się, 
rozrosnąč się. Kalbos išsivaturoja, 
t. y. išėja į platumą, išsiplėte (sc. 
pasklida, paskilba). — 

Iš-si-veisti, -siū, išsiveisiau, wcm40- 
Oumseca, cmamo GeanaoJUMMI; NEDC- 
secmuco; wyjatowič się, stač się bez- 
plodnym; wygingč. Išsiveise, jinai, 
ūšve, t. y. pabaige vaikūs vadžiėti. 
Išsiveise (nepeceauco) karvėlei (P.). 
v. išvisti, išvelsti. 

Iš-si-vėjūti, -jūju, -javau, cmamo on- 
MPDOUONOMI, -U0KK0N0; Stač się wietrzni- 
kiem, -nicą (v. išsivalinėti). Duktė 
būtų išsivėjavusi, t. y. ant nička 
išėjusi, į kėkšes, kad ne valdytumei. 

Iš-si-vėlyti, -liju, -lijau, nose04umo 
Cebio; nOAYVUMo NO360AENIE(JAA Ce0A); 
pozwolič sobie; otrzymač pozwolenie. 
Kaip išsivčlysiu, pastatysiu kryžių. 

Iš-si-vėpinti, -nū, -naūŪ, pasunymo 
poma (npunamo eu03 pomosna); paC- 


640 


nazuymeca; rozdziawič sig; r0zchlas- 
tač się. Vėpla  mufksa išsivėpinęs. 
Sūnus išsivėpinęs, t. y. ne susi- 
sūgstęs. v. išvipti, išsivėpti, išsi- 
vypti. 

Iš-si-vėpti, išsivepiu, išsivėpiau, pac- 
UENUMOCA; DACMONGIDUMA POMB; DA3- 
Cna, pacnopomwa; T0ZS2CZepAČ 
sie; rozdziawi sie; rozpruč się. Kūr- 
pės tava išsivėpustos, t. y. išskli- 
dusios, išsiplėtusios. 

Iš-si-vėsti, išsivedu, -džiau, eweecmu 
(ca co60w0, Dia ce6a); wyprowadzič 
(2 sobą, dla siebie). v. vėsti. 

Iš-si-vėzdinti, -nu, -nau, 6e40m0 ce6A 
evuoecmu; Gumo oweedeny; kazač sie- 
bie wyprowadzič; byč wyprowadzo- 
mnym. Kas rėks, išsivėzdins Taūkan. 
v. išsivėsti. 

Iš-si-vilėti, -16ju, -jau, es:mauumo (o04- 
GECIMU CB C06010, 60136063 ZUMpOCMIO); 
wywabič (kogo, wyprowadzid z sobą). 
v. išvilėti. 

Iš-si-viūgurti, -ru, -rau, eieepKymaCa; 
wywinąė się. Žėntas išsiviūgurs iš 
bėdos par vigrūmą sava. v. išsi- 
sūkti, išsikivinklinti. 

Iš-si-vypti, išsivypu, -piau (94eM.; 
6.-1um. išsiviėpti, -prū, išsivIėpiau), 
COCMDOUMS UPUMACY, CHODUUMO DOJMY; 
wykrzywič gebę. Vaikas jau išsivy- 
pęs (ant rėkima), t. y. atsivypęs. 

Iš-si-vyrauti (?), -rauju 4 -raunu, 
-ravau, . įsivyroti, įsivyrauti. Kaip 
sūnus išsivyraus (=įsivyraus), tai 
tave ne klausys. Žėntas labai išsi- 
vyrava ant mūsų, t. y. vižšų jėm. 

Iš-si-vifvulti, -Iu, -Iau, ewimeus, 60t- 
aumeca  (cmpyūkowo),  mpoGumeca, 
npomouumoca; wyciec (strumykiem), 


Iš-si-vėp — Išsk 


przeciec. Vandū išsivifvula par py- 
limą malūna, t. y. išsigrūuže. 

Iš-si-vėtulti, -Ju, -Žau, 06ea426wuc0o 
gukamumsoca; wytoczyč się (0 r2eC2Y 
obwalanej). Skūra iš burnės kol 
išsivėtula, t. y. vūtulas (subsi.) 
kaip pškulose įvėltas. v, išvūbulti. 

Iš-si-žadėti, išsižadu, -dėjau, ompeusca; 
SAKAAMSCA, 3APEN6CA; WYYZEC SiC; 20- 
7zec się. Vyras išsižadėja arieikos 
gėrti. 

Iš-si-žagaryti, -riju, -rijau (w išsižaga- 
rūti, -rūju, -ravaū), wupoxo pac- 
KUKYMOCA, pasemmeumaca (0 depe); 
bardzo się rozwinąč wW szerz, 702ga- 
Zezič się (0 drzewie). Mėdis išsiža- 
garijęs į visas pusės. v. žagaras, 
išsikėsti, 

Iš-si-žėgti, išsižagu, - giau, svpyzameca, 
G6IGpAKUMSCA (Cmapaaco 3ANAMNAMO 
Opyvio); wytajač się (starając sie 
splamič drugiego). Išsižage mefgos 
kits-kitą (u kita-kitą), t. y. išsi- 
dafke, išsilūjoja. v. įžūgti, įsižūgti. 

Iš-si-žodžiūti, -džiūju, -džiavaū, pas- 
Moi6eumtca (34 mo), ebt6GpaNUmaCa ; 
przemėwič sie, wylajač sie. Bobos 
išsižodžiūva, t. y. išsižage. v. išžo- 
džiūti. 

Iš-si-žrorūti,-rūju, -ravaū, nepe20pms; 
przepaliė się. Išsižiorūva liėpsna, 
t. y. išėja, aūglys išdege, jau ne būs 
garą. v. žėrėti, žyrėti, žioriiti. 

Iš-si-žiėti, -Žiėju, -jau, pasunymo poma, 
pasunymeca; v0zdziawiė sie. Žaisys 
išsižiėjusios nėri gėrti, mat lagtija 
(v. lekiiti, eocm. Takūi). 

Išskaida, -dos, f. pa36p093, pacz003 
(yx003 no 00MaM3); pA36003, pA3AY- 
venie; pasipanUweNie, paSdAeNIe > 


Iš-sk4 — Iš-ski 


roze)šcie się; 102404, r0zlaczenie; 
rozgraniczenie, podziat. Būs išskaida 
žmomį iš kupetos. Pūnas padžre 
išskaidą diėnį Žiėminių ir vasari- 
nrų. v. išskaidyti. 

Iš-skšidyti, -dau, -džiau, pasayųuma, 
pa33e0unUumo, pa30MAUMO; rozlącayč, 
rozdsielič. v. išskirstyti; išskysti. 

Iš-skšinioti, -niojų, -jau, swpyGuma, 
pacuucmumo (NONeMNOUY); wyciąč, 
wytrzebič (po trosze). Spiūdžių (npo- 
cmxy) par krūmus išskainioja piė- 
mens. v. išskinti, 

Iš-skaityti, -taū, -čiaū, npovecme (6ce), 
GMNUMAMO; GUUNCAUMO, UC4UCAUMO; 
przeczytač (wszystko), wyczytač; wy- 
liczyč, przeliczyč. Aš išskaičiau visą 
skiėtą. 

Iš-skalbti, -biū, išskalbiau, owcmu- 
pamo; einpamo; wyprač. Išskalbk 
skalbimus, plėvinius. v. išmazgėti, 
išplūuti, išvelėti. 

Iš-skapti, išskapu, -piau, 6610046um0 
(090, uowavi); wydlubač, wydrą- 
žyč (mo oe, wmo išskaptūti). Su 
skapū (=skaptū?) išskipk (=išskopk, 
išskobk) šaukstą, s4mtį. v. išdūbti, 
išskūpti. — 

Iš-skardyti, -daū, -džiaū, xepepiaams, 
nepedumo (eCnT3 Couneū, nOpOCAMI, 
We Cpa3y); U3psama (3eMAN0 KOVAMU, 
0C06. 0 akepečyn), eudumu (ata, 
1046); pozarzynač (WSz. šwinie, pro- 
sigta, nie odrazu); powyrzynaC (zie- 
mię nogami), wydeptač (lake, pole). 
Gyvolei išskardys kojomis sūmanas 
(kiminus) ant piėvos rūdenį. v. iš- 
skefsti, išmynioti. 

Iš-skebėrdėti, -dėju, -dėjau, wexpa- 
GUA6MO, HEKDACU6O | DAIGIMNMOCA ; 


Duszenxnvs. NnToKczO-PyCCkO-NOxLCKiR CAOBApH. 


641 


nieprawidlowie, nietadnie r02g014- 
zič się. Glūsnis išskebėrdėja į ske- 
bėrdas, skedežlus, ir reikia jim ap- 
kapėti šakas. 

Iš-skėlbinti (06. išskėlbdinti), -nu, -nau, 
pass.-cauSs., paxaacumo; r02gl0sič. 
Tu išskėlbinai viską. v. išskėlbti. 

Iš-skėlbti, -biu, -biau, paseaacume, 
obsacumo; +r02glosič, objawič. Aš 
išskėlbiau, t. y. išrėiškiau, 

Iš-skefsti, išskerdžiū, išskerdžiau, me- 
pepraamo, nepedumo (sCnLa CoUneN, 
nopocama, ObvunN. Cpa3y); wyrznągc 
(wS2. šwinie, prosigta, 20. odrazu). 
Aš jau išskerdžiau visus pafšus. v. 
išskardyti; skeisti (cp. ckiaūlę p2- 
skerde, avį papidvo»). 

Iš-skinti, išskinu, išskyniau, es:pyGume, 
pacuucuumo  (KycmapuuKa,  A0C3); 
wycią“, wytrzebič (krzaki, las). Iš- 
skink kuistus kafkla ant prėvos (sc. 
piėvoje; piėvai, mods ayts). v. iš- 
skdinioti. 

Išskira, -ros, f. wemodumiė veaoonks, 
omwucavnuKa; odludek (06. atsiskyrė- 
lis; išskira, cOmacnnoe, omONnAeN- 
w0e cywecmeo, P.). 2) išskiros, -rų, 
f. pl., v. išrankos, išnaršos. Išskiros 
yra jūknos. Gėras būlbes išrenka, o 
išskiras atadūda kit4m. v. išskirti. 

Iš-skyriėti, -riėju, -jau, v. išskirstyti, 
Ne išskyriėtos če būlbės. 

Iš-skirstyti, -stau, -sčiau, pa3copmupo- 
cūmv;  pa3zedUKUMo, | PA3DKAUMO 
(numo Ca00C40e); 702507 10Wwač; 702- 
dzieliC (rzecz skomplikovaną). v. 
išskaidyti, išskirti. 

Iš-skirti, išskiria, išskyriau, svid1u ms, 
omJmAUMmo; UCkAMOUUMo; wydzielič, 
oddzielič; wylaczyč. Tas ašviėnis nū 

41 


642 


visį išskirramas. Išskirk man grū- 
dus, kuriė susimaišę. 

Iš-skysti, išskystu, išskydau, pa33cu- 
Omo, pacmeopumoca; r02r2edzič się, 
stač się voziworzonym. Išskydusi 
žeme nū lrėtaūs, t. y. išpijusi. Ne 
išskydęs, kaip karvojus. v. įskisti. 

Iš-sklaidinėti, -nėju, -nėjau, pa30- 
cmaamo  (MečoavuuMu wacmaMu), 
packunymMo, pasMemamo; r0zeslač 
newielkiemi częšciami), rozrzucič. 


Sišną ant pievos išsklaidinėk, kad || 


džrūtum. v. išsklaidyti. 
Iš-skžaidyti, -daū, -džiaū, pascmame, 
| PA30UNAM; PACKUNYMO, DASMEMAMO; 
vozproszyč, rozpędzič; rozrzucič. 
Vilkas išsklaide avis iš būria, o tu 
vaikūs iš kūpos. v. išskleisti. 

Iš-skleisti, išskleidžiū, išskleidžiau, 
pas30CmAAMS; pACApOCMepeMė, PAC- 
xpoimo, pachycmumo, PACNPABUMO; 
vozeslač; rozwingė, rozkryč, T02- 
tworzyč. Išskleisk kūlį ant stoga, 
stiėgdamas. Pėovas ūdegą, išskleide. 
Puinpuras išskleide žiėdus sava. v. 
išsklisti, 

Iš-sklisti, išsklindū, išsklidaū, pa304- 
mučo, pas6pecmUCo,  pA3CAMOCA; 
rozejšė sie, rozproszyč się. Išsklida 
visi gyvolei. Išsklidusios (pacwama- 
4UCb, NENAOMNO sanupawmca) dūrys 
nū senūma, t. y. parsibėgusios, iš- 
glčrusios iš vyrių. v. išsisklaidyti, 
išsklyti. 

Iš-sklyti (6.-2um. išskliėti?), išskleju, 
išsklyjiu (Je), pasoūmuo, pa3- 
Gpecmuco; 102e)šč sie, 702proszyč się. 
Išsklyja tava visi galvijei, t. y. iš- 
skyda, išsklida. v. išsklisti, išklajėti. 


Iš-sky — Iš-sl4 


Iš-skopti, -piū, -išskopiau (ve. Wu iš- 
skobti, išskabu, išskobiau), 601004 
Gumo (a00 ky, wougtų); wyddubač, 
wydrąžyč. Su skaptū išskopti kūr- 
pes, šiukštą. v. skobti, išskapti. 

Iš-skristi, išskrendu, išskridaū, 604e- 
mnmo, GInopaKymo (0 NmuUazs); 
wylecieč (0 ptakach). Išskrida paūkš- 
tis iš lizda, t. y. išlėke *). 

Iš-skrėsti (4 išskriėsti), išskrėdžiu, 

-džiau, stipsamo, GbidOAGUMo, Gt4- 

CKOGAUMO; PA3PRIAMO U GHUUCMIUMO; 

wyrznąč, wydtubač, wyžtobič; roze- 

renąč i wyczyšcič. Išskrėsk skrėdą, 
kiaūrymę sūle. Marti išskrėde žūvį 
ir nuvale. 

Iš-skubėti, išskubu, -bėjau, ebžmu 
NOCRMUNO, NOMOPONUMOCA GmMU 
wyjšč špiesznie, pošpieszyč wyjšč. V. 
išsiskūbinti. 

Iš-skvarbyti, -baū, -braū, ee:kogo:pams, 
GbIDR3AMS, GHIKDOUMO (60 MMOUUYI 
Mmcmaz3); wydlubač, wyrznąč, wy- 
kroič (w wielu miejscach). v. išskar- 
dyti (1060p. u paršūs išskvarbyti, P), 
išskvefbti. 


„Iš-skvežbti, -brū, išskverbiau, 662060: - 


DAMO, GUGEDHYMO, GVIKDOUMS; Wydlu- 
bač, wywierciė, wykroič. Išskveibk 
iš šaknį šitą diėgą, t. y. išvefsk. 
v. iškneibti, išrakti, iškifpti. 
Iš-stabūdyti, -diju, -dijau, «604C2060- 
dumo, 0ca0600uMmw; wyswobodzič, 
uwolnič. v. išlūsūti, išvadūti, — 
Iš-sžūvinti, -nu, -nau, pacrea4umo, 
npe60o3necmu (mo oe, umo išgar- 


*) BE HĖK, BOCT. TOBOpaxb (Bazkon. u HoBo- 
Axekc. y.) tščėk! 0 BtiaeTAKHiN NTHŲB He Yno- 
TpečaaeTca. Pex. . 


Iš-slė — Iš-spi 


binti); wysžawič. Aš išslūvinau vaikį, 
jog slaūnus $ra. v. išgarbstyti. 

Iš-slėgti (socm. u išstėgti), -giu, -giau, 
GUOLAMS, GidMAAMS (Cup); WYCiS- 
nąč; wyrobič (sery). Sūrius visūs iš- 
slėgiau, t. y. iš slagą (sc. stogą, 
slūgą) išėmiau. 

Iš-sliūkti, išslenku, išslinkaū, ow- 
nomu; GUCKOAKBMYMO, wypelznąč; 
wyšliznąč sie. Iš ančia nosine (ska- 
rėle) išslinka ir nukrita ant žėmės. 

Iš-slysti (Bea, u išsklysti), -stu, -lydau, 
sucKonb3KyMmS; wyšlizngė się. Liuke 
ūšvis, kol žmėnys išslis (06. išsklis, 
išlis, omas išsklisti, išlisti) iš tufgaus, 
t. y. išsiskičs, išsklis. Išslyda, iš- 
sklyda iš rankų (Pe0.). v. sklysti; 
išsprūsti, 

Iš-smaguršuti (4 išsmaguriūuti, išsma- 
lūgšuti), -r4uju 4 -rėunu, -ravaū, 
USAAKOMUMO (6Cib Den); Camcmo 
(6Cm aax0MCMm6a); wydač (wszystko) 
na lakucie; 2ješč (wszystkie lukocie). 
Tu išsmaguravai mana visūs taukus 
pripūldamas. v. smagurys (4 sma- 
lūgas). 

Iš-smaitūti, -1ūju, -Tavaū (06. išsmai- 
Zauti, -nu u -ju, Tavau), v. išsmagu- 
rauti. Visą mčdų išsmailavai. v. 
smailūs, sm4ila; smailauti. 

Iš-smaukyti, -kaū, -kiaū, pacmanyms, 
GvbAaD UM (NDOCOGUKAA MCNCIY NUAV- 
4003, CK6036 VMIO-N.); rožCiuyNnąč, 
wygladzič (ciagugc miedžzy palcami, 
przez otwor). Audėja  išsmaūkė 
audeklą. v. išsmaiūkti, 

Iš-smaūkti, -kiū, išsmaukiau, G6rma- 
uymo, NPOCYKIYJMO  (CKG030 OMGCD- 
cnūe); wycigyjnač, przesungė (pržez 


643 


otwėr). Anyta gijas benėr išsmaūkti 
ir išplaušėti. v. išsmūkti, išmšuti. 

Iš-smūkti, išsmunkū, išsmukaū, np0- 
cynymaca, GNCYNYMACA; przesungė 
się, wysungč się. Kūdikis ne pajūta, 
kaip išsmūka jam šūdas iš subinės. 
2) Oonopomuumoca (CmMamv NOpOJC- 
wuM), npOWAOJAMLA; wyprožnič 
się (stač się prėžnym), wyglodnieč. 
Be visai išsmūkusi *) žmona, t. y. 
iššlkusi, Gaidys išsmūkęs linda ėsti 
(sc. lėsti). v. įsmūkti. 

Išsmukas, -ka, monkiū u sicoKiū; wy- 
smukly. Mūdis išsmukas smalkė. 
Iš-sorūti, -rūju, -ravaū, wscovumeca, 
npocowumeca; Wysączyč Się, prZe- 
sączyč się. Mėsa kepami išsorūva 
(sava syvus) ir palika sausa. v. s0- 

rūti. — 

Iš-spiaudyti, -dau, -džiau, ebinaecamu 

" (haecaa we pa3s, Co nepepwoaMu); 
wypluė (plwając często, Z  prze- 
rwami). Išspišudyk skreplės. v. iš- 
spiduti. 

Iš-spšusti, išsp4udžiu, -džiau, Gvnuc- 
ym, Gblocamo; Wycisnąč, Wwyžąč. 
Aš jau išspaudžiau syvus iš ilgų. v. 
ištrėkšti, išslėgti. 

Iš-spiduti, -nu 4 -ju, išspioviau, 6w- 
nauonymo; wyplungč. Aš išspidviau 
spidudalą. v. įspiduti. 

Iš-spirginti, -nu, -nau, 66:monumė, Gbt- 
NAMŲ MA ICADYŲ, UIACAPUMA; WY- 
skwarzyč, wysmarzyč. Jau išspir- 
ginau visūs lūšimus, neblika. 


*) Cp. paražysta kojos, bimsta kojas pavaigsi; 
mudra galra, jis gitrą nuvwa, Ilo3TOMy B03- 
MO5KHO, "TO FOBOpATE Take: tdlgis (sumdttas) 
išsmuika m Žmogus (calgi) išsmunka. Peg. 


644 


Iš-sprėndyti, -dau, -džiau, pacnasume, 
nopacnepemo; porozpręžač. Te-iš- 
sprandai išlyžius viėna bedirbdama, 
kad išvaike šeimyną. v. įsprandyti, 
išsprėnsti. 

Iš-sprėnsti, išsprėndžiu, -džiau, pacne- 
pėmMs; pacnpauo; TOZpYęŽYČ, T0ZpTZĘJ- 
nąč. Išsprėnsk arklį iš vežima, 
geriau pačs. v. įsprėnsti. 

Iš-sprėgtakis, -ke (60cm.), evimapacxa, 
nyvewmassii; wylrzeszCz, mający Wy- 
pukle oczy. v. išsprėgti, akis, iš- 
vefstakis. | 

Iš-sprėgti, -gstu, -gau, ettaynumeca, 
sukamumoca (škys išsproga, P.); 
paseepuymoca,  pacnycmumocAa (0 
nowkazs, Oepesvaiš); wylupič się, 
wystąpič na wierzch; rozwingė się, 
rozpušcič się (0 pączkach, drzewach). 
Pumpurai jau išsprėga. v. įsprėgti. 

Iš-sprūdulti « išsprūdulti, -Zu, -Tau, 
evusepuyMmoca (ynompeGiaa OoAdWia 
ycumia), supeamoca; wywingč się, 
wykręcič się (2 wielką trudnošcią). 
Jijė, bėba, nutvėrta greitai išsprū- 
dula. v. išsprūsti, išsisprūdulti. 

Iš-sprūkti, išsprunkū, išsprukai (2cew. 
u išsprūgti, -ungū, -ugėu), y2u3- 
uymo, YCKOMBNYMo; wymknąč się, 
zemknąč. Šėšuras tinkinas (sc. tėn- 
kinas) beišsprūkęs iš-t6n, bo yra 
kaltas. Tėkį tarpėlį gavęs išsprūka 
šū ir nubėga. v. išsprūsti, įsprūkti. 
-sprūsti, -stu, išsprūdau, 66(C40403- 
Nymo, Gblimu (CpPA3Y, U33 MICHAW 
mncma); wyšliznač sie, wycisnąč się. 
Nutvėrtas paūkštis bėturint išsprūda 
iš raūkų. v. išsprūkti, įsprausti; iš- 
slysti. 


i 
Une 


Iš-sprė — Iš-sty 


Iš-srėvinti, -nu, -nau, Gtinycmuma 
cmpyeio, dūmo GuMeud; WyYpUšcič 
strumieniem, dač wyplynąč. Žėntas 
išsrovina kraūjį, t. y. ištekina, 9. 
srovūs, išsrūti. 

Iš-srūti (w išsriūti), išsrūnė (24eM.) 4 
išsrūvū, išsruvaū, etwmevo (CmpyG- 
x010); wyciec (strumykiem). Jau 
kraūjis išsrūva, t. y. išbėga. 

Iš-srūbti (u išsrėbti, išsnūbti, išsraūbti,- 
išsriaūbti), -biū, išsrūbiau (y A. IO. 
aceMn. «išsrūbtio =išsrūbti, išsroūbti), 
ewaaeGamo; wychleptač, wyješč cat- 
kiem (zupę). Išsrūbk visą srūbą, 
mėsą galė rasi. v. įsrėbti. 

Iš-stėmbti, -bstu, -bau, acew. išstemhbti, 
išstembu, išstembiau 4 išstembstū, 
-biu, ocmeGenumoca; omeepDNMe, 
00epecenmms (0 pacmeniu); wyros- 
nąč w Todygę, stač się Lodygowa- 
žym, twardym (o vošlinie). Svogū- 
nai (4yx2), salūčei, žirnei, būlbės 
išstėmba, t. y. į stėmbus (v. stim- 
bas) išėja, užėuga. v. sustėmbti. 

Iš-stišpti (w išstišbti), -piū, išstiėpiau, 
covmanymo (606713); wyciągnąč (W 
gorę). Sušūlęs stygarą (w stėigarą, 
cen.) išstišpsi, t. y. mifsi. 0. iš- 
stypti. 

Išstybėlis, -le, 44 05 MNpy owumanys- 
wiūca 63 Gouuuny uen0O6MKI; džugosz. 
v. išstybti, išstypėlis. 

Iš-stybti, išstybstū, išstybaū, e0ma- 
NymMsCA 63 Giwuny;s Wyciągngė sie, 
wyrosnąč wysoko. Išstybti fra užaugti 
(sc. išdugti). v. išstypti. 

Iš-stygti, išstygu (ocew.), Išstygiau, v. 
įsteigti (įsisteigti, įsistėngti). Man 
pači4i išstygti reikia drabūžį, t. y. 
išprėvyti, įsigaminti, — 


Išstyp — Iš-š4i 


Išstypėlis, -le, v. išstybėlis. Kurs žuk- 
štas, tėnvas uždugęs (sc. iš4ugęs), 
tas išstypėlis. v. išdrikėlis. 

Iš-stypti, -pstū, -paū, v, išstybti. Mer- 
gaite į visą stūmenį išstypa, kaip 
rugel, kanūpei, t. y. užiuga greitai. 
v. išdrikti. 

Iš-stipti, išstimpū, išstipaū, oxouenomo 
(0 scnas), nepedozuyms; zdretwieč 
(o wszystkich); powyzdychač. Visi 
jo gyvolei išstipa, t. y. išdvėse. 2) 
6v104000m0; wyglodnieč (P.). v. iš- 
dvėsti; išvipti. 

Iš-stovėti, išstoviu, -vėjau, ettcmoams, 
omcmoamo; wystač. Aš išstovėjau 
sava adynas. 

Iš-stūmti, išstumiu, išstūmiau, e6:m04- 
xamo, sunuzNymo; wypchnač. Iš- 
stūmk iš stubės girtūklį. 

Išsukos, -kų, f. pl. wmo smikpyveno, 
GNGEpPKYMO (CMA30, GMTOJAUIA 60MB 
u33 Cmynuųs); CO wykrgcono, wy- 
wiercono (smarowidlo, uypadające 
z piast). Išsukos (w išvažos) iš rūtų 
stebulį yra pikis. 2) nazmawve; 
mašlanka. Su išsukomis nū sviėsta 
užbėltina marti barščius. v. išsūkti, 
pūsukos, išrūgos. 

Iš-sūkti, išsuku, išsukaū (socm. išsu- 
kiau), siKpyMuUmo, GMGCpPKIJMO; Wy- 
kręcič. Išsūksiu su grainžtu vinį, ir 
parskils mėdis. 

Iš-sulpėti (« iščiulpėti), išsulpiū, -pėjau, 
GHMCMOKMAMO, CUUMOKAMU, GKMUCOCAML; 
wysmoktač; wyssač. v. išsulpti. 

Iš-sulpti (u iščiulpti), išsulpiū, išsulpiau, 
v. išsulpėti. Sulpdamas išsulpk čys- 
tai smagenis iš kėulų. 

Iš-siūndyti, -dau, -džiau, s6tmpavumo, 
cvtnamu CoGakaNu; wyszczwač. IŠ- 


645 


siūndyk kiaūles iš dafža. v. išpiu- 
inti. 

Iš-stuūsti, išsiunčiū, išsiunčiau, 604- 
caamo, omnpasumo; wyslač, odeslač. 
Aš išsiunčiau (06. išlėidau) gromatą. 

Iš-sufbti (w išsmmžbti), -biū, išsurbiau, 
GMCOoCaM4 (06. 0 niasKN); wyssač (20. 
0 pijawce). Surbėlė (w siurbėlė) iš- 
sufbia visą kraūjį. 

Iš-s1ūti, išsruvu, -vaū (60cm2. išsiuviau), 
oiuumo; wyszyč. v. išpeltakiūti, 
Iš-siuvinėti, -nėju, -nėjau, ebiwums (0 
xponomausoi pačomn); wyszyč (0 
pracy mozolnej). Marti išsiuvinėja 

„ Apkaklę. v. išsiūti, 

Iš-sūkti, -kiū, išsūkiau, obinemo (non 
NpomadCKO); wyšpiewač (Špiewvajųc 
przeciagle). Išsūk paskutinį žūdį 
dainūs. v. išgiėdėti. 

Iš-svėidyti, -dau, -džiau, nosuKunyma, 
NOGbUUGUpAMO; powyrzucač. Išsvai- 
dyk visis akmenis iš difvos, kad 
nebliktum, t. y. išblaškyk.. v, įsviėsti. 

Iš-svarstyti, -staū, -sčiaū, pas6miwamo; 
porozwieszač, Ant tvorės drabužiūs 
išsvarstyk (2cem.; 06. išdžiaustyk). 
2) Išsvarste visūs kerūs (2em.), n0- 
GIKODUEGAAB 6CIb NHU CG NOMOUGUIO 
puvaa (P.). v. išsvefti, iškarstyti. 

Iš-svežti, išsveriu, Išsvėriau (90Cm. u 
išsvėrti, išsvėriau), g:60p0mMuMmo (pu- 
vaz0M3); wydobyč (džwignia ). Išsveik 
akmenį iš dūbės. v. išsvarstyti. 

Iš-šadryti, -driju, -jau, pa39am0 (pac- 
wedpuouuco); r0zdač. Marti dova- 
nas iššūdrija, t. y. išdalija. 

Iš-šdikoti (06. iššiikioti), -koju, -jau, 
odadUMmo;  OCMAMO, NODKHAMO MA 
cmas; zbrudzič; wyšmiač, wydrwič. 


646 


Iš-šak — 


Iš-šny 


Svėtas mėka tik išššikoti (ųuwuv.), | Iš-šikti, iššiku, -kaū (e0cm. iššikiau), 


t. y. išjūkti. v. iššikti, išdėrgti, 

Iš-šaknėti -n6ju, -jau, wckopenumo; 
wykorzenič. v. šaknis. — 

Iš-šėlti, iššąžū (ocew. iššėtstu, iššalu), 
iššalaū, 6w0Mepanymo; wymarznąė. 
Agužfkai išššla. 

Iš-šalvėti w ocem. iššalvėti, iššalviu u 
iššalvėju, iššėlvėjau, 66:Moposumoca; 
wymroziė się. Jau iššalvėja, t. y. 
šaltis ištr4uke pašalą. v. įšėlvėti, 

Iš-š4udyti, -dau, -džiau, 6vicmpmaame, 
nopascmpenamo (6Ciw spa), 6ti- 
cmpraamo (6010 duuo); powystrzelač, 
Aš iššdudžiau visą paraką, o mėka 
ne nušėviau. v, iššūuti, 

Iš-šaūkti, -kiū, iššaukiau,. 604364m6 
(omzyda-w.); wywolač (skąd). Iš- 
šaūkti iš vidaūs. v. išvadinti. 

Iš-šduti, -ju w -nu, iššoviau (2664. u 
uacmot0 60Cm. iššavau -iššavaū), 601- 
cmpaumo; wystrzeliė. Šūvį višną 
iššėviau. 

Iš-šėrti, iššeriu, iššėriau (e0cm. išlūbti, 
-biū, išlūbiau), ssiopMumo, npoKOp- 
um (ckom3); wykarmič, przekav- 
mič (bydlo). Ant šėrybos 
karves. v. šėrti, sušėrti. 

Iš-šikinti, -nu, -nau, 0ame 66:cmoamoca 
(GvInOopodKUmoCAa),npoJdepIcams 004- 
10 6038 KODMA; NpOJepPIAMO, G0ep- 
JLAMO (UBOMNOL; BUDAM. UUNUA.); 
dač wystač się (wyprdžnič sie), 
przetrzymač dlugo bez pokarmu; wy- 
trzymač, przetrzymač (žwierzę; wyr. 
się cyniczne). Iššikiuk kiaūles gerai 
uždaręs iš būlbių (m00pa3. parsiva- 


AD 


tvvd 


15567 1aU 


mą, kol vžaugini(?), t. y. 
šūdus. v. iššikti. 


apvūla(?) 


ussepimymo U33 CEGA NDU UCNDAOKC- 
ueniu; WysTrač. 

Iš-šinkūti, -kūju, -kavaū, pacnpodame 
(wanumKu, 0 KaGAMUUKI); WySzZyNn- 
kowač. Šiūkorius iššinkšva šefdiėn 
alūdę (būčką alaūs). į 

Iš-škiumėti, išškiumu, -mėjau, wczy- 
damu; wychudnąč, Išškramėjusi bėba, 
t. y. sulysusi. — | 

Iš-šžavinėti, -nėju, -nėjau, m066:Mecmu; 
powymiatač. Išštavinėk iš višį kam- 
pį grūdus, kad nebliktum. v. iš- 

. šlūti. 

Iššlavos, -vų, f. pl. svimwemwuol cop3; 
wymiolty. Pačios iššlavos grūdą. v. 
išštūti. 

Iš-šlufpti, -piū, iššlurpiau, siwwoxamo 
(nenpuauvuo); wysmoktač (nieprzy- 
zwoicie). Smagenis iš kūula iššlufpk. 
v. išsulpti. 


Iš-štūdinti, -nu, -nau, pass.-caus., 6bi- 


mecmu; wymiešč. Aslą ir visas kef- 
tes iššlūdinau. v. iššlūti. 

Iš-šiūstyti, -stau, -sčiau, etitmepemo, 
NOGBMMUDAMO (MMA, MPANKO1O); 
wytrzeč, powycierač (miollą, šeier- 
ka). Išštūstyti su šiūta. v. išštūti. 

Išštūstos, -stų, f. pl. simupru, ecaxie 
OCMamKU OMB GviMmepmaw; wymiotki 
(przy wycieraniu). Iš visų arūdų 
(mygą, mėigą) iššlūstų arba s4nbė- 
rinių grūdą padare dėde šlų. v. iš- 
šlūstyti, išštavos. 

Iš-šlūti, -ju (vcew. iššlavu « iššlėunu), 
iššlaviau, eoimecmu; wymiešč. Iš- 
šlavei adatą, veizdėk sanštlavose. 

Iš-šnfpšti, -ščiū, iššnypščiau, 66:cM0p- 
xamo; wysmarkač. Iššnypšk nosį, 
kad smūrglis ne varvėtum, 


Iš-36k — Išta 


Iš-šėkti, -ku (s0cm. u iššėkstu), -kau, 
GUNponNymo, sUCKOVUMU; wyskoczyč. 
Iššėk iš vežima. Iššėkimas (omzaa1. 
cytų.) ant drabūžia vadinas dūmpšle 

“ (sc. dūmšle). 2) ref1. (išsišėkti, ae. 
iššoktys-iššoktėis), RepecKovuMmo (npu 
cuemio); przeskoczyč (licząc). Ne iš- 
šėkdamos skaitai: pirmas, antras, 
trėčias. .. v. įšėkti. 

Iš-šukūti, -kūju, -kavaū, s6:vecams; wy- 
czesač. Iššukūk man gėlvą. v. šūkos. 

Iš-šiupėti, iššiupu, -pėjau,  et4xpo0- 
wumtca; wykruszyč się. Greitai iš- 
šiupa in4usti žiėdai, žibūčei rinkti- 
nei iš šudekla. v. ištrupėti. 

Iš-šūsti, iššuntū, iššutaŪ, Ginprems; 
GMAUKAMO, NOAUNAMO (0 WACMATL 
naamxa); wyprzeč; wyblakowač. Iš- 
šūta riėtai kūdikia, v. įšūsti. 

Iš-šūtinti, -nu, -nau, stinapumo (Kap- 
modeat, 10p013, nocydy); odparzyč 
(ziemniaki, groch), wyparzyč (na- 
czynic). Iššūtink pūdus su karštu 
vandenimi, kad ne rūgtum piėnas. 

Iš-švaistyti, -staū, -sčiaū, noso04amo 
(CxOpO, CG pOR0M 03 pyKaz3); pOWY- 
pędzač (prędko, z rūzgą w ręku). 
Iššvaistyk su vyte gyvolus iš pievos, 
t. y. išgainiėk. 2) nopacmpamums; 
roztrwonič (P.). v. iššveisti. 

Iš-šveisti, iššveičiū, iššveičiau, ce4wu- 
Cmumo (iųemxom, GbMUpaA, KAG0JA 
40CK3); wyczyšcič (szczolką, wycie- 
rając, nadając polysk). Iššveisk man 
reūdelį. 2) iššveite (camn42) visą 
pūdą bulbišnės (xcew. bulbynes, ro- 
putynes); Iššveičiau (omzaecmanz) 
jam kėilį (Pe0.). 

Iš-švėntinti, -nu, -nau, sinpa3dKosamo; 
preešivigtkovač. Iššvėntinau (6.-2. 


647 


iššvenčiau) aš šefidiėn par dičną 
(cp. įšvėntinti, wc. įšvęsti, pykono- 
ao cum, P.). 

Iš-švilpinti, -nu, -nau, einam 0C04- 
CmwueaR; GIŪMU NOCGUCMHNGAA; UY- 
pędzič wygwizdujač; wyjšč gwiždžąc. 
Iššvilpina mefgą Jaūk, t. y. išgine 
iš kišma. v. iššvilpti. 

Iš-švilpti, iššvilpiū, Aššvilpiau, ocew- 
CMA Mo, E6UNAMO OCEUCMUGAA; WYgWI- 
zdač, wygwizdując wypędziė. Aš Iš- 
švilpiau piėmenį iš trobūs (par švil- 
pimą). v. iššvilpinti. 

Išt, interj., sona! cIšt Taūkamo, — 
sika, varydamas šūnį. 

Iš-tabalūti, -lūju, -Tavau, sviūmu (NO- 
mpacvoaaco); wyjšč (trzęsąc się 70 
trosze). Anyta ištabalava į Šidlavą, 
t. y. išbėga, išėja. v. ištalyti. 

Ištaiga, -gos, f. ydo6cmeo; wygoda. 
Kamė rasi visis ištaigas. Prastim 
žmėgui reik če ištaigos (xe. ). 

Ištaigingas, -ga, cz ydo6cmeaMu, y006- 
wbriš; 2 wygodami, wygodny. (e ištai- 
ginga višta. v. ištaiga. 

Ištaiginis, -ne, maxoš, xak0t0 aCe4ani; 
ydotuviū ; taki, jakiego chciano; wy- 
godny. Ištaiginis drabūžis, t. y. gc- 
rai pasiūtas. v. ištaiga. 

Iš-taigėti, -goju, -gojau (Je), n0- 
CMApAaMLCA TOPOWO CdAAMo, NOCMA- 
pameca yvodumu; postarač się dobrze 
zrobič, postarač się dogodzič. Visaip 
sėniui ištaigojau, bet ne įtikau, t. y. 
norėjau įtikti. v. taigėti. 

Ištaisa, -sos, f. pacnpedmaenie; 06) a- 
Gomxa; podziat; wyprawa (uprawa). 
Pas jįjį gera ištaisa laukų, budiūkų, 
t. y. sūnus gerai ištaisa. 


648 


Iš-taisyti, -saū, -siaū, enpasums (uC- 
npasums), pacnpasumu; wyprawič 
(poprawiė); wyprostowač, r02pr08- 
towač (rozmarszczyč). Surūkšlėtą 
drabūžį ištaise jijė, marti, ir tu 
rūkšlas (2cew.) ištaisyk (v. rūkšlė 
u rukšlė). 2) cocmasumo, n0006pam: 
(MoMU, 10404); yCmMpowmMo, NPUIO- 
mosumo; mnapisač (my), dobrač 
(gtosy); urządzič, sporządzič. Priė 
dainų balsūs ištaisyti. Vaikinas 
ištaise sau (06. įsitaise) naūjį dra- 
būžį, naūją stūbą,, t. y. įsigamina, 

Iš-t4lžyti, -žau, -žiau (y A. EO. u 
ištalžinti-ištėlžinti), oma+ecmamo, 
OMWUAENAMo;  G6IMOKKAMO (MANOCA 
ydapu KuCMoO pyKU, NAM); WY- 
chlostač; wypędzič; wypchnąč (bijąc 
reką, kauczugiem). Ištalžys tave iš 
karčemės. Dėde žėntui ištalže nū- 
garą su lazda, t. y. Išpėre, išmuše. 


Titis tau ištalžins par aūsį, t. y. 


išpiškins. Ištalžysu (2cew.) par vepš- 


Jūs, tad žinosi (Pe0.). 2) camcms,. 


euimcemo (CKOpO, Goavwuywo nopUžIO); 
žješč, wyješč (predko, wiele). Uba- 
gas ištalže didį blūdą pūtros. v. iš- 
tėlžti, iššveisti. 

Iš-tampyti, -paū, -piaū, pacmanymo, 
pacnpasumo, sunpasumo (CA0JMHCHYIO 
ecujo, 6C€); rOzCiagN4Č, wypIgč, Wwy- 
prostowač (rzecz skomplikowaną, 
wszystko). Kas $ra susirukšlėjęs, 
susitr4ukęs, ištampyk, t. y. ištaisyk. 

„0. ištepti, 

Ištansa, -s0s, C. wm0 66/macxaNOo, MHO10- 
KDAMNO PACMAIMUGAAOCO, GbiMepeDAU- 
60A0Cb W NPUUAO, NAKOKPŲS, 63 MC- 
100W00mb; Gvimepebku; co bylo wy- 
ciąganė, rozžcigągane; resztki rzeczy 


Iš-tai — Ištar 


wycigganej, rozciąganej. «Išt. laik 
tu, vilką ištansa», — ska ant šuūs. 
"v. ištansyti, išėda, išjoda. 

Iš-tansyti, -saū, -siaū, nosviMmackams ; 
GHUMaANYyMo, DACMANYMS (00410, uACmO 
pacmaiueaa); powyciggač; T0ZCi49- 
nąč (ciągając często). Medžrūs ir 
linūs pamerktus iš mafkos, iš ūpia 
ištansyk. 

Ištara, -ros, f. (npousuocumstii) seyKa; 
pruenie; džwiek (wymawiany); WY- 
rok. Viėnkart visį būva viėnbalse 
ištara, t. y. viši viėnu balsū ištare. 

Iš-tarabūnyti, -niju, -nijau, e6t6e0mu 
CG WyYMOMS (ouimapačanumo); Wy- 
prowadziė 2 szumem (wytarabanič). 
Girtūklį ištarabūnija iš vidaūs karče- 
mos ir nutarabūnija par laiką su 
rėksmu. v, išvėsti. 

Iš-tafdinti, -nu, -nau, pa88.-caus., 
NpPOUBNECMU, U3DENB; WYMIWIL, UV - 
vzec. Ištafdink (no0pas. žūdį), t. y. 
padaryk, kad keleivis ištažtum, koks 

„ tas ašviėnis būva (cp. ištėrdyti, pas- 
candosamv, pasysuams, V. ištirti, iš- 
tyrinėti, Pe0.). v. ištafti. 

Iš-tafpti, -pstū, -paū, onpasumeca , 
0w300p06mv (GiawodapA MOA000M3 
CuAaM3); poprawič się, wyzdrowieč 
(będąc mtodym). Duktė led ištafpa 
iš tos ligos, iš kafščia. v. tafpti, 
išgyti. 

Iš-tarpūti,-pūju, -pavaū, ewoecmu (npo- 
ME0KUNAMU), pa3MKCMUMS (65 APO- 
Medcunaza); wyprowadzič (miejscami 
niezajętemi),r0zmiešcič (Ww miejscach 
niezajetych; y A. IO. «zostač miedzy 

nie poruszonymo). v. tarpas. 

Ištarška, -kos, c. 6a4066n+; pieszczoch. 
Ištarška, kas išlšpęs priė valgia, ne 


Iš-taf — Iš-tėl 


nor ėsti mėsos. 2) mo e, wmo Iš- 
manga. v. graikštūs. 

Iš-tafti (socm. u ištaryti), ištaria, -riau, 
nNpOUJKeCMU, Gb06OpPUMO; WyMmdWwIČ, 
wyrzec. Prūdas, o tamė prūdė blūdas 

„ plūdur,—ištafk greitai. v. išteikti. 

Ištarža, -žos, m., v. įstarža. 

Iš-tašyti, -šaū, -šiaū, estmecamo; Ww0Y- 
ciosač. Kur trandys, ištašyk. Sūnus 
ištūše tą kumpūmą. 

Iš-taškyti, -kaū, -kiaū, pas0pviame, 
pacnaeckamo; rozpryskač, rozplus- 
kač. Aš ištaškiaū visą vandenį su 
tėkštūvu. 

Tš-tatyti, -tiju, -tijau, onimaamo 60p- 
LOMB (NOMPACHIAACO, PIMCMO); 10Y)C- 
chač konno (trzęsąc sie, ryšcią). 
Reitas ištatija jau senei, t. y. išjoja. 
v. ištabalūti. v. ištutėti. — 

Iš -taūzyti, -ziju, -zijau, pa43004m0m0 
(taynocmu); rozpaplač (glupstwa). 

Iš-teikti, išteikiū, išteikiau, pascxa- 
samv, pasdoamamo; opowiedzicl, 
+ozpaplač. Boba, ką Žinėja, vis iš- 
teike, t. y. išpūsakoja (cp. ištėigti, 
-gIU, -gIAU, U3PE46, CKASAMO C3 GADNC- 
mocmwo, Pe0.). v. ištafti, įteikti. — 

Iš-teisėti, v. istesėti. 

Iš-tėisinti, -nu, -nau, onpaedamo (K020, 
mo); npo6Kpumo (uMo); usprawie- 
dliwič; sprawdzič. Reikia ištėisinti 
žėdną žėdį. v. ištelsti, teisūs. 

Iš-teisti, išteisiū, Išteisiau, cdepocamo 


C4060;  pacnaamumaca; dotrzymai 


slowa; uišcič się (2 ddugu). Ką ža- 
dėjei, žodį davel, išteisk, atadūk. 
v. ištesėti, išsiteisti, atsitėjsti (atsi- 
teisti). 

Iš-tekėdinti, -nu, -nau, v. ištčkinti. 
Ištekėdink dūkrą. — 


BDuzenzsa, IKTOMCEO-pyccEO-N0ALCkIA GA0BApP. 


649 


Iš-tekėti, išteku, -kėjau, oximewo; wy- 
ciec. Sula ištekėja. 2) ewiūmu 34- 
Myoa; Wwyjšė za maž. Gaši merga 
ištekėja už žaižarėka. 

Iš-tekinėti, -nėju, -nėjau, nows6n1amo, 
Gi1aa nouczoJUms (GC MCMa, 00- 
po); oblecied (nie 0 piaku), obicc 
(wszystkie miejsca, drogi). Išteki- 
nėjau takelūs, v. ištekėti. 

Iš-tėkinti, -nu, -nau, 6e4movumo (600y 
u3s Goku, KpO66 U33 MAG); Wwyto- 
czyč (wodę, krew). Ne ištekink j4m 
kraūja daūg. 2) exmovumo, ommo- 
uumo (44 Mount); wytoczyč, odlo- 
czyč (na toczydle). Sūnus ištėkina 
peilį ant tekėla. 3) ex:0ame saMyoms; 
wydač za mąė (P). Ištėkinau dūkterį 
(ocen.). v. ištekėti. 

Išteklingas, -ga, cs docmamxoma, C0- 

 cmoameabuwū; dostatni. v. išteklus, 

Išteklus, -laus, m. docmamoks; cpe0- 
cmca; dostatek, šrodki. Bepigu dč- 
dei pėkelį (sc. pokylį, prūšmintinį) 
kėlti, kad jis tur visa išteklaus, t. 
y. vis tužtų pilnas. Sūnus ištek- 
laus turėja, kad iššuga į drūtį ir 
į aukštį. v. atsarga, atskala. 

Iš-tėkti, ištenkū, ištekaū, Jocmama, 
zeamumo (6e34.); wystarceyč. Kaip 
tik k4rtei ištenkant, vežimą šiėna 
numyniau. Pas brolį fra išteklaus, 
t. y. jis ištėks ant visą (sc. visiėms) 
diinos, šična, mėsūs, drūskos. 

Iš-tėlžinti, -nu, -nau, m0 966, wo 
ištėlždinti (pass.-caus. omz ištėlžti). 
v. ištalžyti. 

Iš-tėlžti, -žiu, -žiau, 60/6p0cumo (ne- 
UAAKNO, MO MAKB, WNOD3 WAeNNYAO 
0 3eM4); wyrzucič (niespodzianie, ale 
tak, žeby klapnęto, Pe0.). Ištėlže jį 

41* 


650 


iš rūtų (9eM.). 2) ooiaumo (Oasc. iš- 
telžti); masapumo (MMO wpAwao); 
wylač; nagotowač (wiele zupy). Marti 
ištėlže virala tokį šmūtą, t. y. par- 
daūg išvire. v. tėlžti, telžti; išplaūpti. 

Iš-temefkšloti, -loju, -lojau, 66:Masame, 
ucnavkamo; wymazač, wypeckač. Iš- 
temefkšloja kūšę, t. y. ištepe, iš- 
glaiste pašalinę blūda. 

Iš-tempėti, -pėju, -pėjau, ssinamumeca, 
GHNAIUMOCA, NAMAKYMCA; Wypiač 
się, naciggngė się. Maišas pripi!- 
tas ištempėja CElšmpčia:), v. iš- 
tempti. — 

Iš-teūipti, -piū, ištempiau, sunamums, 
PACNANMUMO, MANDAU, NAMANYMOS 

" wypigė, wyprežyč, naciagnąč. Sū- 
nus ištempe kšilus ant kaildžiaučių, 
kėitmaučių. 

Iš-teūsti, -siū, ištensiau, etimavugums; 
evimanymo (ynpyvoe M40); wyciag- 
nąč. Ne reikalingus sūdus (cocydu) 
marti ištense į akivaizdą, t. y. iš- 
trėuke. 2) pacmauymo (ocna6ums); 
rozcigagnąč (oslabič; y A. IO. wprze- 
pędzač czas»). Diėna žmūgui išten- 
stėje tiktai, t. y. trumpini sėva 
4mžį (sc. tiktai 4mžiui ištęsti). v. 
ištiūsti. 

Iš-teplėti, -lėju, -16jau (Omc. u ištė- 
ploti), 66:masamv (Ma40-nN0- May); 
wymazač (powoli). Visą tepalą iš- 
teplėjau. v. ištėpti. 

Iš-tėpti, ištepu, -piau, 60:Ma30m0, CMa- 
samo; wymazač, wysmarowač. Mar- 
čios glodnai antakei ištėpti. Ištėpk 
batūs su taukagaleis, taukūpalaikeis. 
v. išglaistyti. 

Iš-tičpti (= iš-stišpti, ištišpti ?), -piū, 
ištiėpiau, svimauymo (Ginnms); Wy- 


Iš-tem — Iš-tev 


ciagnąč (wyšpiewač; y A. IO, «cy- 
modulowač glosem»), Gerai ne ištiė- 
piū dėiną, t. y. ne ištrėukiu basą, (sc. 
balsa), gerklė gefgždžia. — 

Iš-terebyti, -biju, -bijau, pacmonmamo 
(u ynecmu C3 C06010); Ucmepedume ; 
vozdeptač (i poniešė na bucie). Ne 
išterčbyk žmėgšūdį su Žvalyne, su 
nūginėmis, v. išmyntoti. 

Iš-težlėti, -16ju, -16jau, ucnaukamo, pa3- 
MasaMo; UCMoNMmamo (Go10M0); T0Z- 
mazač, wypeckač; wydeptač (bloto). 
Prėvėžos ant kčla išteflotos. 

Iš-tefšti, -šiū, išteršiau, us120umo 
(cvinkoe,  CUOKOL); pACNAECKAMO; 
zabrudzič (rzecz sypką, plynną); 
vozpluskač. Paršiūkai ėdalą išterše 
ir palika Iovy, t. y. išplurpe. Tojė 
mefga ištefšta. v. išplufkšti. 

Iš-tesėti w (y A. IO.) išteisėti, ištesiu- 
išteisiu, -sėjau, cdepocams C4060; 
pacnaamumeca; dotrzymač slowa; 
uišcič się (2 dlugu). Dėde žadėja, o 
ne ištesėja, t. y. nė dave, ką žadėja. 
Aš ne galū ištesėti pagal tava nėra, 
t. y. stavėti. Išteisėti prižadu (v. 
išveizdėti-išvezdėti). v. ištelsti. 

Iš-tiėsti, -siū, ištiėsiau, 6o:npAMUMo; 
pa360pKyMms; wyprostowač; roEWIngČ. 
Ištrėstą skėpetą (masc.), kėkis jis 
ra, pamatysime. 

Iš-tiėsį, adv., nowcmuwn, Onūcmeu- 
menb4O; za prawdę; rzeczywišcie. V. 
iš, tIėsa. 

Iš-tevėrnoti, -noju, -nojau, ettcKasama 
(1060pA MeDACUNO, 6240); wypowie- 
dzieč (mowigc swolna, leniwie). 
Liuk, kol sūnus ištevėrnos visūs 
žodžius. 


Išti — Iš-tir 


Ištikimas, -mė, wadecwnū, enpuoi; 
Onavnbiū,  nNOopaJOUKUU; | KDRNKIU; 
pevny, wierny; dzielny, porządny; 
mocny. Aš prirodysiu (npucosnmyso) 
ištikimą žmėną daininiūkę. Ištikimą 
žmėgų atsiunte brėlis, t. y. kuriėm 
gali įtikėti, Če nėr ištikimą raūstų. 
Ištikimus kluciūs padėk po skrynia. 

Iš-tykinėti, -nėju, -nėjau, 6icandumo; 
wyšlęczyč. Iš-netyčių ištykinėja sū- 
nus pėdsakus vagystės. v. tykoti, 
tykinėti. 

Iš-tikšti, ištįškū, ištiškaū, e6npwc- 
NYMoCA, GUNAECHYMBCA; wyprysnąč 
się, wyplusnąc się. Bepilstant piėną 
ištiška tūškas. 

Iš-tikti, ištinkū, ištikaū, caywumeca, 
wacmynumo; NOCMUwnymo; zdarzyč 
się, nastąpič; spotkač. Dainos atlika, 
veiksmas ištika, kad reik žūnytis. 
Ištika blūgi mčtai, kad rugei būva 
brangūs. Kad vėjis ištiūk, vilnys 
sudaūža valtį ir linksta girios 
mūdžei. 2) 6pocumvca, nycmumeca 
(na umo), nauamo (4mo); pušcič się, 
rzucič się (na c0), wszcząč (c0). 
ZŽėntas ištika į prūvą, į didį jūką, 
į didžią riščią, į tičsą. 3) nonacme, 
ydapuma; trafič, uderzyč. Ištika pūns 
par aūsį piėmeniui. 

Iš-tilpti, ištelpu, ištilpaū, 0c6060- 
Oumeca; uwolnič się. Ar ištilpsiu iš 
namą, t. y. ar galėsiu išeiti, Jė iš- 
tilpsiu iš namą, tai ateisiu. v. išsi- 
Iykyti, išlikti, įtilpti. 

Iš-tilžti, ištilštū, ištilžaū, pasmakuymo 
(63 000n), pasMoKNymMmu, Cmamo 60JA- 
uucmwuMa; rozmieknąač (100 wodzie), 
vozmoknąč, stač się wodnistym. Kur 
vandū gul, tęn žčme ištilžusi. 1š- 


651 


tilžusi būlbe vandeny. Pamirkyta 
silke ištilža par naktį, t. y. ištiža. 
v. ištulžti. 

Ištimpai v ištimpės, adv.,663xpecmanno, 
Geanpepvuono; ciagle. Brėlis ištimpai 
dirba, t. y. be parstoja. Boba ištim- 
pos dirb — šikū-bizdū. v. įtimpos. 

Ištinėlis, -le, onyzavū ueaoenwa; spuchly 
czlowiek. Kas ištinęs, tas ištinėlis. 
v. ištinti. 

Iš-tinsčiėti, -6ju, -6jau, nosumanyms, 
NOGKMAUYJUMO (6Ce, ROMLNENVKY); DO- 
rozciągač, powyciągač (wszystko, p0- 
woli). Ištinsčiėti žarnas. Viėną kaftą 
tist, antrą tįst, teip po trūputį ir 
visa ištįsčioja (P.). v. išteūisti. 

Ištiūsėlis, -le, v. išstybėlis. Kurs ištin- 
sęs, 0 sylūs ne tūri, tas ištiūsėlis 
vadinas. v. ištiūsti. 

Iš-tiūsti, -stū, -saū, simanymeca, pac- 
manymca (0 maiyveM); wyciagngč 
się (0 rzeczy cigglej). Ištinsa ūkys 
mūsų (Mt 21034 Gvaadmau) beliu- 
kiant Jūsybės, t. y. nusibėda Iūukti. 
v. išteūsti. 

Iš-tinti (1), ištinstu, ištinaū, pacnyz- 
uymo; wypuchngė. v. išpūsti, tinti. 
Iš-tinti (2), ištinu, ištyniau, OmGumo 
(k0Cy); coucnymo (ydapumo); wykle- 
pač (kosę); palnač (uderzyč). Anam 
ištyne aūsį pūns, t. y. dūve par 

aūsį. v. išplūkti, tinti. 

Iš-tyrinėti, -nėju, -nėjau, u3c200000me, 
pasysuamo; wyšledziė, zbadač, wy- 
wiedzieč się. Aš ištyrinėjau, kas būva 
prapūlusia (gen.2), ir ištyriau, dasi- 
žinojau. v. ištirti, išsityrūuti. 

Iš-tirpyti, -paū, -piaū (w ištirpinti, iš- 
tirpdyti, -nū, -dai), pacmonumo; 
roztopič. Marti jau ištiipe žašintus, 


652 


t4ukus, sviestą. Tu ištirpyk Ičdą iš 
iūda įšaltą (sc. įšalusį). v. ištirpti. 

Iš-tifpti, -pstū, -paū, pacmaamo, pac- 
monumaca; stopnieč, roztopič sie. Nū 
ugniės ištifpa cidūbras, o nū vėja 
ledas. 

Iš-tirti, ištiriu, ištyriau, pa3ca0006ame, 
pasysnamo; yondumeca; zbadač, wy- 
wiedzieč się, dowiedzieč sie; przeko- 
nač się. Aš ištyriau vis (60cm. visa), 
ką vaikas dūra. Aš pats ištyriau, 
kad tas bėrnas slapta eina priė siva 
mylimėsios. v. patirti, sužinėti. 

Ištisas, -s2, pacmanyswiūca 63 OAUNY; 
wzdluė rozciagniety. Ištisas kūlys 
šiaudį, t. y. ne sudraikytas. 2) ų- 
ai, cnaownoU; caly. Ištisus pūte- 
rius duktė kalba, t. y. nū pradžiės 
iki gala. Ana ištisai (adv.) ne mėka 
dainos. Dainė be turavėjima būs 


ištisa (y A. IO. 4jednoglosy»), dėl to, 


kad ištisai viėna dainūja (?). Ištisus 
metūs dirbau (P.). v. visas. 

Ištisinas, -na, m., v. fstinas. 

Ištisinis, -ne, 4raonotii, cdnaannoiė 33 
una Kycia; Calkowity, cady. 
Ištisinei marškinei, t. y. be pry- 
durų. v. ištisas, išilginis, 

Ištižėlis, -le, sa404, menposopusū ue40- 
ona; czdowick šlamazarny, rozlazty. 
v. ištižti, suniūgsti. 

Iš-tižinti, -nu, -nau, pa3600mu (u3- 
eccmu); rozczyniė (wapno). Su išti- 
žinta vapna užliėja stoga zalūbą. v. 
ištižti, 

Iš-tižti, ištįštū, ištižau (w ištėžti, iš- 
tęštū, išležai), pa3MoKKymo, pa3- 
Mama, pacnaumaca; rozmoknąč, 
rozležė sie, rozptyngė sie. Plytos 


Iš-tifp — Ištra 


saūsos nėdegtos nū liėtaūs ištiža, ir 
sugriūva kūminas. 2) cmame sa401M2, 
wuenosopoMmausuMa; stač się šlama- 
zarnym, rozlaztym. Vyras ištižęs 
nū pijokystės, t. y. supčpęs, prIė 
dšrba neskudrūs. v. ištilžti. 

Iš-tėtilauti, -launu «4 -lauju, -lavau, 
C00epoamo, NPOKOPMUMo (GepeoNO 
yzadcusaa), suaeamAMo; utrzymač, 
wykarmič (pielegnując), wypielęgno- 
wač. Vargū išt6tilauti, t. y. išvar- 
ginti, gyvolį dėl (6cawdcmeie) blo- 
gos ganyklos. v. išpėselėti. — 

Iš-tradoti (sc, ištrūidioti, ištraidžioti), 
-doju, -dojau, pacmpamumo, npOo- 
Momamo (yunu.); r0ztrwonič (cyn..). 
Sūnus ištrėdoja pinigus, t. y. ištro- 
tija, išdalija. v. išššikoti; išklėisti, 
išgaišinti; triėšti. 

Iš-traldavėti, -vėju, -vėjau (w ištral- 
dyti, -dijū), pacmpamumu; 70252a5- 
tač. Tu miėste ištraždavėsi visūs pi- 
nigus ir pylavą. v. ištrūdoti, 

Iš-trapėsyti, -siju, -sijau, ucmonmame; 
wydeptač. Gyvolei ištraposija lysves, 
purvūs, t. y. išmina, — 

Ištraukinis, -nia, m. GorydkdCNNuTi 
0ap3; podarunek wymuszony. Pūns 
nėri ištraukinį gauti, dėlto provėjas. 
v. ištraukis. 

Ištraukinti, -nū, -naūi (cp. išlaužinti; 
cp. maxoce ištraukdinti -ištraukinti, 
pass.-caus., wištrėukyti, -kau, -kiau, 
freguent.), Gvimanymo, GUMANUMO; 
wyciagnąč, wyludzič. Kaimynas iš- 

"traukin čėsnį nū kita, o niška ne 
dūd, t. y. aš ne gavau. Ans ištrau- 
kinti nėr tava pinigus kvėrtomis. v 
ištrūukti; traukinti, sutraukinti. 


Ištrau — Iš-tr6 


Ištraukis, -kia, m., v. Ūištraukinis. 
Viršininkas jiėška tik ištraukia nū 
manęs, t. y. kad tik kį ištrauktų. 
v. ištrėukti. 

Iš-trėukti, -kiu, -kiau, ebimanymo, G0- 
poams; wyciągnąč, wyrwac. Vaiks iš- 
traūks tau iš nagį dūną, šėukštą. 
Pūni nėr ištrėukti žodį. 

Iš-trėkšti (u ištriėkšti), ištrėškiu, -Škiau 
(eocm. u ištrėkšti, ištreškiu, ištrėš- 
kiau), soeuecmu (u33 Ve20-4. CoKU; 
JLAMO MAKB, UNMOGU COKU GBGpDU3- 
uyjau); Wygniešč, wycisnąč (2 Czego 
sok). Sūltis iš ūgų ištrėkšk, t. y. iš- 
spausk. v. įtrėkšti, ištrikšti, išspausti, 
išslėgti. 

-tremti, ištremiu, ištrėmiau, us24amo, 
cocaamu; npoWwam; zeslač, wywiežė 
(z kraju); przepędzič. Pons ištrėme 
tingiuį iš namą sava Iaūkan. Iš tėvą 
žėmės ištremtas (P.). 
Ištriėstblaūzdis, -de, vea0e0n1:3 c0 Caa6u- 

MU NOIMU, pascaaGACNNvLd (nu. ); 
czlowick slabych ng, slabowity 
(cyn.). Žmėgus ištmėstblaūzdis, kurs 
silpnas. v. triėsti, blauzda (blauzda, 
blaūzdą). 

Iš-trėšti, ištręštū, ištrešai, usiumo 
(cmamo NEeyNpYTUA, MAUUMa, Cb- 
nynuMs); wygnič (stai się nielegim, 
mickkim, sypkim). Če ištrėsa tvėra. 
2) 0o3pmm, omaecamva (0 Ne- 
JowMaviaa, CHamwuTs CB Oepceu AG10- 
xaz3, wpywaz?); dojrzeč (0 owocach, 
zdjetych pracd czasem 2 dyzewa; 
stač się kruchym, miekkim). Obolei 
jau ištrėša (o0cm. 06. išnoka), t. y. 

„ išminkštėja. 

Ištrikas, -kū, 4 odmmoi (65 CopouKi 
04  NOdUMaNKUKaTI), pacnaxujo- 


-— 
u+< 


653 


wiūca; nie ubrany (w koszuli i ga- 
ciach), rozchlastany. Vaikas ištrikas 
išbėga anksti, t. y. viėnmarškinis. 
v. ištrikti. 

Ištrikinas, -na, v. ištrikas (n0ay00n- 
mui; pėlubrany). Pūns ištrikinas 
anksti atsikėlęs bėga ant 6ra (60cm. 
orai), t. y. ne susisūgstęs, pūsplikis. 

Iš-trikšti, ištrįškū, ištriškai 4 ocew. 
ištrykšti, -kštu, ištryškau, G»:0p013- 
ym; wytrysnąč (intr.). Lygu tit 
kisterėjau, ištriška kraūjis, šmirkšt. 
v. ištrėkšti. 

Iš-trikti, ištrinkū, ištrikaū, pas+203meca; 
6NKUKyJMU | (NpeMCICOPLMENNO | p0- 
Oums); rozležė sių; poronič. Nėščia 
moteriškė ištrika, t. y. parsileida, 
nelaikū pagimde. v. patrikti, išsi- 
mėsti, 

Iš-trinkti, ištrenku, ištrinkaū, owMtwmo 
(10406y, 06uy); wymyč (gtowę, owcę), 
Priėš kirpimą, avis ištriūk. 

Iš-trinti, ištrinu, ištryniau, ebimepeme, 
cmepemo; wylrzeč, zetrzeč. Ištrink 
sustyrusius nū šlapūma autūs. v. 
išvelėti. 

Iš-trfpti, -piū, ištrypiau, ucmonmamo, 
guGumo; wylratowač, wydeptač. Ar- 
klei šiūpią piėvą ištrype, t. y. iš- 
mankasija. v. išminti, išmalti. 

Iš-trivėti, -voju, -vojau, 6x40ep3cam, 
(Gvimepnimno): wytrzymač (Wwycier- 
picč), wytrwač. v. ištvėrti, 

Iš-trėkšti, -štu, ištroškau, 6039ca3xc00120, 
noNyGCMBOBAML (CUAvKYIO) ACAILIY; 
upragnač, stač si; spragnionym. Aš 
ištroškau gėrti. 2) n0340074ymeCA 
(0 pvbio); wygingč od braku powietrza 
(o rybic w wodzie). Šią vūsarą, 


654 


mūsų upėlyje (u ūpėlyje) visos žū- 
vys ištrėška (Pe0.). 

Iš-troškūti, -kūju, -kavaū, eoiwecmu, 
666631 (063 yCEPICMEYOYEMI UEA0- 
en); wyniešč, wywiešč (o bardzo 
gorliwym catowieku). Brėlis ištroš- 
kava visūs medžiūs iš girios, t. y. 
išveže su trūškulu, 

Iš-trūbyti, -biju, -bijau, 6xmpyGumo 
(n000); wytrąbiė (kogo). Ištrūbyk 
šunis iš namą, iš miška. v. išvami- 
zdinti. 

Iš-trūkgalviūti, -viūju, -viavai, 60- 
nazamo, GLŪūmMmu (0 COp8UW0A06043, 
copoauvazs); wyjechač, wyjšč (0 szu- 
bienicznikach, urwancach). Vėlai iš- 
trūkgalvišva vesėlninkai, t. y. iš- 
garmėja. v. galvatrūkeis, ištrūkti. 

Ištrūkis, -kia, m. wedozsamxa, 400- 
uema; yGumona; niedobėr, deficyt; 
strata. Turėsi tu šįmet ištrūkį, t. 
y. ištrūks pelnas, ką galėjei pelnyti. 
v. nūtrūkis (nūtrūkis). 

Iš-trūkti, -kstu, -kau, 6wpeameca; wy- 
rwač się. Ištrūka gūzikas, saga, 
apvarsčei iš naginiį. 2) Ir tas jau 
ištrūka galvą (ovsemmas, euOnoLaA3, 
galvatrūkčeis išbėga). 

Iš-trupėti, ištrupų, -pėjau, u30p0- 
Gumaca, svukpywumoca; wydrobič się, 
wykruszyč sių. Malavė, dūna, vis 
(sc. visa), kas trūpa, ištrupėja. v. 
iškriugždėti. 

Iš-tuinyti, -niju, -nijau (Onec. ištūtyti u 
ištulnyti), 6bc0camo, Guinumo; Wys- 
sač, wypič. Viėns veišis lų ištui- 
nija, o antras karvę ištuinija, t. y. 
išžinda. v. išžinsti. 

Iš-tulžti, ištulštū, ištulžaū, v. ištilžti. 


Iš-troš — Iš-tut 


Kaip tulžis ištulžusios grūšnės. Pi- 
jūka vėidas ištulžęs. v. tulžis. 

Iš-tupėti, ištupiu, -pėjau, Gucudnmo 
(Uu 0 nacndin); wysiedzieč (i 0 na- 
siadce). Višta vištyčius ištupėja. v. 
išperėti. | 

Iš-turėti (2cew. ištūrėti), išturiu, -rėjau, 
e6tJeponamo; wytrzymač. Vašlą kas 
ištur, tas brangūs žmūgus. v. turėti, 
tūrėti; ištvėrti. 

Iš-turkšti, išturškiū, išturškiau, sv0cme 
(063 ymkn, oviGupAMUEU U33 ACUO- 
KOCMU | AYNUA, NUMAMENNOIA UA 
cmu); wyješč (0 kaczce, wybierającej 
2 plynu rzeczy pokarmne). Antis, 
žaūsis, įkišusi snapą į vandenį, iš- 
tužškia grūdus, t. y. išrenka. v. iš- 
plufkšti. 

Iš-tužlyti, -liju, -lijau, v. išplufnyti. 
Ištuflija vaikai verėną blūde, t. y. 

 išplūmpoja. 

Iš-tufsinti, -nu, -nau, stcmacųmo 3405 
(coGupaaco npucncms); wystawič tyt 
(mając preysiąšč). Sėnis siva ūžpa- 
kalį ištufsina atsigūlęs, t. y. pastūte, 
arba kad sėdas (sėzdams atstata). v. 
pasitufsinti. 

Iš-tužšti, -šiū, išturšiau, v. ištufkšti. 
2) fg., ovinos0cKamo (nocydy); Wwy- 
plėkač (naczynia). Aš išturšiau stūt- 
"kus, t. y. išplėviau. 

Iš-tūštinti, -nu, -nau, 6ww0p03 Kumo, 
onpocmams; wyprožnič. Ušvis ištūš- 
tina sūdą, stotką. v, tūščias. 

Iš-tutėti, ištutu, -tėjau, ett0mocamo 
(NOCMYKUGGA  AGNKAMU, NONCKGMU,, 
nomu); wybiec (zwolna stukając 
nėžkami, lapkami, nogami). Šū iš 
priėmenios ištutėja, t. y. išbėga. 


Iš-tva — Į-šū 


Visi prėtekinei (v. prėtekine, -neis) 
ištut par kits-kitą, kad fra spūstis 
žmonią, t. y. išein Iaūk. 

Iš-tvanėti, -nėju, -nėjau, pasaumeca, 
AAM (60 6PEMA N0A006000A); vozlač 
się, zalač (podczas powodzi). Vandiū 
ištvanėja į Iaukūs par tvžną, par 
patvinį. 

Iš-tvarsyti, -saū, -siaū, (Me0164WO Nepe- 
60pavueaa) uscanJOGaMo UAB pa3- 
CMOompremo (6Ce0 ueAOGNMKA); (pOwWoli 
przewracając) obejrzeč Iub zbadač 
(calego cztowieka). Gydytojis iš- 
tvafsa visą žŽmūgų (krūtinę, ūžpa- 
kalį) ir išnagažiėja. 

Iš-tvūrstyti, -stau, -sčiau, wav0poJUmMo 
(aa6opwt); powyprowadzač (plotų). 
Visur tvoros sodybų ištvarstytos. v. 
ištvėrti. 

Iš-tvėrti, ištveriu, ištvėriau, 60406p- 
ocams; wytrzymač, wytrwač. Aš ne 
galū če ištvėrti, t. y. daturėti. v. 
išturėti. 

Iš-tvilkyti, -kau, -kiau, onapums (6ny- 
MDENNIOO VaCmo); wyparzyč (Wng- 
trze). Marti ištvilke kartūklį (<kar- 
toklį, kartėplį). v. išplikyti. 

Iš-tviūkti, -kstū, -kaū, s3a50:440me, 
naaumo (0 KOpO06N), pasdyzNYMO, HA- 
suMNYymMo (0 GbUMENU), CO3pM Ms, NA- 
aumtcA (063 Ocnm, uupon); «nale- 
wač». Jau ištviūkusios karvės priėš 
vedimą vefšia. v. išbužkti, ištinti (1), 
išbrinsti. 

Iš-tvinyti, -niju, -nijau, ev nume (Cx0p0, 
Xuowo); wypič (predko, wiele). Ar 
valėsi ištvinyti dėr stiklą (maūlę) 
anelkos, t. y. išgėrti. 

Iš-tvinti, ištvįstu, ištvinaū, noduameca, 
pūsaumeca (0 6000, pRKN); podniešč 


655 


sie, wylač (0 wodzie, rzece). Upis 
ištvina, t. y. vandū išsiliėja. 

Iš-tvirkti, -kstu, -kau, pacwamameca; 
DASGUNMUMOCA, DACHYCMUMICA; F02- 
vuchač sig; wyjšč z karbėw, rozpušcič 
się. Ištvirkęs, kai bėrža tvorė (P.). 
Vaiks ištvirkęs, t, y. išdykęs. Piė- 
mčne tava ištvirka visiškai, gyvolų 
nebžiūri. v. išdykti, 

Iš-tvirėti, -rėju, -jau, v. išturėti, iš- 
tvėrti, ištrivėti. Aš če ne galū iš- 
tvirėti, t. y. ištvėrti. Aš tęn ištvi- 
r6jau būti. 

Iš-tvėti, ištvėju, -jau (9064. u vacmo0 
600m.), omdyGacumo, omaAeCmam+ 
(4nMs W KaK3 nona40); wychlostač. 
Už vagystę su pžūdegiu (= paūde- 
giniū?, y H. IO. «paūdegiu») ištvėk 
jamui kailį. v. ištalžyti. 

Iš-ufbti, -biū, išurbiau, et40046wm0 
(cdmaamo ŪUPY NOCOMS, NE C66D- 
40M3); u3ptimo (0 KpOomN); wydrąžyč 
(zrobič dziurę w czym nožem, nie 
šwidrem); wyryč (0 krecie). Kūrmei 
išufbia žėmę, t. y. išraūsia. v. iš- 
rūpti, ūrbinti. 

Iš-ufšti, -šiū, išuršiau, v. ištufšti. Boba 
išurše stūtkus, t. y. išplėve. 

Iš-užžti, -žiū, išuržiau, ex4pesame, cpro- 
samo, Cpumb (Osuvaaco NO N066P4- 
NOCMU, NE GDVUGLACO LAYGOKO, NE YLAY- 
Gaaaco); wyrznąč, zryč (posuwając 
się po gladkiej powierzchni, nie ebyt 
zaglębiając sie). Kad žūgre tik skve?- 
bias, išužžia piėvos šmėtą,, kaip jūu- 
čei su ragais žėmę išraisia (2). 

Į-šūsti, įšuntū, įšutai, wanpamo; na- 
1pnmeca (63 napy); pa300Cad08AM0 
(na K020); naprzeč; nagrzeč sie (pa- 
rzac się); rozgniewač sie. Įšūtome 


656 


ant aną, t. y. įpykome. v. iššūsti, 
iššūtinti. 

Iš-utinėti, -nėju, -nėjau, evuckama, 
suaosuMmo sueis wyszukač, wylapač 
wszy. v. utis. 

Iš-ūžti, išūžiū, išūžiau, stdmu, sormeuo 
(C3 WyMOMB); wWyjšč, wyciec (2 82U- 
mem). Vėrpele (Gowenoxs) alaus 
išūže, t. y. išbėga. 

Iš-vadinėti, -nėju, -nėjau, m0604399m0 
(u noowuoecmu); powywolywaC (i p0- 
wyprowadzač). v. išvadinti, išva- 
džiėti. 

Iš-vadinti, -nū, -naū, suiseamo (4 e0t- 
eecmu); wywolač (i wyprowadziė). 
Led išvadinaū vyrą iš karčemės. 
2) 06036am0 (ecauecku); oszkalowač, 
oczernič  (nazywając  ztodziejem, 
polglėwkiem, etc.). Išvadinti pijūku, 
vagimi. v. išvėsti, iššaūkti, išput- 

“ nėti; apvaginti (apvaginti). 

Iš-vadūti, -dūju, -davaū, 0c60600ume, 
evikynumo (4010); uwolniė, wykupič 
(kogo). Išvadūti pagrėbtą gyvolį iš 
kūtės. 

Iš-vadžiėti (u išvedžiėti), -džiėju, -jau, 
NOGUGECNU,  GBI6ODUMB; | POWYDYO- 
wadzač, oprowadzič. Aš išvadžiojau 
aną po visas stubas. v. išvėsti; iš- 
varslūti. 

Iš-vagėti, -g6ju, -g6jau, 60:60p030uma, 


u300p030umv; wybrdždzič, wypro- 


wadzič brėzdy. Rugiūs pasėjus, iš- 
vagok vagomis. v. vaga. 

Iš-vaidinti, -nū, -naū, n0xa30me, 064a- 
pyocumo (6Ce), noovinazamu; pokazač, 
wyjawič, wykazač (wszystko). Boba 
išvaidina visūs neprigulinčius d4ik- 
tus. v. vaidinti, išrėodyti, 


Iš-uti — Išva 


Iš-vaidyti, -daūi, -džiaū, pas02wamo 
(ccopauuaca); rozpędeič (swarzą- 
cych sie). Aš išvaidžaū iš būria 
besibarančius žmėnis. v. vaidytis. — 

Iš-vaikyti, -kaū, -kiaū, pasovuams; 702- 
pedzič. Marti išvaike šeimyną. Gir- 
tas išvaikė visūs vaikūs iš dubės. 

Iš-vaikščioti, -ščioju (4 -štau), -ščiojau, 
uczodumo (ec MNCMa); pasoūmuCo; 
obejšč (wsz. miejsca); rozejšė się. 
Visūs pašalus išvaikščiojau, jiėškė- 
dams ašviėnių. 

Iš-vaikštinėti, -nėju, -nėjau, v. išvaikš- 
čioti (fregu.). Visūs pūšalus išvaikš- 
tinėjau ir ne radai aviįį. 

Iš-vaisyti, -saū, -siaū, useecmu, ucmpe- 
Gumo (6eC6 0003); wyniszceyč, wyple- 
nič (caly rėd). Utis ne gėl nū piė- 
mens (sc. piėmeniui) išvaisyti, vis 
fra ir ra. o. išveisti, įvaisinti. 

Iš-vajavėti, -vėju, -vėjau (Moc. išvajėti, 
-ju, -jau), nosbname, nopas0Wwama; 
powypędzač, porozpędzač. Piėmi iš- 
vajavėja galvijūs iš pievos, t. y. iš- 
varinėja. v. išvyti; išvajūti. — 

Iš-vajūti, -jūju, -javaū (=išvajėti, -jėju, 

-j6jau), usewamo, nponams; wypę- 

dziė, przepędzič. Prūsai išvajūva 

(= išvajavė, išvajavėja) Prancūzus 

(60e60414 (3 (paunuysaMu W paspo- 

muau uz3). Išvajūk (= išvajėk) gal- 

vijūs iš piėvos, t. y. išgainiėk. 0. 

vajėti, vajūti. 

Išvakaros, -rų, f. pl. no30niė eeueps; 
pėžny wieczėr. Būva išvakaros, kaip 
parvažiūva (=atvažiūva?), atjėja sv6- 
čias. Išvakaromis nuvažiūva tėn sū- 
nus. Iki išvakarų vežpkite, mefgos, 
t. y. netoli pusė (insirun.?) naktiės, 
v. vakaras, išnaktis. 


Iš-vak — 


Iš-všr 657 


Iš-vaksavėti, -vėju, -jau, v. išvaksyti. | Iš-valkioti, -kioju, -kiojau, n0pa24040xe, 


Pūnas slūgą išvaksavėja, t. y. iš- 
2ūjoja. — 

Iš-vaksyti, -siju, -jau (2004.), 6046pa- 
sumo, supyvams; sfukač, sbesztač. 
Balūzyti yra biaureis žūdžeis iš- 
vaksyti, iškolėti. v. išlūjoti, išbarti. 

Išvala, -Zos, f., v. išgula, išvarta. 
Didžiamė miškė $ra daūg išvalų, 
t. y. išgulų. — 

Iš-vėlgyti, -gau, -giau, Cancmo, Cky- 
wamo (6ce codepkuMoe); zješč (24- 
wartošė). Keleivis išvėlge visą blūdą 
kūšės. 

Iš-valydinti, -nu, -nau, 7485.-caus., 
ouuucmum+s; wyczyšcič. Išvalydinau 
mygas (acew.; iš sšmpuvių grūdą). 
v. išvalyti. 

Iš-valyti, -Iaū, -laū, y6pamo (u36y), 
GHUUUCMUMS (YDAAUMS 6Ce BULDAINAIO- 
1462), sipecmu; uprsątnąč, uporząd- 
kowač, wyczyšcič (usungė wszystko, 
co zanieczyszcaa),  wygarnąč. Ne 
valę (y A. IO. ani valgo) ne išvalys 
mėšlą, t. y. ne išdifbs, ne išbeūgs. 
Priėš vėžant rugiūs išvalyk jėują. v. 
iškūpti, iškopti, suvalyti. 

Išvalka, -kos, f. wmo etimaczusaemca 
U14 GUMAUYIENO; MRCMO, LD Gima- 
cxuoawms (cmmu); wywdok, miejsce, 
gdzie wyciągają (sieč). Išvalka, kur 
įlčidžia ir ištraukia tiūklą iš-po lėda. 
Bengant (em) išvalką traukti, 
praplyša tiūklas. 2) pl., 172340, u3- 
uowennoe Gmave; brudna, anoszona 
bielizna. Kaip gyvačių išnaros, taip 
išvalkos marškinių gūli. v. išvilkti, 
išvilkėti, išdėvos, išnašos, jūdinys 
(jūdinei). 


Duzeonnus, Intonezo-pY0GEO-U01LCRIĖ GžoBaps, 


pacmacKamo; NoUCMacKams (06y06); 
powywlekač, poroswlekač, roswld- 
czyč; znosiė (obuwie). Aš avalynę 
išvalkiojau, o tu mėštus išvalkiojei, 
t.y. išvažiėjei.v.išvalkstyti, išvilkėti. 

Iš-valkstyti, -staū, sčiaū, wocxumamo 
NOGOA0WKU (C06CM6. NOUSGAENS N0- 
ŪYWKU U33 NA6040VEK3); PACMACKAMS; 
pozdejmowač nawleczki; poroswle- 
kač. Išvalkstyk priėgalus (nodywsku) 
iš Ančvalkų. v. išsivalkstyti. 

Iš-vėlninti, -nu, -nau, y6044mo, 6t4C60- 
6o0ums; uwolnič, wyzwoliė. Dėde iš- 
vėlnina sūnų iš nevšlos. v, išvadūti, 
išlūsūti, išgėlbėti. 

Iš-valėti, -lėju, -16jau, oxasamtca 63 
cocmoantiu, CMOvo; wydolač. Ar išva- 
lėsi tu tą gyvštą valdyti, nūmą 
(oweu., 6.-aum. niimą, apexdy) apmo- 
kėti. v, išgalėti, 

Iš-vamnplinti, -nu, -nau, emmu (0 
pomosnn); wyjšė (0 gapiu). Vėmpla 
jau išvaiūplina, t. y. išėja. v. išvė- 
brinti. 

Iš-vainzdinti, -nu, -nau, evimpyčums; 
GUNpoG0DUMO CG MYJNKOO (UpAR 63 
dydy); wyprowadzič-wyslač > mu- 
zyką (dudając, grając na dudach). 
Išvamzdina piktą mefgą iš mičsta, 
t. y. išvarė, v. vamzdis, 

Išvara, -ros, f. sww0wz; wygon. Gyvo- 
lams reikia išvaros. Varykla varyk 
gyvolus į išvarą. v, išvaryti, išgana, 
genesys. 

Iš-vėrginti, -nu, -nau, uaMyvumo, U3- 
MGAMO; NPOMYVUMO, NPOMAAMO; YNO- 
mpeGaaa Goavuia ycuaia, CpAGOMmam? 
VNnO-4., HOND. GBUMICUMS (KGAUMIO); 
nameczyč, namordowač; przemeczyč; 

42 


658 


zrobič (c0-k.), np. rozczynid (chleb), 
bardzo się wysilając. Led išvėrginau 
diną, t. y. išminkiau. v. išvafgti. 

Iš-vafgti, -gstū, -gaū, 644-, 0m-, npo- 
VPEMUIKAMS, 6ti-, OM-, NDOUDEGAMA; 
14-, nDOMYVUMECA; aytrsymad Ng- 
dzęv. Jau duktė išvafga (v. išvar- 
ginti) dūną, t. y. išminke. Aš min- 
kiau dūną, t. y. išvargaūi. Bene če ką 
išvafgsi; visūs metūs ten išvargaū; 
jau ji išvafga sava diėnės (Pe0.). 

Iš-varinėti,-nėju,-nėjau, nocnamo (63 
NICKOM6KO NPIEMOGI, U3B NIDCKOAGKUTI 
mmm); powypędzač (nie odrazu, Z 
kilku miejsc). Išvarinėk gyvolus į 
ganyklą visūs. v. išvaryti. 

Iš-varyti, -varaū, -variaū, ettewamo; 
wypędzič. Išvaryk kiaūles iš dafža 
ir paganyk papiėveis. v. išgiūti. 

Iš-varpyti, -varpaū, -piaū, n0u80wpA- 
GUMO, NOGUKOGUDAMO, MOGKIDUSMO; 
podžiurawič, powydrąžač, powydlu- 
bywal, powygryzač. Prūsūkai išvafpe 
dūną. v. išvefpti. 

Iš-varstūti, -Iūju, -Iavaū (06. em; 
60cm. išvadelėti, 10014. 6.-1um. išva- 
džiėti), pa3600900 amo (A0Ma0e4); 

"«wylejcačo. Vaikai būtum ašvynius 
išvaršlūvėn (ce). v. atvarstūti, 
įvadžiėti. 

Iš-varstyti, -stau, -sčiau, pasuusamo; 
wacmo OMEOPAA Ūeepo, GvNnYyCmMUmMo 
(6C6 Mmen40) u33 KOMNaMA; r0zebrač 
(maszyjnik); częstym  otwieraniem 
drzwi wypušciė (cieplo) 2 pokoju. 
Visą šilimą išvarstei, duris varsty- 
damas. Išvarstytas rūmas, išvarstyta 
pirkia (us6a, P.). v. išvėrti. 

Išvarta, -tos, f. m0, wmo paseaeno; 
GypenoMa, Gype0aA3; C0 Wywrdcono, 


Iš-vafg — Išvarv 


rozwalono, wywrdt; wiatrotom, wy- 
krot. Vyrai miškė išvartas kefta. 
Išvartas, išgulas girio riūk. Gubį, 
statų, meūdelų (nū vėja) išvartas 
pataisyk. v. išvefsti, išgula. 
Iš-vartalėti, -l6ju, -lėjau, »0pa36a- 
sumoca, NoNdJAMo, NOGbINACMS; WY- 
walič sie, popadač, powypadač. Iš 
didžia jūka išvartalėja vyrai ant žč- 
mės. Lėbeda kur sėd, tėn išvartalė 
krėses. 2) n0pa360410M0; pOwYWrA- 
cač, v. išvifsti, išvartyti, išvertėti. 
Iš-vartinti, -nū, -naū, (nonyxaa) 34- 
Cmasumo (einums); przymusič, smu- 
sič (wypič). Vyras mane išvartina 
stiklėlį (maūlę) vyna čyst išgėrti, 
išvėlgyti iki gala. v. prisūkti (pri- 
sūkti), privefsti, įvartinti, 
Iš-vartyti, -taū, -čiaŪ, noonpokuOs- 
Gama; pa3pIMo (mosap); DA360D0- 
vamb;  pOprzewracač, pOWYWracač 
(rzeczy, skrzynię 2 rzeczami); p0- 
rozwracač. Šūnys išvartys tava pū- 
dėlus, blūdėlus. v. išvefsti. 
Iš-vartėti, -t6ju, -tėjau, wcn0463060m4 
(4mo), ynompeGums WA c604 nYDDU; 
pacmpamums; užyč na swoje potrze- 
by; roztrwonič, przetrwonič. Marti 
viėna išvartėtum sava tuftus. Patė- | 
vis išvartėja visūs daiktus, paliktus 
po tėvų, kol mės užšugome. Ans iš- 
vartoja visą sava maūtą, t. y. pra- 
gėre. 2) cnycmumo Cs pyKa, cOema, 
cnaasums; wyhandlowač, sbyč. Vūgtą 
šrklį išvartėja kaimynas. 
Išvarvėtakis, -ke, y x010 11034 u3C044- 
AUCo, GIMEKAU NO KANARMI, GHUMO- 
vusuco (ucmexkaom3); cetowiek, ktd- 
vemu ocžy wysączyly się, kapiąc 
wyciekly (wyciekają). Išvarvėtakis, 


Iš-varvė — Iš-vel 


kuriė škys varva, t. y. vis Aša- 
rose (sc. išvarvėję, išvarvėjusios, vis 
varva). v. išvarvėti, akis. 

Iš-varvėti, išvarvu, -vėjau, Gtimevo 
“0 KAn4AMS, usCONUmecAa; wykapač 
(intr.), wysączyč sig. Išvarvėja me- 
dūs iš kėria. 

Iš-vaivinti, -nu, -Dau, Gctmovume K4- 
NARMU, GUNYCIIUMO NO KANAAMI; 1W0Y- 
kapač (trans.), kroplami wypušcič. 
Alų iš izbūna, iš inda, iš stiklinės 
išvafvink čyst, kad nebliktum. v. iš- 

 varvėti. 

Išvarža, -žos, f. wm0 ssamo cua010, 00- 
Gena; co odebrano przemocą, lup, 
zdobycz. Dšiktas, kurį tu išverži iš 
raūkų kita, vadinas išvarža. v. iš- 
veržti, išplėša, grobis. 

Iš-vasaroti, -roju, -rojau, np06ecmu 
SIVMO; NONODIRUMICA 30 ATMO; PT Z6- 
pedzič lTato; nadpsuč się praes lato. 
Jėgu avikailis ne išdirbtas vasaros, 
tai išvasaros. Avikailei išvūsaroję, 
t. y. sugėdę. v. iškandėti, vasara, 
įvasaroti. 

Iš-važiėti (4 išvežiėti), -Žiėju, -žiėjau, 
passesmu, Nosuocesmu; TOZMIEŽČ, DO- 
wywozič. Džiktus išvažiojau aš vi- 
sur, v. išvėžti. 

Iš-važiūti, -Žiūju, -žiavaū, etenzamo, 
ynaamo; wyjechač. Piršlys išvažiūva, 
nebčr, 

Iš-vebrėnti, -nū, -naū, 646pam4 (MA40- 
n0-masy); wybrač (powoli). Anyta 
išvebrėna skarėles, t. y. išėmė. — 

Iš-vėbrinti « išvėbrinti, -nu, -nau, v. 
išvaiūplinti. Vėbra vėpsėja, vėpsėja 
ir išvėbrina (w vėbra vepsėje, vep- 
sėje ir išvėbrina, 2604.). 

Iš-vėdinti, -nū, -naūi, nposmmpumo; 


659 


wywvietrzyč. Marti išvėdina drabu- 
žiūs ant vėja, 

Iš-vėdlūti, -Iūju, -Iavai, 6woecmu 
(moavdyo, V. vėdlys, vėdlūti); wy- 
prowadzič (mlodą). Mafčią jau iš- 
vėdlūva vėdlei. 

Iš-veikti, -kiū, išveikiau, cwove, 0xa- 
samwca 63 cocmoaniu; zdolač, wydo- 
ad (v. išvalėti). Ne žinaū, begū iš- 
veiksiu išgėrti visą stiklėlį. 2) w3- 
namyjocumo, HAMYNUMO, ŪOKONAMS ; 
natežyč; namęcasyč, zanadto zmeczyč 
(v. priveikti). Ne dūk sunkių darb, 
kad ne išveiktumei vaikų sylas, t. y. 
ne būtum par sylą (sc. parsunkū) 
aniėms, | 

Iš-veisti, -siū, išveisiau, u36e0mu,, 
ucmpečumo, ebiyGumo (maks, WMO 
64 u onpedo We NA0JUAMOCO, NL pA3- 
MNOJKOAOCO; NE OCMAGUMO U CRMENU 
ucmpečaaeMAw); wyniszczyč,  WY- 
plenič (do ostatka). Išveisk usnis iš 
difvos. 

Iš-veizdėti (em. išveizėti, išvėzėti), 
išvėizdžiu (3-0e a. išvėizdi), -dėjau, 
GUCMOMpMO, DAICMOMPAMO;,  WY- 
patrzeč, rozpalraeč, rozejrzeč się (V. 
išžiūrėti). Visuf išveizdėk gerai, t. 
y. išjiėškėk. Bėrnas gražūs išvei- 
zdėti (63 smau. pažiūrėti, »4 6ud03, 
eC14 pA3CMOMpMmo 10), t. Y. gra- 
žūs and pėvyzdis (y A. IO. išvei- 
zdėti sdmco 63 sav, awyglądač»). 2) 
nepeujynams (Kypuus, Ne C5 AUUOMI 
au); wymacač (kury, czy 8 jajem, 
P.). Ar jau visas vištas išveizdėjei 
(Bea. išvezdėjei). v. išžiūrėti, išjiėš- 
kėti, išrodyti. 2 

Iš-velėti, -lėju, -lėjau, (2cew.) ebtomu- 
pamo (GMoMmo 63 GyKIo, C3 MOMOM3); 


660 


(600 m.) sunpamo (koA0MA e110K0M3); 
"wymyč (rozcierając, w kadzi do Tu- 
gu); wyprač (bijąc pralnikiem). Iš- 
velėk namė (sc. namiė) skalbinius, 
drabužrūs su muilu išmuilydamas, 
o skalbyklo su kūltuve išskalbk. v. 
ištrinti, išplauti, išskalbti; išvėlti. 

Iš-vėlti, išvelu, išvėlau, seasume (68- 
sa3); wywalič. Tave išvels iš eilės 
žmoniį, t. y. išritins. 2) cno2cmums, 
coaaamo; zwalač, uwič. Išvels tau 
gšlvą, t. y. suvels kaltūną. v. iš- 
vefsti, suvėlti. 

Iš-vėmti, išvemiu, išvėmiau, stiKunymo 
p60MOW, USPHKYMS; wywomitowač. 
Kas ne g4l išvėmti, tas gėkši. Kad 
širdis (u širdį, 60cm.) supyksta, kaip 
prigeri (ecau nocam GbinuoKu On- 
aaemca dypuo), išvėmk. 

Iš-vėngti, -giu, -giau, u36n0camo; Uni- 
knąč. Jijė, merga, ne išvėnge, t. y. 
ne išlika nū našla, ištekėja už našla. 

Iš-verinėti, -nėju, -jau, n066wwwame, 
nosuOupame; powybierač. Išverinės 
vyrai iš purvą visūs medžiūs po 
kiėmą, t. y. išriūks. v. išvėrti. 

Iš-vefkti, -kiū, išverkiau, otennaxamo; 
wyplakač. Išverkiau sugrėbtą gy- 
volį, t. y. par vefksmą išprašiau. 

Iš-vefpti, -prū, išverpiau, 6o:npacms, 
nNponpACm; Wyprsąšė, przepracowač 
przędząc (op. tris nedėlas, visą dišną 
aš tenai išverpiau, Ped.). 2) ewio- 
GUDAMO, MKNYJMO U GUGEDNYMO, U3- 
Oo6wumo (NMO A6KUMB KONAUUKOMI, 
ceepuyswuuoo); wydrąžyč tknąč i 
wywiercič, wydostač (co skręcone, 
zsiadle). Duktė išverpe burėkus, 
mūrkus iš šaknį. Išverpiau diėgą, 


Iš-vėlt — Iš-vef 


iš žemės (P.; atvefpk —omaoMu, 60- 
mkuyGs XŪ40 104 —i1r mėn kiek 
sūria). v. įvefpti. 

Išvefstakis (60cm.) w išverstūkis (3an.), 
-ke, y x0W0 140454 46 GUKAMN, NYNE- 
asi; ktėremų oczy na wierzch 
wystąpily, mający wypukle oczy. 
Tas stipinškis išvefstakis sėdi sūle, 
Žmėgus, kurs akis į aūkštą (u į šuk- 
štą, aukštyn) tur išverstas, tas $ra 
išvestakis. v. išvefsti, akis, išsprogt- 
akis. 

Iš-vefsti, -čiū, išverčiau, 6060p0muma, 
GVUGANUM; GUGODOMUMO NA USNANKY,; 
wywrociė, wywalič, wydobyč; wyni- 
cowač, wywrociė na reby, na Nice. 
Pūns išvertė mane iš-pat gruinta. 
Aš išvefčiu skrfnias Įaūk iš klėtiės. 
2) ewpyvumo (omas npodaMou, npO- 
auuwaRa); otrzymač, dosiač (sprze- 
dając, handlując). Marti iš kiaūšrų 
būtum išveftusi pinigus. Ar daūg 
išverti par dišną (Ped.). v. versti 
(u vefstis; cp. vertėiva, vertėklis, 
OGODOMUCMII UEAOGTK3, NDOMBIULACH- 
uuxa). 

Iš-vertėti, -tėju, -jau, owe0pomumica, 
GUIGGAUMOCA, PASSAKUMACA; WYWTO- 
cič się, wywaliė się, rozwalič się. 
Vyrai konė (Bea., em. kūnė) išver- 
tėja (=išvėrtėja?) besijūkdami, t. y. 
konė (Bes.) išvifta. v. išvifsti. — 

Iš-vėrti, išveriu, išvėriau, ettOnme 
(wumky); wyciagnąč, wywolec (nitkę 
z igly). Siūlą, iš Adatos išvėrk. v, 
įvėrti. 

Iš-vefzdinti, -nu, -nau, pass.-causs., 
6616ODOMUMS AB UINANKYS WYNĖCOWAČ, 
wywrėciė na ręby, na nice. Išvefz- 
dinta gelumbė. v. išversti. | 


Iš-vefž — Iš-vil 


Iš-vefžti, -žiū, išveržiau, 6wpeamo (y 
KOL NACUANMO, CUA010); wyrwač (komu 
przemocą). Iš raūkų brėla išveržiau 
pifštinę, žiėdą. 

Iš-vėsti, išvedu, išvedžiau, 6x6e0mu; 
wywiešč. Išvedamiju (vw išvedamėuju, 
06a cm.) and, merge. Išvėsk iš vi- 
daūs Įaūkan žmūgų pro duris, ko 
čė jis tur rytys (6.-sum. riėtis), 

Iš-vėsti, -stū, -sau, GuCcmtumo, Ot4- 
cmydumeca, ocmuNymo; wystygnąč, 
ostygnąč. Verėnas ne taip išvėsta, 
iššušta, kaip išdžiūsta. 2) 604002- 
uymoca; wytchnąč (Pe0.). Alūs vi- 
s4i išvėsa, v. išdūlėti, 

Į-šviėsti, įšviėčiū, įšviėčiau, enycmumo 
cemmas, OpoCUMmo ayvs Cemnma (60 
40-4., 0 Ccoanyn); wpušcid šwiallo, 
raucič promien šwiaila (dokąd, 0 
sloncu). Saule įšviėte į vidų par 
Žėngą (06. pro langą). 

Iš-vėtyti, -tau, -čiau, Gvonamo, Npo- 
emamo (Tan6s); wywial, preewial 
(zbože). Aš išvėčiau grūdus ir štvė- 
tas. 

Iš-vėzdinti, -nu, -nau, pa58.-Caus., 6t4- 
secmu (ydaaums); wyprowadaič. Aš 
išvėzdinau jį nū savęs. v. išvėsti. 

Iš-vežindinti u išvčžindinti,-nu,-nau *), 
pas58.-Caus., e6e3mU; wywiežč. Pūns 
gaspadinę išvėžindina (x išvėžin- 
dina). v. išvėžinti, išvėžinti. 


*) Taar. išvėžindinti (c6x.) ecTb pa58.-cau- 
sativum RB pa8s.-caus. išvėžinti. Išvėžindinu ką 
C06CTB. 3HAYWETE: NpPU NOMOUU NOCPEDKUKA D0- 
CMULaO MOLO, VMOGK npedNEMA GLS KNAN-KUGYDO 
eusestws. Cp. pass.-caus. rašfdinti w rašfdindinti 
(aceu.): rašfdinu raštą (pats pasirūpinu, kad kits 
tą raštą parašytų) u rašydindinu raštą (nusiunčiū 
ką kito paprašfti, kad tą raštą parašytų-para- 
šytų). Ilpuu. Pex. 


661 


Iš-vėžinti, -nu, -nau, pass.-caus. (eM. 
6. o6uxu. išvėždinti), susesmu; wy- 
wiežč. Ana išvėžina račių, t. y. kitą 
pasamūde (ne pati vėže, P.). Pūni iš- 
vėžina javūs (frumentum ezportan- 
dum curavit) ant pardūsa (06. pardo- 
sui, pardūti), jaū nebčra. v. išvėžti; 
išvėžinti, 

Iš-vėžinti, -žinu, -nau, etwbtamo CG- 
MOMY U 63AMm6 C5 C0600 K010-4. OpY- 
w00, Damo KOMYŲ 603MOMCHOCMO GHL- 
mzamo; wyjechač samemu i sabrač 
2 sobą (kogo innego), dač (komu) 
mošnošė wyjechania. Tėvas rūčių 
išvėžina (=išvažiūva rščium vėžinas, 
wau pasirūpina, kad rūčius išvažiūti 
galėtų). v. pavėžėti, pavėžinti. + 

Iš-vėžti, išvežu, -žiau, etweesmu; wy- 
wicžč. Nū savęs išvežiau, nebturū. 

Iš-vykti, -kstū, -kaū, c0:6oimo, om- 
Gumo (eunzamo, suiūmu); wyjechač, 
wyjšč. Svečias išvyka, t. y. išva- 
žiūva, išėja. v. iškūkti. 

Iš-vilkėti, išvilkiu, -kėjau, npomocume 
(odexcdy, 06. pyčauky); swynosiču. 
Išvilkėjau ilgai tais marškineis. 

Iš-vilkti, išvelku, išvilkai, e6ie2exe, 
sumaujumo; wywlec, wyciągnąč. Iš 
drabūžrų išvilkti vagį. Vyras iš- 
vilka iš karčemės girtą. 

Iš-vilėti, -lėju, -jau, cbimanumo; wy- 
Zudzič. Brolis nor išvilėti peilį nū 
(06. iš) manęs. 2) ewimanumo (u33 
00my); wywabič, v. išvilti, išsivilėti. 

Iš-vilti, išvilu, išvylau, cimanumo; wy- 
Zudzič. Sūnus išvil (xem.) pinigus 
nū (w iš) anytos. Marti drabužiūs 
išvyle, t. y. išgūva. Išvylau aš nū 
(u iš) ūšvia šrklį, t. y. išmasinau, 


662 


Iš-viūguravoti, -voju, -vojau « išviū- 
gurti, -ru, -rau (6.-4um. išviūgu- 
riūti), ykpacumo paSKUNU U3GUAU- 
WūMU, KDUGUMU  AUNIAMU, UCNED- 
mumo, paspucosamo; upiekrzyč kray- 
wemi linjawi, rozrysowač. Karvolis 
kčpant išviūguravotas paūkščeis, p?- 
nomis, ungureis. Išviūgurk tėšlą, 
k6pant karvėlį pynomis. 

Iš-vinklėti, -lėoju, -I6jau, pacnymame, 
pasvadame, pa306pam+; rozwiklač, 
rozwiązač, wyluszczyč. Žėdžius įvai- 
rius (3e4.) išvinklėti. 

Iš-vymėti, -niėju, -jau, pa36umo, pa3- 
sepuyms; TOZWINAČ. 

Iš-vipti, išvimpū, išvipaū, pasuxyme, 
pacmonupumo pom; rozdziawič się, 
rozdziawič gębę. Ne būk išvipęs, ne 
būsi išstipęs, t. y. pelnyk vėgdamas 
(8. pacmMonwpa poM3, ZAnGa ue 00- 
6ydeww»). Išvipusi, Iūpas patemipusi 
stovi bėba. 

Iš-virbti, -bstū, -baū, evpacmu mou- 


KUMI, GICOKUMSS wyrosngč wysmuk- |. 


Zym. Išvirbusios žolės. v. išstybti, 
išstypti, išvirkštėti; vifbas. 

Iš-virinti, -nu, -nau, nocmapamaca, 
umMOG5 GUGADUAOCO; (TODOWENGKO) Gti- 
eapumo; postarač się, žeby się zgoto- 
walo; (dobrze) wygotowač. Išvirinau 
aš gerai verėną. v. išvirti. 

Iš-virkščias (u išvirščias), -čia w išvirs- 
tas, -t2, wadnmud, ae Lauių NA U3- 
nanky; wdziany, wložony, ležacy na 
wywrot. Išvirstas šiūršis. Išvirstai 
(adv.;06.išvirstus, išvirkščius) marš- 
kinius apsivilkai, t. y. išsiveftęs. 
Mėša (vyra sesū) išvirstą skūrą dėvi. 
Jis pasūke išvirstai žėdį, t. y. išvefz- 
damas, v. išvižsti, išvežsti, 


Iš-vii — 


Iš-vys 


Iš-virkštėti, -tėju, -tėjau, paspacmuce, 
GUCOKO UV WUPOKO GUpACMU (0 KAD- 
mogiesn, Kaesepn); rosrosngė sig, 
wysoko i szeroko wyrosnąč (0 kar- 
toflach, konicsynie). Dobilai išvirk- 
štėja, t. y. į vitkšuias išėja, iššuga 
dideli. v. virkščia. 

Išvirsti, išvirstū, išvirtaū, evoasumeca, 
passaaumoca (ynacma); wywalič się, 
vozwaltč się (upašč). Būbt, ir išvifta 
sūnus beeidamas. v. išvefsti. 

Iš-virti, išvėrdu, išviriau, ceapums; 
zgotowač. Blandai išvirti iš miltų. 
Nūkutoms (xcex.) išvirk virtinius 
(sc. virtinių, virtišnių) ir apgėrk 
nūkulus (sc. nūkulas, nūkulas). 
Anyta ne vyku (2) išvire valgyti. 
2) ceapumeca; zgotowač się. Išvire 
būlbės jau, nukaisk nū ugniės. 

Išvisa, -sos, c. ewpodoKa; GesnaodNua, 

UCMOWUGUiŪCA UEA060K3 (0 MYJONCUU- 

NATI UV MENUYUNaTI); wyrodek; nie- 

plodny, wycienczony catowiek (0 

mežczysnach i kobietach). Kurs be- 

veislis, tas išvisa. Išvisa $ra m6t- 
riška, iš veislės išėjusi. v. išvisti. 

Išvisėlis, -le, v. išvisa (4 0 acusomuuss, 
nmuuazs). Žansys išvisėlės, kurios 
nė peria (sc. nė peri), niėka ne vel- 
sia. 0. išvisti. 

Iš-visti, išvįsū (w išvįstū), išvisaū, 6t4- 
podumeca; wyrodzič się. Žirnei iš- 
visa, t. y. maži, 

Iš-vysti, išvystu, išvydau, youdnms; 
zobaczyč. Dėl to nė neš, kad pūns 
ni viėnės bobos ne išvyd (sc. išvyst, 
išvysta), t. y. ne pamšta, ne pav4i- 
šina. Kurs būva prapūlęs, ant to 
(sc. tą) iš-nejučių išvyda. Žčdnas, 


Iš-vyst = Iš-zgu 


išvydęs prašmštną daiktą, pasisteb, 
pasidyvija. 

Iš-vystyti, -stau, -sčiau, pacnesenamo; 
rozwingč £ pieluch, Išvystyk (iš vy- 
styklų) kūdikį. v. Įvystyti, įvyti. 

Iš-vyžavėti (w išvyžėti), -vėju, -jau, 
CNmuamo CG pASMO (paspyvame); 
zmieszač z blotem (wylajač; y A. IO. 
awykląče). Išvyžavėti Yra iškėikti. 
v. vyžė (vyža). 

Iš-vobyti, -biju, -bijau, v. išvilėti, Aš 
vos išvobijau žmūgų girtą iš karče- 
mūs, 

Iš-vūbulti, -Iu, -Tau, suxamunsca, 64- 
saaumsca; wyloczyč się, wywaltė się. 
B6ba išvobut par ūpačią vežima ant 
gelžakela. Iš spūstiės sviėta išvobuI 
žmūgus, kaip kšnsnis, burnė varty- 
damos. v., išsivėtulti. 

Iš-vėgti, išvagiu, išvogiau, otixpacmo 
(omxyda), oGoxpacms (KO, WMO); 
wykrašč (skąd), okrašė (kogo, 0). 
Vagis išvoge klėtį. Brėlis gyvėn 
pavėjei, ant vagiį taka, ir todėl 
anį gal išvogti. 

Iš-vėkti, -kiu, -kiau (9cex.), npu- 
Gpame, y6pamo, sbiNUCMUMo; sprząl- 
nąč, uporządkowač, wyczyšcič. Šiė- 
nūjas vyrai, kol išvėk pičvas. Išvėk 
šūlinį, prūdą, stūbą. Priderkei aslą, 
o ne išvėkei, t. y. ne išrinkai dšiktus 
sumėčiotus. v. iškūpti, išvalyti, iš- 
kopti; nu-, suvokti u nu-, suvokti. 

Iš-vomėti, išvomėju, -mėjau, y+emy- 
VUmMdCA, GiūmMmų (0 Menan, VA3A13); 
uloinič się, wyjšč (0 cieple, gazach). 
Išvomė visa šilumė iš pėčiaus, t. y. 
išpul (xcew.) greitai, kad ne už- 
darytas. — 


663 


Iš-zaūnyti, -niju, -nijau, p23604mam0; 
wygadač. B6ba išzaūnija visūs miškus. 

Iš-žabėti (w išžebėti), -bėju, -jau, pa3- 
wy30amo; rozuzdač, rozkielznač. Iš- 
žabėk ašviėnį. 

Iš-žaibūti, -būja, -būva, yrsuvmoocums, 
pasNeCMU MOANIEIO (UPOMOMB); 2ni- 
szczyč, rosniešė blyskawicą (pioru- 
nami). Kad tave žaibais išžaibūtum. 

Išžaras, -rė, necipeGeNNwd, Ne NDUKDŲ- 
mui, We SaCNanNwNtĖ (065 Otun, 
apr); nie zgarniety, nie preykryty, 
nie zasypany (0 ogniu, £arze). Ne 
palik ūgnį išžarą, t. y. ne sūkūptą, 
išžafstęs, kuri yra išsižafsčiusi. v. 
išžefti, išžarstyti. 

Išžarga, -g08, Cc. packopaxKa, pacmo- 
"upA (U 063 OVEN6 CMPACMWOU MCEN= 
wun); kio ma nogi rozczepierzone, 
kto chodsi vozkraczywszy się (i 0 
bardzo namigtnej kobiecie). Bėba, 
kuri ant vyra gatavi kabintis, va- 
dinas išžarga. v. pajėtžarga, iš- 
žefgti. 

Išžargas (w išžirgas), -ga, 3 pACKOpDA- 
VEKNGIMU, DACMONGIDENKGIMŲ NOLAMU; 
roskracsony. Vaikas išžargas eina, 
kad mėkosi vaikščioti. Anyta išžarga 
lėk priė dėrba, bėgi6 apiė ūkį, t. y. 
vis Žingsniū (xcem., 6m. žingsniūja) 
greitai. v. išžefgti, įžargas. 

Iš-žarstyti, -staū, -sčiaū, pasipecmu 
(O6tukn. apa, Yt040A); TOzgarnąČ 
žar, węgle). Išžarstyk žarijas iš 
ugnaviėtės. v. išžefti. 

Iš-zgursti (IJonee.; eocm. u išgufsti), 
-stū, išzgurdai, svuGnymo; wygi- 
nąč. Išzzgufda pomos visi giminė, 
t. y. išgaiša, Pėrnei išgufda visos 


664 


- mūsų avėlės, karvės(P.). Visą diėną 
išgufda, išnyka (npoMNuKass, npO0- 
Gasuaca), ir mėka gėra ne padare 
(P.; cp. ne gufsk, e sammuKaica, 
nuėjęs; avėlės gufsta, 447103, 1u0- 
wym3). v. išnykti, gaišti, išgaišti. 

Iš-žėlti, išželu, išžėlau, npopacmu (0 
mpasn, OMNpuUCcKazI); wyrosnąč (0 
trawie, pędach). Iš vidaūs kėlma iš- 

„ žėle štžala. 

Iš-žeūgti, -giū, išžengiau, s4cmynumo 

o (Cmynumo omxyda-4. 401010); wystą- 
pid (stąpič skąd nogą). Senis išženge 
iš vidaūs. 

Iš-žefgti, -giū, išžergiau, pacxopa- 
vumo, pacmonvpumo (uotu); rozkra- 
ceyč (nogi). Išžefgk kojas ir išsi- 
žefgęs šokinėk skepetinę. v. išžifgti. 

Iš-žefti, išžeriu, išžėriau (e0cm. u iš- 
žėrti, išžėmiau), 60upecmu  (acapa, 
ytoaa); wygarngč (Bar, węgle). Iš- 
žefk žarijas iš pččiaus, iš ugnaviėtės. 

Iš-žibinti, -nu, -nau, cocevo (6eC0 Ocenb- 
mumesvuoiė Mamepiaa3); spalič (cale 

. šwialdo). Išžibinau visūs šūkalus, 
neblika (cp. išžibėti, išžibu, -bėjau: 
išžibėja, sužibėja visi žvšktaukei, 
CuopAO 6Ce cenuwoe Cam. P.). 

Iš-žymėti, išžymiu (em. išžymėju), 
-mėjau, etiwymo (600) snaku; wyjąč 
(wsaystkie) znaki. Išžymėk, t. y. žy- 
mės išimk. 

Iš-žinsti, išžindu, -dau, 6:c0camo (0 
Onmenvun); wyssač (0 dziecku, 
zwierzątku). Visą piėną veišis (me- 

„ aenoxa) išžinda. . 

Iš-žifgti, -gstū, -gaū, pacmonupumaca, 

. pacnopauumeca; rožkraczyč się. Ve 
išžifgę piištai kėjų vaika. v. išžefgti. 


Iš-ž61 — Yi 


Iš-žirti, išžįrū, išžiraū, moceinagaeca, 
pascvmamoca (0 kap, ywadALS); 

. posypač się, r025ypač się (0 žarze, 
węglach). Par cibūka bėrnas pūkšte- 
rėja, ir išžira ugnis iš pypkės. v. 

„ išžefti. 

Iš-žnybti, -bu, -bau (cew. -biau), 

GUJUNAMo (KA1000M3, O AYCN); Wy- 
. seczypač (dziobem, o gęsi). Žaūsinas 
išžnyba dūbę mėsė, t. y. išgnyba. 

Iš-žiėdyti, -dau, -džiau, pacxpwumo 
(veū-w. pom, nacms); rosdziawič 
(komu gebę, pysk). Jėrytį išžiėdęs 
girdyk. v. išsižiėti. | 

Iš-žodžrūti, -džiūju, -džiavaū, 6646p74- 
wumo, O6pyvams; wylūjač. Žėntas 
išžodžiūvęs ne užsiviėžia (cmnc- 
NACINCA, Me PRUAEMCA; 40 MeM.) eiti, 
gėdisi. v. žūdis. 

Iš-žudyti, -daū, -džiaū, useecmu, ucmpe- 
Gumt; naMyvumo; wyniszczyč, wylę- 
pič; wymeczyč. Išžudyti $ra išganū- 
byti. || 

Iš-žvejėti, -jėju, -jau (o0cm. u išžūti, 
išžūvū — išžūstu, išžuvaū), 66140- 
sumo, NOGUAOGUMO 6010 puUbGy (U33 
npyda); wylowič (staw). Mudū iš- 
žvejėjova visą prūdą. v. žveja, žūti. 

Tt u it (00. cen), adv., cosepuenuo, 
eec0Ma; zupetnie, bardzo. Ta piėva $t 
pliki (sc. $t plika, itpliki). Yt pliki 
(sc. acem. itpliki), kad nėr smėga, 

. žėmvilka. Yt jaunas, $t gražūs. Yt 

. žala pušis. Brėlis $t jaunas apsi- 
žūnija. Yt toks (w tūč-tėks) arklys. 
Rūpinkes (2em.), kad būtum (vmoGo+ 
6410) $t kap reikent (P.). Daugiaiu 
$t nieka (4 nič-nieka, nit-nieka, 
nieku-nička, 70640 wuvėto, HU C4060) 
ne kalbėjau. Yt naūjį (4c. ft naūją, 


Į-t4i — I-tei 


itnaujį, ičnaujį; ZTou. naujūt-naūją, 
wocezon0c) budiūką sudčgina. Yt 
geri (ičgerė, itgerė, xaxs pasa n00- 
zOJAUė, TOPOMWIe 60 6CHT5 OMNOWE- 
wiazs; visdi-geri) būtai (P.). Dirbk 
t gerai. Reik it gerai (Tp.) mokėti 
(P.). 2) Yt viėnas (06, itviėnis), (gt) 
viėnį-viėnas 4 vičviėnis (4 vičnui- 
Viėnas, viėndi-viėnas),odunewenskiū; 
Jedniutki. Yt viėnas esmū namė; (yt) 
viėnį-viėna esd namė (sc. namič) 
palikusi, visi iščja, Itvisė (scn 00 
0000, vis-visi, xceN.), būva iščjėn; 
nič-nieka nabrūsi, vitvisas (acc. pl. 
fem.) pajėmiau (P.). 3) ca0ex0; jak, 
zupelnie jak. Yt beprėtis (w būpro- 
tis) tas žmūgus. Tūva arklys $t 
mana, t. y. toks pats. 9. itin, yč (ič), 
adistar; pičpilnis, pitpilnis, tūč-tū. 

Į-taikinti, -nu, -nau, nonacmo (60 
wmo-w.); yodumo; trafiė; dogodzič. 
Ne galū jam įtšikinti nikaip. v. 
įtikti. 

ltaikūs, -ki, gvodauostiū, ycaycauovi ; 
chginie dogadzajacy, uczynny. Įtai- 
kūs, kurs įteikia žėdn4m. v. įteikti, 
įtikti, taikūs. 

Itaisas, -s2, m. wo 3a6e0040; npucno- 
coGienie, Opydie; ycmpoūcm6o; Co 
zaprowadzono; przyreąd, narzędzie; 
urządzenie. Visoki įtaisai ant sviėta 
žibėti. Gūras jų įtaisas. v. įtaisyti; 
prymonis, įnagis, įrankis. 

Į-taisyti, -saū, -siaū, sa900m4 (eu. 
06. įsteigti); ycmpoume, npucmpouma 
(010); zaprowadzič, sprawid; urzą- 
dzič, umiešcič. Įtaisiaū aš jijį į gūrą 
vištą. 

Itakas w iūtakas, -ka, m. npummoxs; 
pyveū; doplyw; rzeczulka. Par piėvą 


Duzonnss. JIRTONKCKO- PYCCKO- BOX KeRIA C10BapE, 





665 


eina Įtakas, t. y. upėlis (u ūpėlis). 
Į didį rūvą įteka įtakas. v. įtekėti. 

Įtampas, -pa, m. sanpascenie, namyna; 
napręženie, natęženie. Vienu įtampu 
kėlkime siėnėjį, škmenį į vežimą. 
v. įtempti. 

Įtapas « iūtapas, -pa, m. podumoe 
namuos znamię, plama (na skėrze 
04 urodzenia). Įtapas $ra jūsvas 
sp4ugas plaukūtas ant vėida. 1. 
įtėpti, Apgamas. 

Į-tarinėti, -nėju, -nėjau, įtarlėti w 
įtarsčiėti, -6ju, -6jau, n000604pu69m4 
(0 x0M2), nodo3pNeams (000); p0- 
mawiač (kogo), podejrzywad (kogo). 
Ant nūtarta žmogaus visi įtarinė. 
Ans senei įtarlėjams būva, kad ans 
vagis, Įtarsčiėja ant jo, kad jis pijū- 
kas. v. įtafti, 

(Itarpas, -Pa, m.); Įtarpais, adv., 62 
C00000406 Oma sauamiū opeMa, na 
docyw; uspnKa; Ww wolnych chwi- 
lach; czasami. Sūnus [tarpais atbėga, 
kaip tūri čėsa. v. įkartais. 

[-tafti, įtariu, įtartau, okaceemams; 
aanodoapums (020); obmiwič; rzu- 
cič (na kogo) podejrzenie. Tik berei- 
kala žmūgų įtarei (P.). Aš įtariau, 
kad jis vagis, matai (30mc0 4 mūtai, 
mat) — ir įvyka. v. apkalbėti, 

I-taškyti, -kaū, -kiaū, e6peswymo, 
enaecHymo  (pas0pu3uoaR, pacnac- 
cku6aa); wtrysnąč, wpluskač (roz- 
pryskując, rozpluskując). 1taškyk 
trūputį (4 Iašėlį) piėna, vandeūs į 
piėną. v. ištaškyti, įtėkšti. 

Įteikti, -kiū, Įteikiau, ecyuums; Jamo 
(esaūmu); wkrgcič; dač, požyczyd 
(komu). Įteike žydas jūm sudygusius 

42* 


666 


rugiūs, t. y. įdave. Brėlis įteike 
žydui pinigus, t. y. pažičija. 


Į-teck — Įtim 


czyšcič. Kiaūle įterše vandenį, vi- 
ralą, t. y. inurše, įžage. 


Į-tekėti, įteku, -kėjau, emevo; wciec. | Į-tiėsti, -SIū, įtiėsiau, nocmAamo (npo- 


Ttekėja vandū į vidų. v. ištekėti. 

I-tūkinti u (?) įtekėdinti, -nu, -nau, 
uamouwumo (60 MO), syndUMo; NA- 
toczyč (do czeg0), wcedzič. Įtekina 
sčnis sulos iš bėrža. Sulos įtėkinau 
(y A. IO. ajtėkdinau? įtekėdinau») 
vėrpelę. v. ištekinti. 

Į-tėkšti, įteškiu, įtėškiau, 66p0r34ymo; 
wtrysnąč. Įtėkšk į pėčių vandeūs, 
kad liėpsna ne plūktųs laikan. 

I-tėkti, įtenkū, įtekai, nonacmo (xa 
xO0MY); NOAYUUMmo (y KO) MNCMO; 
dostač się (do kogo) na službę. Duktė 
būva įtėkusi priė kūniga į gaspa- 
dines. 

I-telkti, -kiū, įtelkiau, v. įteikti (ep. 
įsteigti “ įsteigti). Teelke and sava 
dūkrą vyrui, t. y. įdave. 

I-telžti, -žiū, įtelžiau, xaMovuma (mo); 
namoczyė (co). Itelžti gra įmeikti. 
2) sau; solad. v. aštėlžų, ini 

Į-teinpti, pa įtempiau, santa, 
NANpDAUO (ZOPOWeKNVO); naprežyč, na- 
ciągnąč (porządnie). Įtempk vifvę, 
arklus, kad ne pabėgtum. 2) yno- 
mpebumo ycuaie, NOKANpAUWCA, NO- 
cmapameca; napręžyč się, postarač 
się. Kokį daiktą įtempk jiėškėti, ir 
ne rasi, o palcfigva — rasi. 

I-tėpti, įtepu, įtepiau, e0:4a30m0, 30- 
MApAMO (CUMHO, 68 00M0M3 MCM); 
zabrudzič, wypeckač (bardzo, w jed- 
nym miejscu). Itepiau aš skūtertę 
su taukais, 

I-teišti, -šiū, įteršiau, Šios zani- 


CmblW10 63 ueMB-4..); poslač (przešcie- 
radlo w czym-k.). Boba prastyrą 
įtiėse į grabą. 

I-tikėti, įtikiu, -kėjau, n0409um1ca 
(ma K0W0-4.); zaufač (komu). Aš įti- 
kėjau tėva žodžiams (u tėva žūdžeis). 
v. pasiklūuti. 

Į-tikinti, -nu, -nau, 20006pam4; dopa- 
sowač (įtikinti rūktą, P.). 2) c0n- 
JAM YUONGIMI, NOKANDUCMOINI; UCZY- 
nič dogodlimym, nauczyč dogadzač 
lub ustępowač. Aš tėvui vaikį įti- 
kinau, t. y. pamėkiau, kad jis jim 
įtiktum, v. įtikti, įtinkinti. 

I-tikti, įtinkū, įtikaū, y200ume; dogo- 
dzič. Kol pūnui įtiksi, nū Diėva at- 
liksi, Ligoniui mėks ne įtiūka. 2) 
npiūmuCo 68 nopy (eamamu); byč W 
samą wmiarę (wležė). Į tūlę įtinka 
kėtas. : 

I-tilpti, įtežpu, e0cm. u įtilpsta, įtil- 
paū, gAmcmumsca (63 ema); umieš- 
ciė się (w czym). Če ne įtilpsi (cp. 
įtalpinti, ocem. įtalpinti, e0cm. įtil- 
pinti, įtūlpinti, ymecmumo). + 

Į-tilžti, įtišštū, įtilžau, npomoruymo; 
przemoknąč. Įtilžęs mėdis papėlkė 
pamestas žiūgsa. Įmerktas mčdis 
pėlkė įtilža. v. įmifkti, įtulžti, 
įtelžti. 

Itimpės (rem, co6cme. tou-, tū-įtim- 
pūs), nocmoanno, 6ce 6peMA; ciagle, 
caly czas. To (sc. tū) -įtimpės dirbu. 
To (sc. tū) -įtimpos vėžti ne gali, 
kaip arklys. To (sc. tū) -įtimpūs reik 
mėkytis, t. y. to (sc, tū) pradėjimu. 


Itin — Į-trė 


Itin, adv., Oosoavwo (ziemlich); dosč. 
Itin ne tėli (dos040w0 Gausko) keita 
medžiūs. Tas arklys itin gūras. Li- 
nūs itin gerūs «mėste rūutu ir gomu 
rinktu (?». v. Tt. 

Į-tinginti, -nu, nau, užimė; DrZi- 
zwyczaič do lenistwa. Be noriu aš 
jį įtinginti, t. y. padaryti tinginiu. 

Į-tingti, įtingstu, -gau, Us4mnumoca, 
pazamnumca; rožlenič się, r0zleni- 
wieč. Įtinga gaspadinė visdi, apsiūi- 
dina. 


|-tinkinti, -nu, -bau, yzo)WmMŲ; dogodzič 


(y A. IO. «byč zadowolonymo). Įtin- 
kinti patūkomis. Marti anytai nic- 
kada ne įtinkįs (P). 2) nacmpouma; 
NORACML 68 MOKB, MAKMI; NastroiC; 
trafič w ton, takt. Įtinkinti skripką 
(smuiką); kaip tūdu muzikantū itin- 
kina (P.). v. įtikti, įtikinti, 

Į-tinsimas (= įtensiinas ?), -ma, m. 4a- 
NPAICENIO, NANPIIKUNNOC CUCMOANIC; 
napręženie się, nateženie się, Naprę- 
žony stan. Drėlis dirba tū įtinsimu, 
t. y. to (sc. tu) -įtimpės. v. įtiūsti. 

Į-tinsti, įtinstū, įtinsaŪ, emanymeca, 
xanpauca; naležyč się, nupręžyč sig. 
v. įtempti (cm u tilpti, -pstū. 
-pal, KAMANYMUCA, NANDAUKCA; CCN 
au įtęsti ?). 

Į-tišpti, įtirpstū, -paū, ommcdamo, pac- 
MONRUMUCA (TOVOMCNUKO, SAMIDMNO); 
odtajač, roztupič się (porzųduie, 
znacznie). Jau Mmėotas smiėga įtifpa. 
v. ištirpti. 

I-tysti, įtystū, -saū, Kaoma (oma- 
nyMmeCa); wprawič stę (Mcijgund się). 
Sūnūs mana įtšsęs, t. y. suprūtęs (sc. 
pratęs, įprūtes) skaityti. 0, įtiūsti.— 

Į-tižti, įtištū, įtižai, MeaMoKNyMmo (10- 


667 


POKO, samo); numokugąc 
(znacznie). Dižva įtižusi nū liėtaūs. 
v. ištižti, įtilžti, 

Į-tyžti, įtyštū, įtyžaū u įtyžti, įtyštu, 
įtyžau (puoxe įtižti); npunamu mocp- 
000 pRWeKni?; NAACH (HA KO U NU- 
OONWCM6 CG0UM3 YNOPCMGOMI); UVziaČ 
się, mocno postanonič; przycisnąč 
(kogo i naprzykrzyč się swoją upor- 
nošcią, zacietošcių). Vyrai įtiža mūna 
sūnų pajiti į akrūtus, t. y. įpyka. 
Bobos įtiža į jįjį, bėrną, t. y. leūda, 
praša, ne atlčidžia, (bėrnas) ne gali 
ni atsikūdyti. v. įsityžti, 

Į-trakti, įtraukū, įtrakaū, ss6xcumeca, 
DAICOUPDIYAIMO, 03A00UMUCA L WSCICC 
się, rozžbestwič się, rOžgNiewaČ siĘ. 
Vyresnybe įtrūka ant buntauniūkų 
(maištininkų), t. y. įpyka. v. įsiūsti, 
įščlti. 

Įtranka, -kos, f. mpcugta; rysa (žnak 
od pęknicciu). Sd įtranka blūde, t. 
y. įskilęs krūštas, — kas (kmo-nu- 
Gydv, xmo u33 6aC2) įtrenkite (sc. 
įtrenkėte). 

L-traukti, -kiu, -kiau, omaxyma, 6ma- 
wyumo; wciggngč. Ka tai (se. kam 
taip) šlužpi (v. šlutpti) valgydamas, 
gatavas įtriukti smūrglį. Įtrduk ve- 
žimą į vazaūnią. 

Įtrauktūvės, -vių, f. pl. ytowpenie no 
CAYNAIO OKONUANIA NOCIIPOUKU OCMO- 
64 30ania (CAMO OKOKNANIC CONJI040- 
ACDACMCA NOJHAMICMI GNKA); UCzta £ 
powvodų postawienia budowli (wlašė. 
šcian, krokwi i lat). Kūzilus pastai- 
čius vainiką pakel (xcew.; u įtrauk?) 
ir gėria įtrauktūves. v. įtraukti. 

Į-trėkšti («4 įtriėkšti), įtrėškiu, -kiau, 
GVULNCCNU, GUIKAM (MAKB, NNODOL 


668 


T-trei — Į-tvė 


64MCMmoe NANpPASUAOCo 60 Ymo-4.); | Į-trūkti, įtrūkstu, -kau, s014ymo (03 


ebpusnyjMmo; = wygniešč, — wycisnąč 
(wprost do czego-k., do naczynia); 
wirysnąč. Šįryt piėna led Iaščlį 
įtrėškiau į milžtūvę, taip užtrūka 
karvės. Led laščlį piena įtrėške 
marti į barščiūs. v. ištrėkšti, įtrikšti, 

Į-treūkti, -kiū, itrenkiau, ydapoMa 
06pas064m4 (63 V.-4,) mpeujunų,, HaD- 
Gums (mo); nadtvącič. Marti įtrenke 
blūdą, ir įplyša. 2) cuaowwws y0a- 
p0M3 66umo, smonknymo (1010); wbič, 
wepchnąč (kogo) mocnym uderze- 
niem. Kad tave perkūnas į devy- 
nius stūmenis įtreūktum. 

Į-treūšti, -šiū, įtrenšiau « įtrėnšti, 
-Šiu, -ŠIau, ydoGpumo (3eMA10); ugnoič 
(rolę). Įtreūšti lauką. 

T-trikšti, įtrįškū, įtriškai, wa0mpec- 
nymo; nadirzasnąč, nadpeknąč. Vė 
čefka įtriškusi, t. y. įsprogusi. 2) 
įtrikšti w įtrykšti, 60potanymoca; 
vitrysnąč (intr.). v. įtrėkšti, ištrikšti. 

Į-trinti, įtrinu (wcew. įtrenu), įtryniau, 
NŪMOMOIMo YMOKa (WA U6KŲ); Na- 
wingė wątek, przgdzę (na cewke). 
Įtrink šeivą. 2) omepemo, namepemo; 
wetrzeč, nalrzeč. Įtrink taukinės, 
pipirų į viralą (P.). 

I-tristi, įtrįsū (w įtrįstū), įtrisaū, pas- 
Giameca, 3ACYEMUMYCA, NOUYCMMGO- 
6063 CUA040€ NO40606 sAEUENIL (0 KO- 
Genm,unowda 0 MyoKLuuno); rozbiegač 
się, stač się niespokojnym, poczuwszy 
wielki pociąg plciowy (0 psie, cza- 
sem o mcžczyžnie). Sūnus įtrisęs ži- 
nytis, t. y. įsmilęs. v. įsitrasiėti. 

Į-tropyti, -piju, -pijau, 0. įtaikinti, 
Įtropyk į vidų daržinės įvažiūti, 


KAKOMB-H. MCM), NadO0pea maca; 
nadpeknąč, naderwač się (nadpsuč 
sie). Dalgia ūšmenys įtrūka. 

Į-trundėti (= įtrandėti), -dėju, -dėjau 
(u įtrandyti, -dyjū, -dijaū), (auauu- 
MELdHO, SAMIINNO) UCuepGUGTMO (65 
unkom. M.); (znacenie) žrobaczeč (W 
niekt. miejscach). Įtrundėjusi mėsa 
priė kaulų, t. y. įkirmėjusi. 

Į-trūpinti, -nu, -nau, exzpowumo; wkru- 
szyč. Įtrūpink dūnos parščlams į 
gėldą (cp. įtrupėti, įtrupu, sxpo- 
wumuca). 

Į-tūkti, įtunkū, įtukai, nomyunnmo; 
nocupmo; Utyč, potlušcieč. Pėna- 
mas (6.-1um. pėnimas, pčniamas) 
paišas įtūka šmūtą. 

Į-tulžti, įtužštū, įtulžai, wamoKnymo 
u pasdyzuymo (3aMwMmNo); Namo- 
knąč i napęcenieč. Ttulžęs kraūjis iš 
skaūdula (=įtulžęs skauduly's?). Vėi- 
das girtūkla įtulžęs, t. y. įmifkęs. 
v. įtilžti, ištulžti. 

Į-tūpti, įtūpiū « įtupiu, įtūpiau, cecme 
(00 4MO-M., O NINUUJO, NO NMUNBEMY); 
wsiąšč (0 plaku, po pteszemu). Į 
mčdį įtūpe paūkštis. 

Į-tūžti, įtųštū, įtužai u įtūžti, įtūštu, 
įtūžau, 03100wmvca (Ma K000); F02- 
ztošcič sie. Begūla tas žmūgus įtū- 
žęs ant manęs, t. y. įpykęs. 

Itvara, -ros f. 6epe6ka, CkpMnARMOWaA 
0621Cu C3 N04030MB; «pOwroz 0d sochy». 
Vižve, kuri sūriša jiėnas su žambiū 
(žagrė), vadinas įtvara. v. įtvėrti, 
tvėrė, žagre, žahbis. 

Į-tvėrti, įtveriu, įtvėriau, enpacumo 
(cozy, xocy); wprawiė (sochę, kosę). 
Įtvėrk man dalgį į kėtą. 


Į-uiš 

[-uršti « inuišti, -šiū, Įuršiau, 3014- 
dumo; sabrudzič. v. įteišti, išuišti. 

Į-ūrzinti « inūrzinti, -nu, -nau, pac- 
weceaumo, pasGydumo (COGAKY; VA0- 
6nxa, KOMOpYĖ NpoCcvnaaCco Gp103- 
cum); rozruchač, rozbudzič (psa; 
czlowieka, ktėryų budząc się mruczy, 
szemrze). Kol įūrzinau muiėgantį 
vaiką, sugaišaū. 

Į-usnėti « inusnėti, -nėju, -jau, n0- 
pacmu 0OComOoM3; zarosnąč Ostem. 
Šįmet daržai ir Įaukai įusnėję. v. 
usnis. 

Į-utėdinti u inutėdinti, -nu, -nau, osusu- 
sums; napušcič (komu) wszėw. Ūba- 
gas mane įutėdina, t. y. aplčida 
utimis. v. įutėti, išutėdinti. — 

Į-utėti u inutėti, -tėju, -jau, osiuuoomu; 
dostač wszdw, namnožyč się (W czym) 
wszėw. Vaika, piėmefns galva įutė- 
jusi. v. utis. 

Įvadynos, nų, f. pl. o6c0enie (Menų. 
noCAIb p00063 60 XpAMI); Uprowa- 
dzenie (do košciola koliety po po- 
logu). Moters po vaikui tur būti 
įvadynos bažnyčio, v. įvedybos. 

[-vadinti, -nū, -naū, 3a36am6, (npinaa- 
cuos) G6ecmu; (zaprosiwszy) Wpro- 
wadzič. Ne galėjau aš žėntą įvadinti 
į vidų. v. išvadiuti. 

Ivadūs, -di, y00600600u4:ū; dajacy się 
latwo wprowadzič. Būlbės, krūpas 
(sc. krūpai, krūpos) yra valgis įvadūs, 
t. y. prabaltinęs biškį gali valgyti. 
v. įvėsti. 

[-vadžiėti, -džiėju, -jau, 6600umu; 680- 
cmu (613); wprowadzač; powpro- 
wadzač. Įvadžiėti į pryštą, kad giun 
vaksyti. Arklus į tvartą įvadžiėk. 


— Įva 669 
2) įvadžiėti (socm. įvadelėti u cen. 
įvarstūti), 6360994camv (Aowadei); 
zalejcowač (konie). v. įvėsti; išvar- 
slūti (cp. vadžios, vadčlės, 60394; 
lejce). 

Į-vaikalėti, -lėju, -jau, Jonamo (4010); 
3a0am+ (koMY); dopiec, zadač (komu). 
Silpnas būdamas, kį tu beįvaikalėsi, 
t. y. įveiksi, kaimyną. v. įveikti. 

Įvairūs, ri, cmpauwnvū, neoduKNOoGCN- 
Nuli; NO UNOMY CORLAKHKGIU AU NDU- 
TOMOGAENKNUUS GHUYDKBLĖ, USUCKAN- 
uni; dziwny, nieswykly; inaczej zro- 
biony lub przygotowany; wykwintny. 
Įvairūs vafds, žūdis, kurį ne gal 
ištafti, kurs visaip «išsiveja». Drįžei 
(v. dryžis) įvairūs, t. y. sudėjims 
gražūs. Įvairei (adv) vėrda bar- 
ščiūs, t. y. įdovel. Įvairėsnes strū- 
vas taisyti aš ne moku. Kad įvairūs 
kūnigas būtum būvęs, toki drobūlų 
ne gal klėti. 2) pasauvuvė, paauoo- 
Gpasnuū; r0žuy, 70zmaity. Įvairūs 
(sc. įvairiūs) sapnūs sapnavaū, t. y. 
visokius. v. įstabūs, keistas, įdėmūs. 

Į-vaisinti, -nū, -naū (u įvaisyti, -saū, 
-siaū), pacn40JUMo, pa36eCMU; T02- 
plodzič, rozplemiė, zaprowadzič. 
Anėje ūktvere įvaisina daūg žansį. 
v. įveisti, išvaisyti. 

Tvaisius, -siaus, m. ca, nopoda; sic- 
mię, gatunck (plemię). Kaimynas 
mūsų tūri gėrą Įvaisių (06. rūšį- 
rūšę) grūdį, gyvolų. v. įveisti. — 

Įvaizdūs, -di, acuwū, acwo oudumuti; 
wyražny. Įvaizdūs ūprisas, t. y. 1a- 
bai matai par stiklą. v. pavaizdūs, 
įstabūs. 

Įvajūs, -ji w įvijas, -ja, cysoūvamai, 
ceuaceamvū (0 depesn); «krecisty. 


670 


Bėržas ir 6gle tur įvajas skiltis. 
Mėdį įvajį, t. y. sūkrų, sunkū skėlti. 
v. įvyti, įvairūs; viržūs (x varžūs). 

I-valdyti, -daū, -džiaū, ymamo, 06y- 
30amv; CGyMUMo  yMAMO, CGYyMTYMO 
06y30am0; ušmierzyč, powšciągnąč; 
byč w stanie ušmierzyč lub pow- 
šciągnąč. Brėlis tava įvaldys išdy- 
kėlus, t. y. po savdm (sc. sūviškai, 
savotiškai, kaip tiūkamas) pavels, 
parvers. 

T-vdlgyti, -gau, -giau, npunamo nu, 
camCmo; Goimo 68 COCMOANIU MMO1O 
camcmo; 2ješč; byč w stanie wiele 
zješė. Ligėne įvalge šiafidiėn šmėtą. 

Įvalis, -la, cxox0muna, cnaixa (6ny- 
mptuniū Ūepe8. 160300, KOMOpUU CAY- 
acums ŪAR CKpRNACNiA Ū6yXB CKO- 
sAUUGaeMILS WacmeU); drewniany 
gwoždž (do zbijania, spajania), spoj- 
nia. Su įvaleis dirbtas stūtkas 7ra 
diktas. Įvalis fra tažp zvanų tekinia, 
tafp šulą, t. y. įvalis, kur šulūs, 
zvanūs sūmuš. v. vinis, 

Įvalktis, -kčia, m. (ecaxoe) n4amue; 
(wszelkie) ubranie. v. įvilkti. 

Į-važdinti, -nu, -nau (u įvafdyti, -diju, 
-jau), nouMenOosamo, Massa (NO- 
UMCHNO); nazwaČ pO imieniu, naz- 
wač (imiona). Įvafdink vardūs visą 
sava draūgų. v. vadas. 

Įvardu (u įvardžiui), adv., nouaenwo, 
NO UNMEKU; MONNO, ONPEDKAENKO; DO 
imieniu; wyražnie, dokladnie. Pa- 
rėdyk įvardu visūmenę (06w4ecmoo), 
kur nėri prisirašyti. v. įsakmu. 

T-varginti, -nu, -nau, nOMy4umo, NO- 
Naamo; nameczyč. Tu įvarginai vai- 
kūs, t. y. įkaišei. v. įvafgti. 


Į-val — Į-vūs 


Į-vafgti, -gstū, -gaū, naMyvumoca, 4- 
MAAMoCA; CUA0HO YCMAMt; NAMECZYČ 
się, doznač wiele biedy; bardzo się 
zmęczyč. Įvafga brėlis didelei, kol 
atvažiūva blogū kelū. v. vafgas. 

Į-varyti, -raū, -riaū, e014am0; wpędzič. 
Įvariaū aš aną į tūžą, į- bėimę (2 
NAMAS MG MOLO YNNNIC, CMpAa23). 

I-vėrputėti, -tėju, -tėjau, nopacmu 
NOLDELMS (NONEGUULIO, MEMAIOKOMI); 
zaperzyč się (zarosnąč perzem). 
Zaūkas įvarputėjęs, t. y. varpučeis 
(06. varpučiu) ap4ugęs. v. varputis. 

I-varstyti, -stau, -sčiau, 600mo (M4O2O 
HNUMOKB, 0ŪKY 34 OpY10IO), NaNUSsaMa; 
"eymonumo, GCMAGUMY (Me 00KO); We- 
wlec, nawlec (wiele nici); wstawic 
(nie jedno). Kuūr-nė-kur įvarstyk į 
skėpetą kutūs. v. įvėrti, išvarstyti. 

Į-vartinti, -nū, -naū (nonykaa) sacma- 
sumo (Camwemo, numo); zmusič (2ješč, 
pič). Įvartina gėrti. v. išvartinti. 

Į-varvėti, įvarvu, -vėjau, 6mevo mo 
xannaMa; ocovumoca; wkapač, wkap- 
nąč, wsączyč się. Nū kėrvės papa 
įvarvėja sruti į piėną. v. įlašėti, 
išvarvėti. 

Į-važvinti, -nu, -nau, exanamo; kro- 
plami wpušcič. Taukų įvarvink biš- 
kėlį. v. įvarvėti, įtašėti, išvafvinti. 

Yvas, -va, m. 7003 nmuyo (ununs, 
ovnb); rodzaj plaka (puhkacz, bak 
wodny). Yvas kaūkia naktį priė 
ežerį; priėš blogūs metūs dejū, ūžia, 
vaivo, jiučiu baūbia, 0 priėš gerūs 
švilpia «up-up-up». v. apūkas, baub- 
lys (baublys). 

Į-vūsaroti, -roju, -jau, monopmumaeca, 
ucmnammo (34 GeCKy, d0 MMA, 30 


Ivaž — I-ver 


ammo); nadpsuč się, zbulvieč (przez 
wiosnę, do laia, przez lato). lvūsa- 
roja poterei par vūsarą, t. y. už- 
mifša, maž tekalba (sc. žmėnės). 
Neišdirbti avikailei, kailei, įvūsa- 
ros par vasarą, t. y. įpelčs. v. va- 
sara, išvūsaroti. 

Įvažas, -ža, m. 00033, 630033; Oam3d3, 
nodseMs (63 10py); Wwda, zawoz; 
wjazd, podjęcie. Pmėš kšlną arklei 
turėja suūkų įvažą. v. įvėžti. 

Į-važinėti, -nėju, -jau, (saatmuo) yns- 
Oumv (Jopowy, Kona); (znacznie) 
uježdzič (droge, konia). Kaimynas 
įvažinėja visūs kelūs. 

Į-važiėti (u žvežiėti), -Žioju, -jau, 2003- 
mu (NOKCMNOTY, 68 HNCK. NpICNO03); 
wwieži (po trosze, wožąc często). Po 
biškį aš įvažiojau rugiūs į namūs. 
v. įvėžti. 

Įvedčne, -nės, f. wo sacedeno, (3100- 
Jennvii) nopadoKa, 06pAO3; CO zapro- 
wadzono; porzadek, obrzęd (wpro- 
wadzony). v. įvėsti. 

Ivedybos, -bų, f. pl. 06pa03 ccedenia 60 
TDAMB KCEKYUNUI NOCAT p00U83, NO- 
Can Cead464 4 nUpYUsa (ytoycnie) 
NO BMOMY Caynao; obrzvd Wprowa- 
dzenia do košciola kobiety po pologu, 
po slubie i uczla z tego powodu. Po 
vyrui ir po kūdikiui įvedybos mė- 
ters («ir po mūža ir po didela gal 
būti įvedybos», P.), t. y. anėje įsi- 
vėdina (06. įsivėzdina) bažnyčion, 0 
paskū ein ant česmiės. v, įvėsti. 

I-včdinti, (62 wrx. Mecmn 64. įvėzdinti) 
-nu, -nAu, a55,-CAUS., 660CCMU; WNY0- 
wadzič. v. įvėsti. 

T-veikti, -kiū, įveikiau, donamo, NaMy- 
vumė; dojač (komu do žyveėgo), na- 


671 


męczyč. Įveikimu aš sūnų, t. y. įba- 
rūu (xeM.), priė darba prispaudžiau. 
2) ocuaumo, no6opom+; Gumo 63 C0- 
cmoaniu ocuaumo, noGopomo; poko- 
nač; byč w stanie pokonač. Jis manė 
įveikia (P.). v. apvėjkti (apveikti). 

I-veisti, -siū, įveisiau, pa3600 mu, pac- 
naoJums; zaprowadzič, rozkrzewič. 
Uktvere įveise sau (sc. įsiveise, įsi- 
veise s4u) sėklų agužkų. v. įvisti, 
išveisti, įvaisinti. 

Įvelis, -la, v. fvalis. 

Į-vefksminti, -nu, -nau, dogecmu JO 
(topvkuzs) cae33; do (gorzkich) ee 
doprowadzič. Vyras mane įvefks- 
mina, t. y. Įvede į veiksmą. v. įvir- 
kyti, veiksmas. — 

I-veikti, -kiū, įverkiau, wanaakamuca 
(NOPAOKOMI); MOWV MKOUO NAGKAMO; 
naplakač się (porzųdnie); moc wiele 
plakač. Daūg įverke marti. v. pri- 
veikti. 

I-verėti (= įvertėti), -r6ju, -rojau, 2p0- 
namo, JonaMmo (0 KOAUKI); przeja“, 
dojač (komu, o kolkach). Įverėja (sc. 
įverioja) verulei bėnešant pūdus, t. 
y. sūjėme, v. įdiėgti. 

I-veipti, -piū, įverpiau, sanpacmu (006. 
M4020), Om 65 CoCMmoAKiU (MMO) 
uanpacmu; naprzašč (došč wiele), 
lyč w stanie (wiele) naprzašč. Duktė 
įverpe verpalį šmėtą. 2) Įvefpk 
(comxnu) peilį į sūrį, ir atskils 
skybėle (P.). 

I-versmėti, -mėju, -mėjau, noKpurmeca 
KMONAMU, | UCMONNUKAMU; | CMAMU 
MONKUMa, NEnNpomIIMUMa; pokryč sių 
krynicami, stač się bagnistym, grz0z- 
kim, nieprzejezdnym., Įversmėja kč- 


672 


Į-vėrt — Į-vyn 


lis pavasarį, t. y. vėrsmės atsivėre. | [-vylyti, -liju, -jau, ekpymumo, npo- 


v. versmė. 

Į-vėrti, įveriu, įvėriau, 60nmb; nawlec 
(nitkę). Įvėrk siūlą į ūdatą. v. iš- 
vėrti. 

Iverža (06. įvarža), -žosį f. no20ca (na 
mano, OMB 60A6464iA NAMAKYMOIO, 
NANpAICENNONO Gebo); pręga (na 
ciele, od wcišnięcia 126024 naciąg- 
nietą, napręžoną). Įveržas (sc. įver- 
žos) ant kūna, kur nuvirzėja vižvės. 
v. įvefžti. 

I-veržti, -žiū, įveržiau, ecams, 604- 
sumo, KAIKCAMO, NADAGUMO (0 NANpA- 
OCENNOU, Namanymoi GEULU, O 6€- 
peskm...); wcisngč, nacisnąč (0 
vzeczy napręžonėj, naciagmietej, 0 
powrozie...). Apvaros įverže man 
kėjas. Įveržei pardaūg, ir nutrūka 
vifve. Pilni tarba įverže mūnei pe- 
ciūs. v. įviržėti. 

I-vėsti, įvedu, įvedžiau, esecmu; wpro- 
wadzič. Sūnus įvede ašviėnį į ar- 
klidę. 

Į-vėžti, įvežu, įvežiau, 66e3mu; wwiežė. 
Įvėžk vežimą javų į jiują. 

Ivijas, -ja, v. įvajūs. 

Į-vykti, -kstū, -kau, cotumeca, ocywyo- 
cmoumeca, onpaedameca (įvykinti, 
-nu, ocywgecmoumo, P.); spelnič sie, 
zišcič się, sprawdzič się. Kalbė tė- 
tės įvyka. 2) ycuaumuca; wzmėdc się. 
Drugys įvyka ir nusmšuge kūdikį. 
v. įsisintėti. 

Ivylis, -la, m. 0eepwoš noaca, 66H- 
Jaouiūca 040000 (cayocaujū Ona 
CKDIONA VACMe O6epH010 NOAOMUA); 
«pas w drzwio. Dūris įvyleis sū- 
segtos, t. y. varais. v. varas, jūsta, 
skrėtas, įvylyti. 


Onmo NPOG0A0KŲ (08 CGUNOe PBLAO, 
mob CEUNbA NL 63pU60A4 3EMAU); 
wkręcič, wetknąč drėt (Ww šwini ry, 
žeby šwinia nie ryla ziemi). Įvylyk 
į snūkį kiaūlės drėtis, kad ne knis- 
tum piėvas. Įvylyk kiaūlę, kad ne 
knistų; įvylytos kiaūlės (P). v. 
įvėrti, įsūkti. 

Į-vilkti, įvelku, įvitkai, 6002eu6; 610- 
cum, NADMMo (naamoe); wewlec, 
wciagnąč; wložyč, wdziač (ubranie). 
Pasiūvus naūjį drabūžį įvilk, t. y. 
įsiaūsk. 

Įvilktinai, adv., n003 6opony (camo); 
pod bronę (siač). Įvilktinai sėti 
mičžius, t. y. po ekėčiomis, v. įvilkti. 

Ivilktūvės, -vių, f. pl. 06uoska u 
GCNDOICKU NO Cayjuawo O6uosku; obno- 
winy (uczta Z2 powodu pierwszego 
užycia nowego ubrania). Kad naūjį 
drabūžį pasiuva ir pirmą kaft įvelka, 
dūra (sc. kėla) įvižktūves. Anyta ir 
ūšve eina į įvižktūves lėbauti, gėrti. 
v. įvilkti, 

Į-vilminti (w įvilbinti), -nu, -nau, 34- 
MaNUMo, 600464, ys4euv; wwabič, 
wngcič, pociagngė. Vaikis mefgę 
įvilmina šokti, t. y. įmasina. v. įvi- 
lėti. 

I-vilėti, -16ju, -jau, samauumu; wwabic. 
Aš įvilėjau šūnį į vidų. 

Įvyniūklis, -kla, m. 32604, o6suoka; w 
co się (rzecz) zūwija; obwigzka, ob- 
wijka. Į ką įvyniėji kokį daiktą, tas 
įvyniūklis vadinas. v. įvyniėti, 

Į-vyniėti, -niėjų, -nėjau, 306epwyma. 
zawingč. Įvyniok šlikūs į tą skėpetą; 
v. išvymėti. 


I-vir — Izda 


673 


I-virinti, -nu, -nau, waipams (cocyds | Į-visti, įvįstū, įvisai, n0pas6ecmuco, 


00 3axUNnaKN'A GApUMAIO 63 NEMI); 
«zagotowačo. Aš įvirinau pūdus, ir 
vėrda. v. įvirti, užvirinti. 

I-virkyti, -kau, -kiau, Jocecmu d0 c4e32; 
do lez doprowadzič. Anyta įvirke 
vaikūs, t. y. įrėkina, v, pravirkti. 

I-vyroti, -roju, -jau (4 įvyrauti), 603- 
MIJKCAMo, CMAMo MACMOAUYUMS MDC 
VUKOO, Nepecmamo Giumo «MOA0KOCO- 
coma»; zmežnieč, stač się prawdzi- 
ym mežczyzną, przestač byč «m lo- 
kosem». Tas vaikinas įvyroja jau, v. 
vyras, įvyrulti, 

I-viriūti, -riūju, -riavai 4 įvirėti, 
-rėju, -jau, npopacmu (uunamu, 
NYIGPNAMOM TAUCIOM (0 CEUNdd, CGU- 
MOMB MAC); stač się wrgrowatym 
(0 šwini, šwinim miysie). Kad kiaūle 
Tabai piūdyta nd šunė (2), tai mėsa 
josios įvirė, t. y. įg4una virūs (sc. 
virą, vinių), kuriūs baltos, kaip krū- 
pai. v. vira (w virei). 

I-vifsti, įvirstū, įvirtaū, osdiwmuca; 
wwalic się. Vežimas įvifta į pur- 
vyną. v. įveisti. 

I-virti, įvėrdu, Iviriau, naipmoca Jo 
SAKUNAMIA COJEPICUMAIO (0 10PUWUK1); 
azawrzeč, zagotowač si;v. Įvire gerai 
pūdas, t. y. įkaita. 

I-vfrulti, -Tu, -Tau (xcew.), v. įvyroti. 
2) npioOpncmu NAGKMK3 (KS MIJJKCKUMS 
pačomams); wprawič sių (Ww mezkie 
roboty). Sūnus įvyrula į visūs dir- 
bus, t. y. įgūda, įprūta. 

I-viržėti, -žėju, -žėjau, v. įvefžti. Ap- 
varstės, par šlapūmą (= dėl šlapūma) 
Avalynės, įviržėja kėjas par kryžmas, 
t. y. Įverže. 


NDuzesass. AuToBcEO-pYCCKO-NOAbCKiR CA0BApB, 


nopacnaodumsca; r02pl0dzič sie, ZA- 
množyč sie. Vyšnios įvįsta visamė 
daržė. 

I-vystyti, -stau, -sčiau, aacepuymė (03 
Ne4eNKU), enenenamo> ZawWiNGČ (W 
pieluszki), spowič. Kūdikį įvyste 
bobūte į vystyklus. v. išvystyti, 
įvyti; vystyklas. 

I-vyti, įveju (Oavc. Įviju), įvijaū, seums; 
wicingč. Įvyk man pūvijas į kčbinį, 
aš ne datekau pavijėti virvę (sc. vifvei 
pavijėti). 2) 6011amt (l0naco sa 
xMa-M.); wpedziė (upedzając sie). 
Šū įvija kiaūlę į dažžą (P.). 

Į-vobyti, -biju, -bijau, v. įvilėti, Įvė- 
byk gyvolį į tvartą. 

Įvoda, -dos, f. uckyca, uckywenie; p0- 
kusa, pokuszenie. Būčiau ne dir- 
bęs, — aniė vyrai mane sutikę įvo- 
don įved, t. y. pagūndina. Sėrgėkis 
įvodos, kad ne pasigėrtum, Įvodon 
vėda šėšuras, kad ne pasidūčiau, 
barčiaus. 0, įvėsti, 

I-vėginti, -nu, -nau, cCOmaamo Np0- 
10PUKADIMI, NENPIAMNOIMS NA GKYCI; 
uczynič cierpkim, jelkim, niesmacz- 
nym. Kaži kūmi taip įvoginai ve- 
rėną, kad atsirūda taip vogūs, laiš- 
kūs. v, vogūs. 

Į-zaūnydinti, -nu, -nau, p43070mum0 
Goamame; rozochociė do gadania. 
Kam bobą taip įzaūnydinai, kad and 
tūri visur zaūnyti. v, išzaūnyti, — 

Izbūnas, -na, M. KysutuKa (MO 2e, MO 
ąsotis, -čia); dzban. Atnėšk izbūną 
alaūs, 

Izdabūs, -bi, npuoteomuvd, 6uduud; 
widny. Krėisinga merga glūbstos, 

43 


674 


Izga — I-žegn 


kad ne būtų izdabei, kurios vėikei | I-žėgti, ižagu, įžagiau (60cm. u įžan- 


gali pamatyti, kad kiūksa. v. įdė- 
mūs, įstabūs. — 

Izgauti, -auju, -avau, v. ingsčiėti 
(Ouxo uanneamo; nocič deikim glo- 
sem). Brėlis sau dirba įzgaudamas, 
t. y. niūniūdamas. v. iūgsti. 

Į-zgrebelėti, -16ju, -jau, 7a306pame, 
pas6upamo (paMOoMY), vumamo K0C- 
xaks; czytač jako-tako. Dūkrėle jau 
įzgrebelėja, t. y. įskaita, išskaita 
maldas. 

Į-zizti, įzįstū, įzizaŪ, pacwuanumaca, 
pA30ŪMUCo, PAI0LOMUMCA; T0ZSWA- 
wolič sie, r0z0chocič sie. Bernėlis 
mūsų įzizęs po pūkaičiu (sc. po p3-, 
pėkaičia) nor savalyti, galūtis. v. 
įtristi. 

Iža, ižos, f. (u ižas, -ža, m.), wa, ca40; 
CMAGWUAA PoITA0I0, PACNAGWAACA KO- 
ua, KOPG (Cam 6epzNiU CA0W 
seMau); pierwszy l6d (kruchy) na 
wodzie (przed zamarznigciem); kru- 
cha, rozpadla skėrka, kora (wierz- 
chnia warstewka ziemi). Su ižomis 
užsikimšęs krūštas. Ventery žuviės 
ne radau, ižos pritrėuke. Upy (sc. 
upiū, upė) ižos eina, Iža Išvert žėmę 
iškiaužėjusią. Išlyna (v. šlyna) ižą 
kėla (P.). | 

Įžaboklis, -la, m. x1ana, Knanydt; krę- 
pulec. Įžabokleis žabėk ožkyčius, 
kad ne žinstum ožką. v. įžabėti. 

Į-žab6ti (B2a0. u įžebėti), -bėju, -jau, 
eanysdam; okiedzač. Įžabok ašviė- 
nius. . pažabėti, išžabėti. 

Į-žadinti, -nu, -nau, pa36y04mo; 702- 
budzič (v. pažadinti, išbūdinti). Aš 
įžūdinęs palikai; ar vaiks vėl už- 
migtum ? 


gū, įžagaūŪ), 1eamumo CKODOMNAIO 
(65 nAmKUųyŲ) U MNM oNOVINUMS, 
ocxeepWUmMmo (Celia, COCYdB, nugy); 
CBCM6 UA4W GbUNUMO (VMO-M., NC 60L- 
mepnnoz); 2ješč mięsa (Ww piątek) i 
žym zabrudziė, splugawiė (siebie, 
naczynie, jaddo); zješč lub wypič 
(c0-k., nie wytrzymawszy). Pėtnyčio 
įžagaū Zašinų. Sūnus stelgės, kol 
įžaga. Ryte ne prarijaū, bet į būrną 
įžagaū vandeūs (sc. Tašėlį vandeūs), 
kąnsnėlį dūnos. v. įsižėgti. 
Įžambūs, -bi, x0c04, oceennotiė; ukošny; 
adv. įžambei, nauckoco, x0C0; ukoš- 
nie, na ukos. Nukifpki biškį įžaih- 
bei pašėnius šmūravėnės. Rankėves 
įžambei kifpk. v. įskypas, įžvižnas. 
Ižargas, -ga, v. išžargas. Zmūgus stat- 
mukis, kurs su raūkomis ir su kėo- 
jomis gatavas lipti ant galvos, tas 
įžargas (= išžargas, išžirgas). 
Į-žarginti, -nū, -naū, Gomo 63 coCmoA- 
wiu WupoKo packopauumo; byč w 
stanie szeroko rožkraczyč. v. išžeigii. 
Yžė, yžės, yžę u ymenow, yžike, -kės, 
f. (u $žei, -žių, m. pl.), (20p0206aa, 
pvu6oa) weayza; Tupina (grochu), 
Zuska (rybia). Dobilai greitai nesi- 
kula iš yžikių, t. y. iš varpų. Nū 
žirnių ankščių, kur grūdas gūl, $žes 
kiaūlėms dūk. v. šiėše, ižti, ižina. 
IĮ-Žiėbti, -biū, įžiėbiau, pastuncmu, 
paseecinu (0046), saceno (Ayuuny, 
cemuy); roznieciė (ogien); zapalič 
(Tuczywo, šwiecę). Įžišbk žiburį, t. 
y. įpūsk. 
Į-žegnėdinti, -nu, -nau, pas5.-caus., v. 
įžegnėti. Įžegnėdinti javūs. 
Į-žegnėti, -noju, -jau, noMNmumo 


Į-žei — Ižod 


xpėcmukamu; naznaczyč krzyžykami. 
Įžegnėti javūs arūde, t. y. žinklus 
įdėti į grūdus. 

I-žeisti, įžeidžiū, įžeidžiau, n0paxums; 
zrančč. Įžeista sūnaus kėja su peilū, 
su kirviū, t. y. įkifsta, įpiauta, 
įbrėžta, numūšta. 

T-žėldinti, -dinu, -dinau (w įžėldyti, 
-dau, -džiau), napacmumo, caymnmo 
owupacmumo (GUCoKyno MpAGŲ, 00A4- 
wuyio uW tycmywo Gopody); wyrošcič, 
umieč wyrošciC (wysoką trawę, wielką 

„+ gęstą brodę). Įžėldinti žolę daržė. 
v. įžėlti. 

I-žėlti, įželu, įžėlau, wapacmu, evpa- 
CMAU (GbICOKO, WUUDOKO, O MPABI6, LA- 
Gaz3, 6opodm); narosnač, wyrosnąč 
(wysoko, szeroko, 0 trawie, zbožu, 
brodzie). Piėvos įžėlusios šįmet. 

I-žeūgti, -giū, Įžengiau, ecmynumo, 
(eoūmu); wstapič (wejšė). Ar įžehgsi 
tu į daigų? v. išžengti. 

Į-žydinti, -nu, -nau, sacmacume pac- 
uencmu; zmusi zakwitnąč. Šilimė 
įžydina žirnius, v. žiėdas, žydėti, 
pražysti. 

Į-žymėti, -miū (xce4. -mėju), -mėjau, 
NOMRMUMo; NAzZNaCZyČ, Oznaczyč. 
Avis visūs įžymėjau, t. y. žymės 
įdėjau. v. išžymėti. 

I-žyminti, -nu, -nau, v. įžymėti. Siva 
žansis įžymina marti. v. žymė. 

Ižinė -nės, f. (ceM.; 6.-aum. ižena, 
yženė, pl. iženos, $ženos), (20p0- 
20088) weayza; lupina (grochu). 
Bršndžių, t. y. žirniu, pūpų ižinas 
išmėsk kiaūlėms. v. yžė. 

I-žinklinti (w įžėnklinti), -nu, -nau, v. 
įžymėti (žinktas, žėnktas). Įžinklink 
sava marškinius. 


675 


I-žinsti, įžindu, -dau, Gorme 63 cocmon- 
uu (MNOtO) swucocamo; byč w stanie 
wiele wyssač. Veišis daūg įžinda, ale 
dar ne išžinda. 

Ižyti, ižaū, ižiaū (966x.), ayvgumo (10- 
poz3); luszczyč (groch). Aš ižau 
žirnius iš ankščių. v. ižti, aižyti. 

IĮ-žIūbanoti w įžiabanoti, -noju, -jau, 
noMymumeca (0 11443013); začmič sie, 
zamroczyč się (0 oczach). Akys įžid- 
banoja, ir ne mataū. v. žlibis. 

Į-žlaūgti, -giū, įžlaugiau, wamovumo; 
namoczyč. Įžlaugiau 6balus į arieiką, 
t. y. įmerkiau. v. įzlūgti. 

Į-žlūginti, -nu, -nau, saMOvumo; 1040- 
oacumo (Gave) 63 Gyka, MAMOUUMO 63 
WCA0K3; namoOCzYČ; namoczyč W Lugu. 
v. įztūgti. 

Į--Iūgti, įztungū, įžtugai, uamoKuymo, 
npoMoKNYMmo; namoknač, przemok- 
nąč. Įztūgę daržai, t. y. įmifkę. 
Mėdis įžiūgęs, t. y. vandeūs pri- 
gėręs. 2) v. įžiūginti. Ar jau įztū- 
got žlūgtą (P.). v. įžlufgti, įšlėpti, 
įtilžti, 

I-žlufgti (u įžlufkti), -gstū, -gaū, w4- 
MOKMYMO, NPOMOKKYMO; NANWNGCA 
(ynumeca); namoknąč, przemoknąč; 
napič się (upič się). Kur taip įžlur- 
gal, t. y. įgėrei. v. įkaūšti, įmifkti, 

Į-žnybti, -bu, -bau (2em. -biau), ywgun- 
MYMo (KAI0GOM3, O UYJCIU); USszCzypNĄČ 
(dziobem, o gęsi). Žansinas įžnybs, 

0. išžnybti, įgnybti. 

Įžodis, -džia, m. ynpexa, ykOp3; przy- 
tyk, przymėwka, przycinek. Įžodį ne 
turėsiu, kad sava ne vefpsiu pas 
gaspadėrių. Būtų senolui (cmapuy; 
Ondywnn) įžodis, kad gulėtum če 
merga. 2) cycenpie, npeOpaacyd0Ka ; 


676 


zabobon, przesąd (P.). Tą vištą žmė- 
nės iš įžodžia Zaūka; iš įžodžia kaf- 
tais kūdagį po akmeūs slėgia (Tasp., 
Ou.). v. prytyros, būrta. 

Į-žėsti, įžostu, įžėdau, npedcxasamo; 
przepowiedzieė. Aš dūkrai tava įž6- 
džiau, kad bus jijė dainininke, t. y. 
įlėmiau. v. žūdis. 

Ižti, inžū (u įštū), ižaū, LYVWUMmaCa, pA3- 
pyMamaCa, pacnadamaca; duszczyč 
sių; rujnowač się, rozpadač się. Žir- 
nei pribrėndę nū liėtaūs inž. Ižte iši- 
ža pūdas. v. irti, rykšti; aižyti, ižyti. 

Įžūlas, -1a (u įžūlus, -li) sadonJauouu, 
NATAMHLĖ, NALAUŪU; PYG; UpT2y- 
krzony, natreiny, bezczelny; nieoby- 
czajny. Žmūgus, kurs ne pritdika 
niškam, kit4m pikta vėlija, visur 
įsikiša, kur nereikia, pirmas tarp 
kitų sūka ponui, įbėsta žėdnim, 
jiėška pryžasčių (2cew.) ant barimos, 
tas įžulas. Ne įžūlas niekam Žžmū- 
gus, kurs ne pasūka priešais piktą, 
žodį. v. atžūlas (u atžūlus), įsižūlyti. 

Įžulsnūs, -ni « adv. įžulsnei (wįžužnūs, 
inei), UCKOCIŪ, KOCOSAM4KŪ, -AM0; 
ukošny, -nie.Įžulsnei nusklefibk (nu- 
tašyk) būslį (mučtą). Priėš kūlną va- 
žiūk įžulsnei (wcxoca), t. y. ne stačei. 

Ižūs (y A. IO. «žūs), -Ži, porLava, 
pascunuuovū; kruchy, Zaiwo 70zpa- 
dający się. Žūme, kuri kasama įža, 
bus iži, v. ižti, 


J, 


Jė (=jė, jėi), ecau, eocenu; ješli, jJeželi. 
Jė brolis ateis, dūk šišna. 2) j4-ben 
(v. jė-ben), pase, pa3616 MOA6KO; y0KCB 
xoneuno; Chyba, chyba že; južci že. 


Į-žės — Jė 


Ižūti, ižūju, ižavaū, n0xpueamoc2 ca- 
40M3, 604400 navwuyeo; pokrywač 
się kruchym, plywającym  lodem 
(przed zamarznigciem). Upis ižūja, 
kad pradeda šalti, t. y. ižomis šaūla. 
v. ižė. 

I-žvelgti, -giū, įžvelgiau, semadomaca, 
6CMOMpIYMOCA; BAMAMUMO; wpatrzyč 
się; zauwažyč. Pro duris gėlvą įki- 
šęs į vidų ižvelgiau, kas tęn dėdas. 

Į-žvigti (ocew.), įžvingū, įžvigaū 
(Iloneo. įžvikti, -inkū, -ikaū), xpenxo 
cpacmuCo, CUoNUmocA (CG MDYJONI 
OomON4AMoCa, pacnadameca, GUD6- 
GAM4CA; 0 AKN); MmoCnoO zrosnąč się, 
zlączyč się (nielaiwo oddzielač się, 
rozpadač się, wyrywač się; 0 Inie). 
Įžvigę spalei į valūkną (06. npocmo 
linai įžvigę, įžvikę), t. y. prikibę, 
kad linai ne įsibūvę, nesimina (sc. 
kad plūštas tebėr prižvikęs, linai ne 
išdirgę, P.). Žviūga tava linai ir 
įžvigs daugiau, jagu ne brūksi grei- 
tai. Išmynus, tū brūk, bo įžvigs linai 
prie spalų, t. y. įsvils. Linai įžvigę 
į žėmę, ne gali išrauti, ištraukti. v. 
įčižti. 

Įžvilnas, -nė, v. įstrižas, įžulsnūs, 
įžambūs. Įžvižnas Ičdas iš krūšta po 
vandenimi upyjė. Įžvilnai (adv.) 
pakreipk tvėrą. Įžvilnai (adv.) aria 
arimą, ir įžvilnai nugrimista akmū. 


Amo 


J4-ben čė rasiu pamestą raktėlį. Ji- 
ben (y A. IO. «nibytos) tiėsą par 
gvaltą padarysi, (šeip, unave, P.) ne 
gausi mane. J4-ben (y A. IO. «nie 


Jėb — Jaib 677 


Juė») ne gal gėrti su pūnu sesū. J4- 
ben (y A. IO, aczy tylko») nė mire 
(603M0JCHO, Wmo noMepAG) gaspa- 
dine. 3) jė-tit (06. jė-jči tit, jėi tik, 
jėi tikt), ecau moauko; ješli tylko. 
J4-tit ne ateis, bus bloga. Anyta 


šėšuras ateis, gaūs būlbių, žirnių. 
Jėgunt taip yra, dūkis (sc. dūkis) 
kaltū. Jigu taip bus, tai gana. v. jū. 


Jaibabūnas, -na, m. (1py6a4) wymxa; 


(grubų) žart, figiel. v. jaibe (u jėibis, 
cp. azabobon» 2). — 


ja-tit nė mire, Jė-tit tas raištis | Jėibe, jabe, -bės, f. u jaibis, -bia, m. 


(skara) ne būs didėsnis už aną. Jė- 
tit digs agufkai šįmet. J4-tit ne 
tū padarei. v. jė-ben, ne-jaū, j4- 
gunt, jėgu. 

Jėb (v. jėb, jėib), -2460, -muGydu; 
-kolwiek, -bądž. Eik jšb su kūmi. 
Surungūk (sc. surangūk) drabūžį 
jab-kaip. Kas jab-kį ne nėri ėsti, 
tas graikštūs. Jib-kėks žmėgus. Jab- 
kur nueisi. 2) ecau (604); jJešli (by), 
gdyby (y A. IO. «oby»). Jėb aš galė- 
čiau slūžyti, tai aš ne dejūčiau. Jab 
senei būtum taip padaryta, būtum 
geriaū. Jėb sūnus ateltum, būtum 
gerai. 3) jėb ir (=jėb ir, jėib ir), 
zoma, 0axce ecau Gu; chocia2, nawet 
gdyby. Jab ir girdėjau, alė ne kėlau. 
Jab ir aš mažas, alė dirbu. Jab ir 
kėjas (sc. kojos) ne kėlusi, ne turė- 
čiau tokia apšokima (sc. apgavima), 
širdiės skaudėjima. Jaėb ir būčiau 
padares, būčiau ne givęs pinigą. 
Jėb ir ne ėjusi, būčiau geriaū pa- 
dariusi, — ne išgičsčiau jos tokią ž0- 
džių. v. jėb, jė-ben; jėbi-kaip, jėb- 
kaip. 


(=3em. jėbe, jėibe u s0cm. (Janu) 
čibe f., proce ėibis, M.), npoKasuU; 
naxocmo, Gmda, 6peJ3; OpaKA (CkaN- 
0413); swawole, figle; szkoda, bieda; 
bojka (szkandal) (y A. IO. jaibe, 
jabe, setuka, figiel; jūibis, zgielk, 
wrzawa). Par ūžgavėnes madavo vi- 
sėkias jėibes,—gėrve, 6žį rėda. Ant 
sodvos (vesėlijos) būva jaibių. Kokiį 
ėibę (za0ca 4 epe0s) padūre arklys 
(CKa3aMWO O KOMD, UCMONMAGUCMI 
auneno 63 noan, P.). Vaikis padirba 
jėibe, pridirba jėibių, kokias jėibes 
ans dirb (mūšasi, pėšasi, msopuma 
ckandaaw, nakocmu, Terno. JCeM.; 
cp. jėibiugs Žmogus, npoKasnuxs, 
naxocmuuks; Opavyns, P.). Jūibis 
(Coauwu, How. šibe, -bės, f. u pl., 
yūma, Macca) yra supūlimas sviėta 
prie mušimos, prie gaisra. Sviėta 
Aibės prildista (į tūs namūs); vyrų 
šibeė prisiriūkus; dibe paūkščių 
(Cmpawwoe MuoMeCmoo nmuųz)! kur 
tu če pritesėsi tokiai aibei (svečią, 
Pc0.)! 2) uedocmamoss; wada. Daug 
jėbių (sc. jėibių, Pocc. ocem.) tūr tas 


Ja4z, v. jėg; jiėk. arklys; jėbings (sc. jėibingas, cz wc- 
Jagu, jigunt (=jėgu, jėgunt, jėigi,|  Oocmamxoma, -xamu) arklys (P.). 
jėigu, 60cm. jei, jeigū, acem. u jėgut, | Jaibininkas (= jėibininkas), -ke, m2p0- 


jėgutės), ecau; ješli. Jagunt gaspa- 
dūrius būs, šeimyna dirbs. Srūbčiok 
karštą srūbą, jigunt patink. Jigu 
tu taip darysi, bus tau gerai. Jėgu 


Xa3KUKI, OpaUYKI; oKycnuKa, WMmy- 
kapo; szkodnik, zwadca; figlarz. v. 
jaibe. 


Jaibotis (= jėibūtis?), -bojūs, -bojaus, 


678 


o6uumameca; ušciskač się. Sesi nor 
jšibotis, t. y. grūžūtis, mylūtis(?). — 

Jšknos, -nų, f. pl., nevens (600m.); w4- 
troba. Kaip dūsiu, tai tau jaknos 
atšūks, t. y. plaūčei (?) su kčpenomis. 
2) Menowo, nycmaku (0eM.); drob- 
nosiki, fraszka. To pakšlne tik jūk- 
nos: kčrės, kelmai, kėsai (sc. kę- 
sai *), pušikės, eglikės, t. y. prasta 
piėva. 3) omGpoca, omOpocw (XWeM.); 
odvzutki, wyrzutki. Jūknos fra Iš- 
skiros, prasti daiktai Iaūk mėtamis, 
drėbezgai nū burokų, kopūstų, 
mūrkų. v. Iaiūštas (w šlamštas), ke- 
pena (sc. k6pens, kčpenos), pžaūčei. 

Jaksas, -sa, m. x0gma; r0dzaj sukni 
kusej (w kobiet). Jėksas fra iš mar- 
ginia strukčle su suraūktais galais 
rankėvių ir striukais raukais ant 
lrėmeūs. v. drabūžis. 

Jarubė, -bės, f. pačuuks; jarząbek. V. 
šrubė, jerubė. 

Jai, adv., yoce; juž. Tėvai jau apsiteise 
su žėntu. Genesisė (sc. genesiūsė), 
mačiaū, galvijei jau parein namėlei. 
Jau josios vėidas gaidrijas. Jau jūjo 
ten nėra. 2) jaugi, Ja, xcmamu, 
npasda; ach prawda, prawda (y 
A. IO. «južci»). Jaugi, tu taip pa- 
darei. 

Jaudintis, -nūs, -naus, 601x06amuca; 
burzyč się. Jaudinas kraūjis jauniš- 
kės šokant. 2) jaudinti, -nu, -nau 
(P.), 6036y09c0amo  n00DepIKUGAMA 
(66 KOMB-4.) oKcnaMie, Cmpacmu; 


*) Bb Onbcazaxb (Teabii. >404.) FOBOPATB 
kgisū u kėsū G» KBYMA ygapeniaMu); Upu VeNB 
caorB kė- (BB kėsū) NPOUBEOCUTCA, KAKB B.-AHT. 
kė- Bb acc. kėdę (upu kėdę, cTy16). Pex. 


Jūk — Jiu 


oGonsujams; podniecač (kogo), budzič 
(czyje) namiginošci; zwodziė. Kad 
ne norėja jos vėsti, kėm dž ją jau- 
dina. v. jūsti (1), judėti, jūdinti. 

Jėugalis, -la, m. xoneus osuna; koniec 
suszarmi zbožowej. Vieną jaugalį 
iškūlime (sc. iškūlėme), o antrą dar 
tūrime. Jėugalis $ra rejės, jauja 
galas. v. jiujis, galas. 

Jūugta (=jūuktas?), -tos, f. (eocm. jūuk- 
tas, -ta), PEMeNo, KOMOpPUMS NDU- 
GAIWU6AIOMA ADMO K3 DOLIMS paG0Na1wo 
6010; rzemien, ktėrym przywigzują 
jarzmo do rogėw wolu roboczego. 
Pink jiugtą iš gaurį kanšpių j4u- 
čiams jšugti. Su jūugta pririšk jūngą 
priė ragą jaučia. 2) jaukta, -tos 
(Com), f. x0ca 6040; skura wolowa 
(P.). v. pynė, arklavirve, arklė- 
rajštis, jūngti, jiugti; jautenė. 

Jaugti, -gIiu, -giau, NpuoasuGamMo KI 
apmy; przywigzywač do jarzma. Su 
jaugta jiugk jaučius priė jūnga. — 
2) Anwuamo, NepeMUWUUGaMmo (6Ce 
ZOpOWUEė CG MENYOCHOIMI); "'mieszač 
(dobre rzeczy 2 niepotrzebnemi; e0cm. 
jaūkti, -kiū). Kam jaugi (Tenvw.) 
šišną su skiėdrėmis..v. jaūti, mišyti, 
jogoti, jūngti, 

Jūuja, -jos (6.-4um.), f. osuna (Obbinw. 
npucmpoūka ŪA2 CyWUKku LAČA 65 
CHONAT3 NEPCOS MOA0M4GOW0 U AGNA 
nepeds MAMveMB; «puta» = klojimas 
su jauja); osieč (suszarnia zboža i 
Inu). Brėlis jaūna javūs jėujo. Maigį 
bus jūujo. v. dūba, pakurė. 2) 4yM20; 
gumno (IOp6.). 3) Aonanaa cywunona 
u MAAVKA; suszarnia Inu i zarazem 
miejsce miedlenia (Baox.). v. jūujis. 

Jaujis, -ja (9ceM.; 06. aceM. jaus, gen. 


Jaūk — Jaun 


jiuje), M. tyMNO, puva; gumno, gumno 
z osiecią. Jaujis yra budiūkas dėl 
jovima (?) javą. Iš jiuja budavėja 
dėde sau kūtes. I jiujį suvilkti, su- 
dėti, sujaūti javai. v. jūvas; jūuja, 
reja, klūnas, jiugalis, klojimas. 

Jaūkas, -ka, m, npumauKa, npusada; 
przyngta, wabidto. Lipes gauda ant 
jaukų, t. y. kulkėles iš tešlos pi- 
meta, kol prijaukina. v. jaukta, jau- 
kinti, jūnkti. 

Jaūkastis, -tiės, f. 62euenie, 0xo0ma, 
ydoso10Cmeie; pociag, ochota, przy- 
jemnosė. Nėr jaūkasties (06. nejaukū) 
su and boba kalbėti. v. jaukūs. — 

Jaukinys, -nė (w junkinys, -nė, acc. 
jūnkinį, -nę), 406004uk2, -4a, Opy- 
acox3; kochanek, -nka. Kurs prijūn- 
kęs priė žmūgaus, priė mergos, tas 
jaukinys. v. jaukintinis, jaukinti, 
jūnkti. 

Jaukinyčia, -čio8, f. Mncmo, 10 cma- 
GAM3 a06y1UKU; Mie)SCe, gdzie stawių 
pulapki. Vieta, kur vilkūs, Iapės 
jaukin, bus jaukinyčia. — 

Jaukinti, -nū, -naū, oceausamo, npu- 
pyvamo, NDUMUKUGAMS; OSMWUJAČ, Np- 
cič. Balandžius jaukink, kad Žinė- 
tum sava namūs. v. jaukūs. 

Jaukintinis, -ne, v. jaukinys. Ta mėte- 
riška tūr jaukintinį, t. y. vaikiūką, 
kurį prijaukina (sc. yrė, tūr prisi- 
jaukinus). 

Jaukta, -tos, f., v. jaūkas. Mėsa dvėsa- 
line (sc. dvėselieni) bus jaūktai ant 
vidkį. Padėk jaūktą ant lūpių. 2. 
jaūkas, jaukinti. 

Jaukurai, -rį, jiukurus, m. pl., 2py60e 
(osunwoe) monauso; dyzewo opaloicc 


679 


grube (dla osieci). Mėdžei jėujai 
kūrti bus jaukurai. v. jūuja, jaujis, 
kūrti. 2) sing., monauso (mo xe, umo 
kūras, kuriava); opa (P.). Jiukura 
netūrem (IIx.). 

Jaukurys, -rė, jiukurį, -Tę, ucmonnuxa, 
- KUO (60 6PEMA NPOCYUKU ZAnGa 08 
osunn); palacz pieca (W osieci). v. 
jūuja, jiujis, kūrti, 

Jaukūs (1), -ki, pyvKOd, OCe0CKKWU; 
swojski, oswojony. Avinas, vilkas, 
kur prijūnkęs priė raūkų, vadinas 
jaukūs. Jauki višta (P.). 2) npu- 
GbHNKOŪ, MECMIDAUKNU; npiamNUuU; 
žwyczajny, niestraseny; Dlogi, przy- 
jemny. Če jaukū (gemūthlch, Iabai 
gūra, P.). Vakarą by nejaukū eiti 
par girią. v. ramūs, jūnkti. 

Jaukūs (2), -ki, wenacmunū; slotny 
([lon.). Jaūkus 6ras (mo 2ce, umo 
e0cm. sujūkęs, suniūkęs 6ras; cp. 
jaūkti, v. jūugti). + 

Jaunatis (y A. IO. 4jaunėitis»), -načia, 
m. nos04ykie; mlodzik, ndw. V. DE 

natis, jaunas. 

Jaunūmarte, -tės (y A. IO, 4jauni- 
marti, -rčI0S»), f. NeGmCMKA, M0A0- 
dan acena (03 NCp006 6pCMA NO nNpU- 
Gumiu 63 00MB C60010 MMA; MAKa 
NAIIGAMMI 60 NOCMODOKNIA AUUA); 
synowa, mloda žona (pO przyje- 
chaniu do domu swego męža). V. 
jiunas, marti. 

Jaunas, -na, 10408, M020008; mlo dy. 
Vėlyk būčiau numirusi, ne kad jauni 
tekėjusi. Be-tabalūja jauni vaikai, 
t. y. štūkas prėvija, stūmdos, ga- 
liijas, kūlas. Jaunas mėnū (P, v 
jaunatis). 2) jaunasis (e0cm. jiunasai, 


680 


jaūnasai *), acc. jaunąjį, 9cew. jau- 
nasis), gen. jaunoja « jaunėji (60cm. u 
jaunėja, y A. IO. 4jaunėje»), -n6s10S, 
OCENUAS, NEGCMA; NAFZECZONYŲ, NG- 
vzeczona. Pyrūgų dūta jaunūjui 
(xcew. jaunūjū, jaunoujou, 60cm. 
jaunajam 4 jaunšjam, san. 6.-aum. 
jaun4mjam). 

Jaunūuti, -nduju 4 -n4unu, -navaū, 
uwpamo pos cenuZa, secmu CebA 
maks, KūK3 WOdOGAeM3 LeKUTY; grač 
rolę narzeczonego, prowadzič się tak, 
Jak wypada narzeczonemu. Jaunasis 
jaunūuja (06. jaunauja), 0 merga 
mergauja (u mėrgauja). v. bernūuti 
(w bėrnauti), mėrgiuti, martauti, 

Jaunavedis, -de u jaunavedys, -dė, mo- 
40008, -aa; pl. MOA0064e, 40600pA4- 
une; mlody (nowoženiec), mloda; 
pl. nowožency. Kuriė naujei žanėti, 
bus jaunšvedžei. v. jaunas, vėsti, 
nauvedys. 

Jaunikditis, -čia, M. 4040004 ve206n43, 
10H0WA, KeCMmapotĖ 10400 MAK3; mdody 
„cžlowiek, mdodzieniec, niestary ka- 
waler. v. jaunas, jaunikis. 

Jaunikis, -kia, cenumwi napens; ecaK3 
npiuckuomoujii Cebh NeGKCMY; MCE- 
wuaa; Chlopiec, ktėry juž može się 
ženič; každy, kto szuka žony; narze- 
czony. Suaugęs ciėls jaunikis, kol 
nesižanijęs. v. vaikinas, jaunikditis, 
jaunas. 2) mo oce, umo jauniklis. 

Jauniklis, -kle (w jaunikis, -ke), m020- 
Oo (0 M0A. MCUGOMNUIAS, 63 oMAUVIL 
0m3 cmapsi ta, podumeneu); mlody (0 


*) B1, Ilones. y. jūunūsai eCTL O6EIkHOBEHHOS 
ŲAeHH0e UPIHAAraTeIBHOe, jainasai (gen. «jūu- 
naja>) — «KeKIxB». Peg. 


Jėunė4 — Jauni 


zwierzątku, piaszęciu). Lipe, karvė 
jaunikle padvėse. Žaūsinas jauniklis. 
2) mo oe, wmo jaunikis (s0cm.). 

Jaunjlis (w jaunėlis), -le, msa0wiū, -aa 
(63 ceMon), Madu; najmtodszy, 
-824 (w rodzinie). Sūnus josios jau- 
nflis atkška. Katras kūnigas, ar jau- 
nflis (jaunėlis), ne klebonas (60cn2., 
P.)? Ho: katris P6žela, jaunasai 
(cww>) ar senis (omeys, P.)? v. ma- 
žylis, jaunas. 

Jaunimas, -ma, m. 40400e900 (60Cm. u 
jaunime, -mės, f.), co6panie (326264) 
Mo100eu; mlodziež, zebranie (za- 
bawa) mlodziežy. Sūeiga vaikinų dėl 
dainavima, mafistyma miūslų,sekima 
pasakų, dėl šėkima, bus jaunimas. 
v. jaunūmene. 

Jaunimauti, -mžuju « -mžunu, -mavaū, 
coGupamo M0400e0KC6; NOCHWAMO CO- 
6pania MO0A0069KCU U NDUNUMAMO 63 
wuza yvacmie; zbierač mlodzieė; 
uczęszczač na zebrania mlodziežy i 
przyjmowač w nich udzial. Vaikas 
eina jaunimūuti, t. y. šaūkti vaiki- 
nus ir merginas į jaunimą. 

Jauninti, -nu, -nau, M0400ums (x020); 
mlodzi (I kogo). 2) refl., MO400UMaca; 
mlodzič sių. B6ba jauninas, t. y. 
darosi jaunė, o senė bčr. 

Jaūnis, -nia, m. M04000Cme, 10NOCM4; 
mlodošč. Koks j jaūnis ano, kad dičšn- 
galis. 2) (Ca. jaūnis u Ilones. jau- 
nysai) mo oe, vmo (to samo, co) 
jaunylis (we ėunis»). Jaunysai (jaū- 
nis) ir vyrėsnysai (Jones. -nysai), 
abūdu būva (P.). 

Jauniškė, -kės, juniškę (Tasptu), f. 
M0100e0v; mtodziež. Susišja ci6la 


Jauny — Jai 


gaūja jauniškės, kaip vilką, ant va- 
karūškų ir švaipos. 2) jauniške, -kės 
(Teavw.), Omnouna, MOA0J0A; dziew- 
czyna, mloda. Visos mana draugi- 
niūkės, visos su vyriškeis, tik aš 
viėna jauniške, viėna be vyriškia 
(P.).v.jaunimas, jaunūmene, jiunas. 

Jaunyste, -stės, f. M04000CmMe, w0nOCmB; 
mlodošč. Jaunyste durnyste. Aš jau- 
nystė to ne dirbau. v. jaunumė. 

Jaunintelis (x jaunutėlis, 60cm. u jau- 
nintėlis, jaunolėlis=jaunūlėlis, oe. 
jaunitelys, jžunitelį, jaunitelūitis...), 
-le, mo4oJenokiū; mtodziutki. Jau- 
niūtelis, bloznas dar tebėr. v. jau- 
nūtis. 

Jaunėje, v. jiunas. 

Jaunumė, -mčs, jiunumę, 402000Cm4; 
mlodošč. Iš mažeūs, iš jaunumės 
mana tė ne dariaū. v. jaunyste. 

Jaunūmeneė (proce jaunūmene, eM. 
jaunūmėne, 600. jaunumėne u jau- 
nūmėne), -nės, f. 040006, MO40- 
damuna; mlodziež. Jaunūmene susi- 
riūka į jaunimą, ant sodvos šokti, 
dainūti. v. jaunimas. 

Jaunūtis, -te « jaunutysis, -((je (2), v. 
jauniūtelis, jaunylis, jaūnis (2). Jau- 
nutysis (06. jaunįlis, jaunai...) val- 
kas, jaunutėje (= jaunžle, jaunėle, 
jaunėji...) dūkra. 

Jiura, -ros, f. u jiuras, -ra (Teivwu.), 
m. monxoe 6o20mo, monv; bagnisko, 
topielisko, v. atjaurė, pajiure; jūra. 

Jaurūs, -ri, monkiū, easkiū; Cuinyniū; 
gyzązki; sypki. Če jauri pėlke, smil- 
tis. v. jiura. — 

Jaūsti, jaučiū, -čiaū, vyscmeocamu; CžUČ. 
Kur jaūčia, tęn siaūčia (Wwa4ume), 


NDuzosnai, NuToscko-pyccKO-nO5bCkIB caonaps. 


681 


kur miėla, ten akys. Aš jaūčiu, kad 
ateis dėde. Jaūste prijaūčia (30mc0 
06. prisijaūčia) ana (mefga) kliutinga 
čsanti priėš Dičvą. 

Jauta, -tOs, C. vysCMeumenbutii WEA0- 
omk3; czuly czlowiek. Vienas brėlis 
nėjauta, o aūtras jaūta, t. y. pagūd 
(2.-aum. pagūdžia) mane, v. jaūsti. — 

Jūuta, -tos, f. (w jaūsmas, -ma, m.), 
uyscm80; Coujocmeie; Czucie, zmysl; 
wspėlczucie. Ar ten dirbęs, ar ne 
dirbęs, nėr nė jokios jautos (06. 
pajiutos), t. y. nišks ne pajaūčia, ne 
pagūdžia (sc. ne pagūd, ne pagūdžia). 
v. jaūsti. | 

Jautaganys, -nė, jiutaganį, -nę, 6040- 
nacz; wolopas. v. jautis, ganyti, jėu- 
tininkas. 

Jautakūktis, -te, co0cme. 460204000118» ; 
uaza43, Gescmuduuns; wlašč. d:to ma 
woli debo; zuchwalec, bezwstydnik. 
Sčnis toks jautakūktis, t. y. begėdis. 

Jūutake, -kės, f. (w jūutakis, jūučakis, 
jaučakys, jaučakia, m.), 7003 1pu6a; 
galunek grzybu. v. veršikis (u ver- 
šakys). 

Jautiena, -nos, f. 206a04n4; wolowina. 

Jautenė (ce. jautini), -nos, jauteną, 
60a06u4a; skora wolowa. -+- 

Jaūti, jaunū (w jaujū), joviaū, ck2a001- 
Gamb KAKB NONAMO, NEPEMUUGAMU 
(6Ce); GUMNUUGAMO, NPULOMOSAAMU 
(kopa Oia ceuneu); skladač aby 
Jjal:, mieszač (wszystlo); przyrządzač 
(jadlo dla swin). Tu jauni šiokius 
tokius daiktus, t. y. sūmeti, kaip 
mišinį. Tu jauni drabužiūs skrymio 
ir javūs, kad nė skiri. Jūvalą jaūti. 
2) refl., cMmwuusameca, NEpPEMNUU- 

43* 


682 


eamuca; mieszač się. Klastyk, kad 
ne jaūtųs varpos su grūdais, t. y. 
ne maišytųs. v. jdugti, jogoti. 

Jautinėti (1), -nėju, -nėjau, npe0uy6- 
cmeosūmo, OovadusamcA; przeCzU- 
wač, dorozumiewač się. Aš jaū jauti- 
nėju, kad taip bus, t. y. burinėju. v. 
jaūsti. 

Jautinėti (2), -nėju, -jau (022c.), czy- 
namo (Uckam+) 604063, WCKAMo Guka; 
skupywač woly, szukač Vyka. Žyds 
jautinė (jiėška jaučių pifkti). Važiūs- 
ma jautinėti (jdučia, 6uxa, piškti).— 

Jautininkas, -ke, nponoiwsaavovyiė ckyn- 
00 Ww nNpodaMeao 604003; kto się 
trudni skupywaniem i sprzedawa- 
niem wolėw, Jautininkas jaučius 
pefk. v. jautinėti (2), jautis. 

Jūutinis, -ne, 600644; wolowy. Jiuti- 
nis (06. jaučia) rūgas bus trūbui, 
Jėutinis (npueodumot 63 Jeuocenie 
604044) malūnas. v. jiutis. 

Jautinyčia, -čios (w jautide, -dės), f. 
6040642; wolownia. Kur jūučei stovi, 
bus jdutinyčia. 

Jūutis (eccm. u jaučias), -čia, m. 6048; 
Gvika (Oauc.); w0l; byk. Jūros jautis 
skatika (s0cm. u skatikū) veftas, 0 
kol parvėsi, šiūtą dėlerių užmokėsi. 

Jiutkarve, -vės, f. 6e3n100uaa, ne 0a10- 
WA MOA0KA KODOGA (KOPOGA C3 KAUE- 
cm6aMu 6040); krowa nieplodna, nie 
dająca mleka. Jautkarve, kuri be 
vefšia. v. vištgaidis. 

Jiutotis, -tojūs, -tojaus (1am.), pa3- 
cnpawueamo, pasenOUGaMo; T0ZPY- 
tywač się, dowiadywač się. Jautokis 
aprė vis, t. y. teraukis, dasižinėk. v. 
kamantinėti, klaūsinėti. 

Jautrėti, -rėju, -jau, Cmanosumoca 


Jaut — Jėb 


uyImKUuMz; GO0pCMGOBAMms; stawač się 
czujnym; czuwad. Aš jautrėju, t. y. 
sėrgėju. 

Jautrūs, -tri, uymxiū; uyecmeumeas- 
utū; Czujny; czudy. Kurs jaūtrų 
miėgą tūr, kad kas įveina, tū pajunt, 
tas jautrūs. v. jaūsti, jūsti, budrūs. 

Javas, -va, 06. javai, m. pl., 214n63 68 
sepum; zbože. Vėslūs javai, kad gerai 
dėr. Pupa ne javas, 6žka ne gyvolis, 
mefga ne žmogus, marti ne šeimyna. 
2) apo60e; zbože jare (jarzyna). v. 
vasarėjis, atorytis (atūrėtis). 

Javiėnė, -nos, javiėną, f. (ap060e) 
ocuuwye; zbožysko, jarzynisko. Gink 
gyvolus į javiėną, t. y. kur duga 
javai. 

Javinis, -ne, ap0604; jarzynny. Javinei 
šiaudai, t. y. vasarinei (06. vasaro- 
jišnei, vasarojinei), 

Jė, adv. 0a; tak. Ar ateis? — Jė. Jė, 
ar aš dariau talp? Jė, jė, taip, taip. 
v. kaip-jė, bejė. 

Jė-ben (w jė-bent, jėi-bent), ecau 
mMOAbKO, PŪ36IO AUWL; Y9CB KONCUNO; 
ješli tylko, chyba že; južci že. Jė-ben 
tikrai dėgina kūnus. Jė-ben vaikas 
tėvą ne pamėkys. Jė-ben kas ne pa- 
praūs mežgas, t. y. kad viėnos mer- 
gos darbūjas. 2) jė-ben be, ed6a-au; 
wątpię, žeby. Marti ketėja pareiti 
šendiėn, jė-ben be pareis, t. y. vargū 
pareis. Jė-ben be suliuksiu. 3) jė- 
ben ir nė, 4 Moxcema Goimo U ne; a 
može byč i nie. Ateis svetys; sesū 
atsūka: «jė-ben ir ne ateis», t. y. gal 
ateiti, gal ne ateiti. v. ne (nė-bent), 
nėgunt (nėgut). 

Jėb (u jėib, jėibu), conė., uau; albo, lub. 
Tu jeb ūš vaziūsiu į tužgų. 2) ecauGus 


Jėbi — Jėm $ 


683 


(moauko); gdyby (tylko). Jėb tik dū- | Jėibabakas, -ka, 546464, nomniwnaa 


tum, aš imčiau. Jėb jūs, prapulą (sc. 
prapūlą, prapūlę?), jū (se. jū, jūba) 
šaūktumėtės priė manęs, tai gėlbėsiu, 
v. ja, jab. 

Jėbi-kaip w jeb-kaip, xax2-1460, kavs- 
wuGydu; jak-bądž, jakkolwick. Vai- 
kas dirb jėbi-kaip. v. jėb, jab. 

Jėbi-kas u jėb-kas, scaxiū, 10001; kmo- 
uuGydo; každy; kto-kolviek. Jėbi-kūs 
keit če. Jėbi-kūs padės dirbti, Jėb- 
kas gal pavogti šūnį. v. jėb, jab. 

Jėbi-kėks (u jėb-koks), -kia, ccakit, ka- 
xoū ywodno; wszclki, Jaki-bądž. Jėbi- 
kėks peilis bus gėras. An4m jėb- 
kėks neįtiks; an4m jėb-koks paikšis 
neįtiks (P.). 

Jėg, coni. (600m.), pase wo; chyla že. 
v. jė-ben, nėgunt (nėgut). 

Jėsa, -g08, jčzą (e0cm.), f. cvo6pa- 
BUMEAVNOCMO, 30pAGYU CAMCAG; pD0- 
Jęcie, zdrowvy rozum. V. nūjėga. 

Jėgingas, -ga, Co06pasumeabMUū, CO 
CMUC40MB, MOAKOGUĖ; pojętny, 10- 
zumny, rozsądny. V. jėga, jėgti, 
mokstūs, manslūs. 

Jėgti u jiėgti, -giū, -giaŪ, CMorcaumo, 
YMIMO; UMBMO APUCYMCINGIe Oyaa; 
pojimowač, umieč; mieč przytomnošė 
umyslu. Tu jčgi dainūti, 0 jijė, ne 
žinaū, begū nujėgs tą diiną padai- 
nūti. 2) Gwimnb 603 Cocmonniu, 63 C- 
aa13; byč w stanie, micė silę. Boba 
jiegia dar kūdikį nešioti, malti, t. y. 
stėngia, pajiėgia, gal. Anyta jičgia 
sunkei dirbti, o marti ne įjičgia. Nė 
jiege dėde to darba. 

Jegutalus, -laus, m., v. Jergutūlus. 

Jegžlys, jėgžla, m. epius; Jazžgavz. V. 
pūkys (pūkys). 


wupa; zabawa, gra ucieszna. Kėlmą 
skėlti, krūpį dūrti, silkę kėpti, var- 
gūnus strajyti — bus jėibabakas. v. 
jaibabonas. — 

Jiėk w jiėk-viėnas, nadcduū, 60 00 
004010, 00 nocanduaw; každy, wSs2y- 
scy do jednego, do ostatka. Brėlis 
jiėk skatiką pažneše, t. y. visūs pi- 
nigus. Jiėk-viėną, d4iną, išbigariava 
brėlis. Jiėk-viėns arklys išdvėse, Su- 
riūksi jiėk mažidusią dainčlę, žūdį. 
Jiėk-vieno daino graži dūma, mislis. 
v. alėj (6ocm. alei, al, alei-viėnas, 
al-viėnas). 

Jėkelis, la, m. veca4Ką, veca/KU; CžC- 
sadlo, grzebien do Inu. Šepetys iš 
vinį linėms šukūti bus jėkelis, v. 
šukūtei (šukūčer, linšukei). — 

Jiėlakstis (socm.; IOp6. jiėlikštis, Bea. 
jiėlekštis w jiėlektis, acc. jiėlektį), 
„tlės, f. OJUMOUKaA OUA061A y CoTU; 
AICUNA, KB KOMODOU NPUGAIGIGAEMCA 
nepeknaJUMa C3 OsyMa apMaMu; dy- 
szel u sochy; drąg, do ktorego przy- 
wiazuje się beleczka 2 dwoma jarz- 
mam; «powroz 0d sochy». Jiėlakstis 
$ra višve nė žūgrės, kuri jūngą su 
ragožiumi sūriša. v. jdugta, arklė- 
virve. 

Jėle, -lės, f. neencma; nascanie KaKOtO- 
mo GoxMcecmea (Cp. «AA1A» 2); panna 
(na wydaniu); nazwa pewncgo bū- 
stwa. Kūkū, piršly, melūgiau, tave 
apgaūva, už jėlę baltą žansį dave. «Iš 
sūnaūs jėlės drebulė, iš duktežs jėlės 
£nžūlas paverstas (į medžiūs), — 

Jėmėjis (w ėmėjas), -ja; -je, -jės (06. 
-ja, -jos), xmo Gepema (Gepywiū); kto 
bicrze (biorgcy). Yra daig mergį, 


684 


maž jėmėjų (2cew. u 60cm. jėmėjį, 
ėmėjų). v. imti. 

Jiėna, -nos, f. (xew. yna, čina), 004064a; 
holobla. 

Jėpkis, -kia, m. sa10p00xa (012 A0wa- 
Oeu); zagroda (dla koni). Kur šrklus 
suvažiūja keleivei, bus jėpkis, t. y. 
iš lentų aptvaras. v. Iaidaras (Iai- 
darys). 

Jėras, -ra (06. jėrėlis, (j)ėrytis, -riūkas), 
m. ainenoKa; jagnię. V. gėras, vėras. 

Jėriėna, -nos (4 -na, -nės, -Iėną), f. 
awmamuna; jagnigcina. 

Jergutlus, -laus, m., 4a36auie 0c06a10 
Goocecmea (2). nazwa jakiegos bū- 
siwa (2). A jergutšlau (Tes0w. Vo 
Jefgutalau, Jefgutelau, proce vo 
Jefguts, 63 suau. «o Diėvulčlio, ureac. 
«Herr Gott, Herr Jesus»), tu mana, 
ką aš padariau? v. jegutalus. 

Jėrinčle, -lės (2464.; 6.-aum. jėrenėle, 
-lės, ymensw. oma jėrenė, jėreną), 
AAA WKYpKa, mepaywka; Skėrka 
Jagnigca. v. jėras, jėriėna. 

Jėringa, -gos (60cm. -gA, -gūs), f. 
(adiect.), cymwaa (osųa); kotna 
(owca). Jėringa avis. v. jėras. 

Jierka, -kės, jičrką, f. upza, (upzocaa) 
omopowka; trcha, wypustek, broszcz 
(irchowy). Jierkos atrėžėlus dėda 
tafp siūlų siūvant kailinius. v. irka. 

Jerubė (w jerumbė), -bės, acc. jūrubę 
(u jiėrbe, jerbė, jėrbę), f. pačuuns; 
Jarzabek. v. jarubė. 

Jėrūtis, -rūjūs, -ravaūs, awumeca; 
kocič się (0 owcy). Avis jėrūte apsi- 
jėrūva. v. jėras. 

Jiėškinėti, -nėju, -nėjau, wcxamo (myms 
Ww maMs, noNeMKOoųy); szukač (tu i 


Jiė — Jis 


dwdzie, po tros2e). Gaspadine jiėški- 
nėja mergį. v. jiėškėti. 

Jiėškėti, jiėškau, jiėškėjau (e0cm. u jiėš- 
kot, -kojau), ucKamo; szukač. Jiėška 
žuvis gilumės, o Žmėgus gerumės. 
Sargai palika be-jiėšką. Sčnis jiėška 
sava pražūvusių dšiktų. Tu grum- 
bais (v. grambyti, grumbytis) jiėškė- 
damas ko po šėpą. 

Jiėšmas (Oec. vėišmus = viėššmas), -ma, 
m., eepmeaz; vrožen. Vištėlėms kėpti 
dūk jiėšmus. Ant jiėšma iškėpk ke- 
pėnę (dapxoe). 

Jiėvė, -vūs, jišvą, f. vepemyza; Cze- 
remcha. 2) Jiėva, Eoa; Ewa. Ly- 
pėjos (sc. Liėpėjaus) Jičva. 

Jijiškas, -ka (e60w4), eūnoū (10, ea; 
C06cme. amaKOU, KGK3 y MCA»); (jeg0), 
jej (wlašė. «taki jak jejo). Jijiškas 
miškas. v. jįsiškas, — 

Jis (pmace Is), jisai, gen. jo, jojo owz; 
on; ji, jijė, jinai, gen. jės, jėsios, 0xa; 
ona. Naktiės gūdu jis atsibūda. Ve, 
jis I6vo bibsa, t. y. gūli išsitiėsęs. 
Aš jo turiū vėngti Zabiaū, ne-kaip jis 
manęs. Jis atsigrasiūs če važiūti. 
Jisai ant velės (dūšios) ne atbėja (sc. 
velės jis ne bėja, velė jam ne rūpi). 
Jisai atverte žūdį, t. y. atgal atsūke. 
Tas bėrnas bambėklis, vis bamib, vis 
jam ne tiūka. Jamui reikia makara, 
kad jisai taip dara. Jūmi (v j6) dėta 
(Gydo A na ew0 Momn) taip dary- 
čiau. Vakarykščei jiėjiė būva susi- 
tūrę ateiti če. Jūdu apsižodžiūva. 
Imai jūdum (=jūdu) būdelis. Ji verf- 
pia, ji audžia. Jijė ne būlina drobes. 
Visi jūsios bija. Visi ję mėrgina, t. 
y. mylėja. Jijė tekūs (exz004 34- 


LŽ T AT 


Jėd — Jon 


Apdave, kad taip mylūjas. Jinai dar 
po biškį girkštu! arieIką.. Jinai tėkia 
murklūne, t. y. vis tyli. 

Joda, -d08, C. Wa4yM3, 408, NOCMpMA3; 
swawolnik, -nica, sowizdrzal. Jis 
(vaiks) toksai jėda, kurs vis jėdos, 
kūlas. Tu joda, nesijėdyk, ne kūlkis, 
bet inkis darbą. v. pajoda, pajėt- 
žarga. 

Jodykla, -dyklos, v. j6da. Žmūgus, 
kurs vis jėdos, tas jodykla. 

Jodinėti, -nėju, -nėjau, m30umo sepz0M3 
(4acmo, nONEMKOTY, moanoso); Ježdzid 
konno (często, po trosze, gromadą). 

Jodiniūkas, -ka, m. 6epz0604 (K048); 
wierzchowiec (06. epilheton ornans; 
jėjamas, jojamasis arklys, 6eprosaa 
s0wa0», P.). A tu, žirgai, jodiniūkai, 
taisyk kojas į kelėlį. 

Jodinti, -nū, -nai (xex.) « jūdinti, 
-nū, -nauU, OmnpasAAM0 GCpPIOM3 (U 
CGMOMY TAM C6 OMNDAGAAPMUMS); 
posylač konno (i samemu jechač z 
posytanym). Jodink brolį į kermošių 
ir atjodink čė. v. jodyti. 

Jėdyti, -dau, -džiau, madumo sepT0M3; 
Ježdziė konno. Tankei jodau aš ir 
kitą jodinu. 2) ve/l., wasums; swa- 
wolič. Vaikis ir mefgės jėdos (Bea. 
u jėudos), t. y. grūmas (6.-aum. grū- 
mias, co6cme. kūlas, siaūčia), v. joti, 
kūltis, siaūsti; grimtis. 

Jog (u jogei), coni., umo; (mana) mo; 
Ze, (tak) iž. Ne sakiau, jog nuganiau 
rugiūs. Mčs ne ėsame (06. nčsame) 
prisirūšę, jog gyvėnimą (gyvūtą) 
an4i dūkrai palaūbome (ycmynaena). 
Taip įtempei, jog trūksta. v. jūk. 

Jūgoti, -goju, -gojau (Tea), cumuu- 
sam» (v. jaugti); mieszač. Marti 


685 


kresnas (Casonue cumonku) su kūše 
jūgoja, t. y. jėugia, maiša. 

Jojėjis, -ja, m.; -je, -jės, f., madoxs; 
ježdziec. v. jėti. 

Jojėnti, -nū, -naū, madumo (noneMKoLų, 
Mmedienno); ježdzič (po trosze, p0- 
woli). Jojėnk jauną žirgą, t. y. 
prajėk biškį. v. jodyti, jėjėti. 

Jojėti, (jojėju), -jojėjau, v. jojėnti, Is- 
darą (=išdarį) 4rklį biškį jojėk (=pa- 
jojėk?). v. jėti, jojėnti, — 

Joks, jokia w joks, -kii wukaxoš (mo 
ce, umo nėjoks), ecakiū (be jokia 
darba, 6e33 ecaxoū padomu, P.); 
žaden. Joks kufpius (Gaumavnuxa, 
canoocuuxs) ne apsijema sutaisyti 
tų kūrpių. Be jokia reikala atėja 
brėlis. Pūnai ne gal ineiti nė į jokias 
snkalbas be s4ndara žmonių. Nė 
joks (u npocmo jėks) žmūgus nebgal 
iškeūsti tokiūs vergijos. Aš ne turiū 
ni jokia (w npocmo jokia) ūžvada, ni 
jokios tvermės, t. y. esmū ne diktas, 
2) by-joks, xax0l-nuGydo, Kaxod- 
au6o, 0604; jaki-badž, jaki-kolwiek. 
By-joks (2cem. u by-kėks, e0cm. bet- 
kėks) kufpius sutaisys batūs. 3) jėks, 
coni., Gydmo; niby. Sčnis rėda, joks (?) 
ne gitdi. v. koks (koks), būk. 

Jėmarkas (IZonee. jonmarkas), -ka, m. 
apmapka; jarmark, kiermasz. Jo- 
marka byžė: viėnas vefkia, kits 
kampė defkia. 0. turgus, mūge. 

Jončlis, -la, m. p003 yenmka (63 nauu- 
caduumo); r0dzaj kwiatu (ogrėdko- 
wcg0). Jonėlis geltonai žydi daržėly. 

Jonūti, -nūju, -navaū (w jonauti), 
npasdnosamo Heunoss Oeno, Heanosy 
novo; obchodzič dzien, noc šw. Jana. 
v. kūpolauti. 


686 


Jor — Jūd 


Jūre, -rės, f. (eewwnaa) seneno; zielen, | Jū (cen. u jou; e.-1um. jū), mms 60- 


ziola (na wiosnę). Jūre yra žalėsa 
pavasarį. Mėdis žūlas, kaip jore. 

Jorinis, -ne, panniū (0 pacmeniaz?); 
vanny (0 rošlinach). Jorines būlbes 
pirkaū. v. jėre. — 

Jorūti (=joriūti?), -rūju, -ravaū, 36- 
sennomo; zielenič się, zielenieč. Žolė, 
mčdis jorū pavasarį, t. y. žalū. v. 
jūre; jūrūti. — 

Josena, -nos, f. 6epz00044 mw30a; konna 
Jazda. v. jėti. 

Jėti, jėju, -jau, m2amo eepz0Mz; jechač 
konno. v. brikšnėti, kesnėti. 

Jovalas, -1a, m. CMnCo, KacadpJaus; 
mieszanina, gmatwanina. Sunerši- 
mas daiktų, sumaišymas į kūpetą 
bus jovalas. 2) couwoš xopM3 (y- 
cmoū); pokarm šwini (gęsty). Jūva- 
Jas yra ėdalas dėl kiaūlų. v. jaūti, 
ėdalas. 

Jovalyne, -nės, f. Mecmo 63 Ocuoceo, 
ocuoca; miejsce Z gęstym plynem, 
gąszcz. Dūbę su kužnu iškas asto ir 
vandeūs pripil par sodvą, tai būs 
jovalfne. v. jūvalas. 

Jovalyti, -liju, -lijau, nepemmwuuoamo, 


4160, ee GoAne, ckopIoe; tym bardziej, 
Jeszcze wiecej, prędzej. Jū giunas 
mėdis įdiėgtas, kad viršūnę nulauž. 
Du kaft jū eitum če, nekaip tčn. 
Jū šiltai (sc. jū šilta), kad su barzda, 
nenusiskūtęs. 2) 60102, Gauomė; wWig- 
cej, bližej. Šen-jū beūgias anį giria. 
Eik šęn-jū. Viėna pūse paaūsia nu- 
skustė jū, aūtra nė. Šen-jū bėra dir- 
sės. 3) jū-jū (=jū-jū), weMz——meMs; 
uM3 G0AMe— MMI GOA; im-tym,. 
im wiecej —lym wigcej. Jū geriu, 
jū nėriu. Jū šanl, jū bėg ašvynei. Jū 
pliūk, jū traūk. Jū pliks, jū trūks. 
Jū daugiau, jū geriaū. v. jūba, jūčiu. 

Jūba (=joūba =jouba, joujaūs, jūjaūs, 
jūjaū, 9ceM.; e.-2um. *jūba), mams 
Gone, ee Goane; tym bardziej, 
jeszcze wigcej. Manęs jūba škadą. 
Kad save viėną ne išganysi, tai pen- 
kią-šešių nė juba (= jūba) ne išga- 
nysi. v. jū, jūčiu, 

Jūbas (j. Zaūkas, j. Zaukėlis), wupoxiū, 
GenuKiu (6053 NADODKIAS NCNALI); 
szeroki, wielki. Brėlis pliėnineis 
noragais ūre jūbą laukėlį. Jis pra- 
gėre jūbus laūkus. v. ūbas. 


vadumo (v. jūgoti); mieszač, brudzič | Jūčiu (ocex.), v. jūba. Jū jį sūbari, 


(y A. IO. «warzyč jadlo dla šwino). 
v. marmalyti. 

Jovalūti, -1ūju, -Žavaū, v. jūvalyti. 
2) npuomosaamo CGUnOoU  KODMB; 
przyrządzač pokarm šwini, v. jJaūti, 
jovalas; jūgoti. 

Jovaras, -ra, M. 26073 (Omavd KAKNB); 
cepedpucmvi MONOA6; (004N0CMB046- 
not) GoaponunuKs (cralacgus mono- 
gyna); jawor; topola biala; (e0cm.) 
glėg (ednostupkowy). 


jūčiu jis (vaikas) ne mėka pėterių. 
Jūčiu pradėja pykti ant manęs, kaip 
jūmui pasakiaū teisybę. — 

Judesys, jūdesia, m. Osucenie; ruch, 

“Ar yra koks judesys vežimė gelži- 
kela. v. judėti. 

Judėti, -dū, -dėjau, dewameca, we60- 
sumsca; ruchač się. Vaiks Įopšč 
(e.-2um. Topšy) jūd. v. kirbėti, kru- 
tėti, kušėti, virpėti. 

Jūdinti, -nu, -nau, Jewamo, weseaumo; 


Judr — Jun 


vuchač. Tas vaikas jūdin sava pi- 
pelį. Jūdink (judėnk, noweseaucau) 
mžgtantį (xcew.). Sesi jūdin špūlę, 
kad sūktųs. Jū (2cem.) jūda vaiks, 
jū dar jūdini. v. judėti; kūtrinti, 
krūtinti, kūšinti, pūrtinti, 

Judrė, -ros, f. pMouK3 nUCHGNOU (Ca- 
melina saliva); Inianka zwycząjna. 
Jūdros geltonai žydinčios 4uga li- 
nūsę. 

Judūti, -dūju, -davaū, Osuamuveca 
(caa60); ruchač się (slabo). Nū vėja 
karūna judūja, kad jūda. Judū javai, 
krūmai, kad vėjis pūčia. Brike su 
lėdinge judūja, t. y. iš-leiigva jūda. 
Kad klūvas judū, tad sulės ne dūda. 
v. jūsti, judėti. 

Jūk, coni., emdo; wszak, przecic. Jūk 
tu žinai ten nueiti. Jūk ne būva 
anyta bažnyčio. Jūk ne svetu? esi, 
alė namiė, Jūk tu ne melavai, kiti 
melūva. Jūk ne žinėjau aš. 

Juka, -kės, f. xposanon cyns; Jusznik. 
Iš kraūja virk jūką. 

Jūkyti, -kiju, -jau, n04usamo Kpo0WO, 
KposAKUMmo;  juszyč, zakrwawviač. 
Marti jūkija strovą, t. y. kraujūs 
žansiės uždeda (?) į strūvą. v. juka. 

Jukša, jūkšos, c. (w jūkšas, -ša, m.; 
jūkše, -šės, f.), nodaieųs, Mepaaccųs, 
uew0JAU (cykuns CM3); (psia) jucha 
(psia krew). Palūuk tu, jūkša. 

Jukšia (6m0v) maka; (wszak) tak. Ar 
važiūsi į svečiūs? važiūsi jūkšia 
(=jūkše?; v. jukša; juk šĘ, 01000 C0012) 
arba nė. v. jūk; jukša. — 

Juktini (xce.; 6.-1um. jūuktena), -nūs 
(w jukta, jūktos), f. m0gfimo; Jucht. 
Jūdės jūktinės būtai, čeveržkai. 


687 


Jukūs,-ki (ITonee.), xomopaa0 Ae1x0 pas- 
CMIDULUMO, KOMOP6Ė UACMO CMIEMCA; 
sklonny do šmiechu. Jukūs žmogėlis. 
v. jūkinti. + 

Jūma, v. tū (jūma=jūdviejų, 96eM. 
vėdums: jūma duktė, P.). 

Jūmnperke, -kės, Gapvauna (npeneGpeoc.; 
M. Jungferchen); panienka (po- 
gardl.; y A. IO. 4jumpėrkis, -ke», 
«przywigzany jak kleszczv). Ta m6- 
triška jo (keleivia) jūmperkė, t. y. 
eprijūngta priė jo, kaip ėrke įsufbta 
(sc. įsisufbusi»). Jūmperke gasūžeis 
vaikščioja. v. jūmprova. 

Jūmprova, -vos, f. Oneuya, Gaporuna 
(unM. Jungfrau); dziewica, panna. 
Mežga, kuri 7duna rėvas vyra šir- 
dyje, pirmą sykį rišas, jūngias priė 
vyra, bus jūmprova (?). 

Jūmsu (xce4.), v. tu (cen. jūmsu= 
e.-aum. jųsų, jūsų; jums=jįs). 

Jūngartas, -ta, M. KAWusoNuKS; U0DC3- 
cnOenonuxs; naszelnik; r2emieN, prze- 
chodzący przez siodelko, przymo- 
cowany do holobli, Su jūngartu pri- 
jūnge dyselę prie pynos. Jūngartas 
yra parmetamas par balnėlį difžas, 
kuris (viėnkinkiuiūse) rūtūse, viėnk. 
važy kėla abi jiėni (P.). 

Jūngas,-ga, -gal, M. yo (63 Oepcaan, 
Gun), 08 KOMOpoe 6L0JUM3 NpiY3Os; 
npiysJs; uszko (u cepowiska i bijaka), 
dokąd wchodzi spojnica; spėjnica (W 
cepu). Ant keltuvės ir būnžes apsiūti 
jūngai iš želvia ir tafpjungia iš 
šikšnos sujūngti. Sprūgila jūngas. 
2) apuo; jarzmo. Ar jūngsi jaučius 
su jūngu (06. į jūngą, v. jūngti). 

Junginis, -ne, ca npiysdaMu; ze spOjni- 
cum. Sprūgilas yra junginis, t. y. 


688 


ant jūngų sujūngtas tafpjungiu, ir 
pakartinis. v. jūngas. 

Jūnglankis, -kia, m. apMo (p003 10- 
Myma); jarzmo (rodzaj chomątu). 
Dėl apkabinima jaučia kūkla (sc. j. 
kaklui apkabinti) padirb jūnglan- 
kius arba gėrves. v. jūngas, Tankas. 

Jūngti, -giu, -giau, CO0e0unamo; sanpa- 
vamo (63 apMO); lączyč; zaprzęgač 
(do jarzma). Jūngk jaučius į jūngą, 
o kinkyk ašviėnius į kiūktus. 

Jūnkinti, -nu, -nau (4 jūnkyti, -au, 
-kiau) npiyvamo; przyzwyczajač. Aš 
aną, brėlį, jūnkinu darbą dirbti. v. 
jūnkti (1); nujūnkinti (4 nujūnkyti). 

Jūnkti (1), -kstu, -kau, npuovixams, 
npiyvameca; przywykač, przyzwy- 
czajač się. Aš jūnkstu prie jėjo ir 
nėriu prijūnkti. v. gūsti. 

Jūnkti (2), -kiu, -kiau, npiyvamo; 
przyzwyczajač, v. gūdinti, pratinti; 
jūnkinti. — 

Jupa, jūpos, f. n2amse; suknia (jubka). 
Jūpa fra puikūs drabūžis su ranko- 
vėmis ir su liėmenimi, 

Jupiūčius, -čiaus, m. «agmans; kaftan 
(jubka). v. jupa. — 

Jūra, -ros, f. mope; morze. Jūro tiės 
Palėnguva (06. Palanga) m4udos 
(plaūkos) pūnai. Jūros aūglys (xa- 
Menno, CO6CMO, MOPCKO, saMOpCKiU 
y1040). 

Jūras, -TA, wymausui  (10poewū?); 
«szumliwyv. Jūras Žmūgus jaunas. 
v. jaurūs. — : 

Jūras, -ra, m. ZOpiū; Jerzy. E, Jūrai, 
Jūrai (30mc0 Jūrai?), ne dūk valos 
rūrai, t. y. ne bezdėk. 

Jurgine, -nės, f. (w jurginas, -na, m.), 
1e0puuna; georgina, 


Jūng — Jįs 


Jūrinis, -ne, mopcxoš; morski. Jūrinis 
vėjis, kurs pūčia nū jūros. v. jūra. 

Jūršunis, -nia, 1444-p0:62 (2); mM02e4s; 
tracz (2); pies morski (06. jūros vef- 
šis, rūnis). 

Jūrūti, -rūju, -ravaū, 60140600m0ca (0 
uuen); falowač (o polu, zbožu). Javai, 
vėja pučiami, jūrūja (w vilnija). v. 
jūra; jorūti. 4 

Jūs, proce jųs, 66; wy. V. tu, 

Jųsasai (600m.), jųsėji, eawws; wa52. 
Arklys dvės jųsasai. v. jųsiškis. 
Jųsiškas, -ka, maxol, Kakas y 6aC2, n0- 
zouciū wa saus; jak wasz. Jųsiški 
jaučei fra piėvose. v. mūniškas, tž- 

viškas, jūviškas. 

Jusiškis, -ke, eaws; wasz. Tas ašviėnis 
yra jųsiškis. 

Jūsti (1), jūndū, judaū, savwams 06u- 
VMA, WAMAMoCA; ZACZyNAČ ruSZaČ 
się, chwiad się. Tvora papūvusi «juūd 
ir jūste sujūda» (?) par tvaną. v. 
krūsti, kūšti; sujūsti. 

Jūsti (2), juntū, jutai, wyscme0eams, 
npeduyscmeosamt; CZUČ, przeczuwaČ. 
Gėla man širdis (v širdį), kad juūtu 
rūpestį. Tuščiomis jutai besibūvi- 
jant. Jūsk širdyje, ką sakai. 2) 
refl., UyGCMEOGAMACA; uyGCMGOGAMS (0 
cebn); czuč sig; czud się (0 sobie). 
Juūtas šaltis. Jis juūtasi negražei 
pasielgęs (P.). v. jaūsti. 

Jusčiomis, adv., wyecmeya, saMnmMmuo ; 
uczuwając, widzialnie. Tu jusčio- 
mis (2), 0 aš nejusčiūmis (Teasu., 
co6cme. nejusčioms; 06. nejučiomis, 
-6ms, -6m) padirbau. v. jūsti. 

Jūsų (Oaec. jūnsa, Be2. u jūs), gen. pl. 
6AC8; WAS; NPUMAIL. M. GUI; WAS2; 


| 
| 


Jūš — Jūdy 


689 


jūsump, (10 uanpasa.) K» 6aM3; do | Jūdaunyčia, -čios, f. vepuaa (Gapzam- 


was, na was. v. ti. 

Jūšintis, -nūs, -naus, cočupameca, n0- 
Oymuenmo; ochocič się. Dėde jūšinas 
(0a010 0z0ma Gepemz) jau ant šokima 
arba važiūti namolei. — 

Juta, -tūs, f. vyscmoumenuocmo; CzU- 
Zošč. Jutos (w jautrūma) mėn jau 
nėra. Jūtą į širdį jo įdūk. v. jūsti 
(cp. adi. jutūs, -ti = jautrūs), 

Jutingas, -ga, v. jautrūs. 

Jūtryna, -nos, f. nympenoū, 6pe3noU 
aaMOK3; Zamek (wngtrze zamka). 
Skrynios ir dūrų jūtryna pagėda. v. 
ūžraktas, ūždoris. 2) jūtryna u jūt- 
rine, saympena; jutrznia (P.). 

Jūviškas, -ka, uzniū (c00cmo. maxoū, 
xaxa y nuas); ich. Tai mūsiškas, tai 
jūviškas arklšs. v. jijiškis, jis. — 

Jū, v. jū. 

Juba, v. jūba. 

Jūčkis, -ke, c0 CuyLibiMa, MEMNOKODUŲ- 
NEGBMB AU4OMB; YKUGOMNOL UEDNOU 
macmu; ciemnobrunaine) twarzy; 
zwierzę czarnej mašci. Kas bėra 
vėida, vadinas jūčkis žmūgus. v. 
jūdas, jūdčkšlis, pajūdėlis, jūdžkis. 

Jūdškis, -ke, vepuouaswuū; czarnooki. 
v. akis, jūdas. 

Jūdantūkis, -ke, vepuoOposwū; czarno- 
brewy. v. šntakis, jūdas. 

Jūdalksnis (vu jūdelksnis) -nia, m. wep- 
waa om1a; Olcha czarna (alnus glu- 
tinosa). Auksa galva, cidžbra krū- 
tine, liėpos kėjos, jūdalksnia ši- 
kine. v. bėltalksnis, alksnis (alksnis), 
pužvalksnis (4 pužvelksnis). 

Jūdas, -dž, vepuviū; czarny. Jūdėje 
(sc. jūdėji) ligi (aumonoss o10ns). 


Dusonzas. NETO5CEO-pyccko-L01LCEiS Ca08AP5, 


uaa) Aenma, vepuni (Gapzamuw) 
venvuka (6e33 sepzy); czarna (aksa- 
mina) wstęga, czarny (aksamitny) 
czepiec (bez wierzchu). Jūdaunyčia 
aksoma su adata susegta ant kepu- 
raitės mėterų, arba ant plaukį 
mergų, kaip kūspinas. Ant jūdauny- 
čios mefgos nešioja kaspinus, o m6- 
ters nūmetus (nomėtus). 

Jūdbėris, -re, memwowndoš; ciemno- 
gniady. Ašviėnis jūdbėris. v. jūdas, 
bėras. 

Jūdbrunis, -ne,  meMuOokOpUUKeGUŲ, 
VepHOKODUUNeGGIŪ; ciemnobrunatny, 
czurnobrunainy. Tamsaūs vėida jūd- 
brunis žmūgus. v. brūnas, jūdas. 

Jūde, -dės, f. vepno, uepuaa xpacka; 
czernidto, tusz. v. jūdylai, jūdis. 

Jūdčkšlis, -1e, vepwosamori; czarniawy 
(v. jūsvas). Žmogus jūdčkšlis. v. pa- 
jūdėlis, jūčkis. 

Jūdgalve, -vės, f. (u jūdgalvis, -via, 
m.) 7003 pacmenia (p01033 WUpoKO- 
aucmuvū, typha latifolia); gatunek 
rošlinų (ožypalka szerokolišciowa). 
v. mėldas. 

Jūdgalvis, -ve, vepuovoa0001i; czarno- 
glowy. Jūdgalvis gyvolis. v. jūdas, 
galva. 

Jūdikis, -kia, Jeneocka (moaywka); 
szeląg (polski). 

Jūdylai, -Jų, m. pl., vepaa npacka; 
vepuuna (63 AIK AUM. NUCIMEN- 
nocmu 06. rūšalas); czernidlo; atra- 
ment. Piėšk su jūdylais ant pėpie- 
ros. Su jūdylais kiaūšius jūdink ant 
Velykų. v. baltylai, darytas, dažy- 
Tas (baltai, dar$Zas- darylai, da- 
ryla, -rylos, dažylai), jūde, dažyvės. 

44 


690 


Jūdilnyčia, -čios, f. vepuusonuya; ka- 
Zamarz (63 nucom. 23, 06. rūšaline). 
Jūdilnyčia fra sūdas, kūr supilti 
jūdylai. — 

Jūdymas, ma, m. 4ep40e MRCmMO; pl., 
UepUdIA MUMU; Czarnėe miejsCe; DL, 
czarne nici. Jūdymai, žūlymai, bal- 
tymai, mėlės (w mėlys), geltos, raū- 
dos dėl dirbima (06. dirbimui) jūs- 
tėlų (uu j-ėms dirbti) reikalingos. 
v. jūdas, jūdyme, jūde. 

Jūdyme, -mės, f. wepw0e namuo, uep- 
406 MNCMO; czarna plama, czarne 
miejsce. Aš ne mačiaū par nūga jū- 
dymę, o tu sakai, kad aš suėdžiau. 
Jūdymę sūria išpišuk, iškifsk. Vė, 
kokia jūdyme ant vėida, ant dra- 
būžia, kur sūtepei. v. baltime (bal- 
tyme), geltėnyme. 

Jūdinėti, -nėju, -jau, vepuumo (601009, 
NONeMNOUY); Czerniė (wszędzie, po 
trosze). v. jūdinti. 

Jūdinys, jūdinia w jūdinia, m. mmemo, 
SANPAGAEHNOS KD0640 (P003 KyWaNia); 
ciasto, zaprawione krwią (rodzaj ja- 
dla, v. kruvinis 4 kurvainis), Jūdi- 
nfs fra valgis rūdenį padirbtas iš 
kraują ir plikytų miltų miėžinių ir 
ruginių dėl pavasaria (= pavasariui). 
2) pl., 1pasu0e Grave (vepKoMa); 8Ce 
UEPHOL, KDAUWĖNNOS 63 UEPKGIŪ USM; 
brudna bielizna; wszystko, co czarne, 
farbowane na czarno. v. jūde, jūdy- 
mas, baltinys (baltinei), skalbinys (u 
skalbinei). 

Jūdinti, -nu, -nau, wepuumo; czernid. 
Batūs jūdink su sūdimis (sc. sūdi- 
mis). v. jūdas. 

Jūdis, -džia, M. uepwoMa; Czarnošč. 
Jūdis apkaklės tava baisūs. v. jūdas. 


Jūdi — Jūdn 


Jūdis, -de, 60powaa A0wa00, GscaKOE 
DCUGOMNOL VEDNOU MACMU; CZaT NY 
kon, wszelkie zwierzę czarnej mašcė. 
Jautis jūdis, šėmis (w sėmis), balnis, 
palšis, margis, dvylis.v. jūdas, jūde. 

Jūdyti, -dyjū, -dijaū, wepunmo (cma- 
NOGUMOCA WEpDHBIMI); czornieč. Pa- 
piauti (sc. nupiauti) dobilai jau jū- 
dyja, t. y. daros jūdi. v. jūsti (1), 
jūdis, jūdūti. 

Jūdkarklis, -la, m. 7003 we0; galunek 
Zozy. Jūdkarkla žiėvė nuplėšta ir 
pifštai nū jojo brazdį (06. brazda) 
pajūdū. v. gūdkarklis. 

Jūdkryžininkas, -ke, vepuoruuocuuKs ; 
czarnoksigžnik. — 

Jūdkulnis, -ne, C3 wepH6MU NAMKaMU 
(vepuonovu); czarnych pigi (cz. ndg). 
Jūdkulnės mėters, kurių kėjos ne 
mazgėtos. v. jūdas, kužnas. | 

Jūdlys (1), -lė, odmmei 68 uepuoe 
NAGMGe (VepKeUS, VEDKAKI); W CZar- 
nym ubraniu (czerniec). Kas jūdais 
drabūžeis apsidūręs, tas jūdlys 
(=jūdšafkis, jūdšvafkis). — 

Jūdlys (2), jūdla, m. 7003 vepnato (90- 
dawoo) wcyna; gutunek (wodnego) 
žuka czarnego. Jūdlys, vabalas, plū- 
dur ant vaudeūs. 

Jūdmafgis w 60cm. jūdmargis, -ge, 
vepnonecmpoi (Grnvi CG UepDUDLMU 
NAMNAMU, NAMNGIUKAMU); CZATNO- 
pstry (bialy 2 czarnemi plamami, 
cętkami). Jūdmažgis jautis, apsiaūs- 
tas. v. margas. 

Jūdnotryne, -nės, f. wwyuka (p003 
xponuovi); džgawka. v. gūdnotrėle, 
gūdnotryne, 

Jūdnugžris (Osec. joudnugūris =jūdnu- 
gūris), -Te, C3 4€DH010 CNUNOI; Maja cy 


Dt mi M 


Jūdė — Jūk 


czarny grzbiet. Jūdnugaris (jūdnu- 
gūris) jautis, j-re karve. v. jūdas, 
nūgara. 1 

Jūdėje, v. jūdas. 

Jūdragane, -nės, f. dypia, Ga6a-ma; 
Jędza. Boba supykusi tare į prėmėnę: 
tu, jūdragane, pygmė (sc. pykme). 
v. rūgana, pajūdragane. 

Jūdragis, -ge, vepuopotiū; czarnorogi. 
2) jūdragis, -gia, m. idem (0 vepmn, 
0 czarcie). v. vėlnis, jūdžiūkas. 

Jūdšžkne, -nės, f. p005 pacmenia; ga- 
tunek rošliny. Jūdšūkne žydi mėly- 
nai. v. žolė (jūdas, šaknis). 

Jūdsubinis, -ne, cz wepuwuMa sadoMs 
(Z600CmoM3); Z czarnym zadkiem 
(ogonem). Gaūdras jūdsubinis. 

Jūdu, m. vu jišdvi, f. (ex. vedu, vėdvi), 
0wu (06a), onn (06); oni (obydwa)), 
one (obydwie). Jiėdvi atėja šokti. 

Jūdūlis, -le, vepusš (aack.); cearny 
(pieszcz.). Jūdūle karve. v. jūdis, 
jūdžiūkas. 

Jūdulys, jūdula w jūdula, m. 4epw0e 
namuo; plama czarna. Jūdulūkas 
akyjė yra lėlė. Jūdulys po ūkia tava, 
kur susipaišei. 2) oxem. jūdulis, 
memepeos (cameųs; rūde, camxa); 
cietrzew (samiec, P.). 

Jūdulti, -Iu, -Žau, vepKroMo, 1pA3NMO; 
czernieč, stawač się brudnym. Jū- 
dulte ne sujūdul marškinei, t. y. ne 
jūdi. v. jūdyti, jūduti. 

Jūdūimas -ma, m. wepxOMA; Cžarnošc. 
Ta jūdūma nūga ne verta. v. jūdis, 
jūdyme. 

Jūdūti (e0cm. jūdūti), -dūju, -davau, 
VepNMOCA; VEpHIMO; CZErMČ SiĘ; 
czernieč. Jūda vafsa (ųomma, Maco) 
gyvola jūdūja. Debesis jūdū, bus 


691 


lrėtaūs. Jū jūdūja, jū tu jūdini ba- 
tūs. v. jūdas, jūdyti, jūsti (1). 

Jūdvabalis, -la, wa6034618 acyxa; ažuk 
czarnyv (gdwnowal). Jūdvabalis leūd 
po šūdu ant kėla. v. vabolė (2ew.), 
šūdvabalis. 

Jūdvarnis, -nia, m. 60p0w2; kruk. Varna 
mėlyna, jūdvarnis jūdas, o kėvas 
mažėsnis ni vėrnos su žilū kaklū 
(= maž. už varną, žilū kaklū), kaip 
balandis. Bitys tolaū mūta, o jūd- 
varnis tolaū gifdi. v. vafnas. 

Jūdžkis, -ke, v. jūčkis. 

Jūdžiūkas, -ke, ymensw. oms jūdis. 2) 
jūdžiūkas, -ka, m. idem (0 vep- 
menko, 0 djabelku). v. jūdrūgis. 

Jūg, v. jog. 

Jūkas, -ka, m. cxez3; wymka (plur., 
wymka, -mku); šmiech, žart. Ko 
myžauji, ko žvėngi, ko (ką?) veiksi, 
jūkai širdį piėuna. Jūkų dalis (m0- 
CamdCMGta UYMOKI; NOCMRUUUŲĖ,— 
0 sa6epenennowuei Onoyun). Jūkū 
dėjens (m. acem.), jūkū dėjusis (f. 
xaxa Gi wyma; jakby žartując) iškal- 
bėk jimui, t. y. by ėrzindamas, -ma, 
by jūkdamos. v. jūktis. 

Jūkastis, -tiės, f., v. jūkas (w jūkai). 
Jūkastį žmonėms padarei, ir kits 
išgifdęs jūksis. — 

Jūkaūnas, -na (06. jukingas, -ga), 
CMIoUNON, sabaoNvii; šmiesznų, ZA- 
bawny. Tai jūkaūnas vagimas būva. 

Jūkavimas, -ma, m. wymzxa (das Scher- 
zen); žart (v. jukūti). Tiė jūkūvimai 
ne išeis ant gčra, 

Jukavėti, -vėju, -vėjau, v. jūkūti. Kam 
jukavėji tą mefgą. 

Jūkdaris, -rė, wyma, WymutKa, -MUUa; 
Zartowniš, šmieszek. Kurs jūkus 


692 


Jūki — Jūz 


dara, pajūkina kitūs, tas jūkdaris. | Jūsmū (e00m. u jūzmū), jūsmeūs, jūs- 


v. jūkas, daryti. 

Jūkinti (IZox. jūkinti), -nu, -nau, cwn- 
wumo; šmieszyč. Kam jūkini žmė- 
nis, v. jūktis, jukūs. 

Jūktis, -krūs, -kiaūs, cumamoca; šmiač 
się. Tos mefgos vis vaipos, jūkias. 
Jūkias vaikis su atkragūmis (06. su 
atkraga), didelu jūku. v. jūkūti, jū- 
kinti, klegėti, kvatėti, švaipytis, 
vaipytis, švypsėti. 

Jūkūti, -kūju (4 jūkšuti, -kaunu, 
-kšuju), -kavaū; wymumėo, OcMmu- 
samo; žariowač; ošmieszač. Ką če 
jūkūji? če ne jūkai. 

Jūsdinti, -nu, -nau, v. jūsti (2, pass.- 
caus.). Jūsdink mane, t. y. lršpk, 
kad mane ans, tretysis, sųjūstum. 

Jūsėnti, -nū, -naū, onoactieamo (ocmo- 
POKO, caeia); opasywač (ostrėžnie, 
powoli). Ligėnį iš-leūgva jūsėnk, kad 
ne susp4ustumei. v. jūsti (2). 

Jūsėti (socm. u jūsėti; Bea. u jūzėti), 
-sėju (u jūsiū, jūsrū), -sėjau, onoaco:- 
GAMLCA, HOCUMS NOACI; opaSYWAČ sie, 
nosič pas. Senei aš jūsėju tą jūstą 
(06. ta jūsta, inst). v. jūsti (2). 

Jūsinėti, -nėju, -jau, wocumo (nocmo- 
ANNO, OWeNb uacmo) MOACB; NOSIČ 
(ciagle, bardzo często) pas. Tu jūsi- 
nėjei, kol nuzlotijei (2) tą jūstą. v. 
jūsti (2). 

Jūsinti, -nu, -nau (7a58.-caus.), v. 
jūsdinti. Jūsink su jūsta ligonį (t. 


"m 


būtų su jūsta, P.). 


menį, noacs (63 G6piokaza, 100K1N); 
noacuuya (06. puslėujei); pas (Uu 
spodni, spodnicy); krzyž w ciele. 
Kėlmų jūsmū, priė kurio kvaždos 
prisiūtos. Ant jūsmeūs andarGkas 
pasiūtas. Sajona jūsmū, kur gra 
daug stulpūtų raukšlių (kvaždį) su- 
siūta. v. jūsti (2), apjūstūvas, jūsta. 

Jūsta, -tos, f. kywaKs, noaCa (omAnas- 
NAA GE, Ne UACM6 ŪDYLOIO NAGMSA; 
we peMeNt); pas, pasek. v. diržas 
(difžas), parsiautas, jūsmi. 

Jūsti (1; pnoce jūsti), jūstu, jūdau (4a- 
vunams) vepunmo; (poczynač) Cze7- 
nieč. Jūsta tava vėidas nū sšulės, 
t. y. įdega. Jūste įjūdęs dūgnas 
blūda, t. y. įsaltęs. Ančvalkai te- 
jūsta, o aniė jaū apjūda. v. jūdūti, 
jūdyti. 

Jūsti (2), jūsiu, jūsiau, onoacweamo; 
opasywač, pasač. Su jūsta, kuri 
jūsėjei, jūsk mane. v. jūsinėti, jū- 
sėnti. 

Jūstyti, -stau, -sčiau, Oonoacweamo 
(MNOwuas, NE 6CNAB CPA3Y, ODMOW 30 
Opyvums); opasywač (wielu, nie wszys- 
tkich odrazu, jednego p0 drugim). 
v. jūsti (2), jūsinėti. 

Jūsvas, -va, vepwosamotd; czarnawy. V. 
jūdas, jūzganas. 

Jūzganas, -na, v. jūsvas. Rėnšis, paūk- 
štis, yra jūzganas, t. y. tūr trūputį 
ir margūma. v. b4lzganas (balz- 
ganas). 


—45--— 


A ianas sai i i I 


IlonpaBku h npumtuania 


KO 2-My BINYCHY, 





(Bo BTOpOMB Biinyckb, 0c00eHBO BL MepBo0i ero vacTI!, eCTB, KB COo:Kai baito, AOBOABHO MAOFO X0- 
DYMPHHHIXB peAakuieio OnevAaTOKb. Bo BpeMA LcuaTaRiA BBIIIYCKA KO6-4TO BBIACHHAOCL MH H3b 
70'0, UTO Bb Havaat IIPCACTABI1AIOCE COMBUTEIbKULIMB. Koc-kakin gacTHOCTH, KOTOpHIA PAHBIJe 
Ka3244Cb BE B036y:KAAIOIHNK COMHBEIA, 10 HaneGaTAKiu BLIOYCKA TAKOBBIMH H€ UPEACTABIAIOTCA, 
Hasuauenie nuskecabayW0MųIXB CTPOKB MH COCTOHTB BL TOMB, UTOGHI HBCKOAbKO BBIPOBHATL U 
KCIPABKTE BCHO pačoTyY cawof pezxakKilių H DOCHAbHO OGbACHWTB HBKOTOpLIS DGAKTE! A3BIKA, O- 
CKO1bKY ORE CBA3AHbI Cb PYKONKCHLIMB TEKCTOMB CaoBapa. — TE ca0Ba, NO NOBOAY KOTOPEIXL 
roBopuTCA BB «Ilocakcaoniuo, 3Abcb ocTaR1A10TCA BL cTOponb. Bo opasaxb, KOTOpE1A NpuBOAATCA 
HMKė 36 pAa3HbIXB POROPOBB AKTOBCKATo A3LIKA, BLIPAJKEHBI AAJEKO He BC AiaxeKTH4ECKIA OCO- 
GeKUOCTH TBXT FOROpOBb, H3b KOTOpbIXL B3ATBI 3THW Opa3hi. — 3HaKb YepTbI (—) CTABATCA IpK 
C20BAXL, KOTOPHIA UPOAOJ:KAIOT6 OCTABATLCA He BUOAKĖ BBIACHEHHBIMA HAW COBCbMT HE BLIACHEH- 
UIM4 (BO BTOPONT BLtNYCKB TAKO6 3Kauenie WMĖBCeTB 1epTA Wu gacTBIO BODPOCHTEIbH5IĖ 3HAKT). 
Ilpnuncka aucnp.» 03HauaeTb, WTO COOTBBTCTRyYIOUCe MBCTO BEIDYCKA CabAYeT6 HCOpaBuTG TAKE, 
KAKb 3BA4HTCA TEDEPE DUEpeAT 3TOIO NPHDUCKOIO). 


NMpOn3HOCHTCA He TAKb, KAKB -in BL 
ca0Baxb pirtin, širdiū (B+ šįn, kurįn, 
OTB Caora — kan BB caoBĖ Iaūkanh|  jįū raacubii nepexb n TAKOŽ, KakB 
(06. 60cm.): kan=c<kąn, ką». Hana- a Bb kąn). 

canie Šen cakxoBa40 Gii sautunTo | Ėda. Yuorpe6nTeibKa,  OBAAKMOMY, 


E. bopua kan, rAb ona ynoTpe6AneTcA, 
CHIBHO OTARYReTCA BB NpoR3HOUIeNnin 


«+opworo štū, šęnai (cp. tęn, tenai): 
TAACHBIŽ 3ByK6 BABCb A0JOTB. BMĖ- 
CTO Hauincaniii BTOPOrO BbINyCKa — 
šiū, kuriū, jiū AO1xHbI GbIAR GbI 
GeiTB šįn, kurįo, jįu: okonvanie 3xBcb 


Dmuzonzvs. XuTosczO PYCCKO-N0IbOKIĖ CIOBAp». 


TO46KO 6opma ėda (npn pija, Ilėba): 
BDAAb JA 3TO C40B0 YNOTPCGAAeTCA 
Bb pa3r0BOPHOMB A3bIKĖ Bb 3HA4€- 
uia ėdis, čdra (ėdra), ėdesis (a ėde- 
ss), valgis (a valgymas). 

44* 


694 


Ėdinti... ėdinai (wenp); cp. ėdinti 
=ėzdinti (pa88.-caus.). 

Ėdmenė... kelūnei (wcnp.). —Hssteruo 
TOJBKO 9624. ėdmens, -nį (vmmz 
nJAMS—YCmMA, syGti): jėdminis (nom. 
nl.) nusūsa, nuprūsa (Oasc.); už jėd- 
minis (acc.) kėntės (9cew.) sėdmi- 
nis (nom. pl.)=už dantis, už dantį 
darbą kentės sėdynė (pakalė), — 
gali g4ut mūšti, MommxeTB-6bITB, eCTb 
c40B0 ėdmenė, pl. ėdmenos? 

Ėdra. Op. gerd jėdri (x0pws); če yr 
jėdrės gyvolems (2xe.). 

Ėdrynas. Cp. Bes. vėdrynėlis (dafžo 
žolynėlis) x (y Kypu.) vidrynės. 
Ėdrinėti. Cp. socm. šdroti, -oju, -ojau 
K ėdrūuti (mcme noneMMOTŲ, uezomaA): 

galvijei, kūrvės ėdroja, ėdrūuja. 

Ėdro. Op. Kyn. šdria, šdra, Coa. čdra 

* (cb A, 6 DogyxOaraMK; 6 BB Gdra 
CHAbHO OTARYA6TCA OTb Š BB CAOBA 
6droja):kufria, kufr aini,6dra(=ėsk)! 

Edi... v. Zandūnis, liėžūnis (ucnp.). 
HaskeTHo TOJBKO 3cex. jėdūnis, -nės, 
acc. jėdūnį (Beūe.) a ūdonys (Kyn.), 
pl. (=ėdūnys). Bosuoxuo, uTO >xe- 
MažTEI TOBOpATE E jėdūnį (acc.). Cp. 
gelū npa gelūnis. 

Ėdžia (em. jėdžia, Bea. ėdžia, 60cm. 
ėdžiė, -6s, ėdžią). Bocm.: pinigą 
ėdžiė; dabaf viėnu žmoną, pinigą 
ėdžiė (Buaxom. ėdžiū) bus mažiaūs 
ant svičto. 

Egle... v. Agle (ucnp.). Cp. w09KCu. 

Oy. eglė, -lės, -lį. 

Eglėšake. Cp. Ten0w. eglūšake, agli- 
šake m eglėšake (ce. 06. aglūšake, 
pn 6gle), Ben. aglišakis, IJones. 
aglišake; cp. Osec. ėkležėris (cB 


Ėdin — Eis 


AByMA yjapeniaMa)=ap4ugęs lūnas 
(npu ėklus =klas m ėžers = ėžeras). 

Ėglus. Bocm. šglis (Ju. a Cs., BB Cn. 
co6cTB. ėglys) a ėglis; Osec. jėglis, 
JUCMGEKKUUA,. 

Eglynas. Cp. Bemw. eglyne («didele 
eglyne vadinas giria»); B6 HR'BKOTO- 
PbIXb BOCT. POBOPAXB C40BA eglytė, 
beržytė mMBiOTB 3uaenie e404UKa, 
Gepesnaua (dė TOJBKO «M010004 C0C- 
uosuū, Oepe3060108 ATCa»), T. e. YNO- 
TPeGAAKOTCA BB 3Hauenia eglynas, 
beržynas. Ipa eglyns, beržyns HB- 
KOTOPbIe xeMaūT6I (ok040 [lax40Ba) 
T0BOpATb: avižyns, myžyns, rugyns 
(=aviziėnė, miėžiėna, rūgiėna). 

Eidinėti. — Cp. Osec. «mirdinėti». 

Ėjėti. Daarone n3BEcTeRE CE NpHCTAB- 
KOIO pa- (paėjėti, »cew. paystėti, pae- 
jėti). 

Eigž... nūsaikios (nū — 29ce4.) = nū- 
saikiės, 

Eikštė, acc. čikštę. Čia = čė (BM. pyko- 
nacHaro € Be34xk nevaTaeTCA e). 

Eikvėti ... ne klėisk (wucnp.). Cp. šik- 
voti (Kopų.) m aikvėti (60cm.): ne 
šikvėk pinigą. 

Eilė, -10s (ocem.): eitas gubį susta- 
tytas (pl.); acem. 06. aila, -10s (cp. 
aglūšake); 100w. cp.-1um. eilė, eilę, 
Map. u cocm. ailė, -lūs, ailą. 

Eilesys. — JKemaūTbi (Tei0w,) roB0- 
paT+ paeilesrėū, padėinesi0ū, panak- 
tesi0ū (npa pamėnesiėoū) = paeilui, 
padrėniui, panakčiui (opa pamėne- 
siui). He u31 «paeilesi0ū» An BBIBE- 
XeHO CJOBO «eilesfS»? 

Eisena (co6cTB. eisiana, cp. am. ee- 
schana). ŽJocu. Cye. eisenė. 


Ėiž — Erz 


Eiženoti (wcnp.). Bb pykonnmca eiže- 


nėti. Cp. ėižėti: suėižėjusi žėmė, 
rankos sučižėjo, suėižėjęs stiklas; 
vbūlys (kritęs iš obels) sprogo ir 
sueižėjo; (IJoneo.) Aiženoja, ataiže- 
noję pirštai (kad šėrpetojas tiės na- 
gals), kur žėme tinkei sudiženojus, 
"tę leūgva arti. v. 4jžėti, 4jženotis. 

Eižti. B.-aum. jiėžti (=1čžti), -žiū, 
-ŽIAU BbIBėAGHO K3B 9604. ėlžti, yžti 
(n3b B.-AAT. Mapkuia CA080 370 He 
nasbeTHo). Pėlės ėlž (ucnp., Bu. eiža). 

Ekėčios. Bocm. akėčios, -f. 

Eketys, Gketį (x00M.), 10204. Cp.-aum. 
eketė (Map. aketė): sūkas kip (6.- 
aum. kaip, kai) šūds ekelė (em. m 
6-aum.). Cp. Buaxom. čkertis, ekertė, 
jekertė, f. (npopyče): ūkertin, eker- 
tėn, jekertėn įliūdo. 

Eldija. C4oso aldiji npaseaeuo m31 Ta- 
KAXb BOCT. NOBODOBb, Bb KOTODhIN4 
OHO MOzKeTb BOCXOJATb KB OG1e4N- 
TOBCKOMY eldija. . 

Elgimos. Cp. y ĮĮoskonra local. elgi- 
mijs, wyžimijs (Budas, cTp. 35). 

Ėlnis. Bocm. a eln$s, ėlnį (Jx.); fem. 
ėlnęė Mub ne nasbcTuo. DoBopaTE: 
zūike (3aūuura, npa zuikYs, acc. 
zuikį, zūiki), vilkė (602wwy4a, up 
vilkas, Baad.). 

Ėndra a endravėti. — 

Ėngti. bopma štūnūs masLcTua TOJEKO 
K3b NBKOTOPBIXb ix6MAdTCKAXB TOB0O- 
poBb (Teac. šlounėus, 3ceM. 06. 
šlavūs, -vous =šiavūs). 

Eras. Haatcruo TO45K0 erčlis (arčlis, 
0pe+3) K 60cm, (pbako) arelis, 

Ežčia... ant stūla (tenp.). 

Ergti (Zu). B.-40m. «ėrgiuo BbIBC- 


695 


AeHo Te0OpeTa4ecka. HaBteTHo AamE 
BO BTOPOM+ 3HageRia (= ėngti). 

Ėrintis. — 

Ėrka... įsisiurb, įsisurb (4cnp.): no- 
AOGHBIA CA0BA BO BTOPOMB BbIDYCKĖ 
NpABOAATCA Cb 3XeMAKTCKAMA YJAPe- 
HieMb (KaKB vėg, mėt, sėg= vagia, 
mėta, sčga). B» BernroxĖ roBopaT6 
mėt, vūg, sčg, vefk (px uepsoM+ 
ani(b metū, vagiū, segū, vefkiū); 
B03MOKHO, UTO TaMb Ke TOBODATL H 
įsisiufb, pavefk (= įsisiufbia, paver 
kia). 

Erlūtis, ermegė, e»menė, ermėtis. — 
Cp. armena, -nės, afmeną (ecna- 
ZūKKNbĖ Ca08 noGep2KOoCcmu): vandi 
parsėda par afmeną, par afmenas 
gyvalys pareje (T'p.; TaMB xe TOBO- 
parb galvenas, kūtenas = gėlvenos, 
kėtenos). HtTE 14 c408a irmena, 
irmeną (= suirusi žėmė, cp. šėrme- 
nos = piūvenos, onusxku, npa gyvulys 
cščriasi», AUNAcINa)? 

Erškėtis. Bocm. m arškėtys, arškėtį 
(Coau, Kyn.), aršketį (šrškėtį? Dup- 
cu). Cp. erškčtas (Ben. arškėtas), 
Ocempa. 

Ėsa (ce). Bb Xaeiixanaxs, no C006- 
Utenio Ipo6. KC. AlBunCa, eCTb 
«opa €są (npa mštu, daru =esį, 
ėsą, mata, darą), ynoTPeG4ar0manca 
AJA NepeAaSa gyxOK MBiCaM. B03- 
MOXKIO, UTO BB DyKONnCA HMBA1acb Bb 
BAAY HMCHHO 3Ta XEMANTCKAA 60pMA 
(6.-aum. *čs0?), XOTA B03MOKHO TAK- 
3X€, YTO DYKONNCHO6 «653» eCTB ARIIE 
OMAGOgHOe HanncaHie 60pMbI €53. V. 
gėdū (gėdū bečsa dainūti). 

Erzdėti, OGbikyoBenRo rOoBOpaTCA er- 


696 


zėti: žydai, vokrėčei ėrza, n0-ce0eMy 


 Gopuovyma. 

Eskena. HaekcTHO TOMEKO ėska, gen. 
ėskos (Kopų., Kpem. jėska, gen. jės- 
kas): žmogus mėnkės jėskas. 

Ėskus. Ėskūs, ėskų. Ėskūs cyme- 
CTByeTb pa ėdrūs: nepBoe Guxke 
O AI0AAXb, BTOPOe — O :KHBOTHBIXb 
(eme. em. K Bupocu). Cp. ėkštūs, 
-ti, ėkštų (Buaxom.): ėkštūs gyvu- 
Iys («kurs ne visa ėda, kuriim ne 

„ Visa sveika ėsti»). v. graikštūs. 

Ezdinti, -nu, -nau, p.-caus., v. ėsti. 

Ežė. Bocm. ežiė, g. 6žios (a ažia, 
ažios), Map. ažiė, 4žios (npn tefp- 
ežis), Baa0. ežiė, -žiūs m ežė, -žės, 
ceM. 6že, -žes. BB Map. m 60cm. 
FOBOpaXb CA0BO 3TO HMEeTL H HĖ- 
CKOJBKO KH0e 3Ea4eHie (2720, lysvė). 

Ežys. Kem. 6žis K ežys. | 

Gabanas. HaekeTHo TOx5K0 gabanė 
(e0cm. gabana). 

Gabužas (Ju). CČp. 60cm. gabulys 
(drūpanų gabulys), Bosxos. šiėno 
glabužis. 

Gadyti. “opwa «būrančiuso (oTB refl. 
bartis), kammeTCca, ynoTpPeGATeABNA, 

Gadlyvas. — 

Gaidys... žiūgsnis (wenp.). 

Gaidrūs, -ri... šiėnpiūtį (ucnp.: BB 

- 2TOMb BBIDYCKĖ NpnKaTO lianncanie 
piauti, spiduti). 

Gaidžiūgystis. FoBopaTca TaKxKe: gai- 
gystė (B1a0.), gaidykste (xcem.): 
gaigyste (instr.) kėlėme, rudeūs 
mčtą Mgas gaidykstes (m. pl.). Ta- 
Kia 40pMbI, Kakb kėlime, mėtim 
(= kėlėme, mėtėme), a o6ikuoBenHO 
HCIPABJAIB (OHĖ CyIecTBYKTB BB 


Ėsk — Gai 


HBKOTOPbIXB DpunbMauCKaXB FOBO- 
paxb pycckož E npycckoū JinTEs!). 
Gaigalas... ir apšauk (Omc.). CaoBo 
capšėk» ABAAeTCA AKMUAME: gaidys 
vištą apšaukė (on2000m00puA3); ne- 
lygu šaukims — ir žįsins žąsį šaūk 
(Tenvw.). Čp. BB 3TOM6 3Hauenin: 
(o0cm.) žąsinas gėiloja (žąsį), zel- 
zinas-4ntinas gėiloja (4ntį). «Gaga- 
Jas» H36 BOCT. FOBOPOBbB MHĖ He H3- 
BkcTEO; gagals, gagala (cb nepa. 4 
AOJCaMB, H36 al) TOBOpATB, DOBH- 

AMMOMY, TOAbKO KeMAKTEI, 

Gailas. BubeTo «gailaso Gozke B03- 
MO:KHBIMb DPEACTABAAJOCb GbI «gai- 
lis» (cm. Haxxe gnimbas). 

Gailastingas a gailastis (60cm.,) = gai- 
lestingas a gailestis (cew. gailesys, 
gen. gailese). 

Gailis. -la (06. plur.), m. Gavyasuuka 
(ledum palustre, xycmapuuna); šwi- 
nie bagno (krzew). Hcnp. Cp. ne 
lisk į gailūs — galvą sugaūs. 

Gaimiėti (w gantėti, geniėti, gaintoti). .. 
viėns (wenp.). 

Gaire ... Gairės (pūkštys), ucnp. 

Gaisa, galsas a gaistas. Cao8a gaisa n 
gaistas n3BĖCTHBI TOJBKO H3b AABep- 
GiaAbHbIXb BbIpAmKeHiĖ (60Cm.): tą 
gaisa, vrėnu gaistū, tū gaistū(instr..). 
Gaisas 0o3nasaeTB 3a7e60 (Map.). 

Gaišlus, -Taūs, m. — EcTb c1080 gaiš- 
tas, -to (Cow): ne gaišink, ne da- 
ryk jiėm gaišto; ir vėl gaištas (v. 
gaištis). 

Gaišlūs, I... (ucnp.) ilgai (m ilgai). 
Cp. Buaxow. gaišūs vyras, 622048, 
MouKkomuo (acc. gaišų). 

Gaištis, -tiės. f. m (/Zones.) gaištis, 


Gaiš — Gaiž 


-čia, m. Up. Baad. gaišatis, -tičs, 
gaišatį. 

Gaišutūti. — H3stcTh0 r0xbkKo gaišu- 
lūti, gaišinėti. 

Gaivys (ucnp.), -via, m. — He Gyners 
an 31bcb galvis= gyvis? Cp. varlė 
gaivi, šūškas (štškus) gaivūs (2cuv- 
6ywz) R oKeM. gaivėtiės: žolė, diėną 
suvytusi, nūktį gaivėjes (atsigričbia, 
atsig4una). 

Gaivulėtis, gaivulūtis n gaivalūtis. Bt 
TO4HOCTB K3BĖCTHbI TO4LKO gaivulū- 
tis a ocoGeuno gaivalūtis (n3B 10xx- 
HbIXb CPeAlHe-AUT. TOBOPOBb). 

Gaizdras n gaizdrėti. Bb Beačuk roBo- 
paT+b galstras a gaistrėti: gaistrėjo 
pašvaista. 

Gaižėti m gaižėti. Ilo46 C40B0NB uUž- 
g4jžetį (omdleč) xaus npaukpe: «jis 
užgėjžeja, kad nuūmaris užpūlė». 
HasteTrhbI Paarodei: gaižėti, gaižėti 
a gėižėti. Cp. Ju. pėins sugdižėje 
(pradėjo rūgti, rūdos nebesaldūs), 
Voce. pyns gyja, gyža ir (vis4i) 
nūgėižėje. Gaižėti auaunT» BoOGIe 
cmanosumoca «gai žūso (cp. gerėti, 
sausėti pn gčras, saūsas). Cb gai- 
žėti-gdižėti, ecAn npauRnMaTB BB C00- 
Gpa:keHic TAABHbIMB OGpa30Mb B0O- 
NpoCb 0 pa3insiu yjapeniū, cxb40- 
Ba40 GBI CONOoCTABHTb XCeM. sausėti 
(cmawnosumeca cyZuMa) W Ilones.- 
Bunkow. s4usėti: jau  pasausėje 
(xceM.), šiėnas kad tik ban kičk 
prasausėtų, tūj vešma namo; nų- 
dangstyk rugiūs, tagūl ban kičk ap- 
s4usa, aps4usėja (Co401); jau aps4u- 
sėja žėmeė (//onco.). [pnobran kB 
CAOBAMB prasdusėti, apsiusėti (BM. 
pradžiūti, apdžiūti, apsūsti), rosopa- 


697 


utiž nMĖeTB, NOBAAKMOMY, Bb BHAY, 
uTO «IIPOCbIXAKIe» RAR 406CBIXAH1» 
Bh AAHHOMG CAyga E ABIAETCA Pe3yIb- 
TaTOMb Goxke An Meube CHABHbIX 
BalaKid m pacipocTpanaeTCA ĄaxeKO 
He HA O4HY IOBepXIIOCTB HJR BirĖi!- 
HtOKO CTOPOHY H B006e OAHY KaKyIO- 
HAGYAb UACTb «<NIPOCbIXAIOUHXB» HAH 
«06CbIXAIINAX B» MPEAMeTOBB, B006- 
Ie FOBOpA, 3TA FMAAFOJbi CAY:KAaTb 
AJA BbIpA:KeniA  ABACHIĖ  XJOBOJbHO 
C40KHbBIXb. Takoe xe pasangie BB 
3aueniaXb IPEeACTABMAIOTG H F4a- 
ro4b1: a) Tirti, 1žti, kristi, Tūžti, 
vifsti, kifsti... a b) ėrdėti, čižėti, 
krėitėti, Įūžėti, vėrtėti, kėrtėti... 
[pasoxy  ukckojbKO  npnmbpoBt: 
acem. visas šarkėlis suėrdėje, ran- 
koves (nom.) išėrdėje m išira susiu- 
vims, CM. BblUIe ėiženoti, 60cm. jis 
krėita-krėitėja (praesens), 6ce 6peMA 
6p103KCUM3, RpDUJUpPAEMCA W UWeMa 
no600063 Ka Ccopw B jis užsikrito 
ant manęs, em. sužūžėjuses tūras 
(=sulūžėjusios tvoros) a 606m. žmū- 
gūs kėją sulūžo, 60cm. linai suvėr- 
tėję —sunkū raut x visi grioviū su- 
vifto, raūkos-delnai sukėrta, sukėr- 
tėjo (suėižėjusios surumbėjo u 600642 
CmaA4 KOpAGUMU) NV. transit. kif- 
sti (npa raūkos, kojos suskifdo). Bt 
BRAY 3TANB C006pa:keHli, BbIDAJKe- 
nie «vaikas užgaižėjas (V. gyžti- 
gičžti) A CKAOHeHB GBIAB GBI INOHH- 
MATb Bb TOMB CMBICAĖ, TO AKnTA BB 
AaiuOMB CAYYAĖB AOArOo Kpa4aJO, Ka- 
upa31ngajo, BCbuB HajobA24O K Ha- 
KOHEIŲB COBCEMTL BbIGKJOCb H3B CHE. 
Gaižūs. Op. JĮ/ones. gaižūs (kanpus- 
nuit) vaikas, gaižūs arklys (1noc- 


698 


NAA AOUAJ6: KOTOPOIO HeJB3A AOJFO 
paGoTaTb, KOTOPAA CkOpoO BbI6nBAeTCA 
W3b CAJb K 3a60xkBaeTt), vaikas gai- 
žūja (kanpusuuuaema), 90eM. pyns 
apgalšt, apgaiža. 

Gala. UosopaTe: kiėnė galė, to ir vald, 
kiėno valė, to ir tiėsi. Cp. Kyn., 
Ca. gėlūs, gėlės (=golės), -lų (pbaxe 
golū-gėlė, gen. gėlūs, gėlės) n vė- 
nios, -nių: mžžos jo gėlės, miūkos 
jo vėnios (caa60: 10 cuaw), nebeko- 
kri jau mano gėlė. 

Galabylas ... Parėja vaikina galaby- 
Jas (ucnp.). 

Galabyti a galūbštyti. ToBopaTb B ga- 
Zūbyti: jį nugalūbijo =jam galą pa- 
darė (Co104). 

Galalei. — Cp. «gal alči-v1ėną, (n aalėi- 
žčdna»?), al-viėną (60cm.) daiktėlį 
surūšė», MOJYCEM3- Guo, ONB CNUCA4I 
6ce 00 nocandKeIi seu? Bo BCA- 
KOMB Cayvat, cocAnHeKie ABYXB CAOBB 
Bb OAHO Bb pyKonncH BCTpB4aeTCa: 
cp. abyčėsti (Oaxc. Abi čėsti; npn- 
Mkpb «anidvi gyvėn abyčėsti» BB 
Onibcnxaxb HeBO3MOMKeNT) H abyvali 
(Oaec. Abi vali: gal barti, gal ir pa- 
girti, €20 6012, 8012 sawa, KAKS 60M3 
ytodKO; NpAMBpĖ, NPABOAKMGIA NOAB 
3TAMB CIOBOM'b Bb IePBOMB BbINYCKĖ, 
AJA OJBCAACKATO TOBOpA ABAAETCA AC- 
KyCCTBeHHBIME). V. aldj. 

Galūnsti. Map. gelėsti, gelėndu. 

Galdnstuvas... v. gūde... ūla (ucnp.). 

Galas... mitravėja (sw. mitravėja), 
ucnp. Bm. ocem. galu-pūgal roBo- 
parea (Tea0w.) w galū-pagal (ch 
ABCTBEHHO HHCXOJAIŲEIO AOATOTO BB 
nocxbAneMo CA0rb). Cp. em. nakti- 
pigal parvažiavau (vakarą išvažid- 


Gal — Gali 


vęs, ryto mėta namo parvažiavai), 
nakti-paga! nuvažiavau į Kaūną (vi- 
karą iš namą išvažiavęs, ryto metą 
į vičtą navažiavau); 60cm. buvai 
galui (galū) sėdo, krūmo, buvai 
pačiai galū (Janos, Co401); kokiam 
galui tu če dabar dirbi, kokių gėlų 
(galį =x0nų062) tu če lendi (Cyo.)! 
daug žmonių nuėjo galai (galą 
gavo), s0cm.; abū jiė (= jūdu) viėno 
galo (Opyws Opyva cmoama), dėl dyko 
galo (nonycmy, Gesųymavo) kamijas 
(60cm.). 

Galati. — 


Galatinės. ĮĮomxuo GbiTB: galėtynei, 
-tynės... imtynės, ristynės. Bt 
Ilones. y. rosopaT6 «galatfnė», rAb 
-Ta =lė, -nė= nei: Aoariū caorb -lė 
(nePeAb YARPAEMBIME -ty) NOABEprca 
MO1HOMy  CoKpanekito (ep. niakėt, 
sranėjis = niėkėti, siėnėjus-stėnėjis). 
Okoxo Iorauminkeab rOoBOpATE: Vai- 
kai eina «galatynės» (= galėtyneis). 

Galantinis. HaskcrhEi TOxbKO c40BA 
galintinis a galautinis (Ioweo.): iš- 
krapšte lig galintinia, lig galauti- 
nia daiktėla, 

Galėti.... išbrdižti (BM. išbruišti), 
ucnp.... VISUS (ucnp.). 

Galgūonas ... o6bikH, galgėūnas. 

Galingas, -ga. Cp. BB TOM me anaue- 
nia golingas (Kyn., Co14). Ilpnaa- 
FaTėAbHbIA Cb 3TAMB OKOHYAHieMD 
06pasyIOTb Bb BOCT. TOBOpAXb KeH- 
ckiū poxb Ha -ingė, napkaie — Ha 
-ingai: golinga, garbinga, paršinga, 
kumelinga, adv. garbingai. 

Galūdas m galūnas. H3sbcTHo TOxEKO 
galūnas. v. didikas. 


Galūn — Galv 699 


Galūnis. HaBkerHo Toxbko galūnis, 
-ničs, gūlūnį (Tes0w: galounis, 
-nėls, acc. galouni). 

Galūs. — 

Galutinis. [pa galutinis, paskutinis 
n3BEcTRbI naptuia TOxBKO galutinai, 
paskutinai (Bu. agalutinei»). 


Gilva. Cp. o0cm.: liną galvos (Tanu, 
Ilonce.), jimk mina galvėn (44 Moū 
cuem3), bėga kai galvėon mūštas, šėr- 
tas. 

Gilvena a galvenūtas. Dosopuren: gal- 
vanos (0040), galvanos (Kyn.), gil- 
venos (Map.), galvenos (T p., B.1a0., 
Taopw), -nį B galvanėtas, galvenė- 
tas. Liną galvenos = linų. galvojei 
(16 20208xKu»); 1040644 AdKa = pAL- 
vos, -vėlės, -vūkės (Map.), galviū- 
kės, galvikės. Sing. galvenė (em. 
galvina), galveną 31auwTb OGbIku, 
KOJCA C3 1040914 DUGOMKAIO: nūsi- 
pirkiu visą galviną (ce) nagi- 
nėms (XM. R 60CM.), XOTA TOBO- 
parb, BLpoaTuo, H cpadūk man tą 
(Nino) galvenąo. Bb ca05axb grai- 
žina, graužiua OcTaBAcHb! yAapeuia 
pykouuca; BLpube Gbia0 Gbi: gran- 
ženos, grauženė, gen. granženį, acc. 
grauženą (kKaKb Bb C40BĖ galveną). 
Ilps galviuž, zuikina, jautinė (acc. 
zuikiną, jiutiną) zxemaiiT6I roBopaTh, 
oAuakKo, ūtina (utėlės išnara, ūtkai- 
lis; suuseua, ulėlų nugrauža, Cp. 
blakenė); BiipoueNB, 370 C40B0 IpR- 
XOARTCA CAblUlaTb FAABUDIMb O00pa- 
30Mb Bb 3821. bopub «ūtina» (Cp. 
Utena, -nės, Ūteną, 10p003 Yyanu). 


Galvėti. Bu. «stiėbas sėmens galvėtas» 
muk RaBkcTUO TOJbKO: «linas, lino 


stičbas galvėtas, galvenčtas». v. grū- 
dėti. 


Galvingas. Ipnaarar. galvingas, gum- 


bingas, gogingas H3B HapoxKaro 
A3biKa MEĖK He B3BĖcTHhI. Hapoxb 
FO0BOpRTA: protingas vyras, piėninga 
karvė, sūltingi obūlei npa gumbū- 
tas, Tapūtas mčdis, gatvėti linai n 
galvoti žmėnės, šakotas bėržas, dū- 
bėtas kėlas. Cao80 «galvingas» npa 
«dagyS» Bb YCTAXB ARTOBIJA MONJO GbI 
HMbTB 3Havenie — aHOcCAUNIK 63 CeGR 
(ue wa Ce6io) roaoBKB» (cp. kiaile 
paršinga). Koraa roBopaTb piršin- 
gas (a pilšingas) arklys (wwpoxospy- 
Oni Kono), petiugas (upa pečiūtas) 
VYTAS (WUpoKOonAeUĖ MYICUUKA), TO 
3THMb XOTATE IOKA3ATb, WTO Bh JAll- 
HOoMb Cayuab O uadnyuocTA H3BBCT- 
HbIXb GHYMPEMMUTS KAUeCTBB, CY- 
AATB IIPC:KAC BCEFO IO GPOCAHIAMCA 
Bh [4332 GMI/KMUNUMS NpH3IAKAME; 
3TOTO, NYBRAHMOMY, HeJ63A CK23ATb O 
UpHAAraTEeIbHbIXb Bb BbIDAiKeHIAXD 
galvingas dūgis (a dag$s), gumbin- 
gas mėdis, gogingi kopūstai, 


Galviniikas. Bt okpecTuocTAxB HaroBa 


(Baa1. y.) aro c4080 nukeTE 3H3- 
genie: a) galvijų piėmū m b) gal- 
vijų tvartas. Cp. aidas a Zaidūti 
(v. Kypuu. a LllapB. nopyka-nopy- 
UM. R pyvameCa). 


Galvėtas. DosopaTE Takxe —linai gal- 


vėti — sėmenų bus (/Ioxee., Janu), 
kopūstai, linai gatvėti (ceu.). 


Galvožis. BiragaTE6 TAKIK6 — KEČO.264406 


o6aax0: galvožei renkasi — bus ly- 
taūs (7p.). Cp. xcem. varlėožis, var- 
16žgalvis, Kyn. varliagalvis, p. bu- 
žūngalvis.. . (104064cmux2). 


700 


G4lžuda... Ilaym.: galzudys, galžudį. 

Gžnas. Ganas (a ganvaikis), npa piėmū 
(nacmiygs), aMBeT» 3HaYeHie — S0- 
džiaus arklį piėmū (ITou.). 

Gaūdas a gandė n3BbCTHO TOJbKO BL 
anavenin encmo (B1a0.). 

Gandėti. — Bs Uaspaxb (roBopio Ha 
ocHoBaKia  C0061MeKia) eCTb CA0B0 
gandėtiės, -dėjūs, -dėjaus, vavunaio 
noGausameca. 

Gandrynas... gaiidrų (4cnp., BM. gan- 
drį). 

Gandrinis.  Gandrine, 
(Oawc.), wwm300 aucma. 

Gandūtis. Cp. Boxx0e. gandūjas, 9ca- 
AeM (NOCAM epeMenU); neatsigan- 
dūja =neg4l atsigailėti (to ir to) ne 
padaręs, ne pasškęs (anksčiaū). 

Ganėti. Ilpa napkvin ganė ecTb r4a- 
T025 ganėja (=ganėjo), ganės(60cm..). 

G4ngytis. — 

Ganslyvas. Boxbe naskcTuO 9em. gąs- 
Tūs, -li: gonsli vyta (gąsli viėta), 
gonislūs žmogus (gąslūs žmėgūs, v. 
bugūs, bajiūs). 

Gaūsti. IJonee. gąstis: kad nori, g4s- 
kis («goskis») ją. 

Ganstūs y mxeMaiToBb nubeTb 3Ha4e- 
nie: Goas1ugdtū (nyvauoouū) A Cmpaw- 
ww, Cp. ceM. gąstas, ucnyis: g0li- 
sta žolė (žolė nū išsigandimo) — ua- 
3BaHie KaKOro-TO pacTenia, 

Garaldide.... garalaidė, gūralaidę 
(Kyn), gūralaidė (Coaw), gara- 
Zaide, garalaidę ([ou.), gailaide, 
garlaide (IJae.), ucnp. 

Gar4nkštis. Cp. Om. geronkštis gėl. 

Garbana. ZOowcu. cp.-aam. n gaibanė 
(evmykauna), gaibanotas 4udeklas 


gandralizdis 


G4lž — Gar 


(4udžiamas prijūstėms, rankšiū- 
sčiams). 

Garbanččius, -če (2), v. garbinias (sė- 
nis nū to garbanččiaus gžva dūnos); 
garbanoti, -noju, -nojau, xy0p2A6ums; 
kędzverzawič (ca0Ba, NponymMeKnHbIA 
pa negaTaRiB BBInyCKa). Fem. gar- 
bančtė? EcTe a garbanius, -nė=gar- 
banččius. 

Garbinius, -ne. — Haskcrao garbiniū- 
čius (v. garbanččius) ĖPopua x. 
poja, eC4H ORa B006Me yYUOTPeGA- 
Te4bHa, A0JKHA GBI 38y4aTb garbi- 
niūtė (upa garbanūtė). 

Garbiniūtas. Cp. Buoxom. mėdis (m6- 
džias) sugarbėjęs (gumburiūtas, ne- 
lygia žiėvė), Map. sugėrbėjęs mėdis 
(rūplėtas, neskalūs, diržingas m6- 
dis), IĮyw. mčdis, krūmėlis apger- 
bėjęs (aplipęs) ūgom, Iovau. apger- 
bėjusi obelis (kurios neplynė, ne- 
lygi žiėvė), gerbenėtas (=apgerbėjęs 
ūgom, lapais m «garbiniūtas», gra- 
žūs) mčdis, gerbenėtos rūtčlės. Cp. 
naxte įbėrbėti. 

Gardabolas m gardamėlas. — 

Gardėkulis a gardokūlis (064 9wew.). 
B+ Koprauaxt C40B0 370 038A498eT6 
KaK06-TO AMKO pacTYLee BB OTOpO- 
AAXb CbEjx06R0e pacTenie. 

Gardūs. Okoxo Ilax408a roBopaT+»: 
mėsa skani, alūs gardūs, girė gardi 
gardūs, exychvwd, O RANBTKAXB). 

Gardūtis. Cp. BB TOMB 46 3Hagenia: 
gardautis (Janos) a garsiūtis (Coaw, 
IToneo.); mit kaip pazgardėja (npu- 
UAACb NO GKYCY, MOKpAGUAACo) Mūsų 
kalba (Janos). 

Garėti. — Cp. Ilow. gyvulys, žmogus 
gari =džiūsta, baigiasi, vis menkyn 


Garg — Gei 


eina; visiškai nugarėjęs =suplūškęs, 
sumenkęs. 1. gorėtis. 

Gargėlas, gurgėlas, gargolūti. Mat 
B3BLCTH61 C4082: gurgėolas, gufgu- 
las, gūrgulūti (86 3na4. gargolūti), 
gurgulūti, gargalūti (žmogūs miėgė- 
damas aūkštininkas kaftais garga- 
lūja, gurgulūja, c60600pa3x0 zpa- 
numa). V. gargulys, guigulas. 

Gargūti... zpunmmo (ucnp.). v. kar- 
gūti. Bm. apar laukūs garinaus Ne 
Gyner AR «par laukūs garinau=gai- 
rinau»? IV'oBopaTb «ant štgara, ant 
atgaras (20m.), ant antgaros», 

Garlinda. HaBLcTubi TOx6KO Cx0BA: gar- 
landė, garlande (U/ae.) a garlenda, 
gaflendą (Bea.). 

Garlyvas a garlyvastis.—v. gašlūs, 
ūlūs, votrūs (otrūs). 

Gaišva, -vos. Ecrb skudūčei a skurdi- 
tės (7003 conmaoxs). V. skurdūte. 
Garvilka (Ox), garvilks (Kopų..), 
garvelka (Beūoupoc.) m garvilka 
(I p.). 3aaunTo Takikė KOANAKI (MG- 
60C3) CG GUUKO HA03 ONALVOMA UAU 

naumow (Oawc.). 

Gašavėtis... Aplė (wcnp., Bm. aplė). 

Gašlūs B (IIIae.) gašuūs. Cp. Kyn. gaš- 
nūs, -D1, Gcnnavwuoui, KANDUIKOU 
(cu. gaižūs). 

Gašūs, ocew. m gačnūs; oew. kas jo 
gašūms («puikūmas»)! 

Gauračyna, gaurūčas, gaurūčia, — 

Gaūsti ... zvūnyti (ucnp.). 

Gaustėtas. —- 

Gausūs. Bb Kyn., Co4. giusus: giusūs 
(ymonomnui) rugel, gausi obelis- 
abelis, gausi piėva (Javiųiū MNO0— 
aba0K3, Crna), gausi (N4000p00KAA, 
o5uA04O Napa Javujaa MpyJa) ži- 


Dmkosnas, JTitTonckO-pyccKO-NOXbCKIA Caobaps. 


701 


mė. Doslūs (acc. dūsli), -1i (9cew.), 
dūstūs, -1i (Pocc, ocew., npa dostūs), 
dūstūs, dūslų (ou. Cys.). 

Gausva, -vūs, f. mecmo (ucnp.) u306u- 
sia. Bb Oasc. gen. gaūsvas. 

Gūvas a gavėja. — Cp. pusrėugavėnis 
n pusidugavis (Cpeduna senuKavo NO- 
cma). 

Gėbene. Be Texbm. y. rosopaTb gč- 
bine (= gėbene), pbxe gebinč n gč- 
binėts, pb:xe gebinėts. 

Gediuti ... Visi gedšuna (ucnp.). 

Gedėti ... drobės (wcnp.) žiūrstą ir... 

Gėdlingas, gėdlyvas, grėdlyvas. — 

Giėdra, -ros. Bb Osec. gydra, -rūs (He 
gėidra, -rės): gėrviu (gen.) gydras 
prasidėje, Z4uk kūp gėrve gydrės. 

Giėdrūvalkis. Bb Cosax2 06. giėdra- 
valkis. 

Gegi. Hasberuo: gčge, gegėle, ge- 
gužė-gčgužę (2cėM.) K gegė (Cys.), 
gogūtė. . 

Geidulys. Muk kaxeTCa, aTO 60pMa K. 
p. geidulė, -lės, BB npasexenHoM+ 
Bb BbINYCKĖ 3HageniB, Bb A3bIKĖ He 
cyiecTByeTb. Bo BcaKOM+ Caysab, 
TakiA C40B2, Kakb: geidulė, gyžulė 
(pa gyžulys), giėžūnė (upa giėžū- 
nis), godulė (npa godulys), gurdulė 
(upa gurdulys, guždulį: kurs nuvė- 
jos kur visadė sugufsta, sugaišta, 
nesuskumhba, +. išzgufsti)... Ada 
MENA BeCbM4 COMHHTEJBH6I, Godulys 
C00CTB. 3HagATB Cd0NOCMo, gyžulys 
(giėžulys) — nadondausocmo, Meom- 
GA34UGOCMt; KO 3TA Ha3BAHIA OTPAIJA- 
TeJbHbIXb KaveCTBB YIIOTPeGAAIOTCA 
Bb A3bIKB K AIA O03NaueHiA AaILb, 
KOTODbIMB 3TW KAaveCTBA DpHcCyIA 
(godulys, kakb nazBanie vexoBĖKa, 

45 


702 


C06CTB. 3HAYWHTE «XOAAYAA, BONIO- 
NĮeKHaA 2K4AH0CTB»). Bt pykonKca 
pa caoBĖ išbrindimėlis Aana 60pMa 

“R. pona cišbrindimėle»: A ycTpaunaL 
eč. Bb czosapb K. [lnpauza nojt 
CA0B0MB «mędreko NpaBezeHO JET. 
«iszminteleo (=išmintėlė, ymenbu. 
oTB fem. išmintis) B» pykonuca 
A. B. Omkesnsa Aauo cišmintėlis, 
le». Xora m3B RapojKaro A3bIKA 
CIOBO 3T0O, Bb SKAYeBIA «yMHAOA, MY- 
Apel'b», MAE Hen3BbcTRO, HO NpaBtb, 
BbpoaTHo, K. [lapenAat: BB C30- 
Baxb išbrindimas (w išbrindimėlis), 
m. A išmintis (v išmintėlė), f., koraa 
HMR O603Hagai0TCA Ha3Bauia AAB, 
pOxOBBlA  OKOHYaRIA,  DMOBHAKMOMY, 
TOKe He AOJiKHBI H3MBHATBCA. Bt 
BBAy 3THXb C006pamxeniū, CyHTAIO 
B03MOJKHbIME BB A3BIKĖ A C40B0 gum- 
bėlis (ae egumbėle») BB TOMB 3na46- 
HB, IOAb KOTOPbIMh NpHBeAEHO BO 
BTOPOMB BBINYCKĖ KensBBCTHO0e MU 
gumbelys, -1ė, a BB BcrpĖsaronįemca 
y ĮĮoskonTa caoBĖ išmintys (MyOpeus, 
cp. Būdas: Senowie Lėtuwid iszmin- 
tej, p. 80; garsės iszmintys wardo 
Pitagoras, p. 89) BamKy rnpocTO0e 
H0B006pa30BaRie, Sy 106 HAPOAKOMY 
A3bIKY. 

Geižti, v. gyžti (cm. nmxke). 

Gėlans. Bm. «gelantėsne (gelantėsne) 
p4rauga» OGbIKHOBeNHO FOBOPATE: 
pėrauga (a paraugą) Tabiai (em. 
jū, jūjaū, jūba) gėla. Cp. skaudamė 
viėtė, aš esū visi skaudama, vai- 
tėja kaip daūtį gčlamas. 

Gėlas... Gėlas, gėlė (ucnp.). Cp. gė- 
Jas piėnas (C4a0x06 MO40xK0), gėla 
sriūba, gėliėneė (= gėlas viralas), 


Gei — Gėt 


Iovau.; jėla mėsa, 9cuo0e (6233 nOJCU) 
maco (Kpyxu, na Kypa. rpaumnėĖ), 
sam. jėhla galja, roh Fleisch, jėhlas 
ohgas, unreife Beeren, jėhls peens, 
sūsse Milch (Lett. Wūrterb. v. Ul- 
mann). 


"Gelūže (s0cm.). Iovau. agialūžia» (=ge- 


Į6žė), xAUNOKa, npOCMOG W09C3, NpA 
cgialėžis» (= geležis), ace1n30; Coa. 
gialažis (= geležis), oce4nso, (9e- 
Amsud) kaunoxs. Bt 3Ravenina «KAH- 
HOKB» TOBOpPHTCA O6biKu, gialažėlė, 
gialažėla (6ocm.). H3B BocT. roBo- 
p0BL B3ATbI H C40B3 «gelšžte, gel3- 
žius» (san. gelėžte, gelėžius). 

Geldėti (ucnp.), cme. Teavwu., cp. 4am. 
geldeht (ww. gelten). 

Gėležas. H3etcrRo „amme geležai, -žį 
(npa gėležys, -žą); cp. akmenai, -nį 
(apa škmenes, žkmens, -nį). Gele- 
žai = gėležys. 

Geležėti. Hsatcruo Aam apgeležūti 
(geležūti). 

Gelta.... v. gelte (ucnp.). Gelta (c0cm., 
npa rauda, mėlis-mėlis) m BB sing. 
HMbeTL 3HaveHie — 9601M02 NDAIKA. 

Geltėnas... (Nū) velį (wenp.). 

Geltėnyme. .. kad žūvys (ucnp.). 

Geltonižis, — 

Gelt6nmargis (60cm.) m geltonmafgis 
(Baa0.). 

Geltėnpiėne = geltonėji pične, getton- 
pršne = žolė geltonu pienu. 

Geltonūti m geltūti (e0cm.) a gelto- 
nūti a geltūti (cp.-1um.); geltonūti 
(Baa0.) =geltėninti: mat kaip nu- 
geltonavo skrynią. 

Gelūne... kad gelūne (wcnp.) užėja. 

Gėlvanis nm gėlvone (agišlvonia»), IZo- 
1e0.= gelūnis (gelū). 


Gel — Gėr 


Gelžinis a gelžis (90ew.) = geležinis, 
geležis. Gelžis (Oec.), masc.; Oaac. 
epeilė gelžėliss (6 He oTKpsITOe, He 
A01roe) = peilo gelėžtė (v. gelūže); 
geležinis, cownuxa, 4eMez3: geleži- 
nis užmaunams ant išaras (Demu,). 

Gelžintis. — 

Gelžūnis = gelžūnis (cex.). Cp. gčle- 
žūnės ( Map.) m «giūlažinės» (= gėle- 
žinės), -nių (/Zoneo., Jan): arklys 
serga gčležūnėm, gėležinėm (2ce4e- 
JUMCA, Mumumca). 

Genesfs... [pa «genesys» (Omc.) y 
2KeMAKTOBE CCT6 E genetys (Xcei0.); 
cp. rūtis (cmo. cen.) npa rūsis, rūsys 
(Bea., Baa0....). 

Genžė m genžinėti. HasteTuo TO1bKO 
gėše n gęšinėti (co6cTB. ginšė, gėn- 
šinėti, O10c.). Cp. s0cm. garnys, ųa- 
NAR K W00KCN. CD.-AUM. Garnys, aucma. 

Gėras. I'osopars.: gėrčlis nutaūsta, nu- 
taūto; c10B0 nutaūsti, nutaučiū He- 
H3BBCTHO. 

Gebti(2)... garbūrius (wcnp.) gerbia... 

Gerbūs. Cao80 apsilūžti (apsilūžti) mak 
Bb TOYHOCTH He K3BĖCTUO, 

Gerdinėti MOxeTb GbITb nonnMaeMO 
aūlb KAKB V. f7regu. OTb paSS.-caus. 
gėrdinti (cp., Bupow., Oaec. mirdi- 
nėti). 

Gerėti, -rėju. HacT. BpeMA BB xx6M. Ha- 
pbaia ynorpe6aTeacuo0: ligėns gerė, 
stiprė, aš gerėju, stiprėju. [o 06pa- 
30BAHitO HACT. BPEMeIA CHOJA OTHO- 
CATCA H Takie T4ADOAEI, KAKb: glė- 
drėti, glitėti, greitėti, grynėti, gu- 
drėti. 

Gergždėti. B» Ilones. y. roBopaTE 
06bika, gefgšti, gefgždžia, gefgžde: 
gergždžia gerklė (locat., 10p10 


703 


noema), gerklė nusigergžde — tėks 
gėrti. Cp. Ju. gerklė gafgia. v. gar- 
gulys, gvergždėti. 

Gerybe. Br Cys. ry6., rxb roBopaT» 
gerybė, gražybė, dorybė, piktybė 
(chaoOH. C40B6 gerūmas, gražūmas, 
dorūmas, piktūmas), ecT6 caoBa gė- 
rybė, grožybė (06. pl. t.: wmnnie, 
una, dobra; KpACOMO!, KDACUGNIE 
npedMems:): tai kad grožybių mačiai 
miestė! Tėkias gėrybes valdo, ir d4 
(=dėr; Map. dai = daba?) neišteūka 
bernėms užsimokėt! 

Gėrimas. Cm. Aaxte grėndymas, 

Gėrimčne... jū geryn einū (uenp.). 
C1080 3T0 BT TOYHOCTH He K3BĖCTHO: 
gėrimčne m gėrymene? cp. jaunū- 
mene m jaunumėne. 

Girinėti (=gėrinėti),.. Ecrb, BĖpoaTHO, 
TO4bKO gerinėti (cp. verinėti, vagi- 
nėti). 

Gčrinti... valgį (ucnp.). 

Gerklė, acc. geiklę (Oxc.) a gėrklę 
(Xeei9.); cp. Xe. gėrklas (= gėrk- 
Tos), -lų, womxa. 

Germė, Cp. germenė, gefmeną: ger- 
meną suvalge pats, mėn kaulai be- 
lika; gefmenas pardave (iš miška), 
pasilika tiktai kartelės sau (cp. ne- 
bij6k — ji plėnmenas pati suvartės, 
mums paliks viėnas stėrmenas, pžar 
0 Tkaunx+), IJae. 

Gėrūge. Hasterho: gėrvouge (04c.), 
gėrouge (Iayw.), gėrūge ([aspu), 
gėrvūge (6.-2um.). 

Gėrve. Ilpn gėrvė, -vės roBopaTB: pa- 
pūris (= papūręs) kūp gervės vžks 
(Beūsupoc.); cp. kalės vaks (Xe.) 
npa kšlė, -lės, cya. 


704 


"Gesyti, 'saū. Bt BOCT. TOBOpAx6 (e 
. Ilones. y.) 0Tb ruarojoBb: gesyti, 
mėkyti, migdyti, stabdyti, rodyti 
"(me v. freguentativa) HacT. Bpema 
“ 06pasyeTca — gėsiū, mėkiu; migdžiū, 
stabdžiū, rėdžiu (npn jodau, maišaū, 

“ paišaū, šaudau, skėldau, vėrstau oTE 
jėdyti; maišyti, paišyti. . ). Kakn v. 
freguentativa, HacT. BpeMa 06pa- 
8yIWTG A HBKOT. Apyrie Laaroae! (da- 
raū, varau, rašai, oTb daryti, va- 
"ryti, rašyti). OTb raaroja gesyti Bb 
HĖkoT, roBOpaxb BaubkOM. y. Ha- 
CTOAN]ee BpeMA 06pa3yeTCA ABOAKO— 

- gesaū m gesiū, MOBHAUMOMY, Bb 3- 

 BBCHMOCTA OTB 3Havenia: gesaū Ži- 

“„ burius, žvakės a gesrū žiburį, žvūkę. 

Giėsmė, grėsmę. Oko40 Mapiamn. ca080 
giėsmė Ciy:xHTb Ha3BaHieML BCAKOK 
(x HapojHoK) uEcHh; TAMb  CAOBO 
dainė, dainą (kew. m Ben. dainą) 
nuteTb 3Ha4enie Nanmos, Men0dia: 
aš žinaū tos giėsmės dainą. 

Gėsti (2). Be Bnickom. ybaxb ecT n 
gist, gystū = gęstū, gisaū (cp. rar. 
pamišti — pamyštė = pamįštū — pa- 

“ mišaū). 

Gydalas (ocem.)... trydals (9cem.) = 
giėdalas, tričdalas. 

Gydsklas. Ilpn vystyklas (IJow.)= vy- 
styklas MOmKeTB GBITb, KOHEYHO, A 
gydyklas (mub nasbcrHO TOIbKO gy- 
dyklas, -dyklai). 

Gilė (Map.), gilė (Baa0.), gylė, gylę 
(Iloneo.), gylys, gylį (Bem.), 0ce- 
100; gylė (Map., Com), gylę, vyde 
(06. gylis, -lo, m.): į pačią gylę 
įbrido. 

Gilėndra. —Y sxemažTOB* (Bb Taepax+) 
TaKb Ha3bIBACTCA(CKA2ABIBAEMAA KDe- 


Ges — Gin 


CT006pa3H0) AEHTA, KOTOPOIO YKPpA- 
IAlOTb CBOHO T0J0ByY MĖCTHBIA Kpe- 
CTbAHKA. 


Gilmė. Ecre m gelmė, gelmę (Bes., 
Baa0 J, gilmenė, gilmeną (Tp.): ne 
brisk į gilmeną, neik į (miška) gil- 
meną — gali paklysti. 

Gilti (1), ocew. gilnū a gilstu. 

Giltinis... nėras gilda (ucnp.). . 
kūčiūlta (ucnp.). 

Gimdyti n gimti. Map. giiūdo, Cow 
gimdžia (cm. BbIMe gesyti), B2a0. 
gimdo; Coau, ITones., Boax. gimti 
(60cm. 06. gimstu, -miaū). 

Giminė... atžūlas (wonp.); Gen. pl. 
giminių n (/Zonee.) giminų (c» nepe- 
HOCOMb yAapeHia — giminu). 

Giminūs. — CaoB0 giminūmas Mo:KuO 
CAb1UATb. 

Gimhtine. Oc. gimtinė, gimtinę. 

Gimtūvės. .. gymulys (wenp.). Sing. (1) 
kur yr tava gimtūve; mūna gimtū- 
ves (gen.) sėdi (Beūe., poduaa 0e- 
pesua). 

Gymulys. Yame roBopaTb: gimalas a 
gčmalas, -lėlis. 

Ginčas. C1osa gabas, gabštas, gobšas, 
gūdas, giūičas,c1y xa Ha3BaRiaME 01y- 
IeBAEHHbIXb NPEĄMETOBb, Bb BepXNe- 
JATOBCKNXb VOBOPAXb HMŽIOTB, NO- 
BHĄWMOMY, OKOHYAKHIA TOAbKO MYJKE- 
ckaro poja (mat koks tu giūčas, 
mat kokia tu giūčas). Y memaūiTOB+, 
OAHAKO, pn masc. ginčas, gūčas 
gobšas, kirmičas, krūčas, ecTb m 
6OpMbI 24. poja: giūče, gūče, gūbše, 
kirmiče, krūče (krūčas šū, krūče 
kūle, didelis ginčas, didele giūče). 
Cosa gūbas, gabštas, gūdas, BB 3Ha- 


Gin — Gyv 


ųeHin Ha3Bauii JHNB, R3b A6MAdT- 
CKAXb FOBOpOBb MHB He H3BĖCTHBI, 

Giniūde. Ha npycckož rpauni(Ė, 0co0- 
GeHHo CDEAA KOJOHKCTOBB, R3BECTHO 
c4080 giniėdė, ginėdė. Caorb -nū - 
Bb pykonnca, BkpoaTHO, =n10 (CB 
JAKPbITLIMĖ, «BCAŠHCKAMb» 0). Takoc 
xe U (=0) Kajo, BĖpoATHO, BRABTB 
K Bb CJOBAXb pykonncu «pijūkas, 
griūva, gūbis»: myb u3BkerHI TO45KO 
pijėkas (= girtūklis), griova, gėbis 
(gūbis, BOPO4eMb, NPAXOARTCA CuH- 
TATb B03MO5KIILIMB, Cp. smūgti A smo- 
gis-smūgis, daūžti m dūžis, gaūbti n 
«gūbis», gobti a gobis-«gūbis»), 

Giūžinti m gišinėti. — Bia35 Odbenin 
FO0BOpITB gėšinėti (gė nponauocnTCA 
MO-BepXHeaKHTOBCKA) = gęšinėti (170- 
Jumo 4anaew0). Heyaapnenoe gė A. B. 
IOmkeBnys MOr* UupinaTb 32 gi, B 
BBIIUJO C40BO gišinėti (?); cp., Kpowh 
TOO, gaišinėti, T0Jumo, omaunuoaa 
oma Omia. Bb KagecTBB Marepiaja 
AAA BbIACUCKIA 3TAXB PAALV0JUBb, MO- 
TYTA 6bITb NPABEACHbI EULe XCEM. ginč- 
kūklis (Beūe.) m gyškaklis (Moc.), 
le (arklys g-is, kumčle g-le =a., k. 
tlgu, tėvu, kūp gėrvis, kaklu). 

Gfrastis. — Ilorea1a 06. = gris, gyri- 
mas, pagyras. 

Girdėntis. Cp. gifdas eina (Janu), 
CaAyXa U0emM3. 

Girgždėlė, acc. gifgždėlę, ynoTpe- 
GaneTcA A BB 3Hauenia griežė, griėžič, 
griėžėlė (v. gryžė); griėžėlė, gričžėlę, 
RMBėTE TB >x6 ABa 3iiavenia, Bocm. 
accus. ob. griėžėlę A griėžę. 

Girnkalis. Oasc. girnūkalis, 9cepuo- 
x063; girnūkūlis, ocepuoss; girnkalis 
(= «kūlgriaužis, k. kūjatis); Xe. 


705 


girnkalys, girnkalį, Bea. girnakalys, 
gifnakalį, Cow girnkalis, ocepwo- 
x063; Xe., Illudn. girnkalis, Map. 
girnakalis, IZaym. ginkalis, Ben. 
girnėkalis, Mos0ma, Buax. girnėka- 
lis, MepKOoKOG3... 

Girtitelis. JKew. girtitelys, girtitelį, 
cp.-aum. girtintelis, 600m. girtin- 
tėlis (wcnp.). 

Girtūkle a girtūklis, -1e. Z/u0a. (ocem.) 
girtokle ("AB t6 npon3nocaTCA, kakb 
6,-A4m. tuo, tū), neanuya (1000), 
Tenouw. girtūklis, -le, noanuya (4e40- 
Ga), cp. Teivw. gyžūklis, pavy- 
dūklis, šykštūklis = gyžūklis (Be4.), 
pavydūklis, šykštūklis (a -ūlis). 

Gšrius, -re. Ci1080 gyrius, -aus n3- 
BLCTHO Bb 31a46Hih T64CM06CIR60, 
azoacmyjns (v. gyra). [pn «gyros mai- 
Šėlis ecTb «gyrių pūdas». Ecan 
«bopMa gyrė (fem.) Bo3MOKua (Mut 
ola HenaskcTUa), TO 06BACHKTb ee 
MOKUO CyI(eCTBOBAHIEMB Bb A3bIKĖ 
C4086: bezdalus, -le, mižnius, -nė 
R APYTHXB IOJOOIBIXB, 

Gysti. Gysta antes, skpoaTHO, = 9ceM. 
gyst (= glėst), 6.-1um. diana. giėsta 
(upn grėsti, grėst, giėda). 

Gyvas... gyvs gūlis (ceM.)= gyvas 
galįs. Boba g. I. ant aričikos, BĖ- 
poaTi0, =b. gyva likusi (priė aričt- 
kos), mo14x0 Mm010 W 9cdA4A, uMOGY 
ocmamoca (Anpu 600KN), 

Gyvūtžole. Gyvatžolų lapai (wenp.) ilgi. 
Gyvūtžole (ucnp.). 

Gyvybe. Bt pyko. gyvybe (ep. lygybė). 
Yaune rosopaTs gyvybė (npan lygybė). 

Gyvis. EcTb n gyvis (= gyvūmas): «Kas 
to gyvio gyvis, kas to kiėčio kiėtis, 
kas to sūrio sūris 


706 


Gyvoti (Boax.). OGbiku. roBOpATb gy- 
vūti. 

Gyvplaukis. PoBopare x gyvaplaūkei 
(Map., Coa0), gyvšplaukei (IZouee., 
Kyn., Jau). 

Gyvsakis. Hasžeras! pl. t.: gyvasakei, 
gyvasakei (o0cm. Oys.), gyvsakei, 
gypsakei, gysakei (3an. Cye.), gy- 
vūsakei (.Jaus:). ., gcuouwa (XcuDKaA 
0706. cmona). Cp. sakai, 0pe6, cmona 
(600646). 

Gyžėnti (dcem.) a gižėnti (2cem.). Ilpy- 
rie npamkpst: gižėn (kartė) gerklė, 
vyrs pačią gižėn; tėks gyžčklis! gy- 
žėn ir gyžėn, kaip medinis piūklas 
(nuauma»). v. gižinti. 

Gyžėti. Bea. gyži gerklė, ocem. gyž 
(Xe.), gyžė (Yuw.) n gižė gerklė 
(Beūo.), gižėti (Kypw.): vūks giž 
ir glž (v. gaižūs, gaižūti, gėižėti). 

Gižinti (Ten0w.). Cp. Baa0. kam gi- 
žini piėną; Bešo. gižinti (v. gaižūs, 
gižūs), O2xc. gyžinti (kam sugyžinė 
pėiną). 

Gižti(Bea., Baad., omen.), gyžti (ocen., 
IITae.) m gyžti (Bunxom ). [o uapš- 
giaMb DOA0GHBIA pazansia CyIECTBY- 
WTb Bb JOBOJBHO GOABIOME UKCAB 
TAAF0JOBS. 

Gyžti m gėlžti (cem.) = giėžti. Bea. 
gičžia gerklė, kažikas įgižo į gėrklę 
ir giėžia, Bee. brėlis bėt išgėiže 
(ovinaanwuss) arklį, Ilayw. mėtyna 
kaftas vak4ms įgėiž (Moxcema x0p0- 
wenono NadONCMmo), Beuo. ipmaudą 
nūgčižiau (2 us2ua3 C600 3406y— 
Oocady, omomcmuas), Xe. Apmaudą 
nūgyžiau, Pem.-Oa6c. nūgėižiau, 
Yun. ūpmaudą nūgrėnžiau; Boax, 


Gyvo — Glam 


kažikas giėžia gerklėjė (įgižo... ir 
giėžia). Bcb npawĖpei, kKpoMĖ B33- 
TbIXb H3b BEAŠHCKANO K OJBCAACKAro 
FOBOpOBb, UPABEAEHbI HA OCHOBAHIKA 
co06ineuiū, 

Gyžulys n gyžūnis. Bemu. a Bea. giė- 
žulys (gerklėjė), giėžulys įpūle į gėr- 
klę, giėžia (gerklėjė), Bei. gėižu- 
lys (= giėžulys), Xe. gyžulys, Pem. 
gyžulys (ne gėižulys), npowpoK10cmo; 
NAIOUAUGOCMS; NAIOUAUGOIIĖ UCAOGNKI 
(Beie. mūna vaiks fr didelis gėižu- 
lys), Beūe., IIayn., O.mwc. geižounis 
(acc. gėižouni) — TO4bKO 0 4as01iau- 
60M3 ueno6nK (Bea. gyžūklis); koe- 
TAB :xeMašTbi TOBOpATG E gižulys = 
gaižulys. . 

Glabasčiėtis. HaskcTuo TO1bk0: glabė- 
ščiūtis (Coaw), glabaščiūtis (IIox.), 
glabėčiūtis (Jan). v. glebėsčiėtis. 

Glabintis... susėžgsi (wcnp.)... nesi- 
drūtink (ucnp.). — 

Glabėti. Cos04: no06upamo (pa36p0c. 
eeuju) U CKAG06IGAMo 63 00NO MN- 
cmo (susigžabėk rūbūs, knygas). Cp. 
Beio. globoti, 1acKamo, ymmuamo; 
Kopų globėti, suglobėti (v. gi6bti, 
BO BTODOM+b H TPETbeM+ 3HaVeniAxX+). 

Glabstyti... 0 odzieniu, (ucnp.). 

Glaistyti... 0. glyti (ucnp.). Bea., 
Bnao. glaistas atšėko, padaryk glai- 
stį (glaistas, -tai =kū glaistoma). 
Kūbilą išglaisto, kad ne bėgtų; kro- 
snį, as1ą-Taisto (skįstu mėlu), Bea. 

Glaižyti. Bo3MoxkuOo, TO, npAa Gan3KaxE 
no 3HaveHiio CAOBAXxb glaistyti n lai- 
styti, Bb A3bIKĖ €CTb K CHHOHHMGI 
glaižyti-laižyti. He GyxeTt aa 3x/Ecp 
«senis... glaižos»? 

Glamžinys, -nė.— 


Glau — Glūs 


Glaudūs. Glaudūs veišis dvi kūrvi žind 
(XceN.). 

Glebėsčiėtis. .. m glemežūtis, cm. BbiIe 
glabasčiėtis. 

Glėima m glėma. H3sEcru0: O. glėi- 
mas (=glėimos), mėsa apsiglėimojusi, 
mėsa vėikė apsiglėimo; Ywsn. glėi- 
mes (=glėimės), mėsa, sūris glėimė, 
apglėimėje; Faspws glėmes (pl.); Xe. 
glevė (=gleivei), -vių, sūris gl6- 
viūts (= gleiviūtas); Moc. glėmes 
(pl.), suglemėjusi mėsa; Torau. glėi- 
vės, glėivėm (a glėivių? cp. vėidas 
geltos aptrėuktas) aptrauktas, glei- 
vėtas grybas; IJoce. glėivos; Buax. 
gleivės, sugleivėjęs grybas, Baa0. 
gleivės, glėvės, glaumai, vandū ilgai 
bestovėdamas glaumais apsitraukia, 
glaumūtas mčdis (slidūs nū glaumį, 
ilgai būvęs vanden$). .. Boxmoskno, 
vTO pa glėmės ecTb A glčmos (cp. 
glėimos a glėimės). 

Glemėsa a glitėsa. Mnt nastbeTui6: glė- 
mesa, glitesė, 06. pl. glėmesos, gli- 
tesos, -sį. Cp. krekėsa (y Kypimara), 
glitesos (Taub xe, no Mielcke), ža- 
lesa, -sūs (TaMT >xe). JKemaūTEi roBo- 
paT»E žalesa, ob. pl. žūlesas (= žūle- 
sos), -sal, -sį (v. glėimėti), BB 3112- 
genik: 1) 362040, 3040404 mpasa (žą- 
syčius išlėid ant žalesūs) m 2) žalu- 
mynai (žali, nevirti valgymai) nan 
NUDODKKOL(KAKI KyULaNIe U33 seneNu). 
Bt pyKONncA UOAb CAOBAMA lia GyKBY 
Ž. nano žalesi m žalėsas. 

Gličas m (em) gliče... 
(ucnp.). Ken. glyčas? 

Glitis (Bo.1400.), glite (Ioan., = glytė, 
cp. gylė, npa gilūs), glštis, -tičs, 
glytį (Tp.) 8 glyte (Jia., Taop.). 


glytlaiža 


707 


CioBo glyte npaBOARTCA Ha 0CHOBA- 
nia coo6menia. Cp. Zovan. kš (= ko) 
čia tiė glytės (conaaxu) leūda? " 

Glitūs. Beūe. glytus, -ti, acc. gliti 
(<glytūs, -ti, glytų), 11a0xiū, p06- 
wuū; Bea. glitumai iš nėsiės bėga. 

Gližas a gližti (2).— 

Globa... pūgalba (ucnp., sm. pėgatba). 
DosopaTb, noBuąRMoMy, H globa, 
globą. Glėba: paskutine glėba pas 
sava bėbą (7p.). 

Glūbastis, gl6za m glėzoti. —HaebcTao 
TOMbKO  glozoti (Oaec.) m glozėti 
((Boaxoo.): išglozoje kūp karvašūdį, 
(vaiko) kėlnės priglozėtos. 

Glūodnas. EcTb m glodnūs, glėtnas, 
glūdnas, -nūs, glūtnūs. Cp. glėdni 
virbai — galėsi į vėiną vežimą su“ 
dėti (Beūe.), plaštakėlė glotni (we 
wepcmka, Coavi); cp. TaK:xe gludūs 
arklys (kurs užsėdant dūdas prisi- 
glaūdžiams), gludi galvėle (IIZas.), 
glūdus dėkts (Oaec.), cp. glaudūs. 

Glūdas, v. glūdūmas. — 

Glūdinti. He glūdinti 4n nau glūdinti 
(cu. y Kypiiara)? osopaTE prisi- 
glūdink 4rklį, tai užsėsi (IIZae.), v. 
glodnas (gludūs). 

Glūdoti, Tones. glūdėti, glūdi, -dėja. 

Glūdūmas. Bea. glūduma r glūdūmas, 
Boaxoo. glūdumas, įglūdūmas. 

Gluimnas. .. klūikis (ucnp.). 

Glūmsti m glūmzdytis. — Cp. Buskon, 
glūmzdyt, -zdau (mamo):kam gtūmz- 
dai rūbą? Glūmzdyt, skpoaTHRO, = 
gldmzdyti. 

Glūsninys m glūsmūti. Haskerasi: 
Xoeu0. glūsmiūtys m Omc. glous- 
moutėis (= giūsniūtiės). Cp. Bonx, 


708 


glusniėtiė m glūsniėtis (če glūste- 
lėti, tę glūstelėti, če prisiglaūsti, 
tę prisiglaūsti). Glūsninys = glūs- 
ninys? 

Glūsnis. Ben. a biūksnis, glūksnis. 

Gnėboti (ucnp.)... gnėbo (ucnp.) N 
knėboti, -boju (06a 60cm.). 

Gničva, gničvastis, gnievotis. Ipamaocb 
CABNNATB TOABKO gničvotis. 

Gnybti, -bu, -bau (IIJas. m ocėM. gny- 
biau). 

Gnyburti, -ru, -rau. Daaroxbi CB OKOH- 
vanieMb -urti, -ulti (6.-2um. -urIūti, 
-ulūti,-aroti...) unb a3BECTEBI TOJLKO 
n3b >xeM. Haptsis. DopMeI gnybu- 
riu (npa ocew. gnfburu), -riau (cp. 
y Kypmara Zūkuriu, -riau) Mat ne 

„ K3BBCTHBI, 

Gnimbas. 370 cxoBO BbIBEAEHO, BB- 
poaTHO, H35 gnimbėlis: BB Os. 
roBopaTb gnimūbis, -bėlis (dėunas 
gnimbį, gnimbėlį dėve). 

Gnimbti, -bu, -biau (Om2c.), v. gnybti 

"(ucnp.). Bb Osoc. roBopaTb: ga- 
ninti, -n4u, ninkštis, nįfikti, noš- 
nįmštis, šnįmšti (= ganyti, -naū, 
nykštis-nykštys, nykti, nėsšnypštis, 
40C. naamoxa, Šu pšti), npa nikti, ap- 
nįūk, apnika, vainiks, vainika, T.-e. 
Aoariū CAOTb Cb Y NOCAE n npon3no- 
CHTCA TAKB, KAKb eCJH ObI OHB C0- 
CT0AJb H3b į + (m.). 

Gnyzelis m gnyžėnti. Haskerhvi!: IJon. 
gnižėlis (cp. no 06pa30Baniro gurdė- 
lis: žmogūs, gyvulys, kurs guista, 
baigiasi, vis menkyn eina) m gni- 
žėnti (toks če man vyras! tik pačiai 
gnižėnti), Ca. gnižinti (gnižina mėsą, 
pifštą, nuaumna MynvMa MOMOM3 U 
MIME PA3CMPAUSACMA Yy 3pUMeLA 


Glūs — Gob 


uepeti), Kypw. gnižas (4emepnmau- 
GH MANBUUKI, NAAKCA). 

Gniūsis n gnrūsoti. Osc. gniūsis («kurs 
gniūsė») a gniūsėti, 60cm. gniūsauti 
(ko. gnrūsauji, eik priė darbo), Baa0. 
gniūsyti (6o3umvca, MyWumo 6e33 
ynau): kam dabaf gniūsyji kačiūką, 
(cka3aHo peGenky)? ką tu če gniū- 
syji, ar negali kaip reikiant dirbti? 
ką tu če gniūsyji, lyg Adoms vė- 
verę? 

Gmiūsti (1). O10c. gaiūsti, gniųstū, gniu- 
s4u: įgniūsa (yna6s nuvkOoMa, ym- 
xuyns MOC3) į pafkasą, i rūdom na- 
gyvą (negyvą). || | 

Gniūsūti. Osec. gniusouti, 964. gniū- 
sinėti (vaikštinėti galvą nulėidus, 
viską užmiršus). 

Gniutis-gniūtele. Bb Iyw. m. Zoran. 
TOBOpATE: gniūtiala, ūtiata, kifmiala, 
skrūzdiala, būtiala, gen. -Iės (d 

„noayx0aro) = gmiutėlė(?), kirmėlė, 
skruzdėlė, būtelis (Gymwaxa). Hat 
CyINeCTBYIIJATO Bb A3bIKĖ C4OBA 
«gmūtiaJa» A. B. IOmkeBny t BbI- 
BeJb, MBB AyMaeTCA, gniutis A gnrūs- 
ti(2): BB Iones. yk3xE (c1080 «gniū- 

 tialav RB naBBcTHO TO4BKO 35 FOBO- 
poBB 3TOrO yb3ja) C10BB gniutis A 
gniūsti (2) a He HaienE, 

Gobas, cocm. gabas n gabštas (cM. Haxke 
išg6bti). 

Gobėtis. Cp. Bea. gobėti, -biū (v. gobti): 
mefgos gobi (sc. skėpeta, -tą, = pasi- 
rišusios po kaklū skepetą nešėja), 
mėters ryši (ūžpakaly susirišusios 
skėpetą nešioja), ta skėpeta jau go- 

„ bėta; Tenww. ko če tep gobėtėis 

"(teip daug norėt paimti), — gali ir 


Gob — Gom 


aūtrą kartą ateiti (praesens — gobė- 
jous); Beūe. gobinti, -inū = gabėnti. 

Gėbti. Cp. Map. tai sugėbė (daug 
sūėme, pavaldė), Bea. tokias dau- 
gybės sugėbęs, ir dė dejūja; «su- 
gr6bė ir sugobė»; cu. išgobti. 

Gobūs... nėikom (ucnp.). 

Godingas (1) m godlyvas. — HaskeTuo 
gūdingas. 

Goda m godėti. — Godėti = gūdėti? Cp. 
žmūgus be gūda (46 snavmwyii vecmu); 
ar tu be gūda (IJonee., Buporcu)? 

Godoti. Cp. Map. jis m4 ne pagodėja 
(nesigaili, we CouysCMoyemM3 63 NC- 
cuacmcu), sėtus alkanėm ne pagodo 
(cumui 10400H040 4 NOKUMGEMI), 
mama kiėkviėnėm pagodėja (5u- 
praūta visū bėdūs, shumamen—Ma, OM- 
3M6UUGA KI NYJCOAMI KAJCJALO VEA0- 
enxa), Baad. vyras savo pačią turėtų 
godėti (6epews, cmapamua we 06pe- 
MENAMo NENOCUABNIMŲ paGOMaMU, 
supyvamo 68 pačomazs), godėjamas 
žmogus (4e4008x3, 3ACAYIC USA 
COCMpaJaniA, GHUMAMEAGKAI OMNO- 
wenia, cp. mylimas žmėgūs, 4100u- 
Audi, sacayuoawų i NAUWEĖ 0604 
veaosmK3). ČaoBO aT0 Bb 3HaueHin 
symumos Mub uenaBbeTHO. «Godėtio, 
NOBRARMOMY, N04YYBJOCE BBČYB. Ly6. 
E3b gūdėti (cp. Cys. a Bea. konė, 
noumu, vymo ne, dpė=aplė, Cye. 
kenė, več, 835 kūnė, špiė npn apič, 
kiėno): C40:KHbIA TaacHbIū nepBaro 
C40ra, IIPR UOCTOAHHOMB OTCYTCTBiA 
Ha HeMb YAapekia, CTA4b Np0n3HO- 
CHATbCA, KaKb DPOCTOŠ F4achbIĖ; YAA- 
peKie BB pkikonE as. alk. ne pa- 
godos MOrAo nepešTA HA CAOTb g0 
(a36 gū) yKe TOMAA, KOrAa 32 3TAMb 

NDuszosnas. NIntoscso-pyeczO-n015elA caOBaps. 


709 


CHOTOMB, DpB OTCYTCTBIA Ha HeMb 
YAapetia, yCTaHOBRIOCb DpOH3H0INe- 
Hie «go» (c108a gūsti BB Cys. r., I0- 
BHARMOMy, HLT6). Ilpa meM. goū- 
džioti - gūdžioti (= gūdžioti)  ecTb 
TOXACCTBEHHbIĖ NO 3HAVeHIJO, HO 60- 
xEe pEnkiū raaroas (Hayne.) goūdoti 
(= gūdoti); npa em. gūdžiotiės eCTB 
a gūdžiėtiės (Yww. gūdžiėtys). 

God6ti.— Ba Co1a13 roBopaT+: godyt, 
-daū, -džiai (wazoJumo vymvems, 
c006paxwxamo: kūtinas atgodo savo 
namūs; bet atgodei kėlą namo) a 
atsigosti, -gostū, -godaū (ir jūs =jis 
atsigūdo, W Ona, NaKoNeUS, CNOZ6G- 
muACA, OWKYyACA), 

Godūs, -di. Map. gotūs, -ti, gėtų. 

Gėge. Onc. gūgė: į gūgę kam dėuti, 
Oamo KOMY «63 Wein (COGCTB. «63 
Cnuny-U0p020). 

Gogingas B gogiėti, gomafnas m gu- 
mafnas, gomū. OTA C4084 HapoAy, 
XOTA He Be3xL, NOHaTHbI, HO Ąbū- 
CTBHTeJbHOe YNOTLEGAeKIe HXB BB 
A3bIKĖ mHb He RaBkCTBO (cM. BBIIIe 
galviogas). 

Golas. B+ Bekiiuaxb roBopaTb gūlu 
(nponau. «gėlės = gula?):: gūlu 
(Oaxc. šėnūs) padėk (būtelus); cp. 
Kyn. kogi gulom vėlgai — pa- 
springsi. OruocaT. Hanmcagia Cp. 
bėrė, -rės (BB NepB. BbInyYCKĖ)=364M. 
būre, pl. būres, -TIU, (Me4onuvnoLė, 
40004nbū-xOpAGe MMI Ū) napyca. 

Gomurys. Yws. gomurys = 404060 
a6a0x0 (gerklės mizgas); «gerklėje» 
3x5cb, BBpoaTHO, BM. «apiė gėrklęs 
(cp., BUpOYeME, 60Cm..: «pilni gerklė 
dantūo, rABb «gerklės = poms, n0- 
40Cmb pma); Map. gomerė, gomerę. 

45* 


710 


Gėna, CkB. memaūTEI roBopaTb: gūna 
gyvolų užėje ir nūjėde javūs; tokiūs 
gonūs gyvolų nabuvau džbar (= d4r; 
dabai = Map. daf) mštis (Oasc.); 
cičlą gūną bėondės (= bandės), žmo- 
nių atvare (Bekwu.). 

Goūcas m goūčas. HasteTHO: gūnčas, 
gončas, guhčas n gancnas (gancnas 
vagis = gūdinas vagis). 

Gore (ocen.), -Tės (ucnp.), 2003 XCUJKO- 
cmu (nanumKa); 10pW0K3 CB MAI010- 
wyjuMų yvoacaMu (2cem. žydėlkas sėd 
žėimą ont gėres). Cp. Cye. golė, 
gėlę, cmona (a 0 BOAKĖ: «ir vė par- 
sinešė» golės). B» 3Hauenin «poAL 
HTpbI» He H3BBCTHO, 

Gorėtis. Cp. Boxx. gorėti, gūri, -rėjo: 

gerklė gėri, 63 20710 «0puM3», 10740 
cuab4o mepuums (nocAb cbjenia 
Hero-H. OCTPATO, OTB 2KaKA61) H g0- 
rūti: vėjas gorūja (cumwo npody- 
6aem3) šieną, jei šiėnas pakiurei su- 
krautas; wopavumeca, dirbti nėt išsi- 
žiojus, kaipir darbo ištrėškus; cuaouo 
ocenamo; Kyn. gorūti («ait grait ir 
sušilusiom; atūjo atgorūvo; rd=ro"). 
He cukmiaubi Ax Bb pyKOonKcH CA0BA 
gorėti a garėti? Bosuoxao, sro li- 
gėnis atsigorėja=1. atsigarėja (cm. 
BblMe garėti), a karčema sugarėja = 
k. sugorėja. 

Gėrinti (Terow.). Cp. Ca. atgorina = 
ateina kūklą ištiėsęs. v. gorinėti. 
Gėūžti m gėžti. Cp. žoles (pl) ūžgože 
(ką-nors), Yww. būlas (pl., =būlos; 
v. balas, -1a = balos, -1ų) apgože ki- 
minus, Yww, n Ben. žoles (žėlės) ėp- 
gože daržėves (v. apgožti = apgūžti); 
Cye. jis mėdų (į lrėpinę) sugėžė (su- 
pylė sukėšęs), 7p. pagože (pavertė, 


Gėn — Grai 


suūkų, kčblų dšiktą), Josx. douną 
padieię 3nt stalo o alu isžgėžę par 
slengstį; Dijwo dowiną sawo bėtoie 
tinkamam pagožęs walgyti (Bud., 
57 n 143), Bes.-Hm. koks goželis! 
(cka3aH0 0 vexOBĖKĖ Kpažue HeBHH- 
MaTeAbHONL: į mėdį susidavė beei- 
damas, nemštė kėlo — į griovį įva- 
žiūvo, ranka mėstelėjo — 14ngą 1š- 
mušė). 

Grabijošius m grabijošrūti. — 

Grabštūs. Cye. 06. graibštūs, -ti, 
graibštų (npa grabūs, v. grabnūs). 
v. graibštūkas. 

Gragždinti. Ywwu. gragždėnti: tep už- 
gragždėna mėn (Iabai įprūšė, įšškė 
tylėti), ali aš tau pasakysu. 

Graibsčiėti. Bose a3BEcTHO grūaibščioti. 

Graibstyti. Cp. Zp. pradėje jį graibstyti, 
nauaau (nO4UŲ. atenmo) CadUMe, 
CMOMpoms 30 uu, ir sūseke. 

Graikštūs (Be4.) a gramūs (Baa0.); 
grakštūs (Pocc.) n grakštūs = graik- 
štūs (Onec.). Graikštūs (Bea) — 
'Goxbe KAueCTBO iKHBOTHBIXB, A gra- 
mūs FOBOpETCA HCKAKOYHTEABRO O JI0- 
naxb. Grakštūs — nperecmuoti, npe- 
xpacuviū (Kauecmeo mode), a graik- 
štūs (010c.) —xpacuswt: gražūs gra- 
žėsnis už grakšti (Osec.) n grakštūs 
gražėsnis už graži (Xeeu0.). CaoBO 
graikštūs (Oasc.) ynoTpeG1aeTCa, N0- 
BHAHMOMY, HK Bb 3HA4eHia WUCmMoi, 
onpamuotū (ep... apey bytes, 1823, 
par Niezabitawski, cTp. 9: dydeley 
pas bytes wysur užsilayko grayk- 
sztiby). Boauomuo, sro Bes. graik- 
štūs m 3cew. graikštūs - grakštūs 
NpPeACTABIAITE AEIIB PpA3HOBBAHOCTH 
OJHOTO R TOFO me c10B2: Ben. graik- 


Graiž — Grėn 


štūs— pasdopUUouĖ (Gepywgii ayvwia 
vacmu, 6epru), a oceM. graikštūs- 
grakštus — «pa360pucmbiiū» (Cp. Bbl- 
paxeHie  «pa360pHcThiA  TOBAPb»); 
ayvwiū, KpDACUGbIĖ, vUCMKU (Cp. g3S- 
tūs — nyvauovi R Cmpausvuu, įšta- 
būs — načawdamenon R saMnM- 
uv); graikštūs-grakštūs Mor4o no- 
ayvATbCA K36 grai-stus, a gramūs 
K3b grai-mus (cp. grič-ti, grai-styti). 

Graižtvos m grėižtos (xcex.), -tvų, -tų, 
Bea. graižai, -žūs, p. graižtai, -tūs. 

Grajavėti. — 

Grūmatas. IJux. grūmuta (karklų grū- 
muta), xycms. v. grūmulas. 

Grambyti (>cew.). [Monaria ackpc6aTb» 
BB Maaroab HETB (1e agrėmbyti). 
Grambyti 3iagaTG: OM4yNnBo UCKAMS, 
wWapumo, TGAMAMo, ZEAMAMS U C0- 
Gupame (cp. -gribti, -grimbū, gri- 
bai a tėnkinti npa tėkti, tenkū). 
Ipyrie npautpsi: ko tu grambūs 
pat4msė, užsidėk žiūburį; ar kąn 
sugrambė? ko če grambas, ar nejė- 
dis esi? arklys graimbos— nėr jėsti, 
v. grumbyti. 

Grandykle... nū dslos (wenp.). 

Graūdis. Cp. Beše. grandis, grandį 
=grinstas (Bb nepB. 3uauenin), Ju. 
grindė, griūdę (rAb grind- MoxKeT6 
6bITb B3b grend-), (X664.) KOA40Ų0, 

Grastis. Cp. Buaxom. graznė, -nės (BB 
TOMb AK6 3HaueHin). 

Griaūmedis (wenp.). Bemu. graūme- 
dis, -džia, 40Mx00, cmapoe Oepe60; 
kruche, stare drzewo (graudūs me- 
dis). Griaūmedis traškūs... (ucnp.). 
2)gri4umedis,-džia,c.: jis toks griūu- 
medis, ji tokia griaumedis (Baa0.). 


711 


Grėužinti, pass.-caus., V. grėužti. 
Bkpuo TO4bkO 2-0€ 3Hagenie. 

Gražuma, gražumą. PasinsaioTCa TpK 
C40B2: gražuma, gražūmas n gražų- 
mas. Gražūmas — xpacoma, a gri- 
žumas—006p0 (npOMUGONOA0MHOCMO 
cmpowcmu), aacka: ne gėl prisikal- 
binti nė gražumu (na gėrumu), nė 
piktumu (Ba9., Map.). 

Griėbdintis... susigrėbin (Onec., BM. 
«susigriėbina»), ucnp. 

Grėbėžis. H3Bkcrmo TOxBko grebėžis 
m grebčžius (cp. -«rpaGexkb», He 
«grėbti»). 

Grėbinti m grėbdinti, pass.-caus., 9. 
grėbti (ucnp.). 

Grėblūvinis.  HaskcTho 
(Oase.). į 

Greitas (socm. graitas). Ko (Jiaa., BM. 
kū) greitėja... 

Grėndymas (Bea. a Cye.). ĮĮoaroTa y 
(Bb caorE -dy-) 3xbCb, NOBNAKMOMY, 
TOro >K6 NMponcxOomAeKIA, YTO K Bb 
C10BAXB,YIIOTPeGAAI0ULAXCA Bb 3THXB 
r0BOpaxb: kliusymas (e0npoc2), py- 
Dymas (naemenie), gėrymas (numee, 
nanumosz). Y BOCT. BepxHeJnTOB- 

“ N6Bb A AeMalTOBL 3TA COBA EMĖIOT 
KpaTkiū TaacHbld Nepexb M (V. gėri- 
mas). Kl4usymas (npa kl4usti), py- 
nymas (upn pinti), gėrymas (npa 
gėrti) 1epeula, UOBEXHMOMY, Bb pa3- 
pb C40B6: darymas, rūšymas, plė- 
šymas, kėrdymas (npn daryti, rašyti, 
plėšyti, kardyti). ĮĮoaroTa y Bb Cys. 
ry6., HacKOJbKO MHB m3BBCTHO, CO- 
xpaHdeTCA BO BCĖX5 OTrAaroJBubIXb 
CyLI(eCTBRTEJbHKIXb, Bb KOTOPbIXB 
yAapenie najaeTb He Ha -imas. Y 
3K6MAKTOBB CYINECTBYETE CABA. 0C0- 


grėblūvino 


712. 


Grei — Grin 


GedaocTb: gėrims (wanumoxa), plė- | Grybmalis, -le (Oxec.), oueno snawū 


šims . (npa plėšinys, x064), audims 
(muano), klojims (cp: «tris ktoji- 

- mūs iškūlėmo) m gėrims (numoe, — 

. AbūcrTEie), plėšims (peanie, npa plė- 

. Ššyms, oT6 plėšyti), £udims (mxanie), 

. klėjims (cm1awie). EcTB, oAbako, R 
Y CMAŽTOBB C40BA, KOTOPbIA CTOATb 

. KAKb ObI 00060: eMaiTBI TOBOPITH 
. skynims Bb AByXB 3Haueniax» — 
pacuucmKa (Ca) NW DACKUENNOL 
mncmo (63 ancy). Grėndims y me- 
MAlTOBL 3HAUKTE PŪCUUCMKA MNCMA 
(042 MoaoMbuU, 014 CkAUDUGaNIA 

. TanGKUIa CHONOG3, CnNa), a Bb Bea. 
m Cye. 1. — TOIbKO GL DACYUYENNOL 
MCmo» (Moka), 

Greūsti (Iloweo. nu Map.). 

Grėtas, -ta, m. — Has kcTho aamb Ossc. 
grėtu (padous, greta) ėti. Cym. greta 
NpeACTABIAETCA  BO3MORHBIMB (CP. 

- greita, giėdra, šviėsė...). 

Griėtinė. Cp. Be4. gričsti, griėčiū, 
-čiaū: kai tik užsigriės, ir nugrišbk; 
kai tik užsigriėtė, ir nūgriėbė; 1e- 

* džiūkas ką tik užsigriėtęs, užtėr- 

“ škėjęs; Zp.-Kypw. kad viralą išvėrd, 
kaftais krėnike užsided ant vifšaus: 
toji krėnike būs «gritena» (Ca, graji- 
mas). . 

Grėvelis m grėva, 10 36aveBiio, pABHBI 
(xoTA He Be3AĖ) caoBy gridva. 

Grybe... abriėdėlis (wcnp.): Bea. abriė- 
dėlis, Bemu. briėdėlis, Osec. brėi- 
dėlis, cMopvoxa (morchella). 

Gribiššuti, noxpadusamo (Oasc.). 

Gribišrėti, gribešiėti, gribišėkas. — 

Gribišius. Hsekerao 1amB Osec. agri- 
bišoš, -sė» (= gribišas, -šė). 


vea06nKs; Gays; celowiek rozlazly; 
niezdara (kurs tiktai «grybams 

- malti» tiūka). 

Gribšt. Buax. gribštūs, -ti = graibštūs, 
-ti (v. grabštūs). 

Grigti... «paklumū» = «pakl6mu (?); 
cp. pavymu, -mui npa pavijimū: 
Bna0. būvo tris kartūs pavymu 
(ocem. tū pavijimū, 2003 pa02). 

Grikšterėti. Omc. grikštelėjau raūką, 
kėją (v. gryžterėti). 

Grynas. Cx. a Kyn.: grynas kratinfs 
(kuriamė daug šišno yra), grynas 
abrūkas (kuriamė daug avižį yr2), 
grynos avižos (kurių dideli grūdai, 
geri šiaudai), grynas valgymas (r1ė- 
būs, gardūs, nepaprastas), grynas 
obūlys (geras, gražūs pažiūrėti, kurs 
ir svėčiui tiūka), grynai dilda vėlgyti 
(mėbei, gafdžei), grynos držpanos 
(Zabai gėros). 

Griūdas. — Kyn.-Ju. griūdos, -dą 
=griūdys. 

Grindinfs =išgrįstas per (par) pėlkėtą 
vištą kėlas. 

Grindyti.— CymįecTBoBanie 60cm. grin- 
dyti,-dau (=grėndyti,-dau ?) noro BB 
TOYHOCTH He YCTAKOBIEHO. HaBbCTHBI 
PaarodB!: Ca. grindyti, -dijū, -dijaū 
a Kyn. grindėti, -dėju, -jau npa 
cyuecTeRT. griūdys a griūdos (no43): 
Kastūlis įgrindijo (= grindis įdėjo) 
saklyčią, rytoj pradės Iubėt (cp. 
e0cm. «ar įdantijei grėblį?», v, dąn- 
tinti), Jonas įgrindėjo (= grindas 
įdėjo) dafžinę ir jau šiaudais pa- 
krūtė. DoBoparT=: aš grindaū (np0w.) 
ūslą, ūpė (ledū) apsigriūdo, IZoues. 
apsigrende. 


Grinž — Grūm 


Grinžėratas, grinžtė, griūžtis, gryžulė. 
Bt Xeeūo., npa groūšts, griūžti 
(= grąžtas, grįžti), rosopaTb gryžė- 
rats E gryšte (c06cTB. «gryšti», a BB 
Oauc. — grįnžorats (ne «grįnžėrats»), 
gen. grįužorūta m grįnštis, -tėls, 
grįnžti (sprūgila griūštis, gavau |i- 
nūn grįūšti); cp. Tp. linų grąštis, 
acc.liną grąšti. O. grįnžulė, grįū- 
žulę, cea3x4 avwy, Guan (sudėk į 
grįnžules, paskoūi išdžiustysma), 
Bexusn. gryžulė (linūs sušukoutus 
sūsuk į gryžules=grįžules); cp. Oncc. 
grįnžalis (sugrįnždamės) važiav4u 
(A nLai3 na3003). 

Grižažole, -lės, f. p003 pacmenia (pn- 
3yza, cepdeunuKa?); gatunek rošliny 
(ucnp.). . 

Gryžtai (acew., ne «gryžtai») m gryžtas 
(3cew., npa «grėišts», adv. agrėištū»), 
ta. Bo Baan. y. c408a griežtas, no- 
BHABMOMY, HĖTL; eCAB 6b1 OHO 66140, 
ZeHCKiĖ POL OTB HETO, KAKL OT 
NpRyacTIA, 3By9246 Gbi griėžta (cp. 
Bxa0. lėmtas, nelėmtas žmūgus, 
lėmta, nelėmta žmona, v. y Kyp- 
maTa lemiū). 

Gryžterėti. Cao80 gryžterėti coMHn- 
TelbH0 (ch. Bilie grikšterėti). Cp. 
Ca.: ir da sykį gryšterėjo (= grįšte- 
rėjo), es anyss, GpOCUA3 634203 Na- 
3a03. aIš naras: XCeM. narys = cy- 
cma6s; mirs (xceM.) yra kilpa žūvei 
(žūvėi) užnėrti ir užnėrus ištrūukti; 
60Cm. B 9eM. naras (DArs) = nupOKI. 

Gryžūti. Cp. Ilyw. greižiėti: kinivar- 
pos mčdį sugreižiėja. 

Grėbas. Cp. J. grobai viėni, pasirėdė 
tiktai grėbai (ckeaema). 

Grėbintis, -nūs, -naus, jias5.-caus., v. 


713 


grėbti (grėbtis) Uepra aBaxeTca 
JAI HEIO, 

Grobstinėtis... apliš (= ex. Aplei, 
šplė, apei; 6.-1um. api, Apiė), ucnp. 

Grobūnis, -ničs, grėbūnį, c. 1paGumess, 
zutuus (v. inčius). 

Gromulys. Cs. grūmulas: «kšrvė ne- 
gėl gromulo atrytis, IJow. grūmulis - 
(ups gyvulis, mėzginis = gyvulys, 
mezginys). 

Grūmulti (acex.) a gromulūti (.-sum.); 
60Cm. R gromulūt. 

Gromulūtas...  piersastemi 
chmurami.... i 

Grūzdinti, Bocm. griozdėti, griauzdėti 
(kam čia teip prigriauzdėjei). 

Grožytas (IIoueo.), grūžytas (Buax.) m 
grąžyts (Tp.. „J. 

Grūbas. Pvcc. grūbzlas, -Iai: kėla 
grubzlūts (grubzlūtas), v. y Kyp- 
maTa grūbias. 

Grūdėti. Grūdėti (pl) grikai (daig 
bus grūdą, matyti ant laūka). Bo3- 
MOx4HO, YTO BABCB AO4:RHO GBIT6 Šį- 
met grūdėje (-dėjo) grikai. 

Grūdinti,-nu, -nau (wenp.), pass.-caus., 
v. grūsti. Uepra aBaneTCA IRmNHeIO, 
Grūdinti 38A9ETE K saka+u604M0: pa- 
grūdinau kifvį (Bea.). 

Grudūs. Tes0w. a grukštūs: grūkštus 
mčdis =m., kurs včikei Iūšta. 

Gruilei. Sing. gruilus: pliks, nūkirpts 
kap gruilus (Yws.). 

Grukšnėti (wenp.). . 

Grumbytis. Hanacania grambyti, -tis 
B grumbytis asaancb, BĖpOATHO, A35 
aceM. grombytis, -tėis. v. grambyti. 

Grūmdyti. Popu: trenū a būrė -būrė 
(loc.)—>memašTeKiA. | 


(ucnp.) 


714 


Grumslas (ocew.) m grumstas (Bea., 
B1a0.); Ilou., Ca., Map. grumtas; 
 Eyn., Ca, Ywun. grumuūtas (dide- 

„ lis grumūslas, d. gruntas). 

Gruisti (1). Bropoe snasenie crbAyeT> 
HBCKOJBKO H3MBHHTE: G6PAICAMO HE- 

ydososcmeie, OoCady W 1pO3UMa. 

.Grumulėtis. — Grumulūtis, -lūtis? 

Grumzdinti... įded gilei (wenp.). 

Grūnūs. B+ Texbin. y. roBopaTE: grū- 

. nėnti dėuna, grūnos (grūnus) kėpals 
(= grūnanti dūna, grūnąs kčpalas). 

Grūsti (2). Širdčle sugrūst, -ūda (Ta6- 
po) n sugruūd, -ūda (Tesow.). Hs 
BapojHož nkcnn: ir sugrūdau skin- 
damė, graūdžei verkiaū pindama. 

Grūte. H35 Tes5m. rosopoBt K3BBCTHO: 
pl. t. grūtes, -t6: sudėk ašvėinius į 
grutės (Moc.), į gručiūs (Os0c.) 
=supėnčiok po du; arklė čt grūtės 
(arklei eina grūtėse). Cp. Osec.: 

 vėzu — begrutinončiu abūdu nėmėi 
(vėizdžiu — begrutinančiu abudu na- 

. mū= beeinančiu sukibusiu, susika- 
binusiu). 

Grutiūti a gručiūti. BepxneinT. C1080 

. JOMKHO GbIAO GbI 3ByYATb TOJBKO 
gručiūti. Bb Mocajaxt roBopaTt 
06bikKHOBenHO sugrutėuti 4rklus, žmė- 
nis=į gručiūs, grutės sudėti. Dvi- 
lfpus, -pius (wcnp., BM. «dvilfpus»). 

Grūzdinti. Cp. Be2. atgrūzdinau (be- 
grūzdama atbūkinau) kifvį, tai at- 
grūzdytas (-dintas) kifvis, kam grūz- 
dini bereikalo kifvį. 

Grūžas (2). Ciomo audine naBkcTHO 
TOJBKO H35 /ĮoskonTa: webraj, kiau- 
nes, audines, udras, joudoses lapes 
(B., 112). 


Gru — Gul 


Grūžinti. Osec. arklė grūžin pčiva 
(<arklei grūžina piėvą). v. apgrū- 
žinti (=apgrūžinti). 

Grūžtis. Haskeruo m ocew. grūžtis: 
grūžtį tur vaks (vaikas). 

Grūžūti. Bropoe 3mauenie xano Ka ocHO- 
Bauin C006i1enia n36 BeūBnpikanE. 
Grūžūtiės Bb 3Hagenia «06nnMaTECA 
(apn:xuMaAcCb)» n3BĖCTHO R35 ONBCAA- 
ckaro roBopa. Cp. y /ĮoBkonTa grou- 
žouti, -tijs (= grąžūti, -tiės?), 06xu- 
Mamo, OOuuMaMmocCA, 

Gūdas (3). /Ipyria 3nasenia 3TOro c40Ba: 
pycckiū  aumoseus (63 Ilpycciu); 
GEDIKNENUMOGEUS (XCEM.); Mead Aum. 
O60pANUNI, 1060pAUWYŲ | NOKUMOBCKU 
NENDOGUAIKO U 600046 KOGEPIKANMUŲU 
MNCmMudė tum. 1060p3 (BuakoM,); 
sumoseus Opywio we0pa (Buaxo., 
IIou.). 

Gudrūuti. Cp. Bemun.: būdrau (= bū- 
drauja) nšktį, ne mėigt (ne miėgti, 
ne miėga). 

Gudriniūkas. /Kew. m gudrėlus: kėks 
mat gudrėlus išsirūda! 

Gūdrumas. . . apliė = žplei (wcnp.). CyB. 
K gūdumas, Be. gūduma: būvo pati 
gūduma. 

Guga, gūgos (wenp.), f. Onc.: balnas 
be gūgas; Cp. 944M. gugnosa, acc. 
gugnosą (žmūgus, kurio nėsis su 
guga). : 

Gūgis n gūlba. — 

Guibas n3B. xmm» n36 Hap. ukcent 
(Onsc. gulbis). 

Gulova a gulovas. Gulūva (= gulovė)— 
CJ0BO COMHHTEAbHOe (H3B. TOJbKO H3b 
Hap. ubcen» A. B. IOmkesnsa). 
Gulovas m gulovė = moms, C5 KNM3 
cnams 65 00MOU kpOGaMU (Yy Kpe- 


Gul — Gūž 


CTbAHb He ĄJA Ka:KAATO €CTb 0C06aA 
Kp0BaT6). «Mana gulūvė»s MOFB GbI, 
KOHe4HO, CKA3ATb R MYXB O CBOeĖ 
ikelb (žAoxos). 2) O tu, gūlove (a 
gulove)! kai paimsiu tau pantį, tai 
dvilinkas išsivefsi iš I6vos. 

Gulta. Ha rpaunnk Kypanujia (66 
Tesbm. n [loneB. y.) 3TOrO c40Ba, 
NOBFAKMOMY, HBTB (Cp. 12m. gūlta). 

Gumbnėsa, -n0sos (ucnp.). 

Gumbėčius, — He 6yxeT» Aa gumbi- 
čius? 

Gumbras. IJonee. 06. gumburys: iš- 
gumburiavęs medžias (medis), gum- 
buriūtas medis (ne lygus, gųmbais 
apaugęs). 

Gūmurti. Yi. gamulys sugumūturts. 

Gūnyti. He GyxeTt An 3xBcb em. * gū- 
nyti (n35 *gulnyti)? 

Gūnkla, -Ios, f. m gūnklas, -1a, -Iai, 
m. (06a 60cm.). 

Gūnklotas n gunklūtas: mėdis gunktū- 
tas, lūdas (Ičdas) gunklūtas, sugun- 
klūtas 4žero Iūdas (.Ju.). 

Gūras. Cp. kūluo gūras, -gurėlis (ex- 
cmyns); gurėlis (ūtskiras kalnėlis), 
Hm.-Bcn. Čp. guinas. 

Gurbėti, -bėju, -bėjau (ucnp.). 

Gužbti. AKew. nugufbęs vaikas (sc. nG- 
vaša), nugufba paršėlis (vis4i su- 
menkėjo), 

Gurbūs, acc. gužfbų: gurbūs vaikas (ne 
teip riėbūs, kaip stiprūs, sveikas, — 
0 peGeHkĖ, JceM.). 

Gufgulas. Bocm. m gūrgulas (Iazdos 
gūrgulas, vežpia gurgulais), gurgu- 
Zūta Iazdž, gurgulūtas botūgas, Bea. 


gufkmazgis (= gufgmazgis?) =dide- || 


lis mizgas. MomxeT6 GBITb, CiOjA 1K€ 


715 


OTHOCHTCA H 30eM. gūrgūle (gūr- 
goule, gūrgūle), 4096avaa moana, 
xyVa,— NOAYYHBIMECCA, UOBRAUMOMY, 
R36 *gūlgūle. Ipz gūrgoule BB 
Teac. y. roBopaT6 K gėrgėule. Cp. 
Ca. gūrguzas = gargėlas. 

Gurgždulė (ucnp.). Oavc. į gūrgždu- 
las siūlai sušėka, Inywm. vifve sučje 
į gufgždėules bėsukėnt. 

Gūrinėti. Cp. Ca. gūra (ue406mKa, K0- 
mopuu LO0UMa, GUNpAMUSS  WE10, 
zomA 6eCb Oeponumca nenpamo). Gu- 
žūtis gūrinėja (bemuc.), 

Gūrinti m gūrinti. Cp. pargūrin (suūkei 
pažvež), Baltarūgis ir nūguirina ponū 
(dat.) avižun maišėlį (Yuusw.). 

Gurklėtis. He gurklūtis xa? 

Gurlūs. Gurlūs = 20648, nnocuvd 
(Kopu.): gurtūs arklys, tolėi nenū- 
važiūusi. v. gaižūs. 

Gufnas, -na B gurnėlis, -la, MorwyenoK3 
wa wov. Nusidaūže gurnūs, ne nusi- 
daužyk gurną (terp akmenų bevaikš- 
čiodamas). 2) neGo104w44A vaCmo 0x0- 
poka (Gauoce Kš mvgenkų). Toks čia 
be-kumūipis (kaxoū yocs myma OKO- 
p0xa), tik gurnėlis. Gavai gurnėlį, 
reikės išsivirti (1Jon.). + 

Guvūs. Cp. IIones. gavūs žmėgus 
=grabnūs (grabūs) žmėgus. . 

Gūžėti (Pocc.) m gunžėti (Teavw.). 

Gūžinti. Gūžinti: gūžėti = mokinti: mo- 
kėti. Bu. gūžinti («žansyčius. .. gū- 
žin») NpeACraBIAeTCA BO3MO:KABIM 
n gūžinti, pass.-caus., v. gūžti (2). 
„Bea.: višta susigūžina (griėbiama), 

Gūžys, gūžia (wenp.). UoBopaTE TakiKe: 

gūžis, gūžys-gūžį (3063). 4) 60cm. 

gūžios, vare gūžės, gūžys. 


716 


Gūžti (1). — Bu. cgūžtė atgūža visi 
penki» He GyxeTb JA 316cb npocTO 
cėtguža visi penki» (cm. 6.-1um. gu- 
žėti m atgužėti)? Cao80 gūžti, guštū, 
gužau (atgužaiū) npa gužėti (atgu- 
žėti) MB He B3BĖCTHO. 

Gūžti (2). Osoc. gunžti. Cp. višta atsi- 
gūžia, pasigūžia gaudoma (oce., 
Map.); višta sūgūže (npuxpvina) sava 
vištyčius (ILaync.). 

Gūžūti. Cp. Bosxos. vištą gūžūja, kad 
pagšutų; pagūžūk, ir sug4usi. 

Gvširinti. Cp. kėži-kuf jis dabar gv4i- 
rin, išgvairina, nugvėirina (Bemuc.). 

Gvaldyti. Cp. glšudyti, -dau: ne glėu- 
dyk žirnių, riėšučiį (C4.) m glau- 
dyti, -daū: glaudaū (ouwwyawo oma 
syst) riėšučius (I. ). 

Gvalščias. Cp. Xe. gvalini (= gvalinė) 
torė = gulščiį kartėlų tvora. 

Gvėryne. .. kiaūryme (ucnp.). 

Gvildis. em. m gvilbis, -be: ryšutė 
jau patis (= patys) gvilbė (gvilbei), 
npa gvilbūs, -bi (ar gvilbi rėišuta 
=ar gvilbūs r1ėšutai). 

Gvildyti. Cp. Map. gvildėna žirnius, 
grikiūs, saulėgrįžius (aywgama, 601- 
Gupavoma U Ouwy4aoma sepMa), Oatc. 
ar išgvilba rėišuta (ar jau pryčje, ar 
jau birst)? 

I (1). Oxec. eik (= *išk, 222), tu, ūtina, 
slinki! 

Y. Bea. kas $ (wmo us3 moo, Ilon. kas 
būva), kad aš nežinau? Osec. vūka 
y (a yr) mėkomouju (cu. nnxe įdūti), 

Į. Cys. važiavaū į Gudelūs (na3Banie 
Aepesaa), einū į Gudelūs, į Petrai- 
čiūs (haamanie ceMbH), daug malkų 
sukūrėno į plytas (owocwaa Kup- 


Gūž — Į-brū 


nus); Kocau nuvažiavaū in jį, in 
Gudėlį, in kūnigū (43 nemy, Ty0e- 
aucy, KCe403y), ipa važiūju Žaslosna 
(= Žaslūsna, 63 JKocau), buvai par 
kūnigū (y KcenJsa); 60cm. važiliju 
ont jį, on jį, unt jį, un jį, ont -on 
kūnigo, unt -un kūnigū (accus., 43); 
Ceenų. y. stovėjau in duūkčia, in 
k4lna, in žūbū (=ant daūkčio-stėgo, 
ant kalno, ant Tūbų), eisi in (3) 
kūnigū. 

Į-4ušti (cew.). AaskcTH0e Cc10B0. 

Į-bambinti. Cye. bambū, baba, Ha. 
bėmbu, -bėjau, Cs. tu būmbi 
(= bėmbi), Ossc. bombėti, bomb 
(= bėmba), įbombinti, Cye. įbam- 
binti. 

Į-baūžti. Įbaužti, išbėužti (Oaec., 
Bosxoo.) u įbaūžinti, išbaūžinti 
(Onec.). Hcnp. Čp. Os. baūžinė 
(ėnfin. baūžinėti) kap Prūsų Viėšpats 
(ae «Vėišpats»). 

Į-berbėti. Bžpuke: įbėrbėti, (-bėju), 
-bėjau: Osec. subėrbėjis mėdis, jau 
įbėrbėjis, subėrbėjis (jaunikditis), 
nieka iš an nabūs. [loyTA TO xe, uTO 
surlėtėti. v. bėrbėti, subėrbėti; cM. 
Bbime garbiniūtas (sugarbėjęs, su- 
gėrbėjęs). 

Į-bingėti. Bkpyke: įbingėti, -gėju 
(0ceM.). 

Į-brūsti, įbrūzdinti m įsibrūzdinti. H3- 
BBcTHO: em. brūsti, brūzdū = brūz- 
džrū, brūzdžišu (vyrai num brūzd, 

- šeimyna. po kymėli =kiėmelį brūzd, 
sc, dirbinėja; įsibrūzdis tep buvau, 
užmiršiu ir Aplėi pėltus; įsibrūz- 
džiau, ir dirbu; ūkininks įbrūzdina 


vaikius); 96em. m 6.-4um. brūsti, 


bruzdū (n brųzdū?), bruzdūu (Faep. 


7 
d 


Yč — Į-l6i 717 


briūzti, -zū, -zėu) npa bruzdėti, 
bruzdū, -dėjau (vyra, subrūsket; 
brūskem; vyri subrūzda; ir sčnis 
subruzdėje); Boaxos. brūzti, -ziu, 
-ziau (a *brūsti, brūzdžiu, brūzdžiau: 


MOJKETB-GbITb, OTHOCHTCA M 60Cm. 
ydas, gen. ydo (yda), Meaxia nacn- 
xoMA: nebegalū akėt — ydas piėuna 
£rklus, jydas užpūla (užpūlo, už- 
pūlė). 


įbrūziau jam šrklį, bėrną). Ha ocuo- | Į-dilti. [pa įdežu >«ewašT»1 rosopaTE 
Bauia oTOro MarTepiaia cynTawo B03-| | įdilti, įdilau. 

MO7KHBIMB RCOPABHTL C0OTBETCTBYIO- Įdukra. „. pėjėme (ucnp.). 

mia MĖCTA BblyCKa TAkhMb 06pa- | Į-dunksėti, -sa4 (ucnp.). 

30MB: a) įbrūzti, -ziu, -ziau Nn (?)| Į-dūti. BB Ter0w. y. romopaT6: vūka 


įbrūsti (n35 įbrūzdti), -zdžiu, -zdžiau 
(reik įbrūzti-įbrūsti gčrą 4rklį), 
b) įbrūzdinti, -nu, -nau, pass.-caus., 
v. įbrūzti (gėrą daiktą įbrūzdinau) 
a c) įsibrūzdinti, pass.-caus. (upa 
įsibrūsti - įsibrūzti: marti įsibrūz- 
dina). HubioTca aBKOTOp»13 Aaugoia, 
no KOTOPbIMB FOAATCA 3ABCE R Fda- 
roxbi: įbrūsti, įbrūzdinti, įsibrūz- 
dinti a įbrūsti, įbrūzdinti, įsibrūz- 
dinti, HO AaliHBIA 3TOrO p042 MOKHO 
C9HTATB I10JO0MB VACTDIO HATA:KCKB, 
gacTbtOo Hejopa3yN bulė. 


yr baudamėuju, mėkomouju (9m- 
MAM3 NEA63A CNYUCKAMS, OMEL Cao- 
Oyema NaKazucamo, yume). V. iš- 
vėsti. CBa3ka $r-7 npa 3TOMB, I0- 
BHEAUMOMY, OGA3ATeIbHA, 


Ydvinti. Kėm (ucnp.) tu ydvini... 
Į-giėdinti. CaoBo sįgiėdinti» HapoAb 


UpH3HaeTb B03MOKHbIMG. He roBo- 
paTb 48 įgiėdinti? [pa io:xHoMG 
CPeAHe4BT, E >xeM, te-giėdiė BB BOCT, 
T0BOpAXb eCTb K te-giėdy“: Ca. te- 
laužy (inf. Iaužti), te-piauny, te- 
šneky, upn te-ldužai (inf. Iaužyti), 


Yč... v. yt, itin (uenp.). te-sakai, te-vėlgai, te-pidustai. 
IĮ-čiužėnti. Cp. įčiužėti (soimu, npous- | Į-gįsloti. Bm. cneščiūs»,  BĖpoaTHO, 
6002 wenecm3): poma (šilkinėm drž- AO4:KHO GbITb «naščiūs». 
panom) įčiužėjo -įčiužėja rūman, | Į-gižti... nū rūgšta ir sūra (2xe.). 
bažnyčion (Buax., Ilon.), įčiūžti, | Į-gnybti. .. įgnimbiau (Oasc.). 
-žiū (Cyo.) mn įčiaūžti, -žiū (/Jou., | Į-kūinioti. B+ IZyw. a Zoran. roBopaT+*: 


Busx.): žiūrėk, kad ne įčiūžtų vai- 
kas į šūlinį (šūlinio būta žemū ren- 
tiniu), tik ne įčiūžk į Gketę (bečiu- 
žinėdamas ant ūpės), vaikas įčiauže 
bžton (a balčn) ir sušlūpa, žiūrėk, 
kad jekertėn ne įčiaūžtum, vaikas 


išk4iniok galą rūtų, iškainiojei ni 
šeip ni teip—maišai leūda, iškšinioja 
lovos rūmus (= virvėmis išpynei, 
-nė). Bb 2ThxXB FrOoBOpaXb MEiKAY 
kainioti a painioti ecTB, DOBHAKMOMY, 
pasiima BB 3B24eHiA. 


Įčiauže (v. įslinkti) medin, medžiai. | Ikrūs. Oazc. (žuvų) vėini pėinė (masc., 
Yda (xcew.). Y memaūToB» (Pocc.) 31a-| — caMuoi). 

SETB R 4406003 x3 Ccop, npedaowo: | Įkurės (ucnp.). 

pilns ydų, yška visokių ydų, išrand | Į-lėisti. Bocm. Bcerja Iaist, ne Ičist, 

kėkią ydą ir kimb. v. jaibe. Cioja xe, HO Bb Kyn. m C2. TOBOpATE: įlūist, 


Nuuonnvs. IaTOBcz0O-pyCCckO-NOILCEIA Caosaps. 46 


718 


Ilgai — ĮL-si- 


palist, ne įI6ist, palčist, npa I6i- Irktas. «Žrklė sėdėns», noBnARMOMY, 


- dyt, palčidas, I6iksva = laidyti, pa- 
Išidas, Zaiksvė, Iaisvė. 

Ilgainiui. Ken. a ilgainiou (Beūe.) m 
igainiu (Kopų.). 

Ižgastis, įKipinti, ylis, įmakūs. — [-l!- 
pinti (npu įtaipinti) sapo1b canTaeT6 
B03MOJKHbIMB. Cp. Cye. $lus, -aus, 
NAAKA, OKANUUGANUAACA GMU3Y 1603- 
dems (flus gčras pasiremti einant 

- ledū; cp. yla). 

Imai. Bžpuke imai (cp. «kad yri — 
kertai, kad nėri—kental», 6.-1um. 

“ E 0eM.); MUB n3BkcTHO TOAbKO Ma 
(Cye.): ma jį velnei. 

Imavėtis... kits-kitą = viėns-aūtrą 
(ocew.) m viėns-kitą npa viėns-aūtrą 
(6.-aum.); ckits-kitą» BO3MOxAO pn 

“ AkūcTBiM, IpoKCXOAAUJEMB  MEIKAY 

"MEOTEME IkliaMu (upa «viėns-kitą»). 

Imčios. BnoairE maBžcTHO TOJBKO 60Cim. 
imtys, -čiį. 

Imdinti... starač się (ucnp.) 0 t0... 

I-mėginti. He į mėginti an? 

I-migis. Dosopar» 1 įmygis, įmygis 
(Tenow.). «Nu, nū» (npn ce. nū- 
gis) cabAyeTb, UOBKANMOMY, Be3A5 
3awEuWTb HanacanieMB nū, nū (pH 
by >xeMaliT6I, BiPOVeMB, TOBOPATB 
a bi). 

Imlėti. Ken, n imblėti. 

Tnašalas 4 įdėlis OGbikuoB. 3uavaTb 
a) 6340C3 h b) okiad3. 

Indovūs x įdovūs. He «įdavūs» an? Cp. 
cįdomūs» (įdėmūs)? 

Ipinas a impinas. 

I-pūti... įpuvač (ucnp.). 

Trajis... žūvį prarytą (wenp.). 

Į-raūsti... Įrause (ucnp.) kūrmis. .. 


bė KP 


B03MOzxU0: CP. Oec. sėdėns šlėdėlėsi 
(loc. pl.) ir skombink, upz įsisėdis 
į šlėdelės. 

Irštva. Bb Tess. y. širts, pbike širta, 
širtva. 

Į-salsti (Be2.), įsalstū, įsaltai (ucnp.). 
Cp. Bem. įsūlę (= įsaltę) marškinei 
(v. įsalas, įsalti). 

I-si-brūzdinti, cw. Beune įbrūsti. 

I-si-dygti... v. įsisprėnsti (ucnp.). 

I-si-glyti... -glyjau (wenp.). 

I-si-krūmyti a į-si-kūnyti.— Įsikūnyti, 
81, 3H940H1A G0RAOMUMBCA, M3BBCTHO 
N3b [[EPKOBHATO A36IKA. 

I-si-kūrti (wcnp.). 

Į-si-Iydyti. Cp. Kyn. šlidytis, -dinos, 
-inaus (=šlidintiės, -dinūs, -dinaus): 
bernčlys, barnas šlidinas prė mer- 
giotūs, margėitūs (bernėlis, bėrnas 
ši. priė mergiotės, mergaitės, cma- 
paemCcA | NDUMACMUMOCA, | YXLAICU- 
caem2); prisišlidyk (caymmu  no- 
domu) prė jo, ir gausi. 

I-si-mylėti n3B HapojHaro A3bIKA H3- 
BtcTHO, Kakb Vv. transitivum: įsi- 
mylėjau mergėlę, merginą. 

I-si-spelėti. .. įsižiūrėjei (tenp.). 

I-si-spytrėti. Cp. acem. ko če tep spy - 
trinėji, Demu. įsispitrioti, Ben. įsi- 
spitryti, -ryju, Tea0w. u įsispitrėti. 

I-si-stėngti, -gi4 (ucnp.). 

I-si-sūsti, įsisūsu (ucnp.) = įsisūsiū.. 

I-si-šurnėti, -nėju (?), -nėjau, onpomu- 
emm; «wraziė się przykros. Jųjų 
biauri šneka m4n įsišurnėja, t. y. 
apkyrėja (uponylų. C1080). — 

I-si-tykti, įsityku (ucnp.). 

I-si-vąšūti... 2 džugėw (ucnp.). 


Įskr — Iš-k 


Įskroda, Bėpute išskroda, -dos: Oazc. 
stūktas =stūktos (xocaxu) padirbtas 
su iskrodoms (ca nasamu, mit Fal- 
Zen). 

Į-spėti... gyvolu (=į gyv. gr-ą), wenp. 
Has naponuaro a3bika MB nasbcruO 
cstebėtiės į kg» (cMompwme na K020, 

J 44 WMO Ca ydusaenieNo). 
I-spiūsti. Bbpuke: įspiusti, -nstu, -ndau 


719 


Iš-dasčiėti. Cp. dakš, atidūkš (Bea., 
Baa0.), dai, omJau. 

Iš-davinėti. [pa JIZowee. išdolėt, par- 
dolot roBopaTb BB Ju. (PAB dabė 
=dėbė) pardal6t (n išdalėt?); oTci01a 
MO4KHO GbIJO GbI BbIBECTA 60Cm. iŠ- 

“ dūlėt, pardūlėt, 

Išdreka. Bo3MoskHo, WTO roBopar“ M 
išdriėka. 


(Oauc.: pa spind, oT6 spindėti a | Išdūlėti. HasžcTu0: mėdžias išdula, iš- 


apsilpst, or6 apsilpti). Ha6 B.-anT. 
FOBOpOBb, Bb KOTOPLIXB TH CJOBA, 
NOBRARMOMY, YNOTPeGAAITCA Goxke 
ptiko, maBteTupI įspįsti, apsilpti, 
spindėti, spindi (3-be 4.). 

I-steigti... išstygti (ucnp.). 

Įstinga... nanpamenie (cu4a), ucnp. 

1sūnis s0cm. u (ucnp.)... 

Isžnysta (tcnp.).... įsūnistos (ucnp.).... 

Į-sviėsti. Xo. įsvygti = įsviėsti. Cp. Ca. 
džad sviėgsiu (= drėšiu, kičsiū), tūj 
sustriėsi; nusviėgė paišū=n. paišą 
(pagričbęs pūgalį teip drėžė, jog pa?- 
šas ant vičtos krito). 

I-svilti. Oavc. linai įsvilę =linai įčižę, 
įžvigę. 

Iš... Jijė, marti, krblinė (wonp.). Bt 
„Kocanxzs (Bna. vyd.) rosopaTb: pa- 
rėja iž Taūka, iždiuga (= p. iš laūko, 
isiugo). 

I-šilvėti. Cp. šalvėna (Cys.) = šalčna; 
tegū išalva (iššalva) drūpanos, drū- 
panos jau išalvėja (IZonco.); įšalvėti, 
(iššalvėti) (xcea.). Popu aįšilvėti, 
iššlvėti, -vėju» cunTaio 16 BioAuil: 
AGCTOBEPULINN (XCeM.). 

Iš-befgšti (ucnp.). 

Iš-blaivėti. He išblaivūti an? 

Iš-budrauti. He GyjeTs Am išbūdrauti? 
(cu. BbIUIe gudrauti). 


dulijo (Kyn., Ca.), visas stiprūmas 
(ataūs) išdūta, išdūlėja, atūs nusi- 
dūta, nusidūlėja (v. išvėsti), alūs, 
mėdis išdūli, -1ėja. CymįecraoBanie 
raaroja cišdulėti, išdužuo Buoau 
YCTAHOBJEHO; 6O0PMBI Cb Ū K3BLCTHBI 
W3b C006mMeRiū, NOJyYeHHBIXNB N3b 
Iones. y. (nan Zoran. m Bupoca). 

I-šėlti. Cye. 06. (įšėlęs), pašėlęs; Kyn. 
pašėlys, pašėlys, ar tu pašėlai. 

Iš-gobti. Bb Kyn. roBopaTb: išgūbt, 
išgūbju, išgobjau: mažti visa, vi- 
sūs doiktus Išgoba (= išgūbė). Iš- 
gūbti npon3u. Bb Kyn. dšgiūbė (ū 
= Buaxou. ūū; TaMbB 46 roB. gūbštas 
a gūbas, v. gobas). [pa gėbti (cm. 
BblUė) BO3MO3KHO, KOHeYl!O, A išgobti, 

Iš-griiuti... išgriove (ucnp.). 

Išgrauž. Bu. «Žmėonyso Bb pykon, ųR- 
TaceTCcA «<žmonis» (06. 9641.); 6.-A41M2. 
06, žmėnės (AiaaekTR4. Žmėnis). 

Iš-ilgti. Haskerho TO1bk0  išsillgti 
(nponai. 06, «isi gti»): ep. aš Timstos 
pasilgau (Kyn., Oec.), jau pailga 
ir Kiukti (Oc.), man išilgo (Aiukt, 
Kyn.). He GyjerB an 3xEcb «mūms 
išilga, t. y. nusiboda (ucnp.), Kiukti»? 

Iš-kiaulėti. Beže. iškiiuloti (ep. išbiiu- 
rioti), sukriuloti. 

Iš-kopti (1)... (Meutkomuo); (uenp.). 


720 


Iškėpti (2)... iš dėbės (ucnp.), iš... 
rūsia (ucnp.). 

Iš-kiūžti. .„ 0. iškorėti (uenp.). 

Iš-kulkšnėti. .. kankėlus (ucnp.). 

Yškus. Busx. aš yskei (enpuo, na- 
enpuaxa) žinai. Ilpaaar. «yškus» e 
BIIO1EĖ YCTAHOBAEHO, 

Iš-kūpti. Bu. aiškūpt mafką, šūlnį, a 
T. J.», KONja NpHBOJATCA lpUMĖpEI 
H3b 60CM. (M HOKHbIXB) CDeAHeJAT. 
TOBOPOBB, NpaBHAbHĖe, DOBAAKMOMY, 
GblxO G6bI nacaTb: marka, šulnys 
(nom.) iškūpt, a T. x. Bb B06046- 
HHKAX'B, Ha BONpOCb: «ar tai abejeip 
sakoma —iškūpt ir iškopt?, noxy- 
vaxca OTBBT6: «Ne, «iškūpto tai — 
šulnūs (a šulinys?) iškūpč, o «diškūpto 
Vabalnykėnai ne sūka». 

Iš-Iūvyti. Tėvas išlūvija (ucnp.). 

Iš-lešrūti. Onec. voričiką atlėšiūui (=at- 
miėšti). 

Tšlijas. .. įsklėdnei (wenp.). 
Tš-lil6nti. He GyjeTs ju sxEcc išlėilėnti 
(Cp. Oacc. lėile, aswxa, pyvam.). 
Iš-minti... gliūta (ucnp., bm. glįsta). 
Bo3woxHO, WTO eCTB C40B0 glysti, 
-stū, glytai; BB T. caygsak pykon,. 
glista = glysta (cu. Bbime gižti, gly- 

“ tūs). 

Iš-myžti. CaoBa «u išmįžti,cp. praes.»— 
IKIIHA, 

Iš-nirti... kits išnifs (wcnp.). 

Išpaikinti. Cao8o aišpaikinti» comun- 
TeJIBHO. 

Iš-pisti. Br Ju. išpyst, išpysia, išpyse. 

Iš-pliėkti. .. į platumą, (?, Bm. «į pla- 
tūmą>), npa nmennT, platumė (v. iš- 
silyžti, TAB «į platūmą», BĖpoaTHO, 
Toe =4į plštumąp). 

Iš-plėnėti. .. pr2y gasnigciu (ucnp.)... 


Išk — Iš-š 


Iš-plokštėti... 
cišlenvėja»). 

Iš-plūnšinti. FoBopars: išplūšink gijas, 
išptūšink dūlkes (Os2c.), išpiūskink 
maišą (Iayne.). 

Iš-plufkšti... gėrumas (?, BM. «gėru- 
mus»); 06. gefmenas, germės (a2cc.). 

Iš-plūsti. .. 2) pasuecmu (paspyvams). | 

Iš-pūselėti. .. wypiešcič (ucnp.). 

Iš-pūrinti, išpūrinti m išpūrti. FoB0- 
paTb: išpūrina, išpurėna žėmę, pu- 
rinėja, išpurinėja žėmę, owem. m Bea. 
sulyts paūkštis purinėjes, -nėjas, iš- 
sipurinėje, -jo (ju), kad išdžiūtų, 
oceM. supūrinti (633ep0wums) plau- 
kus, Tessw. supūrinti, išpūrinti dro- 
bužiūs; 9cem. įsipūrina paūkštis į 
mėčdį, B1a0. papūręs paukštėlis (em. 
papūris)... 

Iš-sausėti, Bo3Mo>xH0, uTO 3x5cb x01RHO 
GbITb 60cm. išsausėti, -su, -sėju, -sė- 
jau: žeme išs4usėjusi (cM. BBIDIe 
g4ižėti). 

Iš-si-barstyti... partėlžta (IIou. par- 
tėlži = partelžti); cm. išsimėsti. 

Iš-si-ilgti. Cu. Bsime išilgti. 

Iš-si-kravėti. He išsikrovėti am? (cp. 
Kyn. susikrovėti = viėnėn vičton su- 
sikrūuti). 

Iš-si-mėsti,.. parsilėida = IJou. BABI: 
Išide (= pėrsileido). 

Iš-si-plaušėti... 600m. u išprūšija 
(uenp.). 

Iš-sifpti. Bemw. išsiužbti, prisufbti: 
ūgas jau išsiufba, prisiufba. 

Iš-si-s4ugoti, 600cm. 06. išsis4ugau, 
-gojau. 

Iš-šakn6ti. Cp. šaknytis, įsišaknyti, 
-ija, -ijo (600m.), ekopenamsca, yo- 
penumaca, v. išveisti (uckopenwma). 


ištenvėja=ištęvėja(?, BM. 


Iš-šal — Jūr 


Iš-šalvėti. Cu. Bone įšalvėti, 
Tš-Skiumėti.„„ wychudnąč (ucnp.). 
Iš-tradoti... 2... triėsti (ucnp.). 


“I 


|] 
r 


T-vėlgyti. .. šendičn (wonp.). 
Į-vasaroti... maž tė-kalba (wcnp.). 
Tvažas... įvėžti (tenp.). 


Iš-traldavėti....ir pžlavą(Map ,O.wc.). | Įvoda. Įvoda, 66002; (vandens) įvoda, 


Iš-trikšti... kėrsterėjau (wenp.). 

Iš-trūkti. Bropoit upnu pa NpnoaBAenE 
Pejakitiejo, 

Iš-vaidyti. Cp. Kyn. išvaldeloti (kad 
aš nuveičia, tai visūs jūs jūs išvai- 
deločia), susivaideloti (ne labai ir 
jė=jiė sutinka, dažnai susvaideloja 
=susibara ir ima pėštis). 

Iš-valyti... Ne vėlę (tcnp.). 

Iš-vėsti, cu, įdūti, 


Iš-vėžinti. Pardėsas (e4.), npodaxa. | 


Dt AauomB Caysab He roanTCA, 10- 
BRANMOMY, hr cant pardėsa», Hr «par- 
dėsui», 

Išvirkščias... m oe. išvirsts, -sti 
(ucnp.). Caoso «aiš-virstas, -tū» — 
ne nasberno, Calayerb ReupasnTt: 
isvirsts (xccw) Š., -stė, išvirstius, 
-rščius (XeM.)... 

Į-tinkinti. Cp. /Įosk. Bud., crp. 176: 
Je nugriebtasis nebnorieię sawo gy- 
wolio arba dakto apent atgauti, tad 
toumi  ilenkino (ydosarmoopaara) 
abydytasis ir kėrsztas pasibenzę. 
Mub nasbernio: tėnkinti, Orpewo, tėn- 
Kintis, dos0.60mo06am0a, a tinkinti 
upa tikinti (+. įtinkinti, įtikinti). 

T-treūšti (Baa0.). DBocm. 06. įtręšti 
(<įtryšio, +): 


6000np06005; cp. įvodė, įvodę (Kyx..): 
cyvodū» (= įvodė) $ra piėvos dalis, 
įsikišus miškan, krūmos (= krūmū- 
sen, -sna); «graži yvodali» = gr. įvo- 
dėlė, 

Į-žosti. dopua «įžėdžiauo Mub e n3- 
serna. Cp. Ju. išsižost (np02050- 
pumuca,npodo4manmca), sugavau bc- 
meltūjant ir apžodau (trumpai paba- 
riau, ne Iūjodamas). HtT6 an ca054 
įžosti, -džiū? 

Jaibe. Zyn,. čibū (=čibė), yžua. 

Jiugti. Xyn. jaūst, -čiu, -čiaū: sūjautū 
=sūjaukė. 

Jaukūs (2). C1080 cowunTeAbH0e, 

| Jė-ben a jėb, Kyn. jeiba (—jeibė) = nė- 

gut, pa36 Auto. 

Jis. Kyn. jy, jynai, Ca. jy, jynai (npn 
fcm. to, katro, giaroja, B00. (In) 
ton, katron, giaroja, Map. toj, ka- 
trėoj, geroji - giarėji), ona (Ilones. 
06. jy, npa to, katro, giarėji; ones. 
jinai noayunaocb K3b jynal, Kakb 
galatšnė n3p galėtYnei, ca. BLiN1C), 

Jūmsu... 6-2. jūsų, jūs (wcnp.). 

Jūra. Jūro (ucnp.) tiės Patanguva (?). 
Ie roBopare au rAB-un6y4b «Palan- 
guva»? 


4ų* 


IOC BCIOBIE 


(KO BTOP. BBIOYGKY I TOMA c/1O0BapA A. B. Dm KeBHIa). 


Pejaknia BTOporo BBiGycKa caoBapa A. B. IOmkesusa Geima 
NOCTABIeHA Bb YCAOBIA OTAUYHBIA OTb TBxB, O KOTOPBIXbB TOBOPHTB 
Bb IPeAACJOBIA Kb NepPBOMY BBIDYCKY Akai. P. O. POpTyYKATOB+: 
Bb pykaXb pejakTOpa C40BapA GbIJa Telep>b BCA pykonzce A. B. 
HOmkesBasa, Kakt Ta, KOTOP2AA UOJJE:KHTE ElIĮe HANevaTadIIO, TAKL 
H Ta €eA YaCTb, KOTOPAA BOIMJA BB HacTOAINliH BTOPOŽ BBINYCKE; 
KpoMĖ TOrOo, pejakTOpb GbIJb NOCTABJEKB BB B03MOXHOCTB IIPO- 
BĖpATE CA0BapilbIū MaTepia4b DO AAHHBIMB T0BOPOBb IHTOBCKATO 
A3bIKa, TakhaM+ 06pa30MB, HOB2A pexaknia 0642j242, 114 NpoBĖpKE 
pyKODHCHaTO TEKCTA, 3HAYATEAJbHO GOJBIUHMB KPHTHYeCKAMb MaTe- 
piaxOME, B Y:x6 Bb CHJY OAHOFO 23TOrO OTHOMEHie eA KB IMeuaTaRijo 
CA0BAPA MOFrAO GbITb HBCKO46KO Boe, Bt HacTOAIMeH CTATLĖ A xOUy 
AATb KpATKOe OnncaKHie 3TOrO HOBATO KpAnTRYeCKAro MaTepiaJa, NpA- 
BeCTH TB C006pa:kenin, BA KOTOPbIA MeBA HaBeJb 3TOTb MaTepiaJb, K 
06bACHRTB, kakia nambHuenia BB646HBI MHOO Bb TpYAB A. B. FOmke- 
BHYa, H Bb SeMb BOOGIe COCTOAJA MOA pačoTA, Kakb pexakTOpA 
BTOpOFO BbIYCKa CA10BApA. 

He Bca pykonacB c40oBapa 06pa6oTaua A. B. IOmkesungeMt 
ojaHaKoBO. TeTpaxn co cx0BaMB Ha GykBbI M, T, O, R, U, V, Za 
Ž cnABHO OTARgAIOTCA OTB BCež OCTAJEKOK pykonaca. CioBa Ha 3TH 
GyKBbi IepeBeAeHbI, X0OTA He Be3AĖ, Ha JBA A3bIKA— Ha, JATbINCKIĖ 


Emkoszvs. AuToRCRO-pyCCKO-UOILCEIĖ CAOBAP5. 1 


II 


A INOJbCckiū (D04bCKiĖ NepeB0Ab AAHB Be3AĖ, IIA AATbINCKArOo BO 
MHOMHXb CAIyVAAXB OCTABIEHO DyYCTOe MĖcCTO). CB NepeBOxOMK Ha, 
2TH ABA A3bIKA Bb HAYaJĖ K NpeAUOJArajOCb, OBBAUMOMY, H3AATEb 
Bb CBETB BeCb 3TOTB C40Bap6. Hawžaeniū BEL 3Ty vacTb C40BapA 
H. B. IOmkesaus BReCb CpaBanTeIBHO MAJO, A Bb CAOBAXb HA 
GykBhi O, U, V, Z a Ž ax5 novTE coBepmmenno HĖTB; BO BCAKOMB 
cayvak 27 nawBuenia (AĖKOTOpAA 4ACTB HXB paHax4exETE B. H. 
IOmkesagy) 1erko OTARYHTB OTB OCHOBHOrO TeKCTA. Kaknxt-HH- 
Gyxb ykazaniū Ba MĖCTHOCTB, Bb KOTOPOK YNoTPeGaAI0TCA 32HeCeH- 
HBIA Bb 2TH TETP2AA COBA, Bb pPyYKOnACA COBepIneKKOo HĖTE, XOTA 
Takia NOMETKA Bb AAKHOMB C1yYaĖ Gb1AM 661 0C06eHHO BAiKHBI, IO- 
TOMY YTO 3TA WACTb PYKONACHA HOCATD CABAbI NEpBOHANAJBHOK pe- 
AaKIiA CAOBApA, A Takia NOMĖTKA BB Heži GBIJH 6B1 0C06eHHO IBuHbI, 
Daarosbi NPHBOAATCA TO BB 60pMB OjHOro HHGKNHATHBA, TO BB 
€60pMĖ HHONERTHBA BMBCTĖ CB 60pMOIO HacTOAINATro, pbme A Opo- 
mejularo BpeMena. HacToxiee BpeMA 4uCTO >KeMAŽTCKHXG TAATO- 
AOBB, MB OHO NpHBeARHO, DOJYYACTB Bb PYKONKCH TO CMATYeHie 
COTA4ACHarO, KOTOPOe Bb h3B'BCTHBIXB CJyY2AXb CBOHCTBEHHO BeEPXH6- 
AHTOBCKHMB TOBOPAMb, AKAYe VOB0PA— 60pMA HACTOAIANO BPEMEHR 
OTb 3TAXB MJAF0JOBh UPABOAKWTCA Bb TOMb BHAĖ, KaKb OHA 3By- 
uaia Obi, eCIH ObI 3TH DJAFOJbi CYUeCTBOBAJK Bb BepXH6AATOB- 
CKOMb Hapkvin; Bb HBKOTOPBIXB, OAHAKO, CAYgAAXb 3TA 60pMA 
06pa30BaHa, IOBAJKMOMY, CaMaMb A. B. IOmmkeBnueME nyTeML 
UACTO TEOPCTHYECKAME (CP. ZgUrstj, zgurdū, zgurdau, v. išzguTsti; 
viežtjs, -žiūs, -žiais = 6epxNė-AUM., ne oteM. UžsivIėŽIU, -žiau, 
YCUOAMCO; OMEAMCUGAOCO, Ne CMCKAwCo). YMena cyLyeCTBATEIE- 
HBIA Be3A5 UPHBOAATCA AnUB BB 6O0pMĖ AMCNNTeABHATO NANE3KA.— 
JByKH NepejaioTCA Bb O0UJEMB Takb, KAKb 3T0 ONKCAKO Bb IPeAKH- 
CJOBIN KB IICPBOMY BbIUYCKy. DBykBbi Z H Ž Bb pyKOnACA pa34H- 
vaKTCA OMeIIb He3HAURTeIBHO (GyKBA Ž NANIeTCA, KAKb Z, TOJBKO 
H3PHGb HKGKHelt WaCTH BB Heil ABCTBeHHBe), TAKb UTO HXB JENKO 
cubiuaTG. Daaciaa 6 ynoTpeG1AeTCA JOBOJBHO HeonpexkaenKOo: sų 
geležinojs, ana givūlejs varena parejū, varpučej (mom. pl), na- 
molej (Joxoū), geraj, sunkej, vigrėj (adv.) dirba, vartelus, mer- 


III 


geles (accus. pl.), bernelu*), mergele (instr. sing.), terebitj n 
teriabitj, neštj, vežtj, želtį, želū, mana nė žela pėdos, viedru ne- 
šens nueja, ji ejna nešena, jo duba patemė viduržemė, ale (=alė, 
acen. ali), .. IpnBenenabIa 60pMBI Cb 6 He COCTABAAKTE BB C40- 
BapĖ KakOro-1A60 RcKAOGeBIA; OKĖ BB 2TOH SACTH CA0BApA HHAVe, 
MOJKHO CKa3aTb, K He BbIpaxawTCa. Mat AymaeTCa, vyro A. B, 
IOmkeBnYE, CabiiaBmiĖ BB OAKOK KaKOd-1H60 60pMĖ C10B2 3ByK+ 
e (veža, neša, geras, žeme) MOrb yuoTpeG4aTb Harmcanie 2TOrO 
3Byka H Bb APYTaXb 00pMAXb TONO Ke CJOBA, BB KOTOPBIXB Ha- 
nucanie 6 GbiMO y:xe HeyužeTuo (neštj, vežtj, nešena, geraj); BB 
+0pmax+ — geležinejs, givūlejs, varpučej, sunkoj, vigrej GykBa 
€ MOFJa NOJYYATLCA H3b >KeMAHTCKHXb 60pMb — geležinė, geleži- 
nės, gyvolė, -lės (cb 6 AO4raMe), npnuncKOKO KB KOTOPBIMG GYKBBI 
j A. B. IOmkesBuus Mor* npnjaTE BMb JAI BAAB BePXHeJUTOB- 
CKAXb 60PMB; BB 60puž — mergeles, bernelus (acc. pl.), mergele, 
bernelu (instr. sing.) Gykay e A. B. IOmkesnys Morse nepenecTA 
H3b TAkAXb 60pMB, KaKb 103, mergelė, acc. bernelį, xoTA B03- 
MOKHO, YTO Bb HauncaKiAxb 3THXb +0pMB (mergeles, bernelus, 
mergele, bernelu) oTpa3n40cE a Baianie ibcenKaro A3bIKA, BB KOTO- 
poML 3TH GOPMBI, UpA YTEHiA CTHXA, BO3MOKHBI Cb YĄAAPAEMBIMG 
AOATHMB 6 (cp. sėjau žales rūteles..., su kitu bernelu), Uro BT Ha- 
nacaniaxb arpaso y A. B. FOmkesuva uEkoTOpyIO p04B A 0606116- 
Hie, BAAHO B R36 BCTpBGaiomųKxCA y Hero CNMOUIB AA PAJOMB TA- 
KHXb 60pMb, KAKb vežena, nešena (ana vajkajs vežena važitija, ji 
ejna viedrajs nešena), Bb KOTOpbIXB PAACHBIi 6 IepCcAb N N0Jy- 
YHJCA, NOBAANMOMY, H3B JKEMAŽTCKATO AMCHAT. IAEA MYAK. POJA— 
vežėns, nešėns, velkėns (= včžinas, nėšinas, yelkinas). Cunraio ne- 
ABIIHRMG 3AKCc6 xe 32MBTNTB, STO C10BA — vežens, nešens, velkens 
(a Apyria KMB UOJ00HBIN) Bb TEXB SaCTAXB CJOBAPA, KOTOP5IA, Np 
OKOHYATEJBHO NepeUncKĖ pykonmcnh A1A Ne4aTA, NoAyguJA BHrBOI- 
H0CTb HECKOJLKO OGHOBAEINYIO, UMEIOTB BUAB Y:X6 BINOJEK BepxIie- 


*) Br, 3TONi vacTH pykonucu mumueTCA «bernCliu», 3 BB zazsnbimuxt uacTAXS, 
TAB ynoTpe6aai0TCA GykBKiI In I,— bernelu 1 bernelu, Bo u36Bxanie KexOpasyMĖ- 


Bil a Be316 aumny «bernClis, -1u, tėva, Hiukiuo. 
įš 


IV 


AHTOBCKiž — velkinas, vežinas, nešinas, a Cb HaMa CMBINBBaIOTCA 
Aaxe CIeNiaAbHO ZReMAŽTCKIA npagacTia NnpomeAmaro BpeMeHHA OTB 
PARrOJOBb B03BpATHBIXb, HMEHHO TakiA 60pMBI, KaKb teikėns, dėjėns 
(cm. Bb caoBapž dėjęs, dėstus, jūkas), korop»1a y A. B, IOmke- 
BHYa HMAIOTL Bb 2K6HCKOMB p0A5 BHAL+—-tejkusi, tejkina (yo, p. 
y A. B. IOmxkesasa tejkinas) m dėjusi, -sis (= teikusis, teikusins, 
dėjusis, dėjusins, rAB n NepeAB S DOAYYHIOCE, NOBHAHMOMY, H3E 
HMEBAT. 6OPMbI1 MYXK, POAB); Cb 3THMH DpESACTIAMA, BB CBOIO 04€- 
pežb, CMEmMEBaIOTCA BB HAnucaKia DpAYacTiA DpOM. BPeMeHKA OTB 
PA4Ar0jJOBb HeBO3BPATHBIXB, KOTOPbIA, KAKB H IepBbIA, Bb IepBO- 
HaVAJbHOH pyKONKACA NMCAJHACh Cb OKOHYaKiAME EDS, ęns (cp. jūkęns, 
pasilejdęns, padžiuvęns). — Bb TĖxB npučaBieniaxB, KOTOPBIA IPB- 
NKCAHbi Gb12A CaMHME A. B. FOmkeBn 1 eM?t n03me, GykBa e BCTpĖ- 
vaeTcA B006mMe ropasxo pĖzxe (cp. npunacky — ana ejt šunimis 
vėdena). Bt Takhx» CA0BAXB, KaKb Vėlnis, vėmtj, vėngtj, A. B. 
IOmkenaust NACA46 BB IepBOHASAIbHOŽ pyKOnHCH OGbIKHOBEHHO € 
(He 6), xoTA Mo3xKkūmero PpyKOrO OHO -32MBHeHo y:Ke HAanEcaKieMS G. 

Caoxxhbiū TaaCHbId «e» (ė y [laeūxepa) nepejaeTCa GykBoto j 
Bb TĖXB CAYYAAXb, KOMA BBIPAiKACMBIĖ HMB SBYKL Y OJHHXL R6- 
MAŽTOBL DPORBHOCATCA, KAKB Či, Y APYTAXL—KAKB JOANO i; TAM, 
TAB meMaūTI NpOK3HOCATB €TO TAKb iK6, KAKB H BepXH6JHTOBIJEI, 
A. B. Omkesnss nacast 16 (cp. vjnas —00u45, miestas — 207002). 
Įkomo1bHO YACTO, OAHAKO, GyKBA j HMĖeTB BB pyKONHACH H Apyroe 
sHavenie; Takb, A. B. IOmkeBas numeTE: mjls (6.-1um. miėlas, 
sceM. Myls), ljtus (6.-2um. liėtūs, lytūs, owcew. lytūs), prjš, prj 
(6.-aum. prlėš, priė, 9ceM. pryš, pry), zuikjna (zujkia skura ira 
zujkjna; =0cem. Zuikinė, 6.-1um. zuikena), veršjna (jis pirka 
veršjnos, cielgciny; = veršiėnos), stjgtj (stjk stogą žėmražimu; =8.- 
„um. stiėgti). Cb Apyrod CTOpOHBI Kanucanie į HepbAko sambaaeTCA 
Apyrama (cp. žardina = Ten0w. žardėina; uždigiau medžius, jeno- 
mis... =uždiėgiau mėdziūs, jiėnomis, 1ėnomis, voketis =6.-1um. 
vokiėtys, vokiėtis, em. vokytis). BukcTO ca0xHaro raacBaro «i» 
JOBOJBHO YACTO ABAAETCA 4 (=46M. Ū, 00); 3TO GBIBAeTE, NOBHAK- 
MOMY, Bb TĖXb CJygaAXB, KOMA KaK0e-HHGYJb CA0BO CB TAACHBIML 


v 


aū» GbI1o maskcTuo A. B. KOmKeBagy TO16kO H36 keMAKTCKAXG 
roBopoBb. [0 TO xe npnunuĖ BuĖCTO AByraacHBIxb Gi, €i Bb 
pykonnca BcTpĖuaeTcA nHorja a, € (=3, č n3b ai, ei: sadris, aple 
a aplė =ocew. sūdris, ocoxa, aplė npa saidris, aplei, apei). — OTHoO- 
CHTeAbI1O yUOTPeGAeLiA HOCOBBIXB FAACHbIXb CYHTAIO HYZKUBIM OT- 
MĖTNTB CabAywoųee: Bb pa3CcMaTpHBAeMOK YacTH pykonncu A, B, 
IOmkesng6 nacaab — įn (63), vadintį, vartintį, vąndėns v4nta, 
ąnt, ans, verksmingas, vartininkas, savęns (BB c40B4Xh Ha GyKBbI 
u, V, Z, Ž), in, ąnt, menturis, męntalas, mėgintį, mėklintį, mintį, 
mekentj, mėsingas, mėsininkas, namininkas, manęns, savęns, 38 
(Bb CI0BAXB Ha GykBy M.), 

Pykonnce co Ciosama Ha Gykkbi K, L, N, P, S, Š, T npencTa- 
BI1CTB COBEpiuermio AHol Bab, JaTbiMmCKaro nepeBoja BB 3T0ii 
9acTA pykoiica HETE, AuTOBCKiA C40Ba Be31L nepeBejenbi TOJBKO 
HA NOAbCKIĖ d3bIKb, AJ9 pYCCKAN'o INEpeBOAA OCTABJCHO NYCTOE MBCTO, 
Gymara pyKornCH AyGiie, UiMCBMO G0xhe yeTKOe, A BCA pyKoNnCE 
nosbe. [ph BMenaxb CyMecTBRTEALUBIXB, KDOMĖ HMeLnTeAbUOK 
GOpMbI, oTM Bern R poanTe4bHBI NMAA6:Kb, a IPA PAaTO0JaXb, KpOMĖ 
OpMbI KionUunTABA, Be31E 0G0311a4€e110 A epB0e ARO HACTOAINAFO, 
Upomejumaro m yacTO GyAyUJAro BpeMCHB. YAapeuia Ha 3a0ncaH- 
HbIXB BB AIPABHTUOMĖ NOpAAKĖ C10B4x6 NowTA Be316 0603Ha4eUBI, 
XOTA BB IIPHBUADMBINX Ip 3TNXB CIOBAKB NpRMĖpax+ KX6 K 31bcb 
O4CHB MAJO, HHAYe FOBOpA — yAapenia Bb UpnMkpaxb 0603Ha4eHbI 
TOJbKO KO6-TAB, T, 6, am Ha NLKOTOpbIXB C40Baxb. HEkoTOpo0e 
HCKAIO4CHIC COCTABMACTB HEGOAbILAA UACTb C40Bb Ha Gyksy K, BB 
KOTOpoi yiapenia m Ha npawbpas6 NOCTaBACHBI BC3xĖ, HO I0OCTA- 
Baeiibi yskė H. B. IOmkesayeME; 374 gacTb C1086 Ha GykBy K 
NepeBejčHa A Ha pycckiū A3bikb. DaaBuoe m3wLuenie BB IepejasĖ 
3BYKOBb AHTOBCKNXB C40BB BCeH 3TOH gaCTH pyKONHCA COCTOHTb BB 
ycTpauienin HauncaHiši j BC, CIYAKNBIUAXB palbIe ĄAA Nepejaun 
CA0:K1A70 TAACHANO «it», R BB 3aMbub nxB OxNnMB HauepTaKieM+ 
1ė (pbixe i). BoTB ukkoTOpria nauncanin A3B 3TOŽ 4aCTH pykonacA: 
liėtus, liėpa, liėmū, niėkas, kamiėnas, liėpti, niduktis, in (= į), 
arklej (arklei), aplė (=aplė, aplei), katiėna («skvra kocia» = katena, 


VI 


katina), I4pina (=Iapenė), kiškiėna («kiškia skura», =kiškenė, wcew. 
zuikinė), paršiėna (= parša mėsa). Be3x5 BBex6RBI HOBEIA GYKBEI!— 
I, č, š; BB C40BAXb Ha GyKBy K nRoKEKThBL BO3BpATEbBIXL MAAro- 
A0Bb OkangaBAeTCA Ha -tlės (BM. OGBIKH, BB pykonūca -tis). Cayo 
BAJKHYIO OCOGeHHOCTb 3TO0Ž YACTH pyKonuca COCTABJAKTL BeCbMA 
yacTbIA ykasaHia Ha MĖCTROCTB, Bb KOTOpOĖ 32I1NCAHO AAHHOe CA0BO, 
OGeroATeMECTBO 3TO, Npa DpoBBpKĖ pykonacmaro TEKCTA, eCAB 
TOJbKO MBCTHOCTb yka3aha BBpHO, — OYeHb BAJKHO ĄJA PejaKiia 
caoBapa: A. B. IOmKeBnyb KaKb GbI CaMb YKa3bIBAeTh, KYAA 
FAABHBIMb 06pa30Mb CAExyeT6 06paujaTECA 34 pa3bACHeRieMb He- 
NOHATHarO HK B036y7KJAIIATO COMEBAIe CA0BA. 

Ta uacTb pyKonKCB, KOTOPAA BOA BO BTOPOM BBINYCKB Ha- 
CTOAIKATO TOMA, NPeCTABAAETE TORE HBKOTOp»IA 0c0GennocTE. Į[aa 
BBIPA:KeHIA CIORHAFO TAACBATO «ie» BABCB YNOTPeGAAeTCA HavepTa- 
nie 6 (pbxe ė, e), Bes15 n3ukuennoe H. B. IOmkesnveMs BH dė. 
Huena CynĮecTBHTeIbHBIA JAH6I AH BB HMEHHTExBHOĖ GO0pMĖ, a 
NpūA TIar04aXb, KOTOPbIe pn 06pa30BAHih 6OpMB MONaKM GBI B03- 
Gy:x2Tb HBKOTOpOe coMEžaIe, NpABOAKTCA ee A 60pMa 1-r0 AKA 
HAaCTOAINAro BpeMeKH (Bb HĖCKOJBKHXG CAYWAAXb JAHO H IEpB0e 
ano Npomm. Bpemenn). PojnTe4bHBIe NaA6:KH NpA CYINECTBATėA:- 
HBIXb H HeJOCTAKIiA TJATOJBHBIA G6O0pMBI npuGaBaenbi H. B. 
IOmkennseMb; eMY 6 NIPAKAAIEKUTG nMBIOMiKCA BB PyKONnCAa 
NepEBOA B JHTOBCKAXb CJOBb Ha PYCCKiū A35IKB (JATbINICKANO 16pe- 
BOja 5xbcb He G6B1JO) A onpexExenie, no KpaiiHei mp Bb 6046- 
mMHHCTBB CayYaeBb, MĖCTA yYjapenia Ha AKT. CAOBAXb, BOLNIEJMAXb 
Bb NPABOXKMEIe PH CA0BAXB NpiMbpsi, PykonnCcb CO CAOBAMB Ha 
GykBii E, Ė nepenncana m nepeBejelia Ha pycekii a3bikB B. U. 
IOmkeBnyeMo (cooTBBTCTByIINeK gacTa pykonaca A. B. IOmke- 
BHY4a y Melia NOXb pykaMA He 6E1JO), AMG 46 K3MĖNEHBI Bb DyKO- 
mAcA a UBKOTOpIA C10BA Cb npambpama Ha GykBy G (cx0BAMH BB 
u3MEuenHOoMb BIIAB 3aK1e6HbI COOTBLTCTByWIŲiA MECTA pykonaca 
A. B. IOmkesnsa). Kakaxb-1n60 yka3anii Ha MĖCTHOCTB, Bb KO- 
Topoli 6b11x 320HCaKbI C10BA 3TOH 4ACTA pyKonnCA, Bb TekCTĖ A. B. 
IOmkeBnya HĖTE. 


VII 


Tako Bb OGiteMb DNpexCTABAAeTCA BHBiIOKAA CTOpOHA PyKO- 

UACHATO MaTepiaja anTOBCKaro caoBapa A. B. IOmkesBaua. 
* i * 

Ilepexoxy KB A3bIky CaoBapa. TyTb npexAe BCero CyRTaIo 
ByzKHBIMb OTBĖTATB Ha ABA BONpoCa: Ha KAKOMB Hapžsia AnT. 
A3bIka COCTABJeI/b CJ0BAPb, H KAKb IepejAH6I BB HeMB OTABABHbIA 
C40B2, 40pMBI CA0Bb H BeCb CKJAAb HApoJHAro A3bIKA? 

A. B. IOmkeBasb npoxnBax6 TiaBHBIMB O06pa30ML BB CA- 
AYIKOINXb MBcrHocTAXb KRoBenckoš ryGepuin: BB IymojaTax 
(Ilones. y.), Bb Ba1kin, Beačirb (Kos. y.), B» JnxzoBnnaxa (Pocc. y.) 
a Ozbcaxaxb (Teac, y.). Bt aTHxB MECTHOCTAXB HapojiIBIMB A3b1- 
KOMB CAY:KATL FOBOD6I TPEXB PAABibIX'b Hapbsiš ANTOBCKAFO A3bIKA: 
B5 Ilymoaarax6 A. B. IOmkeBnyb nmtiB ABAO Cb OAHAME H36 
BOCTO4HBIXb P0BOPOBb BepxHeIRTOBCKaro Hapžuia, BB IaxzoBAKHAXB 
n Oabciiaxb — Cb keMAKTCKNMA TOBOpAME, a. Bb Berčirb u Baurkin 
CADIMAAB Cpe(HEAHTOBCKIC F0BOpb1 BepxHeAnTOBCKaro Hapkaia. H3- 
BLerio, uro A, B. IUmmkeBnųs sacro uockuasb a Apyria mkeTHO- 
cra Kos. ryGepnin; nasbeTuO TAaK:ke, uTO A. B. HOmKeB RGB, npo- 
3KEBAA Bb KAKOl-HHOVAb MLCTHOCTM, COGHpaNb CA4OBA R OTB TĖXB 
AnIb, KOTODBIA ABAHNANCB ANUIG CAYYAIINBIMA HAH BPEMEHNHDIMA AXHTE- 
anun 3T04 mEeruocTi. Be Iymosarax6, Baackin, Benėkb A (0c0- 
Geno) Bb OabcHjaxb NOKOjiHArOo COCTABRTeJA CAOBAPA NOMHATO, 
KAKb CTPACTHAUO AWONTE4A ANT. A3bIKA H ART. HNapojiod 09314 M 
BukerĖ cb TEMB, KAKB HeyTOMAMaro COGHpaTe 13 RapOAUBIXE Nkceub 
H ANTOBCKUXb CAOBb, MATOpIa4A 411 GyAYULATO ARTOBCKATO CAOBApA. 

Cverasana caosap», A. B. IOmkeBnųyB, MuĖ AymacTCAa, He 
UpAARBA1b G0AbMOrOo 3HA40HiA OCOGCHHOCTYMB OTĄABABHbIXB TOBO- 
P0BB K He CTPCMMICA KB TOMy, UTO6bI Bb C40BApĖ OTpA3RACA BO 
Bcei narovĖ ckaaxb NMapojuod pbun. Ilokoiiubii cocTaBKTeA6 C40- 
BapA ObLTb pOJ0MB 36 Upnxoxa DyTKNIeKB (G1n36 M-ka Dipa- 
r0Jb1, Rosenckaro yE3ja), uBernocTA, ryB rpaungaT6 ABA TOBOpA 
Bopxueanrosckaro Napbuia (dira a diru, genit. stoga a stogu, Io- 
vas a lovos, /ufin. gyvėt = dūro, stogo, lovos, gyvėnti), 3Ha415 


VIII 


MaOriA OCOGeHKOCTA COCBAHHXL TOBOPOBE — BexėRCKaro (gen. stogu, 
Į6vos, inf. gyvėt), ožparoisckaro (džra, gen. stoga, Iovas, diėk, 
kapo =diėgia, kapėja) a Geraroacckaro (dšra, gen. stėga, I6vas; 
infin. gyvėt, nukabyt = nukabinti: vžšas, vąščlis, vąšėklei = xpac- 
aa cmopoduna, šą4 =šįda, Ięšei= 221454, mĖžai *) =600m. m 9ceM. 
myžat), 34815 HBKOTOpBIA 0c06ennocTa [IymoxaTcKaro roBopa (šėlat, 
dūra, st6ga, Iėvos, vafla =š4late, daro, stogo, Iėvos, varlė), 06pa- 
THB BAHMaBIe B2 0C06eHHOCTA HBKOTOPbIXb 4eMAHTCKAXB TOBOPOB+ 
(pužnū, pužū, šilnū, šižstu= pūlu, šįtū; grįūšt, sųūst **) = grįšta, 
sįsta, svėists-svysts =sviėstas, pouds-pūds= pūdas), GbliB, BaKO- 
HeI(b, 3HAKOMB Cb A3bIKOMB AUTOBCKOH NACbMEHHOCTE (CB IIpOH3- 
BejeKiaMA ;xeMadTOB6 en. M. Bo40ngeBckaro, C. JĮoBkoanTa, 
JI. Hsnnckaro...). [104045 BCĖxXL 3TAxX+ B Apyruxb HaGatojenik 
H BAYMYHBOCTH BL 06jaCTH JET. A3bIKA H ABHACA TOTB 0COGb1A «ia- 
JEKTb», KOTOPbIĖ MEI TeIepb HMBeML BB COCT4aBJEHHOMb HMB CJO- 
BApĖ, AiajeKTb, KOTOPbIĖ CYhTATB KAKAMB-HHGYAB OAHHMB Hapb- 
ųieMB ABOTO A3bIKA HHAKOKMB 06pa30Mb He4b3A. 0 HĖBKOTOpBIXD 
XApaKTepHbIXb 0OCO0eHHOCTAXB 3TOrO A3bIKA A. B. IOmkeBnsa a A 
HaMBpeHB TeNePB BBICKA3ATbCA. 

HtckKo1bKO BBIe A CKa32Jb, STO OCO6eHHOCTAMG OTABIbBBIXG 
roBopoB» A, B, IOmkeBay6 6oxbmoro 3Masenia, NOBAABMOMY, He 
NpAAaBaAE. IlocTaparoCb AOKA3AT6 3TO Ha NpAMĖpAX+, B3ATBIXb H3B 
pyKonKCa CA0BApA; IPH YeMb Bb AAHHOMB CAyYaB GyJy I0O4B30- 
BATbCA FJaBHbIMb 00pa30Mb TEMA CIOBAMU, NpA KOTOpbIxb A. B. 
IOmkesnyb CcaMb 0603Ha98Jb MBCTO KxB ynoTpe6Aenia. BB C40- 
Bapš 3uaunTca: kraudinėti, Al.; krekenė, „Al.; kojena, Al. («skura 
Z nOgi»)..., MEKAY TEMB KaKb 3TH CJ10Ba BB Olbcanaxs (Al. = Al- 
sėdė, pl.) upoa3uocaTca: kriaudinėti, krekinė na krėkina, kėjina, 


*) Be Bynaxe, BeTuronkckaro OpuxOxA, 3XBCB ACHO CABIUHBI HOCOBEIe G H 6; 
HO TAMB 156 TOBOpAT+E: neskįiąs mėdis, vandū kyt (= neskįląs medis, vandi kįža), 
kėje sutyst, jau sūst medis (= koja sutįsta, jau sūsta-aūisa mėdis). Taka 6 IpoR3- 
HOCATCA 53TH C10BA H BB HĖBKOTOPBIXb JEPEBEAXG Giu3B Benėnui, 
**) Berpbuaromiaca y A. B. OumkeBuua oopusi atšįnla, iškįula, išpųnia 
(= atšita, iškila, išpūla, išpulna, išpula) maž wa» HapOoxABIXB TOBOPOBB HeH3- 
BBCTH5I, 


IX 


-nės, acc. kėjina. BB ciosapš 3maugTca: Lapina, Vel. (lisury, 
futro lisie), xora BB Besėnt roBopaT+: Iapeni (wxypa aucuyos) R 
Išpenos (2ucoa wy6a). Ilpa caoBaxb katiėna (skora kocia), kiš- 
kiėna (kiškia skura bus kiškrėna) mEcTaocCTE Be noka3aBa, BO BMĖCTO 
3THXB HauBcanii BCe xe CA4BAOBA4O Gb! OKHAATb BB YKa3AHHOMB 
3gaseHin «katena, kiškeni (»cew. katinė, zuikina *)». BB pykonaca 
waTAeME: «kėršiti, Vel., grozič, obiecywač. Tėvas keršija dūti sunuj 
mušį ir ješka prižastiės. BB Be1čub ecTB c10Ba skefšytio a «prIė- 
žastis» (9cew. pryžastis), a Bbipaixenie «dūti sūnui mūšį» cagTaro 
Bb HapOAHOMb A3bIKĖ BOOGIJJe HEBO3MORHBIMB; A GbI OKA/ANB: 
«tėvas kefšyja (kefšija) dūti sūnui į kšilį, išpilti sūnui kūilį, 
apmūšti sūnų, ir jiėska priėžastičs», B6 cxoBapk npaBejeno «kopti, 
kapū, kopiaū, Al.» CB npimkpaum: «mėšlus kapu su šake in ve- 
zimą, as kapū medų iš avila». Mexiy TRMG C4080 «im, Kkakb 
Upei14Orb, COBCBMB He yliorpeGiaeTca Bb TĖxB MBCTHOCTAXB, BB 
KOTOPbIXb IIDOKABAJb Bb KAYCCTBĖ NpiuxOACKOro CBALJEHHKKA A CO- 
Gapa46 4eKCnyeckie MaTEpia.1b1 MOKodiHBlii A. B. FOmM1keBa96; kpomMt 
TOO, Bb OscajaxB roBopaTb «kipų mėštus, mėdu kėpu, iš aūlė“ 
(Bea. iš ūvilu; CM. BB HacT. BblmyCKĖ — iškėpti, iškopti). Haru- 
caiie «kapib BB Bripazkenin «aš kapūi medų» ABHAOCb, HaJO AYMATE, 
BcabACTBIC TOTO CO06pa:KeHiA, UTO He MO:KeTB Xe «OAHO H TO Re 
ca050 kopti» awbib A8oAkKoe HacTOMIee Bpema (kėpu a kapū). A 
CaRTAIO B03MO3KHDIMB, TO A. B. F)mkKeBRYB, Cabiua Bb HApoA- 
HOMBb A3bIKK KAKYIO-UNGYAb FM4ATOJbHYIO 4OpMY BAKA HMA CyLeCT- 
BATEABHOC Bb KAKOMB-IAGYAb NajeAKB, SaCTO HaXOJHAB A3JHINHNMĖ 
AONCKATGCA H 3AI1HCATb, KAKB 3BYYATB APYFIA 6OpMBI 0Tb TĖXB ik 
CAOBB: IOKOKKbIĖ COCTABATeIb CA0BAPA MOTB C9HTATb B03MOKHBIMB, 
KONia GyACTB HYAXHO, phiuuTB 5TOTB BOUPOCB IPAMO TEOpeTAYeCKA 
Han 0 UamaTR. Korja 3aTbM6 OTB CAOBB, BMBIOLJKXB GAeKCIA, 
UpAXOARJOCb OTMLgaTb BB CAOBapĖ NO KBckOJBKO 60pMB, TO A. B, 
IOmkesngs, ynycTaBiū BB Haga4b 3Ty MeJOSb H3B BBAY, OKa3BI- 





| *) IlaB KEkoropiixE MkcraocTreii Ilamearckaro ykaxa n BeTuroasckaro upu- 
Xoja MEĖ M3BBCTELI (BL 3TOMB 3Haueniu) it o0pMEI «zuikiėna, stirnIėna» (cp. c10- 
Bapb Kypmiana). 


X 


BAACA HHOMJA Bb 32Tpy/AAeRIA H Y:x€ B0JeI0-HEBOJEIO J01K6HB GBI1B 
pžmaT: BONpocB Ha OCHOBAKiH TEOpeTR4eCKHxL C000paxeHiū; BB 
2TOMB CAyYaĖ OC06eHHO GO4BIIOe 3ATPyAKeRIe, KOHeSHO, JOIKHBI 
GbIAA IPeACTABIATb CAOBA, CPABHATEIBHO MAJO PA3AH9AI0NMIACA Bb 
3BYKOBOME OTROIeHin. Ha 370 MOTAA 6bI YKa36IBATb Y2CTBIO A IPA- 
BejEHRbIe Ipa «kopti» npiMĖpeI, /[1A TOTO, WTOGBI O60CHOBATB 3TY 
MBICIB, COIJK0Cb EIIĮe Ha HBKOTOPBIA MeJOYH, B3ATBIA H3b DYKONBCA 
caoBapa. BB caoBapž ecrb cs0B0 «kėsti, kėtu, ketiaū» (-čiau), Al. 
(ėądač), npa KOTOPOMb Bb UpuMĖpaxb BCTPĖ4AIOTCA TO1bKO 60PMBI 
HaCTOAIMAro BpeMena «ket» (3-6e 4.) m cketi» (2-0e 4.). BB 3Hase- 
HiA GCUM0HO OCEMAM Bb Oabcajaxb roBopaTs «kėtėti, kėtu, kėti, 
kčt, kėtėjauv; c1080 «kėsti» BB 3TOMB 3HaveHin MHB Ken3stcTHO. 
Br cioBapb npaBejeno: «kesti, ketū, ketaū, kesiu, Al. (zamyšlač, 
obiecač) cb npaužpama: «aš ketaū atvažiūti pas tavę, o tu keti pas 
manę» X (pannacaHHBIME I03:K€) «vakar ketiau ejti, ale ne išejaū; 
keste užsiketiau ir ejsiu vėžauti». 34cb ckopke BCcero Npox30- 
MO CMBueHie KBCKO1BKAXB TAAT0JOBB: A) OGIe-:xeMadTCKAro <ke- 
tėti, ketū, ketėjau» (pz ketinti, -inū, -n4u), wamnpesameca, c06u- 
pamca, b) «užsikeisti (Cye. 1y0.), užsikeičiū, užsikeičiau» (a «užsi- 
kėsti?v; cp. y ĮĮoBkonTa cėssikietęs (= užsikėtęs) koksaj Kalnienas 
ar Žamajtis», Budas, p. 89), n09e4a0m0 naCMoAMo NA C60EM3, 30- 
ynNpaMuUmMoA W C) UpABeAeHBaro Bbie Odbcaxckaro «kėtėti». 3a- 
TPYAKeBiA, KOHeSAO, He GBIJO GbI, ecJn 6b1 A. B. IOmkeBnu+5 BB 
CaMOMb e HadaJb, pa 3aiCbiBaKin C10B3, OTMB4a16 A pa3HhblA 
60PMBI OTB HCTO, 4 TO 06CTOATEABCTBO, WTO Bb HauepTaHiKh CA0BA 
«kesti» NpABeAEHHOMB BB CIOBApb, ecTb GykBa €, BMĖCTO KOTOpoOA 
Bb UpAMbpĖ, npuuncaunomE 103:K6, aBaneTCA e (ketiaū, kestė užsi- 
ketiau), pbimienia Boupoca HACKOJBKO He 00JergaeTb, DOTOMY YTO 
Bb Ipaubpaxb, MpHUACAUHbIXB N03xe, A. B. IOmKeBaYB GyKBOIO 
€ NOTE Ne N0Ab3yeTCA. Bb c1oBapĖ npnBexeno Ca080 «mėnžtį, -Žiū, 
-žiaū, brukač Cb npaužpoMe: «kam menži naujį drabužį, t. i. 
valkiojiv. Mub masteTu0 AAB ca080 «mėžti, -Žiu (2464. -Žu), -Žiau 
(cp. ae. sumėžiau barščiūs-barkščiūs = vieną. nuskyniau, kitą pa- 
likaū, a npousoeas 63 Gypakosvita wpadazs Gesnopadoxas) M Myžti, 


|] 


XI 


męžū, išmęžu (Bemue., IIfuda., Keno Cb ROoCOBBIMB ę, Bes. a 
Bxa0. mčžū, išmėžu, 60cm. m Mapiaun. myžū, išmyžū, IJonee. 
mižžū, išmiaži*), ocew. myžū, išmyžu), myžaū. Boauommxuo, yTO 
3xĖcb npos30m40 cMĖmenie ABYXB C1085 —amėžtis (kam mėži dra- 
bužiūs, aaa coGup. drabūžį, drobūžį) m «myžti» (kam męži dra- 
būžį, r «męžis ecT 60pMa HeCOBepiNenKaro BAA AAA MAAD0J0Bb 
sapmyžti, sumyžti»), mo pkmmenie Bonpoca saTPyAKAeTCA ThMB, STO 
y A. B. IOmkesBasa OTE raaroja «myžti» UpABexeHA 60pMA Ha- 
CTOAUAFO BpeMEBE «mMCŽU» K eCTb M4arOo4b «mėžti» (BB PYKONACA 
AAKe ABA TAaroja «mėžtjo R miėžtjo). OTB CyLeCTBRTeALBBIXP, 
IPEBOARMEBIXB H35 [ymosaTCKaro FOB0pa, OTB TEXB hMEHHO CyIE- 
CTBRTCABHBIXB, KOTOPbIA Bb HMENETeAbHOG bOpMB OKAHYABAIOTCA Bb 
3TOMB roBopk Ha -/a (=3an. 6.-aum. -1a u -lė), poAnTeABUBIĖ Ma- 
Acixb y A. B. IOmkesnga 06pa3oBaub, NOBAAKMOMY, CAMOCTOA- 
TeėAbHO: 3TOTB NAAE:Kb Bb PYKOHCH UOJYYNAB OKOHYAKe -05, XOTA 
B+ I[ymosarax (Pūšalotas, -ta, m.) 0HB okangnBaeTCA Bb AAHHOMG 
caysat Ha -ės (cp. Ilymuos. abišala **), -Tės, cykpoū; kopla, -lės, 
p003 monopa; sa, g. salės, ocmposz). 

Huorna A. B. IUmkesnyB, 3naBiniji n36 HapojKaro A36IkA 
TAAL0J6 Cb NDHCTABKOIO, O6pA5YCTH H3B HETO IpOCTOH PAaroJb, YR 
6036 UDHCTABKA K AAETB IIPA HCMB DpNMbpsI, KOTOpbIe ABAAIOTCA, 
10 MOeMy MHbuito, AOBOAbUO MCKYCCTBENRBIMK, Takb, pm CAOBT 
«vIcžtjš», KOTOPOe IIPNBCACHO MHOKO BBI, €CTb Takie npAMĖpe!: 
«Dvi seseri viežiasi ir šnekas, o kitos ne užsiviežia. Viežtj ne užsi- 
vcžia jis ejtj pas tavens blogaj padaręns». Ci080 «viežiasi» A CKAO- 
HCUb CUKTATE HNCHHO OGpa30BANDIME CaMnMo A. B. IOmmkeBugeMms, 
a MUGAUATABB «VICŽtjs — NpNGABACHNBIMĖ ĄJA TOFO, 9TOGb1 CJ0BO 
cužsiviežtjo MOKIO Gbl10 NoMLCTRT6 Bb Ca0BapĖ pn COMHATEAE- 


*) „Miažuo roBopaTL BB TBXB 26 MBCTAxL Ilonesbikckaro ybaja (BB JKeii- 
Measxb, TONasKKiuKeaaxXI), BB KOTOPLIXL NOBOpATh:  «griaži, Išgriaži, drystū, 
(= gręžiū, išgręžiū, drįstū-dręšiųjo. «Drystio pi «myži» roBOpATB BB BOCTO4- 
HBIX (Ilonies. cmidžu») rosopaxt H ok010 Mapiauuoaa, 

**) Da IyiuoaaTaxt ronopuTen cabišalu» (socm. 06. abyšalė, abyšalū, -lės, 
„His) 1 cPūšalotuso (i u 0 = PaacaBIe cpenucHi AoaroTEL; GyKBAMU 4; H 4 315Cb BBL- 
PA>KAIOTCA NAyXiC FARCHLIE 3ByKU). 


XII 


HOMB FAaT0XĖ «vIežtjS»: NOXB CAOBOMT aužsiviežtjo BB COOTBETCTBYIO- 
1ĮeMB MBCTĖ AAHO AOBOJBHO MHOrOo NpPAMĖPOBB, Bb KOTOPbIXb Bb 
3HAUeKnin «vIežiasi» YNOTpPeGIAeTCA CA0KHBIĖ DAAaroJb <«užsiVIežia» 
(B+ NpaMĖpaxb AABO TOJBKO «ne užsiviežti»). Korja y A. B. FOmke- 
BA4a JAioTCA CA0OBA, Bb poAt: gėlti, -Istu, -laū (galte sunegėlstu), 
gailti, gailsta, gaila (gailti pagaila), gifsti, girstū, girdaū (gifste 
pagirdaū), girti, -rstu, -raū (girte apgira, girte pragira), ožiūtj 
(ožka ožiūtį apsiožiava, t. i. vajkus gimdė), zgribtjs, zgrimbūs, 
zgribaus (zgribtj susizgribau, ne dūsiu šjna, bo mažėj beturiū)..., 
TO H3B 370F0 ellje He cabAyeTE, 0 MOeMy MHĖRi!O, 3AKII098Tb, YTO 
UpOCTbIA 60PMb1-— g4lsta, gala, gailsta, -1a, gifsta, gifda, girsta, 
gira, ožiūja, -žiūva, zgriūibas, zgribos ĄkūcTBRTe1BKO ynoTpe6H- 
TeAbHbI Bb žZRHBOMG 43bIK6. PaBHbIMĖ 06pa30Mb OTCI0j2 He Ca bAyeTB 
AB1ATL TOTB HIAB BHOH BBIBOJb 006 yDoTpeGAeHiA BL A3bIKĖ HHGB- 
HETHBOBB BB poxb girte, girstė, gėlte, gailti, ožiūtį, zgribtj: BB 
NpaMĖpaxb, UPABOJAMBIXG UPH TJAF0JAX6 CAOKHBIXB Cb DPHCTAB- 
Kamu, A. B. IOmkeBagt AxL nora He yYnOTpPeGAAeTE KAA YNO- 
Tpe61AeT6 BeCbMa YMĖBpenHo, Opa YeMB YDOTPeGIeKIe URGHHATN- 
BOBB Bb 3THXB CIyY2AXb ABIAETCA GOABINEIO VACTBIO BUOJHĖ 06bA- 
CHAMBIMB HA NOHATHBIMG. O6LACHAMBIMA A CSHTAIO HHGKUKHTHBI A PH 
Paarojaxb aišgiėdrėti» a cišgiėdrėti» (M. c10Bap»); BNpOYeMB, 063 
3TH COBA IlepeHeCeHbI MHOIO H3B COBB Ha GyKBY G, H36b KOTOPbIXS, 
C06cTBeHHO TOBOpA, CAExOBAJO NepeneCTHh Bb COOTBĖTCTBYIOMIA 
MĖcTa A raaroabi — gėlti, gailti, gifsti, girti (apgirti, pragirti), 
gytelėti, gurbėti..., TaKb KAKB NEpeBOARTE-T0, KO'jA HMEJECE Bb 
BHAY NpHBeACBHBIe NOAB 3THMH CAOBAMH IpPAMĖp5I, NPAXOAKAOCE He 
c10Ba — galti, gailti..., a sunegalti, pagailti, apgirti, pragirti, 
pragifsti, pagytelėti, išgurbėti. KpomĖ Toro, Haxo nMĖTB BB BUAY, 
u70 A. B. IOmkesnYst BL BavaxĖ nncajE 062 nKdnKETABA («mėsti» 
mn «mestė») oxnKaKOBO («mestj»), a IOTOMB, KONAa, IepenncEIBAA 
PyKOInCb, CT21B p23JNYATb Bb HeMB ABB 40PMBI, MOPb HXb H CMEmB- 
BaTb; 0 Kpaūnei Mbpb BB TakoMB npanbpb, kakB <gytelėte pagy- 
telėja žirgas (v. gytelėti)o, a canTa1B 661 Go15e ymbcTEBIME HHGH- 
nnThBE «gytelėti» (Gytelėti pagytelėjo žirgas, ale dirbti jū vargū 


XIII 


begalėsiu, n0300p060m6-m0 n0300p06NMa3, da...) MpnBoxy mĖ- 
CKOJBKO B3ATBIXB B3b HApOJHATO A3bIKa DPAMĖpOBB, R3B KOTOPBIXB 
A04KHO ABCTBOBATE YUOTPeGAeRie Bb R3BBCTHBIXD CAyVaAxb HHGH- 
HRTABOBb Bb JETOBCKOMb A3bIKĖ: 1) kad neina, vestė atvėsk; vūkar 
nė iš vičtos, 0 dabar bėgie (Map. bėgtė, eocm. bėgti = bėgtė) bėga, 
ant stūlo knfgų tarytum krdute (e0cm. krautė) prikrūuta; 2) Ar 
pats mštė? Pats matyti nemšte, bet (6eudmms-mo camz we Gudas, 
wo...) nū kitų girdėjo. Ar jau nušrėnūvo pievas? — Nušvėnduti 
nušiėnavo, ale mūža telaimėjo. Ar mėtė? — Mėsti (e0cm.: mėst) 
mėtė, tik nepataikino; Ar bėgo kumėlė?— Bėgt (bėgt, bėgti) bėgo 
išprūdžių, ale paskui priižso. .. OruocaTe46u0 ynOoTpeGAeRiA 2THxL 
HHGHHATABOBĖ Bb OTABJbEBIXE T0BOpPAXb MEĖ H3BBCTHO cabAymom]ee: 
1) y meMažTOBE KuoHEKTHBbI OGbIKHOBERHO He PA3IHSAIOTCA [0 OKOH- 
vaHinMo (cp. degti deg = degtė dėga m dėgti dėga; bėgti bėg = bėgte 
bėga a bėgti bėga; zgribti (6.-sum. gribti) pasizgribėu (cn0ox6a- 
MumocA-MO A cnoZ6amuaCa), bet nepataisiau); TO pazangie AB- 
JA6TCA TOJLKO Y HBKOTOPbIX6 IOKHABIXb KEMAKTOBB, KAIP. Bb DpB- 
xoxk Taspaxb, rAb ecTb amėsti» a «amestė»); 2) BB TĖxB Caysaanx5, 
FAĖ BB B.-10T. Haptsin ynoTPeGAAeTCS HHGKHHTHBG Ha -/e, UpE- 
CTABKA BL BUGnunTABĖ HeBO3MOKHA; OHA B03MOJKHA, XOTA ĄAJEKO He 
BO BChx+ uaptuinxb, TOIBKO BB TEXB CAyYaAXxB, KOMja BEGRAHTERE 
Bb BepXHeJATOBCKOML Kapbuin okangaBaeTCA na Ci, £, t; 3) BB Telb- 
IEBCKOMb yE3AB, BB 3Ra4eHiA BepXxHeJAT. AHGREKTHBA Ha -Že, YDO- 
TPe61AeTCA H 6OpMa Cb OKOKYanieME -Činai: nadideli dikta gal i 
verptina išvefpti, dideli rėk svertini išsvefti = nedidelį d4iktą g41 
(moxcwo) ir verptinai (= verptė) išvefpti, didelį reik svertinai 
(=svertė) išsvefti (ep. gultinai, v. gulti); or+ a70H e0pMB: Caž- 
XYeTB OTAK4ATE YIOTPeGAAIOINiŪCA BB BOCTOWHBIXB FOBOPAXb (Ha- 
PAnY Cb HHGRHHTHBOME Ha f) RHGNHnTHB» Ha -tėnai (cp. reik dary- 
tėnai; dūtėnai dūvė, bet nenėrom), TAB caorb tė, npa OTCyTCTBiK 
Ha HeMb yjapetia, Uoaygnaca H36 -4tė (BB Kyunmkax6 roBopaTt 
«darytėnai», He «darytanai»); 4) BB HBKOTOpbIXB 3202JHb1XB6 TOBO- 
paxb BepxtHejhTOBCKAro Hapkuia BMBCTO anonBaTHBA Ha ii Bb Dpn- 
BEA6HHbIXB BBIė NpAMBpaxb YNOTPeGIAeTCA KAGKHOTHBĖ Ha Če, 


XIV 


BCerja 6636 npacTaBKE (cp. Ar nubėgsi, žirgėli, šimtą mylėlų? — 
Bėgte nubėgsm, rėsi galėsiu); 5) BB DpEBez6HEBIXG BBIMe IpH- 
mĖpaxb, HapsAy Cb EBH+HARTRBAME — matyti, nušienšuti, bėgti, 
mėsti, ynoTpeča4aI0TCA A BBIpaxenia — dėl matymo, dėl šienžvimo, 
dėl bėgimo, dėl metimo; BB smavenia HHeHHRTEBA Ha -te YIOTPe- 
GAAKTCA Bb OTAEJBHBIXB TOBOPAXb HBKOTOpBIe CTApble, 06paTBB- 
"mieca BB HapĖsia, TBOPATEIBHBIe NaxexA (60Cm. gulom, sėdėm). 
Htckoicko BBIMIe A BBICKA34Jb CB0€ NpeAU0JOKeKHIe OTHOCH- 
TeIBHO TAKHXb CA0BB, KaK6 galti, gaillti, ožiūti..., KoTOpbIA A 
CYETAIO, 0 MeBBIMeĖ MBpĖ, B036yxAza00EMa comutaie. Eme Goxbe 
COMHHTEAbHBIMA DPEACTABJAIOTCA AIA MERA TaKiA CJOBa, kakt girdis, 
gidis, jautė. U35 xeMadTCKHXB TOBOPOBB MHĖ K3BBCTAEBI — <nėgir- 
dis» a cnėvydis», a n35 BepxHeJATOBCKAXG — Dčjauta (B03MOKHO, 
UTO KeMAdTEI TOBOpATE E <nėvidis, nėgidis», Cp. acem. enčbilis») ; 
A xyMato, WTO «gidis, girdis, jaut» 06pa3o0Bansi A. B. IOmkeBa- 
geMb H35 <nėgirdis, nėjauta» A, DOxA4YĖ, BO3MOKHATO BB A3BIKĖ 
cnegidis», no KpažKei MĖpĖ upaMĖpEi, KOTOpBIe AARBI UPR C10- 
BAXb— girdis, gidis, jautė, Mub KamyTCA BB CBOeH I(EXOCTA HCKYC- 
CTBEHHbIME, He HApOJHBIMA. — ĖcTb Bt pyKonncn KATeropia CAXOBB, 
B036yKAAI0INHXb Kb Ce6b 0co0ennoe HexOBĖpie; A nmbio BB BRAY 
C10B3, KOTOpbIMB A. B. IOmkesgs 6 cTapaeTCA IpRAATB He Cye- 
CTByKINŲe6 Bb A35IKE 3ua4enie, KAA TakiA 3aHMCTBOBARHBIA CA0B3, 
KOTOpbIA COCTABHNTeIb CA0BApA bITAeTCA CRA3ATb Cb CYLĮeCTBYIO- 
UĮHMH Bb A35IKĖ JATOBCKHMU, He 32AMCTBOBAHHBIMH CAOBAMH BJH 
B006Ije NOCTABHTb Bb CBA3b Cb APYTAMA CAOBAMU, BONIEAIKAMA Bb 
CA0Bapb. Čioja A OTHOMy TaKiA CJOBA, KaKb: gausėti (Bb npaBe- 
AeHHOMb Bb CIOB2pĖ apautpt «zausėjau obalį grūdų, t. y. daug 
vavaū»), gavas (cp. «givą gavėdamas daug giusio), gefbti (BB 
cBA38 CL «zarborius, gatbas»), gūdas (BB 31a4geHih cnpussuKa, 4a- 
GbiKa; ObVUKNOGENMUNO, Lp. «zūsti, gundū, prigūsti». ..), jūmperke, 
jūmprova, viežetjs, -Žiūs *) (mieč sie za chędogiego: «aš viežūs ejtj 
*) Baket, Kpowb TOrO, cybiiaubi, NOBHAUMOMY, AB2 Faaroja: vežėti (Cp. Mex. 
apvežėti, apvažūs: vergybas žemaitė ne apvežėje, ne Cuocuau, we mepnaau, žmonA 


apvažiūs širdYs, -dčis), a 6.-14m. neužsiviėžti (cp. jis galėtu paliėpti, ale neuž- 
siviėžia). 


XV 


įn piršlus, svečius, t. i. aš veežlibas; viežėtjs ira wežlibd) užsilaj- 
kitį, bo ąns ira nenusivežąns, t. i, nevala»), žąnsitis (M. w -tė, f. 
gęsię), žąnsis, m. (gęsior: «pilkasis žąnsis, pilkoji žąnsis»).. . C1oBa 
«garvežys, garplukyso A ckAOHeHB CyBTATB HOB006pa30BaHiAME, 
UpanaAIexKauaua TOxe A. B. IOmkesnsy, no 06pa30BaniaMa A0- 
BO04bHO YAAYHBIMA *). 

Y A. B. IOmkesnya BerpisaioTCA Takie FaaroabI, O CYNe- 
CTBOBaLIN MH YNOTPEGATEABHOCTH KOTOpbIXL BB ZKHBOML A3bIKĖ A 
pžmuTreikuO BATPYAKAICB CKa3ATb YTO-HūGyAb Oonpexb4enuoe. J 
aubio BB BūAY Takie NIaT0JbI, Kakb: giėdinti, gynėti, girdinti, 
gifdinti, gyrėti, gulėdinti, įutėdinti... Faarosb «gynėtis MEĖ R3- 
BĖCTeUB TOJBKO Cb UpACTaBKOK: pagynėk = pagiūk kiėk, pavaryk 
galėlį (ep. padirbėk, pamolėk = pam4lk valandėlę, pastūmėk, pa- 
nėšėk-panyščk, pavėžėk-pavyžėk, palūkėk, palūžėk, paėjėk-pays- 
tėk, paūdėk = paiusk valandėlę, trūputį ...). Bnposewe, HĖBKO- 
TOpbIe FAarojb! 3TOTO TAA BABECTH6I H3b HApOAHbIXb NtCeHb A 
6e36 NpAcTABOKG (Iūkėti); ci0ja, KoHesHO, OTHOCHTCA IO 06pa30Ba- 
Biro A TAKOH MAATOJb 6236 IIpAcTABKA, Kakb dydčii» (np060xcam4); 
HO «gynėti, gyrėtio H3b pa3roBopiaro HapOAHArOo A3bIKA MHĖ He- 
A3BĖCTIBI, KAKDb Hen3BBcTUA OTB HHXb H +0pMa HaCTOAINArO Bpe- 
MEIK («zyniū, gyriūo? ep. «lydžiū»); BB 6opMĖ HacTOAINaro BpeMeHn 
MHĖ He NpnINAOCb CAbIUJAT R TA4aC0JOBB «panėšėti, pagynėti»... 
(spinėšiū, pasyniū»? ep. «palydžiū»). Cao8o «girdinti» a cauTaJE 6b1 
B03MO:KIIDIMB TOJBKO, KAKB AiadCKTHYCCKO€ BRAOK3MBueKie TJAroja 
«girdyti» (ep. «amigdintio npa camigdyti» = migyti); npasexeunbii 
BB Ca0Bapb U0Ox6B 2TIMB PAaroaoMb npHMĖp» A G6bI BBIP2A3HJ5 TAKb: 
«pats geriū ir kitą girdau. Ilpn caoBĖ «gifdinti» gau» npaužps 
COBepuIeiuO DOXU:Kli MA TOTB, KOTOpbIi UpnBezeNB npA cgirdintis, 
Xora raavodbi <giždinti, giėdintiv (upa egirdėti, giėdėti») 10 cB0eMy 
06pa30BaHiO A01iKHbI CARTATBCA BO3MO:KHbIMA Bb A3bIKĖ (Cp. «g0- 
linti, jūdinti» pn «gulėti, judėti»), no, MackoaBKO MHb a3BEcTUO, 





*) Paubiliė A CuuTa4b HOoRO006pa30Bauiaus: u TaAkia C4083, Kak+ garvilka, gara- 
aide (= garlaide, garalaidė, garalaidę), garlinda (= garlenda, garlendą), mo sarhub 
OKaA34410Cb, UTO BTI C10BA Bb BApOJHOML A3BIKĖ ABŪCTRUTeI5HO CYUJECTBYIOTE, 


XVI 


Bb HapoxĖ Ee TOBOpATE: <jaūtinu, šaūkinu, gifdinu, rėginu (xoTA 
ecTB «ržginu»), giėdinu» (= darau, kad jaūstų, šaūktų, girdėtų, re- 
gėtų, giėdėtų»). Jan BoIacneniA BONpOCA 065 YNOTPeGATEIbHOCTA 
2TOFO POJA MAArOJOBB, CYRTAI BYZKHBIMĖ DPHBECTA ele CAEAYIOIMEe. 
Br aATOBCKONB A3HIKĖ, OCO6GeHKO BB xeMAŽTCKOMB eTO Kapžyia, 
YNOTpeGHTeIEHEI TAAT0JbI Cb OKonganieM+ -Ž-inči, KOTOPBIe BO BTO- 
p0Mb BbIDYCKĖ C40BApA Ha3BAHbI *) «verba passivo-causativa». Ona 
06pasyI0TCA OTB TakHXb «verba passiva», Kakb «skėl-d-ėti» (pac- 
nauieamecA), «sver-d-ėtis (Guno NOGUCHYSUWUUMI; WaMmamMtcA, Me: 
pAMo DAGNOGWCIL) H OTB BCAKHXb VJAFOJOBb, BMBIODHXE DEpex0A- 
Hoe snavenie (skėl-d-inti, svef-d-inti npa skėldėti-skėlti, sverdėti- 
svefti, n6š-d-inti, dirb-d-inti npž nėšti, dirbti ...). Daarombi TE 
BCerja BBIPAKAITE Tak0e ABACTBie, NPE KOTOpPOML «įbiūCTByIONĘEee 
AKI(0) ABAAETCA TOIbBKO PACIOPAXETEJEMb, 8. HACTOANAMS ĄKĖCTBO- 
BATEIAME HAA HCNOJEKTEJAME ABūCTBiA AOXKABI GBITB Apyria Ana, 
Bb DpejJoxxeHiK He BBIP4/RAeMEIA. «Siūdinu vaikui švarkč]į-šar- 
kėlį», — F0B0pHTB OTeIB, 3aka3aBMiA AXA CHINA NIATb6 H1H IDHHAB- 
miž y3x6 MĖPBI KB TOMY, STOGBI 140006 AAA MAABYKKA 60410 CMUUMO 
(«1uvū vaikui švarkėlįo, — ckameT6 NOpTHOĖ, KOTOpbIĖ AkūcTBH- 
TeJBHO NIbeTB 3T0 4ATbe). JĮpyrie npamĖpsi: sveždinu trėbą 3Ha- 
waTb — daraū, kad troba sverdėtų, kad troba būtų pasverti; skėl- 
dinu mėdį (darai, kad mėdis skėldėtų, kad būtų skėltas-pėrskel- 
tas), virdinu roputės (daraū, kad ropūtės būtų išvirtos), kšpdinu 
diūną (cp. «kepta dūna»), dėgdinu plytas (cp. «dėgtos plytos»), bėrnas 
pavėgdino arklus (0442 yxpacmo 10wa0e4), kam nuš4udinai zuikį- 
zūikį-kiškį (3awwms Oa43 sacempmaumo saiua), apeidinau zuikį (ep. 
c«zuikis apeitas»), kam suėzdinai muilą, iškifzdinai mišką, saūsin- 
dini piėvą, Iesindini vištą m T. A. Bb xemaūTCkRxB roBopaxb Texb- 
meBckaro yt3ja (s6 Kopuanaxs, Mocanaxb, Oabcanaxe, Kaub- 
Bapiū) ynoTpeG1AW0TCA Bb 3TOMb 3HAYeHiH MAArOJbl Cb OKOHYA- 


*) «V. pass.-caus.» Ha -d-inti 0c06eHnHO yNOTPeGUTEILAEI Y ;K6MAUTOBE. Cb HXB 
3HaueBieMB H YNOTPEČIeRIeME BB KEMAKTCKOMB Hapkyiu (Bb eTO XBEŽAAHCKOME 
TOBOpĖ) MeHA BUepBEle I03HAKOMUIB poo. KC. K. ABnucs. Bb BepxEexEHTOB- 
CKOMB Kapbuin 3TH "aaroJBI YIOTPeGIAIOTCA TOpA310 pžike. 


XVII 


EieMb -inti (e -dinti), 06pa3yeMBIe TO:K6 OTb T4AF0J0B6 IepėX0J- 
EBIXb (cp. lūž-ėti, a0wamoca, npa skėl-d-ėti, packaatugameca). 
IlpmrĖpsi: aptr4ukinau kžilinius, suždužinau 13zdą, nupifkinau, 
pavoginau 4rklį, kam nujėdinai javūs, išdėginau plytas, atvėdinau 
vaikūs, iškėpinau dūną («iškėpdinau, iškėpinau dūną», — roBopaT»+ 
«6apuat»; Ho ciškčpinauo roBopaTB yacTO A «<paGotiš», CM, HnKe), 
iškiftinau mėdę, padirbinau tiltą («padirbinaus npa «padirbdinau 
by-ką» roBOpaTB, KameTCA, BC mxeMaūT6I) K T. A. Bb TBxB, oAKako, 
CayvaRXb, KOMAa OCHOBA NEepexO0AHAro NAaroja OKAHYHBAETCA NA 
TA4RCHbiū A (OGbIKH.) MAABHBIĖ HIM HOCOBOū 3ByKA, H BB H3BĖCTHBIXB 
MHĖ roBopaxb Teabuesckaro yt3ja ev. pass.-causativa» OoKauga- 
BaloTCA Ha -dinti: nupiaudinau žėlę, nušėudinau zuikį, išr4udinau 
medėlį, ravėdinu žolės, iššrdinau pievą, kam išgėrdinai visą alų, 
iškūldinau rugiūs, nupindinau vainiką, kam suimūidinai (u sųjėminai) 
draugūs a np. OT «v. pass.-causativa» caEAyeTB OTAR9aTE O6bIKHO- 
BEHHbIe BHHOCIOBHBIE FAAFOJLI, Cb OkoHyaHieMB -žni4, KOTOP5Ie, BB 
OTIR4ie OTb NEPBBIXB, MOJKUO GLIJO GbI Ha3BATb «V. activo-causą- 
tivav. OTH NiaroaEi 06pa3y10TCA OTB T4arojOBE, YNOTPeGAAEMBIXB 
BB HeNepexOjHOMB 3HA4CHin, H OTb HMEHB DPRIATaTeJBHBIXb. Ona 
0603Ha4ai0TB, YTO ABACTByIOMee ANNO ABAACTCA AAINIb BAHOBHKKOME 
HxA NONYCTHTEJeEMB H3BECTHarOo ĄbūCTBiA, CoCcroauia maR nNpocTO 
npa3liaKa KAKOro-BnGyAB Apyroro npexmera. Iloacuaio npautpama: 
lėsinu vištą (daraū, kad višta lėstų, rxb «ėsti» —raaroj» Henepe- 
XOAIbIĖ), ėdinū 4rklį (Išidžiu 4rklui paėsti; «<ėdinu 4rkljo nubao Gai 
3mavenie «ėzdinu 4rklį, cm. BBime), žibinu, dėginu žvūkę (darai, 
kad žvūkė žibėtu, dėgtų; cp. žvūkė žiba, dčga, cm. Bpimne «dūg- 
dinti» a adčginti»), kčpinu dūną (daraū, kad dūna kėptų, cp. «dūna 
kčpa»; «kčpinu dūną» MOxKeTB Cka3aTb «pačovii», KOTOpbId CaMB 
CMOTpPRTE 34 TMD, UTO061 xAE6B BbinekcA), vėdinu, parvėdinu (ne 
«apvėdinu») sūnų (4640 coiwa, darai, kad sūnūs vėstų, parvėstų, 
kad būtų vėdęs, parvėdęs: avėsti, parvėsti» 315cb — MAarojb1 CPeA- 
uie), kam išbėginai pūtrą, jūodinu (xe. jodinū) vaiką (darau, kad 
vaikas jodytų, pajodytų), vižvę, pildą, varinį (40meaa, 9ceM.) VI- 
rinu (cp. «višvė sūvirė, pūdas-varinis vėrda), saūsinu piėvą, g0- 


Emzosusvs. JuTo8cK0-pyCCkO-DU01LGKid C40BAp5. XI 


XVIII 


rinu Taūką, pa-sėninai žmėną u T. 1. KB 3T7AME raarojaMb Dpa- 
HaJXA6IKHTB IO CB06My 3HaueHijo (He 0 06pa30BaRio) A PAATOJD 
cvalgydinti (xcem. valgydinti»): valgydinū vaiką, šeimyną = daraū, 
kad vaikas, šeimyna valgytų (ne «būtų vėlgomas, -mav). Cioja xe 
NnpuHajU6KATb NO O6pa3OBaKito K TAKie FJATOJBI, KAKB: mokinė 
(ywy, daraū, kad mokėtų, ryš «mokėti» — raaroxB cpenniū), trau- 
kinū (daraū, kad susitrėuktų: piėną, grybūs traukina; patraukino 
žmėgų, cp. žmėgūs patrūko, trūkį gavo; kam sutraukinai kai- 
linrus = padarei, kad susitrėuktų, cp. Bie aptraukinau kaili- 
nius = aptrūukdinau kailinius, v. aptrdukti), Žaužinti (vaikas iš 
prūdžiės neprisidavė, we npusnauca, o paskui tėvas dėlto išlau- 
žino, Gbinounass, sacmasuas npusnameca; tardytojas kai pradėjo 
Zaužinti, xermame, ir pasisakiaū, prisidaviau pavogęs, npusnasC2 
63 xpaodcio). Ecan npnnAaTE BB C006pazkenie CyIeCTBOBARIe BB A3BIKĖ 
eme K APYrTKXb KIACCOBb TJATOJOBB, KOTOPBIe YACTBIO IO 3HA4e- 
HiIO, YACTBIO 0 06pa30BaHiio GIH3KO NOAXOAATB KB IPHBEAEHHBIMG 
BBIIė, — A HMBIO BB BBAY CYI[eCTBOBAHie TAKHXL TAAr0JOBb, KAKL: 
skaldyti, spardyti, tardyti (npa skėlti, spirti, tirti); paišyti, tr4u- 
kyti, Z4užyti (opa pičšti, traukti, Iaužti); gydyti, girdyti, pūdyti, 
šildyti (apa gyti, -girti, pūti, šilti); stabyti (ocem.; e.-1um. stab- 
dyti), migyti (6.-2um. migdyti), mėkyti (ocew. m 600m., Cp. BBIMIe 
mokinti) — npa nustėbti, už-migti, iš-=mėkti, — TO GyxeT6 BUO1EĖ 
UOBATEO, HOYeMY JT KJACCbI MJATOJOBB BB Pa3HbIXb TOBOPAXb JH- 
TOBCKAro A3bIKA CTAJH CMĖNABaTBCA. 9TOMY CNOCOGCTBOBAJO, MERAY 
NpowhMb, A TO, YTO HĖKOTOPBIA 60pMB! OTB PAa3HbIXB DAAFOJOBb 
(šdudyti a šiudinti, traukinti a traukyti) BB OTAEAbHEBIXE FOBOpAxb 
IpAMO-TAKA 3BYYATB OAAHAKOBO (Šaudysiu, triukysių —o0T5 Šiudyti- 
šaudinti, traukyti-traukinti). Cukmenie 370, BeCbMa He3HagnTeI6- 
H06 y eMAUTOBB, OYCHb CHJBHO Bb BepXHeJKnTOBCKOMB Hapž“ia, 
xOTA K 3AECB, KOHeYHO, OHO MMBeTB CBON Dpexkubi; 00 Kpaūnei 
MĖpĖ, exBa aa rAb-hnGyAB BB pycckoi JinTB+ ynoTpe6ATeJBHBI TA- 
Kie TAATOJbI, NPKBOAKMBIe Bb CI0BApĖ Kypmara, kakt: bėgdinu, 
išbrizdinu, stovėdinu, važiūdinu. 346cb, ojHuakO, B03BpAMaACb KB 
ca0Bapio A. B. IOmkeBn4a, A AOMxeKHB OTOBOpATBCA: eCAH NpA T12- 


XIX 


roab apasčninti» (cp. «sčnas») cymecTByeTB «pasėndyti» (cp. «pa- 
sėnti, -sęstu»), a IPA 3TOMB NOoCabxKeME— Jia4. «pasėndintis (Bea. 
«pasėdyt, -dinau»: ar di ne pasčdinai = pasėndinai *) pačiūs), TO 
B03MO:KHO, STO Bb HBKOTOpBIXB T0BOPAXB CYMMECTBYKTG B FAA- 
r045:— gulėdinti, įutėdinti (apa «*gulėdyti, *įutėdyti?»), xoTA Aaa 
TOFO, UTOGBI NOJ0:KATEABIO YTBEPiKJATL, UTO 3TH MAaFoJb! ABĖCTBN- 
TEJbIIO CYULCCTBYIOTG Bb žxHBOŽ plya kakoro-HHGYAb TOBOpa JHTOB- 
CKAro A3bIKA, Y MCHA BCe-TAka HĖTG HNKAKhXb AAHHBIXS, 

Iepexoxy KB HbKOoTOpBIMB OCOGEHHOCTAMB, IPEACTABIAEMBIMB 
caosawn A. B. IOmkeBa4a, Kakt gacTAMA npexIOxeniū B OTABAE- 
HbJXb BbIDa:KeHid. 

Br pykonnca, OcoGenuo npn onncanin 3HaveKnia OTABIBBKIXI, 
C10Bb, Ą0BOA4bIHO YATO NOUAAAKTCA BbIPA:KeINiA TAKOTO THNMA: Ma- 
šina dėl kūlima javą, mašind gerė dėl kūlima javį, tvor2 par ūki- 
ninką užtvėrta, tvora nū ūkininka užtvėrta, galvijei kandami nū 
bimbalį (85 3uauenin: javį kulamėji mašind, mašinė javams kūlti, 
mašini gera javams kūlti, tvora ūkininko užtvėrta). Bpipa:xenia 
TELa «<mašinė dėl kūlima javįo maĖ upaxoARIOCB CabimaTE BB JnTat 
TOAbKO OTB ANI/b HIUTEIAHNCHTHbIXB H GObIBAJBIXBO HIA Bb TĖXB 
CIySaKAXb, KOrAa plub 3AX0A0483 O NPCAMCTAXB, BBIXOJAIŲNXb H3b 
Cbeph1 OGHIACHHBIXB HITCPECOBB KDECTbAHNIA; BIPAKeNiĖ, BB POXĖ 
«tvora par ūkininką, nū ūkininka užtvėrti (BB yka3aimioMB Bbime 
3HaucNin) A COBepIICHHO He CABIX24b Bb HapoAHOMB A3bIK6 KoBen- 
col ryčepnin, Taknxb KoucTpyKUIū, kakb— jau reikia rugei sėti 
(Ilonce. m jau rckia rugių sėti, ocem. jau reik rugiūs sėti), jau 
Taikas (cocm. jau mėtas) mičžei piauti (xcew. j. taiks miėžiūs 
piduti), pičnas sveika gėrtiv, y A. B. IOmkeBnųa, KameTcA, c0- 
BepilieHHO HbrT, a MC5KAY TLMB 9TH 0G0poTbI BB 60JBINOMB YIO- 
TpeG4eHiu BB Beačiib ui cocbinxb CB Hero MBcTuOCTAxB. I0j06up1e 
060poTbI CALIIHDI H Y KOMA TOBB, HO TAMB ON B03MO3KIIbI Bb G01be 





*, Paaroat, "pasčndytio (0pu «pasčnti») CyUeCTRYeTE BB A3LIKB HB PAAY CL 
cap-tvindyti, sušildyti» (up captvinti, sušilti»), a «pasėndinti» (np «<pasėndyti») 
MOF4O ARUTLCA TLMT, ;K€ DYTOMT, KAKUMB Opa migdyti (— migfti) aBu1Ocb BB EB- 


KOTOpLIXT, FOBOpPAXD amigdinti». 
* 
II 


XX 


pžikax6 ciysaaxb: Benė jam d4rbs rūpėje dirbti, jam rūp jau 
rugei piduti, man atsitika gėrs arklys pifkti. 

Bo mEoraxb MĖCTAxB BTOpPOrO BBIDYCKA, 0C06eHHO BO BTOpOĖ 
ero N0JOBRHĖ, TB 060poTb1 A. B. IOmKeBnsa, KoTOpsIe A cunTAAE 
0C06eHHO HEUpABHJBHBIMA, A HHOTJA «HCIPABAAAXB», IPHBOAA OTB 
Ce6A DpA 3THxb 060poTAxb HU Takla BBIPAJKeHIA, KOTOPbIA CYHTAIG 
Goxbe OTEB4ai0muMA AyxXY HapOAgaro A36IK3 AATOBOEBB; BB IEepBOK 
yaCTA BBINYCKA A 3ATPYAHAJCA NPKUACBIBATE Kakia-In60 «nCcupaBAe- 
nia» (0CHOBHOrO TEKCTA A BETAĖ, konegEO, He H3MĖRSAE) A OGBIKHO- 
B6HHO OCTABJA4b BCĖ 060p0Tbi! m BBipaxenia A. B. IOmkesBnsa 
IIPAMO BB TOMb BUAĖ, BB KAKOMb OHH DPHBEJEHbBI Bb PYKODHCA CA0- 
Bapa. I[lpuBo:ky RĖCKOJBKO UpHMBpOBL Cb TAKUMA COMHHTEIBHBIMA 
JAA MeHA 060pOTAMH U BBIPAKeRIAMA, ABIAIINAMACA, HA MOŪ B3FAAXE, 
BO BCAKOMb CIyYab, HeOGbIYABIMA A4A HapojBaro A3BIKA: 1) ant 
gaūgara Vilkijos (v. gaūgaras), 2) atvažiūva gaudiklei vaikūs gdu- 
dyti (v. gaudiklis), 3) einu grėbėžį išvadūti (v. grėbėžis), 4) gajūtis, 
žolė, gyda (v. gajūtis), gegūžis, žolė, $ra pavidala eglėlės (v. ge- 
gūžis), šauklys žmūgus brolį gycūja už mane (v. gycūti), 5) ans 
pinigus gokši, nor išvėmti (v. gėkšėti), 6) giltinis nėras gilda ant 
širdiės (v. giltinis), 7) eiva į grumtynes, piėmens eina į grumtynės 
(v. grumtynės), 8) rėgias gaūsei gaūsinau mėsos įdėti (v. gaūsinti), 
9) į gandryną sūlek gandrū daug, pirm išlėkima svetuž (v. gan- 
drynas), 10) glėrg, glėrg vaikas nosį ne iššna?pšlęs glergėja smūr- 
gais (v. glėrg), 11) gerklė gyz vogimas nū būlbės gažžiės (v. gyžėti), 
gerklė gaižulys nū gaižių būlbių (v. gaižulys), gyžulys gerklė 
gyžia (v. gyžulys), 12) kinas vefšia naujei gimusia glenž (v. 
glėžti), 13) gmdubdamas šišna glėbį dėk į kūgį (v. gniaubti), 14) 
vaikas grabnūs pr2č graebima (v. grabnūs), 15) gūudindamos pri- 
sigūudina mefga (v. gaudinti), 16) grobstėklis pagrobsie, kad nė 
suėsti gal (rxb noxpasyubBaeTCa, BBpoaTHO, — mė šeip suvartėti», 
v. grobstėklis), 17) grobis yra daug gavimas, gausi grobį... pas 
tą asūbą (v. grobis), 18) grobėklis grėbia jebikį (v. grobti), 19) iš 
šaknų fra išplėša arba slūksna (v. išplėša), 20) beūgant išvalką 
trūukti praplyša tinklas (v. išvalka). Bo Bc5 >TA npezaomenia, 


XXI 


ec1n CabxOBATB AYXY AKABOTO HApPOAHATo A3bIKA, KaKb A €TO I0- 
HAMAIO, A CSHTAJE Gil HyKHbJMb BHECTA KOe-Kakia n3vtnenia, 
HMeNHO A CYRTAAB Gbi Goabc HapojubiMa cažxywmie 0G0poTEI: 
1) ant Vilkijos gaūgara; 2) atvažiūva gaudiklei vaikį gaudyti, 
atv. g., ims vaikūs g4udyti; 3) einū grebčžia išvadūti; 4) gajūtis 
gyda, gegūžis yra eglėlės pavidala, šauklys brėlį gycūja (npn4o- 
axenia -žolė, žmūgus 3xXLCb HENyJKHb!: JHTOBEI(B MOXKeTB CKA3ATb 
TaKyO 6pA3Y AHIB IANY, Yžxe 3HaioueMy, aTO gajūtis, gegūžis — 
žolė, ne mėdis, a šauklys — žmūgūs); 5) ans gėkši, nor pinigus 
(socm. -gį) išvėmti; 6) giltinis (31Ec» ckopke «gilamasis») nėras 
širdį gilda (xora cABA AA UPOCTOJIOAKHh NOCTPOKTB TAKYIO TA- 
mKeJYO pA3Y, OHb AETKO CKAKeTB OAHY NOJOBKHY BCeH 4+6pa3bI, 
KaKb Gb! oTBK4AA ua Bonpocbi — «ką padūra giltinis noras» mam 
«koks noras širdį gilda»?); 7) eiva grumtynių, piėmens eina grum- 
tynių, grumtynėmis (cp. imtynių, imtyn, galėtyneis *); cp. npoBanų. 
«w dąžkiv?); 8) rūgis, rūzės gaūsinau mėsos įdėti, rėgis gaūsei 
norėjau mėsės įdėti; 9) priėš (gandrams) išlekiant, pr. (g.) išlšk- 
siant susirenka visas gandrynas,— teip daug jį tūkart atsiraūda; 
10) glėrg, glėrg (vaika) nosis (ocTaabuoe, MuĖ KaikeTCA, Upn6a- 
BACHO AIA KNosdcueNia NpegbAYUATo; cp. «strykt, strykt kiškis»); 
11) nū tos būlbės man gerklė (nom. a locat.) gyž (vogūmas — 
AHINHC6 CAOBO; WTO BB ARNHOMB Cayvat būlbe— gaiži, BRAUO A R31 
FAATO042 «tYŽ», IIPIT KOTOPOMB CA0B0 «gaižio TOABKO NOPTATS dpa3Y, 
Abaaa ee HCBU3MOKHOKO BB CCTeCTBCHHO0H, Ge3b1CKyCCTBCHHNOH pbun); 
man į gėrkle įviža, gerklė gyžė (em), g$Ž (ocew.), gyži; ar jau 
parėja gyžulis, gaižulys? pirma toks gyžulys būva gerklė, dabar 
parėja (Kch arm Bnipazkeuia MHOKO 3anncaubI H3 HApoAitaro A3bIKA; 
Bbipazkeliii «gzyžulys gerklė g$žia» a «gerklė gaižulys nū gaižiį 
būlbiųo He Mory CunTaTb CayUašuo CXBAYeHNBIMA A3b YCTB Hapoja, 
TOYHO Takb KC, KAKB He CURTAJB GbI TAKOBBIMA K BbIpaxei — 
«skaudulšs kojoje skaūda» nam dkėjose skaudulys nū skaudžią ryk- 
ščių»); 12) vefšis tuj turėtas glęža, glūšta (ca080 «kūnas» Ipa «vet- 





*) al grumtynės eiti» uorao Ghi sHaunTĖ — aHTTU TYAX, TAB GopioTCA» (ep. «eiti 
į išleistuvės»). 


XXII 


šia» ABAAJOCb Gb! OYeHB HeOGBIYHBIMG AAA IUPOCTOJIOAHHA- AHTOBIS, 
apyroe Akio —<«žmūgaus kūnas»; «gimti, gimti» no oTHomeniro kb 
;KHBOTHBIMB HEeyNOTPeGKTEABKO); 13) sugnišubęs šišna glėbį ir dėk 
į kūgi (praes. guišubdamas 336cb Heo6bIgRO; O6B19KO GyAeTB — 
gnišubk, sugnišubk glėbį ir dėk (n00pas3. «sugnidubęs») į kūgį: 
«begni4ubdamas žmūgus negal į kūgį padėti»); 14) vaikas grab- 
nūs, v. grabūs (Bbipaxenie «priė griėbima»s BB AaKROoMG CayGab 
CYHTAIO JHINHUME: IPAGABJAA 2TO BBIpAxeHIe Kb CAOByY «grabnūs», 
A. B. FOmkesnus, Mat kaxeTCA, ckopke 06bAcHAeTB Cx0BO «grab- 
nūs», SĖMB JAeTB 6pa3Y, 32NKCaHuHyto KH3b ZHABOĖ pkvu); 15) merga 
prisigėudina (npasacTie «<g4udindamos» a cgnTax+ 661 B03MORBBIME 
BB Tako opasĖ, Kakb: ckur De prisigaudįs, pati gaudindamos!», 
XAK3 Eli ME OGMANYMACA, KOAU 0HA CAMA NA MO udemz! cp. Take «eik 
eidamas, bėk bėgdamas», c06cTB. cmynau, x044 udewo, Gnnu, K04U 
Gru; cmynaUu Ace, Gmiu ce), 16 m 18) grobstėklis pagrėobste, 
grobšklis grobia (378 BEipazkenia, cama no Ce6b BtpuBIa, e4B2-218 
OAHAKO B03MOXHBI Bb eCTeCTBeHHOž pkyn; Ha BONpocEI «kas pa- 
gr6bste, kas grobia» oTBBTATB «grobstėklis, grobėklis», a ma B0- 
npocbi «ką padare grobstėklis, ką dūra grobčklis?> MoxeTB, KO- 
HeYHO, IOJYYKTBCA K OTBĖTE «grobstėklis pagrėbste, grobėklis gr6- 
bia», HO 3TO 006CTOATEJBCTBO elle He MOKeTb GBITB OnpaBxanieMb 
NpHBeJEHHBIXB Bb C2064p0 BbIpazKeHiĖ: Ha MOH BODpoCcb — «dėlko 
yra šita mašinė?» IpocTOMH0ANHE MHB OTBĖTEATG — «dėl kūlima, dėl 
siuvimo, HO NOJb30BATbCA 3THMA OTBĖTAMA, KAKb AARHBIMA JJA CA0- 
BapA ZAN DPaMMATEKA, A e4B3 JA GyAy BB npaBė); 17) grobis yra 
agrėbimas» (3a16amv16anie, oceM.) arba «grobimas (3azeauenwoe, 
oceM.), grobis $ra pagrobtas daiktas (gausi grobį pas tą asšbą» nt- 
CKOJBKO IPAIOMHHaeTE UpKBeA6HHOS BbiMe «tėvas dūve sūnui mūšį» 
H 60cm. «sūnūs trūki gūvo» Bb 3nagenin «sūnūs patrūka», coxa ua00- 
P6AACA; B03MOKHO, YTO npn «trūkį gausi» roBopaTca a «grobį g4usi, 
cp. patrūkti- pagrobti, no TEMB He Menbe Bce BBIpameHie «g4usi 
grobį pas tą asūbą» MHĖ KaxxeTCA HCKYCCTBeNHBIMĖ, He ZRHBBIMĖ); 
19) TpyAUO npexcraBHuTE Ce6Ė TaK0ž MOMENTB, KOTAA AKTOBEIB MO- 
JK6Tb Bb CBO00JHOME pa3roBopš cka3aTE «iš šaknį $ra išplėša arba 


XXIII 


slūksna»: A. B. HOmkesnus 3TWML BbipaKeniem* xOThAB, O4e- 
BHAHO, CKa3ATb, YTO «TO, YTO CAKPAIOTB Cb KOpHeB», HA3bIB2eTCA 
cišplėša» nan «slūksna» (404; 6040K40); npaBeASHKHAA opa32 NPeA- 
CTABAALTCA BO BCAKOMb CAyvab AkAaKKojO, He HapoAuojo), 20) A 
CYRTaIO He HApOAHbIMB B Tak0e BbIPaxeHie, Kakb cbengant išvalką 
trūukti praplyša tinklas». «Išvalka» ecTB, coGeTBenHO FOBOPA, «m0, 
4MO GUMAUENO, MNCMO, 10 GoiMaCKuGaI Ma» (Bb NACTOAMEME BbI- 
nyckĖ Cka3A0 R «4uMO GHUMACKUGAEMCA, TAKb KAKb 3TO 3HAYVenIe 
HYZKBO GbIJO AIA DCPeBOxA ARHKHOK dpa3bI); N03TOMY MOiKHO CKA- 
32Tb TOAbKO: «tiūklą ištrūuke, išvilka, jam visą išvalką (valksmą) 
pafdave, mūms tinklas, baigiant traukti, praplyša». [vBopaTea 
egyviūtės išnara, jų išplėša, grobis (0o6wwa)», NO anTOBeNB He CKA- 
eTB «lupū gyvatės Išnarą (BL 3HaueniK ec0UpDAW K03MCY CO 3MUW»), 
grėbiau, plėšiau jų, iš ją Išplėšą, grobį (BB suagenia «a 3axBaTB1- 
BAJB y HEXB A00H14Y»), 34T0 Ol'b CKaKeTB: «dir1ū, dirū-derū (xceM.), 
dyriaū gyvate, ėžį, dirū kailį, d. 6dą, Zupū gyvūtę, nulupau (60cm. 
nūlupiau) kailį, dirtė nūdyriau gyvatę, 6žį ; radau gyvatės išnarą; 
grėbiau nčprietelų gvulus, niudą; grobte pagrobe mana gyvulį, 
iš manos plėšte (nacuaono) išplėše vaiką; kur dėjei išplėšą, grėbį; 
vyrai tik išplėšos jiėška (v. išplėša), BB 3uauenin «vyrai jiėško tik 
kur išplėš» (Beipaxenie «jų grobį grobiau» MOrAO 6bI 3HadRTB «8 0- 
TUKALAI NPUNAD AEK AGUUIJIO MB Jobuny»). — Huorja A. B. IOmke- 
BNYB, UPABOAA YNCTO HApoAIOe BHIPAKeHIė, CTApAeTCA ETO AONOI- 
HHTB H KAKb G661 IOIPABATB PW DOMOLH TAKOFO BbIPA5KeHIA, KOTO- 
706 ABO NOpTRTG Belo «+pa3y. Ipa caoBĖ «gumbūtis» ecTB npunbps: 
«Žėntas vis gumbūijas, t. y. se'ga gumbū, anč gurkba». Cmbio yTBep- 
2KAATB, WTO «sifgti ant gumba, ant kafštinės» upocToRapojie He 
FOBOpHTh, E YTO IOA0GH0€ BLIPAKCHIC AA ANTOBOA, He POBOpAINATO 
NO-UOJbCKA («chovowač NG CO»), NOMKETB GbITb Ake HENOBATHO, 
Ipa cao5t jėlė Aa Taxoii upamEp+: «Iš sūnaūs jėlės drebulė, iš 
dukteis jėlės anžulas paverstas į medžiūs», CxoBo «jėle» Mut He- 
H3BĖCTHO, H CMHIC1b BCCH »TON +pa3b! AAA MEHA TeMe!ib, HO TbML He 
Merbe AyMaIO, VTO C40Ba «į medžiūs» 3xkcb npu6aB4edbi! CaMHAME 
A. B. IOmkeBnuenB: uokoliuoMy ABTOPY CA0BApA MOrJa IOKA- 


XXIV 


(Ž 


SATBCA HEIOKHATHOIO TAKAA KOHCTPYKOA, Kakh: «iš sūnaūs jėlės dre- 
bulė pavifta» (Cp. e0cm.: «iš žmogaūs arklys pavifto, žmogūs 4rklu 
pavifto, žmūgų vėlnias 4rklu paverte, arklys vėl žmogūs atvifto, 
KOWb ONAMo OGPAMUACA 63 UeA06NHKA), K OHB IPHGABRJE KB Rel («į 
mėdi», vbMB CyBia4b BCiOo 6pa3y HEBO3MOJKHOK. 

f npaBe15 BbILie JOBOABHO MHOTO OTABAbHBIXK MĖCT6 A CBOH 
C006pa:xeBia 0 IOBOAY 3THXb MBCTB, KAKB AAHBbIXb AJA XApAKTe- 
pRCTHKA A3bIKa AHTOBCKaVOo CaoBapa A. B. IOmkesusa. Ho BB 
CBOHXb C006pa:KeHiAXB IO NOBOAY OTABABEHBIXB CI0Bb K BbIpAKe- 
Hi C10BApA A KOCHYJCA, Kb COXAAEKIIO, TO1BKO HBKOTOPBIXB YCMO- 
TpĖHuHBIXB MHOIO HeAOCTATKOBB CI0BAPA HAE, COGCTBEHHO FOBOPA, 
TOO, STO A CUATAJB BB CIOBAPĖ COMHHTEJbHBIMG H YACTBIO B030y- 
XNAMIKME HejoBžpie. ĮJa x roBopa O HexOCTATKAXB CAOBApA, A, 
KOHeYHO, He MOFb HMBTB Bb BAJY HCYepIlaTb BeCb 32TpOHYTbIĖ BO- 
Np0oCb: A XOTBAB ABINB Yka32Tb Ha HaAHYHOCTb Bb CAJOBApĖ 3THXB 
HeJXOCTATKOBb H IpABeJb TB H3 HHXB, KOTOpbIe KA324KCb MHB 
THDAYHBIMA AIA A3bIKa CuoBapa. Ilpa BcBxB CBOHXB MEIKKXB He- 
XOCTATKAXb, 3Havenie TpynA A. B. HIOmkKeBnsa, kakb C1064p2 JA- 
TOBCKAro A3bIKka, TBMB He Menbe JOJAHO GBITb IPH3HAHO TPOMAJ- 
HBIMB (cm. «IlpexncaoBie» akai. P. O, PopTyKaTOoBa, cTp. II). 
Yxa3biBaa Ha OTXBABHBIe HEAOCTATKA C.JOBAPA, A, KOHEYHO, HACKOJbKO 
He JyMAIO IOKOJe6ATE 3HayeHie 37070 CJOBAPA, KAKb COOPHUKA MMO- 
MCECMBA OMAMADNIAS CA063, OcTABABIAXCA jo A. B. IOmkesBaua. 
HeK3BBCTHBIMA: Bb 3TOMB OTHOIeHK CJOBAPb (A HMEIO Bb BHAY BCIO 
pykoNKC6) Aa€Tb BeCbMa MHOTO K NpūTOMb OYehb IbuKaro MaTe- 
piana; AMB C06paHO 3TOrO MarepiaJa 60Jbie, YĖME MOXKHO OžKOJATE 
0 ĄBYMA IIepBbIMB BBINYCKaMb. H'bckOjBKO AHaue, OABAKO, NpAxO- 
AMTCA CMOTPĖTE Ha BeCb 3TOTb TPYAb, €CJH I0OKeJ26Mb N0Jb30- 
BATbCA HMb, KAKB MATEpiaJOMb AIA n3yYeKiA HapOJHbIXb TOBOPOBb A 
CHHTAKTHYeCKATO CTP0A JATOBCKAFro A3bIka. |KianekTR4eCckia 0C06eH- 
HOCTH, CaMH 0 Ce6k 0ogeKb He3KHaunTeIBHPIA, pa36pO0CAHbI IO BCEMY 
CJ0BApIo K NepeMžimaKsi: KaKa3-HAGYAb OCOGEHHOCTB NyNIOAATCKATO 
TOBOpA Y:4WBAeTCA B'b OAHOH 6pa35 CB 6OpMOI, DPHCYLeIO BEIČH- 
CKOMyY TOBOpY; BO 4pA3AXb pH CIOBAXb, 3ANHCAHHbIXb H3b BelČH- 


XXV 


cKaro roBopa (Vel.), na3eK0 Re BCerAa NPe064aAAI0TE 6OPMBI, CBOH- 
CTBeHlbIA RMeHHO 3TOMY TOBOpy ... Įaabe, 3 Aymamo, uTO A. B, 
IOmkeBnys ne BCerja 3aHOChAb Bb C40BApb TOJBKO CABIAHHBIA BB 
HapoAĖ 6pa3bI; 32NNnCaBb KAKytO-UHGyAb 6pa3y H3b YCTB HapoJa, 
IOKOŽHbId ABTOPb C40B2pA, Npa 3alieCehiA eA BB CBOŽ TPYAB, A0- 
BOJbHO YaCTO, MUĖ AyMaeTCA, OKpyrana+ ee, ABanxE Goake noxHoOK, 
CTApaACb IpexCTABHTb 66 Bb 60166 aRTepATYpHOMBe A Goxte anpa- 
BHAbHOMb BRAB; HO HOCTYUAA TaKHNB 06pa30ME, A. B. FOmukeBn15 
ABIIKAh MHOriA 6pa3b! HXb XapaKTeDHbIXB OCOGeHHOCTeH K TĖMG 
YMAJAAb Bb HĖKOTOpOK CTelMenK 3Ha4eHie CBOEFO C10BApA, NOCKONEKY 
3TOTb CJ0BAPb A0J:KeHb OTPA:KATb Bb Ce6Ė K ChHTakTRS9eCKiĖ CTpPOĖ 
HapojKaro 13biKa. BOTE IOWCMY, pa N04630BauiE 3THMB CA0B8peME, 
KAKb MATEpia4O0ML JA Onpe4tAenia CRHTAKTHYeCKRXB H CTAAHCTH- 
UeCKnXb OCOGernHocTeK A3bIKA, CabAyCTB, IO MOeMy MHBHiIO, GBITB 
KpažiMė OCTOpOxHBINB. B03MOzx 0, WTO Noe Mirbuie 0656 2TO0K cTOpoHnt 
c06pannaro A. B. IOmikeBnųeMo c108apuaro MaTepiaja He GyARTB 
pasąbiaeMo 3iaTOKAMH CRHTAKCHCA R BO001(e CTDOA AKTOBCKAFo Ha- 
poauaro A3bIKa, Kakb Gh1 TO HA 66140, HaaRuuocTb CyGBCKTABIArO 
3ACMeNTA, R IDHTOMB BL ĄOBOJbHO 3HAYHTEJbUOH CTENEHR, BIIECeH- 
Haro Bb C4OBApb HApoAHaro A361KA, AAA MEHA KaiKeTCA HCCOMKĖR- 
HOW0 K Bb TLXB Cayvanxb, FAB AabubIA CA0B2pA MOrAA GbI CAy>KBTE 
MaTepia4O0Mb AAA H3yyenia ChUTAKTO4eCKHXB OCOGEHHNOCTEH AKTOB- 
cKaro asblka. /Koka3aTb 3TO Cb NOAHOKO OUEBNAKOCTBHO, KOHESHO, 
BeCbMA TPYAIO, TAKb KAKb TeppAnTOpiA, BB KOTOpOH COGHpa4b MaTe- 
pia4bi Aaa caosapa A. B. IOmkeBnyB, x0B01BHO 06INApHa, A Npo- 
BTpATB COMIRTCADIBIA AAlRBIA CAOBApA HpAXOAKJOCL Gb1 BO BCel 
3T0H TEppuTOopin, 4TO, KOHCYHO, ABAKeTCA ALAOMB HC BCErja B03- 
MO5KAbIM, BB UbKOTOpbIx6 CaygaAxb, OAUAKO, TY NpOoBTpKY 061eT- 
uaeTh cawb A. B. IOmkeBaae, nuenio TLMB, WTO yka3bIBaeTE La 
MECTHOCTB, Bb KOTOpOK HMB 3aiinCaKbi H3BBCTUBIA CJ0BA Hh pABe- 
ACHHBI6 IOAb 3TAMA CA0BAMA upambpu1. Ilposbpaa npamEpsI 10 Aan- 
HbIMb TOBOPOBB AATOBCKANO A3bIKA, A H IOJb30BAJCA 3THMH YKA32- 
Hiann A. B. IOmkesnsa. H BoTE Oka3biBaeTCA, WTO, HaNp., NOAb 
CJOBOMB, 3AIHCAKIbIMb Bb IlyMojaTAxXb, eCTb KpAMĖpI CO CA0BAMH, 


XXVI 


He ynoTpeGia0MAMACA BB IlymojaTaxE, a Npa CAOBAxXB, B3ATBIXL 
H3b OJBCAJCKATO TOBOPA, €CTb NPHMĖpBI CO CAOBAMA, 60pMaME (MIėS- 
tan, bažnyčion, daržai) a 060poTaMB, CyIeCTBYIOIŲKMA TOJBKO BL 
ApyrAXb TOBOPAXb; TaAKiA CA0BA, KaKB: cdlve (Halben, Halbstof), 
arklide, ašviėnis, stubi (Siube)», ĄOBO1BEO WACTO NpABOAATCA Bb 
DpHMBpAXL IO CJOBAMH TAKOFO TOBOpA, Bb KOTOPOMb 3THXL CYINe- 
CTBETeIbABIXB KAKB pa3b H HĖTB. OTO GyYAETB BHAHO, KOP Bb CJ0- 
BapĖ HauKnyTĖ NOABJATBCA yKa3aHiA Ha MĖCTHOCTB, NpHHAax Ie KAI A 
camoMy A. B. IOmkesnsy, a Moka MOmxHO 06paTHTE BHKNMAKie XOTA 
Gbt Ha C10BO «įvėsti», INOJb KOTOPBIMB 32NHCaHb UpaMĖp+ — «sūnūs 
įvede ašviėnį (y A. B. IOmkesBasa «ašvynį») į arklidę: coejunenie 
BB OAHOMS IPeAJOxeRIK CAOBB <ašviėnį» a <arklidę» npanaxIeKETS, 
NOBKAKMOMY, caMoMy A. B. IOmkeBnuy, Tak6 KaKb 062 3TA C40BA 
Bb OJHOMB E TOMb 3K€ TOBOPĖ, KaixeTCA, He BCTpBuaioTCA (arklidė — 
g0cm., ašviėnis — oe). Bce 3TO ToBOpaT», NO MOeMy MEnitoO, 
Takxxe 32 TO, vTO A. B. IOmkesBns 1 Mors BaOCATE n3ubnenia H BB 
N0CTpo0eHie bpa3b. AI angHO A zyMaro, STO Takia H3MBReRia HMB BHO- 
CHAKCb H UPATOME BHOCHJACb AOBOJBHO YACTO. 
* ii * 

Bonpocst 066 ynapenin y A. B. IOmkesn4a oka3a1CA AAA Mena 
0c06eHno TPyYAKBIMG. UT06EI Aerge pa306paTbCA BB HEeMB, A OCTAHA- 
BJHBAJCA FIABHBIMG O6pa30MB Ha TBXB gacTAXB PYKONACA, Bb KOTO- 
pbIXBb HĖTE HJK NMogTa KĖTG usmEueniū, npanajaexamuxE H. B. 
IOmkesans y. 

SI ye nuĖi1b cayvai OTMĖTATE, YTO Yxapenia Bb NpamĖpax5 
MOCTABJEHBI y A. B. IOmKkeBnga xaxeKO He Be3AE: CAOBB Cb YAape- 
HiAMU TOpa3A0 MEHbie, WBM C10BB 6635 yAapeniū, Bb C10BApĖ eCTB 
CX0B2 A pAMĖpbi, Ha KOTOPbIXB yjapeKia coBCEMB OTCYTCTBYIOTB 
(nanp. «Aus užbaudė manę, kad slabnas ligonis», noj=» ca0B0MB 
cužbaustj»; «žali barščej ne patrova, sena boba ne užbovas», nox= 
CA. «užbovas»; «rejkia šimet jįnjįn vesdintjo (= vėdinti, cM. BBINIe»), 
N0Xb CIOBOMB «vesdintj»). UTO6H1 He KasaTbCA Bb Aaubhkdmuxt 
BLIBOJAXB COBepilIeHHO FOJOCJOBIBIMB H ĄATb HBKOTOPOe NpeACTA- 


XXVII 


BAeNie 0 TOMb, Kakh CTABAARCB yAapenia A. B. IOmkesnsens, 
A BbINHCbIBAIO 3x6Cb AOBOJHO MHOrO NpRMĖpoBL CB yYAapeniAMa, 
HecoMHbuNO NpAKaAJEMKAINHMA CAMOMY aBTOpy CA4oBapa. BOTE 2TA 
npaužpei: 1) Varti (a 3uai0 TO4EKO vūrta, -tos, Wart, m vaftas, 
-to, Wavter): — apsodina vartomis kalinius; ąns stovėja ąnt var- 
tos; 2) užbistitį — užbistik baslūs, kur tvorą tvėrsi; 3) užblokštj — 
užblokšk kepurę ąnt viršaūs; 4) užbrįžtj (= užbrėžti, užbriėžti) — 
užbrįžk ant lentos kur pilavosi; 5) ūtura—jo tin buva ilga ūtura 
(06. oocm.) aple (2cem.) vargūs; 6) sūbine, subinė, Vel., subine, Al. 
(=subinė, Bea. n sūbine, O.c.), 7) subaūsti, sūbaudžiu, -džiau,— 
sūbaudžiau vijkus kad ne siaustu; 8) sudrti, -riu, -riaū; -nuverpti, 
-pu, -piati; suprėšti, -šiu, -Šiaū; užtjstas, nesitejkia, nėstejgia; 
9) svėrdėti —jije sėsdama in stakles svėrdėti pradėja; pasvėrdėti, 
Vel. — pasvėrdėjau sėsdama in stakles; 10) vabėle —vabėle spind; 
11) paprėtis — toks jo paprėtis šokti, kultis sa mergomis; 12) pra- 
ritis, -tiės, Al., przepa<—čc sausa, a ten praritis tikra; 13) pra- 
monis, -n1a Al.; 14) ližunis, liėžunis, -nės; Zandūnis, -niės, Al.— 
Jandunis... ėda pirštą iki (=1igi, Oaec.) kaulu, kuriė sprogsta, 
skįnta ir binra (= skilst, birst, Owec. m sk$!, byr, Bcemue.) po 
šmotelį; gelūnis-getėnis-gėtune (nom. sing.); ukininkas; uždąng- 
tis — geras uždąngtis kubila; utkijlis — utkjlis tas šū, t. i. utjs 
kajlis; veltėdis, -de, darmojad (=2kew. veltjėdšs, acc. vėltjėdį); 
visas savo atsargas (acc. pl.; apa cebi1KA Ha nocabAnee C40BO BCerja 
nauueTrca atsarga); 15) pūšukas, galop, — pūšukajs bėga arklis, 
sunku danėkti jįn (=O.wc. pašūkūs bėg, šūku 6t, Gwocuma, udema 
nodupviueaa); 16) mžnslus, -li, zdolny, pojętny; mokslūs, -li, 
pojętny, — ana moksli; pajėmlus, -li, pojętny, zdolny, —vajks pa- 
jėmlus, kurs...; mėrga pajėmli grejt išmokst virti; 17) skalinis 
(= O.uc. skalinis) — skalinėj prasti, ne gal praskalditi; iš škalinia 
skalda skalūs; 18) sriūga, Al. (= Oa2c. srouga)—sriūgomis Iėtus 
ejt («000906 udema»: BP AAnrBĖ roBopaT+ — Itja, 9ceM. 1fn, 60cm. 
n liėtūs Išja; cliėtus (1e acew.) ejto (0cem.)—cABA AN TOBOPATE BL 
TarBE); sriugelės baltaj raudonos ant vejda mergos; 19) stūmbas, 
Vel. — rudeni dobilų (Bea. dobilų, e0cm. m dobilų, dobytų) lapaj 


XXVIII 


nubira (= Be. nubyra), o pališka stamb4j žali bedžiovinant; ručki- 
mu, kiėču, notrelu, aviėčiū (= Bea. aviščių, 904m. avėčių)... ru- 
deni palikta (= Be. pališka, Bemue. pališkt a pališkta, Map. pa- 
liškti, 60cm. mn paliūka) stambėj, o 1ėpaj nubinra (= Be. nubyra); 
20) Vertėtį, nuvėrtėti — iš tavęns jūkėjs visi vertėtį išvertėja (v. 
išvertėti); kopustaj par didelumą galvū vertė iš šaknū; ašmū kir- 
via nuvėrtėja; 21) traukinti, sutraukinti, Vel. — sutraukina var- 
pūs (mirus jam); 22) du nūrėgu, su norūgajs... 

IlocrapaeMca Tenepb pa306paTb 3TA OPAMĖP5I CO CTOPOHbI NO- 
CTABJ6HHbIXb Ha BAXb YAapehiū, 

a) Takia 6opMBI, kakb sūbaudžiu, nesitejkia, nėstejgia, Moraa 
noaysaTBCA y A. B. IOmkesnsa H35 kemaūTCkAxL — sūbaudu, 
neslteik, nėsteig *): npuxaBaa mxeMadCKOi TAArojBuod GOpMĖ BAAB 
BepxHesaTOBCKiū, A. B. IOmKeBaYt MOrE, OAKAKO, OCTABAATE 3TY 
60pMY Cb TĖME AKeMAKTCKKMB YAA3peHieMb, KOTOPOe CIBINAXB BB 
>XHBOMG KEMAŪTCKOML A3BIKĖ. 

b) Ukus 06bachAWTCA yjapenia BB C10B8x5 —užbastik, svėr- 
dėti, pasvėrdėti, vertėti, išvertėti, pūšukas (BB ykasanHoME 362- 
ueHin), — BO BCAKOMB CiyYak TpYAKO Ce6G5 06bacHBTB. BB BOCTO4- 
HBbIXb TOBOpAXb eCTb C140B0 būslis a baslys; ecxx Ha nocTauOBKY 
yAapenia Bb «užbastiko He noBaiaxo «būslis», TO B03MOxKRO, STO 
«užbūstiko A. B. IOmkeBnų6 HanncasB no OmnGkĖ BMBCTO už- 
baslik (=užbūslyk; v. baslys, būslyti), xoTa mb amguo n3RBcTHO 
TO1BKO bastyti (iš-, api-, už-bastyti, -staū, v. bastytis, bėsti). — 
«Svėrdėti» y A. B. IOmkesasa Morjo noaBaTECA npa «skėldėti», 
TAB yjapenie Ha IepBOMB CI0rĖ BIOAHĖ nonaTHO (cp. skėlti): cxoB0 
sverdėti (ne svėrdėti) MHĖ naBžcTHO TaaBHBIMG O6pa30Mb H3b B0- 
CTOYHBIXB TOBOPOBB, IPA YeMh H TaMb, TAB Ha. BOCTOKĖ rOBOpATE 
svėrt (=svežti), caoB0 sverdėti npouzKocHTCA CB yYAApenieMB Ha 
npexnociEANeMB CA0TĖ.— ČaoBo «vertėtio nubeTE BB pyKONACa YjA- 


*) B+ pykonucis G0pMEI bėga, šėka cayxATB TO HACTOAUJUMG (paAxOMB Cb bėg 
šok), T0 UpoLIejiuMB BpeMeEKHeMG (BB OpiMbpaxB, B3AThIXb H3b BCĖXB TpeX5 
TJABHBIXb AA A. B. X)mkeBuva TOBOpOB+); 3-56 1KMO HACTOAMATO BPeMEHM 
6IBAeTB TO gūd, stejg, tejk, TO gūdžia (— gūdžia), stejgia, tejkia. 


XXIX 


penie Ha ICPBOMB CIOTĖ TOJBKO BB «nu-vėrtėti»; BB CAOBAXB «VET- 
tėti», cišvertėtio yAapenie NocTABAeHO Ha npexnocabjueM+ Caorb. 
Ca0B0 370 n3BLCTHO MUĖ TOMbKO R35 BOCTOYHBIXB NOBOpoB+: kifvio 
Ašmenes-ūšmenys (išmens) išvėrtėjo (kaulus bekapėjant); skičtas 
Audžiant, skiėto dantys-dantes (70.) išvėrtėjo = išsiklaipė, pėrsi- 
metė; linai suvėrtėję — sunkū rdut), a ynoTpeG1eKie ero Bb TAKHXL 
BbipaxeniAxb, Kakb «vyrai jūkais išvertėja» (v. išvertėti), «iš ta- 
vens jūkijs visi vertėtį išvertėja», kaKB HR GAN3KO NOAXOJATG KB 
ynorpečaciuiio Bb NpnMĖpaxB, NpūBexeHHBIXB MHOKO H3b BOCTO4- 
Haro FOBOpa, MIE naBCTHBIMB CanTaT6 He Mory.—Ilpn c108Ė «pūšu- 
kas» BuT. Hs. FOiukenn gens npnnacauo H35 BeAči!CKarO TOBOpa «p4- 
šokas», DpH KOTOPOMh H3b OABCAACKAro TOBOpA MI/Ė n3skcTHuO Hap+Ė- 
aie «pašūkis», a A3B BOCTOWH6Ix6— pašūkom (kiškis bėga pašūkom). 
B+ Bezčuk ME ne npai4ocb CAbiMIaTb ATOMO C40BA; €CJA TAMB 
aLiicrBnTe4bu0 rosopaTb apašokas», 70 Banincanie 316cb 4 A (n0- 
c1E š) y A. B. DmikeBnsa BripaikaeTE cnAbuo 3aKpbiTOe 0 (Be4.). 

c) Hauncanie «sūbinė, Vel» cuwTaiwo Bo3uuKmuME y A. B. 
IOmkesnya H3B 3B2TCABHOR bOpPMBI, Bb KOTOpOK, MeiKAyY MpPOYAMS, 
AaeTCA 3TO C40BO Bb Uipawtpaxb, Iloveny A4A OABCAACKaro TOBOpA 
AaeTC4 asubine», — KenouaTuo; 34KCb TA >x€ OLInGKa, STO K accus. 
kalinius (Osec. a Bea. kalinys, kūlinį). Hurepecuo, ojuako, aTO BT 
Cc10B2xb Ha Gykby K nH. B. IOmikeBnųs craBnTE Ha ocTaBIeMCA 
y A. B. IOmkesnua 6e36 ynapenia caoBĖ ckalinįo Tak0e 46 ynA- 
penie (jis če kaip į kalinį įkištas), Bukcro npaBezeunaro «ant vir- 
šaūs» A 661 O:KAAAJE «ant vitšauso (Dea.), xOTA roBOpATE He KiNage, 
Kakb «ką dusi viršaūs» (npuJauu, uad6asku, Bea.; Cp. 3TO CIOBO y 
Kypmara a adv. daugiaūs). 

d) Oco6enuo TPyAUO GaiBaeTB phuiRTB BOupoCcb 066 yAapeiin, 
Korja RmBeii» Akao Cb TaknMK Ca0BaMA, Kakb Žaužinti (BB C40- 
Bapk — liužink virbus ir mesdink ant ugniės; A G6bt OxknAaJG: 
Jauždink ir mėzdink, O.uc. liužink ir mėtink) a laužinti (v. iš- 
Zaužinti a crp. XVIII), traukinti a traukinti, TRu* Goxke, uTO noxB 
C40B0Mb, Hanip., traukintį («traukinti» He Aaio) NpuBexeHBI IpNn- 
MĖpDI, Bb KOTODLIXB MOKIO O:KKAATB Bb OAHOMB Ciysak traukinti, 


XXX 


Bb ApyroMs traukinti; ecTB A Takie UpHMĖpEI, AIA KOTOPBIXB 3TO 
CA0BO KAKb GbI COBCBME Ee rOAKTCA («ąns traukina tėvą —sakė kad 
ejs už vaikį, 0 ne ejna»; BM. «traukinas a GB oxuxaA» «trūkina, 
trūkde»; BbIpaxenie «traukina tėvą» a GBI NOHAMAJG 1KME BB 3HA- 
ueHiA «KaOpVU6aemMa, ADCAILUGALMa om» (cp. cTp. XVIII; ci080 
«patraukintio Bb 37O0MB 3Havenia H AAHO Bb pykonnca). Beipaxenie 
csutraukina varpūs» BL 3HaueHnia «cma24 36044 10» (c06CTB. «padžre, 
kad imtų trūuktis varpai, kad sūsitrūuktų varpai») Bb HapozhoMG 
A3bIKĖ yYDOTPeGHTeJBHO; HO BO3MOKHO 66130 GBI, XOTA Bb JPYTOMb 
3HageHia, a «sutraukina varpūs» (cp. įtraukė važpą, įtrūukina 
vafpą, paSS.-CaS, GMANYAU). 

e) Bt TakExT UpEJaraTeIbubIXb KAKt «mžnstus, mokslūs, pa- 
jėmlus», .., ec1a nocaBAuid CaorB BB HAXB KpaTokE, A. B. IOmMKe- 
BAUb CTABETB YAApeHie O65IKHOBEHHO Ha UPeANOCABAKHeMB CODE. 
Takaa nocTaHOBKA YAapeKia CBOHCTBeHBA Bb 3TOrO POJA CAOBAXB, 
XOTA JAJeKO He BCEFAa, CPeAHEMb TOBOPAMb BepPXHeJHTOBCKArO R2- 
pžsia (cp. y A. B. IOmkesnua «ana moksli, t. i. greitaj išmėksta; 
merga pajėmli grejt išmokst virti»). [Ipagzaei, BBI3BIBAIOIŲA KOJE- 
Ganie yxapeHia Bb NpūBOzAMBIXG A. B. IOmkesngemt npautpaxt 
Cb 3TOTO POjA CIOBAMA, AAA MeHA He COBCBMB ACHbI. TO 46 KOJE- 
Ganie ynapenia Bb 3THXB CJOB2Xb 32aM'BgaeTCA, BIpOYeMB, A He33- 
BACHMO OTb yNoTpeGIeKiA KXB BB npamžpax+: A. B. IOmikesng t 
naueT» «mokstūs, -li, m4nstus, -li, pajėmius, -lb, a BB ccblaKaxE 
Ha 3TH COBA K — «pajemlūs, mąnslūs». — Bt nMenaxt CcyIMeCTBH- 
TeIbHBIXb ĄBYCIOJKHBIXB YAApCHIA CTABATCA KAKb 6bI COT4ACHO Be- 
AėHCKOMY (A BOOGIJe W04H0MY) IMponsKomenijo: aple vargūs, ant 
lentos, užbastik baslūs, par didelumą galvė, sutraukina varpūs, 
ant vejda mergos (yAapekia Ha KOHeYHOMG CIOrĖ BcTp'B9a0TCA 
04eHb 4aCTO). 

f) Uro KacaeTCA yxapeniū Bb CKAO0HeHiK OTĖNBKBIXI cyDįe- 
CTBATEIbHbIXB, TO TYTB He MBINAETĖ 00paTHTb BHnMaKIe HA COBA 
Cb OkouvaniaMų -ėjas, f. -ėja m -ynas. IlepBonauaasmo A. B. 
IOmkeBnab nacaiB avežėjis, virejis (moeapz), f. -ėja»; NoTOME 
CT24B NACcaTb K -ėjas, -ėjus (sėjėjas, sėjėjus, sėjėjis). Bcb 60pM1 


XXXI 


3THXb CyYULECTBHTEIBHbIXb HMBIOTB Bb pyKOnKCa yAapekie N0- 
CTOAHHO Ha npejnocabAneME Caort (ua ė). Takb me CTABATCA YAa- 
peuia Ha 2TAXb CA0BAXb B BB «<Švodb. Rėda», nepBsie KOppeKTYP- 
HbI6 ANCTBI KOTOPOĖ, HACKOJBKO K3BBCTUO, TUJATEXBHO NpOCMATPA- 
BA4HCb K HCUpaB4Ax4hCb CaMawb A. B. IOmkesngems (cp. gen. 
c«rugiū pjovėjos, gyvūlu šerėjos, ėdalu jovėjos, Sv. R., cTp. 6). 
Brposewb, napbAka nomajaioTcA B OTCTYNAeIiA OTB O6IAro Opa- 
BHJA: NMOAb CJOBOMb «pjovėjas» eCcTb TAKO npaužps — pjovėjėj 
ejn už antrą barą (=už antra būra?). JKenaūTei rosopaT+ — mi- 
nėjel, -juū, f. -jė, -jūs; n3b TLxB BepxReARTOBCKHXB TOBOPOBE, 
Bb KOTOPbIXb YAapeliie Ha nocabjueMb C40ork B03MOxKHO DpA BCA- 
KOMb NOjO:KeHin C40Ba, MB maskcTUbI R €O0pMbI— vežėjei, -jų 
(socm. 06. -jei, -jų), fem. virėja, -jos (y Kypmara «pjovėjas, 
jū», ..). — CyIMecTBHTeAbUBIA CB OKORYaKieM+ -ynas BB PyKODacA 
CA0BapA HMEIOTB Bb €4. SNCA5 TOxe NOoCTOAUNOS yjapenie (60Cm. U 
ce. pušyuas, -nal, -ną, -naims; BaaJuca. pušynai, -nų, -nams); 
«bOpMB MIHO3KECTBeHHAFo 4HC4a (-ynai, -ynų, -ynams), cb nomkueg- 
NNBIMA A HAXb YAApetiiaMa, Bb PyKOnNCA A Re BCTpbuait. 

g) Takia yAapeuia, kakb atsargas (acc. pl.), apmečiau (Bb 
IePBOMB BBINYCKĖ), suariad nuverpiau (eC11 TO1LKO BB 3THXB FJ2- 
FOIBHbIXb 6OPMAXb VAAPCHIA HOCTABACtKI He 0 OIIKGKĖ, Bb BAY 
«0pMb — Mečiaū, ariaū, verpiaū), vabėle (em. vabolė, vabolę, 
NaGOINBUĖ ACYK3), A oObAcunio Thu», vyro 31ke5 A. B. IOimukeBnų5 
MOFb CMBLIKnBA IE YAapenie Ch Ą0ATNoTOIM FAacHaro, HMEHHO Cb HACXO- 
AAIGCIO AGAaToTOO Caora, CabAyIoNaro 32 PAABHBIMG YAAPENIeMB Bb 
>ReMaKTCKONB naptain. „(Lao BB T0MB, 4TO Aoarie Caorn, CABAyIO- 
UiC 34 CAOTOMB CB PAABIDIMB YARpeINICMB Bb CJOB2AXb — ūtsargas 
(nomin. atsarga, -g08, ex. ūtsarga, -gas *), vabolę, apmečiau, 
sūariau, nūverpiau — škeMAliTbI POMB3HOCATK COBCBMb He TaK+, 
KAKb RXB NpOM3HOCITB BEDXIEANTOBIŲb!: AOAFIe CAOra NOCIE rjaB- 
naro Yjapeliu nMLiOTB y ;keMAUTOBB Takyio ABCTBEIIHO HHCXO- 
AAUYIO AX0APOTY, KOTOPYKO JCTKO MO:KHO CMBHIaTB Cb YA2penieMb 


*) Y kemafiTORB pu «pūgūda, pigalba» ecTB n epagiida, pagalba». IoaTOxyY 
BO03MOKHO, UTO KCMAalITLI TOKOpATB MH cats4rga», 


XXXII 


ca08a. HaTe4xKrenTHbIĖ KeMAKTECH Bb ĄAHHOMG CAyYab OGBIKHO- 
BeHHO H F0BOPATB, YTO BB TaKOMb CAOBĖ He ojRO yxapenie. Korja 
A BIlepBBIe CABINAJB Y OABCAACKHX6 KEMAKTOBL GOPMBI, Bb pOxĖ 
acc. a nom. atsarga, sūmečiau, nūmečiau (O+tc. sūmečiau, nūmeę- 
čiau), MaĖ TAKARe Ka3a40Cb DOPOIO, YTO A CAbImy: atsarga, sūme- 
či4u, nūmečiėu, Bb BepxBexRTOBCKHX+ TOBOPAXb A ABYRO He CAbIMY 
TAKOrOo KaueCcTB2 JOATOTBI Ha JOAITHXb CA0raxXb, CAEAYHOMKX6 34 
TAABHBIMG YxapeHieMB C40Ba. Cwbmenie AOXroTEI C10ra Cb Yxape- 
HieMb CA0BA BWKY H Bb IOCTAHOBKĖ yAapeniū Ha TaKMXb CAOBAXB, 
kakt: ūkininkas, paprėtis, pramėonis, uždąngtis (= ūkininkas, pa- 
protfs, 9cem. E 60cm. paprotis, 60Cm. m poprotis, prūmonis A -ne, 
ūždangtis). BL AamaoME c1ygak xapaKTEpB0, WTO A BB JaTEIMCKAXL 
C10B2XB, BONeAMAXB Bb pykonnce, A. B. IOmKeBKYE sacTO CTa- 
BA1b YAapenia BB Cepexnat m konųĖ c4o8a: zebėkste, preciba, 
bradat... (=zebeekste, preciba, bradat...); cTa10 GbITB, AOKTIe 
CAOTHE K ZATBIMCKATO A3bIKA COCTABHTEJEMB CAOBApA IPHHAMAJACE 
33 CJOFE YxapaeMbIe. O TOMB, STO 3HaKaMEa yxapenia A. B. IOmkKe- 
BEAYB XOTBJG 0603HagATB ARIUB AOAFOTY CAJOTa BB AATBINMCKOML 
A3bIKĖ, He MOxKe16 GBITb Bb AAHHOMG Caygab pbyK yske 10 OAHOMY 
TOMY, WTO Bb CJOBAXb 3TOMO A36IKA CTABATCA HMB 3HAKH yAApeBiAa 
H H2 KpaTKHXG Caorax+ (kūškis, zine = zinja, cėla-nauda = celja- 
nauda...) 

Br O1bCAACKOMB TOBOpĖ Takia C40Ba, kakt: prarytis, liėžūnis, 
Jandūnis, gelūnis, Bt nMennTexbHOK 60pMž O6bIKHOBeHKO NOAy- 
gal0Tb YxapeHie Ha IepBOMb CIOrĖ, a npexuocabARid CA0rb ENkeTB 
Bb TAKhXb CIYUaAXB ABIICTBNTEIBHO CyDeCTBYIOINŲEe BB A3bIKĖ 
BTOpocTeneHHoe ygapeBie. Popus1: vabolė (nom. sing.), prarytiės, 
lrėžūniės, Zandūniės, getūniės (genit. sing.), upa nepenocb yxape- 
HiA Ha DepB6IĖ CJOTb, COXPARAWTE BB 3TOMB TOBOPĖ BTOpOCTeIeR- 
H0e YAapenie Ha IOCIBAKeML AVATOMB CAI0TĖ. 3TA 0C06eHHOCTb OIb- 
CAACKATO TOBOpa MOrJa BB0jKTB A. B. IOmkeBn4a BB 3261y8J€- 
Hie BO BCBxB TEXB CiyvanxXb, KOMA €MY IPHXOJNIOCb HMĖTB ABAO 
Cb AUAJOTKYABIMA JKEMATCKHMH CAOBAMA, CIBIDAHHBIMA Bb OKPeCT- 
HOCTASNB OJbCAAb K B000Me y CEBCpHBIXB >KeMAŽTOBE. DTHMB A 


XXXIII 


06EACEAeTCA, NO MOeMY MHBnIIO, er0 KO4eGaBie Bb NOCTAHOBKĖ YAA- 
peniš Ha NpPEBeAEHHBIXB CAOBAXE. Ilpe061aAa100HMB, BOpoYeMb, H 
3xEcb AB1AeTCA BB pykonacn yĄapenie Ha npeAnocaBAmeMS CAorš: 
vabole, Zandūnis, -niės, ližunis, liėžunis, getūnis-gelėnis-gėtune, 
praritis, -tiės. OT C408a Bb 6OpwĖ BAHRTEIbHAro Naxexa, TAB 
BTOpocTerlcHHaro YAApeRiA A Bb OJbCAACKOMB TOBOpA He Gb1BAeTB, 
OGbIKHOBEHHO COXPAHAIOTB Bb pyKonūuca yAapeliie HMEHnTeALHOK 
60pMbI (101xH0 GbI40 GbI GbITE—vžbolę, Žafidūnį, liėžūnį, gėlūnį, 
prarytį). OTAMB Xe NPNXOARTCA OGbACIHATE A YAapenia (10CTABAeH- 
HblA, MOJKeTB Gbirb, He A, B. IOmuKeBaveM?) BB TAKKXL >K6MaŪT- 
CKHXb CA40BAXb, Kaktb: atspindūlis, atlikūlis (Osec, atspindūlis, Atlėi- 
kūlis, co BTopocTen. yAapeniemb Ha ū), atkdkšnis, apkaklė — 4p- 
kaklę (O.1c. atkūkšnis, apkūklė, co BTOpocTen. yxapelieMo Ha A, 
6.-aum. ožūksnis-ožčkšnis, apikaklė); m 37A cx0Ba mNEiOTG BB C10- 
BapĖ Gobieio gacrbiO NocTOAMUNO0e YAapeHie, XOTA Takia 60pPMBI, 
kakb: Atspindūli, atlėikūli (accus. siug.), atspindūlu, Atlėikūlu 
(tnstr.), Bb OJbCRACKOMB rosopt (a B0O6Uje y xeMaiiTOBE) RMBIOTB 
YAaperie TOJHKO Ha IIePBOMB CAorb, 

Kora A. B. IOmikesnųs caciniaa» Bi Oadbcajaxb Takia 
+0PMbI, KaKb: gižinu, gūdinu, jčdinu, BB KoTOpbIxXb yAapenie TO:KC 
nepeneceno Cb nocabauaro Ccaora (= gižinū, gadinū, ėdinū, oe. 
jėdinū, Iyiwoa. ėdinū, gadinū), TO Mor» nHorAa 3aUKcaTb K Ri6H- 
HHTRBbI —- gižinti, gadinti, jčdinti - čdinti (O.c. inf. gižinti, ga- 
dinti, jėdinti, 3-0e 4. gižin, gadin, jėdin). B3roro poza omnėka, 
HMeHHO O606Uenie CAbIMaua/'o BB OAKOMb Caytab yAapeuia, 
napbAKa DONAAaioTCA H Bb pykolnCa (Ch0xa, MO:KeTB ObITb, OTUO- 
CHTCA HB UOCTAHOBKA YAapCKia BB raarodĖ ėdinti, CM. BT. BbI- 
HyCck+). — B6 Oinennaxb ecrb cao8o skalinis (ayvunwoe noamuo; 
A. B. IOmkesnyx nmiueT» — skalinis, -nėj, gen. skalinia). Taut ik0 
FOBOpATB: <geruū skalimu (gen. pl.) gaviu; kūp devė par galva 
su skaliniu, ir apvirtūu (ra skūliniu =skaliniū, cp. Oe. «paly- 
gauk, kėkiu broigumu = brangumū tavėors); su skaliniū ons rėžė, 
na su rykšti», OTei0ja BmANO, WTO BB Oabcngaxb OAHO M TO Ke Cy- 
INeCTBATEABNOP, COCTOAULCE H3b TPEXb CA0FOBb, MOJKETB, DpN 


Kmzosnvs, JaTonckO-pyCCKO-NOILCKIA C20BAPb, 11 


XXXIV 


H3BĖCTHBIXbB YCAOBiAXb, IOAYYATb YAapeKie Ha AI0G0ME Ca0rb. Ecan 
A. B. IOmkesBau?, cabim02 TAK0€ CA0OBO BB UePBbIĖ PpA3b Bb O1bca- 
AAX'b, CABIMAIb ETO Bb G0pMĖ TBOpaTeIBHAro naxemA «su skaliniu, 
TO HMEHATEIBHYIO 60pPMY €T0 MOB HanūCaTb, KOHeYHO, ĄBOAKO — 
skėlinis a skalinis, a oTch0ja ye A genšt, sing. skalinia, n0m. pl. 
skalinėj. Bozuoxuo, oxKaxo, wTO «skalinfs, -nei» AkūcTBRTe1BKRO 
CyI(eCTBYeTB Bb KAKOMB-HHGYAb TOBOPĖ JATOBCKATO A3BIKA, 
HEckoibko BBIMMe A TOBOpHIB 0 nepenocĖ yxapenia CB KOHe3- 
Haro CJOTa, BbI3BJBAIOIŲEMB BB OJBC. TOBOPĖ A B006Le y cEBep- 
HBIXb KeM2ŠTOBEB BTOPOCTENeAHOe yAapenie Ha JOJFOMb KOHeYHOME 
Ca0rb, Cb KOTOparo nepeneceno yapenie (nom. vabolė, gen. lrėžū- 
NIčS), HIK Ha TOMB XOJPOML CAOrĖ, 1epe36 KOTOP6IĖ DepemAo Yja- 
penie, IMepeHOCHMOe Cb KOKIA CJ0BA Ha ero Kavazo (n0m. liėžūnis, 
Jandūnis). Ho BB 3THxL TOBOpAXb NepeHoCb YAapenia MOKeTB CO- 
NpOBO:KAATBCA, PK K3BĖCTHBIXB YCIOBIAXB, H APYTHMI ABIeKIeME, 
Bi cĖBepubIxB TOBOPAXB >KeMAŽTCKATO Hapkvia C10Ba — anga, 
aušra, pūga (a pūka, mamest, 601014), 6žeras 06pa3YITE POJATEAE- 
HBIe Ma A6xxH O6b1KHOBeHHO aūgos, aūšros, pūgos (sing.), ėžerun (pl), 
Bb KOTOpbIXB Ha NOCABAHeMB CJOr5 GBIBAeTE ele BTOPOCTENEHHOe 
ynapenie. Ho BL Oiscaxax+ K HĖKOTOpBIXb ApyTKXB MECTHOCTAXB 
Teasmemckaro y3xa MHOO OTMBYeHBI B Apyria OCOGeHHOCTA, BBI- 
3bIBA6MbIA IepeHoCOoMB yAapenia. ĮĮE10 Bt TOMB, UTO Bb 2THXb 
MĖCTHOCTAXB TOBOpATB: «parvėžk ratukūs pry angas (c06cTB. 
«ohgas»;= parvėžk ratukūs ir parvėžęs privėžk priė angos); kur 
važiousi toki pūgas dėina (accus.); žin4u žvaizde aūšras, žvaizde 
vakaru, sėita, .. (OTBĖTB Ha BonpocE: «kėkias T4msta žinai žvaigž- 
dės?); negražū mėigėti ligi aūšras (npa: «galėjė juk ligi aušros 
išsivirti valgyti»); ėžeru tarpi Ons (=ans, 0x2) gyvėn. . >. KB c0- 
zaxbHito, MHOKO He GbIJO CB0eBPeMeHHO OTMBYeHO KayeCcTBO Y/Aa- 
penia Ha 6 Bb CioBB ežeru (kakB B KauecTBO Ylapekia Ha 4 Bb 
instrum. skūliniu, cu. BBIMMe); BO BCAKOM+ CayYab, OHO 316Cb, ka- 
2KeTCA, He TOK AECTBEHHO Cb YAapeKieMS Ha € Bb genit. sing. ežera*), 


*) [lepBtiii C10rB BB ;KeM. craša (— Iūš0), ežera» CHI1LHO OTAKYAETCA OTB TOFO 
26 C10Fa BL I0:KHBIXB B8PXHeJKT. (He BOCT.) — Iūš0, €žeTO, PAB a Hu €— HacTOAIe 


XXXV 


IlepBbiū c40r'b Bb gen. sing. afigas, aūšras, pūgas aMBeTE yjape- 
Hie, OBRANMOMY, BOCXOAALJee (Kakb E Bb gen. aūgos, aūšros, pūgos, 
NIpH BTOpOCTeN. YxApeRiA Ha KONYNOMB CAOrE), a He TO BOCXOxAMe- 
HACXOJANKEe, KOTOPOE CAbIIMHO Bb acCuS. sing. afiga, aūšra, pūga: 
MBĖ, He xCMaKTY, UC4CFKO ĄABAIOCb Pa3ANYHTb Bb REMAŽTCKRXL 
CI10BAXb 3TW ABA BAA KeMAdTCKATO YAapenia, TbME Go1be, vTO, 
pn upoBLpKĖ MExxAY 3keMAKTAMA PYKONACHAro TEKCTA CAOBApA, 
MeHA 3AHHMAJA M4aBHbIMB O6pa30MT BONPOCbI JEKCAYeCKie H CHH- 
TakTA4ecKie. OTCyTCTBIe BB IPABeAeHHBIXB CJOBAx1 (afigas, pūgas, 
aūšras, ėžeru) BTOpocTeleHaro YAapenia Ba nocabjmeME CaorĖ 
BbI3BAHO, MOBAAHMOMY, XOBOJBHO CAOKHBIMA NpnynuaMa, Cka3aBh: 
«parvėžk ratukūs, «kur važiūusi», «žinūu žvaizde», «negražū 
mėigoti», ue40BLKB Kakb GI OCTaHaBARBACTCA HA BPEMA, ĄyMaeTL 
H 3aTbMb saKaKuunBaeTO CB0I0 MbICAb C40baMA: «pry aūgas», «toki 
pūgas dėina», «aūšras, vakaru, sėita (acc, =sičtą, siėtyną). . », 
digi aušra». Bb upegioxenit — «ėžeru tarpi Ons gyvėn BCcA 
CHja AOrnuecKaro YAapenia NajaCTb Ha CA0BO «tirpi», KOTOpOe 
BMLCTB cb «ėžeruo COCTABAAeTb KAKb 6bI Ojo 1Ė10e. Ojo 
BIIOAUĖ ACHO: Ha PABCACUHLIC  6OPMb1 POANTEABHBIXB NaJ6KeKH 
AVTHYeCKO6 YAApENIC BO BCAKOMB CAyYab He NaxacTB, K DpA 3THX6 
GO0pMaxb He CabAytorb OAMNB 33 APYNaMĖ YAAPAeMbIe CAOTA (C0- 
Gatojena AKMONiA YAAPACMDIXB CAOroB+b). Bb upnmtpaxE Cb «angas, 
aūšras, pūgas» OTCyTCTBie BTOpOCTEINeHHATO yYAApeHiA HeJB3A, KO- 
HegHO, OOBACUATB UOCTAUOBKOIO 3THXb CA0BB BO BTOpOK NOJOBKKUĖ 





A0Arie TAACHLtE: NCpBtId CAOrFL BB 0M. «raša, ežerav He KPATOKB, XOTA, MuĖ KA 
sKeTCA, KOpO4e BOCTOUHATO UOANAOATArOo PAACHAIO, KOTOpBLĖ AEFKO MO3KHO DpW- 
HAT6 34 PAaCHLIH Cb HaCTOHINCIO AOATOTOIO, DDUTOMB YAApCHIe HA BTHXB «HeKpaT- 
KHXb» K0M. G, € UPHXOAWTCA OTHCCTH Kb KaTeropių yAapeHid RUCXOAAUMIXB (BB 
BOCT. TOBOPAXB BepxHeAuT, Hapksia C.iona «rašo, ežero» uubiOTB, Kakb H3BĖCTHO, 
YAapenie BocxojAujėc). Kipowb TOro, KOaH4eCTBO 4 M 6 BB «vaksyti, ežers (nom., 
sing.) unb npencTabBIaeTUA NHTCKOA6KO HHBIML, UBMB BB «raša, 6Žerūa», BB KOTO- 
pLIXĖ UOCAaĖ yxapaemaro C20ra HBTB AOAMuxXB CAOFOBB; Bb NEpBOME Cayvat 371 
G, € ACFKO MOXHO NpHHATE 34 KpATKIE MAaCHBIe, XOTA BCe Xe ACHO, WTO Hu 3Akc» 
G, € HC TOKACCTBCHHLI Cb KPATKUMŲ YANPACMHIMM G H €, CYU(ECTByYHOUUMM, HAnp., 
BB RepxucauT, (1e BocT.) — kasti, nėšti. — Ilpusoja BB ciosapk BOCT. H K0M. 
C1084 Ch YAAPACMBIMŲ G MH 6, A CTAB3IO RA RHXxL YAapenia LpHMBHKTėIDHO KB 
NpOH3HOLICBIO UOAOGHHUXb MAACHBIXB BB Benėnt. 
1i* 


XXXVI 


HAx BB KOHIĖ DpeAIOKeRiK, TAKb KAKB CAMaA 973 NOCTAHOBKA, 
pa OTCyYTCTBiA ApyYrEXG NpnYaBE, pžmaromaro 38a1eKiA HMĖTE He 
MOXeTb. 

Bt OxbC9ACKO0ME TOBOPĖ, UpA TAKOMB NO0JEOMB NepeHOC5 YJa- 
penia, KAKOe MBI BūABAA BB aiūgas, aūšras. .., gižinu, gadinu, B03- 
MOMHO K COBepUIeHHO OG6paTH0e ABIeKIe, CGAKARAI0IMEe 3TOTB T0- 
BODb Cb HOKHBIMA KAKb KEMAKTCKUMA, TAKb K BepXHeAUTOBCKHMH 
rosopama. ĮĮ510 BB TOMB, STO yjapenie 34ECb W2CTO OCTAeTCA Ha 
nocabjgeME KPATKOMB HAH AOATOMB CA0rB, He DMEepex0xA Ha Ha4a40 
C10B3 H BB TOMb Caygaš, KONAA HavalbHbIĖ CAOPB AAHHArO CA0BA 
A010rb. MHoro oTubuenbI Takie npaMĖpsI: «Ana būva vilka neštd 
ir pamestė...; paskoū par sodūs (upaGxnanT. «4epe3b Jepe6MU, He 
uepe36 T0p0x3») važiūvom; «kap aš mokėjau vūkės auginti», — 0ns 
lūb girtėis (00eemocenwno xeacmaacA; BB OlbcAxaxb TOBOpATE «dūb» 
BM. Ox8x26Maro «loub»); nė tu žvaiždžiun suskaitysi, nė tu plau- 
kuūi suskaitysi». 3ybcb pbmaiomnams 06pa30MBb NOBAIAIO, OYEBHAHO, 
AOrayecKOe yYAApeKie, NajatMee Bb AAHHOMB CAyYak Ha CJOBA: 
nešta ir pamesta, par sodas, vūkūs, žvaiždžiuū, plaukuA. Ilpa ma- 
AEYHOCTH 3TOFO YCAOBiA, TOBOPATB HK genči. mergos, žmonės (ch 
YAapenieMB TOJbKO Ba, KOCIBAKeME CAOrĖ). 

H36 O1bCAxCKAro TOBOPA Y MeHA OTMĖYeHBI A TAKie UPAMĖpEI, BB 
KOTOPbIXb YAApeHiA ABIAITCA, Ka320Cb GBI, COBepINIeHHO HENpaBJO- 
N0x06HbIMA. BoTb HBKOTOpBIe 35 3THXb IpuMĖpoBB: a) «Vėinų 
jau nūsikračiau (BM. 06bikBOB. «nūsikračiau, 6.-4um. nusikračiai); 
6) «aš atsisakau», -6ns sūka; vo kūp ons gal atsisakyti (em. 06. 
atsisakūu, atsisakyti)! B) be ne (=ar ne) susividuriavū (oGbiku, 
«susividuričuti, -riava, 6.-14m. -Tiaval», ue pascmpou4ca 14 y Meda 
MCenydOKa, ME NpUUAOCo AU ebtimu. „.2); r) važišvom y Lėipoju 
(BM. «y Lėipėoju=į Liėpėjųo); A) 0ns jau pakinkys (0cem. 06. pa- 
kinkys = pakinkys, sanpaocemz), tu na soūskes (mw we zA0n04u); 
e) ons tėp nėdarys (2ce. 06bikH. nedarys = nedarys»). HackoJbkO 
2TH IEepeHOCbI! YAapenia IPEACTABAAIOTCA ABAEHIeMB OGIJAMb BB 
A3bIK6, — CyANTb He MOry. Dpa3bI 37H 32annCaHbI MHOIO OTb ĄByYXB 
OABCAACKHXb CTAPOXHIOBP, He BIAABIONKXB JATBIUICKAMB A3bIKOMG. 


XXXVII 


Bctua 37hwa OTp»iBO4KBIMA 3awtyaniaMa A He EMĖIO Bb BBAY 
pkmaTb BeCb CA0:kHb1ž BONpOCb 066 yjapeKih BL CEBepHBIXB RE- 
MAŽTCKHXB FOBOpaXb. X BOCNIOJE30BA4CA JAM C4yYAeMb NOAB- 
AETECA HEKOTOpbIMA HaGarojeKniAMB, KOTOpbIA A CABJAUB npA npo- 
BbpKĖ BB TeabiueBckoMb yt31 MaTepiaja, BOMmeAMaro BB COCTa- 
Bieitibiė A. B. IOmukesayeMs AanTOBCKiū c408apc. Ilpn 270MB A 
xOTB4B Take NOKa3ATE, KAKB TPYAHO GBIBA6TB HHONAA HCIpABIATE 
TO HAH Apyroe YAapeiie, KOTOP0e NOCTABHAB CAMb ABTOPB CAOBAPA, 
KCTATE OGn4b80 N04b30BABMIĖCA AAA CBOEFO TPYAA C40BAMH A B0001NxE 
A3bIKOMB OaLCAxB, MBCTHOCTA, BB KOTOpO4 OHb AOJFO >KUIB, Bb 
KOTOPOĖ, KaxKCTCA, 0C06eEHO MHOFO HOTPYAKNJICA Haxb COCTABIEKIeME 
H 06paG0TKOIO C405apA, — TOK MBCTUOCTA, KOTOpaAA, pa npostpkĖ 
na MBCTĖ AamiBixB C4OBApA, A MHĖ AAA CTOJbKO MATEpIaJA, CKOJBKO 
HC MOMja JATb JO CHXB IOpB HA OAHA Apyran MECTUOCTB Hace4eH- 
HOš ANTOBAMA TEppATOpIA. DTAMB, OAIAKO, He HC4EpIIBIBAETCA BCA 
TPYAUOCTB Aauiaro Bonpoca. Xyxe BCero Bb AaHoMB CJyYMaž TO, 
UTO PCAAKIŲA C10BAPA HCAb3A, C06CTBeHHO TOBOPA, ONHpaTBCA Ha Ka- 
KOH-ANG0 0JUN3 WCU6O0N 1060P3 MAH KAKO€-4H60 0040 XCUIOE NApIMNIE 
AWTOBCKATO A5bIKA: Bb pykoinen A. B. IOmkeBnga, kpoMĖ cukme- 
Hia pa3HbIXb TOBODOBB OAoTo HNapkvia m pa3ubIxb Hapbviūi oxKoro 
A3bIKA, MbBI HMLeMb eile K cm Biuenie 32KO0HOBB AKNeUTYAIIA, CYINe- 
CTBYKINXb Bb pA3HbIXB F'OBOpAXb; KPOMĖ TOFO, ABTOPOMB, MU 
AYMAeTCA, BOABIO HAK NEBOJBHO BHECeUO KaKb Bb CAMBIH A3bIKB, 
TAKb H Bb IOCTAalUOBKY YAapeitiūi K0e-4TO anvuo OTB Ce6a. Ilpomy 
06paTHTB BiiRMaKHie HA BDIICIUpHBEACINHBIĖ npAMbpB NOAB CIOBOMB 
<stimbas», Bb Aaunowb caygak a xoTEAB 661 COCAATBCA Ol1ATb-TAKA 
Ha 3TOTb IipuMlipĖ, H AMCHHO IIOTOMy, WTO Bb HCMB NOCTABEHbI 
camnuo A, B. [Omkebiuenb yjapenia Ha CpaBuaTeA6HO GOJbINOML 
uRCxĖ C40Bb, R BB HCMb JOBOAIBIHO ACHO CKA3bIBAeTCA COEJHHCHIC 
GAKTOBB A3BIKA, B3ATDIXb H3b pa3lbixB MEcTUOCTeH. He3aBncnMo 
OTb JAlKbIXB, NPCACTABIACMDIXB PYKONACBIO CA0BapA, CABAOBAJO 6BI, 
upa piiuenin 3T0r0 BoNpoca, O6paThTb BiHnMaKie ell(ė Ha OAHO 
o6eToATeALCT RO. HsisberHo, gTO Kavado Kunra «Svodb. Rėda» nesa- 
TaA0Cb I0Xb KadavojenieMb camoro A, H. IOmkeBnsa, m rbMB He 


XXXVIII 


Megke Ha IEepBbIXb CTPARHAX 3TOH KHAFK MEI HAXOJKMB CABAYIO- 
mee: «ištikimą pasiųntinį, kad pasimatytum (3-ve a.) kits kitą, 
toks paprėtis (crp. 5), kur yra aprėnkama vėsima mėrga, apsigėr- 
bančios (gen. sing. fem.), nė dręns sėsti, išbėg kamšran, pr1ė sūla, iš 
stovylos .. .ir kalbės, tarp anūdums, kokiū darbu (gen. pl.), par 
mėglavimos (crp. 6), žiūri visą josios ėlgimos, brūškin par dūris, 
ūžtiėsia baltą skarėlę, ar tekėtum už jįnjį, be-šnėkant .. išgeria 
visa (=visą) ėlvę midaūs. .., atvėžta par piršlį (cTp. 7)». Ecan 61, 
Ha OCHOBaHiK CTp. 5—7 «Svodb. Rėda», aMenno Ha OcHoBaniA 
NpexCTABAA6MBIXB 3THMH CTPAHKNAMA JeKCHYeCKHXb, OHETHSEC- 
KAX'b, MOP60JOTUgeCKuXb H CHATAKTAYECKAXG AARHBIXB, NpPAINAOCE 
OTBĖTUTB Ia BONpOCb, Ha KaKOMb TOBOPĖ BepPxHexHTOBCKATO Ha- 
pžuia manncaHa 3Ta KHATa, TO NpexCTABKAOCh GBI BO BCAKONB Cayga'k 
0yeb Cepb03H0e 32TPYAHeHie; TaK0e Ke, eCAH He 66JBMEe 3ATPY- 
AHenie ABAAOCb Gbi A pa pžimenia BOnpoca O TOMB, KaKOro (c- 
BepHaro, CPeAHAro HAE H0KHATO) TOBOpPA CPeAHeAKTOBCKATO Bapkuia 
Aep*xa4KHCE GpaTba (H. B. exBa 1a xbūcTBOBA45 Bb AAHHOME Cayvat 
CAMOCTOATEJBEO, He32aBHChMO OTB A. B.), cTaBA Ha 3THXB CTPAHH- 
NAXb 3HAKE yAapenia, 

Mut KameTCA, STO AJA TOFO, STOGBI NpexNoJaraTb, STO YAApe- 
uia A. B. IOmkeBn4a, — cTaBE OHb EXB Npa NepennckĖ C10BapA 
B6346 H UpATOMB CAMOCTOATEAbHO, — CHJbHO OTJAYAAHCH Gb1 OTB 
yAapeniū, npocTaB1eKKbIxB H. B. IOmkeBngeMB, y Bach HĖTL 
HHKAKAXb TBEPABIXB AAHHBIXb. BO BCaKOMB Caygab, ejBa AB GbiI 
A. B. IOmkesnyt, upa nocrauoBkĖ yxapeBiū, MOrb A6pAKATbCA 
OAHOTO KAKOro-HAGYAb TOBOPA: HCNOJHEHKHAA NOYTEHHBIX6 TPYAOBB 
>xH3Hb IOKOHKATO COCTaBHTeIA JATOBCKArO CAJOBAPA IpPOTeKIA Bb 
0YeHb YXb pa3H006pa3HbIXb NO A3BIKY MBČTHOCTAXB AOporod eMy 
JInTBbI, HO IIPOTEKIA BB TaK06 BpeMA, KOrAa AialeKTH4eCKie BO- 
HpoCb1 (A 0CO6eHno BONpoCb 066 yxapenia Bb OTABALHBIXB JATOB- 
CKHXB TOBOPAXb) GbIJA elle MAJO pa3paGOTAHbI HI, MOKeTB GBITB, 
CAHIUJKOMB MaJO 06par]ajA Ha Ce6A BaHMAaKie; eCAH BB BONpoCĖ 066 
YAapeHik Bb OTAEIBHBIXB MOBOPAXb JATOBCKATO A35IKA Elie H Te- 
Nepb TPYANO pa306paTbCA, TO TEMA TPYAKBe GB110 CnpaBAaTBCA Ch 


XXXIX 


HHMb KAA AaTb, I0 KpažHeū MBpĖ, NyTeB0ARYIO HHTb AX4A ero pkme- 
Hia — nokoduoMy A. B. IOmkesasy. 

Haunuaa roBopaTb 066 yAapeuiaxb, DOCTaBIeHBBIXG A. B. 
IOmkesnyewb BB pyKOlinCh C40BApA, A CKa3A4B, YTO 3TOTb BO- 
UPOCb OKA3A4CA A4A MENA OCOGeHHO TPYAHBIMB. OTO 3HAUBTB, UTO, 
10 MocMy MirBHijO, Bb PyYKOAChH CA0BAPA HĖTB KAKAXB-4H60 TBeP- 
AbIXb AAHNbIXb AAA pžiuenia BolIpoca O TOMB, KAKOrOo MOBOpA KAA 
KakOd TECHOH rpyliubi TOBOpOBb CAbAyeTB A6piKATLCA pH NOCTA- 
HOBKĖ yAapeniū Ha CAOBAXB, OCTABUIHXCA Bb NpHMĖpaxb pykonaca 
6036 yAapeniū. 


* * 
* 


Moa paGoTa, pa DpHroTOBACHIK BTOPOrO BLIIYCKA CIOBAPA Kb 
NEYATN, COCTOAJA BB CAbAyIOLNeM L. 

Pycckiū uepeB0Ab AATOBCKHXB CIOBb BTOPOrOo BbINYCKA GBIAL 
cocTaB1eub H. B. m sacTb1w0 Bar, K. OmkeBngaun, Ho Aa4cKO He 
Bb TOMb BAAL, Bb KaKOMh OB Teliepb HanevaTaub: CTapbIH NMepe- 
BOXb MIOIO Mepepg00TAHb A B006IMe ChAbuo B3MbuenE, [pn mepe- 
BOAB JuTOBCKAXb CJOBB lia pyCCkiš A3bIKB A OGbIKHOBEHHO CTApAACA 
JATb Upe:KAe BCeETO FJaBiioe 3Hauenie C40BaA, a 32TbM6 06pailaje 
BiAMarie Ha TO, WTOGHI NPCAAO:KCHIUBIMB ICPEBOAOMb MOZKHO 66140 
1104630BATBCA IIpū TOAKOBAKiK 3uagenia 3anacaunibixb A. B. IOmke- 
BA4CMA npnubposs. [pn segaranin nagaJa BbInyCKa, Bb pycCkOoMG 
nepeB04b A NOWTA He OTCTYUA4B OTb TLXB paMOoKb, Bb KOTOPbIA 
GbIXB IOCTABACHNB DOADCKKMB NepesojoMb A. B. IOmikeBnua K, 
NpABCACHHHIMA Bb CaoBapk upaukpaua, Ho wkMb Aadbue NOJBH- 
rajaCb pa6GoTa, TEMB G0dbIIe UPOABAIAB CAMOCTOATCAbHOCTA, XOTA 
ONATb-TAKA A2AEKO Ne BC3Ab, M BB NepeBOXE JHTOBCKHXL CAOBb Ha 
pycckili A3bIKb. 

Ilo1:ckiž NepeBO0AB AAUB BO BCeH PyYKOInCAa CAMHMb AaBTOPOMb 
C10B2pA, HO BB pyKOlRCHA, BOlLieAIUed BO BTOpOŽ BbINyYCKB, DpH- 
GaBAchbl! Kb HeMy HEBkoTOpbla Aouoauenia H. B. Omkesagems. 
Takb Kakb MO nepeBOXb IA pycCkiūi A3bIK6 GaCTO CHIbHO OTJH- 
ya4CA OTB NMoabcKaro nepesoa A. B. IOmkeBasa (cp. y A. B. 


XL 


Hmkesnsa: gaistas, placz glošny; gargsėti - garksėti, byč zglod- 
nialym, niezakrytym, nagim. ..), TO A CUeXb HYZKBBIMb COMzacO- 
BATb 2TOTb NoCcAbAniū“ CO CBOHMB, IPA YUeMBb BB TĖXB C4yYaAxI, 
KOrja UepeBoxb A. B. O/mkeBa4a CyETaXE AHIE NPOCTEIMB OTCTY- 
NJeHieMB OTB TO4HOK IepexAYK 3HAYeKHiA AHTOBCKATO CA0BA, YKA- 
saHiž Ha CyB1auUUOe n3MBHenie He ABJAIB, 8 TAMb, TAB ACHO GBIJO, 
YTO JATOBCK0e C10B0 A NOKHAMaIO KEase, ĖME A. B. IOmkeBns15,— 
A IpHBOxY K 3HaGeHie, JAHAOe AIA 3TOTO CJ0BA ABTOPOMb CAOBAPA. 
BaocnTE nawbaenia n KCUpaBixeHiA BB NOAbCKiū NepeB0Ab A CYHTA15 
HyJKHBIMĖ H DNOTOMY, YTO Takia KCnpaBaekia, 0 KpaūKeū MBpĖ OAHO 
BpeMA, BHOCH4HCb PejAKIieIo CA0BAPA AOBOJbHO YACTO A BB NepBbIĖ 
BbIDYCK6 (CM. «Prace filologiczne», t. I, crp. 772). Be gžkoTOpbIx5 
CIyYaAXb, KOrja DOJbCKiū nepeBoj» A. B. IOmKeBaua Mena He 
YXOBJeTBOpAIB, HO CB0eTO DepeB0AA A He ĄABAIB, — A BAKAIOYAIL 
ero NEPeBOXb BB KOBbIYKH; TAKb 3K6 NOCTYNAJE A HHOMJA H Cb pyC- 
CKHMB OepeBojoM+ H. B, IOmkesnsa, nmenno BB HĖKOTOPBIX: H35 
TĖXL C4ygaeBB, KODJA AHTOBCKOe CA0BO OKA3bIBAI0Cb JA MEHA HEH3- 
BECTHBIMB. — OTHOCHTeJbHO DepeBOjA OTABABHBIXB CJOBB CYNTAIO 
HyJKHBIMĖ TAKK6 KO6-UTO 3aMBTATE. IlpH nCpeBOAĖ AATOBCKAXE TA2- 
T0JOBB, A CTApAJCA NepeAABATE AAINE 3Ha1eHie HeOnpexbxeHHaro Ha- 
KJOHeRiA; I103TOMY TaKie TJAT0JBI €b NPHCTABKAMA, KaKb—- išbėgti, 
išeiti, cTapa4cA NMepexABATb pyCCKAMA FJAPoJaMH COBepIIeHHaro 
BAAA — GoiOmomcamo, Goiūmu (cp. išbėgu išeinū, 6s:6m1010, 6102y; 
išbėgau, isėjaū, 2 cv0mocaus, svwens; išbėgsiu, išeisiū, ec:6mey, 
„6wūJy). Takie T4aroJbI, Kakb — įėsti, įI6ti, ynoTpPeG1AACb BB 3H2- 
ueHin «Obmo 68 COCMOAKNTU MMOO CarCcmo, Gotino MACMepOMS GpeZAMO 
(naamu)»,— BO BCEX+ 6OpMaxb nNEiOTB 3HayeHie FAATOJOBB BHJA 
HecoBepiienKaro (cp. «jis įsakfs pamėkslą», 0ns Gydems xOpOWO 
1060pwmo nponosndu; «jis gerai pasakys pamėkslą», 043 Z0po0wo 
CKaILEMS NpONOGRO4), HO 3TO 3HaGenie, IPA TOJKOBAHIN T42T0410Bb 
Cb IpACTaBKOIO 4-, A AABalb BOOGIe AOBOJbBHO pPĖAKO, TJABHBIMD 
06pa30Mb BB TĖX6 pbAKAXG CAyYaAXB, KOMA UOAb PAArOjOMb Cb 
3TOKN IpACTABKOK GbiJA y A. B. IOmkeBnsa nojxoxAMIe NpH- 
Mbp6I.— 3aagenie P1A7010BB, Ha3bIBACMBIXB BABCB «V. pass.-CauS3- 


XLI 


tiva» (TepMHIaMA «V. pass.-CAus.» E av. act.-CAuS.» A DN032AMCTBO- 
BalCcA y npoė. KC. Ka3. Asunca), cuavaxa a Up0Go0BA46 NepexABATE 
onHcaTe4bHO. Bt nepBoš sacTH 2-r0 BBIDYCKA eCTb RBCKOABKO 3TOrO 
p01a T4arojoBb, 3Ha9eHie KOTOPbIXB IIepėjAHO MHOIO He COBCEMG 
TO4HO, HMCHHO HETOYHLIMA A C4ATAIO UEPEBOJbI, AAHHBIe MHOIO PH 
TOAKOBAKIA 3HaucRia C40B5 — gabėndinti, griaudinti, grūuždinti. 
Į t40 BB TOMB, TO «aš gabėndinu daiktus», co6cTBeHHO rosopa, He 
3HAYRTB (HDUKAINOAO UAU N0360ARI0 NECMU GEULU, TOYHO TAKb MK, 
KaKb 6pa3b1 <grišudinu šūtį, grėuždinu sėtinį» He 31A49T6 «66410 
passaaumo 1pyJŲ (KYMY)o, «GEA, NO3B0AAN0 PUIMo OpIOKGY»: 3ABCB 
HACTB pĖub HC O npUKGSANiU MAR NO36046MiU MPOK3BOAKTE H3BBCT- 
H0oe ABicTBie (40Cmu, pasediumo, 1pU3M6), A O CAMOMB KCIOJHEHIA 
BAR NpodsB0ACTBB ĄLĖCTBiA, T04bKO Npn 3T0MB NOApa3ymkBaeTca, 
uTO sąbiicrByioujee ARIO», UPR Npon3BOACTBS ABicrBiA, N0AB3yeTCA 
gyskMI pyKAME (Ie CBONMIT OpyYAIAMA) KAU gy3xHMb TPyYAOMG. Ilpa- 
BCA6HHDIA dpa3b1 MUZKIO, KOHCYUO, UCpCBOAKTb A TaKb («kam grduž- 
dini ropoo =3048M3 Jaeuo, NO3LAACIUO 1pi3Mo pny), NO Bb Ta- 
KOM'B Cayva:b Ma j0 NOMUH T, WTO UpezAV:x eK A — cgabėndinu daiktus, 
gridudinų šūtį, grauždinu sėtinio n0 3HageNio NE TO:KARCTBELHBI CB 
npegao:kenima —<diėpiū, lčidžiu daiktus gabėnti, šūtį (su)griauti, 
sėtinį (su |graužtiv, oTBbyaiolMA PyYCCKHMB (66.10, N03804A0 NECMU 
ceuju. „„v. BB BILAY TPYAUOCTH NepCcBOjA 3THXB MAAFNOJOBb Ha pyC- 
CkKiii A3bIKB, A CTAIb UCPCBOARTb KX'b, Npa negaTaKiA BTOpOŽ 1040- 
BHHDI BDINYCKA, KAKB OGBIKUOBCHHUBIE PJAFOADI, TOAbKO IPA 3TOMh 
BCHKIĖ pa3b Orubuaio KXb CBOCOGpa3MyKOo BRIUOCAOBHOCTb (ASS.- 
caus.).— Vaavro1b giudinti (pass.-caus.) nepeBeAeHb, KAKB OGb1K- 
HOBEHHBI NaaroJb; Bbipaskenie «giudinu ligonio, Bb AArHOoMb Ha 
crp. 415 3uavenim, wub npexcTaBA1AeTCA HBCKOJDKO COMIHKHTEIBHBIMB 
(rosopnrca «ligonis atsigūva», gaval-giunas», «<gyvulys-ligonis 
gaunas»), XOTA TakiA BbIpazkelia, Kakb catgdudinau ligonį, merga 
prisigiudina», BeCbMa YLOTPeGATeAbHbI Bb 336IK6 (V. atgaudįnti), 
B+ siEkoropEix'b CayvasIXb, KOL AA av. pass.-CauSs.» KAR ApyYTod T4a- 
Y01B Cb OKONGaNieMB -dinti AabaiCca BB 3iia4CHia OOBIKUOBEKIATO 
BUNOCIOBIHATO FARFOJA (V. act.-Caus.), A ICPCBOAKTB TOJDKO 3TOTL 


XLII 


nocabjniū; TAKB, NepeBoxa ėzdinti m gulėdinti, a nepeBoxBAS, 
c06cTBeEHO roBopa, ėdinti m gūlinti (raarojs ėzdinti, TaknM= 06pa- 
30MB, OCTA4CA 6e36 NepeBoja: cėzdink Arklį» MOrao Gb1 3HAYATE 
«Jacai A0Wado NA Candenie»), — Cy1ecTBOBAKie BB RBKOTOpbIXL 
TOBOPAXb «V. pass.-causativa» Cb okongaKieM» «-inti (de -dinti)p 
MHĖ AOJro GBI1O Hen3BĖCTHO B35 HApoAHaro A3bIKA, N03TOMY Kb 
TaKAMS PA2T0JAMB, KaKb grėbinti, grūdinti, a oTHOCH1CA CaavaJa Cb 
HEKOTOPBIMB HeJOBBpIeML: CHRTAA BO3MOMHBIMA Bb A3bIKĖ TOIBKO 
grėbinti (cp. ėdinti, bėginti, v. act.-caus.), grūzdinti, a nepeBo- 
AHAB 3TH NOCxBARIe TAAroEI... B006me roBopa, BB nepBož sacTA 
BbINYCKa, pn NepeBoAĖ «v. pass.-causativa» Ha pycckiū R I04B- 
Ckiš A3BIKA, A XONYCTHAB, Kb COKaxbHiO, 3HagETeIBHYIO HEeNocat- 
AOBATeABHOCTb. Kpowž TOro, a BMAxY Teliepb, YATO Bb HBKOTOPbIXL 
cAyGaAXb, H IPA TOJKOBAKIU 3HaVeKiA CAOBB, MHOIO GBIAK AODY- 
IeHb! Gox5e Kun MeHBe 3HagHTeABABIA HETOYHOCTA, 

Ilpa nepeB0xĖ AKTOBCKNXB C40B5 Ha NOJBCKid A3BIKB A I0JE30- 
BAJCA, TJABHBIMB O6pa30Mb, IOJbCKHMB CA0BAapeME M. Opre4s- 
6panzTa (Wilno, 1861) a Tor0 sacTBI0 BBIxOAAINATo Bb HACTOAIKEe 
Bpema «Slownika języka polskiego», koTOpaa BBIMAA BB CBBTG KO 
BpeMeRh NpHroTOBIeHiA Kb NeyaTh BTOpOTO Bbinycka. HHnorja, 
BUPOYeMB, A XOBOJBCTBOBAACA NOJBCKO-PYCCKAMB K PYCCKO-I0Jb- 
CKKMB Ca0oBapaMa II. I. ĮĮy6posckaro a Ap. A. IloTonKaro. 
B+ BonpocaxB npaBonncaKiA AIA NOABCKAFo A3bIKA A pBmAAb pyKo- 
BOACTBOBATBCA TpaMMaTHKON A. A. Kpsinckaro (Gramatyka języka 
polskiego przez Ad. Ant. Krynskiego, Warszawa, 1897). Ilpn 
NepeBOXĖ JATOBCKHXB CAOBb Ha pyCCkiū A3bIKb A D0OJb30BA4CA N0- 
cTOAHHO «<ToxkoBbIME CA0824peMb» Baan. la 13 m KanevaTAHHOIO YR 
VaCTBtO akaxeMEGeCKaro «ČioBapa pyccKaro A3bIK9» (DOC. H34.). 

Bt JnTOBCKOMB TEKCTĖ CuoBapa, no CpaBHeKiiOo Cb DEPBBIMĖ 
BbIDYCKOMB, CABJAlbI ĄOBOJBHO 3HAYRTEABHbIA n3MĖueKniAa: BBexeHA 
GykBa Ž (TOJbKO Bb HĖCKOJBKMXB CIYYAAXb OCTABJEHO IO HeJO- 
CMOTPY 4), GyKBa € BOBCe He ynoTpe6aaeTcA, Kanacanis aj, ej, 6j, 
uj (vajkas, vejkti, lejsti, vajkuj) mawĖrenEi BB ai, ei, ui (vaikas, 
veikti, lėisti, vaikui). KpowĖ Toro, BuBcTO pykonncabIxE: grąnžtas, 


XLIII 


ranka, gandas, gandras, ganst4utis, gangsoti — ganksoti (y A. B. 
IOmkesasa), gąndas, gandras (y H. B. FOmkesasa), maldįnti, 
vežįnti (1pa maldinti, vežinti, vežinti), bįnra, šįnta (npa binra, 
šinla), BO BTOPOML BbIOyCKĖ yuoTpeG4aw0oTCA Goxke OxH00Gpa3Kb1A 
(ynpoiiendeia) nanacania: graižtas, ranka, gaidas, gandras, gan- 
stiutis, ganksėti, maldinti, vėžinti, vėžinti, biūra, šinia, BauaTexb- 
HbIe Ma4€3H— Manė, tavė, sivė DegaTaioTCA Cb KOHEYHBIMG 6 (UPH 
genit. manęs, tavęs, savės), Bb Baukcauia Baptsaia tė, t6n, tenai 
(mams) Gykba ę vcTaBA1eNa (10:KHU0e 6.-11m., tė, ten, tūnal; Bb Nep- 
BOū YaCTH BbiNYCKA MO HeAOCMOTPY NevaTax0Cb A ten, tenai). Ilpen- 
JOrb H IIPACTABKA į BB PYKONKCA, BOLICAMCA BO BTOpOK BbILYCKh, 
URCA4RCb KAKb in, im (H. B. IOmkeBnuems 3TH nanucania B3Mt- 
HCHDI Bb Į, HO UepeAb FAacCHbIMII GCTABAEHO in). BB AaukomMG Caysat 
MHOKO C0xpaHeubi Hauncauia H. B. IOmkesnsa (nesaTaeTcA — 
įbėgti m įeiti npu ineiti), xoTA muib nen3BĖcTIO, eCTb JK FOBOPBI, 
BB KOTOpbIXb npA ybėgti B03M0xHO ineiti. [pn TAKRxXB CJOBAXS, 
kak» Įkilas, Įtakas ocTaB3eHbI! Kauncaunia m inkilas, intakas: B0 
MHOTRXb TOBOpAXb IipA ykėlti, ytekėti rosopaT» inkilas, intakas 
(IOp6., HNonce...). Yo TEx6 caysanxb, Koraa y A. B. OukesBaua 
(a H. B. Iomkesirua) Giian BB CepcAnnĖ CA10B2 UpocTbIA FaacHBIA 
GyKBbI BMECTO HOCOBDIXb HAR TAKHXB AOJFAXB MACHbIXh, KOTOPBIA 
HPOR30LIAA K3B HOCOBbIXb, A IKCAJb OGbIKHOBEIHO HOCOBBIA PJACHBIA 
(Ge36 catA. x), TaKb WTO 3TR MOM R3mkuenia ACFKO OTARYKTb OTB 
nanacamit A. B. an H. B. IOumkesnuen, uncaBunxb BO BCcBxb N0- 
AOGHbIXB CAYYAAXP NpOCTbIA PAACI6IA (Cb m A 6e36 1) HAK HOCOBBIA 
FIaCBDIA (Cb A); UpAn Hanncanin TAKAXB 6OpMb, Kakb Išja, gyja, 
pūva, aToro a3wkienia a ne ABaaab. Muoro ke BBeAGIIO Halincanie 
ų A į (suLcTO pykonncubIxB U A I-v) Bb OkONGauiaRb pOAKTeL- 
Haro NajeAia Mio. WncJa (Žovų, lauką) m 3-baro Anja ycaoBuaro 
nakaoneuia (kad eitų, darytų), npa ex. eitum, darytum, Bb n0m. 
jąs (pbaxe jūs, 604) u tris (mpu). 

HacToaince a npouejiuee BpEMeHA OTB PAArOJOBB TAU2: gyti, 
ryti, pūti, dalyti, išsigičdryti (išsigaidryti), aky*ti (išakyti), kir- 
myti ne Bo BCĖxB Hapluinx» 06pasytoTėn oAKnaKoBO. BB H3BbcT- 


XLIV 


HBIXb MH BOCTOYHbIXB T0BOPAXB BepXHexHTOBCKAro HapĖsia TOB0- 
paTb: (wacm. 6p.) gyju— gyja, ryjū — ryja, pūvū, pūstu — pūva, 
pūsta, daliji — dalija, išsigiėdriju — išsigičdrija, akijū — akija, 
kirmijū — kirmija a (npow. ep.) gijaū — gijo, rijai — rijo, pu- 
vaū — pūvo, dalijaū — dalijo, išsigiėdrijau — iššigišdrijo, akijaū — 
akijo, kirmijaū — kirmijo (rx6 i m ū, He BB KoRIęĖ COBA, BbIpa- 
AAI0TB NOJYAOJTIe TAACHbIe 3BYKA); Bb I0KHBIXB TOBOPAXb CPe/He- 
AATOBCKAro Bapkuia 2TH 6 60pMBI 3By4ATb: (WaCm. 6p.) gyju, 
ryjū, pūvū (pžxxe pūstu, cp. būnu npa būvū, acew. būnū) — gyja, 
ryja, pūva, dalyjū, išsigiėdryju— dalyja (06. dalinū, dalina), išsi- 
gičdryja, akyjū, kirmyjū — akyja, kirmyja m (npow. ep) gijaū, 
rijaū, puva — gijo, rijo, pūvo, dalyjaū, išsigiėdryjau — dalyjo 
(06. dalinaū, dalino), išsigišdryjo, akijaū, kirmijaū — akijo, kir- 
mijo; BB xeMaiTCkHXB MOBOPAX5 N4ar010Bb TANA—-akyti, kirmyti, 
pelyti, noBEAKMOMY, HBTG (xcew. akėtiės, kirmėti, pelėti: douna— 
dūna akėjes, pelė, mėsė kirmė), oTB raaroaoBB dalyti, apmaū- 
dytiės (00cad06am+) nPEBeJeHHBIA 6O0pPMBI 06pa3YI0TCA Cb KPATKHME 
TaacBbiMa (dalijū, dalijau, apmaūdijous-apmaūdijūs, apmaūdijaus), 
2 Bb TJ2T0JAX5b gyti, ryti, pūti kopennoN raacHbIĖ, KAKB H Bb APY- 
rEXb Hapbaiaxh, GbiB26Tb X0J0OMb TOJBKO Bb HACTOAIEME BPEMeHK 
(gynūi— gn, rynū—ryn, pūnū—pūn, gijiu, rijiu, puvėu — gije, 
rije, pūva). Bo BTOpoMB BBInyCKĖ NpAaHATBI 32 OCHOBHBIA CAbAYIO- 
Ia Kanncania: gyjū— gijaū, pūvū — puvaū, akyjū —akijaū, kir- 
myjū — kirmijaū, pelyjū — pelijaū (s0cm. pelėti, pelū, -Iėjau, 
mceM. pelėti, pelėju, -jau), dalija — dalijaū, išsigišdriju — išsi- 
giėdrijau. 

Ci0:RHBId NJaCHBIĖ «ie» BBIPAKARTCA BO BTOPOMb BbIDYCKĖ 
ABOAKO: TaMb, TAB BepXHeAKNTOBIŲBI H 2xEefMATbI NpOK3HOCATb 3TOTE 
TAACHblH He OAMHAKOBO, OCTABJeHO Haincanie, IIpHHATOe Bb I6p- 
BOMb BBlINYCKĖ, — Iė (cp. svlėstas, grišbti, priėdai, oe. svėists, 
svysts, grcibti, prfdai), a BB TĖXB CaygaAxB, KOTA 3TOTb NAAC- 
HbIž BEpXUeJHTOBŲAMA MH zkeMAKTAMA UpOK3HOCHTCA OAMHAKOBO, IIe- 
saTaeTca Ie (gričkas, noprietelis). EcTE, konevno, a Takia CA0BA Cb 
3THMH TJACHbIMA, KOTOPbIA YNOTPeGAAIOTCA TOJBKO JA6O Y BePXHe- 


XLV 


ABTOBIJCBb, JE00 Y 3xeMATOBS (Cp. 6.-2um. stiėgti npa stogas, 9ccM. 
indieve; ecaB 661 pa ex, «indievev naBbeTHO GbIA0 6.-44m., «in- 
dėvė», Bb CA0BApĖ UeyaTAJ0CE Gb TOJBKO nocxBAKee), — L acHc1A 
0 Kė, Ū R Iė BB 3TOMB BbInyCKĖ gacTO AMBIOTE yC40BHO0e 3Hauenie: 
KOPAA DPRBOARTCA ;KeMAKTCKOC CAOBO Cb 3THMA UJACHBIMH, TO HA- 
nacania Iė, Ū 0603ua4ai0T6 AAA :x6MašTa 3ByKA Ši-y, 0-ū, a 
GyKBbI ė, 0 — Takie 3BYKA, KOTOPbIe PABHOCHJBHBI Iė, Ū BB Ip0H3- 
HOLIeNiU BePXHeJHIOBIA (Bb eepTKeAUM. svlėstas, dūna); HO Bb Ta- 
KNXb 60PMAXB, Kakb gen. S. K nom. pl. dkarvės, I6vos» okonyania 
-VėS, -VOS KeMaHTAMA, KOHeYHO, NpoK3HOCATCA nHade (kakb kėrves, 
karvės, karvis, Iovas). BukcTo pykonnciupixB cašvinis - ašvynis, 
givūlis-gyvūlis neuaraeTCca «ašviėnis» (Bb HĖBCKO1bKHXS CAyVanxb 
ocTABAeHO «<ašvynis») a «gyvolis»: 3TA Cx0B4 >xeMaiTEI Mpon3HocATE 
kaKb cašvėinis-ašvynis, gyvūolis (= gyvolis, 6.-aum. gyvulys, gy- 
valšs», acc. gyvulį-gšvali). 

BukcTo pykonacHbixb — «čsdinti, vėsdinti, mėsdinti, tūžtu, 
grįnžtu» BO BTOPOMB BLINYCKĖ NMevaTaeTCA — «ėzdinti, vėzdinti, 
mėčzdinti, žūštu, griūštū» (136 «<!ūž-stu, grinž-stū», npa «ėsti, vėsti, 
mėsti, lūžti, grinžtio). Takia Kauncania, kakb cišbefgžti» (BM. iš- 
bežgšti na» išbergžd-ti), ocTaB1cHB1 BB ItBcKOJbKNXB CayUaaxb 
TOADKO IO NEAUCHOTDY. 

Hauncania — gčgne, -nės, karve, -vės (BM. pykolHncHubIxb 
«rėmė, -nės, karvė, -vės») UpAINATBI! BO BTOPOMb BbINYCKS TOALKO 
BB BAY uauncanii A. B. IOimmkesnga — l0va, -vos, varna, -nos, 
kalnas, -na, arklis - arklys, Arkla, rūša, dūra (=rūšo, daro). 
<bopubi — karve (c06cTB. «kūrvia»), kūlna, drkla, rūša, dūra npn. 
karvės, lovos, varnos n3skcTHbI MB m36 roBopos+ I[oneBk:keKaro 
yb3na, uo A. B. IOmukKesuyt, npnunman aTa «0pMBI AAA CAOBAPA, 
ciBa an nuLab 3TA TOBOp5I Bb BnAy. — |(Laaa nawbuenia BB Hanu- 
camiaxb A. B. IOmKeBasa, A cTapaxcA, 0 BO3MORHOCTA, Ne 
OTA2IATBCA VTB OCHOBUDIXB NPABNIB IpABONNCAUiA, UPHHATBIXb Bb 
Pykoncn CA0BApA. 

Gopubi HACTOMIINAFO K NpolIeAUaTOo BPCMCHH OTB MMATOJOBS, 
BOLICAUKXb BO BTOpO BblIyCKb, A, B. IOmkeBuyeME BOBCe He 


XLVI 


GbIAH AaHbi HAK ĄAHbi GbiAK He BeS46; OnĖ npuGaBAeKB! 6045MeI0 
vacTb0 H. B. IOmkesasens. Ilpa TBx+ 06pa30Baniaxb 3THXL 
BpeMeHb, KOTOPBIA OKA324HCb Bb PyYKONBCHA CA0OBApA, MHOIO, 0CO- 
GenHo BO BTOPOK 1aCTA BBINyYCKA, 60JbINEIO gACTBIO YKA3BIBAIOCb HA 
CyIMeCTBOBAHie Bb A3bIKĖ A pa3HbIxb ApyrKXb 06pa3oBauii 5THXB 
6opwb. IIpa 370M6 A, OgKaKOo, He NPABOJKIB TAKHXb GOPMB, KAKB 
įkėlau, įvėlau, cynecTBy100HxB, Haup., Bb TĖx+ IlonestmCKExE 
TOBOpaxb, Bb KOTOPbIXb Bb CHAY 6O0HeTHYeECKAXb 3AKOHOBE 3THXB 
TOBOpoBB, okoHgaKnia -Jė m -16 AO4:KERBI GbIAM COBIACTB: np šala 
(=šūlo), kėla (= kėlė) BB auxE pasBuaucb B Takia 60pMBI, Kakb kė- 
Tau (cp- šalaū). Ėopua gulai (= gulaū), koTopaa xana npa raaroaĖ 
gulti, npaBexeHa MHOIO H33 3THXb TOBOPOB AKMB NO HEAOCMOTPY. 
He yka3aaEI MHOKO BB CI0BapĖ a gĖKOTOpbIA Apyria 06pa30BaHia: 
Bb BOCTUYHOMB BepXHeIATOBCKOMG Bapbvin, npa įričiau, 1šsiuviau 
(BB K3BĖCTHBIXG MHĖ BOCTO4HBIXB FOBOPAXb S0PMBI įritaū, išsruvai 
BOBCe He ylIOTPeGAAtoTCA), ecTB m įšilau, išalau, Ho 373 nocapgia 
40pMb1 BO3MOjKHBI, HACKOJbKO MHB H3BĖCTHO, TO1bKO BB CAMBIXb 
cĖBepHbIXb TOBOpAXb 3TOFrO Hapkuia, 0C06eHHO CKAOHHBIXB KB IIepe- 
HOCy YAapenia Cb KOHNa CJ0Ba (Ha ero navajo). Bb HĖkoTOpEIx5 
BOCTOWHBIXB FOBOPAXb YNMOTPeGIAIMTCA KHONAA JBOAKiA 60pMB1: 
įkimšai a įkimšiau, ažkimšaū a ažūkimšiau, prižagai m prižagiau, 
įžtugaū m įžiugiau *). Ha cko1bkO A MOrB BaMBTETB, CyIECTBO- 
BaHie Bb BOCTOYHBIXb TOBOPAXb +0pM+ įričiau, išsiuviau, įkimšiau, 
ažūkimšiau (npn įkimšaū, ažkimšaū), įšilau, sūšalau maxoznTCA BB | 
TEcabūmei CcBA3n CO CTPeMAeKieML 3THXB TOBOPOBL KB IepeHOCY 
YAapeKia Cb KOHa CJ0BA: Jaike Bb TBXB BOCTOYHBIXB TOBOPAXI, 
Bb KOTOPbIXb BB 60PMaxb rasiū, Mesiū, raščiė, rastū (=rasčia, r2-- 
sčiau, rastų) coxpaBnanc» Crapb1a yjapenia, upa «pirtis, rėžtė, pa- 
šautū» MOxKHO CABINIATB A «piftis, rėžta, pašaūta»; Bb I07KHBIXB TOBO- 
paxb CpexKeNuTOBCKaro Hapkvia, Bb KOTOpbIX TAKOTO KOJeGaHia Bb 
yAapekin HĖTB, BCerja TOBOpATE: pirtis, rėžta, pašiuta (nom. fem.) 


*) Be Conax7, u Kynumkaxs roBopaTE: «katė prižūgo pieną. Ką jy (= ji) pa- 
dūrė? Ugi piėną prižage. Ažkiūišom visą daržinę (ažūkimšėm v. d.), višą dafžinę 
ažūkimšėmo (Aia1ekTU4eckia OcoGeHHOcTH 345Cb He DEPEAAHBI). 


XLVII 


a (Map.) rėžta, pašautė («piftis, rėžta, pašaūta», cb Iepenecen- 
HbIMb YAapenieNB, Bb 3THXB M0BOPAXb, KaiKeTCA, HEB03MOZKHBI). 
B+ nLkoTOpbIxB Caysanx+, UTOGB1 AYYUIe HAAIOCTPAPOBATE 3Ha- 
genie npasoznmaro A. B, IOmkeBnycMSE C4oRa, A DpHBOJMAE CB0A 
npauĖpb, NpA KOTOPOMB, KAKb HC IPWHAJCKAUEME ABTOPY CA0- 
Bapa, CTABK1B Ocodbiū 3iakb (Pe0., P.). Deiao HbckO4BKO Cay- 
gaeBb, KOrja A pkimaaca IPABOANTE Aaike CB0e C1oBO. Taka, y A. B. 
IOmkeBnga Gii10 Aauo ojuo cx0B0 iškopti (a TO 6e36 npautpa); 
NOXb3YACb 3THMB CJYgACMb, A NpABOKY TPA C40BA: iškėpti (1), iš- 
kėpti (2) a iškopti. KRorja BB C108apt AaBaanCB Takia CJ0BA, Kakb 
įsalas, jorūti, išgėsti, jautinčti, a npnBoxWB OTB CeGA C10Ba, 3By- 
vaulia TAK6 5K€ KAA IOXO:KC, HO BMBionia Apyroe 31avenie. Takt 
A NOCTYHA4T, OAHAKO, AKlllb Bb BeChMa pĖAKMXB Caysanx+. Ipn 
caos, Upu»oANMOMB BB C10Bap+ A. B. IOmkesageuMs, a AOBOIBHO 
VaCTO BCTABIAAB HN APYLOC C10B0, B3AT06 MHOO H3h KAKOFro-HAGYAL 
FoBopa ATOBCKArOo A3biKa. Baoca BCĖ 3Th Mex04A BB CJOBaps, A, 
KoregHo, HHMCKOJGKO He KaMbumab OGiaro Braa rpyxa A. B. IOmke- 
BHRYa, a MexxAy TĖMT 3TA MeA0Un A CynTAJP He 6e3bIHTEpECHbIMA. 
B+ anTOBCKOMB TeKCTĖ BTOpOrO BhIllYCKA NpRHATGI, COMAACHO 
cucrewk Ap. KypinaTra, Tpr BrAa yAapeniū. C108a BOCTOGH0AR- 
TOBCKHXb B 3KCMAKTCKRXB TOBOPOBB, BOLMEjUIiA BB 3TOTE BBINYCKB, 
NOAYJAKTB yAapenia npunmkunTe1bKO KB Npon3Houenijo YAApAe- 
MDIXB CJOMObb Bb CDCAHEJATOBCKOMB Hapbsin: XOTA, Hanp., Bb 
eocm. visos (nom. pl), rašo - raša R acem. aušra (acc. s.), raša 
UepBbIAĖ CI07b BB NpoRanomeniM pb3KO OTARYAeTCA OTb TOrO ik 
CA0Fa Bb CPCANNEAHTOBCKKXb— VISOS, rūšo, rūšu, rūša, aušrą, TEMNG 
ne menkė, Korga NpaBONATCA K3b 3TUXb TOBOPOBb +0PMbI — VISOS, 
raša, aušrą, onB 101y4aIoTG BO BTOPOMB BbIIyCKB ygapelie 06416- 
vennoe (rūša, aūšrą) m Tynoe (visos). Bt C40B2xB6, NpABOAKNMBIXb Bb 
AJGABATHOMB NODAAKĖ, A CTABKAB Bb UauaJĖ yjapenin Ha TEx+ 
C4Oraxb, Ha KOTODBINB ON GBIJK MOCTABACHbI ABTOPOMB CA0OBApA 
(galva, gulškla — nom. s., upn galvės, gulyklos — gen. s.). Ho 
TAKb KAKB Bb CAYVAAXB, NOJ00UHIXb galva, gulįkla, yjapenia BB 
pykounca He BCerja CTaBATCA Ha npealuocabAueMB CA0rĖ, TO BIO- 


XLVIII 


crbACTBiA, npa 06034a1eHnia yjapekii Bb CA0BAXb, UPHBOJEMbIXb Bb 
AAbABHETHOMb IOPAAKĖ, A CYe16 HEYJOGHBIME COXPABHTE TaK0e KOJE- 
Ganie BB NOCTaHOBKĖ yxapeRniū A CTAXB XOBOABHO CTPOTO X6P:KATBCA 
OAHOH CHCTEMBI: A CTABHIb HA 3THXB CIOBAXL YAapenia IpAMĖAK- 
TeIbHO KB Ip053H01eHito HXB Bb IOKHBIX'6 TOBOPAXb BePXBeIHTOB- 
CKaro K xeMaūTeKaro Kaptsiū (įdėmūs, įvairūs... .). IlocranoBka 
ABYXb yAApenii Ha OAHOMB H TOMb Ke CAOBB 0603Ha4aeTb, YTO 
CAOBO 3TO GBIJO K3BĖCTHO MBB CB pa3xHYEBIMA YxapeniaMa; YAape- 
Hie H2 TAKOM6 CIOBĖ, KOFAa OHO BXOJHTG Bb UPHEMĖp», MHOJO CTa- 
BHTCA JKIb OAHO, HMeEHHO HA TOMB CA0TĖ, Ba KOTOPOME CTABHJA ETO 
6parba IOmkeBnsn. A cTaBRAEB ygapeBia K Ha TAKHXL CA4OBAXP, 
KOTOpblA MHĖ GBIAA HeK3BBCTHBI; BB 3TOMB CAYYAB A PyKOBOAKACA 
UACTbIO TEOpeTHSeCKAMH CO06pameHiAMU, VACTBIO TAM AAKRHBIMA, 
KOTOpblA HMBIACb BB CaMOž pykonuca. IlpoBexcEHaA IPA TAKEXB 
C10BAXb YepTa (—) A0xKHA I0KA3BIBATB, YTO K yjapekia Ha HHAXb 
N0CTABIeHBI TaATEIbHO. — Bt pykonaca eCTb B3ATBIA H3b 3KeMAKT- 
ckaro Hapkvia C1082, Ha KOTOPBIXb XOJKHBI GBI CTOATb ABA YAB- 
penia — xaBHOe B BTOpocTeneHKOe (gūdobele, gūdnotryne, gūdno- 
trėle....). Bb Kavark A CoBepmenno He yka3bIBAJb, H3b KAKOĖ 
MkcTHOCTa H3BBCTHO MHĖ DpABOAMMOe BB pyKONHCH CIOBO, M, NpK 
IOCTAHOBKĖ yjapenii Ha TAKHXb CIOBAXb, He NpHNNMAJE Bb C006p3- 
>KeHie HXBb XeMAKTCKATO Ipon3H0Menia. Ha npeznocibxBeMS CaorĖ 
CAOB6 3TOrO THIA A0JRHO GEI CTOATB BTOPOCTENNEHHOL YAApenie, UpA 
KOTOpOMB CIOrb be BB gūdobele A0:xeHE yjaunnTBca. IlpaB01A H36 
>xeMaHTCKaro Hapžkaia C10BO jaunūmėne (c0 BTOpOCTeNeHHBIME YJ2- 
peHieMb Ha CIOr6 mZ), a orpanusaxCA YKa3aHieME Ha TO, YTO IIPEJ- 
nocabyRid CA0TB Bb A2HHOMB CAySab A0JOTB. Coxkabio, STO BB N0- 
CTaHOBKĖ yjapeniū Ba TakhXb CIOBAXb MHOIO He GBIJA BBIJePRAHA 
CTpOTa4 NO0CABAOBATEIBHOCTB. — BB C10Bax6 TAnA: galybe, gudrybe 
x ėdėjis gėrėjis (ėdėjas, gėrėjas) Bo BTOPOMB BBINYCKĖ CTABETCA 
Ha NpennocibyneMB CIOTb HKCcxOAAIee yYxapenie. CxoBa galybė, 
gudrybė Cb HHCXOJAIMNME yAApeHieMB A3BĖCTHBI MHĖ, T1ABHbIMB 
06pa30MB, H3b KeMAŽiTCKUXb H YACTBIO0 BOCTOWHBIXB TOBOPOBB 
(ep. Biannca. gėrybės, uwnwnie, umnuia, dobra, npa gerfbe, 00- 


XLIX 


6poma); caoBa ėdėjis, gėrėjis (em. jėdės, gėrės, gen. jėdėje, gė- 
rėje) mmBioTB NocTOANHOe (RRCXOJAIMEe) yAapeRie TOJBKO Bb HB- 
KOTOPbIXb BOCTOYHBIXB K SACTBIO IO:KHBIXB CPEAHEJATOBCKAXb T0BO- 
paxb (BB nocxkiHaxB CX0BA 3TOTO TAUA BO0GUtE MAJO YNOTpeGA- 
TeIbH6!: gėrėjis, ėdėjis = gėrikas, ėdikas). — Ba Taknx5 raarosaxb 
(Ca0xKHbIXB Cb DpRCTABKAMH), KaKB: įsidėmėti, išvilkėti, įžiūrėti, 
*60PMEI HACTOAMATO BpeMeUA He BO BCExG napksiaxB RMBIOTE OABO 
A TO xe yAapenie. BL TO BpeMA, Kakb BB BOCTOYHBIXb FOBOpAXb 
npeoGiajawTb 60pMBi — įsidėmiū, išvilkiū, įžiūriū (cb nepenocoMB 
YAapenia — įsidėmuu, išvilkiu, įžiūriu) npa TPeTbeM+ an — įsi- 
dėmi, išvilki, įžiūri (cp. išverčiū, išvefčia), BB GoxbmuncTBĖ 108- 
HbIXB POBOPORh CPEAUeAnTOBCKAro Hapžsia roBopaT+ — įsidėmiu — 
įsidėmi, išvilkia — išvilki, įžiūriu — įžiūri (ep. nesistebiu, pasi- 
kalbu). Ynapenia ha aTOrO pojA N4arojaxb, Ha CAOBAXB, CIE AYIO- 
INAXB BB AJGABHTHOMG NOPAAKĖ, NpuaATBI Bb CAOBapĖ 0 TaOY — 
įžiūriu, įsižiūriu, įšidėmiu, išvilkiu. OT+ raaroaoss iškentėti, iš- 
neršėti (pa iškęsti, išnefšti) HacTOAMCe BpeMA R BB KKHBIXB 
CPe1HeAKTOBCKHXb TOBOPAXb, HACKOJBKO MHB H3BĖBCTHO, NOxysaeTE 
YAapenia He Ha nepsoMb c4orĖ (cp. iškenčia, išnefšia, iškenčiū, 
išneršiū OTB raarojoBe iškėsti, išnefšti). 

OTHOCRTeALHO NOCTAHOBKA Yjapenilū Ha C40BAXB, BXOJANNŲMXB BL 
npaMĖpe! BTOpOrO BBIDYCKA, A AO4Xx6HB 3aMĖTETB CAExyYIOMee, 
OnpexbanTE, kakoro TOBOpA KAA KaKOd PpynūEI rOBOPOBb AePiKAACA 
A. B. IOmkesngs pa 0603Hasenin yxapenid Bb UpaMĖpax+ (BB 
npamkpaxb Ha G0A4bIUHHCTBĖ CA0BB BOBCe HĖTE yjapeniū), — A, kb 
coxarbaito, He CMOFb. STO 0GCTOATEABCTBO, FAABHBIMB 0O6pa30MB, K 
JAUIKIO MERA NYTEBOANOĖ HHTH, KOTOPOH A ĄOAMeHb GbIJb Aep- 
;KATbCA, CTABA yAApenia HA C40BAXb, OCTABMKxXCA noc4b A. B. 
IOmkennga 6e36 yAapeniū. KpoMĖ TOro, A OcTaI0Cb IPA TOM 
mirkKim, 9TO yxapeHnia Bb npaMĖpaxb CA0OBApA, eC1H BB UOCTAHOBKĖ 
HXb GYA6MB AePKATBCA OAROTOo KAKOTO-HHGYAB TOBOpA (KA OAKOR 
TEchož rpynūbi TOB0POBE), A0JXHBI GYAYTB CONPOBOKAATBCA R APY- 
FAMA KamkueniaMA BB 2THXb IIpAMĖpaxb, HMEHhO TAKBMA H3MĖRe- 
HinMH, KOTOPbIA AOJ:KHhI GyAYTL AAT6 NpaBO HA3BIBATE A3bIKB CAO- 


NDmzosuvs. IuToscko-pyccEO-U0ZEHCKIR CAOBAPK, 1V 


L 


BapA OAHHMB KAKHMb-HEGyAG6 HapkuieML IHTOBCKAro A3BIKA BAE, DO 
kpaūneš MtbpĖ, BHABT BB HeMB BONAomųįenie TaaBaĖĖmEX+ 0C06eH- 
HOCTEKH HeGOXBNIOĖ TpyNUBI FOBOPOBb OAKOrO Haptuia. Ecan GI, 
Halp., pa 0603na1enia yxapeniū BB npaMĖpax» Ca0Bapa, pkmeno 
GbI10 AepAxATBCA GeTHTOIJGCKATO FOBOpA, TO A 3TE UpAMĖpEI MEI 
AOJiKHBI GBIAK Gbt BBIpA3KTB NnpAGI1K3KTEJLHO TAKB, KAKb BXb CKA- 
3816 GBI GeTHFroJeI/B; €CJK BB DPEBexEHHOMG IOAB CAOBOME «St4m- 
base npamtpĖ (cm. BEIIe) GyAeMB CTABATB YAapenia COr4acHO 32- 
KOHAMB BEIeHCKATOo FOBOPA, TO NpAA6TCA H BeCb 3TOTB OpKMĖpL 
nepexbiaTE TAKb, STOGbI BB HEMB UOJYYHAA OTpPaAxeKie HA Apyria 
0coGeBHocTE Bexenckaro roBopa. Bt 06038asenin y A. B. IOmke- 
BEYA MĖCTa yAapenia Ha OAHOMB H TOMb Ke CIOBĖ, KAKL YACTA 
TĖxXB HIA BHBIXB CIOBOCOVeTARIĖ, OAHO AHMB ACHO AIA MEHA B3b 
pykonKca C10BApA: pH HOCTAHOBKĖ yAapenia Ha TAKOMB CIOBĖ 
A. B. IOmkesasst, B006mMe roBopa, GBIXB AOBOJBRO BenocxEjoBa- 
Te1eHb, KAKb OHB GbIAb Henoc/BxOBaTexeHB H Upn 06035a4eHin 
YAapeniū Ha C40BAXbB, 32HeCeRHbIXb Bb PYKONHCG Bb 216ABHTHOMB 
NopaxKė. Ho upa 3TOME OCTAeTCA HeACHbIMBb BONpPOCb O TOME, 
BbI3BIBAeTCA XX 3T3 HEelOCABAOBATEIBHOCTB ABūCTBRTEABHO CyNe- 
CTBYWIŲHMG BB ZEHBOMB A3bIKĖ, Bb CEBepHuBIXB FOBOpAxB, K0166a- 
HieMB Bb MĖCTB yjapenia OAHOrOo H TOTO Xe C40B3, KAKB YACTE 
pA3JAYHbIXB CI10BOCOSeTaHiž, KAA NpocTO TĖML, YTO, CTA83 yAApe- 
HiA BB DpamĖpaxs, A. B. IOmkesnus He vyBcTBOBAIB NOAB C06010 
TBeEPAOĖ I0YBbI H CTABHXE YAApeniA pa3b TAKB, APYroi pa35 HRASe, 
6e35 BCAKOĖž BHAKHMOS NpPHYBOBI, JI AnYHO CkA0HeKS GBI1B GbI AYMATE, 
YTO IPA IOCTAKOBKĖ YAapeniū Ha CA0B2Xb, BOMEAMHXE Bb UPHMĖpEI 
E JBTOBCKiA O6bACHeHiA C10BB (MROrie npaMtpsi DpAXOAKTCA C9B- 
TATb UpOCTBIMA O6LACHeniAMKh 3Havenia C40B1), Cka3212Cb ckopbe 
BCero HepkmareisHocTB camoro A. H. IOmkesBnsa; uo kpašneš 
mutpt, usBĖcTHOe MUĖ B36 KEBOrO A3bIka (xEMAKTOBD H BepxHe- 
JETOBIŲ6BB) KO1e6anie Bb MECTB Yxapenia OAHOrO A TOFO Ke COBA, 
ABIAIOUJANOCA YACTbIO pa3IHYHBIXb  CIOBOCOUeTABiĖ, He TOMAE- 
CTBeHHO, IOBAABMOMY, Cb TĖME KO1e6anieM+ BB MBCTĖ yAapenia, 
KOTOPOe BBIPA:KeHO HEeNNOCAEAOBaTEIBHOCTBIO A. B. IOmKeBasa BL 


LI 


" 0603na4enin MEcra ygapenia Bb CAOBĖ, KAKB WaCTH CIOBOCO4eTaRIA, 
Ilpn >70M6 Kajo BCerAa HMĖTG Bb BEAY, YTO 370 KoxeGanie He BO 
BCcbxL (cpeAnAxb K) cĖBepHbIxXG TOBOpAXb IPOKABIAETCA OAHHA- 
KOBO. — BE BaAy BCĖXBb 3TMXB C006paixeniū A NO3B04K1b CeGĖ BO 
BTOPOMb BbillYCKĖ OrpaungnTbCA 4HMB O9eHb He3HAYHTeJBHBIMA 
H3MĖHeHIAMH Bb TOMb 0003Ha4enia MĖCTA yAapeBia, KOTOpo0e IpR- 
Ha/A6KHTE Bb pykonuca A. B. a H. B. FOmkesnuans. Ka aToMy, 
BIIPOgeMb, NOGyY:KA240 MERA Ele ABA OGCTOATEABCTBA: 1) BB pyKko- 
UHCH, BOMIejUež BO BTOPOH BbIDYCKB, A He Be31B MOME OTAH48T6 
YAapeuia, uocTaB4eKBBIA A. B. IOmkesnveMs, OTE Yxapeniū, npa- 
Hajaexaimuxb H. B. a sacTbw0 B. H. KOmKesnuams K 2) BBeCTH 
Goxke pkinuTeabu»IA n3Mžuenia BB 0603HageKnie MĖCTA yAapenia BB 
npauĖpax+ MOXHO Gy4eTb 0336, KONAA JYSIUe BblACHATCA TE B0- 
NpOChi, KOTOPbIe CBA3AHBI Cb NOCTAHOBKOO YAApeRniH Bb UpAMĖpaxh 
A. B. IOmkesBnsa. 

Bt AHTOBCKOW6 TeKCTL A ocTABAA4B BC ynapenia GpaTbeBb 
IOmke Based, KOTOphIA MHB npexCTABAAAKCH Bb TOMb HAH HHOMB 
roBopĖ B03MOKHbIMA, n3mknna, npa 0603wa4enin MĖcTA yAapenia, 
ABB TO, YTO CSRTAJE NpoTABOpb4a(AML OGLAMB 3AKOHAME A GAK- 
TAMb JATOBCKATO A3bIKa. TaknMh 06pa30MB, Bb NpRMĖpaxb C10BapA 
ocTaB4eHO: galva w gėlva (nom. s.), darbų a darbą (gen. pl.), 
žmona A Žmėna (m, sing), įsižiūri a įsižiūri, įvairų a įvairų (cp. 
XeeūJ. yvairi, Oa. yvairi, acc. s. masc.). Tamb, OAHaKo, DAB 
GbiAA 6OpMbI Bb poAb parvažiūva, parėja, Bb 3HageKia OGbIKHO- 
BeHHbBIXbB parvažiava, parėja (= pėrvažiavo, pėrėjo), a namžuaj6 
HXb Bb parvažiava, parėja (Bb HBKOTOphIxB roBopax+ IMoneskx- 
ckaro yĖ3ja yNOTPeGATeIKHBI TO4bKO C40Ba parvažiūti, pareiti — 
parvažiūva, parėja, Bb ABYXB 3HaveKiAxh —-NepeRTaMmo, nepeUMmU E 
npinaamo 00MOU, npUMMŲ NA3A0a, 6036pAMUMACA V0MOU; CP. XCEM. 
parvažiūva, 043 NepemLaAs, Cb ABYMA yAapeniama). Co6cTBeHHO 
roBopa, BMĖcTO galva, žmėna (nom. s.), darbų (gen. pl.) cabjo- 
B2I0 651 0:xhAAT6 — galva, žmūna, dafbų (coraacho 32K0Hy O nepe- 
HOCĖ yjapenia Cb konna c4082). Ho nocabAnnx+ Hanacaniš A YMBI- 


mx4eHHO U36Era4b: eCIA GBI A AEp:xAACA Bb AAKHOMTS Caygat KAKOro- 
1 


LII 


HHGYAB OAHOTO MOBOPA, BB KOTOPOMB B03MOZKHbI HAH 06A3ATexbHbI 
£60pMEI galva, žmūna, dafbų, a A01eH6 GBITb GBI COMaACOBATE CB 
AABHBIMU 3TOrO FOBOPA H Apyrie caKTBI a3b1Ka A. B. IOmKesBnsa, 
Bb TOMB YHCIĖ, KoKeYKO, K BCĖ Apyria yxapenia BB Dpaužpaxt 
pykonnca. Mon ynapenia BB TaKuXb C4yYaAXB, KaKb 20M. S. galva, 
žmėna, gen. pl. darbų, NOKa3BIBAIOTE AKIIB, YTO, eCJH Gb1 BB TĖXB 
TOBOpaXb, Bb KOTOPBIXb yAapeniA Bb OGUeMB He IepeHOCATCA Ch 
KOHeYHaro CAOra, yjapenie CTOA40 BB KaKOž-HHGyYAB G0pMĖ CA0BA 
Ha ARHHOMB CJOFĖ, TO OHO GbIJO Gb! HMEHHO TAKOe, KakK0e 0603Ha- 
UeHO BO BTOPOMb BBINYCKĖ (cp. accus. galvą, žmėną, darbą, galvas, 
žmėnas, darbus, insir. s. gėžva, žinėna, d4rbu). Ecxn ynapenie BB 
KAKOMB-HHGYJb CAOBĖ HAK Bb KAKOž-HHGYJb G0pMĖ C40BA ABAAETCA 
NepeHeCeRHBIMG H Bb IOXHBIXB POBOPAXB, A OCTABJAXB BA TAKOMb 
CxOBĖ yAapekia, BbIpazxaionia ABŽCTBHTEA6HO CyIMeCTBYKOIMiĖ BB 
2TAXb TOBOpAXb GAKTE (cp. adv. drūčei, xprnxo, ilgai, 0010, npn 
drūtas, xprnkiū, moacmotū K gas, domiū, Oiunnvuu). Bb TAKNXB 
60pMaxb, KakB stalū, ragū, šakė (instr. s.), metūs, stalūš, ragūs, 
šakės (acc. pl.), nešdamė (nom. sing. fem.), ecan A. B. min H. B. 
IOmkesnuu cTaBUIM yAapenia He Ha N0CAExHeME CA0OTĖ, A BBIpA- 
3K84B IepeHOCE YAApeEnia 3HAKOMB' : stalu, ragu, šūke, mėtus, sti- 
Jus, rūgus, šakes, nešdima (6.-1um.), nėšdama (2cem.). Bb cpej- 
HHXb TOBOPAXb BCPXHeAHTOBCKAro HapĖvia, BB KOTOPbIXB TOBOpATE 
triūba (mom. s.) — triobos (gen. s.), žmūna, -nės, mefga, -gės, 
. NepenoCa yARpeRiA Bb TAKHXb 460pMAXb, kakh stalū, ratū, ragū, 
nešū, vedū. .., MOBAAKMOMY, ee He GhiB2eTE: GOpMBI stalu, ratu, 
ragu, nėšu, vėdu (6e0y), HaCKOJBKO MRB A3BĖCTHO, „BO3MO:KHBI 
TOJbKO Bb TĖX+ CĖBepHBIXB TOBOpAXB, Bb KOTOPbIXB FOBOPATE 
BCerja HJK IPA H3BĖCTHBIXb YCIOBIAXB — trI0bOS, ŽmūNOS, mefgos 
(gen. sing.).— Bb ycxoBROME Hak1OReKiA A CTABHJG yjapeBia NpA- 
MĖauTeIBHO KB UpOK3HOLIeKHiO YxA2pAeMAro CAOra 3TOK +60pMbI Bb 
I0KHBIXb TOBOPAXb BepXHenTOBCKATO Hapbuia: 14ukčia - Hukčiau, 
Zauktumei-14uktum, mėstum, I4uktų, mėstų... (cp. Mapiaun. 
aš Zaūkčia-Iaūkče-Jaūkčiau, tu Iaūktum, jis Iaūktū, mėstū, 60cm. 
aš Taūkčia, tu I4uktum-laūktum, jis Zaūktū, mėstūi — c+ kone1- 


LIII 


HbIMB Ū K CA40T0MB Mė NOAYAOJrEaMBa; 96eM. aš Iaukčio, dirbčio 
E co6. 4ceM. aš Taūkčio, difbčio...). BB pykonaca A. B. IOmke- 
BHYa UOnaA8I0TCA AOBOABHO YACTO 60pMbi Manei, tavei, savei 
(dai. s.); 60pMbi 3TE H3B Hapojdaro A3bika MBB Hen3BĖCTAEI; Bb 
HAPOAHbIXb (BepPXHesHTOBCKHXL) ukcHAxB BCTpĖYAI0TCA AATeAbEbIe 
MajxexA—tavė (Bb nkcuax+ Jeckana), manei, mane, tavi, a >x€- 
MAŠTBI COB0PATb— mūny, -nėi, tavy, -vėi, savy, -vėi (cp. y Jecx. 
tavė) A CTaBATb yAapenia Ha upeAnocabA„eME C4OrĖ. A cTaBHAB 
Bb 2THXb 60pMAXb 064e7eHHoe yjapenie Ha DepBoME C4orė. Bt 
TaKHXb GOPMAXB, Kakb J-6€ 4. žegsi, žagsi, takšo (inf. žegsėti, 
žagsėti, takšėti), nOCTaBA4eHBI yAapenia npHužuOTe4BHO KB IpOB3HO- 
MeHiiO [MOJOGHbIXb 6O0PMb Bb Be4čHCKOM+ TOBopt: žėgsi, žagsi, 
takšo. Bb +opmax6 — jųs (60), jai (ei), tai (mo, dat. s.) MHowo 
UOCTaBAeHO Bb HECKOJBKAXB CAYVAAXb HRCXOAAINee YAapeHie, XOTA 
6OpMb! 3TH DpOK3HOCATCA OGBIKHOBEHHO Cb GOHETEYECKA IMPABHAL- 
HbIMb BOCXOJAU(AMB YJAPeHIeMB, Cb HHCXOJAIŲHMG YĄApeHieM+ 
Upon3HOCATCA OHĖ BB CyBaikcKOK ryGepnin (kb i0ry OTB Beačasi) 
HA, Ka:KeTCA, Bb OKpecTHOCTAXb Beačubi. Bt c10oBaxB arielka, morka 
A CTaBHIB Yapelie OGbikuoBelHo Ha 1, r (arieika, mofka); npa- 
BBAbiĖe GbI10 6bI nūcaT6 ariėlka, morka. CraBa yjapenie BB caost 
dūkra (dūkra), a ue Bcerja DpuuaMAJG BO BHAMAKIe XOJroTY Dep- 
BArO CA0ra, XOTA C40BO 370 (npa duktė) muž R3BĖCTRO TOJbKO Cb 
AO4TEMB 4 (cp. podūkra-podūkrė npa posūnis). 
* 7 * 

Bri pykonnCB, uauegaTaHHOK BO BTOPOMB BbiYCKĖ, He 66110 
HMKAKHXbB ykaauiūi la MBCTHOCTb, Bb KOTOpOH 3AnHcanOo DpnBO- 
Anmoe y A. B. FOmkesasa caoB0. 3TO 06CTOATEABCTBO CHIbHO 34- 
TPYAHAAJO npoBžpky pykonncHaro MATepiaJa U0 AAAHBIXb MECTEbIXB 
TOBOpoB6. CueniaabHo AJA Eaed CaoBapa A 631816 0 ABa pasa 
Bb Beaėny a OdbcajbI A NOGBIBAAB BB [ymojaTax+ (BB Iorannui- 
Kelaxb-Hopeūkauax-[]Ba6amkax/+) a Dūparoat (BB bByTkamKax?, 
Ilepuapost a Beraroat). baxuxB A Cb TOM xe NĖabio K BO MROTIA 
Apyria MkcTuocTa KoBenckož ryGepaim, HO 3TH nocabABia nOb3xKK 


LIV 


He CTOJbKO BBIACHHJA YaCTb TOTO, STO GBIJO HENOHATHATO BB DYKO- 
NHCA, CKOJBKO AAJA HOBBIe MATEpia4b! AIA JHATOBCKAro Ci0Bapa. Ass 
TAKHXBb MBCTHOCTeH CpaBHUTeIbHO MHOTO JeKCHYeCKAro MATepiaja 
YAA40Cb C06paTb Bb Jep. Yayaanaxb (ua Gepery 03epa JIanbI, 
BaxckoM. Y.), Bb Aep. UaibcamkaxB (npaxoxB Cobi, BnakoM. y.), 
Bb Aep. Kocaae: (Kūsšnai = Kūsėnai), Hrkanne: m ojuocexbn Bauio- 
kumka (Kynamekaro npaxoja, Baakow. y.), BB IlocBork m 4Kež- 
Meaax+b (IloneB. y.), Bb ABYXb AepeBHAXB npaxoja Upy3xn n Bb 
BhiceakĖ6 Kerpax+ Bekmnenckaro npaxoja (BB cbB. sacTa [las. y.), 
Bb jep. Uynaiomaxa (BB i10xxR04 sacTa [llaB. y.), BB npaxoAxĖ 
Y:xBeRTEI (BB 320. vacTa Llas. y.), sb Aep. MaiaBanaxt (Gan36 
IlaBeac), se [laxxos5 a Kexbuaxs (Pocc. y.) x B6 Mocajaxs a 
KaasBapin (Teasm, y.). JKaib TO1BKO, yTO OoYTH BCĖ nob3AKK npa- 
X0AHIOCb COBEpIlATE Bb TĖTHee BpeMA, KOTAA HapoAb SAHATh TAJAB- 
HBIMB 06pA30Mb BL DOJ6. Ojua 3AMA, KOTOPYIO MHĖ NMOCyACTA4KBANOC 
NpoBeCTB B+ JinTBĖ A NOGEIBATE NpA 3TOMB MEAY HAPOJOME, JAJa 
gyTb JK He 60Ibie MaTepiaja, ybM» BCĖ noĖ3AKE, npexIpnunMaB- 
miaca BL JĖTHee BpeMs. 

B+ uBcTHO0CTB, KOTOp23A UPeACTABAAETCA OC0O6eHHO HHTEPECIOK 
naa mExei Ca0BApA, 09eHb BAzKHO CbE3ARTE HBckOJbKO pab. /[Eao 
Bb TOMb, YTO H CJOBA CBOeTO TOBOpA He BCĖ 3HArOTb OAHHAKOBO 
XOpoMMo, E BOTB GbIBAeTb OYeHb BA:KHO HAllACTb, BO BpeMA Nok3- 
J0OKb, Ha TAKOTO YeJOBBKA, KOTOpblA Bb IOBCEJKEBHBIXb pa3roBO- 
paxb UOJb3YeTCA CPABHATeJBHO GOJBIAME 32112C0MB CJ0Bb H BbIPA- 
>xehiū, XOpOIMO 3H2eTb CJ0BA A 060p0TbI CBOe MBCTHOCTH K B000Me 
JaeTb CeGĖ ACHBIĖ OTYeTB BB TOMB, STO K KAKB TOBOpaT+. [pn 
pascupamuBania C10Bb HepbAKO CAy9aeTCA, STO AKNO, KB KOTOPOMY 
06parenbi BONpOCbI, He OTANYAeTB CAOBB, ABAAIOKXCA AIA HETO 
IOHATHBIMO, OTb TĖXB, KOTOPbIMA OHB CAMB N0OJB3yYeTCA Bb CHOLME- 
HiAXB Cb JPyYTAMA JiOAbMK. Korja BBI CnpamnBaeTe, 3HAKOMO JA 
BamleMy CoGecbAKnKyY KAM YTO 3HAYHTG BB 670 MĖCTHOCTA TakO€-TO 
C10B0 (ipa 4eMb A2eTCA E BCe CAOBOCOYeTAHie, BB KOTOPOMB YNO- 
TpPe6xeHO 3TO CJ0BO Bb pyKOOKnCH CAOBapA), Bab CoGechAKaK+ 
yaCTO, He 06anyACb, OTBB42eTB, YTO C10BO TAK0e eCTB A 03HAYAeTE 


LV 


TO-TO K TO, A Me:KAY TĖML NOTOMB OKa3bIBACTCA, YTO CA0BO 3TO Bb 
A2HHOMb CAOBOCOYETAKKM GBIJO TOJbKO NOHATHO A4A COGeckABKKa, 
XOTA eFO, 3TOTO CI0OBA, Bb AaliHOž MĖBCTROCTH Kakb pa3b E BĖTE. 
Ba oAnoū mEcTrRocTn Ionestxckaro yE3x8 (6Gan36 M-ka Ioraugm- 
K6JB) MAE npamaocB Cipai)mBaTE, STO 3HagaT6 «<jaūkūs 6ras». Bce 
KDeCTbAHCKO6 OGINHECTBO, Kb KOTOPOMY GbIJb OGpaljeKb MOŽ BO- 
NpoCb, OTBB4a40, WTO 370 — «HeHaCTHAA NOrOja», UPA YUeMb AAJO 
MH OgeHb NOApPOG6H0e 06bACReHIe TAKOH NOrojbI. BbiBnIiž pn 3TOMB 
KPeCTBAHAHb H3b M-ka BApAxK NOAA6pPAR2AIE 3TO TOJKOBAHIe, IpA- 
GaBnBb, WTO H BB €ro IpHXOxB FOBOpHTCA Bb 23TOMB 3Ha4e1in 
«jaūkus 6ras». IloTOMB MuĖ NpaxoxKAOCE ATB BB 3TOH MEBCTHOCTR 
NOAOJrY K BO BCAKYIO IOrOAy, HO BbipaixeHia «jaūkūs Gras» Cab1- 
IMATB He YĄA2J0Cb. A ONATE 3anuTepeCoBaxCA 3HAYeHieMB 3TOFO BBIpA- 
xeHnia (npoxHRBAA BCe Bb TOŽ ;x6 MBCTHOCTA), H MAS O6BACHRJA, STO 
3TO, 66POAMNO, TO Ke CaMOe, aTO «sujūkęs 6ras» (1 «suniūkęs 6ras»). 
Hakonenn, y:ke mxnBA BB Fr. [lckosĖ, a 06paTHACA BB M-ko Bapixu, 
KB NacTOopy II. AlkyGenacy, pojnBrueMyca 4 BBIPOCIMEMY BB IPAXOXK 
BnpxaxB ARTOBILY, Np0OCA ETO Y3HATb, TOBOPATB JK Bb er0 DpH- 
x0AE «jaikus 6ras», a ecJW FOBOpATB, TO YTO 3TO BbIpA:KeHIe 03HA- 
MaeTb. Oka3a10Cb, STO M Bb 3TOMB IIPAXOXB MHONIe IOHHMAIOTE 
NpABeJEHIIOe BBIPAxeHIe ANIIb Bb 3navenia «sujūkęs-sunirūkęs 6ras» 
(NacCMypHAA, VACTBIO NEKACMNAA n01000), XOTA CaMAro-TO BBIDAJKe- 
"mia 4jaūkus oras», nosuduMoMy, K TAM He CyLeCTBYeTB. Taknma 80 
COMHHTeJbHbIMA CJOBAMU NPEACTABAAITCA MHĖ TenepE K FAAroJbI — 
cįmėginti» m aišpaikinti» (upm aišpšikinti»), c006meHHble MHĖ BB 
OKPECTHOCTAXb OdbcAxb: Bb CBA3K CB apaiks, paikšus» (= paikas, 
paikšas) Mk upnBojnan cišpaikinti», a BB CBA32 CB amėgti» — 
cįmėginti». [03:K6 A yanaxB, TO Bb HĖKOTOpbIXb MĖCTaxB Teab- 
meBcKaro yt3xa TiarojE išpaikinti nuteT» 062 3navenia, KOTOpBIA 
AaHbI AJA HerO BO BTOPOMb BBINyYCKĖ (cm, išpaikinti a išpaikinti). 
Haorja caygaeTCA KA CoBepineKHo 06paTH0e aBzenie. BBI cnparma- 
BAeTe KaK0e-HAGYAb CA0OBO E MpHBOJATe H3B PyKONKACa BCe CA40B0O- 
cogeTaHie, Bb KOTOPOMB YNOTpPeGxeHO 3TO C4080. BaME NoAcRAITS, 
WTO CNpaIUuHBaeMATO BAMH CJ10B2 Bb ĮAHHOH MBCTHOCTA HĖTB; BAIB 


LVI 


C0GecExHEKE, OBE AMOMY, A32K€ He NORHMAeTE 3TONO CI0BA. OxBaKO, 
€CJE BBI IpOGyAeTe Cb 3THMB SeJOBĖKOME GO1be IPOAOJRHNTENBHOe 
BPeMA, MOKETB CAYYHTBCA, TO Bb CBO60JHOME Pa3roBOpĖ Cb BAMA 
OHB YIOTPeGHTH ZMEHHO TO CA0OBO, KOTOPOe PAKbie CYKTAAJb AIA 
ce6a HenoHATHBIMB, Pa3cnpamnBatoniū AerkO DUEepeX0ANTE OTB 
OAHOTO CJ0BA KB ApYroMy, a OTBLyaiomiū, NpABBIKIMiĖ BMĖTEB ABAO 
Goxke Cb npejMeTAMU, SBMB CO C10BAMA, HepBAKO Cb TPYJOME OTPEI- 
BAeTCA OTB OAHOTO C40BA, YTOGBI MepežTK KB APYTOMY, NyTAeTCA 
Hxa NpaMOo pĖmaeTB, YTO TAKOrO-TO CHOBA BB AaHHOĖ MBCTHOCTR 
COBepmeHHO HETE. 

Ilocropongewy 1ex0Btky, 3aK8TepeCOBABINEMYCA A3bIKOMB Ka- 
KOž-HHGYAB MBCTROCTB, AATOBCKiū DpOCTON0ABHL AA6TL 06LACHe- 
HiA O4eHb OXOTHO, HO OHb AOJMKEHB IPeKAe BCETO YGĖABTBCA BB 
TOMB, YTO HCIOJHAEMAA «4YKHMB Ye40BĖKOMB» paG0TA IO MEHBINEĖ 
MĖpĖ ne GyAeTB HAnpaBieKa IpOTABB Hero 346, AKTOBIA. OAKO TO, 
UTO eTO CI0B3 K BBIpAKeHIA S2NHCBIBAIOTCA BAMH JATHECKAMS IIpHO- 
TOMB, IPHGTOMB AOPOrKXB €MY H JXOPOTOo OllIaYnBAeMBIXb KHHN, 
YiK6 MOMETB PACIOJOKHTĖ ETO KB BAMB: KPECTBAHHHE CEŽYACh IKO 
pkinTt, STO BBI! —ero0 OpiATeIb K BO BCAKOM+ C4ysab He ABI1AeTECE 
OAHAMb H3b TĖXB, KOTOpbIe FOTOBBI BOCIIOAJb30BATBCA ETO OTKPO- 
BeHHOCTBIO, YTOGBI AATKb €MY NOYYBCTBOBATb BCe «HeCOOTBBTCTBie» 
JAaTHHCKATO IIPAG6TA AAA e7O UACEMEHHOCTH (A3AAHiA Ha ANTOBCKOMB 
A3bIKĖ Bb HACTOAINEe BpeMA DOKYNATCA, KAKb H3BBCTHO, He BB“ 
JaBKĖ K He Ha pBIHKĖ). Čkamxy GO4bHe: GBIBAIH CAyYaA, UTO, H3Y- 
vaa AAA IExeš CI10BApA TOBOPb KAaKOž-HHGYAB ĄEPEBHA, A CAM NpR- 
UKHAJB CBOHMB TOCTEIPiAMHBIMG X03A6BAM+ HenpiaTHOCTH (Y Kpe- 
CTbARb, CežyaCb UOCAB MOero OThE3Aa, eC1x MBCTHBIA BAACTH CYH- 
TaJA I0YeMY-TO Hy:KHbIMb BbIKA3ATE YCepAle, HHOMja KAKb A Y3HAIB 
BIOCIBACTBiK, npOH3BOAKNJKCb 6e316PEMOHHO. .. OGb1CKH), A TĖMI He 
MeHbe, KOrja BB TAKOd AepeBRĖ DNpAxOAKHIOCB BTOPHSHO NIpOBBpATL 
AANHbIA C40BAPA, KPeCTDAHė IPOABAAJA, NOBKAAKMOMY, HHCKOJBKO He 
MEHBINYIO FOTOBHOCTB IIOCHJBHO IIOMO4b HHTEPeCOBABIMEMY MEHA XBAY. 

Takb KakKb ATB MHĖ OpaxOAKAOCB GOJbINeIO VACTBIO 33 Dpe- 
xbaama JinTBEI, TO, By:KA2ACb A4A baei Cx0B4pA Bb CcBbABRiAXS, 


LVII 


TJABHbIMb OGpa30Mb, JEKCAyeCKANo XApAKTePA, A BeFb OGINHp- 
HyIO KOPpeCIIOHAEHUIIO CO MHOMKME JHTOBAMH, UPOZKHBAIONME BB 
JaTet a But JuTBcI. OTEMB NYTeMB NOJYYeHO MHOKO AOBOJBHO MHOTO 
co006IneKiū, ABAAIOIŲAXCA GOXBINeIO 4ACTBIO OTBŽTAMB Ha Ipej4a- 
raBilieC4 BOnpoCbi. BoxdbimanCTBO KOppecnoKAeHTOBB, NEpejABAA 
C10B8 CB0e8 MĖCTHOCTH, OGbIKHOBEHKO NO4b3yeTCA TBMB DpaBonH- 
calieMb, KOTOPOe TEIlepb Goxbe KAA Mene yCTAHOBKIOCB Bb AATOB- 
CkOž nacbMeRHocTE. KpowĖ Toro, He BCE KETEJAKFeHTHBIe AHTOBIJBI, 
KaKb OKa3bIBAeTCA, NpHBBIKAH OAHRAKOBO 0603HA4ATE HA CAOBAXB 
YAapeHiA: OAHA xepxaTCA CHCTeMbHI Pp. KypmarTa, Apyrie caž- 
AyWTb UpaMĖpyY nokožuaro enack. AuT. BapanoBCKaro, TPeTbH 
ycužam ycBONTb CAcTeMy npo+. KC. Ka3. ABuaca, Takams 06pa- 
30Mb, 3HAKb “ Y OAUKXb 0603HA92€T6 HACXOJAINEe YA2peKie B2 J0I- 
TOMB CIOFĖ, y ApPYFBX+ — BOCXOJAIee YAapeHie Ha TAKOMG 46 
CJOTĖ; 3HAKB “ JMA OAHHXB 3HAYKTb BOCXOAAUee YAApeEie Ha A04- 
TOM CIOFĖ, A1A ApyruxB — TaK0e xe YAapenie Ba C4orb cpeAKel 
AOJTOTbI K T. Ą. OTH ABa 06CTOATe4BCTBA HBCKOJbKO 3ATPYARAWTE 
BbIACHeHIe DyTeMb KOppecNoKAeRIŲiĖ MHOrMaXb O0C06eHHOCTeH, CBA- 
32NHBIXb Cb IpOBĖpPKOLO pyKONHCHArOo TEKCTA CJOBAPA IO AAKHbIMA 
OTABAbHbIXb FOBOPOBB JATOBCKArO A3bIKA, 

Bbime MHOKO 6bIAO CKa3aH0, WTO AJA UpoBĖpKK TEKCTA CAOBAPA 
OCOdeHHO MHOrOo MaTepia4a AAJB MHĖ OABCAACKIĖ FOBOpB, DTO 06- 
CTOATEAbCTBO, HC32BACAMO OTB IIPABCAEHHOKH TAMb DPHYHHB!, A O6bA- 
CHAIO ellje K TĖMB, WTO BB Oabcajaxb MUĖ DpHRIIAIOCb BOCIOJ630- 
BATbCA AI06e3R0CTBI0, TepnbuieMb H YAKBATEAbHbIMĖ 3H2HieMb CBO- 
ero A3bIka MĖcTHaro crapoxxnaa, B1. K. ByGe1a, 3RagRTeIEKO 
0GACFYRBIUATOo MHB BCciO paGoTy, UOCKO4bKy 3TA nocaBxRAA Gia 
CBA3alia Cb OALCAACKAMB TOBOPOMB ZKeMAKTCKAro Hapžuia, OuenE 
MHOTO A 0613aWb TAK3xe MAYGOKOMY 3HATOKY JHETOBCKATO A3bIKA, 
Jpoė. KC. Ka3. ABuncy, Ai06e3H0 C006MEBINeMY H OG'bACHEBIIeMY 
MHĖ MHOTO CJOBb H 6aKTOBb H35 CB0er0 XBežaKcKaro (Kvėdarna) 
E ApyrAX KEMAHTCKHXB K BEpXHEeAHTOBCKHXB TOBOpOBb. Kpout 
TOro, JA GĖ4cd CA0BAapA B B006Me A4A yncHeKia Ce6G6 maOrEx+ 
GAKTOBB žKeEMAKTCKAro Haptuia, 0c06eHEO Bb CBBepHbIXB erO F0B0- 


LVIII 


paxb, A OYeHB H OYeHb MHOTHMB BOCINOJb30BAICA H3b C006menii 
pxkaro 3Ha4TOKa HapojHarOo A3bIKA xeM2KTOBB, T-xa IO1, JKa- 
MOHTG. [pn nsyseRnin AeKChVeCKKXb AAKHBIXB CAOBAPA, NOCKOJBKY 
3TO GbIJO CBA3AHO Cb BeIeHCKHMB VOBOPOMB, MHB MHOTO IOMONAA 
r.Tr. H. KymeTncs a H. Kpaysynacs. Ilpn coGnpanin AannBIxE 
H3b APYTKXb TOBOPOBB, A BOCN03630BAJCA, MEKAY NPOYAMB, YCAY- 
TAMA MĖCTEBIXb YPOKEHIeBb, HHTEpeCYINKXCA GAKTAMH CBOEFO 
a3bIKa: CTyA. Kas. AkonTa (BB KynnmckoMwe npaxoxĖ), CTYA. 
10. [laanexnca (BE Coxax+), r. AnT. CmeTano (BB Aep. Yay- 
aaHaxb), T. Baax. Ilomxex410 (BB Ilones. y.), r. Il. Asanmonnca 
(Br IlocBoxt), r. IO. Caangenckaro (BB T pys1ax?), r. CT. 3Kion- 
cHnca (BB Aep. Uyzsionaxs), cTyA. Iep. Painca (aemaūTaca)... 
Maoro jaKnHbIX+ MHOIO N0YepIHyTO K DYTEME IepenEckū Cb AKNAMS, 
C06HpaBIMnMA HHTepeCOBABIMiA MeHA CBĖxBRiA H3B TAKHXB MĖBCTHO- 
cTeii, Bb KOTOPBIXb MHĖ CaMOMY COBEpiIeKHO He YARJOCE II06bIBATE, 
Takb, 0 g3yKCKAXb» (BOCTOYHBIXE) TOBOpAxb CyBaakckOK ryGepain 
MHĖ C006IeHO MHOrO HHTEDECHBIXb AAHHBIXG KAKB JEKCHYECKATO, 
TAKb H TpaMMaTA4eCKAro xapakTepa Ke. Hra. UzmeBckuMt; He 
MAJ0O XARHBIXD H3B PA3HbIXB TOBOpPOBb CyBaxkcKOŽ TyGepHin, Kakb 
MATepiaJOBb JJA CAIOBApA H UACTbIO TPaMMATEKA, C006INIHA MHĖ 
II. K. Kpaysynaca, O. M. AcyaaūTnco, A. A. by4aT5 A 
r. Bak. MankeBuųs; Takia 6 AAHHBIA, IOYepUHYTBIA H3B PA3HBIXB 
mEcTRocTei KoBenckod ryGepain, MHOH0 NONYYAJHCE OTb Ipo6, KoBen- 
CKOž AyxoBHOK cemaKapia Ke. II. Anymesnsa, kc. A. BnckonTa, 
kc. Jom. Tymenaca, niakona A. Baiopnnaca, kc. Ėp. Yp6ano- 
BAYa, OTB F.r, Kas. AkomTa, 0. Ilaaneanca, A. CnerTauo, 
II. Asnxonnca, Biaz. Ioxexx0 A MEOTKXB APYTKXG AHIB. 

Bcio pykonncB, BOMeAMYIO BO BTOPOK BBINYCKB, DPENMAOCE, PH 
Cia4YĖ BB NevaTb, DepenacaTb 3aH0B0. BėibmMyto 9ACTb 2TOH He- 
GaarojapHhod paGoTbI acnojunaa r.r. H. KpaysyBnacs a Baan. Il0-. 
6130. 

Bctut 27HMT A MHOTKaM+G ApyTHMG JANAMB, OKASABIUHME MHŠĖ, 
pa DpoBĖpKĖ AABHBIXB CAOBApA, NMOCHJBHYIO IOMOINB, A CYHTAIO 
CBOHMb JOJTOMb BBIPA3HTB 3J5Cb >X6 CBOKO FAyGoky—Oo GAarojap- 


LIX 


HOCTb HA NpE3K2Te4EHOCTb. Takyto xe GAArojapBoCTb K Npu3HATeJb- 
TeIbH0CTb UPABOMY, D0463YACb CJYY2eMb, B ABIAMB, COOGINABINEME 
"ME BB pa3nož dopMĖ (upncElAKOIO HApoxHbIXb DĖCEeRB, Cka30KE, 
3ArajOKb..,.) MaTepia4b! 0 A3bIKY E 3THOrpaciKh JATOBCKArO Ha- 
poAa, He32BBCHMO OTb BONpOCOBb, TECHO CBA3AHHBIXB Cb NpOBĖp- 
KOIO AAHRBIXb C4oBapa. MHoraMa a36 2THXB MaTepia410BB A D0Jb- 
3YI0Cb A4A UĖAeii ARTOBCKArOo CAx0B4pA, ApyTie GynYTB 06paG0TAHbI 
A, IPA YA0GHOMB Caygab, HanegaTaubi, 

Bo3Bpaujaancb eme pa35 KB caoBapio A. B. IOmkesBnsa, n0- 
3B04AI0 CeGĖ 06paTRATBCA Kb CB0hMB 30MJAKaMB, RHTEPECYHINŲAMCA 
baKTAMH H CYABGOIO POABOTO A3bIKA, Cb HRKeCABAYMINEeKO NpOCb- 
6010: Hokopirbūiie npomy npostpaTb, KCUpaBAAT6 K XONOJHATb Bbl- 
mmexmia 4acTA caoBapa A. B. IOmkeBa4a no AaunsIMB HApoABa/o 
A3bIKA pa3lbIXb MEcTEOCTCi HacedeHHoj JATOBŲAMA TEPpATOpiK A 
C006MATb, eCAH MOXHO, CBOK 3aMbuaiia R AOnoJReBIA pejaknjiK 
2Toro CaoBapa. Ilpa 3T70M+ GEIAO Gbi KpažKe ReJATEJBHO, ATOGEI 
N3b YCTb HapojA BAIHCBIBAAKCb Bb pa3ARYHbIXb MĖCTHOCTAXB He 
oTABAbHbIA CAOBA, HO, NO BO3MOXHOCTK, E I(BAbIA BbIpAiKeHiA BAK 
+pa3bl, Bb KOTOpbIXb 3TH C40B2 GbI1H YCIbIAHb!; BA:KHO TAKIKĖ, 
UTOGb! HA CAOBAXb (H Ha pa3HbIXb 60pMAXB OJUOrO K TOrO Xe 
CJ0Ba) BCerja OTMB4a4AHCb K ygapenia. TakaMt 06pa30Mb, Gaaro- 
A2pA OGIUMB YCHAIAMb MHOTKXB JAI(b, Cb TEYeBieMB BPEMEHN, MO- 
;K6TB-GbITb, ABNTCA BO3MOMRHOCTb COCTABHTB HA «Jhoinvė Ca060p0 
MCU6OU AUMOGCKALO A3bIKA», A TOO POjA TPYAOMB, He3ABHCHMO 
VTb EF0 BAIKNOCTH Ą4A KR3YYCHIA A3bIKA, TOJbKO H CABJOBAAO GbI N0- 
YTATb lAMATB TAKOrO TPYKeHHMKA, KAKAMB GbIJB DokOžBbIĖ A, B. 
IOmkesnu. 

M. AGnoncniūi, 


OGracHeHie cokpalųekij. 


Eem., Bemu. — Beraroja (B ea okpecTaOcTB); 

Beio., Beūsupoc. — Beūsnpxauti, Pocc. y. (96M.); 

Bexun. — npuxo4b Bekman (26eM.); 

Bea. — Beaėna (Veliūna); 

Buax., Buikon., Bavx. — ubkoTopbIa mžcTHOcTE Baakomnp- 
ckaro yb3xa (Kos. r.). 

Bxa0. — BaanucaaBoBckiū y. (CyB. r.); 

B.-Aum. — BepxlieanTOBCKOe Haptuie; 

Bo0. — BojzoKan, BnakoM. y. (60cm.); ; 

Boax., Bos1x06. — BoxkoBbimekiū (Vilkaviškio) y. (CyB. r.); 

Bocm. — BOCTOWHBIe FOBOPbI BePXHeAKTOBCKAro Hapbaia; 

Faepv4 — npaxoxb Pocc. y. (eM.); 

Ip. — Upysna, Lllas. y.; 

<Kem. — sxeMaūTCKOe (HK:KKeAKTOBCKO€e) KapEsie; 

Hm. — Karoso, Baanaca. y.; 

Iovaw. — Iorannukean (600m.); 

Kopų. — Kopnansi, Teakm. y. (946M.); 

Kypw. — Kypiuaubi, LlasB. y. (e4.); 

Kyn. — Kynaumckiū upRxOxB (600m.); 

„Tui. — Jarynei, [llaB. y.; 

Jn. — Jaubi (600 m.); 

Map. — Mapiamnoasckiū y. (CyB. r.); 

Moc. — Mocazbi, Teabuu. y. (ceM.); 


Osoc. — Oabcajpi (JceM.); 

Ox. — OnakmuTei, BaakoM. y. (600); 

Ilux.— Ilnkean, Teismu. y. (Jcem.); 

Ilsyw. — Ilaynransi, Team. y. (960M.); 

Ilow., IIowe6. — rosopbi Iloneskxckaro y., KoB. r. (600m.); 

Iloce., Ilyw. — Ioca0ae, IlymosaTei (600m.); 

Pem. — PeToBo, Pocc. y. (2cem.); 

Pocc. — Poccienckiž y. (Koa. ry6.); 

Ca., Co1. — Coabi (60cm.); 

Cp.-Aum., €D.-A. — CPeAHeAETOBCKIe MOBOPbI BepxHe4nT. Ha- 
ptsia; 

Cy6. — I0KHBIe CPEAHeAHTOBCKIe TOBOpbI CcEBepHož 1acTH Cy- 
BAIKCKOĖ T.; 

Tacp. — Tasporens, Pocc. y. (96M.); 

Tenvu. — TemsmeBckiū y., KoB. r. (den); 

Yu. — xep. Ymnans:, IlaB. y. (260m.); 

Xo., Xeeūo. — XBeūnanti, Pocc. y. (906M.); 

Illas. — [aBeacckiū y.; 

IlIuox. — Ulzjaoso, Pocc. y. (2eM.); 

IIIx. — [Ulkyjoi, Teasu. y. (20e4.); 

I0p6. — IOp6ypre, Pocc. y. 

(Cu, c7p. LII, LIV a LVIII). 


OLIABIEHIE 


(2-ro BBI. I 70Ma). 


CTPAH. 


Jarosckiš caoBap» A. B. IOmkesaga: E—J.... 393—692 


Ilonpaska a npautsania H. O. AGaouckaro..... 693—721 
Iocxrkczosie H. O. AGaoKekaro.............. I-—LIX 
O6racHenie cokpameKiĖ „LL... LXI-—-LXII 


KOHEILB I TOMA.